Baudžiamoji byla Nr. 1-182-1022/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28242-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.9.9; 2.12.1
(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 12 d.
Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Auksė Balkaitienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, registruotas darbo biržoje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje.
Teismas
n u s t a t ė :
P. K. vengė pareigos išlaikyti vaiką, o būtent;
laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. gegužės 29 d., pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį, privalėdamas mokėti R. M. lėšas nepilnamečiui vaikui E. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikyti kiekvieną mėnesį po 100 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, vengė pareigos mokėti lėšas vaikui išlaikyti,
taip pat tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2015 rugsėjo mėn. iki 2016 m. rugsėjo 21 d. pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą, privalėdamas mokėti R. M. lėšas nepilnamečiui vaikui E. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikyti kiekvieną mėnesį po 100 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, vengė pareigos mokėti lėšas vaikui išlaikyti,
Be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą, privalėdamas mokėti R. M. lėšas nepilnamečiui vaikui E. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikyti kiekvieną mėnesį po 100 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, vengė pareigos mokėti lėšas vaikui išlaikyti, dėl ko R. M. bendrai įsiskolino 3841,49 Eur.
Šiais savo veiksmais P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. K. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad save laiko psichiškai sveiku, psichikos sveikatos centre registruotas nėra. R. M. yra jo buvusi sugyventinė, su ja turi bendrą vaiką, sūnų gim. (duomenys neskelbtini). Kai sūnui buvo 1,5 metų su ja išsiskyrė. Po to jis vaiku geranoriškai rūpindavosi, lankydavo, duodavo R. pinigų vaiko išlaikymui, po 100 Eur. Vėliau neteko darbo, buvo laikotarpis kai negalėjo mokėti vaiko išlaikymui pinigų, tačiau atvažiuodavo vaiko aplankyti. 2014 m. devynis mėnesius niekur nedirbo, todėl nuo to laiko vaikui išlaikymo nemokėjo, kadangi neturėjo lėšų. Darbo neteko, dėl to, kad savo noru išeidavo iš darbo, nes per mažas atlyginimas. 2015 metais buvo įsidarbinęs, tuomet vaikui išlaikymą mokėjo, tol kol dirbo. Iš algos jam pinigus atskaičiuodavo. 2016 m. tikslaus laiko pasakyti negali, atvažiuodavo aplankyti savo vaiko, tačiau jam su juo susitikti neleido, išvarė jį iš namų. Po to įvykio vaikui išlaikymą dar mokėjo, nes dirbo Švedijoje. Prieš pusę metų nusipirko automobilį, automobilį nusipirko iš mamos duotų pinigų. Automobilis registruotas mamos vardu, kad automobilio iš jo neatimtų antstoliai. Jau pusę metų išlaikymo vaikui nebemoka. Šiuo metu registruojasi darbo biržoje. Pragyvena tėvų pagalba. Pinigų nemokėjo vaikui tik tuomet kai neturėjo darbo, o kai dirbdavo, pinigus darbdavys atskaitydavo pagal antstolių pavedimą ir juos pervesdavo į R. sąskaitą, tai galima matyti jos sąskaitos išraše. R. jam net yra uždraudusi su vaiku matytis, jos norėtų susitikti su vaiku, tačiau jam pamatyti neleidžia, nes jį išsivežė į užsienį. R. norėjo išsivežti vaiką į užsienį, ji net buvo atsisakiusi alimentų, kad gautų jo sutikimą vaiką išsivežti į užsienį. Jis sutikimo nedavė, buvo gavęs Akmenės r. apylinkės teismo laišką kuriame buvo rašoma, kad ji alimentų atsisakė, kada laišką gavo pasakyti negali, maždaug prieš metus laiko. Nurodo, kad nevengia išlaikyti vaiko, tik neturi iš ko mokėti įmokų.(b. l. 148-149).
