PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 14 d. Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2-7100-1136/2020 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei S. S. (B.) dėl skolos priteisimo ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovės S. S. 216,77 Eur negrąžinto kredito, 392,89 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Ferratum“ ir atsakovė 2015 m. liepos 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria UAB „Ferratum“ suteikė atsakovei 300 Eur vartojimo kreditą bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą kredito kainą sutartyje nustatyta tvarka iki 2016 m. sausio 21 d. Atsakovė įsipareigojimų neįvykdė. Pradinė kreditorė ir UAB „Ferratum Finance“ 2016 m. liepos 22 d. sudarė sutartį dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria pradinė kreditorė perdavė UAB „Ferratum Finance“ paskolų sutarčių portfelį, taip pat ir atsakovės sutartį. UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit day“ 2019 m. gegužės 9 d. sudarė subrogacijos sutartį, kuria UAB „Ferratum Finance“ perleido UAB „Credit day“ reikalavimo teises į atsakovės skolą. UAB „Credit day“ 2019 m. gegužės 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises ieškovei į atsakovės skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino 2015 m. liepos 25 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 169511 specialiųjų sąlygų 5.2 punktą nesąžiningu ir negaliojančiu ab initio. Priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės S. S. (B.) 216,77 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 48,96 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad pradinis kreditorius UAB „Ferratum“ ir atsakovė 2015 m. liepos 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 169511, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 300 Eur vartojimo kreditas, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pagal šalių sudarytą sutartį galutinis vartojimo kredito ir bendros kredito kainos grąžinimo terminas buvo 2016 m. sausio 21 d. Atsakovė savo įsipareigojimų sutartyje nustatytais terminais neįvykdė. 2016 m. liepos 22 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Ferratum“ bei UAB „Ferratum Finance“ buvo sudaryta sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria UAB „Ferratum Finance“ perėmė UAB „Ferratum“ paskolų sutarčių portfelį. 2019 m. gegužės 9 d. UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit day“ sudarė subrogacijos sutartį, kurios pagrindu perleido UAB „Credit day“ reikalavimo teisę į UAB „Ferratum Finance“ skolingus asmenis, įskaitant reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota ieškovės 2019 m. birželio 18 d. pranešimu.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 392,89 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo 2016 m. sausio 21 d. (vartojimo kredito sutarties pabaigos) iki 2017 m. rugsėjo 12 d., taikant 110,26 procentų metinę palūkanų normą. Nustatė, kad vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punktu, bendrųjų sąlygų 10.1 punktu šalys susitarė, jog palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo dienos iki faktinio vartojimo kredito sumos grąžinimo. Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punkte numatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja negrąžinus kredito laiku mokėti palūkanas iki faktinio kredito grąžinimo. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkte numatyta, kad, suėjus kredito terminui, kredito gavėjas vėluoja grąžinti kreditą, palūkanas už kreditą ar jų dalį ir (ar) kitus bendrą kredito kainą sudarančius mokesčius ar bet kokius kitus mokėjimus pagal sutartį, kredito gavėjas įsipareigoja kredito davėjui už juos mokėti 0,05 procentų dydžio netesybas (delspinigius) už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip už 180 dienų.
6. Teismas konstatavo, jog pagal aktualiausią kasacinio teismo suformuotą praktiką pelno palūkanų skaičiavimas už naudojimąsi kredito suma po paskolos grąžinimo termino, nustatyto paskolos sutartyje, šiuo atveju - po 2016 m. sausio 21 d., nebegalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Nors ieškovė palūkanas įvardina kaip atliekančias kompensuojamąją funkciją, kasacinio teismo praktikoje maksimali netesybų sumą už pavėluotą vartojimo kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procentai nuo pradelstos sumos per dieną (kompensacinių prievolių skaičiavimo laikotarpis – ne ilgiau 180 dienų), nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Kadangi ieškovė prašo priteisti palūkanas, skaičiuojamas pagal vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punktą, šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.
7. Teismas ex officio (savo iniciatyva) pripažino vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punktą dėl kredito gavėjo įsipareigojimo, negrąžinus kredito laiku, mokėti palūkanas iki faktinio kredito grąžinimo nesąžininga ir negaliojančia nuo pat pradžių (ab initio), nes šiame punkte nustatytos palūkanos viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) nustatytų netesybų dydį (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis).
