Civilinė byla Nr. e2S-218-1092/2022

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01523-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.4.2.6.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Agrochema“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrodema“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, R. B. individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė „Dojus agro“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekskomisarų biuras“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio hidrostatyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Idavang“, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio agrochemija“, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio spedicija“, uždaroji akcinė bendrovė „Jupojos statybinės medžiagos“, mažoji bendrija „M.“, uždaroji akcinė bendrovė „Pasienis“, S. R. komercinė įmonė, S. žemės ūkio bendrovė, antstolis J. P..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas G. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratore paskirti mažąją bendriją (toliau – MB) „Vilniaus nemokumo administratoriai“. Pagrindiniai pareiškimo argumentai:

1.1.                      Pareiškėjas buvo ūkininkas. Veikla buvo nuostolinga, todėl susidarė kreditiniai įsipareigojimai. Ūkininkavimu nebeužsiima ir nuo 2021 m. balandžio 27 d. išregistruotas iš Žemės ūkio ir kaimo verslo registro, nes valda išregistruota ir pareiškėjas nėra valdos valdytojas ar valdos partneris.

1.2.                      Pareiškėjas savo kreditoriams iš viso yra skolingas 290 838,49 Eur. Jam vykdomos 2 vykdomosios bylos dėl 549,93 Eur skolos akcinei bendrovei (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ ir dėl 258 184,54 Eur skolos AB SEB bankui išieškojimo.

1.3.                      Jis šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), Danijoje. Darbo užmokestis sudaro apie
1 600 Eur. Jam nuosavybės teise priklauso: ½ dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini); butas (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalis jame esančių gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių; ½ dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (duomenys neskelbtini); ratinis traktorius „John Deere 8100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalis MB „M.“ nario teisių. Santaupų, akcijų, vertybinių popierių ir kito turto neturi. Turi skolininkų, kurių skolų bendra suma sudaro 1 154,72 Eur.

1.4.                      Pareiškėjas turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus – E. R. ir D. R.. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu nepilnamečio vaiko D. R. išlaikymui priteista 750 Lt (217 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. E. R. išlaikymui pagal sutartį su vaiko mama M. M. moka kas mėnesį po 500 Eur. Būtinosioms išlaidoms per mėnesį reikia 1 000 Eur: 250 Eur maistui; 100 Eur rūbams, avalynei; 100 Eur sveikatos apsaugai, 30 Eur higienos priemonėms, 450 Eur būsto nuomai; 70 Eur būsto mokesčiams.

1.5.                      Pareiškėjas neturi galimybės įvykdyti kreditinius reikalavimus iš gaunamų pajamų ar turimo turto per protingą laiko tarpą ir tai atitinka nemokaus asmens apibrėžimą, todėl jam keltina bankroto byla.

2.       Atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą trečiasis asmuo AB SEB bankas su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo įsipareigojimai bankui yra susidarę pagal             2006 m. rugpjūčio 17 d. kredito sutartį. Pareiškėjo būsena tik formaliai atitinka nemokumo būseną. Pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti ir alimentams mokėti kas mėnesį yra prašoma patvirtinti bendrą 1 717,21 Eur sumą. Iš pateiktos informacijos visiškai nėra aišku, iš kokių pajamų planuojama dengti administravimo išlaidas ir kreditorių finansinius reikalavimus, iškėlus bankroto bylą. Kreditoriaus vertinimu, šis bankroto procesas siejamas vien tik su bankrutuojančiam asmeniui priklausančio turto pardavimu ir iš šio pardavimo gautų piniginių lėšų paskirstymu, nesiekiant kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais, mažinant būtinuosius poreikius.

3.       Atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą trečiasis asmuo UAB „Agrochema“ prašė pareiškėjo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad turimuose dokumentuose pareiškėjo įsiskolinimas UAB ,,Agrochema“ nėra fiksuotas.

4.       Atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą trečiasis asmuo UAB „Indavang“ prašė pareiškėjo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad trečiasis asmuo pateikė antstoliui A. S. du vykdomuosius raštus dėl bendros 6 030,87 Eur įsiskolinimo sumos išieškojimo iš pareiškėjo. Vėliau kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Klaipėdos apylinkės teismas nustatė, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu, todėl atsisakė tenkinti UAB „Indavang“ prašymą dėl skolininko G. R. turto dalies nustatymo. Mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina G. R. nesąžiningumą tiek vykdant prievoles UAB „Indavang“, tiek sprendžiant klausimus dėl priverstinio skolos išieškojimo.

