Administracinė
byla Nr. AS822–690/2010
Procesinio sprendimo kategorija
67; 79.2
(S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio
Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės
(pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjos D. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje
pagal pareiškėjos D. L. skundą atsakovui Valstybinei
teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl 2010-06-14 Statybos sustabdymo
akto Nr. SSU-00-100614-00008 panaikinimo,
n u s t a t ė:
I.
2010-07-08 priėmė nagrinėti
pareiškėjos D. L. (toliau – ir pareiškėja) skundą dėl atsakovui
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl 2010-06-14
Statybos sustabdymo akto Nr. SSU-00-100614-00008 panaikinimo (toliau – ir
Aktas). Skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2010-06-09 savavališkos
statybos aktą Nr. SSA-00-100609-00021 atsisakė priimti. Pareiškėjos prašymą dėl
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – stabdyti ginčijamų aktų galiojimą –
atmetė. Pažymėjo, kad atsisakius priimti skundą dėl Savavališkos statybos akto
panaikinimo, nenagrinėtinas prašymas dėl Statybos sustabdymo akto galiojimo
sustabdymo, kadangi reikalavimas panaikinti Statybos sustabdymo aktą yra
išvestinis iš reikalavimo panaikinti Savavališkos statybos aktą.
II.
Pareiškėja 2010-09-08
pateikė teismui parašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti
Statybos sustabdymo akto galiojimo dalį, leidžiant tęsti buto rekonstrukcijos
darbus ne rekonstrukcijos zonoje. Nurodė, kad ginčo bute ji 2009 m. pradėjo
paprastojo remonto darbus, taip pat ir tuos darbus, kuriems reikalingas
leidimas, todėl mano, kad Statybos sustabdymo aktu buvo neproporcingai
apribotos jos teises užbaigti paprastojo remonto darbus, kuriems leidimas
nereikalingas: sudėti grindis, dažyti sienas. Atkreipė dėmesį, kad darbai,
pripažinti rekonstrukcija, sudaro mažiau nei 5 procentus bute atliekamų
statybos ir remonto darbų. Neužbaigus remonto darbų ne rekonstrukcijos zonoje
(pirmame aukšte ir rūsyje, į kurį nusileidžiama iš virtuvės), pareiškėja
negalės gyventi ginčo bute, bus apribotos jos konstitucinės teisės į nuosavybę.
Be to, 2010-07-02 Seimui priėmus Statybos įstatymo pakeitimus, pareiškėja
vertina, kad net ir nenuginčijus Savavališkos statybos akto ir Statybos
sustabdymo akto ji turės teisę į atliktos buto rekonstrukcijos įteisinimą.
III.
Vilniaus apygardos administracinis
teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo
užtikrinimo priemonių taikymo atmetė. Nustatė, kad nėra jokių pagrindų taikyti
reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes jos netaikius būsimo sprendimo, jei jis
bus palankus pareiškėjai, vykdymas nebus neįmanomas ar apsunkintas, kaip
priemonės taikymo atveju numato įstatymas (Administracinių bylų teisenos
įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 straipsnis). Be to, įstatymas nenumato galimybės
stabdyti ginčijamo akto dalį (ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
IV.
Nesutikdama su Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, pareiškėja
atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą
dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo išspręsti iš esmės.
Atskirajame skunde
nurodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bus pažeista jos
teisė gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, ir šios teisės pažeidimo,
priėmus jai palankų teismo sprendimą, nebus galima ištaisyti. Be to, negalėdama
gyventi savo bute, ji patirs materialinių nuostolių. Taip pat dar kartą
atkreipia dėmesį, kad rekonstrukcijos zona užima ypač mažą buto dalį ir yra
izoliuota, todėl paprastojo remonto darbų užbaigimas ne rekonstrukcijos zonoje
nesukeltų neigiamų pasekmių.
Atsakovas Valstybinė
teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Pažymi, kad pareiškėja nedetalizuoja,
kas, pasak jos, laikytina rekonstrukcijos zona, todėl nėra aišku, kaip turėtų
būti vykdoma teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Be
to, pažymi, kad statybos sustabdymo aktas yra prevencinio pobūdžio aktas, kurį
surašant siekiama sustabdyti vykdomus savavališkos statybos darbus bei
statytojui užkirsti kelią tolimesniems teisės aktų pažeidimams iki bus
pašalinti jau nustatyti pažeidimai arba iki teismas vykdomus darbus pripažins
ne savavališka statyba.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V.
Atskirasis
skundas netenkintinas.
Pagal ABTĮ 71
straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui
užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso
stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas
pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas
taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali
grėsmė, kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo
buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92
straipsnis).
Sprendžiant dėl
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo
užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu
suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems
asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal
nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų
proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų
principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).
Nagrinėjamu
atveju kolegija vertina, kad pareiškėja motyvuotai nepagrindė reikalavimo
užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės, t. y. nenurodė jokių aplinkybių, kurių
pagrindu būtų galima konstatuoti, kad nesiėmus taikyti prašomų reikalavimo
užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba
pasidaryti negalimas. Atsižvelgiant į šios konkrečios bylos faktines
aplinkybes, aktualią administracinių teismų praktiką (administracinės bylos Nr.
AS556-577/2010, Nr. AS556 – 625/2009, Nr. AS575
– 312/2009), tai, kad pareiškėja nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie sudarytų
pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sutiktina su pirmosios
instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos prašymas netenkintinas, todėl
atsisakytina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos
teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o
atskirasis skundas netenkintinas.
Atsižvelgus į
šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl būtinybės
užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad buvo ar yra pagrindas
taikyti jos prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Nėra jokio objektyvaus
pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjai palankų teismo sprendimą, t. y.
panaikinus skundžiamą aktą, iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų
arba taptų negalimas. Vadovaujantis teisės aktais būtų atlikti veiksmai, susiję
su ankstesnės padėties atkūrimu. Pareiškėjos galimi materialiniai nuostoliai
galėtų būti atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka. Reikalavimo užtikrinimo
priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų
proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos
teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių
reikalavimui užtikrinti, todėl nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis
skundas atmestinas (ABTĮ 151 str. 1 p.).
Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar
proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo
priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo
užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo
įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1
punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjos D. L. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Stasys
Gagys
Dainius Raižys
Skirgailė Žalimienė