Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-607-212/2013
Irena Pocevičienė Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00848-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
135.6.1; 21.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 5 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Ramunės Čeknienės
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. S. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-31-100/2013 pagal ieškovės BUAB „Evilda“ ieškinį atsakovams V. S., V. S., trečiajam asmeniui UAB „Vimodi“ dėl kreditoriaus teisių gynimo
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ir panaikinti 2012-01-26 sudarytą UAB „Vimodi“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2012/01/26/1, pagal kurią V. S. pardavė, o V. S. nupirko 100 vienetų paprastųjų vardinių nematerialių UAB „Vimodi“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt. Taikyti vienašalę restituciją – grąžinti akcijas V. S.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ir panaikino 2012-01-26 sudarytą UAB „Vimodi“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2012/01/26/1, pagal kurią V. S. pardavė, o V. S. nupirko 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Vimodi“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt, grąžinant šias akcijas V. S.; priteisė iš atsakovų po 250 Lt teisinės pagalbos išlaidų ieškovei ir po 150 Lt žyminio mokesčio bei po 13,50 Lt pašto išlaidų valstybei.
Nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2010-01-29 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Evilda. 2012-01-10 Kupiškio rajono apylinkės teisme buvo priimtas BUAB „Evilda“ ieškinys dėl 114 000 Lt skolos priteisimo solidariai iš atsakovų V. S. ir E. V., teismo 2012-01-10 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas atsakovų V. S. ir E. V. kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui 114 000 Lt sumai. Ieškovė BUAB „Evilda“ šią teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė antstolei N. B., kuri 2012-01-23 išsiuntė pranešimą Nr.3.4-533 atsakovui V. S., nurodydama, kad jis turi pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Vykdant 2012-01-10 nutartį areštuotos sąskaitos, esančios banke. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-10-19 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2013-02-07, BUAB „Evilda“ iš atsakovų V. S. ir E. V. solidariai priteisė 114 000 Lt žalos atlyginimo. Atsakovui V. S. nuo 2009-05-04 iki 2012-02-01 priklausė UAB „Vimodi“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vienos vertė 100 Lt, nuo 2012-02-01 šios akcijos priklauso atsakovui V. S.. Iš UAB „Vimodi“ akcininkų registravimo žurnalo, bendrovės akcininkų registravimo sąrašo nustatė, kad nuo 2012-01-26 šio bendrovės 100 vnt. (100%) akcijų priklauso atsakovui V. S.. UAB „Vimodi“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2012/01/26 1.1, 2.1, 2.2, 2.2.1, 2.3 punktuose nurodyta, kad pardavėjas V. S. pirkėjui V. S. pardavė 100% - 100 vnt. UAB „Vimodi“ vardinių paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt už bendrą 48 094 Lt kainą; 48094 Lt kainą pirkėjas sumoka pardavėjui sutarties pasirašymo dieną, kainos mokėjimo ir sutarties pasirašymo momentas sutampa; pardavėjo parašai patvirtina akcijų kainos gavimo faktą pagal sutartį.
Atsakovų teiginius, kad ieškovė ginčijamo akcijų perleidimo sandorio metu nebuvo atsakovo V. S. kreditorė, o atsakovas V. S. ieškovės skolininkas ir kad atsakovui pareiga atlyginti padarytą žalą atsirado tik 2013-02-07 įsiteisėjus teismo sprendimui, paneigia Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-10-10 nutartis ir 2012-01-23 antstolės N. B. 2012-01-23 pranešimas atsakovui V. S. dėl turto arešto taikymo ieškovės - BUAB „Evilda“ prašymu, t.y. atsakovui V. S. iki jam priklausančių akcijų pardavimo 2012-01-26 buvo žinomi ieškovės reikalavimai atlyginti padarytą žalą, kurią atsakovas savo veiksmais ieškovei padarė 2009 m. spalio mėn. ir nebuvo šios žalos atlyginęs. Padaryta žala atlyginama nuo jos padarymo (atsiradimo) dienos, o ne nuo teismo sprendimo, įpareigojančio atlyginti žalą, įsiteisėjimo dienos. Atsakovai teismui nenurodė jokių svarbių aplinkybių, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jie, areštavus atsakovo V. S. turtą, 2012-01-26 privalėjo sudaryti UAB „Vimodi“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2012/01/26. Sutarties, kurios atsakovai neprivalėjo sudaryti, sudarymas pažeidė ieškovės interesus, nes ieškovei sumažėjo galimybės gauti iš atsakovo V. S. žalos atlyginimą. Tai patvirtino turto arešto aktas ir atsakovo paaiškinimas, kad jis savo vardu neturi jokio nekilnojamojo turto, pinigų bankų sąskaitose, vertybinių popierių. Atsakovas, sudarydamas akcijų pardavimo sutartį elgėsi nesąžiningai, nes siekė išvengti žalos atlyginimo ir taip pažeisti kreditoriaus teises, pasunkinant galimybe kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Šiuo atveju neturi reikšmės ar dėl sudaryto sandorio pasikeitė atsakovo mokumas, nes kreditoriaus teisės gali būti pažeidžiamos ne tik skolininkui tapus nemokiu, bet ir kitais būdais.
Atsakovas V. S. UAB „Vimodi“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2012/01/26 sudarė su savo tėvu atsakovu V. S.. Be to, atsakovas V. S. buvo vadovas bendrovės, kurios pastato stogą remontuojant atsakovas V. S. padarė žalą ieškovei. Šios aplinkybės patvirtino, kad atsakovas akcijų pirkėjas V. S. turėjo visas galimybes žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia ieškovės - atsakovo V. S. kreditorės interesus, todėl jis sudarydamas akcijų perleidimo sandorų buvo nesąžiningas. Atsakovų nurodyti argumentai, kad atsakovo V. S. sąžiningumą patvirtina tai, kad sudaryta sutartis neturėjo jokios įtakos V. S. mokumui ir kreditoriaus teisėms paneigta aukščiau aptartomis aplinkybėmis.
Visos minėtos aplinkybės leido teismui daryti išvadą apie glaudžius atsakovų ryšius, suderintą ir nesąžiningą atsakovų veikimą ieškovės atžvilgiu. To nepaneigė ir atsakovų teiginiai bei pateikti dokumentai, kuriais atsakovai grindė akcijų perleidimo sandorio teisėtumą ir sandorio šalių sąžiningumą, bei 48 094 Lt sumokėjimą sutarties pasirašymo metu. UAB „Vimodi“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2012/01/26 2-oje dalis „Sutarties kaina ir mokėjimai“ nepatvirtina pinigų už parduodamas akcijas perdavimo, nėra aptarta atsiskaitymo tvarka (grynais pinigais, ar kitu būdu), o pažyma apie V. S. išmokėtus UAB „SEMVITA“ dividendus išrašyta paties atsakovo V. S., pažymoje nurodytos dividendų sumos nepagrįstos įmonės, išmokėjusios dividendus apskaitos duomenimis ar VMI duomenimis apie gyventojų pajamų mokesčius, sumokėtus už gautus dividendus. UAB „Vimodi“ akcininkų registravimo žurnale, bendrovės akcininkų registravimo sąraše duomenų apie pinigų už akcijas sumokėjimą nėra. Nurodyti dokumentai bei atsakovo V. S. neįtikinami paaiškinimai, kad jis, būdamas verslininkas, gautus pinigus laiko namuose nepaneigė sudarytos sutarties fiktyvumo.
Konstatavus trečiųjų asmenų nesąžiningumą, turtas gali būti iš jų išreikalautas natūra, todėl iš atsakovo V. S. akcijos grąžintinos atsakovui V. S.. Byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas V. S. atsakovui V. S. sumokėjo 48 094 Lt, todėl taikė vienašalę restituciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-06-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismo sprendimas neatitinka CPK 263 str. 1 d. reikalavimų, nes teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ginčo santykiui netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Atsakovai nesutinka su teismo išvada, jog neturi teisinės reikšmės ar dėl sandorio sudarymo pasikeitė atsakovo V. S. mokumas. Atsakovai nesutinka su teismo išvadomis, jog 2012-01-26 akcijų pirkimo – pardavimo sandoris turėjo neigiamos įtakos ieškovės kreditorių interesams. Sandoris buvo atlygintinis, UAB „Vimodi“ akcijos atsakovui V. S. buvo perleistos jų vertę atitinkančia kaina, už akcijas atsakovas V. S. gavo atitinkamą pinigų sumą., todėl ieškovės kreditorių teisės nebuvo pažeistos. Teismas net netyrė sandorio teisėtumo pagal CK 1.86 str. nuostatas, todėl negalėjo sandorio atžvilgiu pritaikyti tariamo sandorio pasekmių ir pripažinti, jog atsiskaitymas pagal 2012-01-26 akcijų prikimo-pardavimo sandorį neva nevyko, dėl ko buvo pažeisti ieškovės kreditorių interesai. Atsakovas V. S. sudarydamas sandorį turėjo grynųjų pinigų, todėl sandoris vyko grynaisiais pinigais. UAB „Semvita“ pažyma patvirtina, jog V. S. buvo išmokėti dividendai. Kadangi šios bendrovės vienintelis akcininkas ir direktorius yra V. S., todėl jis ir galėjo išrašyti šią pažymą. Be to, teismas nesiūlė pateikti atsakovams daugiau įrodymų apie išmokėtus dividendus, o ieškovė to neginčijo, todėl atsakovai daugiau įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti ir nepateikė. Aplinkybę, kad V. S. realiai gavo pinigus pagal 2012-01-26 akcijų pirkimo – pardavimo sandorį patvirtino įrašai minėto sandorio 2.2.1 ir 2.3 punktuose. Kadangi atsiskaitymas vyko grynaisiais, atsakovai pateikti daugiau įrodymų apie sandorio sumokėjimą pateikti negalėjo. Remiantis Vyriausybės 2004-08-23 nutarimu Nr. 1041 patvirtintų „Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių“ 6.7.8 p., duomenys apie akcijų apmokėjimą įrašomi tik bendrovės steigimo ar įstatinio kapitalo didinimo papildomais įnašais atvejais. Jokiuose įmonės akcininkų registravimo žurnaluose ar kituose apskaitos dokumentuose duomenys apie akcijų apmokėjimą akcininkams parduodant turimas akcijas nežymimi. Todėl teismo pozicija, kad duomenų apie akcijų apmokėjimą nebuvimas UAB „Vimodi“ akcininkų registravimo žurnale ir sąraše paneigia atsiskaitymo realumą yra visiškai nepagrįsta. Atsakovo V. S. pinigų gavimo fakto nepaneigia ir ta aplinkybė, kad grynaisiais gautus pinigus jis laiko pas save. Pinigų laikymas ne banke nėra draudžiamas ir savaime nepaneigia asmens pinigų turėjimo fakto. Šiuo atveju yra svarbus tik atsiskaitymo pagal sandorį realumas, t. y. kad atsakovas V. S. gavo pinigus, o kur jis juos išleido/laiko pinigus neturi jokios teisinės reikšmės. Mano, kad teismo išvada apie tai, kad atsakovas V. S. galimai nesumokėjo atsakovui V. S. yra visiškai nemotyvuota, neparemta jokiais objektyviais įrodymais ir grindžiama tik prielaidomis, dirbtinai ieškant pagrindo sandorį pripažinti pažeidžiančiu ieškovės interesus. Jeigu sudaręs sandorį vienos formos turtą skolininkas iškeičia į kitos formos turtą, bendras jo turtas įsipareigojimų ir turto balanse išlieka toks pat, todėl tokio sandorio sudarymas negali pažeisti skolininko kreditorių interesų. Akcijos buvo įkainotos objektyviai pagal pačios įmonės vertę, todėl ieškovės kreditorių teisės nebuvo pažeistos, o atsakovai nebuvo nesąžiningi, nepaisant jų atžvilgiu taikytinos nesąžiningumo prezumpcijos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-04-25 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, padarė pagrįstas išvadas. Mano, jog akcijų pirkimo – pardavimo sandoriu buvo tik pridengta ir realiai už akcijas nebuvo atsiskaityta. Šis sandoris buvo sudarytas tik tam, kad būtų išvengtas išieškojimas iš šių akcijų. Apeliantai nepaneigė aplinkybės leistinais įrodymais, jog už akcijas nebuvo sumokėta. Abi šalys yra nesąžiningos, todėl vien jų pareiškimas, kad jos atsiskaitė – nepakankamas. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. visam turtui buvo uždėtas areštas, nuslėpė apie akcijų turėjimą, sandorį sudarė su tėvu, galima padaryti pagrįstą išvadą, jog akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo fiktyvi, ja siekta išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ir pinigai už akcijas nebuvo sumokėti. V. S. nepateikė jokių kasos išlaidų orderių, pavedimo dokumentų, kad jam būtų realiai išmokėti dividendai ir nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis jeigu ir gavo dividendus, jų nepanaudojo kitiems tikslams, asmeninių, šeimos, verslo poreikių tenkinimui.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Nagrinėjamos bylos ginčas susijęs su actio Pauliana instituto taikymo ypatumais, ginčijant bankrutuojančios įmonės skolininko sudarytas nesąžiningas sandoris.
