Baudžiamoji byla Nr.1-144-548/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20146-2025-5
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.6.1;
(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 4 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis,
sekretoriaujant Vilmai Janonienei, Tatjanai Daugirdienei,
dalyvaujant prokurorui D. D.,
kaltinamajam E. I.,
nukentėjusiajai V. J.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
E. I. 2025 m. gegužės 27 d. apie 10.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jėga ištraukė iš savo vairuojamo taksi automobilio, V. J., taip padarydamas jai dešinės čiurnos raiščių patempimą ir sukeldamas nukentėjusiajai V. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. I. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2025 m. gegužės 27 d. apie 10.00 val. nukentėjusioji įsėdo į jo automobilį. Matė, kad moteris su gipsu. Pradėjus važiuoti moteris nepareiškė kokiu maršrutu nori važiuoti. Bevažiuojant moteris pareiškė, kad jis važiuoja ne tuo maršrutu, nepagarbia forma. Pradėjo kelti balsą. Jis ją kelionės metu ramino, sakė, kad nuveš nemokamai. Kadangi moteris visą kelią reiškė pretenzijas, jis sustojo (duomenys neskelbtini) prospekte ir paprašė moters išlipti iš automobilio. Kadangi ji atsisakė išlipti jis išlipęs iš automobilio paėmė ją už pečių ir ištraukė. Prašė atleisti juo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo žmoną J. I..
Kadangi kaltinamasis E. I. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Be kaltinamojo E. I. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal BPK 273 straipsnį.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. J. paaiškino, kad tvirtina savo anksčiau duotus parodymus. Nori paminėti, kad vairuotojas, kai sustojo ir pareikalavo jos išlipti iš automobilio, o jai paprašius tęsti maršrutą, nes fiziškai negalėjo išlipti ir eiti, tai vairuotojas pats išlipo, apėjo automobilį ir atidarė dureles ir jai pasakė „tai lipi ar nelipi“, jai atsakius, kad „ne“, jis jai sugriebė už dešinės rankos peties, ir ištempė ją iš automobilio, pargriovė ant šaligatvio. Skausmas peties srityje buvo momentinis, šiuo metu jai peties neskauda. Kai vairuotojas ją ištempė iš automobilio, ir kadangi viskas greitai vyko, jai nebūtų pavykę išsilaikyti ant žemės, kadangi jau kaip minėjo anksčiau, ji negalėjo remtis su viena koja, todėl ji krito. Įvykio metu jokio skausmo nejautė, kadangi buvo labai išsigandusi, dėl to, kas įvyko. Ar įvykio metu, ji koją galėjo susitrenkti į kokį bortelį, nurodyti negali, neprisimena. Po įvykio paskambino bendruoju pagalbos numeriu „112“, tačiau nei medikų, nei policijos pareigūnų ji nelaukė, kadangi jai buvo sunku stovėti, dėl jos anksčiau lūžusios kairės kojos ir prieš tai medikų rekomendacijos buvo, kad kuo greičiau jai koją ištiesti. Todėl ji nieko nelaukusi, išsikvietė kitą taksi vairuotoją ir grįžo namo. Grįžusi namo pajuto dešinės kojos skausmą, ties čiurna, tačiau į medikus tą patį vakarą nesikreipė, kadangi jautėsi fiziškai ir psichologiškai labai blogai, ir manė, kad jai praeis skaudėti, nieko rimto nebus nutikę. Nepraėjus skausmui, atsiradus mėlynėms ji nusprendė nieko nelaukti ir vykti į traumatologinį, todėl praėjus kelioms dienoms po įvykio ji nuvyko į traumatologinį adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjęs gydytojas, jeigu gerai prisimena, jai nustatė dešinės kojos čiurnos sumušimą, bet tikslią diagnozę reiktų patikslinti išraše. Taksi vairuotoją ji matė pirmą kartą, jo asmeniškai nepažįsta. Pas teismo ekspertus ji nevyks, kadangi sunku vaikščioti, dėl kairės kojos lūžio, todėl prašo remtis medicinos išrašais. Praėjus dviems savaitėms po įvykio, jai dar vis skauda dešinės kojos čiurną ir aplink ją, yra mėlynės, patinimai, vaikščiojant jaučia skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ją pripažinti nukentėjusiąja, o kaltus asmenis nubausti įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 44-51).
