Administracinė byla Nr. I1-1378-931/2025 (S)

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00899-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 27 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Agnė Stankevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su skundu bei prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės neturtinės žalos atlyginimą 3 000 Eur (už 1 dieną po 100 Eur).

Nurodo, kad buvo kalinamas 30 parų KTP2 kameroje-baudos izoliatoriuje, kur buvo drėgna ir šalta, nebuvo normalaus tualeto, tik tupimas, iš kurio sklido nemalonūs kvapai. Pareiškėjas serga kojų sąnarių liga, kuri buvo nustatyta 2014 m. ar 2015 m., dėl to negali būti pritūpęs nei ilgą laiką, nei trumpai, nes skauda abiejų kojų kelių sąnarius. Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos ar Alytaus kalėjimo viršininko neveikimo, Europos Sąjungos standartų nesilaikymo pareiškėjas kentėjo didelius kojų sąnarių skausmus kiekvieną dieną. 30 parų kentė šaltį, drėgmę, ant sienos kampe buvo didelis grybelis nuo drėgmės. Nuo lubų byrėjo tinkas. Langai neatitinka standartų, labai maži, nesandarūs ir už jų iš karto siena, kuri uždengia beveik pusę langų. Dėl to dienos šviesa beveik nepatenka į patalpą.

Pareiškėjas pažymi, jog tam, kad iškviestum pareigūną, prie durų yra jungiklis, jį įjungus, kitoje durų pusėje įsižiebia lemputė be jokio garso. Dėl to nelabai kas reaguoja ir, jei reikia skubios medikų pagalbos, jos galima ir nesulaukti ir mirti. Jei kažko reikia, tai turi ilgai belsti į duris, kad pareigūnai prieitų. Dienos metu kameroje tamsu, dienos šviesa beveik nepatenka. Lempos taip spigina ir akina, kad nuo jų skauda akis ir negali ilgai skaityti.

Pareiškėjas KTP2 kameroje buvo kankinamas nežmoniškomis sąlygomis, patyrė didelį stresą. Pareiškėjo nuomone, tai prilyginama žmogaus kankinimui. Todėl prašo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kalinimą nežmoniškomis sąlygomis ir sukeltą skausmą (b. l. 1–2).

Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas Alytaus kalėjime bausmę atlieka periodiškai nuo (duomenys neskelbtini) iki skundo pavadavimo teismui dienos. Jis uždaro tipo bausmės atlikimo vietos kamerų tipo patalpoje Nr. 2 buvo laikomas nuo 2024 m. sausio 11 d. iki 2024 m. sausio 25 d. ir nuo 2024 m. sausio 29 d. iki 2024 m. vasario 8 d.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą aktualiu bylai laikotarpiu nustatė Lietuvos higienos norma HN 134:2015, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 134:2015). Bausmės atlikimo vietų įstaigų (kalėjimų) patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (HN 134:2015 1 ir 12 punktai). Alytaus kalėjimo kamerose esanti priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema, gyvenamųjų patalpų (kamerų) apšvietimo sistema ir kiti įrenginiai buvo tvarkingi, kadangi atsakingi darbuotojai prižiūrėdavo patalpas ir esant gedimams jos buvo kuo skubiau remontuojamos. Jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo.

Alytaus kalėjimo kameros yra reguliariai tikrinamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų, kurių patikrinimo išvadose pažeidimų, susijusių su drėgme ar pelėsiu, iškvietimo sistema, apšvietimu neužfiksuota.

2022 m. gruodžio 20 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pateikė periodinio patikrinimo aktą, kurio metu buvo tikrinama ir uždaro tipo bausmės atlikimo vietos kamerų tipo patalpa Nr. 2, akto išvadoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatė.

Alytaus kalėjimas vadovaujasi HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad kamerose oro temperatūra būtų 18°C–28 °C, šaltuoju metų laiku 18°C–22 °C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35–65 %, šaltuoju 35–60, šiltuoju mėtų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s – 0,25m/s, šaltuoju - 0,05–0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Alytaus kalėjime esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visame kalėjime. Vadovaujantis HN 134:2015 17 punkto reikalavimais, uždaro tipo bausmės atlikimo vietos kameroje Nr. 2 sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąją patalpą. Kameroje Nr. 2 esantys du langai įrengti vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (galiojanti teisės akto redakcija nuo 2020 m. gruodžio 22 d.) patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.5 papunktyje numatytasis reikalavimais, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažų langų atmestini.

Pareiškėjo uždaro tipo bausmės atlikimo vietos kameroje Nr. 2 sanitarinis mazgas įrengtas pačioje kameroje vadovaujantis Taisyklių 12.5 papunktyje nustatytais kamerų įrengimo reikalavimais, t. y. kad sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Taisyklių nuostatose nenurodyta ar sėdimas, ar tupimas turi būti unitazas.

Pareiškėjo uždaro tipo bausmės atlikimo vietos kameroje Nr. 2 priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema įrengta kaip numatyta Taisyklių 12.11 papunktyje. Taisyklių nuostatose nenurodyta ar šviesos, ar garso pagrindu turi veikti iškvietimo sistema.

Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 2 į Alytaus kalėjimo administraciją nesikreipė. Atsakovės atstovė neturi duomenų, kad jis asmeniškai būtų kreipęsis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centrą dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų Alytaus kalėjimo kameroje Nr. 2.

Pareiškėjas teigia, kad dėl tupimo unitazo patyrė nežmoniškus kelių skausmus, taip pat skaudėjo akis dėl apšvietimo, tačiau, Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus duomenimis, jis ginčo laikotarpiu lankydamasis pas medikus neturėjo nusiskundimų dėl šių sveikatos sutrikimų.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 straipsnio prasme) privalo įrodyti pareiškėjas.

Nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų (neveikimo), o pareiškėjas neįrodo, kad jo nurodoma žala kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos suma.

Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo realiai pažeistos jo teisės, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog tam tikri skunde minimi pažeidimai tiesiogiai darė įtaką besiskundžiančiam asmeniui ir tai sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto ir intensyvumo (b. l. 14–18).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kilusią pareiškėjui Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime atliekant bausmę uždaro tipo bausmės atlikimo vietos kamerų tipo patalpoje nuo 2024 m. sausio 11 d. iki 2024 m. sausio 25 ir nuo 2024 m. sausio 29 d. iki 2024 m. vasario 8 d., atsakovei neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, jog tam, kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822- 619/2009).

Administracinių teismų praktikoje pažymėta, jog, nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš J. K. (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš J. K., pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš J. K., pareiškimo Nr. 44362/04).

LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019).

Pareiškėjas nurodė, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime, 30 dienų buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, t. y. kameroje buvo šalta, drėgna, langai buvo nesandarūs, neatitiko standartų, dienos metu kameroje buvo tamsu, netinkamai veikiantis pagalbos iškvietimo jungiklis, naudojimasis kameroje esančiu unitazu kėlė pareiškėjui kojų sąnarių skausmą.

Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie skunde nurodytas aplinkybes, taip pat nepateikė įrodymų apie jam kilusias kalinimo sąlygų pasekmes – pasikeitusią fizinės ar psichinės sveikatos būklę. Nors skunde teigia, kad jam buvo nustatyta kojų sąnarių liga, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų apie kojų sąnarių būklės pasikeitimą po ginčo laikotarpio. Atsakovės atstovės pateikti duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę nepatvirtina skunde nurodytų aplinkybių (b. l. 36–38).

Pažymėtina, kad Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, kurių 12.5. papunktyje įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 kv. m matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V- 908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimo įrengti būtent sėdimą tualetą nenumato.

Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), 9.1 papunkčiu, tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti 1 komplektas sanitarinio mazgo (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė). Taigi, tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad sanitarinis mazgas kameroje Nr. KTP 2 yra atskirtas nuo bendros erdvės sienele (b. l. 39).

Pareiškėjas teigia, kad kameroje buvo blogas vėdinimas.

Pažymėtina, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas numato, kad jos privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais.

Alytaus kalėjimas pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 papunktis, Higienos normos HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir LVAT tiek ankstesnėje praktikoje (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.), tiek ir naujausioje praktikoje patalpų vėdinimą pro langus laiko tinkamu (LVAT 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-442-575/2023).

Be to, atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad kameroje Nr. 2 yra sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąją patalpą, joje iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtos apsauginės grotos, kurios netrukdo langų atidaryti 15 cm į vidinę grotų pusę. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, paneigiančių atsakovės atstovės nurodytas aplinkybes. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, neteisėti atsakovės atstovės veiksmai nenustatyti.

Pareiškėjas skunde teigia, kad kameroje buvo šalta, drėgna ir tamsu.

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodo, kad šiluminė aplinka Alytaus kalėjime atitinka Higienos normos reikalavimus, kurie nustato, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05-0,15 m/s.

Teismas pažymi, kad, nors byloje ir nėra duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, temperatūrą, santykinę oro drėgmę, apšvietimą, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes, konstatuodamas, kad, jo nuomone, minėti parametrai neatitiko minimalių reikalavimų. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini. Teismas pažymi, jog viso buvimo Alytaus kalėjime metu skundų dėl šalčio ir drėgmės kamerose įstaigai pareiškėjas pateikęs nebuvo.

Atsakovės atstovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2022 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto kopiją (b. l. 24–35). Patikrinimas atliktas 2022 m. gruodžio 15 d. Alytaus pataisos namuose (dabartinis pavadinimas – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimas). Patikrinimo išvada: vykdant periodinę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, kad patikrinimo metu buvo tikrinamos bendrojo naudojimo patalpos, taip pat gyvenamosios patalpos (kameros), įskaitant kamerų tipo patalpos Nr. 2 (b. l. 26), dėl kurių sąlygų skundžiasi pareiškėjas. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpos Nr. 2 nebeatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų.

Teismas, įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes dėl kameros Nr. 2 pareigūno iškvietimo sistemos, daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai nėra pagrįsti, kadangi, kaip patvirtina atsakovės atstovė atsiliepime, priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema įrengta pagal Taisyklių 12.11 papunkčio reikalavimus. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių tai paneigiančių argumentų ir įrodymų.

Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde nenurodė, kad prieš kreipdamasis į teismą buvo raštu kreipęsis į Alytaus kalėjimo administraciją dėl drėgmės kameroje, netinkamo apšvietimo, vėdinimo, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas kompetentingas tarnybas, taip pat nėra duomenų, jog jis, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, ginčo laikotarpiu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Todėl skundo argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu atmestini kaip nepagrįsti. Teismas konstatuoja, kad atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų šiuo atveju nenustatyta. 

CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo) nėra būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, byloje nenustačius neteisėtų veiksmų, kitos viešosios atsakomybės sąlygos nevertinamos. Nenustačius valstybės (šiuo atveju – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo) neteisėtų veiksmų, valstybės civilinė atsakomybė nekyla ir nėra pagrindo priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir jį atmeta.

Pareiškėjo skundas atmetamas, todėl, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės atstovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo R. P. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja