Civilinė byla Nr. e2A-1306-340/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30301-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.2; 2.5.5; 3.4.5.2;
3.3.1.18.; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens VĮ Turto banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. Š. pareiškimą dėl giminystės santykių nustatymo, termino priimti palikimą atnaujinimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė Ž. P., valstybės įmonė Turto bankas, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja N. Š. kreipėsi į teismą, prašydama paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės santykių faktą, kad ji yra M. V., mirusios 2018 m. kovo 16 d., dukterėčia (penktos eilės įpėdinė) ir gali įgyvendinti visas įpėdinio teises, kartu prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimo priėmimui. 2018 m. spalio 25 d. papildydama pareiškimą išvestiniu reikalavimu, prašė panaikinti notarės Ž. P. 2018 m. rugsėjo 26 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą (paveldėjimo bylos Nr. 56/2018).
2. Nurodė, kad 2018 m. kovo 16 d. Vilniuje mirė jos teta (mamos sesuo) M. V.. M. J. V. buvo pareiškėjos mamos N. J. (V.) O. sesuo. Pareiškėjos mamos N. J. (V.) O. ir M. V. tėvai buvo A. B. ir J. B.. Mirusioji M. V. J. gimė Zolotonoša mieste (Čerkasų sritis, centrinė Ukraina), o pareiškėja N. Š. gimė Razdolnoje mieste (Primorės krašte, Rusijoje). Mirusioji anksčiau nuolat keitė gyvenamąją vietą, o būtent, gyveno ir Zolotonoša, Antrojo Pasaulinio Karo pradžioje – Razdolnoje mieste (Primorės krašte, Rusijoje), 1945 metais grįžo į Zolotonoša, vėliau gyveno Lietuvoje – Šilutėje ir Vilniuje. Antrojo Pasaulinio Karo pradžioje pareiškėja su mama N. J. ir šeima gyveno Razdolnoje mieste (Primorės krašte, Rusijoje), vėliau – Zolotonošoje, Baltosios bažnyčios mieste (Ukraina), Kišiniove (Moldova), Borispolyje (Ukraina). Dėl gyvenimo aplinkybių, Antrojo Pasaulinio karo, Sovietų Sąjungos žlugimo ir kitų aplinkybių, visi oficialūs dokumentai, įrodantys giminystės ryšį tarp N. Š. ir M. V. J., neišliko. Pareiškėja N. Š., kaip penktos eilės įpėdinė, Vilniaus miesto 10–ajam notarų biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ir tuo išreiškė savo valią priimti palikimą po M. V. J. mirties. Tačiau dėl užtrukusio viso proceso renkant giminystės santykius patvirtinančius įrodymus, to padaryti pareiškėja nespėjo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimo priėmimui. Vienok, pareiškėja 2018 m. birželio 5 d. padavė notarų biurui pareiškimą (registruotas Vilniaus miesto 10-am notarų biure 2018 m. birželio 11 d.) dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą, bet neturėdama visų įrodymų giminystės ryšiui patvirtinti, nurodė notarei, kad kreipsis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Papildomame pareiškime teismui pareiškėja N. Š. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimu buvo paneigtos pareiškėjos, kaip įpėdinės, teisės, užkirstas kelias plėtotis paveldėjimo teisiniam santykiui, todėl pareiškėja prašė panaikinti šį liudijimą. Įgyvendindama savo, kaip įpėdinės, teises pareiškėja N. Š. ne tik pateikė notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą, bet ir savo sąskaita palaidojo mirusiosios palaikus (urną), su policijos pareigūnų žinia savo žinion perėmė mirusiosios butą, moka su mirusios butu susijusius mokesčius ir įmokas.
3. Atsiliepime į pareiškimą notarė Ž. P. nurodė, kad dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės santykių faktą prieštaravimų neturi ir prašė spręsti klausimą teismo nuožiūra. Pareiškėja N. Š. 2018 m. birželio 5 d. kaip galima penktos eilės įpėdinė pateikė notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą. Kadangi nebuvo pateikta jokių oficialių dokumentų, patvirtinančių faktą, kad N. Š. yra M. V. dukterėčia ir penktos eilės įpėdinė, pagal Valstybės įmonės Turto bankas 2018 m. rugsėjo 12 d. prašymą, 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas.
