Administracinė byla Nr. A-697-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00134-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei J. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės J. G. (toliau – ir atsakovė) 26,50 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurie yra privalomi visiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostatuose numatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti minėtuose nuostatuose nustatyta tvarka, bei nustatytas vietinės rinkliavos surinkėjas – pareiškėjas.

3.       Atsakovė J. G. pateiktame atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Atsakovė paaiškino, jog sandėliu nesinaudojo. KRATC ji anksčiau teikdavo pažymas apie tai, jog sandėlyje nėra vandens įvado, vanduo ir elektra nebuvo tiekiami. Pareiškėjo darbuotoja paaiškino, jog tokia situacija jiems žinoma ir nebereikia teikti pažymų dėl vandens ir elektros nenaudojimo, vietinė rinkliava atsakovei nebuvo skaičiuojama. Atsakovė negavo jokio pranešimo, kad jai paskaičiuota vietinė rinkliava už ginčo turto objektą.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

6.       Teismas pažymėjo, kad ginčas šioje byloje yra dėl 26,50 Eur vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės J. G. už nekilnojamojo turto objektą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – ir turto objektas, ginčo sandėlis), už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.

7.       Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, pagal kuriuos vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

8.       Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad 20,17 kv. m sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atsakovei nuosavybės teise priklausė nuo 2004 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. (pirkimo–pardavimo sutartis).

9.       Iš atsakovės pateiktų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Klasana“ pažymų teismas nustatė, jog sandėlyje nėra vandentiekio įvado, vanduo ir elektra minėtame sandėlyje nebuvo naudojami (b. l. 12, 13). Akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ pažymose nurodė, jog laikotarpiais nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. J. G. nebuvo AB „Klaipėdos vanduo“ abonentė, vanduo tiekiamas vienu įvadu tik į vandens mazgą, esantį Šilutės pl. 23, Klaipėda, UAB „Klasana“ (b. l. 14, 15). UAB „Klasana“ nurodė, jog elektros energijos tiekimo sutartis su atsakove nebuvo sudaryta ir elektra nebuvo tiekiama (b. l. 16, 17).

10.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nepateikė mokėjimo pranešimų dėl vietinės rinkliavos paskaičiavimo atsakovei už minėtą turto objektą už 2016 m. ir 2017 m. Teismui pateiktas tik 2019 m. sausio 4 d. pakartotinis mokėjimo pranešimas Nr. K181225435, kuriame nurodyta, jog atsakovei už sandėliavimo paskirties turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. paskaičiuota vietinė rinkliava – 3,79 Eur, likutis už praėjusį laikotarpį iki 2017 m. liepos 1 d. – 19,12 Eur, viso mokėti – 22,91 Eur. Tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė mokėjimų pranešimų dėl vietinės rinkliavos paskaičiavimo atsakovei už 2016 m. ir 2017 m., patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjui buvo žinomos aplinkybės, kad minėtas turto objektas nėra naudojamas ir atsakovė nėra atliekų turėtoja.

11.       Įvertinęs nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. atsakovė nesinaudojo turto objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tuo laikotarpiu atsakovė nebuvo atliekų turėtoja, todėl jai nekyla pareiga mokėti pareiškėjui vietinę rinkliavą. Pareiškėjo prašymas atmestas kaip nepagrįstas.

III.

12.       Pareiškėjas KRATC (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

13.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad ginčui aktualios dvi Nuostatų redakcijos: galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. ir nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje valdo nekilnojamąjį turtą. Ginčo sandėlis atsakovei nuosavybės teise priklausė nuo 2004 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d., todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai pripažinta vietinės rinkliavos mokėtoja. Atsakovė kreipėsi į pareiškėją dėl nulinės metinės rinkliavos taikymo už 2012, 2013 ir 2015 metus, jos prašymai tenkinti. Už 2014 m. atsakovė sumokėjo vietinę rinkliavą. Dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo už 2016 m. atsakovė nesikreipė. 2017 m. birželio 29 d. sprendimu patvirtinus naują Nuostatų redakciją, numatyta pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios. Pastoviąją dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, nepriklausomai nuo to, jog turtas buvo nenaudojamas. Kintamosios dalies nemoka asmenys, nustatyta tvarka deklaravę, kad praėjusiais metais nekilnojamojo turto nenaudojo. Atsakovė nepateikė nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaracijos už 2017 m. II ketvirtį, todėl pareiškėjas pagrįstai atsakovę apmokestino vietine rinkliava.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

14.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovei J. G. apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (sandėlį), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuri susidarė nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., priteisimo.

