Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-780-658-2015].docx
Bylos nr.: 2S-780-658/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl paskolos
dėl kreditavimo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Teismų kompetencija:
Bylos perdavimas iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

Civilinė byla Nr. 2S-780-658/2015

(Proceso Nr. 2-21-3-00189-2012-1)

                            Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2015 m. balandžio 2 d.

 

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-758-528/2015 pagal ieškovės S. V., atstovaujamos G. V. ir Ž. V., ieškinį atsakovams V. J., Ž. V. dėl sutarties sąlygų modifikavimo,

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė, atstovaujama G. V. ir Ž. V., pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo V. J. piniginėms lėšoms, jo turimam turtui, tame tarpe esantiems pas trečiuosius asmenis, 98 433,39 Lt sumai (t. I, b.l. 126-127). Prašymą grindė tuo, kad patenkinus ieškinį šioje byloje, atsakovės Ž. V. prievolės atsakovui V. J. sumažėtų 96 095,39 Lt ir šiai sumai gali būti patenkintas S. V. reikalavimas Ž. V.; šią pinigų sumą atsakovas V. J. jau yra gavęs 2013 metų liepos mėnesį, pardavus Ž. V. priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Atsakovui taip pat yra sumokėta 2 338 Lt advokato išlaidų, į kurias remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-13 nutartimi (Civilinė byla Nr.2A-1526-436/2013) S. V. globėjai G. V. ir Ž. V. įgijo regreso teisę. Nurodo, kad ginčijama ir atsakovui sumokėta 98 433,39 Lt suma yra pakankamai didelė, duomenų apie atsakovo turtą ir turtinę padėtį ieškovė neturi, atsakovas jau dabar akivaizdžiai vilkina teismo procesą ir gali bandyti nuslėpti turimas pinigines lėšas, jas perkeliant savo artimųjų naudai, dėl ko ir teismo sprendimo vykdymas, jei ieškinys bus patenkintas, gali labai pasunkėti ar tapti neįmanomas, o ginčijamos sumos paskirtis yra mažamečio vaiko išlaikymas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies – areštavo atsakovo V. J. kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas 96 095,39 Lt (27 831,15 Eur) sumai. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas reikalavimo sumą – 96 095,39 Lt pripažino didele fizinio asmens atžvilgiu, todėl laikė, jog ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiai sumai yra tikėtinai pagrįstas. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų sumoms užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, todėl šioje dalyje prašymo netenkino (t. I, b.l. 128-129).

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

              Atskiruoju skundu (t. I, b.l. 132-143) atsakovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį. Nurodo, kad G. V. ir Ž. V. yra netinkami nepilnametės S. V. atstovai ir neturi teisės jos vardu reikšti reikalavimų atsakovui. Teismas nutartyje nurodė, kad jam nėra žinoma kiek ir kokio turto turi atsakovas, todėl negalėjo žinoti ar ieškinio suma V. J. yra didelė ir ar ji gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. V. savo prašyme tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimo ir, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teigia, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patiria nuostolių. Papildomuose paaiškinimuose (t. II, b.l. 117-119) apeliantas nurodo, kad 2014-12-23 nutartis dėl atsakovui ir jo šeimai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstai grubiai apriboja bei pažeidžia atsakovo judėjimo laisvę.

              Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Šis tikslas suponuoja išvadą, jog laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Siekis laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apsiriboti joms keliamų tikslų įgyvendinimu atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, kadangi tokiu atveju yra išvengiama asmens, kuriam pareikšti reikalavimai, teisių ir teisėtų interesų suvaržymo labiau negu reikia laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams pasiekti, užtikrinama ginčo šalių interesų pusiausvyra.

Nagrinėjamoje byloje netiesioginiu ieškiniu yra reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančia 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp Ž. V. ir V. J., 1 punkto nuostatą, kuria nustatyta, kad už laiku negrąžintą paskolą skaičiuojama 0,5 proc. delspinigių, ir sumažinti delspinigių procentinę išraišką iki 0,02 proc., priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. I, b.l. 8). Taigi byloje yra reiškiamas vienas materialinis teisinis reikalavimas – reikalavimas dėl sutarties sąlygos modifikavimo. Ieškinio patenkinimo atveju būtų sumažintas už paskolos grąžinimo termino praleidimą mokėtinų delspinigių dydis. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodoma, kad ieškinio patenkinimo atveju atsakovės Ž. V. prievolės atsakovui V. J. sumažės 96 095,39 Lt suma ir gali būti patenkintas S. V. reikalavimas Ž. V. šiai sumai. Taip pat nurodoma, kad minėtą pinigų sumą atsakovas V. J. jau yra gavęs 2013 m. liepos mėnesį pardavus Ž. V. priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą 96 095,39 Lt sumai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje nėra pareikšta jokių reikalavimų, kurių užtikrinimui reikėtų taikyti atsakovui priklausančio turto areštą. Šioje byloje yra reiškiamas reikalavimas tik dėl sutarties sąlygos modifikavimo – delspinigių dydžio sumažinimo, tačiau nėra reiškiamas reikalavimas dėl jau sumokėtų delspinigių priteisimo, kurio užtikrinimui, esant CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytoms aplinkybėms, galėtų būti taikomos prašomo pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo - tai yra toje byloje, kurioje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimto teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nei pasunkės nei pasidarys negalimu, o tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės pagal byloje pareikštą reikalavimą yra nereikalingos, nesusijusios su pareikštu reikalavimu ir dėl to negali būti taikomos. Nors prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodoma, kad atsakovas gali bandyti nuslėpti turimas pinigines lėšas, kas gali sąlygoti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba negalimumą, tačiau, kaip jau minėta, ieškiniu nėra reiškiamas reikalavimas dėl jau sumokėtų delspinigių priteisimo, o teismui galimai priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą pagal pareikštą reikalavimą, iš atsakovo nebus priteista 96 095,39 Lt, kurios sumokėjimo užtikrinimui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų šiomis procesinėmis ieškinio apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimo – teismo sprendimo įvykdymo ieškinio tenkinimo atveju. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog G. V. ir Ž. V. yra netinkami nepilnametės S. V. atstovai nurodytina, kad Jungtinės Karalystės Aukštojo teismo pagrindinio šeimos skyriaus registras 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi specialiąją S. V. globą skyrė G. V. ir Ž. V. (t. I, b.l. 18-20). Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Aukštojo teismo nutartį dėl globos skyrimo, todėl G. V. ir Ž. V. yra tinkami nepilnametės S. V. atstovai (CK 3.240 str. 1 d., CPK 54 str.). Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – atskirojo skundo argumentų dėl taikytų apribojimų patiriamų nuostolių bei suvaržymų teisinė analizė praranda aktualumą, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Kiti atskirajame skunde dėstomi argumentai nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, nurodomos aplinkybės neturi teisinės reikšmės klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja.

Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir neteisingai išsprendė klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiamos nutarties dalis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės. Ieškovės S. V., atstovaujamos G. V. ir Ž. V., prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas. Nutarties dalis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas,

 

n u t a r i a:

 

                            atskirąjį skundą tenkinti.

              Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštas atsakovo V. J. kilnojamajam bei nekilnojamajam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginėms lėšoms 96 095,39 Lt (27 831,15 Eur) sumai, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Ieškovės S. V., atstovaujamos G. V. ir Ž. V., prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.

              Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.

 

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjas                                                                                                                                            Nerijus Meilutis


Paminėta tekste:
  • 2A-1526-436/2013
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • CK3 3.240 str. Globėjo ir rūpintojo teisinė padėtis
  • CPK 54 str. Atstovų pagal įstatymą teisės
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK