Civilinė byla Nr. e2-559-896/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00415-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.11.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Tomas Romeika,
sekretoriaujant Ramunei Marcinkevičienei,
dalyvaujant ieškovo Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro atstovams direktorei E. B. ir advokatui Simui Tokarčakui,
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis” atstovams direktoriui T. L. ir advokatui Arūnui Juodžiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Informacinių technologijų pasaulis” dėl baudos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centras (toliau ir ieškovas) dokumentinio proceso tvarka prašo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Informacinių technologijų pasaulis“ (toliau – atsakovė) priteisti 14 935,39 Eur dydžio baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. balandžio 6 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. CPO205853-23553 (toliau – Sutartis) dėl saulės elektrinių projektavimo, įrangos darbų, priežiūros ir aptarnavimo, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo parengti ieškovės pateiktoje projektavimo užduotyje nurodytų darbų projektą, tyrimų atlikimą, projekto rengimo dokumentų gavimą, vykdyti projekto vykdymo priežiūrą, atlikti statybos rangos darbus, teikti paslaugas, nurodytas techninėje specifikacijoje ir pirkimo–pardavimo sutartyje, o ieškovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei paslaugas ir sumokėti sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Tarp šalių sudarytoje Sutartyje taip pat numatyta šalių atsakomybė, įsipareigojimai ir reikalavimai saulės elektrinių kokybei bei našumui. Sutarties priede Nr. 1 lentelės 9 p. yra numatyti reikalavimai saulės elektrinės galiai – 85kW, o tame pačiame priede nurodomas ir energijos gamybos įsipareigojimas kWh per metus, t. y. 80 870.00 kWh. Atsakovė, sudarydama sutartį, garantavo ir turėjo užtikrinti saulės elektrinės efektyvumą bei užtikrinti gamybos įsipareigojimo įvykdymą, t. y. suprojektuota ir pastatyta Saulės elektrinė per paslaugų teikimo laikotarpį faktiškai turi pagaminti ir į elektros tinklus patiekti ne mažesnį kaip Sutarties priede Nr.1 nurodytą elektros energijos kiekį, perskaičiuotą pagal Sutarties 6.6 punkte nurodytas sąlygas – 80 870,00 kWh/metus. Atsakovė įrengė Saulės elektrines ir atliktus darbus ieškovei perdavė 2022 m. spalio 24 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. 221024/1. Iš apskaitos prietaisų, t. y. inverterių parodymų matyti, kad per 2023 metus Saulės elektrinė sugeneravo iš viso 56 169,00 kWh. Saulės elektrinė nepagamino sutartyje numatyto elektros energijos kiekio, t. y. 80 870,00 kWh/metus. Sutarties 9.12.2 punkte numatyta, jog tuo atveju, jei saulės elektrinės per metus pagamina mažiau kaip 80% gamybos įsipareigojimo, Tiekėjui, šiuo atveju atsakovei taikoma 20% dydžio bauda nuo darbų kainos su PVM. Saulės elektrinių 2023 metais pagamintas elektros energijos kiekis sudaro 69,5% Sutartimi garantuoto pagaminto energijos kiekio, todėl atsakovei kyla Sutartyje numatyta atsakomybė. Ieškovė atsakovei už Saulės elektrinių įrengimą yra sumokėjusi 60 753,82 Eur (50 209,77 Eur be PVM). Įvertinus Sutarties 9.12.2 punkto sąlygas ir atsakovei sumokėtą kainą už Saulės elektrines ir jų įrengimą, atsakovės mokėtinas baudos dydis sudaro 12 150,76 Eur. Sutarties 9.13 punkte numatyta, jog tuo atveju, jei saulės elektrinei faktiškai per metus pagaminus ir į elektros tinklus patiekus mažiau elektros energijos nei Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, tiekėjas, t. y. atsakovė, moka baudą už nepagamintą energiją, kuri skaičiuojama pagal formulę: B=(Ep x 95%- Ef)x Pv (80 870 (gamybos įsipareigojimas) x 95% - 56 169 (faktiškai pagaminta) x 0,1348 (vidutinė energijos kaina) = 2 784,63 Eur).
Kauno apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.
2024 m. rugsėjo 20 d. gauti atsakovo prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo (DOK-21360), kuriais atsakovas prašo panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį.
Prieštaravimuose nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senatį reikalavimams dėl baudos priteisimo pareikšti, o atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį; sutartimi nustatytas elektros energijos gamybos kiekis yra nepasiekiamas ne dėl atsakovo kaltės, o dėl aplinkybių, kurių atsakovas nekontroliuoja – gretimame žemės sklype augančių medžių, kurie užstoja saulę ant ieškovo pastato sumontuotiems Saulės elektrinės fotomoduliams ir taip mažina gaminamos elektros energijos kiekį; ieškovo prašomos priteisti netesybos yra baudinio, o ne kompensacinio pobūdžio, todėl nepriteistinos vien šiuo pagrindu, jei ieškinys nebūtų atmestas kitais pagrindais.
2024 m. spalio 11 d. gautas ieškovo atsiliepimas į prieštaravimus, kuriuo ieškovas prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, konstatavus, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas, jį atnaujinti.
Teismo posėdžio, vykusio 2024 m. gruodžio 9 d., metu Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro atstovai direktorė E. B. ir advokatas Simas Tokarčakas patvirtino ieškinyje ir atsiliepime į prieštaravimus nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo vyko derybos. Atsakovas neneigė, jog turi pareigą mokėti baudą. Jie tikėjosi, kad visas ginčas, tiek dėl papildomų saulės modulių įrengimo, tiek dėl baudos bus išspręstas šių derybų metu, todėl laiko, kad nepraleido ieškinio senaties termino. Teismo posėdžio, vykusio 2025 m. sausio 23 d. metu ieškovo atstovas papildomai patikslino laikotarpį, už kurį prašo priteisti baudą ir nurodė, kad prašo baudą priteisti už pirmąjį ataskaitinį laikotarpį, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d.
Teismo posėdžio, vykusio 2024 m. gruodžio 9 d. UAB „Informacinių technologijų pasaulis” direktorius T. L. ir advokatas Arūnas Juodis paaiškino, kad įmonė rinkoje veikia nuo 2012 m., o nuo 2016 m. ar 2017 m. įrenginėja saulės elektrines. Šiuo atveju jie dalyvavo viešajame konkurse. Įsivertino konkurso sąlygas, pasižiūrėjo faktinę situaciją per žemėlapius, įsivertino pelningumą. Prieš pasirašydami sutartį į vietą atvykę nebuvo. Paprastai dalyvaudami konkurse iki sutarties pasirašymo į vietą nevyksta. Elektrinės įrengimo sutarties tekstas parengtas LR Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – APVA). Jie sutarties teksto niekaip keisti negali. Pas juos nebuvo užsakyta atlikti medžių šešėliavimo tyrimus. Jie įrengė saulės elektrinę pagal pateiktą specifikaciją ir sutartį. Įrengimo metu ieškovo atsakingas darbuotojas tvirtino, kas spręs dėl medžių. Jie visada neigė pareigą sumokėti baudą ir niekada nepatvirtino, kad baudą sumokės. Todėl laiko, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė 2023 m. balandžio 30 d. Numatytos netesybos yra baudinės. Tokios netesybos yra numatomos ir kituose APVA skelbiamuose projektuose. Jie ir APVA kituose projektuose yra apie tai minėję, tačiau jokios reakcijos nebuvo. Teismo posėdžio, vykusio 2025 m. sausio 23 d. metu atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad ieškovas negali patikslinti ieškinio, o laikotarpio tikslinimas laikytinas ieškinio patikslinimu, be to, pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neatitinka CPK 98 straipsnio 1 d. reikalavimų, nes prašymas pateiktas be apskaičiavimo.
Teismas
konstatuoja:
Kauno apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1289-896/2024 pakeistinas ir ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
2022 m. balandžio 6 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo sutartis Nr. CPO205853-23553 (toliau – Sutartis) dėl saulės elektrinių projektavimo, įrangos darbų, priežiūros ir aptarnavimo, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo parengti ieškovės pateiktoje projektavimo užduotyje nurodytų darbų projektą, tyrimų atlikimą, projekto rengimo dokumentų gavimą, vykdyti projekto vykdymo priežiūrą, atlikti statybos rangos darbus, teikti paslaugas, nurodytas techninėje specifikacijoje ir pirkimo–pardavimo sutartyje, o ieškovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei paslaugas ir sumokėti sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (e. bylos 1 t., b.k. 11-20). Sutarties priede Nr. 1 lentelės 9 p. yra numatyti reikalavimai saulės elektrinės galiai – 85kW, o tame pačiame priede nurodomas ir energijos gamybos įsipareigojimas kWh per metus, t. y. 80 870.00 kWh (e. bylos 1 t., b.l. 21-22). Atsakovė įrengė saulės elektrinę ir atliktus darbus ieškovei perdavė 2022 m. spalio 24 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. 221024/1 (e. bylos 1 t., b.l. 7). Sutarties 5.7 punkte numatyta, kad Elektros energijos gamybos įsipareigojimo ataskaitinio laikotarpio pradžia – pirmo mėnesio pirmoji diena nuo užsakovo tapimo gaminančiu vartotoju dienos. Gamybos įsipareigojimo ataskaitinis laikotarpis – 1 (vieneri) metai) (e. bylos 1 t., b.l. 14).
Iš VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro 85 kw galios saulės fotovoltinės elektrinės projektavimo ir įrengimo darbų techninės užduoties matyti, kad, be kita, ko, nustatyta, jog VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centras siekia sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kaip galima daugiau elektros energijos, naudojamos įstaigos veikloje naudojamų įrenginių maitinimui, pasigaminti iš saulės energijos. Tuo tikslu planuojama įrengti saulės fotovoltinė elektrinė ant įstaigos pastatų plokščiųjų stogų prijungiant prie dviejų įstaigos elektros įvadų. Saulės elektrinės bendra galia, siekiant neapriboti rinkos dalyvių dėl fotovoltinės nominalios galios parinkimo, pagal objektus turi būti maksimaliai artima pageidaujamam saulės elektrinės galingumui. „85 kW galios saulės fotovoltinės elektrinės“ bendras galingumas turi būti 85 kWp. Įprastos projektavimo paslaugos – parengti ir pateikti užsakovams su reikalingomis institucijomis suderinta saulės šviesos elektrinės įrengimo techninį ir darbo projektus arba techninį darbo projektą. Projektuotojas turi savo lėšomis užsakyti visus reikalingus tyrimus projekto parengimui bei kitus privalomuosius projektams dokumentus, kurių negali pateikti užsakovas. Numatytas toks darbų eiliškumas – saulės elektrinės įrengimo projekto parengimas, projekto sprendinių derinimas su užsakovu, elektrinės įrengimui reikalingų dokumentų, leidimų, išėmimas, įrangos bei medžiagų tiekimas, montavimas, saulės elektrinės paleidimo derinimo darbai, reikiamos dokumentacijos suruošimas ir pateikimas, pridavimas, reikalingu elektrinės darbui pažymų ir leidimų išėmimas (e. bylos 2 t., b.l. 78-81).