Iš V. J. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2025-05-27 apie 10.00 per e.transport programėlę telefone ji išsikvietė taksi iš (duomenys neskelbtini) ( po kojos lūžio ir įtvaro uždėjimo ) Ortopedijos prekių punkto, nes prieš tai traumotologijos skubios pagalbos skyriuje buvo nustatytas kojos pėdos lūžis . Maršrutas buvo iki jos namų, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo vežama pro visiškai nežinomus skersgatvius (duomenys neskelbtini), paskui (duomenys neskelbtini), paskui (duomenys neskelbtini). Vairuotojui pasakė, kad jai atrodo, kad jis pasirinko labai painų ir ilgą maršrutą. Matė, kad vairuotojas susinervino ir pradėjo kalbėt labai grubiai. Pradėjo sakyti „tu“, siūlyti išlipti. Jai atsakius, kad lipti negali, nes yra su lūžusia koja ir, kad nemokės pinigų už papildomus kilometrus. Tuomet vairuotojas sustojo ties adresu (duomenys neskelbtini) ir pareikalavo jos išlipti iš automobilio. Jai paprašius tęst maršrutą, nes fiziškai negali išlipti ir eiti, jis išlipo pats, apėjo automobilį ir pradėjo grasinti, kad „tuoj aš tau padėsiu išlipti, aš tau padarysiu“, jis ją sugriebė už rūbų abejomis rankomis ir numetė ant šaligatvio. Ji nukrito, nes galėjo remtis tik su viena koja, o vairuotojas nuvažiavo. Iškart paskambino 112, įvykis buvo fiksuotas. Taip pat, matė, kad po 10 minučių vairuotojas grįžo. Buvo labai išsigandusi, nes minėtas vairuotojas elgėsi visiškai neadekvačiai, tad pasitraukė į šalia esantį visuomeninio transporto sustojimą, išsikvietė taksi ir grįžo į namus. Grįžusi į namus pajuto dešinės kojos čiurnos momentinį skausmą. Taksi valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sidabrinis Toyota Prius plius. Prašo vairuotojo veiksmus traktuoti kaip fizinį smurtą prieš klientą ir užkirsti kelią galimai kitiems šito asmens fizinio ir psichologinio pobūdžio veiksmams (b. l. 18-29).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus nurodytu adresu matoma gatvė su asfaltuotu paviršiumi, šalia gatvės matomas betoninėmis trinkelėmis išdėtas šaligatvis su betoniniu bortu. Ant šaligatvio matoma pastatyta viešojo transporto stotelė, pilkos spalvos su stiklinėmis permatomomis sienomis, stogu. Stotelės viduje matomas rudos spalvos suoliukas. Šalia viešojo transporto stotelės matomas pastatytas kelio ženklas, kuriame yra pavaizduotas autobusas. Už viešojo transporto stotelės matomas rudos spalvos pastatas ant kurio yra sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros. Apžiūros metu reikšmingų tyrimui objektų rasta ir paimta nebuvo (b. l. 34-39).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur ant namo yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Buvo bendrauta su atsakingu asmeniu P. L. tel. (duomenys neskelbtini) už vaizdo stebėjimo kameras, kuris patikslino, kad vaizdo stebėjimo kameros filmuoja tik automobilių stovėjimo aikštelę ir gatvės nefilmuoja. Taip pat asmuo monitoriuje parodė ką filmuoja vaizdo stebėjimo kameros. Buvo matoma tik vaizdas į automobilių stovėjimo aikštelę ir gatvė t. y. Taikos pr. nefilmuojamas (b. l. 30-31).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. J. diagnozuotas dešinės čiurnos raiščių patempimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir galėjo susidaryti nikstelėjus dešinę koją per čiurnos sąnarį dėl netaisyklingos dešinės pėdos atramos į plokščią paviršių. Sužalojimas padarytas artimu kreipimosi į gydymo įstaigą metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. V. J. konstatuotas vienas sužalojimas. Sužalojimo metu V. J. galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimas V. J. galėjo būti padarytas ir pačiai susižalojant. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 68-69).
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. I. 2025 m. gegužės 27 d. apie 10.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jėga ištraukė iš savo vairuojamo taksi automobilio, V. J., taip padarydamas jai dešinės čiurnos raiščių patempimą ir sukeldamas nukentėjusiajai V. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo E. I. padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo metu yra kvalifikuota teisingai.
Kaltinamasis E. I. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą vieką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, anksčiau teistas nebuvo, baustas administracine tvarka (b. l. 101-104), į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitas neįrašytas (b. l. 111, 113).
Byloje yra pateiktas J. I. prašymas atleisti kaltinamąjį E. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (b. l. 78).
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Būti laiduotoja byloje pateikusi prašymą J. I. yra kaltinamojo žmona, su juo santuokoje gyvena 19 metų. Laiduotoja nurodo, kad su kaltinamuoju namuose tarp jų nekyla konfliktų, jis visada atsižvelgia į jos nuomonę. Taip pat nurodo, kad toks netinkamas kaltinamojo elgesys buvo vienkartinis, anksčiau kaltinamasis taip nesielgdavo. Prašo atleisti E. I. pagal laidavimą be užstato. J. I. neteista, nebausta administracine tvarka (b. l. 82, 83), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), charakterizuojama teigiamai (b. l. 79).
Esant J. I. prašymui perduoti E. I. jos – J. I. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis E. I. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, baustas administracine tvarka už nešiurkščius administracinius nusižengimus, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pats kaltinamasis teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir, teismas laiko, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos E. I. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismas laiko, kad laiduotoja J. I. yra vertas pasitikėjimo asmuo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl J. I. skirtina laiduotoja.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, E. I. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai J. I. jos atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).
Iki įsiteisės teismo nuosprendis kaltinamajam E. I. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o po to ją panaikinti.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
E. I. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, perduodant laiduotojos J. I. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir baudžiamąją bylą E. I. atžvilgiu nutraukti.
E. I., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, be užstato, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams. Laiduotoja paskirti J. I., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini). Baudžiamąją bylą Nr. 1-144-548/2026 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-20146-2025-5) E. I. atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti E. I., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai J. I., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
E. I. paskirtą kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.
Teisėjas Ričardas Juodis