Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [A-248-131-08].doc
Bylos nr.: A-248-131-08
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

                                                                                       Administracinė byla Nr.A248 - 131/2008

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 11.1 (S)                                                                                   

                                                                                                                      

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

                           

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. sausio 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko,

sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovėms Laimai Kasperavičiūtei, Olgai Kuzbovskajai,

trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui adv. Stasiui Šedbarui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuotojo asmens O. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovams Utenos apskrities viršininko administracijai ir valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialui dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui O. B. dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugpjūčio 21 d. pažymą Nr.18-305.2 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodyta, kad O. B. turi teisę atkurti nuosavybės
teises į buvusių savininkų B. ir J. B. nuosavybės teise valdytą 30,76 ha žemės sklypą Levizarų kaime; 2) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d.  sprendimą Nr.13-5182, kuriuo O. B. atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų B. ir J. B. valdytą 29,22 ha žemės sklypą Levizarų ir Antakalnių kaimuose; 3) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 18 d. išvadą Nr.4524 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn; 4) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo 2003 m. lapkričio 3 d. įrašus Nr.44/86169, 44/86176, 44/86182, 44/86185 dėl žemės sklypų įregistravimo O. B. vardu.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamais aktais O. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo B. B. kartu su jos dėde J. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Tačiau Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nenumatyta teisė piliečiams pretenduoti į dėdžių iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, todėl ginčijami aktai yra neteisėti ir turi būti panaikinti.

Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija su pareiškėjo skundu sutiko.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo O. B. su pareiškėjo skundu nesutiko.

O. B. nurodė, kad pareiškėjas nėra įgaliotas reikšti skundus dėl viešojo intereso gynimo bylose, susijusiose su nuosavybės teisių atkūrimu, be to, yra praleistas terminas ginčijamiems sprendimams apskųsti ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. O. B. nurodė, kad jos dėdė J. B. paliko naminį testamentą, kuriuo visą savo ūkį ir žemę paliko brolio B. B., t. y. jos tėvo, vaikams. Nors minėtas testamentas ir buvo surašytas nesilaikant įstatymų nustatytos formos, tačiau jis buvo surašytas dalyvaujant liudytojams, o ši aplinkybė atitinka Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies            5 punkto nuostatas. Be to, pagal išlikusius archyvinius dokumentus J. B. oficialiai buvo laikomas B. B. šeimos nariu. Todėl darytina išvada, kad ginčo žemė buvo valdoma kaip vienas nedalomas šeimos turtas, o tai sudarė pagrindą šiuo atveju atkurti nuosavybės teises ir pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio   1 dalies 3 punktą.

 

II.

 

              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino pareiškėjo nurodytus aktus.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ir 2007 m. sausio 18 d. nutartimi pripažinta, jog Nacionalinė žemės tarnyba pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį turi teisę kreiptis į teismą su prašymu, kad būtų apgintas viešasis interesas bylose, susijusiose su nuosavybės teisių atkūrimu. Klausimas dėl termino atnaujinimo šioje byloje jau yra išspręstas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartimi. Teismas nurodė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtas asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ratas. Iš šio įstatymo straipsnio akivaizdu, kad į išlikusį nekilnojamąjį turtą negali pretenduoti buvusio turto savininko sūnėnai ar dukterėčios, t. y. įstatymas nenumato piliečiams galimybės atkurti nuosavybės teises į dėdžių ar tetų turėtą turtą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju O. B. atkurtos nuosavybės teisės į dalį jos tėvo B. B. ir dėdės J. B. iki nacionalizacijos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytos žemės. O. B. galėjo būti atkurtos nuosavybės teisės tik į 1/2 B. ir   J. B. valdytos žemės, t. y. tik į tėvo B. B. žemę. Todėl pareiškėjo šioje byloje ginčijami aktai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais bei turi būti panaikinti. Teismas nurodė, kad nepagrįstas O. B. teiginys, jog jai nuosavybės teisės į dėdės valdytą žemę turėjo būti atkurtos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies            5 punkto pagrindu. O. B. nebuvo pateikusi prašymo atkurti nuosavybės teises į J. B. turėtą žemę. Be to, byloje nėra duomenų, kad O. B. nurodytas testamentas būtų buvęs pateiktas atsakovui iki įstatymo nustatyto termino ir būtų buvęs nustatyta tvarka patvirtintas teismo. Teismas nurodė, kad O. B. negali pretenduoti į dėdės valdytą žemę ir pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies            3 punktą. Aplinkybė, kad J. B., kaip teigė O. B., pagal archyvinius duomenis buvo laikomas B. B. šeimos nariu, nėra teisiškai reikšminga.

