Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-12-09][nuasmeninta nutartis byloje][eII-818-729-2025].docx
Bylos nr.: eII-818-729/2025
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Klaipëdos apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 191008577 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:

?

          Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-818-729/2025

          Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00815-2025-6

           Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4

 (S)

 

HERBAS 

 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2025 m. gruodžio 8 d.

Gargždai

 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,

sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui M. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso kalba išnagrinėjo pareiškėjo M. R., asmens kodas         (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13380-2025 (ROIK: 25288382713).

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. spali 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13380-2025 (ROIK: 25288382713) M. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad jis 2025 m. spalio 19 d., 10.43 val., Palangos miesto sav., Palanga, Klaipėdos pl. – Vilimiškės kel., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,61 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas M. R. skundas, kuriuo jis prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti nutarimą ir skirti vieną administracinio poreikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 3 mėnesiams, o netenkinus šio prašymo, prašo paskirti kuo trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo – terminą, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, administracinio poveikio priemonių vykdymo pradžią nustatant nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, t. y. 2025 m. spalio 19 d. Skundą motyvuoja tuo, kad Institucija jokiais objektyviais duomenimis, kurie paskatino priimti skundžiamą nutarimą, nepagrindė kokios jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės Institucijai neleido spręsti, kad jo atžvilgiu, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti bendrieji ir prevenciniai tikslai už padarytą nusižengimą. Nutarime pasigendama ir minėtų nuostatų netaikymo pagrindų. Nuo pat pradžių prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, vairuojant nepažeidė kitų KET reikalavimų, atsakomybės nevengė, kritiškai vertina savo poelgį, yra pasimokęs, supranta padarius, kuriuos galėjo sukelti jo nerūpestingumas. 2025 m. spalio 18 d. vakarienės metu išgėrė bokalą alaus ir 100 g degtinės, kitos dienos ryte pakankamai neįvertinęs alkoholio kiekio organizmui, kadangi nejautė jokių neblaivumo požymių, vairavo automobilį. Policijos pareigūnai jo automobilį sustabdė ne dėl pavojingo manevravimo kilus įtarimui dėl jo neblaivumo, o vykdydami vairuotojų blaivumo patikrinimo kontrolę. Remiantis teismų praktika, toks neblaivumas, koks buvo jam nustatytas, yra vertinamas kaip nežymiai leidžiamą įstatymo normą viršijantis neblaivumas; suprantama, kad tai atsakomybės nešalina, tačiau neabejotinai sudaro pagrindą spręsti apie mažesnį atsakomybės pavojingumą. Iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, jis neteistas, nėra įtrauktas psichiatrinių ar narkotinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, paskutiniais vairavimo metais yra baustas už kelis smulkius KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjo, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad po aptariamo administracinio nusižengimo vėl būtų pažeidęs KET. Visą tai rodo, jog šis administracinis nusižengimas buvo padarytas atsitiktinai, ne tiesiogine tyčia, netinkamai įvertinus esamą savijautą. Skunde save apibūdina kaip dorą visuomenės narį, vedantį sveiką gyvenimo būdą, sportuojantį, užsiimantį labdaringa veikla, teikiant paramą savo asmeninėmis lėšomis, dalyvaujantį akcijose, pvz. „Darom“, taip pat darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Be to, nusižengimo padarymo metu automobiliu kartu važiavo ir jo sutuoktinė, kuri po policijos patikrinimo perėmė vairavimą, nes buvo blaivi ir turėjo teisę vairuoti. Jo nuomone, ši aplinkybė tik patvirtina faktą, jog prieš sėsdamas vairuoti automobilį jautėsi blaivus, priešingu atveju nebūtų rizikavęs savo ar kitų asmenų gyvybe ir vairavęs automobilį. Pažymi, jog po administracinio nusižengimo padarymo pasitikrino sveikatą, pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą, išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.

