Civilinė byla Nr. e2-142-522/2022
Proceso Nr. 2-39-3-00698-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija:
3.2.6.1.; 2.6.28.1.; 2.6.28.3.
(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 5 d.
Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,
sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Dangyrai Kanapienytei,
dalyvaujant ieškovo UAB „Jurisdictus“ atstovui advokatui Šarūnui Vegiui,
atsakovų E. J. ir M. J. atstovei advokatei Gretai Paskačimienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams E. J. ir M. J. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo.
Teismas
nustatė:
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo solidariai priteisti iš atsakovų 3295,00 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5% (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir lygiomis dalimis iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad J. A. IĮ Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. 15/1 ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 15/1-5-9 2019 m. sausio 22 d. perleido reikalavimo teisę UAB „Jurisdictus“. Pagal šią sutartį UAB „Jurisdictus“ įgijo teisę reikalauti iš transporto priemonės Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - transporto priemonės) savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą. 2018 m. sausio 13 d. buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo. Policijos pareigūnas apžiūrėjo transporto priemonę ir remiantis 2017 m. balandžio 26 d. sutartimi tarp J. A. IĮ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, perdavė automobilį transportuoti į J. A. IĮ saugojimo aikštelę. J. A. IĮ vadovaudamasi 2017 m. balandžio 26 d. sutartimi tarp Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir J. A. IĮ „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo“ ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, akto surašymo dieną nuvežė transporto priemonę į saugojimo aikštelę, kur ji buvo saugoma iki transporto priemonės grąžinimo savininkui dienos. Atsižvelgiant į transporto priemonės saugojimo laiką, skaičiuojamą nuo transporto priemonės nuvežimo dienos (2018 m. sausio 13 d.) iki transporto priemonės grąžinimo savininkui dienos (2018 m. spalio 10 d.) įsiskolinimo suma sudaro (55,00 Eur + ((270 dienos * 12,00 Eur)) t. y. 3295,00 Eur. Ieškovas bandė suderinti skolos dengimo klausimą ikiteismine tvarka, bei siuntė pranešimą žinomu transporto priemonės savininko adresu, tačiau į siųstą pranešimą nesureagavo ir jokių veiksmų nesiėmė. Viešame transporto priemonių registre VĮ „Regitra“ transporto priemonės Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra nurodytas E. J.. Pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1132-371/2018 nutarta administracinio nusižengimo teiseną E. J. atžvilgiu nutraukti, nes pažeidimo metu ginčo automobilį vairavo jo tėvas. Iš 2018 m. spalio 25 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 97-ANR_P-4256-2018 matyti, jog pažeidimą, dėl kurio priverstinai buvo nuvežta ginčo transporto priemonė įvykdė B. J., kurio teisių perėmėjas M. J.. Atsakovas E. J. ginčija pareigą apmokėti pirmiau nurodytas išlaidas motyvuodamas tuo, jog administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu buvo nutraukta nesant nusižengimo sudėties. Transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta dėl atsakovo tėvo padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo - autoįvykio, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė ir iš eismo įvykio pasišalinus. Automobilis buvo grąžintas atsakovui E. J. 2018 m. spalio 10 d. išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą Nr. A15.-1132-371/2018. Taigi atsakovo teisė reikalauti grąžinti transporto priemonę buvo įgyvendinta, tačiau atsakovas nevykdo pareigos sumokėti už jos priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Nei vienas iš atsakovų policijos sprendimo priverstinai nuvežti transporto priemonę neskundė, taigi policijos sprendimas priverstinai nuvežti automobilį yra teisėtas, o atsakovams kyla pareiga apmokėti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, kaip tai numato SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalis.
Atsakovai E. J. ir M. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1132-371/2018 užfiksuota, kad transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta ne iš įvykio vietos, o iš atsakovo namų ne dėl atsakovo tėvo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo (autoįvykio, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė), o dėl to, kad minėto Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymu buvo kaltinamas pats atsakovas. Iš 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo matyti ir tai, kad administracinio nusižengimo bylos, pradėtos atsakovo atžvilgiu, teisena teismo sprendimu nutraukta, kai nepadarytos veikos, turinčios administracinių nusižengimų požymių. Tik priimant šį nutarimą buvo iškeltas atsakovo tėvo atsakomybės klausimas. Negana to, transporto priemonės nuvežimo pagrindas buvo siejamas su atsakovo neblaivumu, t. y. pažeidimu, už kurį numatytas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 423 straipsnio 3 dalis). Atsakovo tėvas atsakomybėn pagal šią normą traukiamas nebuvo, t. y. jo padarytas pažeidimas nesiejamas nei su alkoholio vartojimu, nei su transporto priemonės konfiskavimu. Be to, atsakomybėn, atsakovo tėvas buvo patrauktas tik po 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo, išteisinančio atsakovą, priėmimo. Atsakovo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, o atsakovo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena nesudarė pagrindo transporto priemonės priverstiniam nuvežimui. Priešingai, nei savo ieškinyje bando įrodyti Ieškovas, transporto priemonės priverstinio nuvežimo pagrindas negali būti bet kokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymas ir/ar bet kokios administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimas. Priverstinai transporto priemonę galima nuvežti ne bet kaip, ne bet kada ir ne bet kokiais pagrindais, o tik tokiais pagrindais, kurie numatyti įstatyme, t. y. jei naudojant transporto priemonę buvo sukelta grėsmė eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei ir (ne „ar“) pažeidžiamos KET. Atsakovo tėvo padarytas KET pažeidimas (autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta kita kieme stovinti transporto priemonė) negalėjo būti pagrindas priverstiniam transporto priemonės nuvežimui, dar gi ne iš eismo įvykio vietos, o iš namų, kuriuose gyvena atsakovas ir atsakovo tėvas, kiemo jau po įvykio. Priverstinai nuvežant atsakovui priklausančią transporto priemonę iš jo namų, administracinė teisena buvo pradėta būtent atsakovo atžvilgiu, pažeidimas kvalifikuotas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį būtent dėl atsakovo neblaivumo, todėl nuvežant transporto priemonę buvo vadovaujamasi būtent ne kažkokiomis abstrakčiomis nuostatomis dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, o būtent ANK 603 straipsniu ir 423 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Taigi nutraukus administracinę teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį atsakovo atžvilgiu turi būti laikoma, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, apskritai sudarantis pagrindą pagal ANK 603 straipsnį priverstinai nuvežti transporto priemonę. Transporto priemonės atsiėmimo metu buvo akivaizdu, kad transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta nepagrįstai, atsakovas pripažintas nepadariusiu pažeidimų, dėl kurių iš jo buvo paimta transporto priemonė. Toks reikalavimas buvo pradėtas kelti tik ieškovo, kuriam buvo perleistas neegzistuojantis reikalavimas. Ieškovas savaip interpretuoja jo kartu su ieškiniu pateiktuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes, plečiamai aiškina priverstinį transporto nuvežimą reglamentuojančių teisės aktų turinį ir remiasi šioje byloje teismų praktika bylose, kurių faktinės aplinkybės visiškai nesutampa su šios bylos aplinkybėmis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato vyr. patrulė A. J. 2018 m. sausio 13 d., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 603 straipsniu ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsniu priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad transporto priemonės vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalyje. 2018 m. sausio 13 d. surašytas Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas. Transporto priemonė Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta į J. A. IĮ saugojimo aikštelę remiantis tarp Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir J. A. IĮ 2017 m. balandžio 26 d. sudaryta „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo“ sutartimi.
Vadovaujantis tarp Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir J. A. IĮ 2017 m. balandžio 26 d. sudarytos „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo“ sutarties 2.1. punktu nuvežimo ir/ar saugojimo paslaugos teikiamos, taikant sutarties priede Nr. 1 nurodytus įkainius, kai transporto priemonės priverstinai nuvežamos ir saugomos tais atvejais, kai nuvežimo ir saugojimo išlaidas pagal įstatymą privalo atlyginti transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas (solidariai). Sutarties priede Nr. 1 nurodyti paslaugų įkainiai Šalčininkų rajone yra 55,00 Eur už nuvežimą, o už transporto priemonės vienos paros saugojimą 12,00 Eur. Transporto priemonė Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta ir saugoma J. A. IĮ saugojimo aikštelėje nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. spalio 10 d., kuomet buvo išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę, todėl jos nuvežimo ir saugojimo išlaidos už šį laikotarpį ieškovo teigimu sudaro (55,00 Eur + ((270 dienos * 12,00 Eur)) t. y. 3295,00 Eur.
2015 m. sausio 7 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. 15/1 ir 2019 m. sausio 22 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 15/1-5-9 J. A. IĮ perleido ieškovui UAB „Jurisdictus“ teisę reikalauti iš transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą.
Ieškovas prašo priteisti išlaidas už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą iš atsakovų solidariai. Atsakovas E. J. ginčija pareigą apmokėti transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas motyvuodamas tuo, jog administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu buvo nutraukta nesant nusižengimo sudėties, o atsakovo tėvas B. J., kurio teises perėmė atsakovas M. J., buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal 426 straipsnio 1 dalį, už kurią nenumatytas transporto priemonės konfiskavimas.
Atsakovui E. J. 2018 m. sausio 14 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2018 m. sausio 13 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 221, 222 punktų reikalavimus, vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas susidūrė su stovinčiu automobiliu, dėl ko buvo apgadinti automobiliai, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir vartojo alkoholį.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pradėta E. J. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutarimu panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo bylos, pradėtos E. J. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, teisena, kai nepadarytos veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių. Taip pat nutarta pranešti Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK apie B. J., gim. (duomenys neskelbtini), galimai padarytą administracinį nusižengimą. Nutarimas įsiteisėjo 2018 m. spalio 9 d.
2018 m. spalio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu sumokėti 305 Eur baudą B. J. pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir ANK 417 straipsnio 8 dalį, nes jis 2018 m. sausio 13 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 114, 219.1, 220, 222 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, nepasirinko saugaus atstumo, susidūrė su stovinčiu automobiliu, ko pasėkoje buvo apgadinti automobiliai, po eismo įvykio pasišalino pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Dėl konfiskuotos transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo kasacinio teismo yra pasisakyta, kad priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu; šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016, 16 punktas; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 20 punktas).
Pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo ir įstatymo pagrindu atsiranda ne tik saugotojo ir davėjo teisiniai santykiai, bet ir transporto priemonės savininko ir valdytojo bei saugotojo teisiniai santykiai. Transporto priemonės savininkui ir valdytojui atsiranda ne tik teisės - teisė reikalauti grąžinti transporto priemonę tokios pačios būklės, kokios ji buvo priimant saugoti, bet ir tam tikros pareigos - atlyginti su transporto priemonės nuvežimu susijusias išlaidas.
Atsižvelgiant į tai automatiškas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties šalims gali lemti teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs. Todėl transporto priemonės savininkas ir (ar valdytojas), nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).
SEAKĮ 33 straipsnio (straipsnio redakcija galiojusi 2018-01-13 - 2018-05-19) 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ar uždraudimo toliau važiuoti, jei yra šio straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, gali priimti policijos ir Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai <...> (SEAKĮ 33 straipsnio 3 dalis). SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalis numato, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.
ANK 603 straipsnyje numatyta, kad padarius šio kodekso 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ar stovėti, sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 420 straipsnyje, 422 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnyje, 424 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, administracinio nusižengimo teiseną pradėję ar administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę. <...> Padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama ar šiame straipsnyje nustatyta tvarka realizuojama arba sunaikinama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla.
Byloje nekilo ginčas dėl to, kad pagal policijos pareigūnės nurodymą transporto priemonė Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežta į J. A. IĮ automobilių saugojimo aikštelę bei ten nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. spalio 10 d., t. y. laikotarpiu už kurį prašoma priteisti skolą, buvo saugojama. Nustatyta, kad automobilis iš atsakovo E. J. kiemo buvo nugabentas į J. A. IĮ saugojimo aikštelę įtariant atsakovą padarius KET pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje. ANK 423 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi atsakovo E. J. transporto priemonės nuvežimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Kartu pažymėtina ir tai, kad atsakovas E. J. administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės ANK 607 straipsnio tvarka neskundė. Taip pat, nors atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas ne kartą kreipėsi į Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK prašydamas žodžiu grąžinti jam automobilį saugojimui, tačiau įrodymų apie tai byloje nepateikta.
Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Policijos pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti jam duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone (SEAKĮ 20 straipsnio 1, 2 dalys, KET 32 punktas). Taigi pareiga nurodyti transporto priemonės valdytoją visų pirma kyla transporto priemonės savininkui, kuris turi tinkamai rūpintis savo daiktu. Tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas negali nurodyti asmens, valdžiusio jam priklausančią transporto priemonę, ir nėra priežasčių (pavyzdžiui, transporto priemonė buvo pavogta), pateisinančių tokį transporto priemonės nevaldymą, atsakomybė už transporto priemonės neatsakingą valdymą, t. y. perdavimą neaišku kam ir taip galimai kilusią žalą, taip pat pareiga atlyginti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę, tenka transporto priemonės savininkui.
Teismo vertinimu, atsakovai privalo solidariai atlyginti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje reikalavimo teisę perėmusiam ieškovui, kadangi vienas iš jų yra transporto priemonės savininkas, o kitas perėmė transporto priemonės valdytojo B. J. teises ir pareigas.
Pažymėtina, kad iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarime liudytoja apklaustos Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK pareigūnės A. J. parodymų matyti, kad atsakovas E. J. policijos pareigūnams tiriant įvykio aplinkybes įvykio vietoje 2018 sausio 13 d. neigė, kad vairavo, kalbos apie tai, kad automobilį vairavo jo tėvas nebuvo. Tai, kad automobilį vairavo ne atsakovas, o jo tėvas buvo nurodyta 2018 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu, kuomet B. J. nurodė, kad jis vairavo automobilį. Tuo tarpu 2018 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu parodymus davė ir atsakovas E. J., kuriuose nurodė, kad automobilį vairavo ne jis, o jo tėvas B. J.. Galiausiai po teisminių nagrinėjimų kaip jau buvo minėta 2018 m. spalio 25 d. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas atsakovo tėvas B. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini), o jo teisių perėmėjas yra kitas atsakovas M. J..
Spręsdamas, kokio dydžio suma turėtų būti priteisiama iš atsakovų, teismas atsižvelgia į tai, kad 2018 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu, kuomet B. J. nurodė, kad jis vairavo automobilį, Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK atstovai nedalyvavo. Tačiau Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK atstovė dalyvavo 2018 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu, todėl būtent šio teismo posėdžio metu Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK sužinojo naujas faktines aplinkybes ir turėjo galimybę jas tirti bei svarstyti klausimą dėl transporto priemonės perdavimo atsakovui E. J. įpareigojant jį saugoti automobilį iki galutinio teismo nutarimo įsiteisėjimo. Šios aplinkybės yra nustatytos iš procesinių sprendimų, kurie įsiteisėjo. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet ilgai užtrukęs teisminis procesas žymiai padidino transporto priemonės saugojimo išlaidas.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad teisinga ir proporcinga iš atsakovų priteistina suma būtų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. kovo 5 d., t. y. 55,00 Eur už nuvežimą + 612 Eur už saugojimą (51 diena * 12,00 Eur), iš viso 667 Eur.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovų priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas pareikšdamas ieškinį sumokėjo 74 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus, 2,17 Eur už ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas siunčiant laiškus atsakovui bei už VĮ Regitra ir VĮ Registrų centras pažymas. Tuo tarpu atsakovas E. J. patyrė 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 20 proc., jam proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų priteisiama 15,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai atsakovui iš ieškovo – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteisiama 580 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Įskaičius tarpusavyje mokėtinas sumas, atsakovams iš ieškovo priteisiama 544,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovo UAB „Jurisdictus“, j. a. k. 301851658, naudai solidariai iš atsakovų E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 667 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovui E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Jurisdictus“, j. a. k. 301851658, priteisti 544,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Irina Serafin