4. Atsiliepimu VĮ Turto bankas prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad nepakanka įrodymų konstatuoti, jog N. Š. yra M. V. dukterėčia (penktos eilės įpėdinė). Nėra įrodymų, kad N. J. V. yra A. B. ir J. B. dukra, nepateikti duomenys, pagal kuriuos mokyklos administracija daro išvadą, jog B. A. C. yra Š. N. G. senelė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškimą tenkino: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2018 m. kovo 16 d., dukterėčia (penktos eilės įpėdinė); juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisei į M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2018 m. kovo 16 d., palikimą įgyvendinti; panaikino Vilniaus m. 10–ojo notarų biuro notarės Ž. P. 2018 m. rugsėjo 26 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, paveldėjimo bylos Nr. 56/2018, notarinio registro Nr. P1-5466; sprendimui įsiteisėjus, panaikino 2018 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikino įrašą nekilnojamojo turto registre dėl M. V., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausiusio buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
6. Teismas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus teismo posėdyje bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad nėra išlikę tiesioginių įrodymų, patvirtinančių N. Š. ir M. V. giminystės ryšį, nes dokumentai yra dingę, sudegę karo metu. Teismo vertinimu, byloje nesant tiesioginių įrodymų (liudijimų, pažymų, išrašų iš registrų ir kt.), būtina atsižvelgti į pareiškėjos pateiktus įrodymus, patvirtinančius artimą pareiškėjos ir mirusiosios M. V. bendravimą, bei giminystės ryšį pagal surinktas oficialias pažymas. Teismas sprendė, jog didesnė dalis patikimų įrodymų leidžia pripažinti pareiškėją įrodžius savo giminystės ryšį su mirusiąja M. V., mirusiajai buvus pareiškėjos mamos seserimi (CPK 185 str.). Įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus, liudytojos parodymus teismo posėdžio metu, surinktus rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja N. Š. yra mirusiosios M. V. dukterėčia (penktos eilės įpėdinė) pagal N. Š. mamos N. J. O. liniją, kuri buvo mirusiosios M. V. sesuo.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2018 m. birželio 5 d. pateikė Vilniaus m. 10–ajam notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad notarė būtų pateikusi pareiškėjai atsakymą dėl pareiškimo trūkumų, papildomų dokumentų pateikimo ar pan. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog pareiškėja tinkamai išreiškė savo valią priimti palikimą po M. V. mirties, į notarų biurą kreipėsi nepraėjus įstatyme numatytam trijų mėnesių terminui, terminas palikimui priimti nėra praleistas, todėl nėra pagrindo jo atnaujinti.
8. Teismui nustačius, kad pareiškėja N. Š. yra mirusiosios M. V. penktos eilės įpėdinė, 2018 m. rugsėjo 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas naikintinas, esant nustatytam juridinę reikšmę turinčiam giminystės faktui, siekiant sudaryti pareiškėjai galimybę įgyvendinti savo teises, kylančias iš paveldėjimo teisės santykių, o būtent – priimti palikimą pagal įstatymą po M. V. mirties.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
9. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Kad N. J. V. yra A. B. ir J. B. dukra, pateiktas šalutinis įrodymas – 2018 m. gegužės 22 d. Čerkasų srities Zolotonisko specializuotos mokyklos Nr. 1 administracijos pažyma. Kadangi šioje pažymoje nurodomas labai senas laikotarpis, neaišku, pagal kokius duomenis nustatytos pažymoje minimos aplinkybės. Pažymoje nurodyto mokyklos direktoriaus parašas notariškai nepatvirtintas.
9.2. Byloje pateikti duomenys apie N. Š. bei Marios J. V. bendravimą bei N. Š. rūpinimąsi Marios J. V. laidotuvėmis, įrodo kad šie asmenys buvo pažįstami, tačiau pagal juos sunku vertinti minėtų asmenų giminystės ryšį. Taip pat kritiškai vertintini M. V. kaimynės E. B. parodymai, kuriai dėl amžiaus sunku buvo teisme paaiškinti apie N. Š. bei M. J. V. giminystės ryšį. Suinteresuotas asmuo mano, kad nėra pagrindinių bei papildomų įrodymų viseto, jų pakankamumo, bei patikimumo, kad būtų galima nustatyti, jog N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2018 m. kovo 16 d., dukterėčia (penktos eilės įpėdinė).
10. Pareiškėja N. Š. atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
10.1. Pareiškėjos pateikti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi ir vienas kitą papildantys. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymų visetą ir padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad pareiškėja įrodė savo giminystės ryšį su M. V.. Nesutikimas su teismo išvadomis iš esmės grindžiamas išimtinai subjektyvaus pobūdžio apelianto teiginiais, kad įrodymai yra nepakankami.
