Baudžiamoji byla Nr. 1-507-1108/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29283-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.9.5; 1.1.10.1; 1.2.14.5.2.1; 1.2.18.10; 1.2.29.1.3; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 8 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,
sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei,
dalyvaujant prokurorei Jolantai Dedelienei,
kaltinamiesiems M. B., V. T. ir jų gynėjui advokatui T. J.,
civilinio ieškovo Cerera foods, UAB (toliau – ir UAB „Cerera foods“) atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) projektų vadovu, teistas – 2018 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje,
ir
V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas – 2021 m. sausio 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje,
Teismas
n u s t a t ė :
M. B. laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. kovo 28 d. dirbdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadybininko pareigose, ir pažeisdamas direktorės J. J. 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 2015/22 patvirtintų vadybininko pareiginių nuostatų Nr. 1 II dalies „Vadybininko pareigos“ 6 punkto nuostatas, kad vadybininko pareiga produktus parduoti palankiomis bendrovei sąlygomis ir IV dalies „Vadybininko atsakomybė“ 28 punkto nuostatas, kad vadybininkas atsako už netinkamą pareiginių nuostatų reikalavimų vykdymą, blogai atliktus darbus, bendrovei dėl to padarytus materialinius nuostolius, atsako už šių nuostatų, bendrovės darbo tvarkos taisyklių, kitų norminių dokumentų reikalavimų nesilaikymą, jeigu dėl to bendrovė patyrė materialinių nuostolių, vadybininkui gali būti taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta drausminė, materialinė ar baudžiamoji atsakomybė, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis susitaręs su V. T., (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, daryti nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su V. T., turėdamas nusikalstamą tikslą apgaule kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) turtą, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio 8 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis gavęs UAB „A. D.“ duomenis, o būtent: bendrovės veiklos adresą – (duomenys neskelbtini), bendrovės kodą – (duomenys neskelbtini), PVM kodą – (duomenys neskelbtini) su atsiskaitomosios L. B. AB sąskaitos numeriu (duomenys neskelbtini), toliau laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. iš UAB „C. F.“ ūkio dalies vadovo G. B. darbinio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į savo darbinį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) gavęs Ispanijos įmonei (duomenys neskelbtini), kuri pagal 2013 m. birželio 3 d. pasirašytą sutartį buvo UAB „C. F.“ klientas, G. B. išrašytas ir pasirašytas: 2016 m. spalio 13 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)– 13327 Eur sumai, 2016 m. spalio 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 7490 Eur sumai, 2016 m. spalio 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2993,76 Eur sumai, 2016 m. lapkričio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16763,50 Eur sumai, 2016 m. lapkričio 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2993,76 Eur sumai, 2016 m. gruodžio 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 8672,40 Eur sumai, 2017 m. sausio 18 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2993,76 Eur sumai, 2017 m. sausio 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16760,78 Eur sumai, 2017 m. vasario 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16763,44 Eur sumai, 2017 m. kovo 20 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 5726,72 Eur sumai, 2017 m. kovo 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16763,44 Eur sumai, 2017 m. vasario 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 11681,28 Eur sumai, 2017 m. sausio 16 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16828,17 Eur sumai, 2017 m. sausio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16867,05 Eur sumai, 2016 m. sausio 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16763,37 Eur sumai, 2016 m. spalio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 9253,44 Eur sumai, 2017 m. vasario 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16763,44 Eur sumai, 2017 m. vasario 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 12543,04 Eur sumai (viso 18 vnt. sąskaitų faktūrų 224933,48 Eur sumai) ir (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini), kuri pagal 2015 m. liepos 10 d. pasirašytą sutartį buvo UAB „C. F.“ klientas, G. B. išrašytas ir pasirašytas: 2017 m. balandžio 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 11173,68 Eur sumai, 2017 m. gegužės 12 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 306 Eur sumai, 2017 m. gegužės 12 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1697,76 Eur sumai (viso 3 vnt. PVM sąskaitų faktūrų 22177,44 Eur sumai), tarptautinius krovinio transportavimo važtaraščius (CMR) ir kokybės sertifikatus, klientams jų neišsiuntė, o tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 11 d., pasinaudodamas jam darbo vietoje priskirtu nešiojamuoju kompiuteriu surašė: 2016 m. sausio 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16157,65 Eur sumai, 2016 m. sausio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 15399,38 Eur sumai, 2016 m. kovo 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 4677,39 Eur sumai, 2016 m. balandžio 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 11049,02 Eur sumai, 2016 m. balandžio 18 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 11109,43 Eur sumai, 2016 m. balandžio 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16260,82 Eur sumai, 2016 m. gegužės 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)– 14374, 91 Eur sumai, 2016 m. kovo 13 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 6328,24 Eur sumai, 2016 m. birželio 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16260,82 Eur sumai, 2016 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16260, 82 Eur sumai, 2016 m. rugsėjo 13 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 12857,82 Eur sumai, 2016 m. spalio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 13032,60 Eur sumai, 2016 m. spalio 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 7228,70 Eur sumai, 2016 m. spalio 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2976,52 Eur sumai, 2016 m. lapkričio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16260,81 Eur sumai, 2016 m. lapkričio 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2976,52 Eur sumai, 2016 m. gruodžio 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 8575,22 Eur sumai, 2017 m. balandžio 26 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 10838,47 Eur sumai, 2017 m. gegužės 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 10576 Eur sumai, (viso 19 vnt. PVM sąskaitų faktūrų 232426,53 Eur sumai), t. y. parengė netikras UAB „C. F.“ sąskaitas faktūras, naudodamas ne UAB „C. F.“ ir ne UAB „A. D.“ priklausančius PVM sąskaitų faktūrų blankus, kuriose įrašė kitus sąskaitų faktūrų numerius bei datas, kitus prekių kodus, prekių pavadinimus ir prekių kainas, savavališkai pritaikė klientams, (duomenys neskelbtini) įmonei, (duomenys neskelbtini) 3,5 % ir (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) 3 % nuolaidas, dokumentų apačioje įrašė savo, kaip dokumento rengėjo ir kaip UAB „A. D.“ generalinio vadybininko, vardą ir pavardę „M. B.“ ir telefono numerį (duomenys neskelbtini) bei nurodė bendrovės UAB „A. D.“ rekvizitus „UAB „A. D.“, (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), PVM (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), Mob. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. s. IBAN (duomenys neskelbtini), SWIFT: (duomenys neskelbtini), Dnb bankas“, nors UAB „A. D.“ sausų pusryčių gamybos ir tiekimo niekuomet nevykdė, o jis pats bendrovėje UAB „A. D.“ niekuomet nedirbo, žinodamas, kad jo parengtos sąskaitos faktūros netikros ir kad parengtų dokumentų pagrindu klientai perves atsiskaitymui skirtas pinigines lėšas ne į UAB „C. F.“, o į UAB „A. D.“ banko sąskaitą, tyčia šias parengtas netikras sąskaitas faktūras iš savo darbinio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) nusiuntė nieko nežinantiems apie nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) vadybininkui J. L. S. ir (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) atstovui, pagal kurias už UAB „C. F.“ pagamintą ir pristatytą produkciją (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2017 m. sausio 25 d. per septyniolika kartų pervedė 211011,41 Eur dydžio sumą ir (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. per tris kartus pervedė viso 21415,12 Eur sumą ne į UAB „C. F.“, o į UAB „A. D.“ L. B. AB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) po ko, UAB „A. D.“ direktorius V. T., laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2017 m. sausio 25 d. į UAB „A. D.“ L. B. AB atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) gavęs žinomai apgaulės būdu pervestas UAB „C. F.“ priklausančias pinigines lėšas, viso – 211011,74 Eur, kuomet UAB „A. D.“ piniginėmis lėšomis savo banko sąskaitoje nedisponavo (piniginių lėšų likutis bendrovės banko sąskaitoje – 1,32 Eur), atliko finansines operacijas: 203518,07 Eur panaudojo UAB „A. D.“ veikloje, t. y. pervedė į UAB „A. D.“ L. B. AB kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 4164,38 Eur sumokėjo prekių ir paslaugų tiekėjams (iš jų, už patalpų nuomą (duomenys neskelbtini)), 2224,29 Eur pervedė įmokas (duomenys neskelbtini) ir 1105 Eur panaudojo ne UAB „A. D.“ veikloje, t. y. pervedė (operacijos turinys – sąskaitos papildymas) į savo sąskaitas banke (785 Eur pervesta į L. B. AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 320 Eur į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)), o iš UAB „A. D.“ L. B. AB atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „A. D.“ mokėjimo kortelės L. B. AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedęs 203518,07 Eur sumą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. 200880 Eur išgrynino bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgrynintus pinigus – 200880 Eur, įnešė į bendrovės kasą, 775 Eur pervedė į bendrovės banko sąskaitas (750 Eur į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 20 Eur į mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5 Eur į mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)), 306,92 Eur sumokėjo banko mokesčius, 236 Eur sumokėjo įmokas (duomenys neskelbtini), o 430 Eur panaudojo ne UAB „A. D.“ veikloje, t. y. pervedė į savo L. B. AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 889,93 Eur sumokėjo įvairiems gavėjams (385 Eur pervedė UAB „Z. T.“, 337,18 Eur pervedė UAB „I. C.“, 122,56 Eur sumokėjo už kurą, 24,50 Eur sumokėjo (duomenys neskelbtini), 11,06 Eur pervedė UAB „S. T.“, 9,63 Eur sumokėjo (duomenys neskelbtini)), ir laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. į UAB „A. D.“ (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) gavęs žinomai apgaulės būdu pervestas, UAB „C. F.“ priklausančias pinigines lėšas, viso – 21415,12 Eur, kuomet UAB „A. D.“ piniginėmis lėšomis savo banko sąskaitoje nedisponavo (piniginių lėšų likutis bendrovės banko sąskaitoje – 1,32 Eur), atliko finansines operacijas: 20882,66 Eur panaudojo UAB „A. D.“ veikloje, t. y. pervedė į UAB „A. D.“ L. B. AB mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 372,46 Eur pervedė (duomenys neskelbtini), 160 Eur panaudojo ne UAB „A. D.“ veikloje , t. y. pervedė į savo L. B. AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),o iš UAB „A. D.“ L. B. AB atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „A. D.“ mokėjimo kortelės L. B. AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedęs 20882,66 Eur sumą panaudojo UAB „A. D.“ veikloje, t. y. 238,51 Eur sumokėjo įmokas (duomenys neskelbtini), 104,15 Eur sumokėjo banko mokesčius, o laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. 20540 Eur išgrynino bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir išgrynintus pinigus – 20540 Eur įnešė į bendrovės kasą, po ko nurodė nieko nežinančiai apie nusikalstamą veiką UAB „A. D.“ buhalterei I. Č., surašyti tikrovės neatitinkančius kasos išlaidų orderius: 2016 m. sausio 4 d. Nr. 1, 2016 m. sausio 18 d. Nr. 06, 2016 m. kovo 9 d. Nr. 11, 2016 m. balandžio 21 d. Nr. 21, 2016 m. gegužės 2 d. Nr. 15, 2016 m. birželio 6 d. Nr. 18, 2016 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 23, 2016 m. rugsėjo 20 d. Nr. 25, 2016 m. spalio 3 d. Nr. 27, 2016 m. spalio 27 d. Nr. 29, 2016 m. lapkričio 10 d. Nr. 30, 2016 m. gruodžio 16 d. Nr. 34, 2017 m. sausio 26 d. Nr. 03, 2017 m. gegužės 2 d. Nr. 12, 2017 m. gegužės 31 d. Nr. 14, kuriuose nurodė įrašyti neteisingus duomenis apie tai, kad jis išmoka iš bendrovės kasos 18000 Eur, 12270 Eur, 25000 Eur, 18000 Eur, 11000 Eur, 19890 Eur, 15200 Eur, 11600 Eur, 12500 Eur, 9500 Eur, 14900 Eur, 12300 Eur, 18500 Eur, 11500 Eur, 11000 Eur (iš viso 221160 Eur) D. B. įmonei (duomenys neskelbtini), nors tikrovėje D. B. įmonė (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiuose nepasirašė ir pinigų pagal kasos išlaidų orderius negavo, t. y. tokiu būdu parengė netikrus dokumentus ir šiuos dokumentus panaudojo apgaule UAB „A. D.“ naudai įgyjant didelės vertės svetimą turtą – UAB „C. F.“ priklausančius pinigus, viso 232426,53 Eur, taip padarydamas UAB „C. F.“ didelę turtinę žalą – 232426,53 Eur.
