Administracinė byla Nr. II-175-158/2013
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03133-2013-9
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4., 52.; 63.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. spalio 23 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, Kristinai Mečinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. N., jo atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui, teismo posėdyje išnagrinėjusi E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 30N-2709343-13, kuriuo E. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 1 d. - 400 Lt bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams,
n u s t a t ė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras 2013 m. birželio 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. N. už tai, kad jis 2013-04-26 apie 07:47 val., vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) peiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius pavojingą situaciją, t.y. važiuodamas Klaipėdos mieste, Šilutės pl. ties pastatu Nr. 79, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos (antros) į kitą (trečią) nerodydamas kairiojo posūkio signalo neįsitikinęs, kad tai bus saugu nedavė kelio kitai transporto priemonei, važiuojančiai tiesiai trečia eismo juosta, ir staiga stabdė, taip sudarydamas grėsmę eismo saugumui, po to persirikiavo nerodydamas posūkio signalo iš trečios eismo juostos į antrąją, kirsdamas ištisinę eismo juostą ir sukeldamas pavojingą situaciją, staiga persirikiavo į trečią eismo juostą per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Vėliau įvažiavo į žiedinę Šilutės pl. – Baltijos pr. sankryžą iš trečios eismo juostos į antrąją ir iš žiedinės sankryžos išvažiuojant neparodė dešiniojo posūkio signalo. Tokiais veiksmais E. N. pažeidė LR ATPK 1242 straipsnio 1 dalies nuostatas (b.l. 7).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 30N-2709343-13 E. N. už Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 400 Lt baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams (b.l. 8).
E. N. pateikė teismui skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 30N-2709343-13, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad priimant nutarimą ir paskiriant nuobaudą buvo netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas. Institucija, priėmusi nutarimą, neišklausė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicijos apie tikrąsias įvykio aplinkybes, netinkamai įvertino filmuotą vaizdo medžiagą, neprijungė medžiagos apie automobilio techninio gedimo priežastis, o padarė skubotas paviršutiniškas išvadas ir veiką kvalifikavo formaliais bei deklaratyviais pagrindais, nesiimdama priemonių pašalinti kilusioms abejonėms. Nenagrinėjo veikos padarymo subjektyviosios pusės (kaltės, motyvo, tikslo). Nurodė, jog posėdžio metu bandė atkreipti dėmesį, jog iš esmės su faktinėmis bylos aplinkybėmis sutinka, tačiau nesutinka su padarytos veikos teisine kvalifikacija. Prašo atsižvelgti į tai, kad 2013-04-26 apie 10:30 val. pastebėjo, jog neveikia automobilio galinės posūkių lempos, dėl to kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoservisą, įmonės darbuotojai nustatė galinio posūkio jungties kontakto oksidavimąsi ir pašalino gedimą. Pripažįsta, jog įvykio rytą važiavo neįsitikinęs gera automobilio technine būkle, tačiau dėl to persirikiavimai iš vienos eismo juostos į kitą neatitinka pavojingo ir grėsmę keliančio vairavimo. Nesutinka, jog persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą užstojo kelią kitai transporto priemonei ir tokiu būdu privertė ją stabdyti ar keisti važiavimo kryptį. Iš vaizdo medžiagos nesimato staigaus stabdymo, tiesiog pristabdė prieš pėsčiųjų perėją, nes taip pat pasielgė prieš jį važiavęs taksi automobilis „Citroen Xsara“, jei nebūtų stabdęs, būtų atsitrenkęs į minėtą automobilį. Mano, jog šiuo atveju jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal ATPK 1241 str. 3 d., kaip kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas ir kitų kelių eismo taisyklių pažeidimas, susijęs su persirikiavimu bei keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, o ne kaip pavojingas vairavimas, nes nebuvo jokio motyvo neapdairiai bei pavojingai veikti (b.l. 3-6).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyris atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad E. N. įvykdė grubų administracinį teisės pažeidimą, visi įrodymai, esantys byloje, patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pavojingą vairavimą. Skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis, lemiančiomis priimto nutarimo teisėtumą (b.l. 32-33).
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. N. skundą palaikė. Papildomai parodė, kad iškviestas į instituciją sutiko su padarytais kelių eismo taisyklių pažeidimais, nurodė, kad gailisi, tačiau su paskirta bauda nesutiko, mano, kad ji per griežta. Pažymėjo, jog policijos pareigūnai atsisakė priimti jo teiktą pažymą iš autoserviso.
E. N. atstovas advokatas M. Martinaitis skundą palaikė, nurodė, jog pareigūnai nesistengė išklausyti asmens, neišaiškino esant galimybę paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas. Nebuvo peržiūrėta vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad saugiam eismui grėsmės nebuvo, todėl E. N. tiesiog sutiko su konstatuotais pažeidimais.
Liudytojas G. K. parodė, kad nutarimas buvo surašytas remiantis byloje esančiais duomenimis, peržiūrėjus vaizdo medžiagą, dėl veikos kvalifikacijos abejonių nekilo. E. N. prašė skirti švelnesnę nuobaudą – neatimti vairuotojo pažymėjimo.