 

III.

 

              Apeliaciniu skundu trečiasis suinteresuotasis asmuo O. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismo posėdžio metu pateiktą informaciją apie tai, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 30 d. sprendimu patenkino apeliantės prašymą ir atnaujino jai terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę bei pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą nekilnojamąjį turtą. Šiuo metu šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, o tai reiškia, kad apeliantė turi realią galimybę tiek papildyti prašymą atkurti nuosavybės teises nurodant, kad ji siekia atkurti nuosavybės teises ir į jos dėdei priklausiusią žemės sklypo dalį, tiek kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jos dėdė 1939 metais dviejų liudytojų akivaizdoje surašė naminį testamentą, kuriuo savo brolio B. B. vaikams paliko visą savo turtą, nustatymo. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tik į dalį žemės nuosavybės teisės apeliantei buvo atkurtos neteisėtai. Esant tokioms aplinkybėms byloje ginčijami aktai turėjo būti panaikinti iš dalies, tačiau teismas nepagrįstai juos panaikino visiškai. Apeliantė nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio l dalies 3 punkte numatytas bylos sustabdymo pagrindas. Teismo sprendimu atnaujinus apeliantei terminą prašymui paduoti ir papildomiems dokumentams pateikti nuosavybės teisių atkūrimui į jos dėdei priklausiusią žemės sklypo dalį atsirado teisinis pagrindas kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, susijusio su dėdės testamentu, nustatymo. Šiuo metu yra rengiami atitinkami procesiniai dokumentai bendrosios kompetencijos teismui.

 

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad nepaisant to, ar bus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl apeliantės dėdės testamento, ginčijami 2003 metų sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali būti laikomi teisėtais. Šiuo metu apeliantė nėra pretendentė į buvusio savininko J. B. nuosavybės teise valdytą žemę. Apeliantė bus laikoma pretendente tik nuo to momento, kai žemėtvarkos skyriui bus pateiktas jos prašymas atkurti nuosavybės teises į J. B. žemę, pilietybę patvirtinantis dokumentas ir teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

 

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens O. B. atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu, papildomai pateikė Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimą, kuriuo O. B. atnaujintas terminas paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, esančią Utenos rajono Užpalių seniūnijos Levizarų kaime, bei pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą nekilnojamąjį turtą, ir Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimą, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. B. visą savo turtą naminiu testamentu perleido B. B. vaikams, ir prašė atsižvelgti į šiuos dokumentus.

Pareiškėjo atstovės prašė apeliacinio skundo netenkinti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

              Trečiajam suinteresuotajam asmeniui O. B. atsakovo 2003 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr.13-5182 nuosavybės teisės atkurtos į B. B. ir J. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad B. B. yra pareiškėjos tėvas, o J. B. - B. B brolis, O. B. dėdė. O. B. pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą turi teisę pretenduoti į mirusio tėvo B. B. išlikusį turtą. Tačiau pagal Įstatymo 2 straipsnį, apibrėžiantį piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ratą, remiantis giminystės ryšiu tokios teisės ji neturi savo dėdės J. B. nuosavybės atžvilgiu. O. B. iki minėto atsakovo sprendimo priėmimo nebuvo atsakovui pateikusi nei prašymo atkurti nuosavybės teises į J. B. valdytą žemę, nei dokumentų, patvirtinančių, kad ji yra tinkama pretendentė į J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą kitais Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Todėl nacionalinė žemės tarnyba priėjo pagrįstą išvadą, kad administraciniai aktai, kuriais O. B. atkurtos nuosavybės teisės į J. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, neteisėti. Vilniaus apygardos administracinis teismas vertino administracinių aktų, kuriais pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į 29,22 ha žemės, pagrįstumą ir teisėtumą jų priėmimo momentu ir taip pat konstatavo, kad šie aktai neteisėti. Kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau kartu vertina ir dabartinę situaciją, susiklosčiusią nuo pareiškėjo kreipimosi į teismą iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka.

              Paminėtina, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs šią bylą, 2006 m. gruodžio 13 d. nutartimi buvo sustabdęs bylą iki įsiteisės sprendimas to paties teismo nagrinėjamoje byloje pagal O. B. prašymą dėl termino atnaujinimo Įstatymo 10 straipsnio      4 dalyje numatytiems dokumentams, susijusiems su J. B. žeme, pateikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtą nutartį panaikino, konstatavęs, kad toks teismo sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių, taip pat neturės įtakos ir nagrinėjamai bylai, nes O. B. nėra pateikusi prašymo atkurti nuosavybės teises į J. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę ir neprašo atnaujinti terminą jo pateikimui.

              Kaip matyti iš bylos medžiagos, iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimu O. B. buvo atnaujintas terminas paduoti tiek prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, esančią Utenos rajono Užpalių seniūnijos Levizarų kaime, tiek pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą nekilnojamąjį turtą, tačiau skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo metu - 2007 m. balandžio 13 d., prieš tai minėtas sprendimas nebuvo įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2007 m. balandžio 14 d.).

              Šiuo metu įsiteisėjęs ne tik Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimas, bet ir Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. B. visą savo turtą naminiu testamentu perleido B. B. vaikams. Tai reiškia, kad O. B. įgijo teisę pretenduoti į J. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo O. B. pateikė atsakovui prašymą atkurti nuosavybės teises į J. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę ir giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Vadinasi, šiuo metu kliūtys atkurti O. B. nuosavybės teises į J. B. žemę yra išnykusios ir panaikinus Utenos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr.13-5182 turėtų būti priimtas analogiško turinio sprendimas.

              Teisminės gynybos esmė- ginčijamų ar pažeistų teisių arba įstatymų saugomo intereso (taip pat ir viešojo intereso, kaip yra šioje byloje) apgynimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju viešasis interesas buvo-grąžinti į laisvos valstybinės žemės fondą žemę, neteisėtai perduotą O. B., kad šia žeme būtų galima naudotis ir disponuoti įstatymų nustatytu būdu ir tvarka, tačiau pasikeitus situacijai ir O. B. įgijus teisę į J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę išnyko viešasis interesas, gintinas teisme.

              Pažymėtina ir tai, kad iš naujo vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras būtų naudojamos valstybės lėšos, tai yra, nebūtų laikomasi viešojo administravimo efektyvumo principo, reiškiančio, kad rezultatų turi būti siekiama kuo mažesnėmis sąnaudomis, ekonomiškai naudojant išteklius. Tokie veiksmai neatitiktų ir viešajam administravimui taikytino operatyvumo principo, reiškiančio, kad piliečių prašymai turi būti sprendžiami ne tik neviršijant teisės aktuose nustatytų terminų, bet ir per galimai trumpiausią laiką. Išdėstytų argumentų pagrindu bei atsižvelgdama į bendruosius teisės principus (protingumo ir teisingumo), kolegija pripažįsta, kad pareiškėjo prašymas netenkintinas, o teismo sprendimas, kuriuo šis prašymas patenkintas- naikintinas.

             

              Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

              apeliacinį skundą tenkinti.

              Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymo panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugpjūčio 21 d. pažymą Nr.18-305.2, Utenos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 18 d. išvadą Nr.4524 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, Utenos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d.  sprendimą Nr.13-5182, valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo 2003 m. lapkričio 3 d. įrašus Nr.44/86169, 44/86176, 44/86182, 44/86185 dėl žemės sklypų įregistravimo O. B. vardu netenkinti.

Sprendimas neskundžiamas.

 

Teisėjai                                                                                                  Antanas Ablingis

                                                                                                                              Birutė Janavičiūtė

 

                                                                                                                              Ričardas Piličiauskas