5.       Tretieji asmenys UAB „Joniškio agrochemija“ ir UAB „Dojus agro“ atsiliepimais į pareiškėjo pareiškimą prašė pašalinti juos iš bylos, nes pareiškėjas neturi įsiskolinimų šioms įmonėms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjo G. R. pareiškimo netenkino ir atsisakė iškelti jam bankroto bylą. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

6.1.                      Teismas nustatė, kad pareiškėjo skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai suėję, jo paties bei trečiųjų asmenų pateiktais duomenimis, sudaro apie 287 384,70 Eur. Pareiškėjas šiuo metu gyvena ir dirba Danijoje, pagal darbo sutartį darbo užmokestis sudaro 25 000 DKK (tai atitinka 3 361,89 Eur). Pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius per mėnesį sudaro 1 600–1 700 Eur.

6.2.                      Pareiškėjui, jo paties pateiktais ir kitais byloje esančiais duomenimis, priklauso šis turtas:

6.2.1.                      4,4500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 440 Eur;

6.2.2.                      9,4100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9 663 Eur;

6.2.3.                      ½ dalis 0,0800 ha kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje nekilnojamojo turto vertintojo nustatyta vidutinė rinkos vertė 196 000 Eur, antstolio J. P. patvarkymu nutarta skelbti šio turto pirmąsias varžytynes;

6.2.4.                      ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 560 Eur, ir jame esantys statiniai – ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9 500 Eur, ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 332 Eur, bei ½ dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų apie rinkos vertę nėra. Teismas pažymėjo, kad šis turtas pareiškėjo turto sąraše nenurodytas ir nėra įregistruotas jo vardu, tačiau priklauso pareiškėjui pagal Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. e2-7-457/2020;

6.2.5.                      ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 310 Eur. Teismas pažymėjo, kad šis turtas pareiškėjo turto sąraše nenurodytas ir nėra įregistruotas jo vardu, tačiau priklauso pareiškėjui pagal Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. e2-7-457/2020;

6.2.6.                      ratinis traktorius „John Deere 8100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 28 000 Eur (nustatyta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. e2-7-457/2020), pareiškėjo nurodoma vertė 0,26 Eur arba 3 000 Eur parduodant į metalo laužą;

6.2.7.                      ½ dalis MB „M.“ nario teisių, vertė 22 566,51 Eur (nustatyta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. e2-7-457/2020), pareiškėjo nurodoma vertė 0 Eur.

6.3.                      Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nurodė traktoriaus „John Deere 8100“ likutinę vertę 0,26 Eur, tačiau pareiškėjo santuokos nutraukimo byloje, nagrinėtoje 2020 m. (sprendimas įsiteisėjo 2021 m.), šis traktorius buvo įvertintas 28 000 Eur. Pareiškėjas su tokia verte sutiko. Traktoriui 2021 m. balandžio 22 d. atlikta techninė apžiūra, kitos techninės apžiūros data numatyta 2023 m. balandžio 22 d. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad traktorius nėra nudėvėtas, sugedęs ir bevertis. Be to, traktorius be priedų (žemės įdirbimo, sėjos, derliaus nuėmimo, miško ruošos ir kitų), kurie jokiuose valstybės administruojamose registruose nėra registruojami, yra nefunkcionalus. Traktoriaus kiekvieno iš priedų vertė, viešai prieinamais duomenimis, gali būti artima traktoriaus vertei, o dažnu atveju viršija ir paties traktoriaus vertę. Teismas netikėjo pareiškėjo atstovo paaiškinimais, kad traktoriaus priedų nėra arba jie nusidėvėję.

6.4.                      Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jam priklauso ¼ dalis MB „M.“ nario teisių, įmonė yra nulinės vertės. Tik atnaujinus įrodymų tyrimą ir teismui įpareigojus pateikti papildomus duomenis, paaiškėjo, kad pareiškėjui priklauso ½ dalis MB „M.“ nario teisių. Pareiškėjas nurodė, kad jam priklausanti dalis bevertė, nes įmonė veiklos nevykdo. Tačiau pareiškėjo santuokos nutraukimo byloje šis turtas buvo įkainotas 22 566,51 Eur.

