Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-527-634/2018
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01558-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.11.10.;
(S)
21.11.11.
Kauno apygardos teismas
N u t a r T I s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. F. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. A. F. J. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (toliau ir – Institucijos) 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje. Nutarimu skirta 70 eurų bauda už tai, kad ji 2018 m. rugsėjo 6 d. 19.30 val., (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį, rankomis naudojausi mobiliojo ryšio priemone ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus.
2. Šį nutarimą apeliantė skundė apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi jos skundas atmestas. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad A. F. J. kaltė padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta ir abejonių nekelia.
3. Apeliaciniame skunde A. F. J. prašo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – (duomenys neskelbtini) apskrities VPK 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti.
3.1. Apeliantės teigimu, nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms, o skundžiama teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas netinkamai vertino surinktus duomenis bei faktines bylos aplinkybes.
3.2. Apeliantė skunde nesutinka su nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, be to, teigia, jog Institucijos nutarimas priimtas vadovaujantis vien pareigūnės A. P. tarnybinio pranešimo teiginiais. Atkreipia dėmesį į tai, kad tarnybiniame pranešime nurodoma, jog abu patruliai pastebėjo nusižengimą, tačiau liudytojas D. Č. teisme paaiškino, jog paties nusižengimo fakto nematė. Dėl šių aplinkybių apeliantė nesutinka su teismo teiginiais, jog tarnybiniame pranešime nuosekliai išdėstytos nusižengimo fiksavimo aplinkybės, o pareiškėjos argumentus paneigia pareigūnės A. P. tarnybinis pranešimas bei teisme duoti parodymai, liudytojo D. Č. parodymai, vaizdo registratoriaus įrašas. Apeliantės vertinimu, liudytojų parodymai nenuoseklūs, prieštarauja pirminiams rašytiniams įrodymams ir jais negali būti grindžiama jos kaltė. Pažymi, jog A. P. tik teisme nurodė, kad telefonas, kuriuo neva kalbėjo apeliantė, buvo juodos spalvos, tačiau prieš pradedant liudytojų apklausą teismui apžiūrai buvo pateiktas pareiškėjos naudotas telefonas – baltos spalvos „Iphone 10“, kuris buvo įdėtas į raudonos spalvos dangtelį.
3.3. Skunde taip pat keliamas klausimas ir dėl tarnybinio parnešimo bei jame užfiksuotų duomenų patikimumo. Pareiškėjos vertinimu, tarnybinio pranešimo turinys akivaizdžiai susideda iš atsakymų į jos skunde nurodytus argumentus, nes nurodoma, ką automobilyje veikė vaikai, kaip jie jautėsi, taip pat nurodyta, jog pareiškėja jautėsi neteisėtai apkaltinta ir nubausta. Tai leidžia manyti, kad tarnybinis pranešimas galimai buvo papildytas ar perrašytas gavus skundą dėl minėto nutarimo. Apeliantė pažymi, jog jai nesutinkant su pažeidimu bei prašant atlikti automobilio apžiūrą, peržiūrėti vaizdo registratoriaus įrašą, pareigūnai nesiėmė priemonių pašalinti neaiškumų bei prieštaravimų, nusižengimą išnagrinėjo ir nutarimą priėmė vienasmeniškai, neturėdami įrodymų, neatsižvelgdami į pareiškėjos prašymus, vadovaudamiesi vien pareigūnės A. P. manymu.
3.4. Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog ji nuo teismo nenuslėpė fakto dėl ketvirtojo abonentinio numerio sutarties. Teigia, jog nepateikė šio numerio išklotinės, nes sutartis dėl šio numerio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir tai patvirtina prie skundo pridėtas pranešimas. Be to, aplinkybę, kad nutartyje nurodytais keturiais mobiliojo ryšio abonentais įvykio metu ji nesinaudojo, patvirtina teismui pateiktos mobiliojo ryšio išklotinės, sutartys bei pranešimai apie sudarytas sutartis.
3.5. Apeliantė skunde taip pat nesutinka, kad vaizdo registratoriaus duomenys gali būti vertinami kaip pagrindžiantys jos kaltę, nes iš įrašo nesimato ne tik kaip, kas ir ką laiko rankose, tačiau net nesimato, kas vairuoja automobilį BMW X5 – vyras ar moteris. Ir tai pripažino tiek pats teismas pažymėdamas tai nutartyje, tiek ir liudytoja A. P., teismo posėdžio metu nurodžiusi, jog iš įrašo jokių tikslių duomenų nesimato.
3.6. Skundo autorės vertinimu, sprendimas dėl jos kaltės paremtas nenuosekliais ir prieštaringais liudytojų parodymais bei kitais prieštaringais duomenimis. Nei Institucija, priėmusi nutarimą, nei teismas prieštaravimų tarp tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų ir dviejų pareigūnų nurodytų aplinkybių nepašalino. Tokiu būdu liko nepašalintos kilusios abejonės dėl jos padaryto nusižengimo. Apeliantė pažymi, jog kaltinimas jai paremtas vien subjektyviu liudytojos A. P. tarnybiniu pranešimu ir teismas neįvertino, kad pareigūnė galėjo klysti. Neatsižvelgta ir į akivaizdų pareigūnės priešiškumą apeliantės atžvilgiu, kuris galimai atsirado dėl konflikto, kilusio įvykio metu tarp pareigūnų ir pareiškėjos. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad liudytojai pareigūnai kartu dirba, gali daryti įtaką ir dėl to būti šališki.
3.7. Apeliantės manymu tiek Institucija, tiek ir teismas nesiėmė priemonių išaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes. Pareigūnas, tyręs galimai padarytą nusižengimą, nesiaiškino, ar įmanoma buvo atitinkamu atstumu matyti automobilyje kalbantį vairuotoją, nesiekė pašalinti prieštaravimų tarp pareiškėjos ir pareigūnų nurodytų aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į skundo argumentus, kad buvo pažeista apeliantės teisė gintis ir rinkti teisinančius įrodymus, nes jos prašymai patikrinti automobilį, peržiūrėti vaizdo registratoriaus įrašą anksčiau buvo ignoruojami. Be to, teismas neišreikalavo duomenų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl celių, kuriose veikė minimi abonentai įvykio laikotarpiu.
4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko atsiliepime prašoma A. F. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
5. A. F. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Remdamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliaciniame skunde apygardos teismui keliamas įrodymų vertinimo ir teismo išvadų, atmetant skundą dėl Institucijos nutarimo, pagrįstumo klausimas. Atmesdamas apeliantės skundą, apylinkės teismas konstatavo, jog surinkti įrodymai nesuteikia pagrindo abejoti Institucijos nustatytu faktu, kad, vairuodama transporto priemonę, A. F. J. rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, todėl jos atžvilgiu priimtą nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu. Apeliantė savo kaltę dėl šio nusižengimo padarymo neigia teigdama, kad tiek Institucija, tiek ir teismas nesiėmė priemonių išaiškinti visas bylos aplinkybes, teismas įrodymus vertino nesilaikydamas nustatytų reikalavimų – tinkamai neįvertino surinktų duomenų patikimumo, pakankamumo, savo išvadas pagrindė prieštaringais bylos duomenimis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai yra nepagrįsti.
8. Bendrosios įrodymų vertinimo administracinio nusižengimo byloje nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje, kurio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
9. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad paminėtų įrodymų vertinimą reglamentuojančios normos nagrinėjant A. F. J. skundą pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas nutartyje išsamiai aprašė visus teismo posėdyje betarpiškai ištirtus įrodymus, pateikė jų teisinį vertinimą nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Nutartyje nurodytos argumentuotos išvados dėl apeliantės nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį pagrįstumo, o pareiškėjos argumentai dėl įrodymų vertinimo motyvuotai atmesti.
10. Faktinės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės bei A. F. J. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, priešingai nei skunde teigia apeliantė, nustatyta ir įrodyta vadovaujantis ne pavieniais duomenimis – pareigūnės A. P. parodymais, tarnybiniu pranešimu ar vaizdo registratoriaus duomenimis, o visuma surinktų ir ištirtų duomenų. Be to, duomenys, kurie nebuvo ištirti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant nutarimą, vėliau ištirti ir įvertinti apylinkės teisme.
11. Pažymėtina, jog pareigūnė A. P. tiek tarnybiniame pranešime, tiek ir duodama parodymus, nuosekliai nurodė pažeidimo fiksavimo aplinkybes, t. y. ji parodė, jog prasilenkiant su iš priešais atvažiuojančiu apeliantės vairuojamu automobiliu, matė, jog vairuotoja naudojosi telefonu ranka – telefoną laikė kare ranka prie ausies, matėsi maža telefono dalis, krutėjo vairuotojos lūpos. Liudytoja parodė, jog, pamačiusi šį pažeidimą, apie tai balsu pasakė kolegai, po ko jie apsisuko ir sustabdė pažeidėją. Analogiškas aplinkybes liudytoja užfiksavo ir tarnybiniame pranešime. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas D. Č., kuris parodė, jog, patruliuojant su kolege A. P., prasilenkiant su iš priešais atvažiuojančiu automobiliu ši pasakė pamačiusi, jog vairuotoja kalba telefonu, todėl jie reagavo į pažeidimą ir sustabdė pareiškėją. Šios aplinkybės neprieštarauja ir atitinka vaizdo registratoriumi užfiksuotus duomenis, jog pareigūnų automobiliui prasilenkiant su priešais važiuojančiu automobiliu, pareigūnė balsu praneša apie pažeidimą, po ko jie apsisuka ir sustabdo pažeidėją. Visi šie duomenys vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir tarpusavyje logiškai susiję. Tad byloje nėra pagrindo abejoti tuo, jog A. P., tuo metu vairavusi tarnybinį automobilį, balsu pranešė pastebėjusi pažeidimą, po ko pareigūnai apsisuko ir sustabdė pažeidėją.