Prašo įvertinti kai, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbinių ir šeiminių priežasčių: jis dirba statybų sektoriuje (duomenys neskelbtini), į kurią vyksta savo automobiliu. Atliekant darbo funkcijas tenka naudotis savo asmeniniais, didelių gabaritų ir svorio darbo įrankiais, kuriuos jis vežasi į objektus. Be teisės vairuoti transporto priemones to padaryti būtų neįmanoma, todėl prarastų darbą ir vienintelį šeimos pajamų šaltinį, kas apsunkintų jo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą („(duomenys neskelbtini)“ banke yra sudaręs paskolos sutartį) ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir jo šeimai. Jis yra vienintelis šeimos maitintojas, jo sutuoktinė gauna tik nedidelę vaiko priežiūros išmoką, o, jeigu tektų ieškotis naujo darbo Lietuvoje, jo darbo paieškas komplikuotų ekonominis sunkmetis, jo gyvenimas kaimo vietovėje ir teisės vairuoti neturėjimas. Taip pat teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti savo, kaip tėvo, pareigas ir užtikrinti vaikų interesus: grįžęs į Lietuvą jis turi pasirūpinti savo mažamečiu sūnumi, taip pat su žmona augina dar vieną nepilnametį vaiką iš žmonos buvusių santykių.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su M. R. skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Institucija atkreipia dėmesį, jog lengvinančia aplinkybe nelaikytina tai, jog M. R. savo veiksmais nepadarė žalos kitiems eismo dalyviams, kadangi atsakomybė už ANK 422 straipsnio 5 dalį neapima veikų, kuriomis neblaivūs vairuotojai padaro žalą kitų asmenų turtui ir sveikatai. Šie nusižengimai yra apibrėžti kituose ANK straipsniuose. Institucijos nuomone, M. R. elgesys nebuvo atsitiktinis, kadangi jis 2008 m. rugpjūčio 9 d. jau buvo baustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytas neblaivaus (girto) vairuotojo) (ROIK:07-10-3635775) ir nors nusižengimas buvo padarytas seniai, tačiau tai taip pat vertintina kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga. Be to, iki nutarimo priėmimo, pateiktame M. R. prašyme buvo nurodoma, jog jis anksčiau niekada nebuvo vairavęs transporto priemonės būdamas neblaivus, kas verčia abejoti asmens sąžiningumu. Taip pat pareiškėjas šiuo metu turi dvi galiojančias nuobaudas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį ir 415 straipsnio 1 dalį. Neabejotinai nustatyta, kad M. R. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, nusižengimas jo atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai. Institucijos nuomone, išskirtinėmis negali būti laikomos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės – negalimas M. R. darbo funkcijų vykdymas ar jo artimųjų poreikių tenkinimas, nes šias aplinkybes jis žinojo prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus ir privalėjo jas įvertinti, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas poveikio priemones, asmuo patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir M. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad, būdamas socialiai atsakingas už save ir už savo artimuosius jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti pasekmes. Institucijos nuomone, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, šioje byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo, jo artimųjų ar jo darbo interesai, negali būti dominuojantys prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.

Teismo posėdžio metu M. R. parodė, jog skundą visiškai palaiko ir prašo jį tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, kad išvakarėse buvo gimtadienyje, išgėrė  nedaug alkoholio, ryte jautėsi žvalus, blaivus, todėl sėdo už automobilio vairo. Bylos nagrinėjime Institucijoje nedalyvavo, nes pareigūnas sakė, jog tai yra nebūtina, tačiau apie dalyvavimo galimybę žinojo. Prašymo paskirti administracinio poveikio priemonę teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, neteikė, tokia priemonė jam nuobaudos nešvelnina, kadangi jis vairuoja ne vieną transporto priemonę ir į kiekvieną įsirengti alkobloko negalėtų. 2008 m. administracinį nusižengimą padarė būdamas dar nesubrendęs, jaunas, paveiktas tėvų skyrybų, nuo jo praėjo labai daug metų, kai jis tokių pažeidimų nedarė, todėl mano, kad į šią seniai išnykusią nuobaudą nebeturėtų būti atsižvelgta, sprendžiant jo prašymą šioje byloje.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teisme gautas prašymai bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismas

 

konstatuoja:

 

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, patikrinęs skundžiamo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 30 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra, pagrįstai pripažinta, kad M. R. yra tinkamas nusižengimo subjektas, o jo padarytoje veikoje yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai. M. R. skundas susijęs tik su prašymu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti jam paskirtos administracinio poreikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo – terminą; draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pareiškėjas posėdžio metu prašė jam nebetaikyti, nes suprato, kad jam bus neįmanoma ją vykdyti.

Nors ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktiką, kad už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Ši įstatymo nuostata taikoma, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

M. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą yra paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda – bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Formaliai tai padaryta teisėtai ir pagrįstai; vis dėl to teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir skunde aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančias ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas jo minimalus taikymo terminas.