Kaltinamasis P. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pareiškus patikslintą įtarimą padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 164 straipsnyje parodė kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, kaltu prisipažįsta. R. vaiko išlaikymui pinigus mokėjo, kol turėjo pajamas. Šiuo metu pajamų neturi, registruojasi darbo biržoje, išmokų iš darbo biržos negauna. nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. buvo išsiėmęs verslo liudijimą, jį išsiėmė, nes gavo darbą, pas žmogų dėjo trinkeles, už šį darbą gavo 300 Eur, iš kurių atlygino savo pagalbiniam darbuotojui apie 50 eurų, sumokėjo mokesčius ir jam liko apie 100 eurų. Iš šių pinigų savo sūnui E. K. pinigų neskyrė, nes reikėjo susimokėti mokesčius už butą. 2015 m. gegužės 29 d. jis R. vaiko išlaikymui pravedė 100 eurų, po to dar du mėnesius taip pat jai pravedė po 100 eurų, bet dar po to jis alimentų mokėjimą nutraukė. Nutraukė alimentų mokėjimą nes su R. pradėjo konfliktuoti, dėl asmeninių priežasčių. Nors iš pradžių dar turėjo pajamų, tačiau alimentų nemokėjo, nes buvo supykęs ant R., po to pradėjo gerti ir visai neteko darbo ir nebeturėjo užsakymų, todėl nebeturėjo pajamų, bei nebegalėjo R. mokėti vaiko išlaikymui pinigų. 2015 m. rugsėjo mėnesį įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini), šioje įmonėje dirbo mėnesį laiko, savo noru išėjo iš darbo, nes jam ten nepatiko dirbti, dėl darbų vadovo su kuriuo nesutarė. Ar šios įmonės atsakingas darbuotojas R. pravedė vaiko išlaikymui pinigus nežino, tačiau jis buvo klausęs įmonės šefo jis sakė, kad pervedė. Nuo 2016 m. kovo mėnesio įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo iki 2016 m. rugsėjo pradžios, iš jos taip pat išėjo savo noru, parašęs prašymą, dėl ko iš tos įmonės išėjo negali pasakyti, tačiau ne dėl to, kad atskaitydavo alimentus, o dėl kitų priežasčių. Išėjęs iš įmonės (duomenys neskelbtini) įsidarbino į įmonę (duomenys neskelbtini), iš kurios išėjo savo noru. Kol dirbo legaliai įmonėse R. vaiko išlaikymą jo įmonių vadovai mokėjo. Nuo 2017 metų vasario mėnesio iki 2017 m. liepos mėn. jis dirbo pavienius darbus, pas žmones, gaudavo pajamas, jos buvo nedidelės. Nors gaudavo pajamas, jų neskirdavo vaiko išlaikymui. Pajamas gaudavo grynais pinigais, nes į sąskaitą jam pervesti negalėjo, sąskaitos jo areštuotos, antstoliai būtų viską atėmę. Kai įstojo į darbo biržą, taip pat nelegaliai darbuodavosi su pavieniais darbais, t. y. dirbdavo pas žmones statybos darbus, už kuriuos gaudavo pajamas, tačiau jų nerodė, ir R. pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą pajamų vaiko išlaikymui nemokėjo, nors pajamas turėjo. Nuo 2016 m. R. su jo sūnumi išvyko gyventi į užsienį, ir nuo to laiko nebėra matęs vaiko. Su vaiku per tą laikotarpį yra telefonu bendravęs tik du ar tris kartus, tuo metu pats taip pat buvo užsienyje. Grįžęs iš užsienio nuvyko pas R. mamą paklausti ar R. su vaiku yra grįžusi, norėjo aplankyti savo sūnų, tačiau R. motinos iš namų buvo išvarytas. Po to įvykio daugiau nebeieškojo savo vaiko. Jam neskambino ir dėmesio nerodė, nors sutinka, kad galėjo, bent jau jam paskambinti. Po šio įvykio, 2017 m. tikslaus laiko pasakyti negali, jam skambino R., sakė, kad yra grįžusi su jų sūnumi, tačiau jis ją informavo, kad susitikti negali, nes yra ligoninėje. Automobilio, kurį buvo pirkęs mamos vardu, jau nebeturi, nes jį pardavė. Dabar turi tik vieną automobilį, kurį yra registravęs draugo vardu, draugo nesutinka nurodyti. Vienu metu turėjo net du automobilius, kuriuos pirko vieną automobilį pirko iš mamos duotų pinigų, o kitą iš savo uždirbtų pinigų. Pasižada, kad po švenčių išvyks dirbti į užsienį ir mokės savo sūnui išlaikymą bei atlygins susidariusią skolą. Daugiau nieko paaiškinti negali. (b. l. 154-155).
