Bylos Nr. 1S-79-557/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-70582-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-23 nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą 3 metų laisvės atėmimo bausme.

2.       Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019-01-15 nutartimi A. S. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs 1 metų 1 mėnesio ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmės. A. S. teismas paskyrė šias pareigas: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; nesilankyti vietose, kur vartojamas alkoholis; dalyvauti elgesio pataisos programoje. Lygtinio paleidimo vykdymo pabaiga numatyta 2020-03-16.

3.       Tauragės apylinkės teismo 2019-04-30 nutartimi A. S. buvo paskirta papildoma pareiga – teismo skirto įpareigojimo neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, vykdymo 6 mėnesių kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis.

4.       Tauragės apylinkės teismo 2019-07-02 nutartimi netenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas dėl lygtinio paleidimo panaikinimo nuteistajam A. S..

5.       2019-08-13 Probacijos tarnyba pakartotinai kreipėsi su teikimu į Tauragės apylinkės teismą, siūlydama panaikinti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teikime nurodė, kad probuojamasis nevykdo jam nustatytų probacijos sąlygų ne tik po papildomų priemonių skyrimo, bet ir po to, kai buvo kreiptasi į teismą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo (per visą probacijos laikotarpį nustatyti net 7 probacijos sąlygų nevykdymo atvejai, 4 iš jų po pildomų priemonių skyrimo), todėl yra pagrindas panaikinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį.

6.       Tauragės apylinkės teismo 2019-08-21 nutartimi Probacijos tarnybos teikimas tenkintas – panaikintas nuteistajam A. S. lygtinis paleidimas ir nuspręsta vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-23 nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 1 metų 1 mėnesio ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymėjo, kad A. S. nevykdė teismo skirtos pareigos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dėl to Probacijos tarnybos pareigūno buvo įspėtas apie galimas teisines pasekmes. Po įspėjimo A. S. nevykdė pareigos neišeiti iš namų teismo nustatytu laiku, dėl to Tauragės apylinkės teismo 2019-04-30 nutartimi jam buvo paskirta papildoma pareiga – teismo skirto įpareigojimo neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, vykdymo 6 mėnesių kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis. Po šios nutarties A. S. 4 kartus pažeidė bausmės atlikimo tvarką: 2019-06-04 nuo 22.43 val. iki 22.56 val. ir 2019-06-09 nuo 22.00 val. iki 22.21 val. nebuvo namuose; 2019-06-20 21.50 val. jis namuose buvo rastas neblaivus; 2019-06-20 23.40 val. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje. Probacijos tarnyba kreipėsi su teikimu į Tauragės apylinkės teismą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, tačiau šio teismo 2019-07-02 nutartimi teikimas atmestas. Po šios nutarties A. S. ir toliau pažeidinėja probacijos sąlygas, nes 2019-08-13 vėl pažeidė teismo įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgdamas į tai, kad A. S. po įspėjimų apie galimas teisines pasekmes nevykdant teismo skirtų įpareigojimų ir paskirtos papildomos poveikio priemonės, taip pat ir po to, kai buvo kreiptasi į teismą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, nevykdė teismo skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, yra baustas administracine tvarka, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas panaikinti nuteistajam lygtinį paleidimą ir vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-23 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktą dalį.

II. Skundo argumentai ir prašymai

7.       Skundu nuteistasis A. S. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir Probacijos tarnybos teikimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo atmesti.

7.1.        Nurodo, kad Probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimo apylinkės teisme metu jis prašė Probacijos tarnybos teikimą atmesti, nes paskutinį kartą jo neblaivumas buvo nustatytas pažeidžiant testavimo taisykles, kadangi jam davė pūsti į prietaisą su jau įdėtu vamzdeliu, dėl to tikrinimo rezultatas galėjo būti neteisingas, o nustatytu laiku jis nebuvo rastas namuose, nes gaudė pabėgusį šunį ir pavėlavo sugrįžti.

7.2.       Tačiau Tauragės apylinkės teismas 2019-08-21 nutartimi teikimą patenkino – panaikino jam lygtinį paleidimą ir pasiuntė vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-23 nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 1 metų 1 mėnesio ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmę. A. S. su skundžiama nutartimi nesutinka ir prašo ją panaikinti dėl toliau nurodomų argumentų.

7.3.       Probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų, arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.

7.4.       Iš paminėtos teisės normos matyti, kad teismas turėjo teisę paskirti papildomas baudžiamojo poveikio priemones. Kaip ir skiriant bausmę, taip ir šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi bausmės tikslais, nes baudžiamojo poveikio priemonės padeda įgyvendinti, užtikrinti kriminalinei bausmei keliamus tikslus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai, inter alia (be kita ko), reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2003-06-10 nutarimas). Adekvatu yra reikalauti iš nuteistojo tokio elgesio, kuriuo jis pakartotinai nepažeistų teisės aktų nuostatų, tačiau vien tik formalus pažeidimų faktas nesuponuoja poreikio griežtinti bausmę ar baudžiamojo poveikio priemones nuteistajam. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.). Taip pat ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas.

7.5.       A. S. nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs Tauragės apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis vykdė Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnyje numatytas bendrąsias pareigas: atvyko į Probacijos tarnybą per nustatytą terminą nuo teismo nutarties, kuria paskirta probacija, įsiteisėjimo ar šaukimo gavimo; vykdė probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones; užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir pranešė apie tai probuotojui; pranešė probuotojui apie savo gyvenamąją vietą. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2019-08-13 duomenimis, joks naujas ikiteisminis tyrimas dėl jo nebuvo pradėtas. Kaip minėta, jis nedelsdamas nuo 2019-01-28, t. y. tą pačią dieną, kai buvo išsamiai supažindintas su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už probacijos sąlygų nevykdymą, teisės pažeidimų darymą, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir yra registruotas iki šiol.

7.6.       Be to, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, Probacijos tarnyba anksčiau iš esmės su analogišku teikimu kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, tačiau šio teismo 2019-07-02 nutartimi teikimas atmestas, todėl teismas, nagrinėdamas pakartotinį teikimą, be pagrindo atsižvelgė į pirmajame teikime nurodytas aplinkybes. Dėl teismo nustatytų įpareigojimų pažeidimų pažymėtina, kad po pirmojo teikimo atmetimo 2019-07-02 nutartimi jo neblaivumas buvo nustatytas, kai kviečiamas jis atvyko į Probacijos tarnybą ir žinojo, kad kiekvieno apsilankymo metu yra tikrinamas jo blaivumas, todėl prieš ateidamas jis tikrai alkoholio nevartojo. A. S. pažymi, kad jo blaivumas buvo tikrinamas pažeidžiant testavimo taisykles, nes Probacijos tarnybos pareigūnas atsinešė alkoholio matuoklį, ant kurio jau buvo uždėtas antgalis, t. y. jo akivaizdoje neišpakavo ir neuždėjo naujo alkoholio matuoklio antgalio, taigi nepaneigta, jog prieš tai galėjo būti tikrinamas blaivumas išgėrusiam asmeniui ir nuo jo iškvėpto oro ant antgalio likusios medžiagos galėjo iškraipyti jo blaivumo patikrinimo rezultatus. Tai patvirtina ir tas faktas, kad jam buvo nustatytas labai minimalus neblaivumo laipsnis, kuris galėjo būti užfiksuotas ir dėl tą dieną vartoto maisto ar burnos skalavimo skysčio. Probacijos tarnybos pareigūnas pakartotinai jo blaivumo alkoholio matuokliu su nauju antgaliu nepatikrino, todėl taip ir nebuvo pašalinta abejonė, kad jis buvo blaivus. Dėl kito nustatyto tariamo jo pažeidimo A. S. nurodo, kad pavėlavo nustatytu laiku grįžti į namus, nes ieškojo pabėgusio šuns, taigi sąmoningai įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose nepažeidinėjo, nebuvo nustatytu laiku namuose dėl paminėtos svarbios priežasties. Taigi po pirmojo teikimo atmetimo jis naujų esminių pažeidimų nepadarė, priklauso žemai (33 balai) pakartotinio teistumo rizikos grupei, todėl skundžiamas apylinkės teismo sprendimas panaikinti jo lygtinį paleidimą, esant iš esmės analogiškoms aplinkybėms, nurodytoms pirminiame teikime, kuris 2019-07-02 nutartimi buvo atmestas, yra nelogiškas, neteisėtas ir nepagrįstas.

7.7.       A. S. nuomone, jo asmens byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad jis į teismo paskirtus įpareigojimus ir Probacijos įstatyme numatytas probuojamų asmenų pareigas žiūri atsakingai, nes noriai bendrauja su Probacijos tarnybos darbuotojais, nesislapsto, kviečiamas atvyksta į Probacijos tarnybą, yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje ir aktyviai ieško darbo, tačiau jo rasti nepavyksta, nes gyvena kaimiškoje vietovėje, kur darbo nėra, be to, turi gana sunkų sveikatos sutrikimą, dėl to sunkiai valdo galūnes ir yra sutrikusi jo koordinacija. Šių duomenų visuma, A. S. nuomone, rodo, kad jis kryptingai siekia pasitaisyti, stengiasi pakeisti gyvenimo būdą, išsigydyti turimą priklausomybę, reabilituotis ir integruotis į visuomenę. 2019-08-13 atlikus jo keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad jis priklauso žemai (33 balai) pakartotinio teistumo rizikos grupei, probleminės sritys: „Piktnaudžiavimas alkoholiu“ (maksimalus taškų skaičius), „Nuostatos“. Nustatyta vidutinė didelės žalos rizika pažįstamiems suaugusiems (smurtinis nusikaltimas prieš brolį). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes matyti, kad jis sąmoningai stengiasi elgtis tinkamai, bendradarbiauja su Probacijos tarnyba, todėl Tauragės apylinkės teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad jam tikslinga panaikinti lygtinį paleidimą ir pasiųsti atlikti Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-23 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktą dalį. A. S. nuomone, labiau tikslinga būtų dar kartą išreikšti jam pasitikėjimą ir nebent paskirti jam papildomas pareigas, kurios leistų adekvačiomis priemonėmis įgyvendinti bausmės tikslus, taip pat ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

7.8.       Be to, A. S. pažymi, kad teismas teikimą išnagrinėjo vadovaudamasis visiškai ne tais teisės aktų straipsniais, kurie reglamentuoja lygtinio paleidimo panaikinimo klausimą, t. y. teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsniu, kuris reglamentuoja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų paskyrimo (ne panaikinimo) tvarką, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 358 straipsniu, kuris reglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo (ne lygtinio paleidimo) panaikinimą arba bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pakeitimo tvarką. Teismas turėjo vadovautis BPK 360 straipsnio 8 dalimi, kurioje nurodyta, kad nuteistajam, kuris lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos remiantis BVK 157 straipsniu, probacijos sąlygas pakeičia arba lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti likusią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas probacijos tarnybos teikimu šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

2.       Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – Probacijos įstatymas) nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir sumažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Probacijos įstatyme nurodoma, jog probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, probacijos priemonių individualizavimo, pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo, bendradarbiavimo, subsidiarumo, savanorystės skatinimo bei sutaikinimo principais. Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas). Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Probacijos įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą / lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tik tada, kai yra Probacijos įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios pagrindą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą / lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę / neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas Probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

3.       Aukštesnysis teismas, išanalizavęs pateiktą medžiagą, įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad Tauragės apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepakankamai įsigilino į Probacijos tarnybos pateiktus duomenis, todėl padarė neteisingą išvadą, kad nuteistojo A. S. elgesys probacijos laikotarpiu sudaro pagrindą panaikinti jam lygtinį paleidimą ir vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-23 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktą dalį. Apygardos teismo vertinimu, skundžiama Tauragės apylinkės teismo nutartis yra priimta neįsigilinus ir formaliai įvertinus Probacijos tarnybos 2019-08-13 teikime nurodytus A. S. padarytų probacijos sąlygų pažeidimų duomenis, neįvertinus, kad dauguma jų jau buvo įvertinti to paties Tauragės apylinkės teismo 2019-07-02 nutartimi (įsiteisėjo 2019-07-12) kaip nesudarantys pagrindo panaikinti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą (asmens b. l. 89–90), ir kad Probacijos tarnyba pakartotinai kreipėsi su teikimu į teismą iš esmės dėl to, kad A. S. 2019-08-13 09.11 val. atvykus į Probacijos tarnybą ir pareigūnei kilus įtarimui, kad jis gali būti neblaivus, patikrinus alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,14 promilės neblaivumas. Būtent pastarasis pažeidimas, teismui konstatavus, kad A. S. netinkamai vykdo teismo įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kaip matyti iš skundžiamos nutarties (kurioje, be kita ko, išvardyti ir kiti A. S. probacijos laikotarpiu padaryti teismo jam paskirtų įpareigojimų ir probacijos sąlygų pažeidimai, kuriuos tas pats teismas 2019-07-02 nutartimi įvertino kaip nežymius ir nepavojingus visuomenei bei nesudarančius pagrindo panaikinti lygtinį paleidimą), ir nulėmė teismo spendimą panaikinti A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią neatliktą bausmės dalį.