Priimdamas šį sprendimą, teismas atsižvelgia į tai, jog nors M. R. padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau šiuo atveju šis padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kaip kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis, nei nustatytas šiuo atveju santykinai nedaug viršijantis leistiną normą lengvas girtumo laipsnis – 0,59 promilės (po paklaidos pritaikymo). M. R. vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai; nusižengimas buvo padarytas ne tiesiogine tyčia, kai išgėrus sėdama prie vairo ir važiuojama, o dėl neatsargumo, neįvertinus tai, kad iš vakaro vartotas alkoholis taip ilgai išlaikys neblaivumo būseną. Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai alkoholis buvo vartojamas iš vakaro, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas dėl neatsargumo (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-470-383/2020). 

Iš pateikto atsiliepimo matyti, jog Institucija pareiškėjo skunde nurodytais prašymais nesutinka, motyvuodama tuo, jog M. R. praeityje 2008 m. yra baustas administracine tvarka už tai, jog būdamas neblaivus pažeidė KET, sukeldamas kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas su tokiu Institucijos motyvu nesutinka, kadangi tiek administracinėje, tiek baudžiamojoje teisėje už asmens padarytas nusikalstamas veikas, suėjus tam tikram terminui, baustumas netenka teisinės galios. Šis pažeidimas padarytas prieš 17 metų, pareiškėjui vos sulaukus pilnametystės; per visą šį laikotarpį jis už vairavimą neblaiviam baustas nebuvo, gyveno socialiai priimtiną ir atsakingą gyvenimą, todėl šis istorinis faktas nėra pakankama priežastis, kodėl M. R. negali būti taikoma švelnesnė administracinė poveikio priemonė. 

Bylos duomenimis, kitų neigiamai M. R. charakterizuojančių duomenų nėra, jis iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai, per pastaruosius penkis metus yra baustas administracine tvarka tik už kelis nešiurkščius KET pažeidimus paskirtas baudas sumokėjęs, dalimis moka ir šiuo nutarimu paskirtą baudą. M. R. nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, dėl tokio savo poelgio gailėjosi, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Iš byloje surinktos informacijos matyti, kad M. R. turi šeimą, šiuo metu yra vienintelis jos išlaikytojas, jo sutuoktinė gauna nedidelę vaiko priežiūros išmoką. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad pažeidėjas dirba, savo darbo funkcijų atlikimui turi vykti į įvairius objektus, veždamasis darbams atlikti būtinas priemones bei medžiagas, o tam būtina teisė vairuoti. Teismas sutinka, kad šios ir kitos M. R. nurodytos jo darbinės ir šeimyninės aplinkybės nepateisina jo neteisėto elgesio ir nėra išskirtinės, tačiau jos apibūdina pažeidėjo asmenybę ir jo santykį su visuomenės pripažįstamomis vertybėmis pozityviai ir rodo, kad šio visuomenės nario pataisymui gali pakakti ir mažesnį neigiamą poveikį jam ir jį supantiems žmonėms sukeliančios sankcijos.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių laikotarpiui ne tik stipriai riboja šio asmens galimybes vykdyti savo darbinius ir šeiminius įsipareigojimus, bet ir nėra objektyviai būtinas administracinės atsakomybės tikslams būtent šio asmens atžvilgiu pasiekti. Teismo vertinimu, šiam tikslui pasiekti M. R. pakaks skirti švelnesnę (trumpesnės trukmės) negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje šią administracinio poveikio priemonę. Atsižvelgiant į M. R. nurodytas aplinkybes, kad teisė vairuoti jam labiausiai reikalinga atlikti darbines funkcijas, kur naudojasi ne vienu automobiliu, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šiam asmeniui gali būti labai sunkiai įgyvendinamas bei sukontroliuojamas, todėl – nepadėsiantis pasiekti nuobaudos tikslų ir dėl to šiuo atveju netaikytinas.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad M. R. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13380-2025 (ROIK: 25288382713) keičiamas ir M. R. skirtina švelnesnė administracinė poveikio priemonė, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2025 m. spalio 19 d.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas

 

n u t a r i a :

 

administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus2025 m. spalio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13380-2025 (ROIK: 25288382713) ir M. R., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams, skaičiuojant jį nuo asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos (2025 m. spalio 19 d.).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

 

 

Teisėja                                                                                  Jurgita Grigonienė  


Paminėta tekste:
  • ATPK 127 str. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą
  • AN2-470-383/2020