Iš apskaitos prietaisų, t. y. inverterių parodymų matyti, kad per laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. sausio 2 saulės elektrinė sugeneravo iš viso 56 169,00 kWh (e. bylos 1 t., b.l. 9-10, DOK-2117, pateiktas 2025-01-23), duomenų fiksavimo data yra 2024 m., sausio 2 d. (e. bylos 1 t., b.l. 118 – 141). Ieškovas 2023 m. spalio 16 d. kreipėsi į atsakovą raštu, nurodydamas, kad baigiasi pirmieji vieneri ataskaitiniai saulės elektrinės eksploatacijos metai, tačiau pirkimo sutarties CP0205853-23553 priede Nr. 1 nurodyti įsipareigojimai nebus įvykdyti, pagaminta tik apie 66 proc. įsipareigoto pagaminti elektros kiekio. Todėl ieškovas paprašė nurodyti dėl kokių priežasčių elektros energijos pagaminta mažiau negu nurodyta sutarties priede Nr. 1 bei kaip ir kada žada pašalinti trūkumus, kad sutartiniai įsipareigojimai būtų vykdomi (e. bylos 1 t., b.l. 107). Atsakovas 2023 m. lapkričio 20 d. raštu ieškovui, be kita ko, nurodė, kad atvykęs specialistas atliko apžiūrą, gedimų nenustatė, tačiau pastebėjo, kad šalia pastatų yra aukštų medžių, metančių šešėlį ant saulės elektrinės, rekomendavo pašalinti medžius ir kitas kliūtis arba rasti papildomą plotą saulės fotomoduliams iš šešėliuojamų vietų perkelti (e. bylos 1 t., b.l. 109). Ieškovas 2024 m. vasario 14 d. raštu pateikė pretenziją atsakovui dėl netinkamo sutarties vykdymo (e. bylos 1 t., b.l. 111-112).
Sutarties 9.12.2 punkte numatyta, jog tuo atveju, jei saulės elektrinės per metus pagamina mažiau kaip 80% gamybos įsipareigojimo, tiekėjui taikoma 20% dydžio bauda nuo darbų kainos su PVM. Sutarties 9.13 punkte numatyta, jog tuo atveju, jei saulės elektrinei faktiškai per metus pagaminus ir į elektros tinklus patiekus mažiau elektros energijos nei Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, tiekėjas, t. y. atsakovė, moka baudą už nepagamintą energiją, kuri skaičiuojama pagal formulę: B=(Ep x 95%- Ef)x Pv (80 870 (gamybos įsipareigojimas) x 95% - 56 169 (faktiškai pagaminta) x 0,1348 (vidutinė energijos kaina). Tarp ieškovo ir atsakovo elektroniniais laiškais laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 4 d. vyko derybos, kurių metu buvo parengti keli taikaus susitarimo projektai, tačiau šalys taikaus susitarimo nepasiekė (e. bylos 1 t., b.l. 34-42, 47-53, 68-79, 114-117, 142-156). Iš pateiktų fotonuotraukų matyti ant ieškovo pastato stogo įrengti saulės fotomoduliai ir aplink pastatą augantys medžiai (e. bylos 1 t., b.l. 80-82).
UAB „Informacinių technologijų pasaulis” direktoriaus pavaduotojas (ir vienintelis akcininkas) A. J. 2024 m. liepos 16 d. ieškovo atstovui adv. Simui Tokarčakui išsiuntė tokio turinio elektroninį laišką: „Žodžiu buvo sutarta, bet parašų neturime. Siūlykite variantą. Mokėti pilnas baudas ir montuoti įrangą nėra priimtina mums. Mes einam į derybas (siūlom įrangą montuoti). Laukiam kažkokių kompromisų ir iš kliento.“ (e. bylos 1 t., b.l. 68).
UAB „Informacinių technologijų pasaulis” 2024 m. lapkričio 11 d. rašte Kauno apygardos teismui nurodė, kad atliko ant VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pastatų stogo ((duomenys neskelbtini), Kupiškio m.) UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ įrengtos 85 kW galios saulės elektrinės vertinimą ir šešėlių įtakos šios elektrinės generuojamam elektros energijos kiekiui skaičiavimus atliktus su specialia programine įranga PVSol. Konstatavo, jog nesant šešėlių saulės elektrinė galėtų generuoti 80 877 kWh per metus elektros energijos kiekį. Tikrinant esamą situaciją objekte yra nustatytas saulės elektrinės modulių šešėliavimas, dėl to saulės elektrinės modulių generuojamos galios kiekis gali būti ženkliai sumažėjęs. Prie dabartinių šešėlių pagal atliktus skaičiavimus galimas generuoti Saulės elektrinės elektros energijos kiekis per metus sudaro 56 813 kWh (e. bylos 2 t., b.l. 86-120, t. 3, b.l. 3).