4.        Pažymėtina, kad Probacijos tarnybos registre esančio asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte (asmens b. l. 93) nurodyta, kad A. S. 2019-08-13 9.11 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,14 promilės girtumas ir kad jis su alkoholio kiekio matuoklio duomenimis susipažino bei sutiko, tačiau kartu nurodyta, jog A. S. teigė nevartojęs alkoholinių gėrimų, tai A. S. akcentuoja ir savo skunde. Tokia nuteistojo versija, priimant dėmesin, kad A. S. nustatytas itin nežymus neblaivumo laipsnis (0,14 promilės), bylos duomenimis nėra paneigta. Pasak nuteistojo, jo blaivumas buvo tikrinamas pažeidžiant testavimo taisykles (Probacijos tarnybos pareigūnai neišpakavo ir jo akivaizdoje neuždėjo naujo alkoholio matuoklio antgalio), be to, nežymus neblaivumo laipsnis galėjo būti užfiksuotas ir dėl tą dieną vartoto maisto ar burnos skalavimo skysčio. Tuo tarpu Probacijos tarnybos registre esančio asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte net nenurodyta, koks alkoholio kiekio matuoklis buvo naudojamas nustatinėjant nuteistojo neblaivumą, kokios jo techninės charakteristikos, galima matavimo paklaida, ar matuoklis nustatyta tvarka metrologiškai patikrintas, akte visiškai neatsispindi ir pati tikrinimo eiga, t. y. ar matuoklis buvo naudojamas tiksliai pagal reglamentuotą patikrinimo tvarką ir gamintojo nustatytas matuoklio naudojimo instrukcijas. Todėl, tikrinamajam kategoriškai neigiant alkoholio vartojimo faktą ir alkoholio matuokliu nustačius itin nežymų alkoholio kiekį, toks tikrinimo aktas, atsižvelgiant į jo neinformatyvumą, negali būti laikomas patikimu, vieninteliu ir lemiamu alkoholio vartojimo faktą patvirtinančiu įrodymu. Šių aplinkybių kontekste patikrinimo alkotesteriu rezultatus vertinti kaip patikimai patvirtinančius faktą A. S. vartojus alkoholį ir taip pažeidus teismo įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų nėra pamatuoto pagrindo. Visi kiti skundžiamoje nutartyje išvardyti A. S. probacijos laikotarpiu padaryti pažeidimai, kaip minėta anksčiau, to paties teismo 2019-07-02 nutartimi jau buvo įvertinti kaip nepiktybiški ir nesudarantys pagrindo panaikinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įtaigos, todėl dar kartą juos vertinti, apygardos teismo manymu, nėra pagrindo.

5.       Kaip matyti iš probuojamojo asmens byloje esančių duomenų, A. S. bendradarbiauja su Probacijos tarnybos pareigūnais ir iš esmės vykdė jų nurodymus (nurodytu laiku atvykdavo į Probacijos tarnybą), dalyvavo elgesio pataisos programoje ir jos efektyvumo vertinime, registruojasi Užimtumo tarnyboje, duomenų, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu dėl A. S. būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai, nėra. Taigi, nors nagrinėjamu atveju formaliai ir yra nustatytos sąlygos, kurioms esant galėtų būti taikomos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos ir nuteistajam lygtinis paleidimas panaikintas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje nutartyje išvardyti A. S. probacijos laikotarpiu padaryti pažeidimai to paties teismo 2019-07-02 nutartimi buvo įvertinti kaip nesudarantys pagrindo panaikinti jam lygtinį paleidimą, ir nesant patikimų bei neginčijamų duomenų, kad A. S. po šios nutarties, kuria Probacijos tarnybos teikimas buvo atmestas, priėmimo pažeidė teismo įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ar padarė kitų teismo įpareigojimų ar probacijos sąlygų pažeidimų, nėra pagrindo naikinti jam taikytą lygtinį paleidimą ir pasiųsti jį atlikti Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-23 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktą dalį. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistajam dar gali būti suteikta galimybė integruotis į visuomenę ir būnant nuo jos neizoliuotam.

6.       Dėl išvardytų motyvų yra pagrindas skundžiamą Tauragės apylinkės teismo              2019-08-21 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Probacijos tarnybos 2019-08-13 teikimą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo nuteistajam A. S. atmesti. Kartu skundą nagrinėjantis apygardos teismas atkreipia nuteistojo A. S. dėmesį, kad jis turi susirūpinti dėl savo elgesio, besąlygiškai vykdyti nustatytus apribojimus bei Probacijos tarnybos reikalavimus ir ateityje nedaryti pažeidimų, priešingu atveju klausimas dėl lygtinio paleidimo panaikinimo gali būti svarstomas pakartotinai.

Vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teisėjas

n u t a r i a :

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. teikimą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo nuteistajam A. S. atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                Linas Pauliukėnas