Administracinė byla Nr. I-6717-968/2015

Proceso Nr. 3-61-3-00641-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.1; 1.15.2.3.2; 1.24; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovėms Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė:

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–11), prašydamas:

– panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2015-01-22 sprendimą Nr. (1.7)-S-148-219-15 (toliau – Sprendimas Nr. (1.7)-S-148-219-15, ginčijamas sprendimas);

– įpareigoti Tarnybą peržiūrėti pareiškėjo 2015-01-14 (skunde prašymo surašymo data nurodyta 2014-01-14) prašymą ir priimti dėl jo patenkinamą sprendimą;

– priteisti pareiškėjui dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą, kurią sudaro 100 Lt dydžio turtinė ir 1 000 Lt neturtinė žala.

2. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:

Pareiškėjas Tarnybai pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jam yra būtina teisinė pagalba civilinėje byloje bei prašė skirti advokatę Ingridą Ivanovienę. Tačiau Tarnyba ginčijamu sprendimu atsisakė pareiškėjui teikti teisinę pagalbą neteisėtais ir nepagrįstais motyvais, t. y. dėl to, kad pareiškėjas Tarnybai nėra sumokėjęs 1 360,64 Lt sumos. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba neatsižvelgia į faktus dėl Tarnybos advokatės G. Rokickienės nekompetencijos ir dokumentų klastojimo. Esą advokatė G. Rokickienė pareiškėją apšmeižė ir tuo sukėlė materialinio ir nematerialinio pobūdžio žalą ir pareiškėjas yra priverstas nuo 2007 m. ginti savo teises, pažeistas dėl minėtos advokatės kaltės.

Skunde pažymima, kad Tarnyba nė karto neatsisakydavo skirti pareiškėjui teisinę pagalbą dėl aukščiau nurodytos priežasties. Anksčiau Tarnyba pareiškėjo prašymus nukreipdavo kitoms tarnyboms, motyvuodama interesų konfliktu.

Skundžiamas Tarnybos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, juo aptariama tik minimali pareiškėjo kreipimosi dalis, dokumentas nepatvirtintas įstaigos antspaudu.

Tarnyba savo veiksmais sistemingai kėlė jam materialinę ir nematerialinę žalą. Pareiškėjas buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė depresiją, buvo psichologiškai traumuojamas, pareiškėjo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau, nei numatyta įstatymuose.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

3. Atsakovės Tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime (b. l. 30–32) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Tarnyba ginčijamą sprendimą priėmė objektyviai, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, nepažeisdama teisės aktų nustatytos tvarkos, neviršydama suteiktos kompetencijos, atsižvelgdama į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus. Tarnyba ginčijamu sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl to, kad pareiškėjas nebuvo sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant jam antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2006-06-27 sprendimą Nr. 957/06. Pareiškėjas nepateikė argumentų bei įrodymų, patvirtinančių civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, todėl priteisti turtinę ar neturtinę žalą nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje atsakovių atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Skundas tenkintinas iš dalies.

1. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo Nr. (1.7)-S-148-219-15 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 100 Lt (28,96 Eur) dydžio turtinę ir 1 000 Lt (289,62 Eur) neturtinę žalą, kurią kildina iš Tarnybos veiksmų.

2. Remiantis šioje byloje pateiktais raštiniais įrodymais bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad: Tarnyba 2006-06-27 priėmė sprendimą Nr. 957/2006 teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą; 2007-02-07 sprendimu Nr. N-(1.9)-3-07 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui pagal 2006-06-27 sprendimą Nr. 957/2006; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-02-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010 patenkino Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, ieškinį atsakovui V. S. dėl nuostolių atlyginimo ir į valstybės biudžetą iš atsakovo V. S., be kita ko, priteisė 1 360,64 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų; Vilniaus apygardos teismas 2011-11-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-994-464/2011 minėtą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą; pareiškėjas 2015-01-14 prašymu (Tarnyboje gautas 2015-01-15, reg. Nr. (17.)ATP-148-15) kreipėsi į Tarnybą, prašė suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, nurodė Tarnybos advokatę I. Ivanovienę (b. l. 35–39); Tarnyba 2015-01-22 priėmė Sprendimą Nr. (1.7)-S-148-219-15, kuriame nusprendė, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui neteiktina pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą, kadangi pareiškėjas nėra sumokėjęs įsiteisėjusių Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-08 sprendimu priteistų 1 360,64 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 33, 34).