Ieškovo pateikti mokėjimo už elektros energiją dokumentai patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. ieškovas iš UAB „Ignitis“ pirko 55004,02 kWh elektros energijos už vidutinę 0,1113 Eur/kWh kainą ir iš viso sumokėjo 10962,25 Eur (DOK-1021, pateiktas 2025-01-14).
Dėl ieškinio reikalavimo (ne) pakeitimo
Vadovaujantis LR CPK 430 straipsnio 4 dalimi dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus.
Ieškovas, teikdamas ieškinį, teigė, kad saulės elektrinės 2023 metais nepagamino sutartyje numatyto elektros energijos kiekio, o grįsdamas ieškinį teikė įrodymus, patvirtinančius saulės elektrinės pagamintą elektros energijos kiekį bei ieškovo įrodinėjamus nuostolius patvirtinančius įrodymus už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Teismui kilus abejonių dėl laikotarpio, už kurį prašo priteisti baudą, ieškovas patikslino laikotarpį, nurodydamas, kad prašo baudą priteisti už pirmąjį ataskaitinį laikotarpį, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. Teismo vertinimu, toks laikotarpio patikslinimas nereiškia ieškinio pagrindo pakeitimo CPK 430 straipsnio 4 dalies prasme, pažymėtina, kad ieškovui patikslinus laikotarpį, ieškinio reikalavimas nepasikeitė. Todėl laikytina, kad tai yra tik ieškinio faktinių aplinkybių patikslinimas.
Dėl baudos priteisimo
Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovas, pagal ieškovo pateiktą techninę specifikaciją įrengęs saulės elektrinę, tinkamai įvykdė sutartį. Kaip jau minėta, sutarties priede Nr. 1 lentelės 9 p. yra numatyti reikalavimai saulės elektrinės galiai – 85 kW, o tame pačiame priede nurodomas ir energijos gamybos įsipareigojimas kWh per metus, t. y. 80 870.00 kWh. Taigi, ieškovas tikėjosi, kad bus įrengta išduotas sąlygas atitinkanti, t. y. neviršijanti nominalios 85 kW galios saulės elektrinė, kuri generuos 80870 kWh per metus. Šiame kontekste svarbu paminėti, jog techninėje užduotyje (e. bylos 2 t., b.l. 78-81) yra nurodyti VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centras tikslai - sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kaip galima daugiau elektros energijos, naudojamos įstaigos veikloje naudojamų įrenginių maitinimui, pasigaminti iš saulės energijos. Todėl spręstina, kad ieškovas tikėjosi, kad bus įrengta saulės elektrinė, kuri realiai generuos 80870 kWh per metus, o ne „turės galimybę“ pagaminti tokį kiekį elektros energijos.
Tarp šalių nekyla ginčo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios saulės elektrinės 2023 metais pagamintas elektros energijos kiekis sudaro 69,5% sutartimi garantuoto pagaminto energijos kiekio, yra medžių, augančių šalia pastato, ant kurio stogo įrengta elektrinė, metamas šešėlis. Tarp šalių nekyla ginčo, kad įrengtos saulės elektrinės nominali galia yra 85 kw, ir nesant medžių šešėlio, tokia saulės elektrinė esant įprastoms meteorologinėms sąlygoms generuotų 80870 kWh per metus. Be to, tarp šalių nėra ginčo, jog įrengta saulės elektrinė nekokybiška, sugedusi ar pan.
Taigi, iš esmės tarp šalių kilo ginčas, ar rangovas, įrengdamas elektrinę, turėjo įvertinti tuo metu jau buvusių medžių metamą šešėlį ir tokios faktinės aplinkybės pasekmes.
Teismas, įvertinęs pirkimo sutarties Nr. CPO205853-23553 turinį, sprendžia, kad, nepriklausomai nuo pavadinimo, ši sutartis turi mišrios, t. y. pirkimo – pardavimo bei statybos rangos sutarties požymių. Atsakovas ne tik pardavė ieškovui saulės elektrinės elementus, bet ir turėjo pareigą parengti projektą bei įrengti saulės elektrinę. Todėl šiai sutarčiai taikytinos ir statybos rangą reglamentuojančios teisės normos.
Vykdydamas darbus rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles, rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CPK 6.684 straipsnio 4 dalį, rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenurodyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CPK 6.689 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022, 41 punktas. Taigi, rangovas, vykdydamas statybos rangos sutartyje nurodytus darbus, turi imtis visų reikalingų priemonių tam, kad šie statybos darbai būtų atlikti tinkamai ir būtų pasiektas statybos rangos sutartyje nurodytas darbų rezultatas.
Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 straipsnis); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CPK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenurodyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CPK 6.689 straipsnis). Tuo tarpu užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga; rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CPK 6.689 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).
Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, jog medžių metamas šešėlis, kuris yra pagrindinė nustatyto elektros energijos kiekio nesugeneravimo priežastis, yra ne nuo atsakovo priklausanti aplinkybė. Todėl atsakovui, kuris įrengė saulės elektrinę pagal techninius reikalavimus, dėl tokių nuo jo nepriklausančių aplinkybių negali kilti neigiamos pasekmės. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais. Teismo vertinimu, rangovas, būdamas profesionalas, prieš sudarydamas sutartį, turėjo įvertinti visas aplinkybes leisiančias/neleisiančias tinkamai įvykdyti sutartį. Šiuo atveju sutarties sudarymo metu medžiai augo, todėl rangovas turėjo įvertinti, kad jie iš dalies sudarys šešėlius, kurie neleis saulės elektrinei maksimaliai generuoti elektros energijos. Tačiau, kaip nurodė pats atsakovas, iki sutarties sudarymo jų atstovai objekto apžiūrėti neatvyko, objektą įsivertino tik pažiūrėdami situaciją pagal žemėlapius, todėl liko neįvertintas medžių metamas šešėlis. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus faktorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007).