8. Teismas nurodė, kad patenkino apie 36 procentus ieškovės reikalavimų, todėl proporcingai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo už akių dalį dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų po sutarties įvykdymo termino pabaigos dienos bei bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovės 392,89 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos bei 136 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
10. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad VKĮ taikomas tik galiojančioms vartojimo kredito sutartims ir nereguliuoja civilinės atsakomybės teisinių santykių po vartojimo kredito sutarties nutraukimo ar jos įvykdymo termino pasibaigimo. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punktą pripažino nesąžiningu ir netenkino apeliantės prašymo priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Teismas netinkamai taikė ir interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartyje Nr. e3K-7-4-611/2020, kadangi joje pasisakyta apie VKĮ 11 straipsnio 8 dalies taikymą galiojančioms vartojimo kredito sutartims, ir be pagrindo netaikė kasacinio teismo praktikos, išdėstytos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje Nr. e3K-7-75-823/2020, kurioje pasisakyta dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų pradžios skaičiavimo momento ir dydžio, kai sutartis nutraukta, bei nurodyta, kad mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas kreditorius turi teisę skaičiuoti tik iki sutarties nutraukimo, o po sutarties nutraukimo gali būti skaičiuojamos tokio paties dydžio kompensuojamosios palūkanos, jeigu šalys dėl tokių palūkanų skaičiavimo buvo susitarusios sutartyje.
11. Teigia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę – sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. VKĮ skirtas reglamentuoti tik aktyvioms vartojimo kredito sutartims. Mokėjimo (pelno) funkciją atliekančios palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki sutarties nutraukimo ar sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Tuo tarpu kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo ar pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šiuo atveju sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovei nebuvo skaičiuojamos didesnės, nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos netesybos (kompensuojamosios palūkanos). Vartojimo kredito sutartimi šalys buvo susitarusios, kad palūkanos skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį bei nepriteisė apeliantei prašomų kompensuojamųjų palūkanų.
12. Tvirtina, jog teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimų. Todėl, tenkinus visus ieškinio reikalavimus, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, kad apeliantei priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinis skundas atmetamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 392,89 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo 2016 m. sausio 21 d. (vartojimo kredito sutarties pabaigos) iki 2017 m. rugsėjo 12 d., taikant 110,26 procentų palūkanų normą, ir kuria proporcingai atmestų reikalavimų daliai sumažintos iš atsakovės ieškovei priteistos turėtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Ferratum“ ir atsakovė 2015 m. liepos 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovei suteiktas 300 Eur vartojimo kreditas. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą kredito kainą iki 2016 m. sausio 21 d. Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punkte šalys susitarė, kad kredito gavėjas, negrąžinęs kredito laiku, įsipareigoja mokėti palūkanas iki tol, kol grąžins kreditą. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkte nustatyta, kad, jeigu, suėjus kredito grąžinimo terminui, kredito gavėjas vėluoja grąžinti kreditą, palūkanas už kreditą ar jų dalį ir (ar) kitus bendrą kredito kainą sudarančius mokesčius ar bet kokius kitus mokėjimus pagal sutartį, jis įsipareigoja kredito davėjui už juos mokėti 0,05 procentų dydžio netesybas (delspinigius) už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip už 180 dienų. Pradinė kreditorė ir UAB „Ferratum Finance“ 2016 m. liepos 22 d. sudarė sutartį dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria pradinė kreditorė perdavė UAB „Ferratum Finance“ paskolų sutarčių portfelį, įskaitant ir atsakovės sutartį. UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit day“ 2019 m. gegužės 9 d. sudarė subrogacijos sutartį, kuria UAB „Ferratum Finance“ perleido naujajai kreditorei UAB „Credit day“ reikalavimo teises į atsakovės skolą. UAB „Credit day“ 2019 m. gegužės 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises ieškovei į atsakovės skolą. Ieškovė 2019 m. birželio 18 d. išsiuntė atsakovei pranešimą – informavo apie reikalavimo perleidimo sutartis ir pareikalavo sumokėti skolą. Atsakovė skolos nesumokėjo.
17. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Pagal 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.
18. Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procentai pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis).
19. Pažymėtina, jog palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Taigi, tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
20. Nagrinėjamu atveju skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atmestas ieškovės (apeliantės) reikalavimas priteisti iš atsakovės 392,89 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo 2016 m. sausio 21 d. (vartojimo kredito sutarties pabaigos) iki 2017 m. rugsėjo 12 d., taikant 110,26 procentų metinę palūkanų normą. Apeliantė teisi, teigdama, jog kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, nutraukus sutartį, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostata skirta tik aktyvioms sutartims, kai sutartis dar nenutraukta ir nepasibaigęs jos įvykdymo terminas, nes, nutraukus sutartį arba pasibaigus jos įvykdymo terminui, nebelieka sutarties grafiko, pagal kurį nustatytos įmokos.
21. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartis sudaryta 6 mėnesių terminui. Toks terminas pagal sutartį yra ne sutarties galiojimo terminas, bet terminas, per kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti 300 Eur kreditą ir sumokėti 102 Eur bendrą kredito kainą (taip pat ir 110,26 procentų dydžio metinės normos palūkanas), iš viso – 402 Eur (bendrą kredito gavėjo mokamą sumą) (kredito sutarties specialiųjų sąlygų lentelė) (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.4 punktas). Sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė, kad nurodyta suma yra bendra kredito kainos metinė norma ir ji lygi 187,56 procentams. Be to, vartojimo kredito sutartyje aptarta termino pratęsimo tvarka, tačiau byloje nėra tokių duomenų, kad atsakovė būtų pasinaudojusi šia tvarka ir pratęsusi šį terminą (sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 – 8.4 punktai).
22. Pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų 9.8 punktą, kredito davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti nedelsiant, t. y. sutarties nutraukimo įsigaliojimo dieną grąžinti visą kreditą, sumokėti palūkanas, priskaičiuotas iki faktinio kredito grąžinimo dienos, kitus bendrą kredito kainą sudarančius mokesčius ir kitas pagal sutartį mokėtinas sumas, apie tokį nutraukimą informuodamas kredito gavėją rašytiniu pranešimu, jeigu: paaiškėja, kad kredito gavėjas, siekdamas gauti kreditą, kredito davėjui pateikė neteisingus asmens duomenis ar informaciją apie savo mokumą; arba esant visoms šioms aplinkybėms: kredito gavėjas yra raštu informuotas apie pradelstą mokėjimą; ir mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės; ir pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per 2 savaites nuo papildomo rašytinio pranešimo įteikimo dienos kredito gavėjui. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 9.9 punktą, sutartis laikoma nutraukta (t. y. nutraukimas įsigalioja) kitą dieną po to, kai kredito gavėjas gavo pranešimą apie sutarties nutraukimą. Sutarties 9.11 punkte nustatyta, kad nutraukus sutartį nepanaikinama kredito gavėjo prievolė grąžinti kredito davėjui kreditą, mokėti palūkanas, kitus bendrą kredito kainą sudarančius mokesčiu ir kitas kredito davėjui pagal sutartį mokėtinas sumas. Sutarties 13.1 punkte aptarti atvejai, kada laikoma, kad pagal sutartį kredito davėjo kredito gavėjui siunčiama informacija laikoma tinkamai įteikta. Nustatyti du tokie alternatyvūs atvejai – siuntimas į elektroninį paštą ir siuntimas gyvenamosios vietos adresu. Abiem atvejais (tiek siunčiant atsakovui elektroninį laišką, tiek – laišką paprastu paštu) kredito davėjas privalo išsiųsti trumpąją SMS žinutę.
23. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad reikalavimo teisę į atsakovę pradinė kreditorė 2016 m. liepos 22 d. perleido UAB „Ferratum Finance“, kuri 2019 m. gegužės 9 d. ją perleido UAB „Credit day“, o pastaroji 2019 m. gegužės 10 d. – ieškovei UAB „Legal Balance“. Ieškovė 2019 m. birželio 18 d. elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimą, kuriame priminė, kad vartojimo kredito sutartis nutraukta dėl nevykdomų įsipareigojimų. Pranešime pažymėta, jog sutarties nutraukimas nesustabdo sutartyje nustatytų mokėjimo palūkanų ir delspinigių skaičiavimo, taip pat nepanaikina atsakovės prievolės sumokėti pagal sutartį grąžintinas sumas, pranešimo dieną skola yra 669,82 Eur. Ieškinys teisme pareikštas 2020 m. liepos 14 d., t. y. praėjus daugiau negu metams.
