Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-734-174/2013

              Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00748-2013-8

              Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 45.4.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimo, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 4 500 Lt bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones ketveriems metams, ir

n u s t a t ė:

2013 m. rugpjūčio 16 d. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. liepos 28 d., apie 00.15 val., kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, 209 kilometre, Klaipėdos rajone, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,15 promilės), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į tilto atitvarus. Šiais savo veiksmais E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 133 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimu E. B. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 4 500 Lt baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones ketveriems metams.

Apeliaciniu skundu E. B. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Teigia, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl jo kaltės padarius ATPK 127 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Nurodo, kad 2013 m. rugpjūčio 16 d. jis iš Klaipėdos atvyko į Švėkšnos miestelio šventę, t. y. Švento Jokūbo atlaidus. Šventėje išgėrė, susipažino su dviem jaunuoliais, jie pasakė, kad yra iš Klaipėdos, ir pasiūlė važiuoti kartu į Klaipėdą, į Jūros šventę. Kadangi jis buvo išgėręs, jo automobilį pasisiūlė vairuoti vienas iš vaikinų. Jis sutiko, nors prieš tai neketino važiuoti į Klaipėdą, kadangi buvo išgėręs ir planavo pasilikti nakvoti pas mamą I. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Automobilį pasiėmė iš jo mamos namo kiemo, jis sėdėjo ant galinės sėdynės, važiuojant link Klaipėdos užmigo, pabudo nuo smūgio. Automobilį vairavęs vaikinas spėjo pasakyti, kad jį apakino priešpriešiais važiavusi mašina, ir netrukus abu jaunuoliai pradingo. Įvykio vietoje sustojo keletas automobilių, po to atvyko policijos pareigūnai, pastariesiems jis iš karto paaiškino, kad automobilio nevairavo, tačiau pareigūnai juo nepatikėjo ir surašė protokolą pagal ATPK 127 str. 3 d.

Apelianto teigimu, jis automobilio nevairavo, tačiau teismas nusprendė priešingai ir savo išvadą pagrindė tuo, jog automobilio perdavimo vairuoti nepažįstamam asmeniui faktas net nepasidomėjus, ar jis turi teisę ją vairuoti, įrodo, jog būtent jis, E. B., vairavo automobilį. E. B. teigimu, tokia teismo išvada nepagrįsta jokiais įrodymais.

Apeliantas pažymi, kad policijos pareigūnas E. B. teisme pripažino, jog jam atvykus į įvykio vietą joje buvo daug žmonių, tačiau pareigūnas nesiėmė jokių priemonių nustatyti tikrąją tiesą, nors jis, E. B., nuo pat pirmų minučių aiškino, kad automobilio nevairavo. Policijos pareigūnas neapklausė nė vieno iš įvykio vietoje buvusių asmenų ir net nepasidomėjo, kad jis, E. B., išlipo iš galinės automobilio vietos. Be to, E. B. nuomone, buvo galima atlikti ir kitus tyrimus – paimti pirštų atspaudus nuo vairo ir sulyginti su jo pirštų atspaudais arba atlikti ir kitokius objektų tyrimus – apmušalų, drabužių ar pan., tačiau tai nebuvo padaryta. Kita vertus, jei jis iš tiesų būtų vairavęs automobilį, tai siekdamas išvengti atsakomybės dėl vairavimo esant girtam, būtų pabėgęs iš įvykio vietos, tačiau to sąmoningai nedarė, nes automobilio nevairavo ir jokių KET reikalavimų nepažeidė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas prašo E. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimu E. B. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Klaipėdos rajono apylinkės teismo išvada, jog E. B. kaltė dėl ATPK 127 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Apeliantas neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir tvirtina, jog įvykio metu automobilį vairavo ne jis, o jam nepažįstamas vaikinas, su kuriuo bei dar vienu vaikinu susipažino Švėkšnos miestelio šventėje ir pastariesiems pasiūlius važiuoti į Klaipėdą, jis sutiko ir savo automobilį davė vairuoti nepažįstamam vaikinui, kadangi pats buvo išgėręs. Apygardos tesimo vertinimu, tokią E. B. versiją apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip pastarojo gynybos poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog E. B. savo veiksmais padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.