V. T. laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2019 m. vasario 20 d. dirbdamas UAB „A. D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., teisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis susitarė su M. B., UAB „C. F.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadybininku, daryti nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su M. B., turėdamas nusikalstamą tikslą apgaule kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą, UAB „C. F.“ turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio 8 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis M. B. gavus UAB „A. D.“ duomenis, o būtent: bendrovės veiklos adresą – (duomenys neskelbtini), bendrovės kodą – (duomenys neskelbtini), PVM kodą – (duomenys neskelbtini) su atsiskaitomosios L. B. AB banko sąskaitos numeriu (duomenys neskelbtini), po to kai laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. M. B. iš UAB „C. F.“ ūkio dalies vadovo G. B. darbinio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į savo darbinį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) gavo (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini), kuri pagal 2013 m. birželio 3 d. pasirašytą sutartį buvo UAB „C. F.“ klientas, G. B. išrašytas ir pasirašytas: 2016 m. spalio 13 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 13327 Eur sumai, 2016 m. spalio 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 7490 Eur sumai, 2016 m. spalio 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2993, 76 Eur sumai, 2016 m. lapkričio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16763,50 Eur sumai, 2016 m. lapkričio 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2993,76 Eur sumai, 2016 m. gruodžio 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 8672,40 Eur sumai, 2017 m. sausio 18 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2993,76 Eur sumai, 2017 m. sausio 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16760,78 Eur sumai, 2017 m. vasario 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16763,44 Eur sumai, 2017 m. kovo 20 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 5726,72 Eur sumai, 2017 m. kovo 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16763,44 Eur sumai, 2017 m. vasario 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 11681,28 Eur sumai, 2017 m. sausio 16 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16828,17 Eur sumai, 2017 m. sausio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16867,05 Eur sumai, 2016 m. spalio 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16763,37 Eur sumai, 2016 m. spalio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 9253,44 Eur sumai, 2017 m. vasario 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16763,44 Eur sumai, 2017 m. vasario 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 12543,04 Eur sumai (viso 18 vnt. sąskaitų faktūrų 224933,48 Eur sumai) ir (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini), kuri pagal 2015 m. liepos 10 d. pasirašytą sutartį buvo UAB „C. F.“ klientas, G. B. išrašytas ir pasirašytas: 2017 m. balandžio 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 11173,68 Eur sumai, 2017 m. gegužės 12 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 306 Eur sumai, 2017 m. gegužės 12 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1697,76 Eur sumai (viso 3 vnt. sąskaitų faktūrų 22177,44 Eur sumai), tarptautinius krovinio transportavimo važtaraščius (CMR) ir kokybės sertifikatus, klientams jų neišsiuntė, o tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 11 d., pasinaudodamas jam darbo vietoje priskirtu nešiojamuoju kompiuteriu surašė: 2016 m. sausio 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16157,65 Eur sumai, 2016 m. sausio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 15399,38 Eur sumai, 2016 m. kovo 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 4677,39 Eur sumai, 2016 m. balandžio 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 11049,02 Eur sumai, 2016 m. balandžio 18 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 11109,43 Eur sumai, 2016 m. balandžio 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16260,82 Eur sumai, 2016 m. gegužės 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 14374,91 Eur sumai, 2016 m. kovo 13 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 6328,24 Eur sumai, 2016 m. birželio 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16260,82 Eur sumai, 2016 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16260,82 Eur sumai, 2016 m. rugsėjo 13 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 12857,82 Eur sumai, 2016 m. spalio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 13032,60 Eur sumai, 2016 m. spalio 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 7228,70 Eur sumai, 2016 m. spalio 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2976,52 Eur sumai, 2016 m. lapkričio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16260,81 Eur sumai, 2016 m. lapkričio 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2976,52 Eur sumai, 2016 m. gruodžio 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 8575,22 Eur sumai, 2017 m. balandžio 26 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 10838, 47 Eur sumai, 2017 m. gegužės 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 10576 Eur sumai, (viso 19 vnt. sąskaitų faktūrų 232426,53 Eur sumai), t. y. parengė netikras UAB „C. F.“ sąskaitas faktūras, naudodamas ne UAB „C. F.“ ir ne UAB „A. D.“ priklausančius PVM sąskaitų faktūrų blankus, kuriose įrašė kitus sąskaitų faktūrų numerius bei datas, kitus prekių kodus, prekių pavadinimus ir prekių kainas, savavališkai pritaikė klientams, (duomenys neskelbtini) įmonei, (duomenys neskelbtini) 3,5 % ir (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) 3 % nuolaidas, dokumentų apačioje įrašė savo, kaip dokumento rengėjo ir kaip UAB „A. D.“ generalinio vadybininko, vardą ir pavardę „M. B.“ ir telefono numerį (duomenys neskelbtini) bei nurodė bendrovės UAB „A. D.“ rekvizitus: „UAB „A. D.“, (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), PVM (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), Mob. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. s. IBAN (duomenys neskelbtini), SWIFT: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nors UAB „A. D.“ sausų pusryčių gamybos ir tiekimo niekuomet nevykdė, o jis pats bendrovėje UAB „A. D.“ niekuomet nedirbo, žinodamas, kad jo parengtos sąskaitos faktūros netikros ir kad parengtų dokumentų pagrindu klientai perves atsiskaitymui skirtas pinigines lėšas ne į UAB „C. F.“, o į UAB „A. D.“ banko sąskaitą, tyčia šias parengtas netikras sąskaitas faktūras iš savo darbinio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) nusiuntė nieko nežinantiems apie nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) vadybininkui J. L. S. ir (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) atstovui, pagal kurias už UAB „C. F.“ pagamintą ir pristatytą produkciją, (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2017 m. sausio 25 d. per septyniolika kartų pervedė – 211011,41 Eur dydžio sumą ir (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. per tris kartus pervedė viso – 21415,12 Eur sumą ne į UAB „C. F.“, o į UAB „A. D.“ (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), jis (V. T.), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2017 m. sausio 25 d. į UAB „A. D.“ (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) gavęs žinomai apgaulės būdu pervestas UAB „C. F.“ priklausančias pinigines lėšas viso 211011,74 Eur, kuomet UAB „A. D.“ piniginėmis lėšomis savo banko sąskaitoje nedisponavo (piniginių lėšų likutis bendrovės banko sąskaitoje – 1,32 Eur), atliko finansines operacijas: 203518,07 Eur panaudojo UAB „A. D.“ veikloje, t. y. pervedė į UAB „A. D.“ L. B. AB kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 4164,38 Eur sumokėjo prekių ir paslaugų tiekėjams (iš jų už patalpų nuomą (duomenys neskelbtini)), 2224,29 Eur pervedė įmokas (duomenys neskelbtini) ir 1105 Eur panaudojo ne UAB „A. D.“ veikloje, t. y. pervedė (operacijos turinys – sąskaitos papildymas) į savo sąskaitas banke (785 Eur pervesta į L. B. AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 320 Eur į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)), o iš UAB „A. D.“ L. B. AB atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „A. D.“ mokėjimo kortelės L. B. AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedęs 203518,07 Eur sumą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. 200880 Eur, išgrynino bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgrynintus pinigus – 200880 Eur, įnešė į bendrovės kasą, 775 Eur pervedė į bendrovės banko sąskaitas (750 Eur į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 20 Eur į mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5 Eur į mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)), 306,92 Eur sumokėjo banko mokesčius, 236 Eur sumokėjo įmokas (duomenys neskelbtini), o 430 Eur panaudojo ne UAB „A. D.“ veikloje, t. y. pervedė į savo L. B. AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 889,93 Eur sumokėjo įvairiems gavėjams (385 Eur pervedė UAB „Z. T.“, 337,18 Eur pervedė UAB „I. C.“, 122,56 Eur sumokėjo už kurą, 24,50 Eur sumokėjo (duomenys neskelbtini), 11,06 Eur pervedė UAB „S. T.“, 9,63 Eur sumokėjo (duomenys neskelbtini)), ir laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. į UAB „A. D.“ (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) gavęs žinomai apgaulės būdu pervestas, UAB „C. F.“ priklausančias pinigines lėšas, viso – 21415,12 Eur, kuomet UAB „A. D.“ piniginėmis lėšomis savo banko sąskaitoje nedisponavo (piniginių lėšų likutis bendrovės banko sąskaitoje – 1,32 Eur), atliko finansines operacijas: 20882,66 Eur panaudojo UAB „A. D.“ veikloje, t. y. pervedė į UAB „A. D.“ L. B. AB mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 372,46 Eur pervedė (duomenys neskelbtini), 160 Eur panaudojo ne UAB „A. D.“ veikloje , t. y. pervedė į savo L. B. AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),o iš UAB „A. D.“ L. B. AB atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „A. D.“ mokėjimo kortelės L. B. AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedęs 20882,66 Eur sumą panaudojo UAB „A. D.“ veikloje, t. y. 238,51 Eur sumokėjo įmokas (duomenys neskelbtini), 104,15 Eur sumokėjo banko mokesčius, o laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. 20540 Eur išgrynino bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir išgrynintus pinigus – 20540 Eur įnešė į bendrovės kasą, po ko nurodė nieko nežinančiai apie nusikalstamą veiką UAB „A. D.“ buhalterei I. Č. surašyti tiesos neatitinkančius kasos išlaidų orderius: 2016 m. sausio 4 d. Nr. 1, 2016 m. sausio 18 d. Nr. 06, 2016 m. kovo 9 d. Nr. 11, 2016 m. balandžio 21 d. Nr. 21, 2016 m. gegužės 2 d. Nr. 15, 2016 m. birželio 6 d. Nr. 18, 2016 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 23, 2016 m. rugsėjo 20 d. Nr. 25, 2016 m. spalio 3 d. Nr. 27, 2016 m. spalio 27 d. Nr. 29, 2016 m. lapkričio 10 d. Nr. 30, 2016 m. gruodžio 16 d. Nr. 34, 2017 m. sausio 26 d. Nr. 03, 2017 m. gegužės 2 d. Nr. 12, 2017 m. gegužės 31 d. Nr. 14, kuriuose nurodė įrašyti neteisingus duomenis apie tai, kad jis išmoka iš bendrovės kasos 18000 Eur, 12270 Eur, 25000 Eur, 18000 Eur, 11000 Eur, 19890 Eur, 15200 Eur, 11600 Eur, 12500 Eur, 9500 Eur, 14900 Eur, 12300 Eur, 18500 Eur, 11500 Eur, 11000 Eur (iš viso 221160 Eur) D. B. įmonei (duomenys neskelbtini), nors tikrovėje D. B. įmonė (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiuose nepasirašė ir pinigų pagal kasos išlaidų orderius negavo, tokiu būdu apgaule, UAB „A. D.“ naudai įgijo svetimą, didelės vertės, UAB „C. F.“ priklausantį turtą, padarymas UAB „C. F.“ 232426,53 Eur turtinę žalą.
Be to, V. T. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. būdamas UAB „A. D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „A. D.“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. pažeidė:
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574): 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 ir 3 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai.“, „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 4 straipsnio „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansinę atskaitomybę“ 1 dalies nuostatų reikalavimus, jog „Finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad teisingai atspindėtų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas“ ir 14 straipsnio „Turinio viršenybė prieš formą principas“, kuriame nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal juridinę formą“, nes nurodė nieko nežinančiai apie nusikalstamą veiką UAB „A. D.“ buhalterei I. Č. surašyti PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) o būtent: (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 26 d. PVM sąskaita faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nurodytas ūkinės operacijos turinys neatitinka tokią pat datą, seriją ir numerius bei sumas turinčiose iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) gautose PVM sąskaitose faktūrose nurodyto ūkinės operacijos turinio, ir įrengimų bei automobilių dalių įsigijimą įforminti pagal D. B. įmonės (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o būtent: 2016 m. sausio 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)2, 2016 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. sausio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu parengti kasos išlaidų orderius: 2016 m. sausio 4 d. Nr. 1, 2016 m. sausio 18 d. Nr. 06, 2016 m. kovo 9 d. Nr. 11, 2016 m. balandžio 21 d. Nr. 21, 2016 m. gegužės 2 d. Nr. 15, 2016 m. birželio 6 d. Nr. 18, 2016 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 23, 2016 m. rugsėjo 20 d. Nr. 25, 2016 m. spalio 3 d. Nr. 27, 2016 m. spalio 27 d. Nr. 29, 2016 m. lapkričio 10 d. Nr. 30, 2016 m. gruodžio 16 d. Nr. 34, 2017 m. sausio 26 d. Nr. 03, 2017 m. gegužės 2 d. Nr. 12, 2017 m. gegužės 31 d. Nr. 14, kuriuose atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos ir kurių duomenis buhalterė užregistravo apskaitos registruose, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2017 m. gegužės 31 dienos.
Kaltinamasis M. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad UAB „C. F.“ dirbo nuo 2011 m. iki 2017 metų. Darbo santykiai nutrūko, nes išsiskyrė su žmona, o UAB „C. F.“ yra uošvių verslas. Kuomet buvo atleistas, įmonės vadovai jau įtarė, kad būtent dėl jo kaltės yra atsiradę dideli užsienio bendrovių įsiskolinimai. UAB „C. F.“ ir UAB „A. D.“ buvo gal 500 m atstumu viena nuo kitos – taip ir susipažino su V. T.. Santykiai su V. T. buvo darbiniai ir draugiški. UAB „A. D.“ – automobilių servisas. Jis (kaltinamasis) M. B. buvo „įklimpęs“ į lošimus, būtent jam ir kilo mintis pasisavinti UAB „C. F.“ lėšas. Į jo sumanymą įsitraukė V. T., nes reikėjo kažkur pervesti pasisavintus pinigus. Jis pats pasiūlė įsitraukti V. T. į nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą, manė, kad V. T. sudomins toks pasiūlymas. Įmones, iš kurių gautas lėšas pasisavins, pasirinko pats savo nuožiūra iš klientų, su kuriais tiesiogiai bendravo UAB „C. F.“ vardu. Pasirinko (duomenys neskelbtini), nes su šiais klientais buvo didžiausios apyvartos. Viskas prasidėjo nuo idėjos, paskui susidėliojo planą ir gavosi grandinė. Sąskaitas užsienio bendrovėms rašydavo pats. G. B. išrašydavo UAB „C. F.“ sąskaitas – turėdamas jas išsiųsti užsienio bendrovėms, jis (kaltinamasis) to nepadarė, o vietoj jų siuntė savo perrašytas sąskaitas. Užsienio bendrovės pastebėjo, kad jo siunčiamos sąskaitos yra pasikeitusios. Užsienio įmonės apie sąskaitų pasikeitimą (duomenys neskelbtini) neinformavo – informavo jį, kad sąskaitos išrašytos kitai įmonei. Jo veiklos niekas nekontroliavo. Pasisavintos sumos kaltinamajame akte nurodytos teisingai. Visos pasisavintos sumos buvo pervedamos į tą pačią sąskaitą. Dalis pasisavintų pinigų, t. y. apie 8 procentai, atiteko V. T. už gautų sumų išgryninimą ir buhalterijos sutvarkymą. Pinigų pasisavinimo faktas išaiškėjo, UAB „C. F.“ buhalterijai pastebėjus didėjančias klientų skolas. Dėl to direktorė skrido į (duomenys neskelbtini) aiškintis, pasiimdama ir jį. Jam nėra žinoma, kaip buvo tvarkoma UAB „A. D.“ buhalterija – į šiuos reikalus jis nesikišo. Su V. T. susitarė, kad pinigus jis (V. T.) perduos grynais. Pinigus V. T. perduodavo tą pačią dieną, kai tik juos nuimdavo, pasilikdamas sau priklausančią dalį. Jam (kaltinamajam M. B.) pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta visiškai. Jau yra atlyginęs dalį padarytos žalos. Šiuo metu jo darbo užmokestis yra 460 Eur, tačiau padeda tėvai. D. R. pažįsta nuo mokyklos laikų, jis yra brolio draugas. V. T. su D. R. supažindino dėl buhalterinių niuansų.
Šiuo metu jis (kaltinamasis) yra atradęs meditaciją, sportą, turi darbą, susitvarkė jo psichologinė būsena. Daugiau nei metus nevartoja alkoholio, nežaidžia azartinių žaidimų. Susitvarkė savo vidų ir gyvenimas pasikeitė. Jis yra projektų vadovas. Per savo darbo praktiką apskraidė pusę pasaulio, turi pranašumo derybose. Ketina ieškotis geriau apmokamo darbo, kuris atitiktų jo kompetenciją. Yra priteistas 400 Eur dydžio išlaikymas vaikams. Po skyrybų turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams, jo atžvilgiu antstoliai vykdo išieškojimus. Kaltinamasis V. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad patvirtina padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus. Veikdamas su M. apgaule įgijo (duomenys neskelbtini) pinigus. Apgaulingai tvarkė UAB „A. D.“ buhalterinę apskaitą. Buvo UAB „A. D.“ direktorius. M. B. pažinojo, nes jis į UAB „A. D.“ servisą atveždavo tvarkyti savo automobilį. UAB „A. D.“ servise buvo tvarkomi ir UAB „C. F.“ automobiliai. Tai buvo apie 2016 metus. M. B. paklausė, ar sutiktų dėl pinigų pervedimo. Jis (kaltinamasis V. T.) suprato, kad (duomenys neskelbtini) bus padaryta žala. Susitarė, kad dalį tokiu būdu gautų lėšų galės pasilikti sau, o likusius turės perduoti M. B.. Turėjo užtikrinti, kad UAB „C. F.“ gautinos lėšos, pervestos į UAB „A. D.“ sąskaitą, būtų apskaitytos UAB „A. D.“ buhalterijoje. Piniginės lėšos į UAB „A. D.“ sąskaitą buvo pervedamos ilgesnį laiką. (duomenys neskelbtini) įmonės pervedė daugiau nei 200000 Eur. Pinigus išgrynindavo bankomatuose. Išgrynintus pinigus perduodavo M. B.. Jam (M. B.) perduodavo didesnę pigų dalį, o kitą dalį pasilikdavo sau. Sau pasiliko ne mažiau kaip 10000 Eur, bet nedaugiau, kaip 20000 Eur. Visi pervesti pinigai buvo jo (kaltinamojo V. T.) žinioje, juos turėjo atiduoti M. B.. Sau galėjo pasilikti apie 8 procentus. UAB „A. D.“ buhalterei pateikdavo melagingas sąskaitas. Su asmeniu, kuris turėjo galimybę pateikti sąskaitų užsienio valstybės įmonės vardu, paprašė tokių sąskaitų pateikti. Buhalterės paprašydavo parengti kasos išlaidų orderius. Visus orderius rašė pats. Buhalterė apie vykdomą nusikaltimą nieko nežinojo. Labai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų. Iki 2016 metų neturėjo jokių problemų su teisėsauga. Nežino, kas paskatino taip elgtis. Šiuo metu atlieka bausmę, negali rūpintis savo šeima. Supranta, kad turiu atlyginti (duomenys neskelbtini) padarytą žalą. Civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, ketina jį atlyginti, tačiau pirmiausia reikia išeiti iš įkalinimo įstaigos. UAB „A. D.“ užsienyje verslo partnerių neturėjo, nei (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) automobilių detalių nepardavė, jokių verslo reikalų su šiomis įmonėmis neturėjo. Su M. pasiūlymu sutiko, nes tiek jam, tiek jo įmonei reikėjo pinigų. Jam tekusią pinigų sumą greit išleido, nes reikėjo mokėti mokesčius už įmonės darbuotojus. Tuo metu įmonėje dirbo 5-6 darbuotojai.
Kaltinamiesiems visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Kaltinamųjų M. B. ir V. T. nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be jų paties parodymų nustatytos ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais.
2017 m. birželio 12 d. UAB „C. F.“ pareiškime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR BK 184 str. 2 d., 300 str. 3 d.“ pateikti duomenys apie tai, kad atlikus UAB „C. F.“ patikrinimą nustatytas 224933,48 Eur trūkumas, kuris susidarė dėl nusikalstamų M. B. veiksmų. Patikrinimo metu nustatyta, kad ūkio dalies vadovas G. B. iš UAB „C. F.“ sandėlio išlaiduodavo prekes išrašydamas sąskaitas faktūras, CMR, kokybės sertifikatus ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) persiųsdavo dokumentus vadybininkui M. B.. M. B. remiantis Pareiginių nuostatų II dalies 8 punktu privalėjo ūkio dalies vadovo G. B. persiųstus dokumentus persiųsti prekių gavėjui (duomenys neskelbtini), vadybininkui J. L. S., elektroniniu paštu. Šių dokumentų pagrindu turėjo būti atsiskaitoma už prekes, tačiau už prekes, kurios buvo išduotos iš sandėlio, iš prekių gavėjo negauta jokio atsiskaitymo. Pradėjus aiškintis aplinkybes, nustatyta, kad M. B. iš G. B. išsiuntus prekes gautų dokumentų prekių gavėjui nesiųsdavo, o perrašydavo sąskaitas jas klastodamas, nurodydamas, kad prekių tiekėjas yra kitas juridinis asmuo UAB „A. D.“. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad už iš UAB „C. F.“ sandėlio išlaiduotas prekes prekių gavėjas atsiskaitė į kitos įmonės – UAB „A. D.“ sąskaitą – tai patvirtina iš (duomenys neskelbtini) gautų sąskaitų faktūrų ir apmokėjimo išrašų (nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2017 m. kovo 28 d.) kopijos. Dėl M. B. veiksmų – dokumentų klastojimo, su prekių savininku liko neatsiskaityta už prekes, o pinigus gavo visiškai kita bendrovė, nesusijusi su UAB „C. F.“. UAB „C. F.“ turimais duomenimis, UAB „A. D.“ teikia autoserviso paslaugas ir niekada nevykdė veiklos, susijusios su sausų pusryčių realizacija. Yra pagrindo manyti, kad M. B. siekdamas pasipelnyti susitarė su UAB „A. D.“ darbuotojais ir tokiu būdu pasisavino pinigus, sumokėtus už UAB „C. F.“ prekes. Vadybininkas M. B. suklastojo sąskaitas faktūras perrašydamas jas įmonės UAB „A. D.“ vardu, pakeisdamas kainas ir pritaikydamas nuolaidas. Vadybininkas M. B. UAB „C. F.“ padarė žalos už 224933,48 Eur sumą (1 t., b. l. 1–2).
Prie 2017 m. birželio 12 d. UAB „C. F.“ pareiškimo pridėta: Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registravimo žurnalo kopija (1 t., b. l. 10–11), (duomenys neskelbtini) vadybininko pareiginiai nuostatai Nr. 35, patvirtinti 2008 m. rugpjūčio 25 d. direktorės J. J. (1 t., b. l. 12–15), UAB „C. F.“ vadybininko pareiginiai nuostatai Nr. 1, patvirtinti 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 2015/22 (1 t., b. l. 16–18), UAB „C. F.“ originalios PVM sąskaitos faktūros, tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai, netikros PVM sąskaitos faktūros, kurias parengė M. B. bei paminėto asmens klientams siųstų el. laiškų kopijos su vertimu į lietuvių kalbą (1 t., b. l. 19–165; 2 t., 1–57).
2017 m. birželio 13 d. protokole-pareiškime užfiksuoti pareiškėjos UAB „C. F.“ direktorės J. J. pateikti duomenys apie tai, kad M. B., kurį įtaria padarius pareiškime nurodytas veikas, yra jos žentas, kuris įmonėje dirbo maždaug nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. vadybininko pareigose. Vėliau, t. y. 2017 m. gegužės 19 d., jį atleido, kadangi išaiškėjus sukčiavimo faktui jis nustojo eiti į darbą. Su (duomenys neskelbtini) įmonė bendradarbiavo ir dirbo maždaug nuo 2013 metų, produkciją siuntė ir apmokėjimus gaudavo laiku, 2015 metų pradžioje nusiuntė 2014 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktą su nustatyta apie 108 000 Eur skola, gavo iš jų patvirtinimą, viskas sutapo. Vėliau paaiškėjo, kad nuo 2015 metų vasario mėnesio vadybininkas M. B. pradėjo padirbinėti sąskaitas savavališkai perrašydamas jas kitos įmonės, t. y. ne UAB „C. F.“, o UAB „A. D.“, su kuria UAB „C. F.“ nieko bendro neturėjo, vardu, pakeisdamas kainas ir pritaikydamas nuolaidas. UAB „A. D.“ kažkada remontuodavo įmonės automobilius, UAB „A. D.“ įsikūrusi už maždaug 400 m nuo jų įmonės. Kaip vėliau išsiaiškino, M. B. draugavo su UAB „A. D.“ įmonės savininkais. Jų žiniomis, M. B. (duomenys neskelbtini) įmonei sumažindavo UAB „C. F.“ išrašytas sąskaitas apie 3,5 procento (2 t., b. l. 58–59). 2017 m. birželio 13 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuotas ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklaustos liudytojos J. J. teikiant pareiškimą duotų parodymų patvirtinimas (3 t., b. l. 66–69).
2017 m. lapkričio 8 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui liudytojos J. J. duoti parodymai apie tai, jog visos 2017 m. birželio 12 d. pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Liudytoja papildomai parodė, kad dirba UAB „C. F.“ direktore. Bendrovės veikla yra maisto prekių gamyba ir prekyba. M. B. pažįsta, jis yra jos žentas. Bendrovėje M. pradėjo dirbti prieš 6 metus ir dirbo iki gegužės mėnesio vidurio. M. buvo vadybininkas. M. buvo atsakingas už bendravimą su klientais, už sutarčių sudarymą, už prekių pardavimą. Bendrovės vidinį patikrinimą inicijavo ji pati, tikslu išsiaiškinti situaciją, dėl ko pirkėjas, (duomenys neskelbtini) bendrovė (duomenys neskelbtini) su UAB „C. F.“ neatsiskaito, o įsiskolinimas susidaręs nemažas. 2017 m. birželio 1 d. buvo parengtas įsakymas dėl darbo grupės sudarymo. Prieš tai, gegužės mėnesio pradžioje, kuomet sumanė išsiaiškinti susidariusią situaciją dėl įsiskolinimo, kartu su M. skrido į (duomenys neskelbtini), kad pabendrauti su (duomenys neskelbtini) vadybininku ar kitais atsakingais asmenimis. Su (duomenys neskelbtini) bendrovės vadybininku J. L. S. M. visuomet bendraudavo tiek elektroniniu paštu, tiek „Skype“ programa. Kartu su M. nuvykę į (duomenys neskelbtini) susitiko su (duomenys neskelbtini) bendrovės (duomenys neskelbtini) vadybininku J. L. S., kurį ji buvo mačiusi, nes kartu su bendrovės savininku G. buvo atvykęs pas ją į namus (duomenys neskelbtini). Vadybininkas su ja apsikabino, pasisveikino ir tuomet pradėjo klausti, kas ji tokia, aiškinti, kad jos nepažįsta, nors tai buvo ne tiesa. Tuomet suprato, kad M. turbūt su tuo vadybininku jau viską iš anksto buvo aptarę ir susitarė, kad tas J. L. S. teigtų, kad jos nepažįsta. Tuomet susitiko su bendrovės (duomenys neskelbtini) savininku, kuris savo vadybininku visiškai tiki ir pasitiki. Kiek pavyko išsiaiškinti, M. J. L. S. pradėjo siųsti PVM sąskaitas faktūras, nurodydamas kitos bendrovės UAB „A. D.“ rekvizitus ir atsiskaitomąją sąskaitą, (duomenys neskelbtini) nurodydamas, kad UAB „C. F.“ bankrutuoja, nors tai buvo netiesa. Vadybininkas J. L. S. teigė, jog apie galimas M. nusikalstamas veikas tikrai nieko nežinojo, o bendrovės savininkas patiko, kad jeigu vadybininkas taip sako, vadinasi taip ir yra. M. buvo labai pasimetęs, jis tikėjosi, kad vizito metu nieko nepavyks išsiaiškinti, nes nei anglų, nei ispanų kalba ji nekalba. Tačiau visas aplinkybes išsiaiškinti pavyko, nes ji buvo pasirūpinusi vertėja. Ispanai aiškino, kad jie viską apmokėję, pas juos jokio įsiskolinimo bendrovei UAB „C. F.“ nėra. Pateikė patvirtinančius dokumentus, jog sąskaitas faktūras apmokėjo, tačiau pinigus pervedė į tos bendrovės sąskaitą, kurią nurodė M. , t. y. į UAB „A. D.“ banko sąskaitą, dėl ko UAB „C. F.“ padaryta 224933,48 Eur žala. Bendrovei padarytą žalą apskaičiuoti nebuvo sunku, tiesiog pagal bendrovės buhalterinius dokumentus suskaičiavo (duomenys neskelbtini) bendrovės susidariusį įsiskolinimą už gautas, bet neapmokėtas prekes. PVM sąskaitas faktūras, kurias pateikė prie pareiškimo, atspausdintas ir surašytas ne ant UAB „C. F.“ bendrovės blanko, kuriose kaip siuntėjo duomenys nurodyta UAB „A. D.“ ir kuriose kaip kontaktinis asmuo nurodytas M. B., ji gavo būtent iš (duomenys neskelbtini) bendrovės (duomenys neskelbtini) Šios sąskaitos yra suklastotos M. B., nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis ir išsiunčiant jas aukščiau nurodytai (duomenys neskelbtini) bendrovei. PVM sąskaitos faktūros jai buvo atsiųstos elektroniniu paštu, todėl originalių dokumentų pateikti negalėjo. Prie jos pateikto pareiškimo pridėtos PVM sąskaitos faktūros su UAB „C. F.“ rekvizitais, kur kaip siuntėjas nurodyta UAB „C. F.“ ir kuriose nurodyti ūkio dalies vadovo duomenys, yra originalios. Atlikus bendrovės vidinį patikrinimą buvo nustatytos aplinkybės, kurias jai jau buvo pavykę išsiaiškinti nuvykus į (duomenys neskelbtini), t. y. kad M. B. klastojo PVM sąskaitas faktūras, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis bei kitos bendrovės, t. y. UAB „A. D.“, rekvizitus ir atsiskaitomąją sąskaitą ir tuos suklastotus dokumentus elektroniniu paštu pateikdavo prekių gavėjui, kuris kiekvieną kartą gavęs M. siųstus dokumentus atsiskaitydavo į UAB „A. D.“ banko sąskaitą, būtent į tą, kurią M. nurodydavo PVM sąskaitose faktūrose. (duomenys neskelbtini) bendrovės (duomenys neskelbtini) susidariusį įsiskolinimą pastebėjo ne tik ji - įsiskolinimą matė bei informavo ir buhalterė. Dėl įsiskolinimo klausė ir M., nes su klientais bendravo jis. M. nurodydavo, kad viskas bus gerai, kad klientas atsiskaitys. UAB „A. D.“ jai yra žinoma – kažkurį laikotarpį ši įmonė tvarkė UAB „C. F.“ bendrovės automobilius, tačiau paslaugos jai nepatiko, pasirodė per brangios, todėl daugiau į juos nesikreipė. Daugiau jokių santykių UAB „C. F.“ su UAB „A. D.“ neturėjo. UAB „A. D.“ vadovaujantis asmuo jai nėra pažįstamas, jo nėra mačiusi, bendrauti nebandė. Žino, kad M. su kažkuriuo iš vadovaujančių asmenų neblogai sutaria, nes dalyvavo kažkurio vestuvėse. Už UAB „C. F.“ PVM sąskaitų faktūrų išrašymą bendrovėje buvo atsakingas tik G. B., M. to negalėjo daryti. Išrašęs PVM sąskaitą faktūrą G. B. elektroniniu paštu ją persiųsdavo M. todėl, kad M. tiesiogiai bendravo su klientais ir gautas G. sąskaitas jiems persiųsdavo pats, tokia buvo nustatyta tvarka, be to, komunikuoti elektroniniu paštu visuomet daug patogiau (3 t., b. l. 68–71).
2018 m. sausio 5 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui liudytojos J. J. duoti parodymai apie tai, kad iš jos papildomai pateiktų dokumentų tikrai matyti užsienio bendrovės rekvizitai: (duomenys neskelbtini). UAB „C. F.“ vadybininkas D. L. tiek elektroniniu paštu, tiek telefonu bendrauja su paminėtos bendrovės atstove, vardu M.. Kiek laiko vyko bendradarbiavimas su paminėta užsienio bendrove, t. y. nuo kada prasidėjo, negalėjo pasakyti, bet nurodė, kad jis tęsiasi iki šiol. Minėtai bendrovei UAB „C. F.“ tiekia įvairių rūšių sausus pusryčius. Kuomet UAB „C. F.“ dar dirbo M. B., jis buvo atsakingas už bendradarbiavimą ir bendravimą su bendrovės (duomenys neskelbtini) atsakingais asmenimis. M. tiek elektroniniu paštu, tiek telefonu bendravo su ta pačia (duomenys neskelbtini) atstove M.. Vėliau, kuomet M. liovėsi dirbt UAB „C. F.“ už bendravimą su (duomenys neskelbtini) atsakingu buvo paskirtas bendrovės vadybininkas D. L.. Kada tiksliai buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su (duomenys neskelbtini), neprisimena, duomenis reikėtų patikrinti pagal pasirašytos sutarties datą. Bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta ir nusiųsta elektroninėmis ryšio priemonėmis. Su (duomenys neskelbtini) atstovais tiesiogiai dėl bendradarbiavimo sutarties pasirašymo susitikę nebuvo. Už sutarties pasirašymą tuo metu buvo atsakingas UAB „C. F.“ dirbęs M. B.. Kiek laiko su (duomenys neskelbtini) truko bendradarbiavimas pagal galimai suklastotus dokumentus, negali pasakyti, bet laikotarpis labai trumpas. Pagal dokumentų datas matyti, kuriuo metu galimai suklastoti dokumentai buvo siunčiami bendrovei (duomenys neskelbtini). Situacija su (duomenys neskelbtini) analogiška kaip ir su (duomenys neskelbtini), t. y. PVM sąskaitose faktūrose kaip prekės siuntėjas nurodyta ne UAB „C. F.“, o UAB „A. D.“, į kurios banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir pervedė pinigines lėšas už jos vadovaujamos bendrovės pristatytas prekes. Kokias pinigų sumas, kiek kartų (duomenys neskelbtini) pervedė į UAB „A. D.“ banko sąskaitą, matyti iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų. (duomenys neskelbtini) visuomet su UAB „C. F.“ atsiskaitydavo tuo pačiu būdu, t. y. pervesdami pinigines lėšas į UAB „C. F.“ banko sąskaitą. Užsakymus (duomenys neskelbtini) visuomet pateikdavo ir pateikia bendrovės vadybininkui elektroniniu paštu, po ko yra išrašoma PVM sąskaita faktūra, pagal kurią prekių gavėjas sumoka pinigines lėšas į UAB „C. F.“ banko sąskaitą. Šis analogiškas antrasis atvejis su bendrove (duomenys neskelbtini) paaiškėjo tuomet, kai bendrovės vadybininkas D. L. susisiekė su (duomenys neskelbtini) atstove M. ir pasiteiravo, dėl kokių priežasčių jie nesumoka įsiskolinimo pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Kuomet (duomenys neskelbtini) atstovė atsakė, jog piniginės lėšos yra sumokėtos pagal M. B. nurodytus ir pateiktus duomenis, patikrinus dokumentus su gautaisiais iš (duomenys neskelbtini), viskas ir paaiškėjo. Liudytoja parodė, kad jos vadovaujama bendrovė užsiima tiek sausų pusryčių gamyba, tiek jų pardavimu. Būna atvejų, kuomet bendrovės prekės išvežamos užsakovui priklausančiu, o būna, kad nuomotu transportu. Už transportą, reikalingą bendrovės prekėms išvežti, visuomet atsakingas ir tuo rūpinasi bendrovės vadybininkas. Ar galima būtų užfiksuoti sąskaitų siuntimą el. paštu iš G. B. M. B. ir iš M. B. (duomenys neskelbtini), nežino. Kiek jai žinoma, M. dalį duomenų iš savo naudojamo kompiuterio pašalino. Jos pateiktame pareiškime nurodytą žalą 224933,48 Eur apskaičiavo pagal buhalterės parengtą suderinimo aktą, t. y. kokios nesumokėtos sumos trūko iš (duomenys neskelbtini) bendrovės, tokį bendrovei padarytos žalos dydį pareiškime ir nurodė. Žala buvo skaičiuojama tik rengiant pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą, vėliau žalos dydis bus patikslintas. Kada tiksliai ir kiek kartų UAB „A. D.“ tvarkė UAB „C. F.“ automobilius, neprisimena. Apmokėjimas vyko bankiniais pavedimais. Tiksliai neprisiminė, už ką, už kokias paslaugas 2016 m. birželio 16 d. UAB „C. F.“ mokėjo UAB „A. D.“ 4450 Eur, bet turbūt už automobilio remontą (3 t., b. l. 72–74).
2020 m. gegužės 27 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui liudytojos J. J. duoti parodymai apie tai, kad UAB „A. D.“ direktoriaus V. T. nepažįsta ir nėra mačiusi, nors bendrovė UAB „A. D.“ jai yra žinoma. Bendrovės veikla susijusi su automobilių remontu. Paminėta bendrovė yra įsikūrusi netoliese UAB „C. F.“ patalpų. Minėtoje bendrovėje yra tvarkę UAB „C. F.“ automobilius, tačiau visais su tuo susijusiais reikalais rūpinosi M. B.. Nei ji, nei jos vyras K. J. niekuomet į UAB „A. D.“ patalpas nevyko ir patys automobilių remontui nepristatė, tuo visuomet rūpinosi M. B.. Su paminėtos bendrovės direktoriumi taip pat niekuomet neteko bendrauti. Netiesa, kad ji ir jos vyras K. J. nurodė M. B., kokius duomenis reikalinga įrašyti PVM sąskaitose faktūrose ir vėliau PVM sąskaitas faktūras su pakeistais ir neteisingais duomenimis išsiųsti (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini). Netiesa, kad M. B. be jos ir jos vyro nurodymų, pats nieko neatliko ir negalėjo atlikti, t. y. netiesa, kad jis negalėjo surašyti PVM sąskaitų faktūrų klastodamas duomenis ir pateikti jų nurodytiems klientams. Susiklosčiusią situaciją, t. y. kad buvo klastotos UAB „C. F.“ bendrovės PVM sąskaitos faktūros ir kad bendrovei UAB „C. F.“ buvo padaryta didelė žala sužinojo tik iš (duomenys neskelbtini) kliento (duomenys neskelbtini) Netiesa, kad dokumentų klastojimą, sukčiavimą ar kitą neteisėtą veiklą M. B. vykdė su jos ar su jos vyro žinia. Bendrovė UAB „C. F.“ tik dabar po truputį atsigauna (3 t., b. l. 75–78).
2020 m. kovo 3 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui liudytojo K. J. duoti parodymai apie tai, kad šiuo metu dirba UAB „C. F.“ komercijos direktoriumi. Yra atsakingas už bendrovės gamybą bei prekybą. Bendrovės veikla – sausų pusryčių gamyba. Bendrovei UAB „C. F.“ vadovauja jo žmona J. J.. M. B. pažįsta, jis buvo jo žentas. Šiuo metu jo dukra J. yra oficialiai išsituokusi su M. B.. Su M. B. nebendrauja ir nepalaiko jokių ryšių. M. B. dirbo UAB „C. F.“ vadybininko pareigose, tačiau kokiu tiksliai laikotarpiu, neprisimena. M. B. buvo įdarbintas oficialiai. Už ką buvo atsakingas, turi būti nurodyta jo pareigybės instrukcijoje. Ar M. B. buvo materialiai atsakingas, ar su juo buvo pasirašyta materialinės atsakomybės sutartis, jam nėra žinoma, tai galėtų pasakyti bendrovės direktorė. M. B. buvo atsakingas už apmokėjimus, už pardavimus, išvežimus, bendravimą tiek su (duomenys neskelbtini), tiek su užsienio šalių klientais. M. B. buvo pavaldus tiek bendrovės direktorei J. J., tiek ir jam. Tiek J. duodavo nurodymus M. B., tiek jis. Užsienio šalių klientų, su kuriais M. B. bendravo dirbdamas UAB „C. F.“ vadybininko pareigose, buvo tikrai daug. (duomenys neskelbtini) bendrovė (duomenys neskelbtini) ne vienerius metus buvo UAB „C. F.“ klientas – su ja buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Su paminėta (duomenys neskelbtini) bendrove bendraudavo UAB „C. F.“ vadybininkai M. B. ir D. L., tačiau daugiausiai M. B., D. L. labai retai. Tvarka bendrovėje buvo tokia, jog (duomenys neskelbtini) bendrovė (duomenys neskelbtini) užsisakydama atitinkamas UAB „C. F.“ gaminamas prekes, užsakymą elektroniniu paštu pateikdavo M. B., kuris gautą užsakymą pateikdavo UAB „C. F.“ gamybos skyriui. M. B. su Lietuvos ir su užsienio šalių klientais bendravo tiek telefonu, tiek elektroninio ryšio priemonėmis. Dirbdamas UAB „C. F.“ M. B. naudojosi savo asmeniniu nešiojamuoju kompiuteriu, kurį kiekvieną kartą atsinešdavo ir išsinešdavo iš darbo vietos. Nebuvo galimybės, kad M. kompiuteriu pasinaudotų kiti asmenys. Jis asmeniškai, jokių slaptažodžių, kuriais galėtų prisijungti prie M. B. kompiuterio, ar atitinkamų paskyrų nežinojo. Kalbant apie (duomenys neskelbtini) registruotą bendrovę (duomenys neskelbtini), situacija buvo labai panaši – su ja bendraudavo, užsakymus priimdavo UAB „C. F.“ vadybininkai M. B. ir D. L., tačiau dažniausiai M. B.. Elektroniniu paštu gautus užsienio šalies kliento užsakymus M. B. pateikdavo gamybos skyriui. Pateikti galėjo tiek tiesiogiai, tiek elektroniniu paštu. UAB „C. F.“ turi savo transportą Lietuvoje. Užsienio šalių klientai transportą užsisako patys, arba užsako UAB „C. F.“, priklausomai nuo susitarimo su klientu. Apie UAB „C. F.“ klastotas PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo siųstos (duomenys neskelbtini) klientui (duomenys neskelbtini) ir kuriose buvo pritaikytos nuolaidos, pakeistos kainos ir nurodyti ne UAB „C. F.“, o UAB „A. D.“ duomenys, liudytojas parodė, kad jas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) jam atsiuntė (duomenys neskelbtini) kliento (duomenys neskelbtini) atsakingas asmuo. Iš kokio tiksliai elektroninio pašto, neprisimena. Išaiškėjus dokumentų klastojimo faktams, tiek J. J. su M. B., tiek jis vyko pas (duomenys neskelbtini) klientą (duomenys neskelbtini) aiškintis tikslesnių aplinkybių. Nuvykęs bendravo su (duomenys neskelbtini) bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovu, kuris paaiškino, kaip viskas vyko, t. y. kad atsiskaitymus už UAB „C. F.“ prekes (duomenys neskelbtini) bendrovė tam tikrą laiką pervesdavo į UAB „A. D.“ banko sąskaitą, nes tokius nurodymus buvo pateikęs M. B., nurodydamas, jog UAB „C. F.“ turi kažkokių problemų, dėl kurių negalima pervesti atsiskaitymų į jos banko sąskaitą, nors tai buvo netiesa. Su (duomenys neskelbtini) registruota bendrove (duomenys neskelbtini) situacija buvo identiška. Išsiaiškino, kad ir šiai bendrovei buvo pateiktos suklastotos PVM sąskaitos faktūros. Bendrovės vadovas nurodė, kad už UAB „C. F.“ prekes (duomenys neskelbtini) registruota bendrovė (duomenys neskelbtini) tam tikrą laiką pervesdavo į UAB „A. D.“ banko sąskaitą, nes tokius nurodymus buvo pateikęs M. B., nurodydamas, kad UAB „C. F.“ turi problemų, dėl kurių negalima pervesti atsiskaitymų į jos banko sąskaitą, nors tai buvo netiesa. Jie su bendrovės direktore J. J. nieko nežinojo, kad M. B. sugalvojo tokią schemą. UAB „A. D.“ bendrovė jam girdėta – ji užsiima automobilių remontu ir yra įsikūrusi netoli UAB „C. F.“ patalpų. Keletą kartų M. B. minėtoje bendrovėje tvarkė UAB „C. F.“ automobilius. Daugiau jokie santykiai ar ryšiai UAB „C. F.“ ir UAB „A. D.“ nesieja. Nežino, kas buvo UAB „A. D.“ direktorius. V. T. nepažįsta (3 t., b. l. 81–85).
2017 m. lapkričio 6 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui liudytojos J. A. duoti parodymai apie tai, kad ji dirba UAB „C. F.“ vyr. buhaltere. Bendrovėje buhaltere dirba nuo 2001 m. birželio mėnesio pradžios. Yra atsakinga už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą. UAB „C. F.“ yra maisto pramonės gamybinė įmonė. Bendrovei vadovauja J. J.. M. B. pažįsta. M. B. maždaug ketverius metus dirbo bendrovėje UAB „C. F.“. Jų tarpusavio santykiai buvo tik darbiniai. M. B. iš UAB „C. F.“ buvo atleistas už pravaikštas, kadangi išaiškinus galimai jo padarytą nusikalstamą veiką pradėjo neiti į darbą. M. B. ėjo vadybininko pareigas. Už ką tiksliai jis buvo atsakingas, numatyta jo pareigybės aprašyme. Jai nebuvo žinoma, dėl kokių priežasčių buvo atliktas bendrovės patikrinimas ir kas jį inicijavo. Negalėjo atsakyti, kas buvo nustatyta patikrinimo metu. Kad UAB „C. F.“ bendrovės vadybininkas M. B. galimai suklastojo sąskaitas faktūras, jas savavališkai perrašydamas, pakeisdamas kainas ir pritaikydamas nuolaidas, dėl ko bendrovei padaryta didelė žala, jai tapo žinoma iš bendrovės direktorės. Ji asmeniškai nematė nei vienos suklastotos sąskaitos faktūros, jas gavo pati direktorė, kuomet pradėjo bendradarbiauti ir viską aiškintis su (duomenys neskelbtini). Būtent direktorė patikrinusi nustatė, kad dėl M. B. nusikalstamų veikų bendrovei padaryta didelė žala. Bendrovės direktorė gyvendama kartu su savo žentu M. B. pastebėjo, kad jis gyvena ne pagal savo gaunamas pajamas, todėl nusprendė patikrinti kas vyksta ir kartu su M. vyko į (duomenys neskelbtini), siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini) bendrovė (duomenys neskelbtini) nepadengia įsiskolinimo ir sutartu laiku už prekes neatsiskaito. Direktorė išsiaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nėra skolingi UAB „C. F.“, nes bendrovei yra sumokėję ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Tuo tarpu UAB „C. F.“ skola „kabėjo“. Visiems buvo šokas, kadangi M. buvo labai draugiškas. Jei direktorė nebūtų pradėjusi aiškintis situacijos, M. turbūt toliau būtų tęsęs savo pradėtus darbus. M. buvo geras psichologas. Kiekvieną mėnesį privalėdavo savininkams teikti ataskaitas apie bendrovėje esančius įsiskolinimus. Apie bendrovėje esančius įsiskolinimus bendrovės savininkai kiekvieną mėnesį buvo tinkamai informuoti. Matė, kad (duomenys neskelbtini) bendrovės (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas po truputį augo, o prekes jie gaudavo, todėl M. klausdavo, kas vyksta ir kodėl taip yra. Jis atsakydavo įvairiai, bet dažniausiai, kad bendrovė įsiskolinimą sumokės. Kas vyksta, M. teiravosi ne tik ji, bet ir direktorė. Jis visiems atsakydavo tą patį, kad bendrovė atsiskaitys ir tikrai sumokės. Yra girdėjusi, kaip M. „Skype“ programa anglų kalba bendraudavo su (duomenys neskelbtini) bendrovės (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu apie prekes. Būtent apie darbą asmenys ir kalbėdavo. Jai žinoma ir girdėta bendrovė UAB „A. D.“. Ji yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), visai šalia UAB „C. F.“. Kažkurį laiką remontavo bendrovės automobilius, bet trumpai, nes bendrovės minėtos paslaugos netenkino. UAB „A. D.“ vadovaujančių asmenų nepažįsta. UAB „C. F.“ bendrovėje susidariusius įsiskolinimus administruoja direktorė kartu su savo vyru K. J.. Jie visi bendrovėje matė, kad yra susidaręs nemenkas įsiskolinimas dėl to, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė su UAB „C. F.“ už gautas prekes. Nėra galimybės nurodyti tikslaus laiko, kada įsiskolinimas buvo pastebėtas. (duomenys neskelbtini) bendrovės (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas augo pamažu, tą matė ir bendrovės direktorė. Viskas truko ne kelias dienas, ar mėnesius, kol direktorė nusprendė patikrinti, kas vyksta, ir viską išsiaiškinti. 2014 m. gruodžio 31 d. su (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas skolų suderinimo aktas, patvirtintas abiejų šalių parašais. Kiek jai žinoma, šiuo metu įsiskolinimas bendrovei siekia virš 200000 Eur. Įsiskolinimo susidarymo priežastis išsiaiškino pati bendrovės direktorė. Kokios priemonės buvo taikomos, kad skola būtų kuo greičiau išieškota, nežino. Buvo nustatyta ir daugiau neatitikimų bei įsiskolinimų ir su kitomis bendrovėmis, ne tik su paminėta (duomenys neskelbtini) bendrove (duomenys neskelbtini) G. B. pažįsta, jis yra bendrovės sandėlininkas. Kokie buvo G. ir M. tarpusavio santykiai, nežino (3 t., b. l. 102–104).
2017 m. lapkričio 8 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui liudytojo G. B. duoti parodymai apie tai, kad jis dirba UAB „C. F.“ ūkio dalies vadovu. Yra atsakingas už visas pardavimų procedūras, už visus produkcijos atkrovimo procesus, už pagamintos produkcijos sandėliavimą. Bendrovėje dirba nuo jos įkūrimo, apie 18-20 metų. Bendrovė UAB „C. F.“ gamina sausus pusryčius. Bendrovei vadovauja J. J.. M. B. pažįsta, su juo susipažino tuomet, kai jis įsidarbino UAB „C. F.“. M. B. bendrovėje dirbo 4-5 metus. Jų santykiai buvo tik darbiniai, laisvalaikiu nebendravo. M. buvo vadybininkas. Bendrovėje vadybininku dirbo ir D. L.. Jam buvo žinoma, kad M. B. yra bendrovės direktorės žentas. Jis buvo atsakingas už pardavimus, ieškojo klientų ir tiesiogiai pats su jais bendraudavo. M. B. tiesiogiai iš kliento priimdavo užsakymą, jį patvirtinęs siųsdavo į gamybos skyrių gaminti. Vėliau buvo gaminama užsakyta produkcija, o pagaminta produkcija atkeliaudavo į sandėlius, ir jau tada jis rūpinosi, kad kliento užsakyta produkcija klientui būtų pristatyta. Nežino nuo kada, bet M. buvo atleistas iš vadybininko pareigų dėl galimai suklastotų bendrovės dokumentų, t. y. PVM sąskaitų faktūrų. Bendrovės direktorė J. J. 2017 m. birželio mėnesio pradžioje inicijavo vidinį bendrovės patikrinimą sudarydama darbo grupę. Inicijuotu patikrinimu buvo siekiama nustatyti, dėl kokių priežasčių skolininkas, konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) bendrovė (duomenys neskelbtini), už gautas prekes neatsiskaito ir dėl kokių priežasčių susidaręs nemenkas įsiskolinimas. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad bendrovės vadybininkas M. B. galimai suklastojo sąskaitas faktūras perrašydamas jas kitos bendrovės vardu. Jis pats tų galimai suklastotų sąskaitų faktūrų nematė, jas iš (duomenys neskelbtini) bendrovės (duomenys neskelbtini) gavo bendrovės direktorė. Jam žinoma, jog J. J. kartu su M. buvo nuvykus į (duomenys neskelbtini), siekdama išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių bendrovė (duomenys neskelbtini) neatsiskaito už gautas prekes. Kuomet grįžo, direktorė nieko nepasakojo, tik vėliau sužinojo, kad dėl dokumentų klastojimo ir susidariusio įsiskolinimo galimai kaltas M.. Dėl PVM sąskaitų faktūrų siuntimo M. liudytojas parodė, kad kiekvieną kartą išrašęs PVM sąskaitą faktūrą UAB „C. F.“ vardu ją elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) siųsdavo M., kaip bendrovės vadybininkui. Kartu pridėdavo CMR ir kokybės sertifikatą. M. jo atsiųstus dokumentus privalėdavo persiųsti klientui, tačiau ar tai tikrai padarydavo, nežino. M. B. už savo veiklą jam neturėdavo atsiskaityti, o ar M. B. kas nors kontroliavo, taip pat nežino. Direktorė J. J. nustatė, kad M. B. klientams PVM sąskaitas faktūras siųsdavo prieš tai galimai jas suklastojęs, t. y. pakeisdamas dokumente duomenis apie produktų kainas, o taip pat ir bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą, nurodydamas kitos bendrovės duomenis. Parodytos PVM sąskaitos, kuriose nurodyti UAB „A. D.“ ir M. B. duomenys, jam nėra matytos. Tokių PVM sąskaitų faktūrų bendrovė neišrašydavo. PVM sąskaitos faktūros perrašytos ne ant UAB „C. F.“ naudojamo blanko. Už PVM sąskaitų faktūrų išrašymą buvo atsakingas jis, M. B. PVM sąskaitų faktūrų neišrašinėdavo, todėl parodytos PVM sąskaitos faktūros galimai perrašytos, nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis. Originaliose PVM sąskaitose faktūrose visuomet nurodomi UAB „C. F.“ duomenys, ant firminio bendrovės blanko, o taip pat nurodomi ir jo paties rekvizitai su parašu. Dėl M. B. galimai padarytos nusikalstamos veikos, t. y. dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) pateikdavo ne jo M. siųstas, o savavališkai perrašytas PVM sąskaitas faktūras, nurodant kitos bendrovės duomenis, bendrovei UAB „C. F.“ susidaręs įsiskolinimas siekia 200000 Eur. UAB „A. D.“ jam žinoma. Kurį laiką ji remontavo UAB „C. F.“ automobilius ir yra įsikūrusi netoliese. Kiek jam žinoma, vieninteliai sandoriai su UAB „A. D.“ buvo užfiksuoti tada, kai minėta bendrovė tvarkė UAB „C. F.“ automobilius. UAB „A. D.“ vadovaujantį asmenį žino tik iš matymo (3 t., b. l. 94–96).
2021 m. gegužės 26 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui liudytojo G. B. duoti parodymai apie tai, kad jis vis dar dirba UAB „C. F.“ ūkio dalies vadovu. Jis yra atsakingas už visas pardavimų procedūras, už visus produkcijos atkrovimo procesus, už pagamintos produkcijos sandėliavimą. Bendrovei iki šiol vadovauja J. J.. M. B. pažįsta, jis bendrovėje dirbo vadybininku ir buvo atsakingas už pardavimus, ieškojo klientų ir tiesiogiai pats su jais bendraudavo. Dėl PVM sąskaitų faktūrų išrašymo ir siuntimo M. liudytojas parodė, kad kiekvieną kartą išrašęs PVM sąskaitą faktūrą UAB „C. F.“ vardu ir ją pasirašęs, skenuotą siųsdavo M., kaip bendrovės vadybininkui, jo naudojamu darbiniu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). PVM sąskaitas faktūras parengdavo savo darbo vietoje jam priskirtu kompiuteriu, kokiu tiksliai, neįvardino. Tam tikrais laikotarpiais jo naudojami darbiniai kompiuteriai keitėsi. Kiek prisiminė, M. visada gaudavo skenuotas PVM sąskaitas faktūras. Ar buvo tokių atvejų, kuomet M. buvo pateikta originali PVM sąskaita faktūra, išrašyta klientui, neprisiminė. Į M. darbinį elektroninį paštą PVM sąskaitas faktūras siųsdavo iš savo darbinio el. pašto (duomenys neskelbtini). Siųsdamas skenuotas PVM sąskaitas faktūras, elektroniniame laiške dažniausiai nurodydavo tekstą, tačiau kokį tiksliai, negalėjo nurodyti. Parašydavo, kad siunčia užsakymo dokumentus. Kadangi UAB „C. F.“ klientų turėjo daug, nurodydavo ir klientą, kuriam buvo skirti siunčiami dokumentai. Ką dar galėjo nurodyti siųsdamas M. el. laiškus su PVM sąskaitomis faktūromis, neprisimena. M. dirbdamas UAB „C. F.“ naudojosi nešiojamuoju kompiuteriu, tačiau kokio modelio, nežino. Ar kompiuteris priklausė bendrovei, ar buvo M. nuosavybė, taip pat nežino. Parengtą PVM sąskaitą faktūrą M. el. paštu išsiųsdavo sąskaitos išrašymo dieną, taip pat būdavo atvejų, kad sąskaitą išsiųsdavo kitą dieną. Būdavo ir tokių atvejų, kad vienu elektroniniu laišku siuntė kelias PVM sąskaitas faktūras, tačiau tikslaus kiekvienos PVM sąskaitos faktūros siuntimo M. laiko negali nurodyti, tokios informacijos nėra išsisaugojęs. Neprisimena, ar M. el. paštu gavęs jo siųstas PVM sąskaitas faktūras ką nors atrašydavo, galėjo būti įvairiai. PVM sąskaitas faktūras visuomet rengdavo gauto užsakymo pagrindu. Klientų užsakymus jam pateikdavo M., o M. užsakymus pateikdavo klientai elektroniniu būdu. Jam (liudytojui) užsakymus tuo pačiu darbiniu el. paštu persiųsdavo M.. PVM sąskaitas faktūras galėjo parengti tik jis (liudytojas), nes vienintelis buvo už tai atsakingas. PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodyti tik apmokėjimo terminai. Nebuvo nustatyto termino, per kiek laiko M. gavęs iš jo parengtą PVM sąskaitą faktūrą turi ją išsiųsti klientams. PVM sąskaita faktūra dažniausiai būdavo išrašoma tuomet, kai kliento užsakyta produkcija būdavo pakrauta išvežimui. Galėjo būti vienos dienos paklaida. Kadangi UAB „C. F.“ gaminamos produkcijos kainos skiriasi, tai prekių rūšis PVM sąskaitose faktūrose kažkas galėjo sugalvoti keisti ar klastoti tik dėl skirtingų prekių kainų (3 t., b. l. 97–100).
2018 m. kovo 9 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui liudytojo D. L. duoti parodymai apie tai, kad šiuo metu dirba UAB „C. F.“ vadybininko pareigose. Vadybininku bendrovėje dirba apie ketverius metus, yra atsakingas už pardavimus, bendravimą su klientais, užsakymų priėmimą. Bendrovei vadovauja J. J.. M. B. pažįsta. Pažįstami yra nuo vaikystės, kartu lankė tą pačią mokyklą, jų santykiai geri, tačiau šiuo metu nebendrauja. M. išėjus iš UAB „C. F.“ vadybininko pareigų, dalis M. darbų atiteko jam. M. bendrovėje, taip pat kaip ir jis, buvo atsakingas už pardavimus, bendravimą su klientais, užsakymų priėmimą, todėl bendravimas su tais klientais, su kuriais bendravo M., M. išėjus atiteko jam tol, kol buvo surastas ir į M. vietą priimtas kitas asmuo. Jam žinoma informacija, kad M. galimai klastojo PVM sąskaitas faktūras. Pats M. nieko nesiteiravo apie susidariusią situaciją, nes informacija jam tapo žinoma tik po M. atleidimo. Su M. po jo išėjimo iš UAB „C. F.“, nebendravo. Bendrovė (duomenys neskelbtini) jam yra žinoma. Ši bendrovė buvo klientas, su kuriuo dirbdamas UAB „C. F.“ bendravo M., vėliau, M. išėjus, bendravimą su bendrove perėmė jis. Su minėtos bendrovės savininkais M. ir P. bendravo telefonu, elektroniniu paštu bendravimas vyko labai minimaliai. Kiek laiko vyko bendradarbiavimas su paminėta bendrove, t. y. nuo kada prasidėjo, negali pasakyti, bet tęsiasi iki šiol. UAB „C. F.“ tiekia (duomenys neskelbtini) įvairių rūšių sausus pusryčius. Jam buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) bendrovė neatsiskaitė su UAB „C. F.“ už pristatytas prekes, kad buvo susidaręs įsiskolinimas. Įsiskolinimas buvo susidaręs tuo metu, kuomet su (duomenys neskelbtini) bendrovės atsakingais asmenimis bendravo M.. Kas pastebėjo ar nustatė susidariusi įsiskolinimą, nežino. Telefoninio pokalbio metu (duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys nurodė, kad (duomenys neskelbtini) už pristatytas prekes atsiskaitė, tačiau jiems buvo nurodyta kitos bendrovės – UAB „A. D.“ banko sąskaita, į kurią už pristatytas prekes jie du ar tris kartus pervedė pinigus. Negali pasakyti, kas ir dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini) atsakingiems asmenims nurodė pinigus už prekes pervesti ne į UAB „C. F.“, o į UAB „A. D.“ banko sąskaitą, gali būti, kad tai nurodė padaryti M.. UAB „A. D.“ su UAB „C. F.“ susijusi tik tiek, kad bendrovė UAB „A. D.“ kelis kartus tvarkė UAB „C. F.“ automobilius. Bendrovės vadovo V. T. asmeniškai nepažįsta. Analogiškas atvejis buvo ir su (duomenys neskelbtini) klientais (duomenys neskelbtini). M. išėjus iš UAB „C. F.“, bendravimą su bendrovės atsakingais asmenimis perėmė jis. Jam žinoma, jog yra susidaręs nemažo dydžio minėtos bendrovės įsiskolinimas, t. y. bendrovė kurį laiką nemokėjo už pristatytas prekes. Įsiskolinimas susidarė M. bendraujant su klientu. Įsiskolinimo susidarymo aplinkybių pats nesiaiškino, nes jas aiškinosi bendrovės vadovė, kuri buvo nuvykusi pas (duomenys neskelbtini) bendrovės atsakingus asmenimis. Kuomet M. dirbo UAB „C. F.“, yra buvę atvejų, kuomet į M. B. asmeninę banko sąskaitą pervedė tam tikro dydžio pinigines sumas, kokias tiksliai ir kokiu laiku, neprisimena, bet iki 100 Eur. Tai darė todėl, kad M. prašydavo pervesti pinigų. M. jam grąžindavo grynaisiais. Dėl kokių priežasčių M. prašė pervesti pinigų, kam jie buvo reikalingi, jam nėra žinoma (3 t., b. l. 106–108).