6.5.                      Be nurodyto turto pareiškėjui pagal Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą asmenine nuosavybe atiteko 10 turtinių objektų – žemės ūkio technikos: 1) ratinis traktorius „ChTZ T-150K“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1 500 Eur; 2) ratinis traktorius „MTZ 80UK“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1 400 Eur; 3) traktoriaus priekaba „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2 400 Eur; 4) traktoriaus priekaba „2PTS-4-887B“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1 600 Eur; 5) traktoriaus priekaba „Kilafors Svtb T 105“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 6 000 Eur; 6) juostinis gateris, vertė 125,31 Eur; 7) traktorius „TG T-40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 472,50 Eur; 8) krautuvas „UNO53-1“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 994,69 Eur; 9) autokrautuvas, vertė 1 110,72 Eur; 10) LMDP detalių komplektas, vertė 1 122,42 Eur. Turto vertės nustatytos pagal santuokos nutraukimo byloje pareiškėjo buvusios sutuoktinės nurodytas vertes, su kuriomis pareiškėjas sutiko. Šio ne mažesnės nei 16 725,64 Eur vertės turto pareiškėjas nenurodė ir į turto balansą neįtraukė. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad nurodytas turtas bevertis ir realizuotas į metalo laužą. Objektyvūs įrodymai apie šio turto menkavertiškumą ir realizavimą į metalo laužą nepateikti. Duomenų, kad nurodyta technika – traktoriai, būtų išregistruoti iš Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro, nėra. Atsižvelgdamas į santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo laiką, sprendimo įsiteisėjimo datą, turto pobūdį ir viešai skelbiamas realias analogiško turto kainas rinkoje, teismas tokiais pareiškėjo atstovo paaiškinimais netikėjo.

6.6.                      Teismas konstatavo, kad iš viso pareiškėjui priklausančio turto vertė yra ne mažesnė nei 281 746,15 Eur arba 265 020,51 Eur, neįskaitant nurodytos pareiškėjui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitekusios žemės ūkio technikos. Daugumos nekilnojamojo turto objektų rinkos vertės nustatytos VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu. Todėl labai tikėtina, kad reali pareiškėjui priklausančio turto rinkos vertė yra  žymiai didesnė.

6.7.                      Formaliai pareiškėjo turimo turto vertė tik 5 638,55 Eur arba 22 364,19 Eur (neįskaitant nurodytos pareiškėjui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitekusios žemės ūkio technikos) mažesnė nei skolos. Tačiau tikėtina, kad reali turto vertė yra didesnė už skolas. Pareiškėjas yra vidutinio amžiaus, darbingas, dirba ir gauna reguliarias ir pakankamai dideles pajamas – apie 1 700 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Vadinasi, pareiškėjas yra pajėgus įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams per protingą terminą.

6.8.                      Pareiškėjas vengė pateikti duomenis apie turtinę padėtį. Dalis duomenų pateikti tik atnaujinus įrodymų tyrimą bei vykdant teismo įpareigojimus. Dalis nekilnojamojo turto neįregistruota VĮ Registrų centre ir nuslėpta. Pateikti kiti duomenys apie turtinę padėtį nėra išsamūs. Pareiškėjas nurodė, kad sąskaitomis Lietuvoje veikiančiuose bankuose nesinaudoja, ir patvirtino, kad sąskaitoje piniginių lėšų, didesnių nei 1 MMA, nėra. Tačiau objektyvių duomenų apie sąskaitas Lietuvoje veikiančiuose bankuose net ir pagal teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą nepateikė. Pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie sandorius, tačiau jokių duomenų nepateikė. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad sandorių, kurių vertė didesnė nei 3 000 Eur, būta.

6.9.                      Pareiškėjas kaip nemokumo priežastį nurodė nesėkmingą ūkininkavimą, tačiau ir ši pareiškėjo nurodyta nemokumo priežastis teismui kėlė pagrįstų abejonių dėl 2014 m. įsteigtos MB „M.“. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas 2021 m. rugsėjo 10 d., t. y. nepraėjus nei 2 mėnesiams po to, kai įsiteisėjo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-145-904/2021, kuriuo pareiškėjo ieškinys atsakovei AB SEB bankui dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmestas. Šioje byloje pareiškėjas nurodė, kad yra pajėgus vykdyti finansinius įsipareigojimus, kad dėl santuokos nutraukimo susidūrė tik su laikinais finansiniais sunkumais. Teismas padarė išvadą, jog visuma aplinkybių leidžia pagrįstai manyti, kad bankroto procesu siekiama užvilkinti ir atitolinti pradėtą išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto pagrindiniam kreditoriui.

6.10.                      Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašomą patvirtinti sumą būtiniesiems poreikiams patenkinti, į vaikams reikalingą išlaikymą bei nurodytas administravimo išlaidas, darė išvadą, jog akivaizdu, kad pareiškėjas neketina savo poreikių apriboti. Iš pateiktos informacijos nėra aišku, iš kokių pajamų planuojama dengti administravimo išlaidas ir kreditorių finansinius reikalavimus, iškėlus bankroto bylą.

6.11.                      Teismas pažymėjo, kad iš Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. e2-7-457/2020 matyti, kad pareiškėjas turi priklausomybių.

6.12.                      Teismas konstatavo, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikė ne visą informaciją tiek apie savo turimą turtą, tiek apie tikrąsias nemokumą sukėlusias priežastis. Pareiškėjas akivaizdžiai vengė pateikti duomenis apie turtą. Vengimas pateikti svarbius bylai dokumentus bei vengimas paaiškinti bylai svarbias aplinkybes, taip pat tikrovės neatitinkantys paaiškinimai laikytini nesąžiningais civiline teisine ir procesine prasme.

6.13.                      Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą.

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Atskiruoju skundu pareiškėjas G. R. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1.                      Teismas iš esmės savo motyvus dėl pareiškėjo nesąžiningumo grindė hipotetiniais teiginiais, o ne byloje pateiktais įrodymais bei tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas pateikė, jo manymu, būtinus duomenis teismui, o teismui paprašius pateikti papildomus duomenis juos teismui pateikė. Pareiškėjas jokių duomenų neslėpė, taip pat pateikė paaiškinimus į teismo pateiktus klausimus. Teismas nepateikė jokių motyvų, kokios informacijos apie turtą pareiškėjas nepateikė, kokios yra tikrosios pareiškėjo nemokumą sukėlusios priežastys.

7.2.                      Teismas padarė išvadą, kad iš Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. e2-7-457/2020 matyti, kad pareiškėjas turi priklausomybių. Tačiau pareiškėjas pažymi, kad minėtoje civilinėje byloje apie tariamas pareiškėjo priklausomybes melagingai teigė buvusi sutuoktinė. Tuo tarpu teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina faktą, kad pareiškėjas nėra registruotas priklausomybės ligų centre, neturi priklausomybių azartiniams lošimams ir pan. Tačiau bylą nagrinėjęs teismas šių įrodymų nevertino.

7.3.                      Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai yra didesni nei 25 MMA ir sudaro apie 290 838,49 Eur, t. y. priešingai nei nustatė teismas, pareiškėjo būsena atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, bei pareiškėjui turėjo būti iškelta bankroto byla.

7.4.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas yra pajėgus įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams per protingą terminą. Teismas privalėjo nustatyti ir aiškiai apibrėžti, koks terminas yra protingas FABĮ nuostatų kontekste. Tačiau teismo motyvų ir išvadų šioje apimtyje nėra.

7.5.                      Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo pateiktais samprotavimais dėl turto verčių, nes jos neatitinka byloje pateiktų rašytinių įrodymų apie turto vertę. 9,4100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 5 220 Eur. Teismas nepateikė motyvų, pagal kokius įrodymus nustatė 9 663 Eur vertę.

7.6.                      Priešingai nei nurodė teismas, pareiškėjas pateikė duomenis apie jam priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius bei ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu apie šio turto vertę buvo pateikti VĮ Registrų centro išrašai, pagal kuriuos turto vertė yra 6 551 Eur. 

