Civilinė byla Nr. e2A-464-516/2025 |
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01259-2024-0 |
(S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.1.5; 2.1.2.4.2.1; 2.1.2.4.2.7; 2.6.6.1 |
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Mikuckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sago“ ir atsakovo M. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sago“ ieškinį atsakovui M. Ž. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sago“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. Ž., prašydama pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2022 m. vasario 9 d. UAB „Sago“ raštą „Dėl sąskaitos faktūros Nr. SAG0002453“, priteisti iš atsakovo 162 696,16 Eur skolą.
2. Nurodė, kad su atsakovu M. Ž. 2021 m. lapkričio 26 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis, pirkimo–pardavimo sutartis), pagal kurią atsakovas iš ieškovės įsigijo šį nekilnojamąjį turtą: 1) 135,38 kv. m dydžio butą su terasomis, plane pažymėtomis Nr. Tr20 ir Nr. Tr21, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2) 3/49 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – nekilnojamasis turtas).
3. Pagal Sutarties 3.1 papunktį bendra nekilnojamojo turto kaina – 390 000 Eur, iš kurios buto kaina sudarė 270 000 Eur, o 6/98 dalių automobilių stovėjimo aikštelės – 120 000 Eur (kiekvienos vietos kaina sudarė 20 000 Eur). Pagal Sutarties 5.1 papunktį atsakovas butą įsigijo su daline apdaila ir įsipareigojo per 12 mėn. nuo Sutarties pasirašymo įsirengti butą. Sutarties nuostatose atsakovas patvirtino, kad perka neįrengtą butą, taip pat žinojo, jog dalis ploto negali būti tinkamai naudojama pagal paskirtį dėl aukščio trūkumo.
4. Atsakovas paprašė, kad ieškovė sumokėtų už jo užsakytus bei išsirinktus daiktus (baldus, buitinę techniką), pažadėjęs atsiskaityti su ieškove. Ieškovė pasitikėjo atsakovu (tuo metu šalis siejo ilgalaikiai dalykiniai santykiai pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį) ir sutiko padėti. UAB „Sago“, vykdydama susitarimą, 2021 m. spalio 4 d. sudarė su UAB „Lino baldai“ nestandartinių gaminių projektavimo darbų rangos sutartį, kurios vertė – 96 800 Eur. Tai, kad baldai atsakovo butui buvo suprojektuoti, pagaminti, pristatyti, sumontuoti ir atsakovo priimti, o ieškovė už juos apmokėjo, patvirtina UAB „Lino baldai“ projektinė dokumentacija ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros, jų apmokėjimas ir projektavimo darbų perdavimo–priėmimo aktai.
5. Be to, ieškovė 2021 m. balandžio 2 d. nupirko ir sumokėjo 12 350,70 Eur už MIELE buitinę techniką pagal 2021 m. kovo 31 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą. Kad buitinė technika buvo pristatyta atsakovui, patvirtina krovinio gabenimo važtaraštis Nr. 44072, kurį pasirašė atsakovas M. Ž.. Ieškovas taip pat apmokėjo V. M. įmonės 2021 m. kovo 31 d. išankstinę 6 390 Eur sąskaitą faktūrą už įsigytą buitinę techniką.
6. Atsižvelgdama į tai, ieškovė 2023 m. sausio 5 d. išrašė ir atsakovui pateikė apmokėti 115 564,90 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą Nr. SAG0002453.
7. Atsakovas 2023 m. vasario 9 d. susisiekė su ieškovės direktoriumi K. S. ir pateikė pasirašyti vienašalį raštą „Dėl sąskaitos faktūros Nr. SAG0002453“, kuriame nurodyta, kad sąskaita neva išrašyta per klaidą, o UAB „Sago“ prekes ir paslaugas pagal prieš tai nurodytas sąskaitas M. Ž. yra perdavusi neatlygintinai, kaip kompensaciją už nekokybiškus statybos darbus ir nekilnojamojo daikto trūkumus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).
8. UAB „Sago“ 2024 m. spalio 28 d. buvo atlikta inventorizacija, kurios metu nustatyta, kad įmonė įsigijo baldus ir buitinę techniką, tačiau fiziškai šiais daiktais nedisponuoja, jais disponuoja atsakovas. Atsižvelgiant į tai, 2024 m. balandžio 12 d. UAB „Geruda“ (ieškovės akcininkė) pateikė atsakovui apmokėti 127 118,69 Eur PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė išrašė 9 548,52 Eur didesnę sąskaitą faktūrą, nes apskaičiavo 5 proc. metines palūkanas už 2 metų laikotarpį, skaičiuojamas nuo 95 508,18 Eur (prekių ir baldų kaina be PVM).
9. Ieškovė apmokėjo dar dvi pardavėjų išrašytas PVM sąskaitas faktūras už įrangą: 1) apmokėjo UAB „Kapri“ Senso salono 2021 m. kovo 26 d. išrašytą 17 037,47 Eur išankstinio apmokėjimo sąskaitą už buitinę įrangą; šios išankstinės sąskaitos pagrindu ieškovei 2021 m. liepos 22 d. buvo išrašyta 17 037,47 Eur galutinė sąskaita faktūra; 2) apmokėjo UAB „Delight LT“ 2021 m. rugpjūčio 19 d. išrašytą 18 540 Eur išankstinę sąskaitą už buitinę įrangą; šios išankstinės sąskaitos pagrindu ieškovei 2021 m. gruodžio 11 d. buvo išrašyta 18 540 Eur galutinė sąskaita faktūra.
10. Ieškovės pasirašytas 2023 m. vasario 9 d. raštas „Dėl sąskaitos faktūros Nr. SAG0002453“ negali būti laikomas dokumentu, kuris sudarytų prielaidas atsakovui iš ieškovės gauti neatlygintinai didelės vertės turtą. Šis raštas gali būti teismo kvalifikuojamas kaip vienašalis sandoris, kuriuo ieškovė neva patvirtino atsisakymą su atsakovu, todėl prašo jį pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81, 1.82, 1.91 ir 1.93 straipsnių pagrindais. Atsakovo parengtu ir ieškovės per klaidą pasirašytu 2023 m. vasario 9 d. raštu buvo daromas 2021 m. lapkričio 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 6.2.1 ir 7.5 papunkčių keitimas, pagal kuriuos M. Ž. atsisakė reikšti pretenzijas ieškovei dėl turto būklės bei kokybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinio reikalavimą dėl 2023 m. vasario 9 d. rašto „Dėl sąskaitos faktūros Nr. SAG0002453“ pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu atmetė; ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Sago“ iš atsakovo M. Ž. 25 577,44 Eur skolą; priteisė atsakovui iš ieškovės 7 237,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SAG0002453 nurodyti darbai ir paslaugos yra perduoti atsakovo įsigyto buto įrengimui, atsakovas gavo ekonominę naudą, o tai lemia priešpriešinę atsakovo prievolę atsiskaityti su ieškove.
13. Teismo vertinimu, 2023 m. vasario 9 d. raštas „Dėl sąskaitos faktūros Nr. SAG0002453“ kvalifikuojamas kaip vienašalis sandoris – skolininko atleidimas nuo prievolės įvykdymo, reglamentuojamas CK 6.129 straipsnio nuostatų.
14. Vertindamas ieškovės argumentą, kad 2023 m. vasario 9 d. raštas „Dėl sąskaitos faktūros Nr. SAG0002453“ yra ieškovės valdymo organo (vadovo) sprendimas, todėl jis gali būti panaikintas tik taikant teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais procedūrą ir taikant sutrumpintą ieškinio senaties terminą, teismas pažymėjo, jog CK 2.82 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 10 dalies nuostatos ginčo santykiams netaikomos, nes ginčo dalykas yra sandorio – ieškovės direktoriaus K. S. pasirašyto 2023 m. vasario 9 d. dokumento „Dėl sąskaitos faktūros Nr. SAG0002453“ negaliojimas. Ginčijamas sandoris sukūrė teises trečiajam asmeniui – atsakovui. Atsakovas pradiniame šalių santykių etape buvo ieškovės skolininkas. Bendrovė, kaip juridinis asmuo, savo teises įgyvendino atsakovo atžvilgiu, sudarydama ginčo sandorį.
15. Pripažinęs, kad ginčo dokumentas yra sandoris, o ne valdymo organo sprendimas, teismas netaikė sutrumpinto ieškinio senaties termino ginčyti valdymo organų priimtiems sprendimams ir konstatavo, jog ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.
16. Teismas nustatė, kad baldus po jų suprojektavimo ieškovės sąskaita vėliau užsisakė ir apmokėjo pats atsakovas. Tik ieškovei įvykdžius šalių susitarimą, šalys 2021 m. lapkričio 26 d. sudarė notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje, ieškovės pageidavimu dėl jai aktualių buhalterinių, mokestinių ir kitų su tuo susijusių aspektų aukščiau minėtos aplinkybės detalizuotos nebuvo, buvo apsiribota šalių sutarimu dėl galutinės nekilnojamojo turto kainos, nuoroda į nekilnojamojo turto trūkumus ir kitomis nuostatomis.
17. Teismas ieškovės veiksmus vertino kaip nenuoseklius ir prieštaringus. Nurodė, kad nepaneigta atsakovo argumentacija, jog ginčo paslaugos ir prekės atsakovui buvo perduotos neatlygintinai kaip perkamo būsto antraeiliai daiktai, įskaičiuojant jų kainą į pirkimo–pardavimo sutarties kainą, o vėliau, kilus konfliktui, ieškovė atšaukė savo sprendimą.
18. Teismas nusprendė, kad ieškovė nekilnojamąjį turtą atsakovei pagal notarinę pirkimo–pardavimo sutartį pardavė kartu su visais prieš tai ieškovės įgytais su nekilnojamuoju turtu susijusiais antraeiliais daiktais, priklausiniais (CK 4.13 straipsnis, 4.19 straipsnis).
19. Remdamasis byloje esančiais atsakovo banko sąskaitų išrašais, teismas nustatė, kad aktualiu baldų projektavimo, įrangos įgijimo ir notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo laikotarpiu ne tik atsakovas atliko mokėjimus ieškovei (už buto ir automobilio nuomą, komunalinius mokesčius ir kt.), tačiau ir pati ieškovė atsakovui atliko mokėjimus, t. y. 2021 m. sausio 19 d. pervedė 45 000 Eur, 2021 m. lapkričio 15 d. – 40 000 Eur, 2022 m. vasario 10 d. – 25 000 Eur, 2022 m. birželio 8 d. – 349 Eur. Teismo vertinimu, jeigu atsakovas būtų buvęs skolingas ieškovei, šių mokėjimų ieškovė atsakovui, kaip skolingam už baldų projektavimą ir įrangą, nebūtų atlikusi, o būtų tiesiog įskaičiusi priešpriešinius vienarūšius reikalavimus.
20. Teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2023 m. vasario 9 d. raštą „Dėl sąskaitos faktūros Nr. SAG0002453“ grindžia CK 1.81 straipsnio 1 dalies, 1.82 straipsnio 1 dalies, 1.91 straipsnio 1 dalies, 1.93 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjama, kodėl ir kokiu būdu 2023 m. vasario 9 d. dokumentas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį.
21. Vertindamas, ar 2023 m. vasario 9 d. dokumentas prieštarauja ieškovės (juridinio asmens) tikslams ir ar yra pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį, teismas pažymėjo, kad reikšminga aplinkybė, jog byloje nagrinėjamų ieškovės veiksmų atlikimo tikslas buvo notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas, nekilnojamojo turto pardavimas atsakovui ir pajamų už tai gavimas. Visa tai ieškovė pasiekė, todėl, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog kažkas šioje situacijoje prieštaravo ieškovės tikslui gauti pelno.
22. Teismas taip pat nurodė, kad CK 1.91 straipsnio 1 dalies nuostata, reglamentuojanti sandorių negaliojimą dėl apgaulės, netaikytina, nes ne tik direktorius K. S., bet ir ieškovės vyr. buhalterė D. T. ir pati ieškovė bei jos akcininkai ir galutiniai naudos gavėjai neabejotinai žinojo apie 2023 m. vasario 9 d. dokumentą, per klaidą išrašytą 2023 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAG0002453 ir jos anuliavimą. Įprastinėmis sąlygomis apgautas sąžiningas asmuo apgaulę pastebi ir atitinkamų savo teisių ir teisėtų interesų gynybos imasi nedelsiant, o ne po metų ir tik kilus konfliktui tarp šalių.
23. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors, ieškovės teigimu, 2023 m. vasario 9 d. dokumentas turėjo būti notarinės formos, o kadangi toks nėra, tai yra pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį, tačiau tokią formą pasirinko pati ieškovė, pasirašydama šį dokumentą. Pasak teismo, vienašaliu sandoriu jokios naujos teisės ir pareigos sukurtos ar panaikintos nebuvo, nes visi santykiai tarp šalių pasibaigė notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu ir jos tinkamu įvykdymu.
24. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 2023 m. vasario 9 d. dokumento „Dėl sąskaitos faktūros Nr. SAG0002453“ negaliojimo ir panaikinimo, pripažino, kad atsakovas atleistas nuo prievolės mokėti už prekes ir (ar) paslaugos, kurios buvo įgytos pagal šias sąskaitas faktūras: 1) 2021 m. liepos 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0000304, 2) 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 106768, 3) 2021 m. liepos 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 202059270, 4) 2021 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 21DD413, 5) 2021 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 002107, 6) 2021 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 002115, 7) 2021 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 002121, 8) 2022 m. sausio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 002126, 9) 2022 m. sausio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 002129, 10) 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 002160.
25. Teismas nustatė, kad ieškovė apmokėjo dar dvi sąskaitas faktūras už įrangą pardavėjams, t. y. UAB „Kapri“ Senso salono 2021 m. kovo 26 d. išrašytą 17 037,47 Eur išankstinio apmokėjimo sąskaitą už buitinę įrangą, pagal kurią ieškovei 2021 m. liepos 22 d. buvo išrašyta sąskaita faktūra, ir UAB „Delight LT“ 2021 m. rugpjūčio 19 d. išrašytą 18 540 Eur sąskaitą išankstiniam mokėjimui už buitinę įrangą, pagal kurią ieškovei 2021 m. gruodžio 11 d. buvo išrašyta sąskaita faktūra. Šios sąskaitos ginčijamame rašte nenurodytos.
26. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad ieškovė neatleido atsakovo nuo UAB „Kapri“ Senso salono 2021 m. kovo 26 d. ir UAB „Delight LT“ 2021 m. rugpjūčio 19 d. išrašytų sąskaitų apmokėjimo, todėl šią ieškinio dalį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 25 577,44 Eur skolą.
27. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, be kita ko, ištaisė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodydamas, kad ieškovei iš atsakovo priteista 35 577,47 Eur skola.
28. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, be kita ko, ištaisė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodydamas, kad atsakovui M. Ž. iš ieškovės UAB „Sago“ priteista 6 680,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
29. Ieškovė UAB „Sago“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys netenkintas, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
29.1. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – ieškovės vienintelio akcininko UAB „Geruda“ 2020 m. gruodžio 30 d. ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo parduotas už bendrą 270 000 Eur kainą. Sprendime buvo aiškiai nurodyta, kad visos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos bus apibrėžtos notarine tvarka sudarytoje sutartyje. Akcininko sprendimuose nėra jokių papildomų sąlygų ir ieškovės įsipareigojimų neatlygintinai nupirkti atsakovui ginčo paslaugas ir prekes, jas perduodant atsakovui kaip perkamo būsto antraeilius daiktus, įskaičiuojant jų kainą į pirkimo–pardavimo sutarties kainą. Atsakovas nepateikė nė vieno objektyvaus rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų tokio susitarimo egzistavimą. Susitarimas dėl neatlygintinio daiktų perdavimo niekada neegzistavo ir šalys dėl to nesitarė nei raštu, nei žodžiu. Tai, kad daiktai ir projektavimo paslaugos buvo nupirktos ir perduotos atsakovui dar iki notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nepagrindžia ir nepatvirtina, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl neatlygintinio daiktų perdavimo atsakovui, kaip esminės sąlygos notarinio sandorio sudarymui. Priešingu atveju, atsakovas nekilnojamąjį turtą už jo tariamus trūkumus įsigijo žemesne nei vidutinė rinkos kaina.
29.2. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl buto pardavimo su antraeiliais daiktais yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad daiktai ir ginčo paslaugos buvo perduoti kaip antraeiliai daiktai (buto priklausiniai), nevertino jų funkcinio ryšio su butu ir nevertino ar jie buvo (yra) būtini. Įgyti daiktai ir paslaugos nėra susiję teisiškai reikšmingu funkciniu ryšiu su nekilnojamuoju turtu.
29.3. Buvo pažeista vienašalio sandorio sudarymo forma. Vienašalį raštą parengė ir pasirašyti pateikė atsakovas M. Ž., todėl nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovė pati pasirinko sandorio sudarymo formą. Ieškovės direktorius patvirtino ir paaiškino, kad atsakovas jį suklaidino. Rašte nurodyta, kad prekės yra įgytos ir perduotos neatlygintinai M. Ž. kaip kompensacija už nekokybiškus statybos darbus ir nekilnojamojo daikto trūkumus, tačiau atsakovas Sutarties 6.2.1 papunktyje pareiškė, jog atsisako visų ir bet kokių pretenzijų dėl perkamo daikto kokybės. Atsakovo parengtu ir ieškovo per klaidą pasirašytu ginčo raštu iš esmės buvo daromas pirkimo–pardavimo sutarties 6.2.1 ir 7.5 papunkčiuose nustatytų sąlygų pakeitimas. Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis. Kadangi 2023 m. vasario 9 d. UAB „Sago“ raštas „Dėl sąskaitos faktūros Nr. SAG0002453“ turėjo būti atliekamas tik notarine forma, o ši forma buvo neišlaikyta, dėl to vienašalis sandoris turėjo būti pripažintas negaliojančiu CK 1.93 straipsnio 1 dalies pagrindu.
29.4. Sandoris prieštaravo juridinio asmens tikslams ir turėjo būti pripažintas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu. Akcininkų sprendimuose nėra įtvirtinta jokių sąlygų ir ieškovės įsipareigojimų neatlygintinai nupirkti atsakovui ginčo paslaugas ir prekes. Tokių sąlygų nenumatė nei preliminari sutartis, nei notarinė pirkimo–pardavimo sutartis. Pagrindinis ieškovės veiklos tikslas – vykdyti komercinę ūkinę veiklą, siekiant gauti pelno, todėl neabejotina, kad vienašalis sandoris aiškiai prieštaravo juridinio asmens tikslams.
29.5. Sandoris buvo sudarytas apgaulės ir suklydimo įtakoje (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kai tik buvo nutraukti šalis sieję sutartiniai teisinių paslaugų teikimo santykiai, ieškovė aiškiai išreiškė valią atsakovui dėl skolos apmokėjimo. Atsakovas M. Ž., 2022 m. vasario 9 d. atvykęs pas ieškovę, pateikė direktoriui K. S. pasirašyti jo paties parengtą raštą „Dėl sąskaitos faktūros Nr. SAG0002453“, tvirtindamas, kad su įmonės akcininke UAB „Geruda“ ir R. Š. yra suderinta ir reikia pasirašyti. Ieškovė vėliau sužinojo, kad atsakovas ją suklaidino dėl rašto suderinimo su pagrindine akcininke UAB „Geruda“. Tai lėmė, kad raštas buvo pasirašytas per klaidą, apgaulės įtakoje.
29.6. Vienašalis sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Ginčo vienašalį sandorį parengė ir pasirašymui, suklaidindamas ieškovę, pateikė pats atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės. Atsakovo veiksmai, parengiant raštą, buvo aiškiai susiję su nesąžiningais tikslais: išvengti prievolės apmokėti už ginčo paslaugas ir daiktus, tokiu būdu pasipelnant ieškovės sąskaita. Šie nesąžiningi atsakovo tikslai negalėjo būti laikomi suderinamais su geros moralės principais bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintomis vertybėmis – atsiskaityti su kreditore.
30. Atsakovas M. Ž. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai; pakeisti (papildyti) Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimo motyvuojamąją dalį ir ieškinį dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu bei skolos ir palūkanų priteisimo atmesti visiškai ne tik tais motyvais, kurie yra nurodyti sprendimo motyvuojamojoje dalyje, tačiau ir kitais papildomais atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytais, proceso pirmosios instancijos teisme metu įrodinėtais ir įrodytais bei apeliaciniame skunde detalizuotais (pakartotais) motyvais, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
30.1. Teismas sprendime nevertino ir nepasisakė dėl to, kad M. Ž. yra netinkamas atsakovas pagal vieną iš reikalavimų – pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2023 m. vasario 9 d. UAB „Sago“ raštą „Dėl sąskaitos faktūros Nr. SAG0002453“. Ieškovė šį dokumentą ginčija kaip vienašalį savo paties direktoriaus K. S. pasirašytą ir sudarytą sandorį. Atsakovas nėra šio vienašalio sandorio, pasirašyto ieškovės vadovo, šalimi. Dėl to toks reikalavimas turėjo būti atmestas, kaip pareikštas ne tam atsakovui. Be to, šis reikalavimas pareikštas ir netinkamos ieškovės. Ieškovė nėra kreditorė, ieškovės valdymo organas ar jo narys, ieškovės dalyvis arba kitas įstatymuose numatytas asmuo.
30.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nepraleistas ieškinio senaties terminas. Apie prašomą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ieškovės organo sprendimą (raštą) ieškovė sužinojo tą pačią dieną, kai direktorius K. S. jį pasirašė. Vadinasi, ieškinį buvo galima pareikšti per 30 dienų (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, ABĮ 19 straipsnio 10 dalis). Ieškovė ieškinį pareiškė tik 2024 m. lapkričio 20 d., t. y. praleidusi senaties terminą. Svarbios priežastys, kurios pateisintų senaties termino praleidimą, neegzistavo.
30.3. Akivaizdu, kad jeigu notarinę pirkimo–pardavimo sutartį ieškovės vardu pasirašęs direktorius K. S. būtų turėjęs kokį nors ketinimą ir (ar) interesą atsakovui papildomai parduoti tai, dėl ko buvo pareikštas ieškinys, tai arba apie tai būtų buvę atskirai nurodyta notarinėje pirkimo–pardavimo sutartyje, arba ieškovė tokiomis sąlygomis nebūtų su atsakovu sudariusi notarinės pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovė nekilnojamąjį turtą atsakovui pagal notarinę pirkimo–pardavimo sutartį pardavė kartu su visais prieš tai ieškovės įgytais su nekilnojamuoju turtu susijusiais antraeiliais daiktais, priklausiniais.
30.4. Atsakovas, kaip fizinis asmuo, yra laikytinas vartotoju ir tokiems verslininko, kuriuo šiuo atveju yra ieškovė, ir vartotojo atsakovo santykiams yra taikomos specialios teisės normos. Ieškovė neįrodė ir nepaaiškino, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu atsakovui gali sukelti kokias nors prievoles ieškovės vienašališkai išrašyta ir pateikta atsakovo nepripažįstama 2024 m. balandžio 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SAG0002623. Byloje nėra įrodymų nei apie tariamo paslaugų ir prekių pirkimo–pardavimo sandorio tarp ieškovės ir atsakovo sudarymo formą, momentą, faktą, turinį, sąlygas, nei apie bet kokias kitas su tuo susijusias aplinkybes. Ieškovei neįvykdžius jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, t. y. neįrodžius ieškinio pagrindo dėl įrangos ir paslaugų pirkimo– pardavimo, tampa visiškai nebesvarbu, kokiu kitokiu pagrindu ir kokiomis kitokiomis sąlygomis atsakovas gavo iš ieškovės įrangą ir paslaugas.
30.5. Nepagrįsta teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas iš dalies. Atsakovas nebuvo skolingas ieškovei. Ieškovės dar iki notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo apmokėta ir atsakovui perduota UAB „Kapri“ Senso salono ir UAB „Delight LT“ įranga yra įvertinta kitaip nei visa likusi įranga bei paslaugos. Šiai įrangai ir su ja susijusiam ieškovės reikalavimui yra tapačiai taikytinos teismo sprendime padarytos išvados apie tai, kad viskas pasibaigė notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu ir jos įvykdymu; kad pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus atsakovas nebuvo skolingas ieškovei ir ieškovė atsakovo skolingu nelaikė; kad pagal notarinę pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas kartu su nekilnojamuoju turtu įgijo ir visa kita kaip antraeilius daiktus, priklausinius.
30.6. Reikalavimą dėl priteistos skolos ieškovė išdėstė tik savo dublike. Dublike nurodytas ir pareikštas ieškovės 35 577,47 Eur reikalavimas negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kada įvyko UAB „Kapri“ Senso salono ir UAB „Delight LT“ įrangos tariamas pirkimo–pardavimo sandoris tarp ieškovės ir atsakovo.
31. Ieškovė UAB „Sago“ pateikė atsiliepimą, prašydama atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
31.1. Atsakovas nepagrįstai ir neargumentuotai teigia, kad 2023 m. vasario 9 d. raštas „Dėl sąskaitos faktūros Nr. SAG0002453“ yra valdymo organo sprendimas. Nagrinėjamu atveju yra prašoma pripažinti negaliojančiu vienašalį sandorį. Vienašaliam sandoriui ginčyti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju CK 2.82 straipsnio 4 dalies ir ABĮ 19 straipsnio 10 dalies nuostatos ginčo santykiams netaikomos.
31.2. Ieškovės direktorius, kaip jo valdymo organas, veikdamas UAB „Sago“ vardu bei interesais, pareiškė ieškinį dėl vienašalio sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškinys ir reikalavimas dėl 2023 m. vasario 9 d. UAB „Sago“ rašto „Dėl sąskaitos faktūros Nr. SAG0002453“ pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu yra pareikštas tinkamos ieškovės.
31.3. Neabejotina, kad atsakovas buvo 2023 m. vasario 9 d. rašte nurodytos prievolės (materialiojo teisinio santykio) dalyvis (skolininkas), pats raštas sukėlė jam tam tikrus teisinius padarinius, todėl atsakovas šioje byloje buvo tinkamas.
31.4. Atsakovas neneigia, kad ieškovė nupirko ir atsakovui perdavė, o atsakovas priėmė (gavo) daiktus bei įrangą ir jais naudojasi. Šis faktas patvirtina, kad šalys buvo susitarusios dėl pirkimo–pardavimo santykių, kurie buvo faktiškai vykdomi.
31.5. Priešingai nei teigia atsakovas, teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, kad ginčo daiktai pagal sąskaitas buvo perduoti atsakovui kaip antraeiliai daiktai. Butas buvo parduotas be ginčo daiktų, tik su nutinkuotomis sienomis, o visos santechnikos ir elektros prekės turėjo būti perkamos atsakovo asmeniškai. Atsakovas neįrodė, kad daiktai jam buvo perduoti neatlygintinai ir kaip antraeiliai daiktai, kuriuos ištiko pagrindinio daikto likimas.
32. Atsakovas M. Ž. pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir patenkinti jo apeliacinį skundą.
33. Nurodė, kad nesutikimo su ieškovės apeliaciniu skundu motyvai nesiskiria nuo tų, kurie yra išdėstyti paties atsakovo apeliaciniame skunde. Dėl to nemato prasmės ir poreikio šiame atsiliepime kartoti to, ką jau yra nurodęs savo apeliaciniame skunde. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos įrodyti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą tarp ieškovės ir atsakovo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės
35. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Sago“ iš įvairių įmonių įsigijo baldų, buitinės technikos ir kitos įrangos, kuri buvo pristatyta į butą, esantį (duomenys neskelbtini).
36. Remiantis byloje esančiu užsakymo patvirtinimu, ieškovė 2021 m. kovo 31 d. iš Miele, SIA užsakė įvairios buitinės technikos už 12 350,70 Eur. Šį užsakymą apmokėjo 2021 m. balandžio 2 d. Ieškovei 2021 m. liepos 28 d. buvo išrašyta sąskaita faktūra, kurioje pažymėta, kad už prekes apmokėta pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą.
37. Ieškovė 2021 m. kovo 31 d. užsakė buitinės technikos iš V. M. įmonės. Ieškovei buvo išrašyta 6 390 Eur išankstinė sąskaita, kurią ieškovė apmokėjo 2021 m. balandžio 2 d. Šios išankstinės (apmokėtos) sąskaitos pagrindu ieškovei 2021 m. birželio 30 d. buvo išrašyta galutinė sąskaita faktūra.
38. Ieškovė UAB „Sago“ ir UAB „Lino baldai“ 2021 m. spalio 4 d. sudarė nestandartinių gaminių projektavimo darbų rangos sutartį. Ieškovei 2021 m. spalio 4 d. buvo išrašyta 96 800 Eur sąskaita išankstiniam apmokėjimui, kurią ieškovė tą pačią dieną apmokėjo. Šios išankstinės sąskaitos pagrindu vėliau ieškovei buvo išrašytos sąskaitos faktūros: 2021 m. lapkričio 11 d. – 23 000 Eur, 2021 m. gruodžio 3 d. – 27 800 Eur, 2021 m. gruodžio 20 d. – 7 000 Eur, 2022 m. sausio 3 d. – 10 000 Eur, 2022 m. sausio 11 d. – 20 000 Eur ir 2022 m. balandžio 1 d. – 9 000 Eur, iš viso – 96 800 Eur.
39. Ieškovė iš UAB „Kapri“ Senso salono užsakė įvairių prekių, jai 2021 m. kovo 26 d. buvo išrašyta 17 037,47 Eur išankstinio apmokėjimo sąskaita Nr. 0000313. Šios išankstinės sąskaitos pagrindu ieškovei 2021 m. liepos 22 d. už tas pačias prekes buvo išrašyta galutinė 17 037,47 Eur sąskaita faktūra Nr. 0000304.
40. Ieškovė taip pat užsakė įvairių prekių iš UAB „Delight LT“, jai 2021 m. rugpjūčio 19 d. buvo išrašyta 18 549 Eur sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. DD21-226. Šios išankstinės sąskaitos pagrindu ieškovei 2021 m. gruodžio 11 d. už tas pačias prekes buvo išrašyta galutinė 18 549 Eur sąskaita faktūra Nr. 21DD413.
41. Ieškovė UAB „Sago“ ir atsakovas M. Ž. 2021 m. lapkričio 26 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė, o atsakovas nusipirko nekilnojamąjį turtą: 135,38 kv. m butą su terasomis, esantį (duomenys neskelbtini), bei 3/49 (t. y. 6/98) dalis negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini). Bendra nekilnojamojo turto kaina, remiantis Sutarties 3.1 papunkčiu, buvo 390 000 Eur, iš kurios buto kaina sudarė 270 000 Eur, o automobilių stovėjimo aikštelės – 120 000 Eur. Kainos sumokėjimo tvarka buvo aptarta Sutarties 3.4 papunktyje: dalį kainos – 368 750 Eur – atsakovas, įskaitydamas atlyginimą už teisines paslaugas ieškovei, sumokėjo prieš notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, likusią dalį kainos – 21 250 Eur – įsipareigojo sumokėti iki 2022 m. birželio 30 d. Pagal sutarties 5.1 papunktį atsakovas butą įsigijo su daline apdaila ir įsipareigojo per 12 mėn. nuo sutarties pasirašymo įsirengti butą.
42. Ieškovė, nupirkusi baldų ir buitinės technikos, kuri buvo pristatyta į atsakovo įsigytą butą, 2023 m. sausio 5 d. išrašė atsakovui M. Ž. 115 564,90 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAG0002453.
43. Ieškovė UAB „Sago“ 2023 m. vasario 9 d. pasirašė raštą „Dėl sąskaitos faktūros Nr. SAG0002453“, adresuotą atsakovui M. Ž., kuriame nurodyta tokia informacija: „informuojame, kad 2023 m. sausio 5 d. UAB „Sago“ PVM sąskaita faktūra Nr. SAG 0002453 buvo išrašyta per klaidą. Atsiprašome už techninius nesklandumus. Tuo pačiu patvirtiname, kad prekės ir (ar) paslaugos, kurios buvo įgytos pagal atitinkamas sąskaitas faktūras: 1) 2021 m. liepos 22 d. PVM sąskaita faktūra serija Senso_01 Nr. 0000304, 2) 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra serija RADA Nr. 106768, 3) 2021 m. liepos 28 d. PVM sąskaita faktūra serija LT Nr. 202059270, 4) 2021 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 21DD413, 5) 2021 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita faktūra serija LIN Nr. 002107, 6) 2021 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaita faktūra serija LIN Nr. 002115, 7) 2021 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaita faktūra serija LIN Nr. 002121, 8) 2022 m. sausio 3 d. PVM sąskaita faktūra serija LIN Nr. 002126, 9) 2022 m. sausio 11 d. PVM sąskaita faktūra serija LIN Nr. 002129, 10) 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita faktūra serija LIN Nr. 002160 – yra įgytos ir perduotos neatlygintinai M. Ž. kaip kompensacija už nekokybiškus statybos darbus ir nekilnojamojo daikto trūkumus objekte, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Sago“ jokių finansinių pretenzijų M. Ž. neturi“.
44. UAB „Sago“ 2024 m. spalio 28 d. buvo atlikta inventorizacija, kurios metu nustatyta, kad ieškovė įsigijo baldus, buitinę techniką ir kitą įrangą, tačiau šiais daiktais nedisponavo, jie buvo perduoti atsakovui M. Ž.. Atsižvelgdama į tai, ieškovės akcininkė UAB „Geruda“ 2024 m. balandžio 12 d. išrašė atsakovui M. Ž. 127 118,69 Eur sąskaitą faktūrą.
45. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo tiek dėl UAB „Sago“ 2023 m. vasario 9 d. rašto „Dėl sąskaitos faktūros Nr. SAG0002453“ kvalifikavimo, tiek dėl jo pripažinimo negaliojančiu CK 1.81, 1.82, 1.91 ir 1.93 straipsnių pagrindais, tiek dėl skolos už ieškovės nupirktus ir atsakovui pristatytus baldus, buitinę techniką ir kitą įrangą priteisimo.
46. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 35 577,47 Eur skolą pagal 2021 m. kovo 26 d. UAB „Kapri“ Senso salono (17 037,47 Eur) ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Delight LT“ (18 549 Eur) išrašytas sąskaitas faktūras, kitą ieškinio dalį dėl 2023 m. vasario 9 d. rašto pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo atmetė.
47. Ieškovė UAB „Sago“, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi ir prašydama jos ieškinį dėl 2023 m. vasario 9 d. rašto pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo patenkinti, įrodinėja, kad raštas, kaip vienašalis sandoris, prieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei, juridinio asmens veiklos tikslams, buvo sudarytas dėl atsakovo apgaulės ir nesilaikant tokiam sandoriui privalomos notarinės formos, todėl turėjo būti pripažintas negaliojančiu, be to, nebuvo šalių susitarimo dėl ieškovės įgytų daiktų neatlygintino perdavimo atsakovui. Savo ruožtu atsakovas M. Ž. pateiktu apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį dėl 35 577,47 Eur skolos priteisimo, teigdamas, kad nebuvo jokių šalių susitarimų dėl daiktų pirkimo, prekės atsakovui buvo perduotos kartu su įgytu nekilnojamuoju turtu, kaip šio turto priklausiniai, taip pat įrodinėja, jog ginčijamas 2023 m. vasario 9 d. raštas yra ne sandoris, o juridinio asmens valdymo organo (vadovo) sprendimas, todėl jis gali būti panaikintas tik taikant teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais procedūrą (CK 2.82 straipsnis) ir sutrumpintą ieškinio senaties terminą.
Dėl ieškovės rašto kvalifikavimo ir ieškinio senaties termino taikymo
48. Ginčas nagrinėjamoje byloje visų pirma kilo dėl to, ar ieškovės UAB „Sago“ 2023 m. vasario 9 d. pasirašytas raštas kvalifikuotinas kaip vienašalis sandoris ar valdymo organo (vadovo) sprendimas, kurio nuginčijimui taikytinos CK 2.82 straipsnio 4 dalies ir ABĮ 19 straipsnio 10 dalies nuostatos bei sutrumpintas ieškinio senaties terminas.
49. Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalį sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai (CK 1.63 straipsnio 2 dalis). Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios. Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka (CK 1.63 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi pagal CK įtvirtintą teisinį reguliavimą, sandoriams būdingi šie pagrindiniai požymiai: tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ir jų pabaigą; autonomija (laisvos asmens valios aktas); juo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius; teisėtas veiksmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-40-943/2024, 29 punktas).
50. Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, 44 punktas; 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 48 punktas; 2024 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-40-943/2024, 30 punktas).
51. Šalys neginčijo aplinkybės, kad ieškovė, nupirkusi baldus ir buitinę techniką, juos pristatė į butą, kurį nuosavybės teise įsigijo atsakovas, ir 2023 m. sausio 5 d. išrašė atsakovui 115 564,90 Eur sąskaitą faktūrą Nr. SAG0002453. Šiuo ieškovės veiksmu buvo išreikštas jos reikalavimas atsakovui sumokėti sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą.
52. CK 6.1 straipsnis nustato, kad prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). CK 6.129 straipsnio, reglamentuojančio skolininko atleidimą nuo prievolės įvykdymo, 1 dalis nustato, kad prievolė baigiasi, kai kreditorius atleidžia skolininką nuo jos įvykdymo arba pareiškia, kad prievolė neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievolės įvykdymo nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių į kreditoriaus turtą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad atleidimas nuo prievolės įvykdymo turi būti pareikštas aiškiai ir neabejotinai.
53. Kaip minėta, ginčijamu 2023 m. vasario 9 d. raštu ieškovė UAB „Sago“ informavo atsakovą M. Ž., kad 2023 m. sausio 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SAG0002453 jam buvo išrašyta per klaidą, tuo pačiu patvirtino ir tai, jog prekės ir (ar) paslaugos pagal rašte išvardintas 10 sąskaitų faktūrų yra įgytos ir perduotos M. Ž. neatlygintinai kaip kompensacija už nekokybiškus statybos darbus ir nekilnojamojo turto trūkumus. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėto rašto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks raštas kvalifikuotinas kaip vienašalis sandoris, kuriuo buvo aiškiai ir neabejotinai išreikšta ieškovės valia atleisti atsakovą nuo prievolės įvykdymo – rašte nurodytos 2023 m. sausio 5 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. SAG0002453 apmokėjimo (CK 6.129 straipsnio 1, 2 dalys), kartu nurodant ir tai, kad atsakovas nėra ieškovei skolingas pagal šioje PVM sąskaitoje faktūroje išvardintas, anksčiau pačiai ieškovei jos kontrahentų išrašytas sąskaitas faktūras.
54. Atsižvelgiant į tai, pripažįstamas nepagrįstu apelianto M. Ž. apeliacinio skundo argumentas, kad ginčijamas raštas nesukėlė jam jokių teisių ar pareigų, todėl jis nėra tinkamas atsakovas pagal ieškinio reikalavimą pripažinti 2023 m. vasario 9 d. raštą negaliojančiu. Priešingai, ginčijamas 2023 m. vasario 9 d. raštas sukėlė atsakovui tam tikras materialiąsias teises, nes juo, kaip minėta, buvo panaikinta M. Ž. pareiga (prievolė) sumokėti ieškovei anksčiau išrašytoje 2023 m. sausio 5 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SAG0002453 nurodytą skolą.
55. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto M. Ž. skundo argumentu, kad ginčijamas raštas yra ne sandoris, o valdymo organo (vadovo) sprendimas, todėl jis gali būti panaikintas tik taikant teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais procedūrą (CK 2.82 straipsnis) bei sutrumpintą ieškinio senaties terminą.
56. ABĮ aiškiai įtvirtina, kokius sprendimus priima valdymo organai, pavyzdžiui, dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo, pelno paskirstymo, įstatinio kapitalo didinimo (mažinimo), ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia kaina ir kt. (ABĮ 19, 20, 28, 37 straipsniai). Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Joje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.
57. Šiuo atveju ginčijamas raštas, kuriuo ieškovė, atstovaujama vadovo K. S., informavo atsakovą apie sąskaitos faktūros išrašymą per klaidą bei patvirtino, kad atsakovas nėra skolingas ieškovei pagal rašte išvardintas sąskaitas faktūras, priešingai nei įrodinėja apeliantas, yra vienašalis ieškovės sandoris, kuriuo, kaip minėta, buvo išreikšta ieškovės valia atleisti atsakovą nuo prievolės įvykdymo, o ne juridinio asmens organo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės rašto nuginčijimui netaikytinos teisės normos, reglamentuojančios juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais procedūrą (CK 2.82 straipsnis). Konstatavus, kad ginčijamas raštas yra sandoris, jam taikytinas ne sutrumpintas ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas, o CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas.
58. Pripažinus, kad ginčijamas raštas nėra juridinio asmens organo sprendimas, atmetamas apelianto M. Ž. prašymas papildyti skundžiamo sprendimo motyvuojamąją dalį, ieškinį dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu bei skolos priteisimo atmetant papildomais motyvais, susijusiais su CK 2.82 straipsnio taikymu.
59. Ginčijamą 2023 m. vasario 9 d. raštą pripažinus vienašaliu sandoriu, toliau vertinamas tokio sandorio (ne)teisėtumas apeliantės (ieškovės) UAB „Sago“ nurodytais pagrindais, įtvirtintais CK 1.81, 1.82, 1.91 ir 1.93 straipsniuose.
Dėl ieškovės 2023 m. vasario 9 d. pasirašyto rašto, kaip vienašalio sandorio, pripažinimo (ne)galiojančiu bei skolos pagal šį sandorį priteisimo
60. Tai, kad ginčijamas sandoris prieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) bei buvo sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), apeliantė iš esmės grindė tuo pačiu argumentu, jog 2023 m. vasario 9 d. raštą surašė ir pasirašyti ieškovei pateikė atsakovas M. Ž., tvirtindamas, kad viskas yra suderinta su UAB „Sago“ akcininke UAB „Geruda“ ir R. Š. (vienu iš UAB „Geruda“ akcininkų, valdybos nariu). Apeliantės teigimu, tokie atsakovo veiksmai, parengiant ir pateikiant pasirašyti ginčijamą raštą, aiškiai susiję su nesąžiningais tikslais – siekiu apgaulės būdu išvengti prievolės apmokėti sąskaitas faktūras, kurie nėra suderinami su geros moralės principais.
61. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos įstatymai nenustato „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 101 punktas).
62. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Tai reiškia, kad ginčijant sandorį CK 1.81 straipsnio pagrindu turi būti įrodyta, jog visų sandorio šalių valia sudarant sandorį buvo viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai. Jei bent viena iš sandorio šalių tokio tikslo sudarydama sandorį neturi ir jai nėra žinomi kitos sandorio šalies viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai, toks sandoris negali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 103 punktas).
63. Dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu reglamentuoja CK 1.91 straipsnis, kurio 5 dalyje įtvirtina, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.
64. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008).
65. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrindė ir nenurodė, kokią viešąją tvarką ir (ar) gerą moralę pažeidė jos pačios 2023 m. vasario 9 d. pasirašytas raštas, kuriuo atsakovas informuojamas apie jam per klaidą išrašytą sąskaitą faktūrą, kartu patvirtinant, jog atsakovas nelaikytinas skolingu ieškovei pagal rašte išvardintas sąskaitas faktūras. Be to, apeliantė neįrodė, kad raštas buvo pasirašytas dėl atsakovo apgaulės, t. y. kad atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ginčijamame rašte buvo nurodyta neteisinga ir (ar) tikrovės neatitinkanti informacija, suklaidinusi ieškovę.
66. Visų pirma, apeliantė, teigdama, kad ginčo raštą surašė ir jai pasirašyti pateikė atsakovas M. Ž., neįrodė, jog ji neturėjo galimybės susipažinti su pasirašomu dokumentu, įvertinti jo turinio bei patikrinti rašte pateiktų duomenų teisingumo. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi tiek šalių argumentus, tiek bylos duomenis, laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantė neįrodė ir to, jog atsakovas buvo skolingas UAB „Sago“ pagal kitų įmonių ieškovei išrašytas sąskaitas faktūras, nurodytas ginčijamame 2023 m. vasario 9 d. rašte, už pastarosios įsigytus baldus, buitinę techniką ir pan.
67. Bylos duomenys patvirtina, kad nekilnojamojo turto – buto ir automobilių stovėjimo aikštelės – pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovės UAB „Sago“ ir atsakovo M. Ž. buvo sudaryta 2021 m. lapkričio 26 d. Savo ruožtu baldai ir buitinė technika, kurie buvo pristatyti į butą, ieškovės buvo užsakyti ir nupirkti, apmokant išankstines sąskaitas faktūras, iki nekilnojamojo turto perleidimo sandorio su atsakovu sudarymo, nepaisant to, kad dalis galutinių sąskaitų faktūrų, nurodytų ginčo 2023 m. vasario 9 d. rašte, ieškovei buvo išrašytos vėliau (pvz., rašto 5-10 punktuose išvardintos UAB „Lino baldai“ sąskaitos faktūros ieškovei išrašytos nuo 2021 m. lapkričio 11 d. iki 2022 m. balandžio 4 d., nors baldai buvo užsakyti ir 96 800 Eur išankstinė sąskaita apmokėta 2021 m. spalio 4 d., t. y. iki Sutarties sudarymo su atsakovu). Teisėjų kolegijos vertinimu, abejotina, ar atsakovas, būdamas profesionalus teisininkas (advokatas), prisiimtų prievolę atlyginti ieškovei už pastarosios nupirktus baldus ir buitinę techniką, pristatytą į butą, kurio savininku jis tuo metu dar nebuvo.
68. Nors byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2023 m. vasario 9 d. rašte išvardintose sąskaitose faktūrose nurodyti baldai, buitinė technika ir kita įranga buvo pristatyti į butą, kurį nuosavybės teise, kaip minėta, vėliau, po jų pristatymo, įsigijo atsakovas, tačiau byloje nėra įrodymų (pvz., rašytinių susitarimų, susirašinėjimo elektroniniais laiškais ir pan.), kurie patvirtintų, jog ieškovė ir atsakovas dar iki nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo būtų taręsi dėl konkrečių daiktų įgijimo atsakovui ieškovės sąskaita ir kad atsakovas būtų sutikęs bei prisiėmęs prievolę atsiskaityti su ieškove už pastarosios nupirktus daiktus. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės įgyti baldai ir buitinė technika, buvo perleisti atsakovui neatlygintinai kartu su įsigytu butu dėl ginčo rašte nurodytų priežasčių – kaip kompensacija už nekokybiškus statybos darbus ir nekilnojamojo daikto trūkumus, nepaisant to, jog tokia aplinkybė šalių 2021 m. lapkričio 26 d. pasirašytoje nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo aptarta.
69. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys rašytiniai įrodymai (atsakovo banko sąskaitos išrašai) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (baldų ir įrangos užsakymo, įsigijimo, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo ir vėlesniu laikotarpiu) ne tik atsakovas ieškovei, bet ir ieškovė atsakovui atliko įvairius mokėjimus, pavyzdžiui, ieškovė UAB „Sago“ 2021 m. sausio 19 d. pervedė atsakovui M. Ž. 45 000 Eur, 2021 m. lapkričio 15 d. – 40 000 Eur, 2022 m. vasario 10 d. – 25 000 Eur, 2022 m. birželio 8 d. – 349 Eur. Jeigu atsakovas, kaip teigia apeliantė, būtų iš tiesų skolingas UAB „Sago“ už baldus ir buitinę techniką, šių mokėjimų ieškovė nebūtų atlikusi, o, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įskaičiusi priešpriešinius reikalavimus.
70. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nebuvo įrodytas atsakovo skolos pagal ginčijame rašte išvardintas sąskaitas faktūras egzistavimo faktas. Kita vertus, net jei ir būtų vertinama, kad atsakovas buvo skolingas, apeliantė neįrodė, jog jos pačios pasirašytas ginčo raštas, kuriuo atsakovui panaikinama prievolė sumokėti rašte nurodytą skolą, prieštaravo viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei ar kad buvo sudarytas dėl atsakovo apgaulės, sąmoningai suklaidinant ieškovę.
71. Nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad 2023 m. vasario 9 d. raštas, kuriuo atsakovas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo, yra negaliojantis dar ir dėl to, jog prieštaravo juridinio asmens veiklos tikslams – pelno siekimui (CK 1.82 straipsnis).
72. Pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį, sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai.
73. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, jog jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją, ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sandorį sudarė viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016, 34 punktas; 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-421/2024, 58 punktas).
74. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrindė, kokiems konkrečiai steigimo dokumentuose nustatytiems juridinio asmens veiklos tikslams prieštaravo ginčijamas sandoris ir kaip pasireiškė atsakovo nesąžiningumas. Tai, kad paminėtas raštas, apeliantės teigimu, buvo surašytas ir pateiktas atsakovo, savaime neįrodo jo nesąžiningumo, juo labiau kad ieškovė, kaip jau buvo minėta, neįrodė, jog ji su pačios pasirašyto rašto turiniu nebuvo supažindinta ir negalėjo (neturėjo galimybės) patikrinti rašte nurodytos informacijos teisingumo.
75. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuolaidų, kuriomis priešinga šalis yra atleidžiama nuo prievolių vykdymo, darymas, priešingai nei įrodinėja apeliantė, nelaikytinas prieštaravimu juridinio asmens veiklos tikslams – pelno siekimui. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nesiejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-421/2024, 59 punktas). Taigi, net jei privataus juridinio asmens tikslas yra siekti pelno, neatlygintino sandorio ar sandorio, kuriuo, kaip kad šiuo atveju, priešinga šalis yra atleidžiama nuo prievolės įvykdymo, sudarymas savaime neįrodo, jog toks sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslui. Juo labiau kad prieš tai aptarti bylos duomenys nepatvirtina atsakovo skolos ieškovei egzistavimo fakto.
76. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė, jog ginčo sandoris – ieškovės 2023 m. vasario 9 d. pasirašytas raštas – prieštaravo juridinio asmens veiklos tikslams.
77. Nepagrįstas apeliantės UAB „Sago“ skundo argumentas, kad buvo pažeista vienašalio sandorio – 2023 m. vasario 9 d. rašto – sudarymo forma, todėl jis yra negaliojantis CK 1.93 straipsnio pagrindu. Apeliantės teigimu, ginčo raštu iš esmės buvo daromas pirkimo–pardavimo sutarties 6.2.1 ir 7.5 papunkčiuose nustatytų sąlygų, kuriomis atsakovas pareiškė, kad atsisako bet kokių pretenzijų dėl perkamo daikto kokybės, pakeitimas. Kadangi pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta Sutartis, tai, apeliantės manymu, 2023 m. vasario 9 d. raštas „Dėl sąskaitos faktūros Nr. SAG0002453“ taip pat turėjo būti notarinės formos.
78. CK 1.71 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). CK 1.74 straipsnyje pateikiamas nebaigtinis sąrašas sandorių, kuriems yra privaloma notarinė forma, t. y. daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė), uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą.
79. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei įrodinėja apeliantė, jos pasirašytu 2023 m. vasario 9 d. raštu „Dėl sąskaitos faktūros Nr. SAG0002453“ nebuvo keičiamos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo, 6.2.1 ir 7.5 papunkčiuose įtvirtintos nuostatos. Kaip jau buvo minėta, ginčo raštu buvo išreikšta ieškovės valia atsisakyti reikalavimo apmokėti 2023 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAG0002453, pripažįstant, kad ji M. Ž. buvo išrašyta per klaidą, kartu patvirtinant, jog visi ieškovės įgyti baldai ir buitinė technika pagal rašte išvardintas sąskaitas faktūras buvo neatlygintai perduoti atsakovui kaip kompensacija už nekokybiškus statybos darbus ir nekilnojamojo turto trūkumus. Tokiam vienašaliam ieškovės sandoriui, kuriuo atsakovui panaikinama pareiga (prievolė) sumokėti rašte nurodytą skolą, notarinė forma nėra privaloma.
80. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo ginčo sandorį – 2023 m. vasario 9 d. raštą – pripažinti negaliojančiu CK 1.93 straipsnio pagrindu.
81. Nenustatęs, kad 2023 m. vasario 9 d. raštas (vienašalis sandoris) būtų neteisėtas ir negaliojantis ieškovės UAB „Sago“ nurodytais CK įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl skolos, nuo kurios mokėjimo atsakovas buvo atleistas ginčo raštu, priteisimo.
Dėl 35 577,47 Eur skolos pagal 2021 m. kovo 26 d. ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. sąskaitas faktūras priteisimo (ne)pagrįstumo
82. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės UAB „Sago“ ieškinį dėl skolos pagal 2023 m. vasario 9 d. rašte išvardintas sąskaitas faktūras priteisimo, nusprendė, jog atsakovas vis tik yra skolingas ieškovei už pastarosios nupirktus baldus ir kitą įrangą, pristatytą į atsakovo butą, pagal UAB „Kapri“ Senso salono 2021 m. kovo 26 d. ieškovei išrašytą 17 037,47 Eur išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 0000313 ir UAB „Delight LT“ 2021 m. rugpjūčio 19 d. ieškovei išrašytą 18 549 Eur sąskaitą išankstiniam mokėjimui Nr. DD21-226, kurios nebuvo nurodytos ginčo rašte.
83. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek ieškovės pasirašyto 2023 m. vasario 9 d. rašto turinį, tiek byloje esančias UAB „Kapri“ Senso salono ir UAB „Delight LT“ ieškovei išrašytas sąskaitas faktūras, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas ginčo raštu nebuvo atleistas nuo paminėtų sąskaitų apmokėjimo.
84. Remiantis bylos duomenimis, ieškovei užsakius prekes iš UAB „Kapri“ Senso salono, paminėta bendrovė 2021 m. kovo 26 d. išrašė ieškovei 17 037,47 Eur išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 0000313. Vėliau, šios išankstinės sąskaitos faktūros pagrindu, ieškovei 2021 m. liepos 22 d. už tas pačias prekes buvo išrašyta galutinė 17 037,47 Eur sąskaita faktūra Nr. 0000304. Atkreiptinas dėmesys, kad ši UAB „Kapri“ Senso salono 2021 m. liepos 22 d. išrašyta galutinė sąskaita faktūra Nr. 0000304 buvo įtraukta į ieškovės 2023 m. vasario 9 d. pasirašytame rašte nurodytų sąskaitų faktūrų sąrašą, nuo kurių apmokėjimo atsakovas buvo atleistas (žr. rašto 1 punktą). Analogiška situacija ir su UAB „Delight LT“ ieškovei išrašytomis sąskaitomis: ieškovei užsakius prekių iš UAB „Delight LT“, pastaroji 2021 m. rugpjūčio 19 d. išrašė ieškovei 18 549 Eur sąskaitą išankstiniam mokėjimui Nr. DD21-226, kurioje, be kita ko, buvo nurodyti prekių pristatymo ir atsiėmimo terminai, aptartos netesybos, šalims vėluojant vykdyti įsipareigojimus, ir kitos sąlygos. Šios išankstinės sąskaitos pagrindu ieškovei 2021 m. gruodžio 11 d. už tas pačias prekes buvo išrašyta galutinė 18 549 Eur sąskaita faktūra Nr. 21DD413, nuo kurios apmokėjimo atsakovas buvo atleistas ieškovės 2023 m. vasario 9 d. pasirašytu raštu (žr. rašto 4 punktą).
85. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei 2023 m. vasario 9 d. raštu patvirtinus, kad prekės, įgytos pagal UAB „Kapri“ Senso salono 2021 m. liepos 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000304 (rašto 1 punktas) ir UAB „Delight LT“ 2021 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 21DD413 (rašto 4 punktas) atsakovui yra perduotos neatlygintinai, t. y. patvirtinus, jog atsakovas pagal šias sąskaitas faktūras nėra skolingas ieškovei, konstatuotina, kad atsakovui nekyla pareiga mokėti ieškovei už tas pačias prekes tų pačių sumų pagal pirmosios instancijos teismo nurodytas 2021 m. kovo 26 d. (UAB „Kapri“ Senso salono) ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. (UAB „Delight LT“) išankstinio apmokėjimo sąskaitas, kuriomis iš esmės buvo patvirtintas užsakymas ir kurių pagrindu, kaip minėta, vėliau buvo išrašytos galutinės sąskaitos faktūros, įtrauktos į ginčo raštą.
86. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija panaikina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, ir ieškovės ieškinį atmeta visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
87. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantės (ieškovės) UAB „Sago“ skundą atmetus, o apelianto M. Ž. skundą iš esmės patenkinus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies panaikinus bei panaikintoje dalyje priėmus naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetus visiškai, perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 5 dalis).
88. Ieškovės UAB „Sago“ ieškinį ir apeliacinį skundą atmetus, jos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
89. Nustatyta, kad atsakovas M. Ž. pirmosios instancijos teisme patyrė 9 483,38 Eur advokato pagalbos išlaidų.
90. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
91. Pažymėtina, kad atsakovo M. Ž. pirmosios instancijos teisme patirtos 9 483,38 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį, tripliko, rašytinių paaiškinimų rengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose neviršijo Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 papunkčiuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl šios išlaidos, skundžiamą sprendimą panaikinus ir ieškinį atmetus, priteisiamos iš ieškovės UAB „Sago“.
92. Atsakovo M. Ž. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 689 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 3 902,25 Eur advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.
93. Skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, ieškovės ieškinį ir apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistinas 689 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.
94. Remiantis apeliacinės instancijos teismui pateiktais duomenimis – 2025 m. spalio 20 d. pažyma, nustatyta, kad atsakovo advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 1 905,75 Eur už apeliacinio skundo parengimą (2025 m. liepos 30 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. COPE-2025-07-31-025, kuri apmokėta 2025 m. spalio 20 d.) ir 1 996,50 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimas (2025 m. rugpjūčio 31 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. COPE-2025-08-31-030, kuri nėra apmokėta).
95. Sprendžiant dėl atsakovo advokato pagalbos išlaidų realumo, byloje esant duomenims, kad šios išlaidos atsakovo buvo apmokėtos tik iš dalies, atsižvelgtina į kasacinio teismo išaiškinimus, jog CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti šalies pareigą teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu ribojanti tokių išlaidų atlyginimo priteisimą, jeigu prašymas dėl jo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, negali būti aiškinama kaip užkertanti kelią šalių susitarimu atidėti išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą, o teismui – spręsti dėl tokių atidėtų išlaidų atlyginimo priteisimo iš priešingos šalies. <...> Priteisiant atstovavimo išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies, svarbu, kad teismui pateiktuose dokumentuose būtų užfiksuotas šalies įsipareigojimas apmokėti advokato paslaugas, t. y. kad šios išlaidos pagal sutartinius įsipareigojimus yra neišvengiamos, nes šis susitarimas bus vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-50-313/2024, 102 punktas).
96. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti duomenys, kad atsakovas yra realiai patyręs (apmokėjęs) 1 905,75 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Papildomo susitarimo ar patvirtinimo, kad atsakovas su jį atstovavusiu advokatu būtų sutarę dėl likusių išlaidų apmokėjimo atidėjimo, išdėstymo ir pan., apeliacinės instancijos teismui pateikta nebuvo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, spręsdama dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (priteisimo), vertina tik tas atsakovo advokato pagalbos išlaidas, kurios buvo realiai patirtos.
97. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo M. Ž. išlaidos už advokato pagalbą, rengiant apeliacinį skundą, buvo patirtos 2025 m. spalio mėn. (apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2025 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 383 Eur. Rekomendacijų 8.9 papunktis nustato, kad už apeliacinį skundą taikytinas 2,5 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 5 957,50 Eur (2,5 x 2 383 Eur). Atsakovo realiai patirtos 1 905,75 Eur advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, skundžiamą sprendimą panaikinus, ieškovės ieškinį ir apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš UAB „Sago“.
98. Iš viso atsakovui iš ieškovės priteisiama 2 594,75 Eur (1 905,75 Eur advokato pagalbos išlaidos + 689 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimo dalis, kuriomis iš dalies buvo patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sago“ ieškinys dėl skolos iš atsakovo M. Ž. priteisimo bei atsakovui iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sago“ ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui M. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sago“ (juridinio asmens kodas 301206878) 9 483,38 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 38 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui M. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sago“ (juridinio asmens kodas 301206878) 2 594,75 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Vilija Mikuckienė