Liudytoja A.K. parodė, kad susipažino su filmuota medžiaga prieš surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, ten aiškiai matėsi pavojingas manevravimas nerodant posūkių signalų, ištisinės juostos kirtimas, rikiavimasis iš vienos juostos į kitą per pėsčiųjų perėją, automobilio modelis ir valstybiniai numeriai. Įmonei pateikus duomenis, jog automobilį vairavo E. N., pastarasis viską pripažino tik sužinojęs apie gresiančią nuobaudą, prašė ją sušvelninti. E. N. automobilyje vežė vaiką, todėl privalėjo vairuoti ypač atsargiai .
Skundas netenkintinas, nutarimas paliktinas nepakeistas.
Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnis). Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.).
ATPK 1242 str. 1 d., numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo suagumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pavojingas chuliganiškas vairavimas – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011).
E. N. savo skunde tvirtina, kad jokių objektyvių įrodymų, grindžiančių jo kaltę administracinio teisės pažeidimo byloje nėra, kad institucija priimdama skundžiamą nutarimą įrodymus ištyrė paviršutiniškai, tačiau teismas su tokiais argumentais nesutinka. Vadovaujantis ATPK 256 straipsniu, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Liudytojais apklausti policijos pareigūnai G. K. ir A.K. parodė, jog nustatydami įvykio aplinkybes atidžiai išanalizavo vaizdo medžiagą, kurioje aiškiai matyti padaryti pažeidimai. Taip pat vadovavosi pačio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu ir kita byloje surinkta medžiaga.
Atsižvelgiant į bylos medžiagą, konstatuotina, kad E. N. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 1 d. įrodyta 2013-06-12 administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 7), E. N. paaiškinimu (b.l. 14), 2013-05-20 UAB “Selecta” raštu (b.l. 15), 2013-06-11 UAB “(duomenys neskelbtini)” pažyma (b.l. 26), vaizdo medžiaga (b.l. 52), šie įrodymai sutinkamai su ATPK 256 straipsniu, pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą ir jo padarymu kaltinamo asmens kaltei nustatyti.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde pateikta įvykių versija vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės bei už ją skiriamos nuobaudos sukeliamų neigiamų pasekmių. Rašydamas 2013-06-10 paaiškinimą apie įvykio aplinkybes, E. N. pripažino savo kaltę, netikėti jo paaiškinimu teismas neturi jokio pagrindo, paaiškinimas nebuvo rašomas streso būsenoje iš karto po įvykio ir panašiai. Kad įvykio dieną važiavo automobiliu, kurio galiniai posūkių signalai neveikė, patvirtino ir teismo posėdžio metu, o 2013-06-11 UAB “(duomenys neskelbtini)” pažyma tik patvirtino šį faktą. Aplinkybė, jog tą pačią dieną apie 10:30 val. jis kreipėsi dėl šio gedimo pataisymo į autoservisą, E. N. nuo administracinės atsakomybės neatleidžia ir jo atsakomybės nešvelnina. Vaizdo medžiagoje aiškiai užfiksuotas kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymas paeiliui – rikiavimasis iš vienos eismo juostos į kitą nerodant posūkių signalų, staigus stabdymas, rikiavimasis iš antros eismo juostos į trečią kertant ištisinę eismo juostą bei per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, įvažiavimas iš trečios eismo juostos į antrą žiedinėje sankryžoje, išvažiavimas iš žiedinės sankryžos nerodant posūkio signalo. Teismas nesutinka su E. N. skunde išdėstyta pozicija, jog toks vairavimas nesukėlė grėsmės eismo saugumui. Pirmiausia dėl to, kad staigus rikiavimasis iš vienos eismo juostos į kitą nerodant posūkių signalo, t.y. neįspėjant kitų eismo dalyvių apie ketinamą atlikti manevrą, jau yra grėsmė jų saugumui. Juo labiau rikiavimasis per pėsčiųjų perėją bei kertant ištisinę eismo juostą kitiems eismo dalyviams gali sukelti netikėtumo reakciją, kadangi tą daryti draudžia kelių eismo taisyklės. Pažymėtina, kad iš vaizdo medžiagos matyti buvus gana intensyvų eismą, o toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairavimas laikytinas neabejotinai pavojingu. E. N. pozicija, jog staigiai stabdė, nes taip pasielgė prieš jį važiavęs taksi automobilis, atmestina, kadangi jei nebūtų staigiai ir neįspėjęs kitų eismo dalyvių persirikiavęs į trečią eismo juostą, nebūtų reikėję ir staigiai stabdyti, tuo sukeliant grėsmę už jo važiavusiai transporto priemonei.
Įvertinus pažeidimų pobūdį bei jų padarymo aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo veikė tyčia. Jo tyčią be kita ko įrodo jo paties paaiškinime nurodytos aplinkybės - labai skubėjo susitikti su klientu, vėlavo nuvežti sūnų į mokyklą. Taigi turėjo motyvą elgtis neapgalvotai ir nesaugiai ir to pasekoje padaryti administracinį teisės pažeidimą. Kelių eismo taisykles pažeidė sukeldamas pavojų eismo ir kitų asmenų saugumui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotą ATPK 1242 str. 1 d. pažeidimą yra įrodyta, asmens veika kvalifikuota tinkamai.
Vertindamas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad E. N. administracinėn atsakomybėn už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 1 d. patrauktas pagrįstai, administracinė nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, nuobaudos dydis parinktas sankcijos ribose, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013-06-26 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje paliktinas nepakeistas (ATPK 301 str., 302 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 - 302 straipsniais,
n u t a r ė:
E. N. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 30N-2709343-13 palikti nepakeistą.
Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Zita Romanovaitė