7.7.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad traktoriaus „John Deere 8100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 28 000 Eur, nes jo įsigijimo vertė 2014 m. gruodžio 11 d. buvo 24 907,32 Eur, o tarnavimo periodas – 6 metai. Pagal buhalterinės apskaitos duomenis, traktoriaus vertė yra 0,26 Eur, tačiau tikėtina, kad jis gali būti parduotas už 3 000 Eur. Teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl jis darė išvadą, kad traktorius nėra nudėvėtas, sugedęs ir bevertis. Pareiškėjui taip pat nėra aišku, kokius traktoriaus priedus teismas turėjo omenyje. Teismui pareiškėjas pateikė duomenis apie turimą turtą, nurodė jo vertę. Kitų duomenų byloje nėra, todėl teismo išvados nėra pagrįstos jokiais įrodymais.

7.8.                      Teismo pateiktas samprotavimas apie MB „M.“ 22 566,51 Eur vertę yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas nėra ir negali būti atsakingas už tai, kad bylą nagrinėjęs teismas mažosios bendrijos turtą sutapatino su pareiškėjo turtu.

7.9.                      Pareiškėjui priklausančio turto vertė yra 210 211,026 Eur arba 213 211 Eur (jei traktoriaus vertę būtų galima laikyti 3 000 Eur). Priverstinio pardavimo atveju pradinė turto pardavimo kaina būtų 168 168,80 Eur. Tuo tarpu kreditiniai įsipareigojimai yra apie 290 838,49 Eur. Teismas nedetalizavo, iš kokių lėšų ir per kokį protingą laikotarpį daugiau kaip 120 000 Eur sumą pareiškėjas pagal gaunamas pajamas ir turimus įsipareigojimus, įskaitant dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymą, turėtų ir galėtų sumokėti. Be to, vykdymo proceso metu atsirastų papildomi įsipareigojimai, susiję su vykdymo išlaidomis, atlyginimu antstoliui ir t.t.

7.10.                      Nė vienas suinteresuotas asmuo neginčijo pareiškėjo pateiktų duomenų apie turto vertę. Teismo subjektyvi nuomonė, kad turto vertė gali būti didesnė, nėra pagrįsta jokiais duomenimis. Pareiškėjas pateikė teismui duomenis apie turtą, pajamas, išlaidas, turimus kreditinius įsipareigojimus, kurie įrodo faktą, kad pareiškėjas yra nemokus. Todėl yra pagrindas pareiškėjui iškelti bankroto bylą. Tuo tarpu, jei teismas manė, kad jam yra reikalingi papildomi duomenys, tai turėjo teisę įpareigoti pateikti tokius duomenis, o pareiškėjui nepateikus teismas pats privalėjo juos rinkti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas atmetamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9.       CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

10.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjui iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pareiškėjo mokumo

11.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą – teismo vertinimu, pareiškėjo būklė neatitiko FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nemokumo sąvokos, nes pareiškėjas yra pajėgus įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams per protingą terminą. Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, iš esmės teigdamas, jog, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, jo būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalį ir jam turi būti iškelta bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiam pareiškėjo teiginiui.

12.       FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Kadangi fizinio asmens bankroto byla gali būti iškelta tik paties fizinio asmens iniciatyva (FABĮ 1 straipsnio 4 dalis), svarbu nustatyti asmens siekį atkurti savo mokumą, t. y. aktyviais veiksmais ieškoti galimybių patenkinti turimus finansinius įsipareigojimus, neprisiimant naujų ir nemažinant savo turimo turto.

13.       Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų vienos iš sąlygų, kuriai esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.

14.       Mokumas gali būti suprantamas kaip potencialus skolininko (fizinio ar juridinio asmens) sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, t. y. gebėjimas laiku apmokėti įsipareigojimus, grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis „mokus“ apibrėžtas kaip „galintis mokėti, turintis iš ko mokėti“, o mokumas – kaip „mokamasis pajėgumas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                                 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nemokumas – tai nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų. Remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – tai asmens būklė, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, į skolinių įsipareigojimų sumą neįskaitant reikalavimų, kurie negali būti nurašyti (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Taigi nusprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinio teismo pažymėta, jog situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

15.       Plėtodamas minėtą praktiką kasacinis teismas išaiškino, kad nuspręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, teismas turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Tai reiškia, kad nutartyje, kurioje išsprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, turi būti nurodyta, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz., per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimams vykdyti toks asmuo galėtų padengti visus įsipareigojimus. Be to, teismas, spręsdamas klausimą, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skoliniams įsipareigojimams vykdyti, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turi aiškiai apibrėžti, koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu. Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas įsipareigojimams vykdyti, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

16.       Taigi, nustatant nemokumo būklę, turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra galimybės per protingą terminą šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Jeigu teismas nenustato šių sąlygų viseto, negalima konstatuoti, kad asmuo yra nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).

17.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei trečiųjų asmenų pateiktus paaiškinimus, konstatavo, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, sudaro apie 287 384,70 Eur. Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo kitokią sumą, tačiau šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija.

18.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta pareiškėjo turimo turto verte. Visų pirma pareiškėjas teigia, kad  9,4100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 5 220 Eur. Pareiškėjui nesuprantama, pagal kokius įrodymus pirmosios instancijos teismas šio žemės sklypo vertę nustatė 9 663 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiam pareiškėjo argumentui, nes pagal byloje esantį Nekilnojamojo turto registro 2021 m. lapkričio 30 d. išrašą šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra būtent 9 663 Eur (elektroninės bylos 4 t., p. 17), kaip teisingai ir nustatė pirmosios instancijos teismas.

19.       Antra, pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad traktoriaus „John Deere 8100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 28 000 Eur, nes jo įsigijimo vertė 2014 m. gruodžio 11 d. buvo 24 907,32 Eur, o tarnavimo periodas – 6 metai. Pagal buhalterinės apskaitos duomenis, traktoriaus vertė yra 0,26 Eur, tačiau tikėtina, kad jis gali būti parduotas už 3 000 Eur. Pareiškėjo nuomone, teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl jis darė išvadą, kad traktorius nėra nudėvėtas, sugedęs ir bevertis. Su tokiais pareiškėjo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies.

20.       Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos nutarties turinio, teismas, remdamasis įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu, konstatavo, kad pareiškėjo santuokos nutraukimo byloje šis traktorius buvo įvertintas 28 000 Eur ir pareiškėjas su tokia verte sutiko. Tačiau iš minėto Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo matyti, kad 28 000 Eur traktoriaus vertę buvo nurodžiusi buvusi pareiškėjo sutuoktinė. Pareiškėjas ne sutiko su minėta verte, kaip klaidingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, bet prašė traktorių pripažinti jo asmenine nuosavybe, tai teismas ir padarė. Minėtoje Šiaulių apylinkės teismo byloje klausimas dėl traktoriaus vertės nebuvo sprendžiamas.

21.       Pareiškėjas nurodo, kad pagal buhalterinės apskaitos duomenis traktoriaus vertė yra 0,26 Eur, tačiau tikėtina, kad jis gali būti parduotas už 3 000 Eur į metalo laužą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo minimi buhalterinės apskaitos duomenys – tai paties pareiškėjo surašytas raštas dėl traktoriaus likutinės vertės. Jokių kitų rašytinių įrodymų, galinčių pagrįsti traktoriaus vertę, pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Tik atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, jog teismas, manydamas, kad jam yra reikalingi papildomi duomenys, turėjo teisę įpareigoti pateikti tokius duomenis, o pareiškėjui nepateikus – teismas pats privalėjo juos rinkti.

22.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Fizinio asmens bankroto proceso specifika lemia tai, kad pareiškėjui prašant jam iškelti bankroto bylą, pareiškėjui ir tenka pagrindinė našta įrodinėti visas bylai reikšmingas aplinkybes, iš jų ir turimo turto vertę. Jeigu pareiškėjas nepateikia arba atsisako pateikti reikiamus rašytinius įrodymus, tai bylą nagrinėjantis teismas turi teisę laikyti egzistuojant pareiškėjui pačias nepalankiausias aplinkybes, kurias būtų patvirtinęs nepateiktas įrodymas.

23.       Pagal byloje pateiktą 2014 m. gruodžio 11 d. traktoriaus pirkimo–pardavimo sutartį jo kaina buvo 104 060 Lt arba 30 137,86 Eur. Traktoriaus techninės apžiūros talonas Nr. 1283210 patvirtina, kad traktorius šiuo metu yra techniškai tvarkingas, kitos techninės apžiūros data – 2023 m. balandžio 22 d. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo laikyti patikimu įrodymu paties pareiškėjo išrašytą raštą dėl traktoriaus likutinės vertės ir pritarti pareiškėjo teiginiui, kad traktorius per 6–7 metus yra nuvertėjęs ir jo rinkos vertė sudaro vos 0,26 Eur arba 3 000 Eur perduodant į metalo laužą. Likutinė turto vertė pagal buhalterinės apskaitos dokumentus ir reali turto rinkos vertė yra ne tapačios sąvokos ir šios vertės gali reikšmingai skirtis.

24.       Kadangi kitoje Šiaulių apylinkės teismo nagrinėtoje pareiškėjo santuokos nutraukimo byloje traktoriaus vertė nebuvo nustatyta, o pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė jokių rašytinių įrodymų, galinčių pagrįsti tikrąją traktoriaus vertę, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į laisvai prieinamus duomenis internete apie tokių pačių gamybos metų panašaus tipo traktorių kainas, mano, kad pareiškėjui priklausančio traktoriaus vertė gali siekti apie 25 000 Eur.

25.       Trečia, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Šiaulių apylinkės teismo                                2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu, konstatavo, kad pareiškėjui asmenine nuosavybe atiteko 10 turtinių objektų – žemės ūkio technikos, kurios vertė ne mažesnė nei 16 725,64 Eur. Pirmosios instancijos teismas netikėjo pareiškėjo atstovo paaiškinimais, kad ši žemės ūkio technika buvo realizuota į metalo laužą. Nors ši žemės ūkio technika iš tiesų vis dar yra registruota viešajame registre, tačiau pareiškėjui teigiant, jog šios žemės ūkio technikos nebėra, ir nesant priešingų rašytinių įrodymų byloje, apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių, ar ši žemės ūkio technika iš tikrųjų dar yra egzistuojanti. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas šios 16 725,64 Eur sumos neįtraukia į bendrą pareiškėjo turto masę.

26.       Ketvirta, pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjui priklausančių MB „M.“ nario teisių vertės. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo samprotavimas apie MB „M.“ 22 566,51 Eur vertę yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas nėra ir negali būti atsakingas už tai, kad bylą nagrinėjęs teismas mažosios bendrijos turtą sutapatino su pareiškėjo turtu.

27.       Nors pareiškėjas byloje laikėsi pozicijos, kad MB „M.“ yra nulinės vertės, tačiau pagal minėtos Šiaulių apylinkės teismo bylos duomenis pareiškėjas įmonei gali būti skolingas apie
25 000 Eur. Šias aplinkybes patvirtino byloje apklaustas liudytojas, MB „M.“ ir pareiškėjo ūkiui vedęs buhalterinę apskaitą. Minėtoje byloje pareiškėjas pats pripažino, kad iš įmonės yra paėmęs pinigus. Vadinasi, priešingai nei nurodo pareiškėjas, MB „M.“ nėra nulinės vertės – įmonė, tikėtina, turi kreditinį 25 000 Eur reikalavimą į pareiškėją. Atsižvelgiant į įmonės tikėtinai turimą 25 000 Eur reikalavimo teisę, taip pat į tai, kad pareiškėjui priklauso ½ dalis MB „M.“ teisių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjui priklausančių įmonės teisių vertė gali būti apie 10 000 Eur. Juolab kad iš civilinėje byloje Nr. e2SP-5536-1119/2021 pateiktos 2021 m. balandžio 30 d. sutarties matyti, kad pareiškėjas iš esmės buvo susitaręs atsisakyti daugiau kaip 4 200 Eur reikalavimų mainais už ¼ MB „M.“ teisių, kas rodo, kad jos, pareiškėjo manymu, tikrai nėra bevertės.  

28.       Penkta, teismas neturi pagrindo vertinti ½ dalies 0,0800 ha kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto, (duomenys neskelbtini), mažesne nei 196 000 Eur verte. Minėta suma atspindi turto rinkos vertę, todėl tikėtina, kad būtent už šią kainą, o ne už pareiškėjo nurodomą pradinę priverstinio turto pardavimo kainą, šis turtas ir gali būti realizuotas.