15.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja, tačiau ginčo laikotarpiu jai priklausančiu nekilnojamojo turto objektu nesinaudojo, atsakovė nebuvo atliekų turėtoja, todėl jai nekyla pareiga mokėti pareiškėjui vietinę rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo prašymą tenkinti pilnai – priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą.

16.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų.

17.       Nagrinėjamu atveju ginčijama rinkliava apskaičiuota už laikotarpį, trukusį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. yra aktuali Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų redakcija (toliau – ir Nuostatai). Laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. yra aktuali Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtinta nauja Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų redakcija (toliau – ir 2017 m. Nuostatai), kuria įvesta dvinarė rinkliavos mokesčių sistema.

18.       Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. galiojo Nuostatai, kurių 3 punkte vietinės rinkliavos mokėtojais apibrėžti komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. AD1-206 patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tvarkos aprašas, kurio 9 punkte įtvirtinta, jog vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais, nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausantį (-čius) nekilnojamąjį turtą (-us) ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė Vietinė rinkliava (toliau – ir Nulinė metinė vietinė rinkliava), ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. KRATC pateikia rašytinį prašymą dėl Nulinės metinės Vietinės rinkliavos taikymo ir nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą įrodančius dokumentus, kurie numatyti 9.1–9.4 papunkčiuose.

19.       Taigi, vadovaujantis Nuostatais, vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2670-442/2017), o nuo rinkliavos šie asmenys gali būti atleisti pateikę prašymą bei nurodytas pažymas. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovei vietinė rinkliava apskaičiuota už jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą, esantį Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, ir kad ji nebuvo teikusi prašymo atleisti nuo vietinės rinkliavos ginčo laikotarpiu. Vis dėlto šiame kontekste svarbu įvertinti nuosekliai formuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme) jokios komunalinės atliekos nesusidaro, toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“. Byloje esančioje UAB ,,Klasana“ 2018 m. gegužės 25 d. pažymoje Nr. 11 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai priklausanti sandėliavimo patalpa nebuvo eksploatuojama, aptarnavimo sutartis su UAB ,,Klasana” dėl vandens tiekimo nebuvo sudaryta, nes nėra vandentiekio įvado (b. l. 12), AB ,,Klaipėdos vanduo“ 2017 m. vasario 14 d. pažymoje Nr. 2017/S.03-525 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovė nebuvo pasirašiusi su AB ,,Klaipėdos vanduo“ vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 15), taip pat į bylą pateikta UAB ,,Klasana“ pažyma, kurioje nurodyta, jog sandėliavimo patalpa, priklausanti atsakovei, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo eksploatuojama, aptarnavimo sutartis su UAB ,,Klasana“ dėl elektros energijos tiekimo nebuvo sudaryta ir elektra nebuvo naudojama (b. l. 16). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo, išanalizavusio byloje esančius duomenis bei pateiktus įrodymus, išvadomis, jog turto objektas nėra naudojamas.

20.       Pasisakydama dėl 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2017 m. Nuostatose įtvirtinta, jog vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (10 p.). Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (23 p.). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu. Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, Vietinės rinkliavos mokėtojas Administratoriaus apskaičiuotą Vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktas deklaracijas ir dokumentus dėl kintamosios dedamosios nemokėjimo nagrinėja Administratorius (24 p.).

21.       Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020).

22.       Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (2017 m. Nuostatų 23 p.), pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovės nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad faktiškai nesukūrė atliekų.

23.       Dėl kintamosios įmokos dalies teisėjų kolegija pažymi, kad 2017 m. Nuostatų 24 punkte yra numatyta, jog kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesunaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu. Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, vietinės rinkliavos mokėtojas uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regionų atliekų tvarkymo centro apskaičiuotą vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaracijos už 2017 m. II pusmetį, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.

24.       Įvertinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui iš atsakovės nepriteisė vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., todėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas yra keistinas ir pareiškėjui priteistina 3,79 Eur dydžio vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti iš atsakovės J. G. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regono atliekų tvarkymo centrui 3,79 Eur (tris eurus 79 centus) vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

                                                        Veslava Ruskan

                                                        Milda Vainienė