10.2. Apeliantas nesutinka su 2018 m. gegužės 22 d. Čerkasų srities Zolotonisko specializuotos mokyklos Nr. 1 administracijos pažymos vertinimu, tačiau pažymėtina, jog pažyma yra sudaryta oficialios savivaldybės įsteigtos institucijos, patvirtinta oficialiu institucijos antspaudu. Pažymoje neprivaloma nurodyti, kokiais dokumentais remiantis ji buvo sudaryta. Svarbu pažymėti, kad šis rašytinis įrodymas visiškai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, juos papildo ir jiems neprieštarauja. Apeliantas nenurodė nė vieno argumento dėl šio rašytinio įrodymo prieštaravimo kitiems byloje esantiems įrodymams.
10.3. Argumentas dėl notarinio direktoriaus parašo patvirtinimo būtinumo yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes apeliantas nenurodė šio argumento teisinio pagrindo, tuo pažeisdamas CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Be to, pažyma nepatenka į CK 1.74 straipsnyje, numatančiame privalomos notarinės formos reikalavimus sandoriams, nurodytą apimtį. Pažyma nėra sandoris.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
11. Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.). Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo turinio, apeliacinis skundas grindžiamas argumentais dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.)
13. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, jo manymu nėra pagrindinių bei papildomų įrodymų viseto, jų pakankamumo bei patikimumo, tam, kad nustatyti, jog pareiškėja N. Š. yra M. V. dukterėčia (penktos eilės įpėdinė). Taip apeliantas nurodo, kad byloje pateikti duomenys apie N. Š. bei M. V. bendravimą bei pareiškėjos rūpinimasis M. V. laidotuvėmis įrodo, kad jos buvo pažįstamos, tačiau nepatvirtina šių asmenų giminystės ryšį. Apeliantas siūlo kritiškai vertinti kaimynės E. B. parodymus, kuriai dėl amžiaus buvo sunku paaiškinti apie minėtų asmenų ryšį. Apeliantas nurodo, kad Čerkasų srities Zolotonisko vidurinės mokyklos pažymoje pateikta informacija N. Š. (G.) mokėsi Zolotonisko vidurinėje mokykloje Nr. 1 nuo 1945 m iki 1953 m., ir gyveno kartu su savo senele pagal motinos liniją B. A. C., tačiau apeliantas abejoja informacijos tikrumu, nes neaišku, pagal kokius duomenis nustatytos pažymoje minimos aplinkybes, mokyklos direktoriaus parašas nėra notariškai patvirtintas.
14. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais. Kiekvienas iš apelianto nurodytų rašytinių įrodymų tiesiogiai neįrodo pareiškėjos giminystės ryšį su palikėja M. V., tačiau teismas vertino paminėtus įrodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste ir padarė išvadą, kad didesnė dalis patikimų įrodymų leidžia pripažinti pareiškėją įrodžius savo giminystės ryšį su mirusiąja M. V., mirusiajai buvus pareiškėjos motinos seserimi. Apelianto abejonės dėl mokyklos direktoriaus išduotos pažymos vertinimo atmestini; mokyklos išduota pažyma vertintina kaip paprastas rašytinis įrodymas, notarinio patvirtinimo nebuvimas nesudaro pagrindo pripažinti ją negaliojančia ar niekine.
15. Pagal kasacinio teismo praktika teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat nurodyta teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo - kai abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Tai gali būti šalutiniai, netiesioginiai, nereikšmingi fakto esmei ar kitaip su tiriamojo fakto esme nesusiję aspektai; tik teorinė fakto galimybė, kuri turėtų būti vertinama kaip prielaida; itin retai pasitaikanti ar mažai tikėtina konkrečioje situacijoje aplinkybė ir panašaus pobūdžio abejonės. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringi įrodymai, kurie protingai sukelia rimtų abejonių ir trukdo teismui įsitikinti fakto tikrumu, teismas turi išnaudoti prieštaravimų pašalinimo galimybes per įrodinėjimo naštos patikslinimą, išaiškinimus, o po to įvertinti įrodymų visumą. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą, teisę ir nurodytą teismų praktiką nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti, bet esminiai prieštaravimai turi būti pašalinti ar įtikinamai paaiškinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad pažeistas CPK 177 arba 185 straipsnis. Turi būti patikrinta, ar teismo išvada yra pagrįsta visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
16. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti pareikšto ieškinio. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertindamas įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.
17. Duomenų apie pareiškėjos atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Tatjana Žukauskienė