P. K. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, grindžiama jo paties prisipažinimu ir parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusiosios R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais parodė, kad nuo 2012 metų su savo vaiko tėvų P. K. pradėjo konfliktuoti. Konfliktai buvo asmeninio pobūdžio. Prasidėjus nuolatiniams konfliktams P. K. išvyko iš namų ir ilgai negrįžo. Nuo 2012 metų pradėjo teisinį procesą dėl vaiko išlaikymo iš P. K.. P. K. piktybiškai vengė duoti pinigų vaiko išlaikymui. Nuo 2015 m. gegužės 7 d. Akmenės rajono apylinkės teisme su vaiko tėvu P. K. surašė taikos sutartį, kuri teismo buvo patvirtinta. Tą patį mėnesį, kai pasirašė taikos sutartį, P. K. jai į jos banko sąskaita (duomenys neskelbtini) buvo pravedęs 100 eurų kaip ir buvo nurodyta pasirašytoje taikos sutartyje. Be to, jis turėjo dar papildomai jai vesti tam tikrą pinigų sumą, kad padengtų skolą, kuri susidarė nuo 2012 metų. 2015 m. birželio mėnesį P. K. dar jai buvo pervedęs 60 eurų ir nuo to laiko jis dingo, tai yra vengė mokėti nustatytą sumą. Praėjus pusei metų kreipėsi į antstolius, jog pradėtų skolos išieškojimą iš P. K.. Nuo minėtų metų birželio mėnesio kai P. K. pradėjo vengti mokėti pinigus ji pati pradėjo jo ieškoti, tai yra skambino jam, jo telefonu (duomenys neskelbtini). Kai skambindavo nurodytu numeriu, P. K. kartais atsiliepdavo kartais ne, jos nuomone vyko visiškas jos ignoravimas. Nuo 2016 m. birželio mėnesio dar buvo susiekusi su juo mobiliuoju telefonu, pabendravo paskutinį kartą ir nuo to laiko iš jo jokių žinių negavo. Maždaug 2016 m. lapkričio mėnesį kalbėjosi su P. K. pirmos jai žinomos darbovietės direktoriumi, nes jie buvo gavę raštą iš antstolių, kad nuo uždirbamos algos atskaičiuotų nustatytą sumą. Kiek jai yra žinoma kai s direktorius pradėjo atskaičiuoti iš P. K. antstolių nustatytą sumą, šis jam pradėjo grasinti jog paduos į teismą už tai kad mažiau jam moka algos. 2017 m. pradžioje pati išsiaiškinusi antrą jos vaiko tėvo darbovietę, pasiteiravo atsakingo asmens, kodėl nemokami priteisti vaiko pinigai. Atsakingas asmuo paaiškino, jog P. K. suteiktos trijų mėnesių neapmokamos atostogos ir vasario mėnesį turėtų grįžti atgal į darbą. Kažkur vasario mėnesio viduryje paskambinusi įmonės direktoriui sužinojo, kad P. K. jau įmonėje nebedirba. Nuo 2017 metų vasario mėnesio jokių žinių apie savo vaiko E. K. tėvą nieko nežino. Nuo 2012 metų negalėjo tvarkytis dokumentų socialinei paramai gauti, nes buvo būtina turėti teismo nutartį, kuria būtų priteistas išlaikymas, tačiau tos nutarties ji neturėjo, nes kaip ir minėjo anksčiau jos vaiko tėvas vengė susitarti su ja. Viso papildomai per tą laiką, kai negalėjo tvarkytis paramos susidarė apie 7000 eurų. Daugiau nieko pasakyti neturi. (b. l. 10-13).
Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi, kuria patvirtinta R. N. ir P. K. taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir civilinė byla nutraukta bei 2015 m. spalio 27 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi išduoti R. N. vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo iš P. K. pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-162-875/2015 bei išduotu vykdomuoju raštu, kurie patvirtina, jog iš P. K. nepilnamečio E. K. išlaikymui buvo priteista kas mėnesį mokėti po 100 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo 2014 m. lapkričio 18 d. iki išlaikytinio pilnametystės, o taip pat iš P. K. priteista sumokėti 2800 Eur nepilnamečio sūnaus E. K. išlaikymo įsiskolinimą (b. l. 20-21, 28, 32-34).