E. B. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą byloje įrodyta 2013 m. rugpjūčio 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 5), policijos pareigūno E. B. tarnybiniu pranešimu (b. l. 8), autoavarijos vietos schema (b. l. 6), fotonuotraukomis (b. l. 17–19), asmens neblaivumo testo duomenimis (b. l. 16), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 9), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 9).

Apelianto E. B. versijos, kad įvykio metu automobilį vairavo ne jis, o jam nepažįstamas asmuo, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarime, neįtikėtina, kad būdamas išgėręs E. B. būtų davęs vairuoti savo automobilį nepažįstamam asmeniui net nepasidomėjęs, ar jis turi teisę vairuoti. Be to, jeigu būtų tikima tokia E. B. versija, lieka neaišku, kodėl iš karto po įvykio jis nesutiko pasitikrinti neblaivumo, jei iš tiesų įvykio metu nevairavo automobilio. Tai patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas E. B., kuris nurodė, kad atvykus į įvykio vietą prie automobilio „Volkswagen Passat“ stovėjo neblaivus E. B., kuris nurodė, kad ne jis, o jam nepažįstamas asmuo vairavo automobilį, tačiau E. B. girtumo nesitikrino, sakė, kad yra keleivis ir nesitikrins (b. l. 26). Esant šiems duomenims konstatuotina, kad E. B., iškeldamas versiją, kad įvykio metu automobilį vairavo ne jis, o jam nepažįstamas asmuo, siekia išvengti administracinės atsakomybės, tai pagrįstai konstatuota skundžiamame nutarime.

Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnai be pagrindo neapklausė įvykio vietoje buvusių asmenų, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų nėra. Remiantis paties E. B. netrukus po įvykio 2013-07-28 surašytu paaiškinimu nustatyta, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams jis buvo vienas, t. y. E. B. nurodė: „<...> kai atvyko policija, buvau vienas.“ (b. l. 7). Remiantis policijos pareigūno E. B. 2013-07-28 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad įvykio metu iš Šilutės ir Priekulės pusės buvo nusidriekusios automobilių eilės, ant tilto buvo daug vaikščiojančių žmonių, kurie bandė nuo tilto nustumti E. B. automobilį „Volkswagen Passat“, kad galėtų pravažiuoti (b. l. 8). Apklausiamas kaip liudytojas teisminio bylos nagrinėjimo metu policijos pareigūnas E. B. nurodė, kad tuo metu, kai patruliavo Priekulėje, privažiavo pilietis ir pasakė, kad prie perkasos yra autoįvykis, nuvykęs į įvykio vietą, pamatė automobilį „Volkswagen Passat“, šalia stovintį neblaivų E. B., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis teigė, kad automobilį vairavo ne jis, o kiti asmenys, tačiau nenurodė kas (b. l. 27). Taigi, remiantis tiek paties E. B. paaiškinimu, tiek policijos pareigūno E. B. tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis bei pastarojo parodymais teisme, akivaizdu, kad tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų nėra, o tuo metu, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnas, ant tilto buvę žmonės tik bandė nustumti E. B. automobilį, kad galėtų pravažiuoti, nes buvo susidariusi automobilių spūstis, tačiau nė vienas iš jų nenurodė matę autoįvykį.

Priešingai apelianto tvirtinimui, atlikti kitus tyrimus, t. y. paimti pirštų atspaudus nuo automobilio vairo ir sulyginti su jo, E. B., pirštų atspaudais arba atlikti kitokius objektų tyrimus – apmušalų, drabužių ar pan., nagrinėjamu atveju netikslinga, nes remiantis vien tik šiais duomenimis nebūtų galima nustatyti, kas iš tiesų įvykio metu vairavo automobilį, kadangi akivaizdu, kad E. B. iki įvykio galėjo duoti pasinaudoti savo automobiliu bet kuriam iš asmenų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. B. apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog jis jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, E. B. apeliacinio skundo argumentai paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikytini tik jo gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. E. B. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d. Nuobauda pažeidėjui paskirta teisingai, nepažeidžiant ATPK reikalavimų, atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes ir į pažeidėjo asmenybę.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), konstatuotina, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra, todėl skundžiamo nutarimo naikinti nėra pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimą nepakeistą ir E. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                  Violeta Miliuvienė