29.       Įvertinus nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo turimą turtą apskaičiavus pagal anksčiau minėtus motyvus gaunasi 249 454 Eur suma, t. y. 37 930,70 Eur mažesnė nei pareiškėjo turimi kreditiniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję (287 384,70 Eur – 249 454 Eur; apeliacinės instancijos teismas neįskaičiuoja galimų pareiškėjo įsipareigojimų MB „M.“, nes jis nepateikė įrodymų, kad šių sumų mokėjimo terminai yra suėję, ir pats pareiškėjas nenurodo, kad yra MB „M.“ skolininku).

30.       Galiausiai, siekiant nustatyti pareiškėjo nemokumo būklę, reikia įvertinti, ar pareiškėjas yra pajėgus per protingą terminą padengti įsiskolinimus iš turimo turto ar gaunamų pajamų.

31.       Pagal pateiktą pareiškėjo banko sąskaitos išrašą jo darbo užmokestis Danijos Karalystės įmonėje sudaro apie 17 200 DKK (2 313,40 Eur) į rankas. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, jo išlaidos pragyvenimui sudaro 1 000 Eur, pareiškėjas taip pat turi teikti 500 Eur išlaikymą vaikui E. R. ir 217 Eur išlaikymą kitam vaikui (kuris turėtų sulaukti pilnametystės 2025 m. vasarį). Vadinasi, per mėnesį pareiškėjas gauna apie 596,40 Eur (2 313,40 Eur – 1 000 Eur – 500 Eur – 217 Eur) daugiau negu jam reikia poreikių patenkinimui. Susumavus, kiek pareiškėjas galėtų atiduoti savo kreditoriams per penkerius metus, gautųsi apie 35 784 Eur (596,40 Eur x 60 mėn.).

32.       Apeliacinės instancijos teismo manymu, pareiškėjas taip pat turi galimybę susimažinti poreikius ir laikui bėgant gauti didesnį atlyginimą Danijos Karalystėje, galbūt įsidarbinti ir papildomame darbe. Atsižvelgiant į visuotinai žinomą aplinkybę dėl nekilnojamojo turto rinkos kainų augimo ir į tai, kad dauguma pareiškėjui priklausančių nekilnojamojo turto vienetų buvo įkainota vidutine rinkos verte, neatmetama galimybė pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą parduoti ir už didesnę kainą. Be to, jei pareiškėjas realizavo šios nutarties 25 punkte nurodytą turtą, jis turėjo gauti atitinkamą pinigų sumą, kuri taip pat turėtų sudaryti jo turtą, iš kurio jis galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Iš pareiškėjo banko sąskaitos matyti, kad atitinkamais laikotarpiais jis buvo pajėgus sukaupti ir 45 000 DKK (apie 6 000 Eur). Visa tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina anksčiau paminėtą išvadą, kad pareiškėjas turi galimybių su kreditoriais atsiskaityti per apytiksliai 5 metus.

33.       Atsižvelgiant į įprastą fizinių asmenų bankroto trukmę, įskaitant nemokumo atkūrimo plano tvirtinimo ir bankroto bylos pabaigos procesus, fizinio asmens bankroto procedūra gali užtrukti apie 4–5 metus. Tuo tarpu pagal savo gaunamas pajamas ir turimą turtą pareiškėjas potencialiai gali atsiskaitysi su savo kreditoriais per 5 metus. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, kelti pareiškėjui bankroto bylą yra netikslinga, nes jis turimus finansinius įsiskolinimus gali padengti per protingą 5 metų terminą. Juolab kad teismų praktikoje protingu pripažįstamas ir 9–10 metų atsiskaitymo su kreditoriais laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).

34.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog fizinio asmens bankroto procesu neturi būti piktnaudžiaujama ir jis neturi pakeisti priverstinio vykdymo proceso tais atvejais, kai nustatoma, kad pareiškėjo (skolininko) turimo turto ir (ar) gaunamų pajamų dydis gali būti (yra) pakankamas jo įsipareigojimams padengti vykdymo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Be to, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, fizinis asmuo gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018, 20 punktas).

35.       Nenustačius pareiškėjo nemokumo būklės, t. y. esant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkto pagrindui atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą, kiti pareiškėjo argumentai, susiję su jo sąžiningumo vertinimu, neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

36.       Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti pagal pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytus argumentus nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas 

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                    Aurimas Brazdeikis