Antstolės Elenos Miliauskienės 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. spalio 9 d. pažyma dėl išlaikymo išieškojimo, kurioje nurodyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0009/15/04558 išlaikymo įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. yra 1356,69 eurai. Taip pat vykdomajame rašte nurodyta, kad P. K. iki 2016 m. gegužės 7 d. turi sumokėti R. M. 2800,00 Eur sūnaus išlaikymo įsiskolinimą. Vykdomosios bylos duomenimis išieškotoja 2016 m. gegužės 9 d. prašyme nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo kurį turėjo sumokėti iki 2016 m. gegužės 7 d., likusi dalis yra 2785 Eur. Viso 4141,69 Eur. 2017 m. rugsėjo 4 d. iš vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gauta pažyma apie išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimą Nr. (7.4)D2-17053, R. M. už E. K. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. iš vaikų išlaikymo fondo buvo išmokėta 300,20 Eur. Patikslinus, vaikų išlaikymo fondo išmokėtą sumą R. M., išlaikymo įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. yra 3841,49 Eur. (b. l. 36-37)
Iš antstolės Elenos Miliauskienės 2017 m. spalio 10 d. pranešimo matyti, kad per visą laikotarpį nuo vykdomosios bylos Nr. 0009/15/04558 užvedimo, tai yra nuo 2015 m. lapkričio 4 d. vykdomojo rašto išdavimo iš P. K. darbo užmokesčio R. M. vaiko išlaikymui pervestos šios lėšos: iš UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 27 d. -212,80 Eur; 2016 m. birželio 21 d. – 445,20 Eur; 2016 m. rugsėjo 2 d. – 78,01, viso 736,06 Eur. Taip pat pateikta pažyma patvirtina, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) P. K. darbo užmokesčio už 2016 metų rugpjūčio mėnesį pervesta R. M. -113,75 Eur, 2016 m. rugsėjo mėnesį – 160,88 Eur, 2017 m. vasario mėnesį 42,67 Eur, viso -317,30 Eur. (b. l. 40-42)
R. M. AB "Swedbank" banko sąskaitos apžiūros protokolu bei šio banko sąskaitos išrašu, iš kurių matyti laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. spalio 6 d. pinigų sumos pervedamos vaiko išlaikymui. (b. l. 46-64, 65-66)
2017 m. lapkričio 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl P. K. nelegaliai dirbamo darbo bei jo priedais - fotolentelėmis, iš kurių turinio matyti, kad jis verčiasi statybos darbais, tačiau pinigų vaiko išlaikymui nemoka.(b. l. 88-109)
Byloje esantys Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro ir kiti duomenys patvirtina, kad P. K. yra dirbęs ir gavęs draudžiamąsias pajamas UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. spalio 21 d. -377,04 Eur, UAB (duomenys neskelbtini)laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. -2093,31 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. vasario 10 d. - 727,96 Eur., šiuo metu nedirba, nuo 2017 m. liepos 28 d. registruojasi Telšių teritorinėje darbo biržoje, nedarbo draudimo išmokos negauna, kilnojamojo turto, lėšų kredito įstaigose neturi (b. l. 83-87,110, 125-126, 137-143).
BK 164 straipsnis nustato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-695/2007, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.). Be to, pripažįstama, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei už vengimą išlaikyti vaiką atsiranda tik po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012).
Teismas sprendžia, kad P. K. kaltė padarius nusikaltimą visiškai įrodyta ne tik jo paties paaiškinimais, bet ir šiuos jo paaiškinimus patvirtinančiais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei ištirtais įrodymais. Visi įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. P. K., žinodamas, kad pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis dėl išlaikymo sūnui E. K., ir nemokėdamas priteistų lėšų laikotarpiais nuo 2014 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. gegužės 29 d., 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2016 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 2017 m. vasario 10 d iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. vengia pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų. Jo nurodytos aplinkybės apie tai, kad tam tikrais laikotarpiais nedirbo, neturėjo pajamų, nepateisina jo veiksmų ir nepašalina atsakomybės, kadangi asmuo privalo išlaikyti savo vaikus, o neturėdamas tam pajamų turi dėti visas pastangas ir stengtis jų uždirbti, ko šiuo atveju, atsižvelgiant į laikotarpių trukmę, akivaizdžiai nebuvo daroma. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo P. K. kaltė dėl vengimo išlaikyti nepilnametį sūnų yra įrodyta aukščiau aptartais įrodymais ir jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, kadangi jis, nemokėdamas išlaikymo, vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti nepilnametį sūnų E. K., gim. (duomenys neskelbtini), galėdamas tą pareigą vykdyti.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog P. K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis P. K. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 156-158).
Nukentėjusiajai R. M. 2017 m. gruodžio 5 d. įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, R. M. sutiko su bylos baigimu teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 161).
Kaltinamojo P. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas, susijęs su nusikaltimais vaikui ir šeimai), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį P. K. - praeityje neteistas (b. l. 113), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 114-124), nedirba (b. l. 125-126, 138-139), duomenų apie psichiatrinį, priklausomybės ligų gydymą, buvimą įskaitoje nėra. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis – 9 mėnesiai - šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį pagrindo nėra. P. K. taip pat skirtinas BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytas įpareigojimas - pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, kurie, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, o prokuroro siūlomą įpareigojimą – be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, teismo vertinimu, šiuo atveju skirti netikslinga, kadangi pagal BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktą, asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausmę, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, P. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1, 2 dalys).
2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimu P. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (b. l. 150-151).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 641 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, P. K. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti P. K. 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti P. K., kad jis privalo :
- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
- vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;
- nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Išaiškinti P. K., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Auksė Balkaitienė