Byloje nustatyta, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-01-10 nutartimi, siekiant užtikrinti BUAB „Evilda“ ieškinį atsakovams V. S. ir E. V. dėl 114 000 Lt žalos atlyginimo, buvo areštuotas atsakovų V. S. ir E. V. kilnojamas ir nekilnojamas turtas 114 000 Lt sumai (b. l. 9-13). Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-10-19 sprendimu iš atsakovo V. S. ir E. V. BUAB „Evilda“ solidariai priteista 114 000 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-01-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis sprendimas įsiteisėjo 2013-02-07 (b. l. 14-17, 92-95). Atsakovas V. S., būdamas UAB „Vimodi“ akcininku, 2012-01-26 turimas UAB „Vimodi“ akcijas pardavė V. S. (b. l. 59-61).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-07-03 apžvalgoje „Dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo“ ir formuojamojoje teisės taikymo praktikoje išaiškino, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto paskirtis yra apsaugoti kreditorių ne tik nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, bet ir nuo kitokių veiksmų, kuriais pažeidžiamos kreditoriaus teisės, o actio Pauliana taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-11 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2006-12-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-619/2006; 2008-12-09 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2010-11-30 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-485/2010 ir kt.).
Apeliantai pripažįsta, kad šio sandorio sudaryti neprivalėjo, tačiau nesutinka, kad sudarytas sandoris turėjo neigiamos įtakos ieškovo kreditorių interesams. Sandoris buvo atlygintinis, už akcijas sumokėta suma, atitinkanti jų kainą, atsakovas V. S. turėjo grynųjų pinigų ir jais atsiskaitė. Sutarties 2.2.1 ir 2.3 punktai patvirtina, kad akcijų pardavėjui pinigai sumokami sutarties pasirašymo dieną. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad neturi reikšmės, ar dėl sudaryto sandorio pasikeitė skolininko mokumas, nes pasikeitė tik skolininko turto forma. Skolininkui gavus už akcijas ekvivalentinę pinigų sumą, nėra pagrindo konstatuoti ieškovo kreditorių teisių pažeidimo.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra visos actio Pauliana sąlygos, o apeliantų argumentai nepagrįsti.
Atsakovas V. S., būdamas BUAB „Evilda“ skolininku, sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu perleido turimas UAB „Vimodi“ akcijas savo tėvui V. S..
Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais (CK 6. 67 str. 1 d. 1 p.).
Ginčijamą sandorį skolininkas sudarė su tėvu. Nors sutartyje nurodoma, kad akcijos parduotos už 48 097 Lt ir šią sumą pirkėjas sumokėjo, pagrįstų įrodymų, patvirtinančių šalių atsiskaitymą, nepateikta. Apeliantų nurodomos aplinkybės, kad V. S. 2008 ir 2011 metais gavo 66 000 Lt dividendų, kad jis turi grynųjų pinigų, nepatvirtina atsiskaitymo pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad V. S., tvirtindamas, jog 2008 m. jam išmokėta 45 000 Lt dividendų, o 2011 – 21 000 Lt dividendų, šių sumų metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nenurodė (b. l. 118-141). Sandorio šalys verslininkai, o asmenims, kuris yra verslininkai ir sudaro sandorius, keliami didesni reikalavimai nei įprastai, todėl atsakovai, atsiskaitymo už akcijas faktą turėjo įforminti tinkamai, pvz. bankiniu mokėjimo nurodymu ar pan., tuo labiau atsakovas V. S. turėjo elgtis apdairiai, nes jam buvo žinoma apie priteistą žalą ir jos sumą, teismo nutartimi jo turtas buvo areštuotas. Abejones dėl atsiskaitymo už akcijas pagal sutartį sustiprina ta aplinkybė, kad skolininkas, teigdamas, jog turi už akcijas sumokėtus pinigus, neatsiskaitė su kreditoriumi BUAB „Evilda“ ir neketina to daryti. Skolininkas, perleidęs nuosavybės teise valdomas UAB „Vimodi“ akcijas, jokio kito turto į kurį kreditorius gali nukreipti išieškojimą, neturi (b. l. 158-167). Todėl atmestinas apeliantų argumentas, kad dėl sudaryto sandorio skolininko mokumas nepasikeitė, o pasikeitė tik jo turimo turto forma. Skolininko elgesys, vengimas atsiskaityti su kreditoriumi, tik patvirtina, kad sudarytu akcijų pardavimo sandoriu ieškovo kreditorių teisės pažeistos.
CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).
Atsakovai neįrodė, kad pagal ginčijamą akcijų pirkimo-pardavimo sandorį buvo atsiskaityta, todėl pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai įvertino pateiktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantų priteistinos ieškovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (b. l. 153, CPK 79, 93 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt (penkis šimtus litų) bankrutavusios UAB „Evilda“, JAK 302242756 naudai advokato pagalbos išlaidų.
Teisėjai Zina Mickevičiūtė
Ramunė Čeknienė
Laimutė Sankauskaitė