3. Dėl Sprendimo Nr. (1.7)-S-148-219-15 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad ginčijamu sprendimu Tarnyba atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2015-01-14 prašymą, remdamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatomis. Šiame sprendime Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas nėra apmokėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010 iš jo priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (1 360,64 Lt).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo tvarka yra reglamentuota Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies (11 straipsnio 7 dalies 11 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), spręsdamas tarp Tarnybos ir V. S. kilusį ginčą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, 2015-08-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3017-502/2015 konstatavo, kad loginė ir lingvistinė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto normos konstrukcija, taip pat šios nuostatos sisteminis aiškinimas kitų minėto įstatymo nuostatų kontekste patvirtina, kad minėtas atsisakymo teikti asmeniui antrinę teisinę pagalbą pagrindas sietinas su įstatymo 19 straipsniu, reglamentuojančiu atvejus, kai pareiškėjas apmoka nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, t. y. taikomas tik situacijoms, kai pareiškėjas sutiko apmokėti skirtumą, susidariusį tarp galutinės antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos ir konkrečioje byloje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu jam nustatytos valstybės garantuojamos bei apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies (likusią 50 arba 75 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį), tačiau gavęs tarnybos pranešimą tokio įsipareigojimo neįvykdo. Tuo tarpu 2006-06-27 sprendimu Nr. 957/06 Tarnyba nutarė teikti V. S. antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taigi Tarnybos 2006-06-27 sprendimu Nr. 957/06 nebuvo numatytas antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskirstymas tarp pareiškėjo ir valstybės, todėl pastarajai jas prisiėmus visiškai, pareiškėjui nekilo jokių pareigų pagal Valstybės garantuojamos pagalbos įstatymo 19 straipsnį. LVAT taip pat pažymėjo, kad argumentas esą Tarnybos 2007-02-07 sprendimu Nr. N-(1.9.)-3-07 buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui pagal Tarnybos
2006-06-27 sprendimą Nr. 957/06 ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-02-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010 priteisė iš V. S. į valstybės biudžetą 1 360,64 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ne patvirtina, o paneigia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto taikymo galimybę, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo
2010-02-08 sprendimas priimtas atsižvelgiant į tuo metu aktualios redakcijos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą bei 24 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl teisinių pasekmių, atsiradusių tarnybai nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą, o ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio pagrindu, kai antrinė teisinė pagalba pasibaigia ją realizavus.

Įvertinus Tarnybos Sprendimo Nr. (1.7)-S-148-219-15 turinį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo ir dėl jo taikymo suformuotos LVAT praktikos kontekste, konstatuotina, kad ginčijamu sprendimu Tarnyba netinkamai pritaikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą ir nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę gauti valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, Sprendimas Nr. (1.7)-S-148-219-15 naikintinas kaip neteisėtas iš esmės (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Panaikinus ginčijamą sprendimą, Tarnyba įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015-01-14 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas). Pagrindo įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (t. y. teigiamą sprendimą), kaip to skunde prašo pareiškėjas, teismas neturi, kadangi pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą būtent Tarnybai tenka pareiga įvertinti prašymo atitiktį kitiems minėto įstatymo reikalavimams (pvz., ar nėra pagrindų, nustatytų įstatymo 11 straipsnio 7 dalies kituose punktuose, kuriems esant antrinė teisinė pagalba neteikiama).

4. Dėl turtinės ir neturtinės žalos.

Pareiškėjas, be kita ko, prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 28,96 Eur dydžio turtinę žalą ir 289,62 Eur dydžio neturtinę žalą. Prašomą atlyginti žalą jis kildina iš Tarnybos veiksmų priimant Sprendimą Nr. (1.7)-S-148-219-15.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Šiame sprendime konstatuota, kad Sprendimas Nr. (1.7)-S-148-219-15 yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tačiau vien šios aplinkybės nepakanka valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

Pareiškėjas prašo priteisti 28,96 Eur turtinę žalą, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis patyrė nurodytą turtinę žalą ir kad jis ją patyrė būtent dėl to, kad Tarnyba priėmė Sprendimą Nr. (1.7)-S-148-219-15. Taigi pareiškėjas neįrodė žalos ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų priimant ginčijamą sprendimą. Todėl pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas atlyginti 28,96 Eur turtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas, be kita ko, prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 289,62 Eur dydžio neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjas dėl neteisėto atsakovo sprendimo patyrė tam tikrų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad jie buvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad būtų pagrindas juos įvertinti pinigais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl neteisėto Tarnybos Sprendimo Nr. (1.7)-S-148-219-15 jis patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, kad dėl to kilo neištaisomų pasekmių jo teisių gynimo galimybėms ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde abstrakčiai dėsto aplinkybes, susijusias su Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (atskirų jos tarnautojų) neva neteisėtais veiksmais. Tačiau skunde pareiškėjas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsakove nenurodė, konkrečių sprendimų neskundė bei su jais susijusių savarankiškų reikalavimų neformulavo. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą bylas dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, nagrinėja apygardos administracinis teismas, kurio veiklos teritorijoje yra skundžiamas teritorinis viešojo administravimo subjektas. Taigi pareiškėjui išaiškintina teisė dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos galimai neteisėtų veiksmų, atlyginimo kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.

5. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies Tarnybos Sprendimas Nr. (1.7)-S-148-219-15 naikintinas, įpareigojant ją iš naujo išnagrinėti V. S. 2015-01-14 prašymą (Tarnyboje gautą 2015-01-15, reg. Nr. (17.)ATP-148-15). Likusi skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-01-22 sprendimą Nr. (1.7)-S-148-219-15 ir įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą iš naujo išnagrinėti V. S. 2015-01-14 prašymą (Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje gautą 2015-01-15, reg. Nr. (17.)ATP-148-15).

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                       Rytis Krasauskas

                                                                      Mefodija Povilaitienė

                                                                      Jūra Marija Strumskienė