Be to, nors atsakovas ir teigia, kad saulės elektrinės įrengimo darbų metu ieškovo atstovui buvo nurodyta, jog turės spręsti medžių metamo šešėlio problemą, tačiau nėra duomenų, kad atsakovas ieškovą apie tai būtų informavęs raštu, kad būtų, kaip tai numatyta įstatyme, sustabdęs ir toliau nevykdęs darbų.
Teismas sprendžia, kad rangovui, kuris nesiėmė visų reikalingų priemonių tam, kad statybos rangos sutarties rezultatas būtų pasiektas, turi tekti neigiami tokio jo elgesio padariniai.
Teismas pažymi, kad nagrinėjant ginčą teismo posėdžio metu iškilo klausimas, ar ieškovo paskelbto viešojo konkurso sąlygos, t. y. iš viso yra įrengti 85kW saulės elektrinę (didesnės galios įrengti negalima, nes bus pažeistos ESO nustatytos sąlygos), ir pasiekti energijos gamybą 80 870.00 kWh per metus. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės ginčo baigčiai. Net ir tuo atveju, jei konkurso sąlygos neįgyvendinamos, atsakovas, spręsdamas ar dalyvauti konkurse, turėjo visas sąlygas įsivertinti ir spręsti, kad tokių sąlygų negalės išpildyti. Taip turėtų elgtis visi potencialūs rangovai, o konkursas neįvyktų. Tokiu atveju perkančioji organizacija turėtų pakeisti konkurso sąlygas į įvykdomas. Šiuo atveju, dalyvaudamas konkurse ir pasirašydamas sutartį atsakovas prisiėmė ir sutarties neįvykdymo riziką.
Atsakovas, tuo atveju, jei teismas nuspręstų priteisti baudą, prašo ją mažinti, nes sutartyje numatyta dviguba bauda yra baudinio pobūdžio, o ieškovas neįrodė patirtų minimalių nuostolių. Ieškovas nurodo, kad ta aplinkybė, jog sutartyje numatyta bauda yra išskirta į du sutarties punktus, nereiškia, jog netesybos yra dvigubos.
Kaip matyti iš tarp šalių sudarytos sutarties turinio, jos 9.12 punkte, be kita ko, nurodyta, jog „Tuo atveju, jei per pirmuosius vienerius ataskaitinius metus saulės elektrinė į elektros tinklus patieks mažiau elektros energijos nei nurodyta pirkimo sutarties priede Nr. 1, tiekėjo atžvilgiu taikoma atsakomybė: 9.12.2 p. jeigu energijos (kWh/metus) pagaminama mažiau kaip 80 procentų, bet ne mažiau kaip 65 procentai gamybos įsipareigojimo – tiekėjui taikoma 20 proc. dydžio bauda nuo darbų kainos su PVM“. Sutarties 9.13 punkte numatyta, kad tiekėjo suprojektuotai ir įrengtai saulės elektrinei faktiškai per metus pagaminus ir į elektros tinklus patiekus mažiau elektros energijos nei Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, tiekėjas moka užsakovui baudą už nepagamintą energiją, kuri skaičiuojama pagal formulę: B=(Ep x 95%- Ef)x Pv
Ieškovė atsakovei už Saulės elektrinių įrengimą yra sumokėjusi 60 753,82 Eur (50 209,77 Eur be PVM). Įvertinus Sutarties 9.12.2 punkto sąlygas ir atsakovei sumokėtą kainą už Saulės elektrines ir jų įrengimą, atsakovės mokėtinas baudos dydis sudaro 12 150,76 Eur.
Įvertinus Sutarties 9.13 punkto sąlygas pagal nustatytą formulę mokėtina bauda yra (80 870 kWh/metus (gamybos įsipareigojimas) x 95% - 56 169 kWh/metus (faktiškai pagaminta) x 0,1123 Eur/kWh (vidutinė energijos kaina) = 2319,84 Eur. Todėl ieškovo reikalavimas dėl 2 784,63 Eur baudos priteisimo galėtų būti tenkinamas tik iš dalies, nes ieškovas, apskaičiuodamas baudos dydį, nurodė netikslią vidutinę elektros energijos kainą.
Kaip matyti iš sutarties turinio, už nepagamintą dalį elektros energijos rangovui 9.12 p. numatyta bauda siejama su pirmaisiais ataskaitiniais saulės elektrinės veikimo metais ir procentine išraiška susieta su darbų kaina. Sutarties 9.13 p. numatyta bauda nesiejama su pirmaisiais saulės elektrinės veikimo metais, ir siejama su nepagaminta energija bei apskaičiuojama pagal formulę.
Sutarties šalys nurodė, kad ne jos rengė sutarties tekstą, jis parengtas APVA, o jos sutarties teksto niekaip įtakoti negalėjo.
Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020, 35 punktas). Taigi ginčo šalis siejant sutartiniams teisiniams santykiams dėl šalių teisių ir pareigų apimties pirmiausia turi būti sprendžiama pagal jų sudarytos sutarties nuostatas.
Taikant įstatyme (CK 6.193–6.195 straipsniuose) įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-387/2022 38 punktą).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 27, 28 punktus; 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-403/2022 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Nagrinėjamu atveju, kadangi sutarties šalys sutarties nuostatas dėl baudos skyrimo aiškina visiškai skirtingai, teismas remiasi sistemine - lingvistine sutarties teksto analize. Teismas visų pirma pažymi, kad sutartyje netesybos aptartos labai detaliai, ir apimančios įvairius sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atvejus. Be to, numatytos netesybos yra ir delspinigiai, ir bauda. Todėl sprendžia, kad baudos išskyrimas į skirtingus punktus yra tikslingas ir skirtas skirtingiems netinkamo sutarties įvykdymo atvejams kompensuoti. Kaip matyti iš sutarties 9.12 p., šiame punkte numatyta bauda yra siejama su pirmaisiais ataskaitiniais saulės elektrinės veikimo metais. Todėl spręstina, kad teismas, nagrinėjantis ieškovo reikalavimą, kuris apima pirmuosius ataskaitinius saulės elektrinės veikimo metus, turi taikyti šį punktą, nes jis yra specialus, likusių sutarties vykdymo laikotarpių atžvilgiu (lot.: lex specialis derogat legi generalis). Todėl sutarties 9.12 p. sąlyga vertintina kaip speciali 9.13 p. sąlygos atžvilgiu. Taigi, ieškovas turi teisę reikalauti baudos pagal sutarties 9.12.2 p. už pirmus ataskaitinius metus, o taip pat teisę reikalauti baudos pagal sutarties 9.13 p. už antrus ir visus paskesnius ataskaitinius metus. Kadangi ieškovo reikalavimas yra susijęs tik su pirmaisiais ataskaitiniais metais, jo reikalavimo dalis priteisti baudą pagal sutarties 9.13 p. nepatenka į laikotarpį, už kurį prašoma priteisti baudą, todėl ši ieškinio dalis atmestina.
Spręsdamas dėl 12 150,76 Eur baudos pagal sutarties 9.12 p. teismas atsižvelgia į atsakovo argumentus, kuriais jis nurodo, kad tokia bauda yra baudinio pobūdžio.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; taip pat žr. 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).
Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 12 150,76 Eur baudą, kartu pateikdamas įrodymus, kad per pirmąjį ataskaitinį laikotarpį jis iš UAB „Ignitis“ pirko 55004,02 kWh elektros energijos ir iš viso sumokėjo 10 962,25 Eur (DOK-1021, pateiktas 2025-01-14). Kaip jau minėta, sudarydamas sutartį dėl saulės elektrinės įsigijimo ieškovas tikėjosi, jog jam nereikės papildomai pirkti elektros energijos, nes jam reikiamą kiekį jis pasigamins pats. Taigi, išlaidos už papildomai perkamą elektros energijos kiekį laikytinos nuostoliais, patirtais dėl netinkamo prievolės įvykdymo. Žvelgdamas į sutartimi apskaičiuojamą baudos dydį pagal sutarties 9.12.1 – 9.12.3 punktus ir ieškovo realiai patirtas išlaidas teismas sprendžia, kad toks baudos apskaičiavimas yra susijęs su tikėtina elektros energijos kaina šalyje, t. y. jeigu elektrinė būtų pagaminusi dar mažiau elektros energijos, ieškovas būtų turėjęs jos pirkti daugiau pagal tokią pačią vidutinę elektros energijos kainą ir jo patirti nuostoliai (o kartu ir sutartyje numatyta bauda) būtų didesni. Atsižvelgdamas į tai, kad santykis tarp prašomos priteisti baudos ir įrodytų patirtų nuostolių yra 9,78 proc., teismas sprendžia, kad prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, todėl nėra pagrindo jas pripažinti baudinio pobūdžio.
Dėl procesinių palūkanų
Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Ieškovui iš atsakovo 6 procentų (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) metinės procesinės palūkanos priteistinos nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d., t. y. nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl ieškinio senaties
Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės baudą pagal sutartį, todėl šiam reikalavimui taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.
Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties terminą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eiga prasideda po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, todėl konkreti diena, kai asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą, tačiau savo teiginiams apie sužinojimo momentą pagrįsti asmuo turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir ieškovo nurodytas aplinkybes turi vertinti pagal byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).
Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, teigdama, jog ieškovė apie savo teisės pažeidimą turėjo sužinoti 2023 m. lapkričio 1 d., todėl ieškinio senaties terminas pasibaigė 2024 m. balandžio 30 d. Kadangi ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2024 m. rugsėjo 24 d., ieškinio senaties terminas yra praleistas, todėl tai yra pagrindas atmesti ieškinį. Be to, atsakovė nurodo, kad niekada nepripažino savo pareigos mokėti baudą.
Ieškovė, nesutikdama su šiais atsakovės teiginiais ir palaikydama reikalavimą dėl baudos priteisimo, argumentavo, kad paaiškėjus, jog saulės elektrinė nesugeneruoja numatyto kiekio elektros energijos, ir ieškovei reikalaujant sumokėti baudą, tarp šalių iki pat ieškinio pateikimo momento vyko derybos sutarties įgyvendinimo klausimu, kuriomis ieškovė tikėjosi išspręsti tiek klausimą dėl tolesnio elektrinės veikimo, tiek dėl baudos, t. y. visą ginčą. Dėl to, ieškovės teigimu, ieškinį pateikus teismui 2024 m. rugsėjo 24 d., ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl baudos priteisimo pareikšti nebuvo praleistas. Be to, ieškovė prašo, tuo atveju, jeigu teismas laikytų, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, nuo kada skaičiuotinas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl baudos priteisimo reikšti, t. y. dėl to, kada ieškovė turėjo suvokti savo teisių pažeidimą. Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso, ar buvo praleistas sutrumpintas ieškinio senaties terminas ieškinio reikalavimui dėl baudos priteisimo pareikšti.
Nagrinėjamo ginčo atveju aktuali CK 1.127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai prievolės įvykdymo terminas yra aiškiai apibrėžtas šalių sutartyje, tai, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senaties eiga išvestiniam reikalavimui dėl netesybų pareikšti prasideda tuomet, kai sueina sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).
Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad, kaip teismas jau nustatė, ieškovo prašoma priteisti bauda tarp šalių sudarytoje sutartyje išskirta į baudą už skirtingus su sutarties pažeidimais numatytus laikotarpius. Pirmiausia sutarties 9.12 punkte yra numatyta bauda už pirmuosius vienerius ataskaitinius metus. Tada sutarties 9.13 punkte numatyta bauda už nepagamintą energiją. Kaip jau nustatyta, sutarties 9.13 punkte numatyta bauda taikytina už visus paskesnius, pasibaigus pirmiesiems vieneriems ataskaitiniams metams, metus. Todėl darytina išvada, kad ir ieškinio senaties pradžia baudai už skirtingus laikotarpius prasideda skirtingu momentu. Kadangi sutarties 9.13 p. numatyta bauda yra už antrus ir visus paskesnius ataskaitinius laikotarpius, o ieškovas už šiuos laikotarpius baudos priteisti neprašo, teismas sprendžia, kad ieškinio senaties klausimas dėl baudos pagal sutarties 9.13 p. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Sutarties 9.12 punkte numatyta bauda už pirmuosius ataskaitinius metus. Sutarties 5.7 punkte numatyta, kad Elektros energijos gamybos įsipareigojimo ataskaitinio laikotarpio pradžia – pirmo mėnesio pirmoji diena nuo užsakovo tapimo gaminančiu vartotoju dienos. Gamybos įsipareigojimo ataskaitinis laikotarpis – 1 (vieneri) metai) (e. bylos 1 t., b.l. 14). Kadangi atsakovė įrengė saulės elektrinę ir atliktus darbus ieškovei perdavė 2022 m. spalio 24 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. 221024/1 (e. bylos 1 t., b.l. 7), ataskaitinio laikotarpio pradžia laikytina sekančio mėnesio pirma diena, t. y. 2022 m. lapkričio 1 d., o ataskaitinio laikotarpio pabaiga – 2023 m. spalio 31 d. Teismo vertinimu, ieškovė, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, turėjo nedelsdama įsivertinti ar saulės elektrinė sugeneravo sutartyje nustatytą kiekį elektros energijos, ir suprasti – turi ar neturi teisę reikalauti iš rangovo netesybas dėl netinkamai įvykdytos sutarties. Todėl darytina išvada, kad ieškinio senaties termino pradžia dėl sutarties 9.12 punkte numatytos baudos prasidėjo 2023 m. lapkričio 1 d. Tai, kad ieškovė suvokė savo teisių pažeidimą įrodo ieškovo jau 2023 m. spalio 16 d., t. y. dar neprasidėjus ieškinio senaties termino eigai, kreipimasis į atsakovą raštu, nurodant, kad baigiasi pirmieji vieneri ataskaitiniai saulės elektrinės eksploatacijos metai, tačiau pirkimo sutarties CP0205853-23553 priede Nr. 1 nurodyti įsipareigojimai nebus įvykdyti, pagaminta tik apie 66 proc. įsipareigoto pagaminti elektros kiekio. Todėl ieškovas paprašė nurodyti dėl kokių priežasčių elektros energijos pagaminta mažiau negu nurodyta sutarties priede Nr. 1 bei kaip ir kada žada pašalinti trūkumus, kad sutartiniai įsipareigojimai būtų vykdomi (e. bylos 1 t., b.l. 107). Įvertinus ieškinio senaties pradžios momentą, darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė 2024 m. balandžio 30 d.
Kaip jau minėta, ieškovė teigia, kad tarp šalių vyko derybos dėl tinkamo sutarties įvykdymo, todėl ieškovė visą tarp šalių kilusį ginčą, tame tarpe ir dėl netesybų, tikėjosi išspręsti bendrai su kitais klausimais. Teismo vertinimu, aplinkybės, susijusios su tarp šalių vykusiomis derybomis dėl sutarties įvykdymo, nekeičia objektyviais kriterijais apibrėžto ieškinio senaties pradžios momento ir turi reikšmės tik vertinant, ar yra pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti, jei jis praleistas.
Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas, nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas, taip pat turi ex officio įvertinti, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Šioje byloje pati ieškovė prašė tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad ji ieškinio senaties terminą yra praleidusi, jį atnaujinti.
CK ar kituose įstatymuose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis ir kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, atsižvelgiant ir į to asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Pažymėtina, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios objektyviai sukliudė laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).
Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai pasisako ir tokiu aspektu, kad sprendžiant dėl termino atnaujinimo svarbu nustatyti ne tik tai, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bet ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 48 punktas).
Atsakovas teigia, kad nors ieškovas ir aktyviai deklaravo atsakovo netinkamą sutarties įvykdymą bei pareigą sumokėti baudą, atsakovas nepripažino savo pareigos baudą mokėti bei tokią pareigą neigė. Iš byloje esančių duomenų spręstina, kad nuo pat ieškinio senaties eigos pradžios tarp šalių vyko derybos, kurių metu šalys bandė išspręsti ginčą. Visų pirma šalys siekė išspręsti ginčą pašalinant medžių šešėliavimo priežastį, tačiau paaiškėjo, kad medžių pašalinti nepavyks (e. bylos apyrašas, 1 t., b.l. 83-84). Vėliau šalys bandė ginčą išspręsti susitardamos dėl papildomų saulės modulių pastatymo, taip užtikrinant didesnio elektros energijos kiekio sugeneravimą. Intensyviai derybos vyko ir 2024 m. birželio – rugsėjo mėn., t. y. iki pat ieškinio pateikimo. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovas netikėtai pateikė ieškinį, nors tarp jų dar vyko derybos. Iš tarp šalių vykusio susirašinėjimo matyti, kad ieškovės atstovas adv. Simas Tokarčakas 2024 m. liepos 16 d. atsakovės direktoriui elektroniniame laiške rašė: „Sveiki, ar teisingai suprantu, kad papildomą įrangą sutinkate montuoti tik su sąlyga, kad Kupiškio PASPC nereikalaus iš Jūsų netesybų pagal sutartį?“ (e. bylos apyrašas, 1 t., b.l. 70). Atsakovės direktoriaus pavaduotojas A. J. 2024 m. liepos 16 d. elektroniniame laiške ieškovo atstovui nurodė: „Sveiki, žodžiu buvo sutarta, bet parašų neturime. Siūlykit variantą. Mokėti pilnas baudas ir montuoti įrangą nėra priimtina mums. Mes einame į derybas (siūlom įrangą montuoti). Laukiam kažkokių kompromisų iš kliento.“ (e. bylos apyrašas, 1 t., b.l. 68).
Teismas, įvertinęs bylos duomenis aktualius klausimui dėl ieškinio senaties praleidimo termino atnaujinimo, sprendžia, kad ieškovas pagrįstai tikėjosi ginčą išspręsti ne teisminiu keliu, taip siekdamas mažinti šalių išlaidas ir atkurdamas socialinę taiką. Pats atsakovas nurodė, kad ieškinio pateikimas jam buvo netikėtas ir tokį ieškovo elgesį laiko nesąžiningu, todėl vertintina, kad ir pats atsakovas laikė, jog ginčas dėl baudos nėra pabaigtas, t. y. negalėjo turėti teisėto lūkesčio, jog šis teisinis santykis pasibaigė. Be to, ir paties atsakovo atstovas savo elektroniniame laiške nurodydamas, jog nežada „Mokėti pilnas baudas...“ sukūrė įspūdį, jog derybos ir dėl baudos dydžio, dalių ar pan. galimos, todėl nėra pagrindo teigti, kad viso laikotarpio metu neigė pareigą mokėti baudą.
Be to, teismas įvertina aplinkybes, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė 2024 m. balandžio 30 d., o ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2024 m. rugsėjo 24 d., t. y. praėjus beveik penkiems mėnesiams ieškinio senaties termino pabaigos. Teismo vertinimu, toks terminas, nepriklausomai nuo to, kad praleistas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, nėra nepagrįstai didelis.
Teismas daro išvadą, kad ieškovė veikė pakankamai atidžiai ir rūpestingai. Toks ieškovės savo teisių įgyvendinimas laikytinas pakankamu pagrindu spręsti, jog ieškinio senaties terminas praleistas esant svarbiai priežasčiai – vykstant šalių deryboms ir yra pagrindas jį atnaujinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškinio kaina yra 14 935,39 Eur, patenkinta ieškinio dalis yra 12 150,76 Eur, todėl spręstina, kad ieškinys patenkintas 81,36 proc.
Ieškovas patyrė 168 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui apmokėti, 2585,70 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-26824, pateiktas 2024-11-20, DOK-2101, pateiktas 2025-01-23).
Atsakovas patyrė 2692,25 Eur teisinės pagalbos išlaidas (DOK 2113, pateiktas 2025-01-23).
Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina (168+2585,7) x0,8136 = 2240,41 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis, o atsakovui iš ieškovo priteistina 2692,25 x 0,1864 = 501,84 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis. Priešpriešinės sumos įskaitytinos ir ieškovui iš atsakovo priteistina 1738,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovo pateikti dokumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidomis, neatitinka CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nepateiktas išlaidų apskaičiavimas.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą priteisimo šalis teismui raštu turi pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovas nepateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo, yra formalus CPK 98 straipsnio 1 dalies nesilaikymas, nes iš ieškovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas, galima matyti sąsajas su nagrinėjama byla ir tai nekliudo teismui spręsti dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 93 straipsniu, teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Atnaujinti ieškovui VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centrui, j. a. k. 164831720, praleistą ieškinio senaties terminą.
Pakeisti Kauno apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1289-896/2024 ir ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, j. a. k. 135928725, 12 150,76 Eur (dvylikos tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt eurų 76 ct) baudą, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1738,57 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro, j. a. k. 164831720, naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Tomas Romeika