24. Vertinant nutarties 20 – 23 punktuose nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nei pradinė kreditorė, nei naujieji kreditoriai, įskaitant ieškovę, perėmę jos teises, nenutraukė su atsakove sudarytos sutarties pagal sutarties bendrųjų sąlygų 9.8 punkte nustatytą tvarką. Byloje pateiktame elektroniniame laiške, kurį ieškovė siuntė atsakovei ir priminė apie tai, kad vartojimo kredito sutartis nutraukta, nenurodyta ir nepaaiškinta, kada su atsakove sudaryta sutartis nutraukta ar laikoma nutraukta. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad siuntė atsakovei ne tik elektroninį laišką, bet ir SMS žinutę. Pabrėžtina, kad tik praėjus vienai darbo valandai po to, kai tokia SMS žinutė išsiunčiama atsakovui sutartyje nurodytu atsakovo telefono numeriu, laikoma, jog ieškovės elektroninis laiškas – pranešimas tinkamai įteiktas (sutarties bendrųjų sąlygų 13.1 punkto a) papunktis). Nagrinėjamu atveju elektroninis laiškas – pranešimas apie sutarties nutraukimą ir tuo pačiu reikalavimas grąžinti kreditą, sumokėti kredito kainą, palūkanas ir netesybas atsakovei išsiųstas 2019 m. birželio 18 d., t. y. praėjus daugiau negu trejiems metams nuo termino kreditui grąžinti pabaigos (nuo 2016 m. sausio 21 d.). Visą tą laiką šalių sudaryta vartojimo sutartis galiojo. Per nurodytą laiką įsigaliojo VKĮ pakeitimas bei VKĮ 11 straipsnio 8 dalis (2015 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XII-1989 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. vasario 1 d. (TAR, 2015, Nr. 2015-18269)). Tokiu būdu aptariama VKĮ 11 straipsnio 8 dalis galiojo ieškovei įgyjant cesijos būdu reikalavimo į atsakovę teisę ir galioja ieškovei įgyvendinant savo teises pagal pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytą vartojimo kredito sutartį. Dėl nurodytos priežasties, priešingai nei teigia apeliantė, nurodyta įstatymo nuostata taikoma ieškovės ir atsakovės vartojimo kredito teisiniams santykiams.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutarties 18 punkte išdėstytos VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad būtų efektyviai užtikrinta kredito vartojimo teisinių santykių silpnesniosios šalies – kredito gavėjo (vartotojo) – teisės ir interesai, bei būtų užkirstas kelias stipresniajai šių santykių šaliai (kreditoriui) nesąžiningai pasinaudoti savo dominuojančia padėtimi. Dėl to VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas draudimas negali būti aiškinamas siaurinamai, t. y. taip, kaip šią įstatymo nuostatą aiškina ieškovė – kad ši teisės norma apima tik tuos atvejus, kai vartojimo kredito sutartis dar nenutraukta, ir neapima atvejų, kai sutartis jau nutraukta. Priešingai, nurodyta vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojanti nuostata taikoma taip pat ir tais atvejais, kai kreditorius reikalavimą kredito gavėjui pareiškia nutraukęs vartojimo kredito sutartį. Pažymėtina, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatos reiškia, jog maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procentai nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Be to, netesybos apima taip pat ir kompensacines palūkanas, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos. Tik taip aiškinant nurodytą įstatymo nuostatą tenkinamas įstatymo leidėjo tikslas apsaugoti vartotojų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-611/2020).
26. Ta aplinkybė, kad pasibaigė vartojimo kredito sutartyje skolininkei nustatytas terminas įvykdyti prievolę, savaime nepaneigia, jog šalių teisiniai santykiai kilo iš vartojimo kredito teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas ieškovės reikalavimą ir jį vertindamas, nuo apeliaciniame skunde nurodytos kasacinio teismo praktikos, formuojamos aiškinant ir taikant vartojimo kredito sutartinius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti palūkanų dydį, pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad, jeigu delspinigiai viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą dydį, tai tokias netesybas nustatančios sąlygos turi būti pripažįstamos nesąžiningomis, negaliojančiomis ab initio, o ne mažinamos iki įstatyme nustatyto 0,05 procentų dydžio. Kad tokiu atveju netesybos iš viso nepriteistinos, pripažįstama tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-611/2020; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje C-94/17).
27. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė prašo priteisti palūkanas, taikant 110,26 procentų dydžio metinę palūkanų normą. Taigi, ieškovės prašomų 392,89 Eur kompensuojamųjų palūkanų suma yra ne tik didesnė už 300 Eur atsakovei suteiktą vartojimo kreditą, todėl tokios sumos priteisimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), bet ir viršija VKĮ nustatytų netesybų dydį (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis), ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
28. Atmetus apeliacinio skundo reikalavimą dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ir apeliantės reikalavimo dėl visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo.
29. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
30. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Teisėja Ramunė Čeknienė