12. Nors pareiškėja kelia abejones liudytojų pareigūnų parodymų patikimumu, tačiau šie skundo argumentai atmetami kaip visiškai nepagrįsti. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti pareigūnų objektyvumu ir nešališkumu, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų įtarti, kad pareigūnai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi ar tūrėtų kokių priežasčių, pagrindų apkalbėti pareiškėją ar jai pakenkti. Be to, pažymėtina ir tai, kad šių duomenų patikimumas nustatytas ne vien tik įvertinus asmenų tarpusavio ryšius, bet taip pat jų parodymus lyginant ir gretinant tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais duomenimis. Kaip jau aptarta anksčiau, pažeidimo fiksavimo aplinkybės nustatytos ne tik vertinant pareigūnų parodymus, bet ir vaizdo registratoriaus įrašą, kuris laikytinas objektyviu duomenų šaltiniu. Nors iš paties vaizdo registratoriaus įrašo nesimato ir nėra galimybių pasakyti tiksliai, kas vairavo iš priešais atvažiuojantį automobilį (vyras ar moteris), o tuo labiau, ar vairuotojas kalbėjo telefonu naudodamasis rankomis, t. y. jis negali būti vertinamas kaip objektyvus tiesioginis pareiškėjos kaltės įrodymas, tačiau jo užfiksuoti duomenys leidžia pareigūnų parodymus apie tai, kaip buvo užfiksuotas pažeidimas, vertinti kaip patikimus. Būtent šiuo įrašu nustatyta, jog patrulių automobilis prasilenkė su iš priešais atvažiavusiu apeliantės vairuojamu automobiliu labai nedideliu atstumu, oro sąlygos buvo geros. Vaizdo registratoriaus duomenys leidžia teigti, jog A. P. turėjo realią galimybę matyti priešais atvažiuojančio automobilio vairuotojos veiksmus ir tinkamai juos įvertinti. Visa tai leidžia liudytojos A. P. parodymus vertinti kaip patikimus. Aukštesniojo teismo vertinimu, pagrindą tikėti liudytojų parodymais suteikia ir tai, jog D. Č. nuoširdžiai nurodė, kad pats pažeidimo nepastebėjo, nes tuo metu dirbo su kompiuteriu, išgirdo tai tik iš kolegės. Tokiu būdu liudytojo D. Č. parodymai nors ir nėra tiesioginiai pareiškėjos kaltės įrodymai, tačiau būtent jų bei vaizdo registratoriaus pagalba galima spręsti apie liudytojos A. P. parodymų patikimumą.
13. Aukštesnysis teismas pažymi, jog būtent šios aplinkybės – pažeidimo fiksavimas, kai pagal oro ir kitas sąlygas yra objektyvi galimybė matyti pažeidimą, staigus konkretaus pažeidimo įvardijimas ir greitas reagavimas į pažeidimą, patvirtina, jog A. P. neabejotinai matė, kaip pareiškėja vairuodama automobilį rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone. Tai sudaro pagrindą liudytojų parodymus vertinti kaip patikimus, o skundo argumentus, kad šie asmenys galėjo būti šališki, neobjektyvūs dėl vėliau kilusio konflikto su pareiškėja, atmesti kaip nepagrįstus.
14. Pareiškėja kelia abejones A. P. parodymų patikimumu taip pat ir tuo pagrindu, jog liudytoja nurodė mačiusi juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną, kai tuo tarpu apeliantė nurodo apylinkės teismui pateikusi baltos spalvos telefonu, įdėtą į raudoną dangtelį, be to, ji apskritai neigia įvykio metu turėjusi mobilaus ryšio telefoną automobilyje. Atsakydamas į šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog baltos spalvos telefono pateikimas apylinkės teisme nepatvirtina, kad tik šiuo vieninteliu telefono apartu apeliantė naudojasi ir galėjo naudotis tuo metu, kai buvo fiksuotas pažeidimas. Naudojimosi mobilaus ryšio telefonu fakto vairuojant automobilį įvykio metu nepaneigia ir pareiškėjos pateiktos pokalbių išklotinės bei duomenys apie tai, kad sutartis dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta dar 2016 metais. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, asmuo gali naudotis ne vienu, o keliais mobilaus ryšio telefono aparatais (ypač turint omenyje, kad pareiškėjos vardu ar jos įmonės vardu sudarytos net kelios mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartys), o taip pat ir naudotis išankstinio mokėjimo planais, kur abonento asmens duomenys net nėra fiksuojami.
15. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog byloje surinktų įrodymų byloje pakanka pagrįstai konstatuoti, jog A. F. J. pažeidė KET 20 punkto reikalavimą, t. y. vairuodama automobilį administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodytomis aplinkybėmis rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, todėl ji pagrįstai nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
16. Taigi pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nenustačius įrodymų vertinimo klaidų, Kauno apylinkės teismo 2018 spalio 31 d. nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis apygardos teismas neturi pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
n u t a r i a :
palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutartį nepakeistą ir A. F. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Giedrius Endriukaitis