2019 m. vasario 8 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui liudytojo D. R. duoti parodymai apie tai, kad neprisimena kada, bet dirbo D. B. įmonėje (duomenys neskelbtini). Neprisimena iš ko ir tiksliai kada, D. B. jis pats įsigijo įmonę (duomenys neskelbtini) tikslu vystyti verslą. Paminėtos bendrovės veikla buvo pirkimas-pardavimas. Bendrovė pirkdavo ir parduodavo automobilių dalis, pakuotes ir maisto produktus tiek iš Lietuvoje, tiek ir iš užsienio šalyse veikiančių bendrovių. Nusipirkęs bendrovę jai vadovavo pats, ją pats oficialiai registravo savo vardu. Buvo vienintelis paminėtos bendrovės akcininkas. Daugiau oficialiai bendrovėje dirbančių asmenų nebuvo. Visą veiklą bendrovė vykdė D. B., Lietuvoje bendrovės padalinio nebuvo, todėl pats nuolat skraidydavo į minėtą šalį. Kokiu adresu D. B. buvo įsikūrusi bendrovė (duomenys neskelbtini), neprisimena. Liudytojas parodė, kad bendrovė veiklos šiuo metu nevykdo. Kiek prisimena, bendrovės veikla buvo sustabdyta 2015 m. pabaigoje dėl nepasisekusio verslo plano. Nuo bendrovės (duomenys neskelbtini) įsigijimo iki jos veiklos sustabdymo be jo kitų bendrovei vadovavusių asmenų niekuomet nebuvo. Bendrovė UAB „A. D.“ jam yra girdėta, kiek žino, įsikūrusi (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nežino. Kas bendrovei vadovauja, taip pat nežino, t. y. tą asmenį pažįsta, tačiau vardo ir pavardės neprisiminė. Kiek jam žinoma, UAB „A. D.“ veikla buvo susijusi su krovinių gabenimu. D. B. įmonė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje veikiančiai bendrovei UAB „A. D.“ tiekė užsakytas prekes, o tiksliau, krovininių automobilių dalis. M. B., kuris nuo senų laikų yra jo pažįstamas, supažindino jį su UAB „A. D.“ direktoriumi. Nuo tada su UAB „A. D.“ ir pradėjo bendradarbiauti. Paminėtai bendrovei buvo reikalingos krovininių automobilių dalys, kurias bendrovė užsakydavo iš (duomenys neskelbtini). Susitikdavo su UAB „A. D.“ direktoriumi, kuris nurodydavo, kokios automobilių dalys yra reikalingos, o jis tas dalis, jei visas rasdavo, užsienio valstybėje įsigydavo ir pristatydavo. Kartais paskambindavo M. B. ir liepdavo atvažiuoti, nes reikalingos automobilių dalys. Koks buvo M. vaidmuo, nežino. M. buvo tik jo pažįstamas, su juo nebendrauja. Kiek jam žinoma, UAB „A. D.“ M. nedirbo, tik bendravo su UAB „A. D.“ direktoriumi. Jis (liudytojas) pats išrašydavo UAB „A. D.“ sąskaitas faktūras, kurias pateikdavo atvežęs, ne elektroniniu paštu. Visuomet bendravo tik su bendrovės direktoriumi. Atsiskaitymai už pristatytas prekes, t. y. automobilių dalis, vykdavo grynaisiais pinigais. Pinigus jam išmokėdavo pats bendrovės UAB „A. D.“ direktorius. Piniginių lėšų išmokėjimą įformindavo kasos išlaidų orderiu arba pinigų priėmimo perdavimo kvitu. Kas pasirašydavo kasos išlaidų orderius, nežino. Pagal tyrėjos parodytus kasos išlaidų orderius, parodė: 1. ar 2016 m. sausio 4 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 1, grafoje „gavėjo parašas“, nurodytas jo parašas, ar kasos išlaidų orderį pasirašė jis, negali atsakyti. Ar orderyje nurodyta suma – 18000 Eur jam buvo sumokėta, negali pasakyti, nes neprisimena. Už kokias prekes, negali nurodyti; 2. ar 2016 m. sausio 18 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 6, grafoje „gavėjo parašas“, nurodytas jo parašas, ar kasos išlaidų orderį pasirašė jis, negali atsakyti. Ar orderyje nurodyta suma – 12270 Eur jam buvo sumokėta, negali pasakyti, nes neprisimena. Už kokias prekes, negali nurodyti; 3. ar 2016 m. kovo 9 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 11, grafoje „gavėjo parašas“, nurodytas jo parašas, ar kasos išlaidų orderį pasirašė jis, negali pasakyti. Ar orderyje nurodyta suma – 25000 Eur jam buvo sumokėta, negali pasakyti, nes neprisimena. Už kokias prekes, negali nurodyti; 4. ar 2016 m. balandžio 21 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 14, grafoje „gavėjo parašas“, nurodytas jo parašas, ar kasos išlaidų orderį pasirašė jis, negali atsakyti. Ar orderyje nurodyta suma – 18000 Eur jam buvo sumokėta, negali pasakyti, nes neprisimena. Už kokias prekes, negali nurodyti; 5. ar 2016 m. gegužės 2 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 15, grafoje „gavėjo parašas“, nurodytas jo parašas, ar kasos išlaidų orderį pasirašė jis, negali atsakyti. Ar orderyje nurodyta suma – 11000 Eur jam buvo sumokėta, negali pasakyti, nes neprisimena. Už kokias prekes, negali nurodyti; 6. ar 2016 m. birželio 6 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 6, grafoje „gavėjo parašas“, nurodytas jo parašas, ar kasos išlaidų orderį pasirašė jis, negali pasakyti. Ar orderyje nurodyta suma – 19890 Eur jam buvo sumokėta, negali pasakyti, neprisimena. Už kokias prekes, negali nurodyti; 7. ar 2016 m. rugpjūčio 29 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 23, grafoje „gavėjo parašas“, nurodytas jo parašas, ar kasos išlaidų orderį pasirašė jis, negali atsakyti. Ar orderyje nurodyta suma – 15200 Eur jam buvo sumokėta, negali pasakyti, nes neprisimena. Už kokias prekes, negali nurodyti; 8. ar 2016 m. rugsėjo 20 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 25, grafoje „gavėjo parašas“, nurodytas jo parašas, ar kasos išlaidų orderį pasirašė jis, negali nurodyti. Ar orderyje nurodyta suma – 11600 Eur jam buvo sumokėta, negali pasakyti, nes neprisimena. Už kokias prekes, negali nurodyti; 9. ar 2016 m. spalio 3 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 27, grafoje „gavėjo parašas“, nurodytas jo parašas, ar kasos išlaidų orderį pasirašė jis, negali atsakyti. Ar orderyje nurodyta suma – 12500 Eur jam buvo sumokėta, negali atsakyti, nes neprisimena. Už kokias prekes, negali nurodyti; 10. Ar 2016 m. spalio 27 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 29, grafoje „gavėjo parašas“, nurodytas jo parašas, ar kasos išlaidų orderį pasirašė jis, negali atsakyti. Ar orderyje nurodyta suma – 9500 Eur jam buvo sumokėta, negali atsakyti, nes neprisimena. Už kokias prekes, negali nurodyti; 11. ar 2016 m. lapkričio 10 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 30, grafoje „gavėjo parašas“, nurodytas jo parašas, ar kasos išlaidų orderį pasirašė jis, negali atsakyti. Ar orderyje nurodyta suma – 14900 Eur jam buvo sumokėta, negali atsakyti, nes neprisimena. Už kokias prekes, negali nurodyti; 12. ar 2016 m. gruodžio 16 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 34 nurodyta suma jam buvo sumokėta, negali pasakyti. Už kokias prekes, negali nurodyti. Kodėl orderyje nepasirašė, negali atsakyti; 13. ar 2017 m. sausio 26 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 26, grafoje „gavėjo parašas“, nurodytas jo parašas, ar kasos išlaidų orderį pasirašė jis, negali atsakyti. Ar orderyje nurodyta suma – 18500 Eur jam buvo sumokėta, negali atsakyti, nes neprisimena. Už kokias prekes, negali nurodyti; 14. ar 2017 m. gegužės 2 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 12, grafoje „gavėjo parašas“, nurodytas jo parašas, ar kasos išlaidų orderį pasirašė jis, negali atsakyti. Ar orderyje nurodyta suma – 11500 Eur jam buvo sumokėta, negali atsakyti, nes neprisimena. Už kokias prekes, negali nurodyti; 15. ar 2017 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 14, grafoje „gavėjo parašas“, nurodytas jo parašas, ar kasos išlaidų orderį pasirašė jis, negali atsakyti. Ar orderyje nurodyta suma – 11000 Eur jam buvo sumokėta, negali pasakyti, nes neprisimena. Už kokias prekes, negali nurodyti. Ar nurodytuose kasos išlaidų orderiuose, parašas panašus į jo, negali pasakyti. Parodė, kad pagal išvardintus kasos išlaidų orderius jam reikėtų patikrinti atitinkamus D. B. įmonės (duomenys neskelbtini) dokumentus, tik tada į klausimus galėtų atsakyti tiksliai. Nežino, ar viso jam, kaip D. B. įmonės (duomenys neskelbtini) vadovui, pagal išvardintus kasos išlaidų orderius buvo išmokėta 221160 Eur suma, turėtų patikrinti išrašytas sąskaitas apmokėjimui (3 t., b. l. 112–115).
2019 m. vasario 19 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui liudytojo D. R. duoti parodymai apie tai, kad jis nepatikrino D. B. įmonės (duomenys neskelbtini) dokumentų, negalėjo to padaryti, kadangi visi bendrovės dokumentai yra D. B., buhalterinę apskaitą tvarkiusioje įmonėje, kurios pavadinimo neprisimena. Kad patikrintų dokumentus, bendrovei UAB „A. D.“ išrašytas sąskaitas apmokėjimui, turėtų nuvykti į minėtą šalį. Bendrovė veiklos nevykdo, o visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai yra buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės žinioje D. B.. Negali atsakyti, ar pagal 2019 m. vasario 8 d. liudytojo apklausos metu išvardintus kasos išlaidų orderius jam buvo išmokėta 221160 Eur pinigų suma, nes tiksliai neprisimena. Atitinkamą pinigų sumą, tam tikru laikotarpiu UAB „A. D.“ už prekes D. B. įmonei (duomenys neskelbtini) yra sumokėjusi, tačiau kada tiksliai ir kokią tiksliai pinigų sumą, neprisimena. Dėl 2019 m. vasario 8 d. liudytojo apklausos metu išvardintų ir tyrėjos parodytų UAB „A. D.“ išrašytų kasos išlaidų orderių parodė, kad kasos išlaidų orderiuose grafoje „Gavėjo parašas“ nurodytas parašas yra ne jo, paminėtų dokumentų jis pats nepasirašė. Kaip minėjo ankstesnės apklausos metu, D. B. įmonėje (duomenys neskelbtini) be jo paties dirbančių asmenų niekuomet nebuvo, todėl paminėtų kasos išlaidų orderių negalėjo pasirašyti joks kitas D. B. įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas ar atsakingas asmuo. Dokumentus bendrovės vardu galėjo pasirašyti tik jis pats, bet šiuo konkrečiu atveju to nedarė, UAB „A. D.“ išrašytų kasos išlaidų orderių nepasirašė, kas galėjo tai padaryti, nežino (3 t., b. l. 116–117).
2018 m. sausio 9 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui liudytojos I. Č. duoti parodymai apie tai, kad UAB „A. D.“ buhalterinę apskaitą tvarko maždaug 3 metus. Visi reikalingi dokumentai Valstybinei mokesčių inspekcijai yra pateikti, todėl nesudėtinga patikrinti. UAB „A. D.“ vadovauja V. T.. Tiesa, pačioje pradžioje bendrovei vadovavo V. brolis V. T.. Jai tvarkant minėtos bendrovės buhalterinę apskaitą visada teko bendrauti tik su jos vadovu V. T.. Bendrovėje UAB „A. D.“ dirba penki žmonės. UAB „A. D.“ veikla yra automobilių taisymas ir automobilių dalių pardavimas. Ji nežino, nemato tokių duomenų kokiems automobiliams ir kokias detales minėta bendrovė parduoda. UAB „A. D.“ parduoda detales užsienio įmonėms. Kiek prisimena, yra dvi užsienio bendrovės, kurioms UAB „A. D.“ parduoda automobilių detales. Viena iš jų yra (duomenys neskelbtini) bendrovė, o kitos neprisimena. Negali nurodyti tikslaus laiko kada bei kokiomis aplinkybėmis UAB „A. D.“ pradėjo bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) bendrove (duomenys neskelbtini) Jai tai tapo žinoma tuomet, kai bendrovės direktorius V. T. jai atvežė PVM sąskaitas faktūras. V. T. sąskaitas jai pristato iki kiekvieno mėnesio 20 d., kadangi dokumentus būtina pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. V. T. dokumentus jai visuomet pristato į darbą, adresu (duomenys neskelbtini), ten yra jos darbo kabinetas. Pagal jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras matė, jog UAB „A. D.“ (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) parduodavo atitinkamus įrankius ar detales, tačiau kokias tiksliai, neprisimena. Nežino kada, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu būdu buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp UAB „A. D.“ ir (duomenys neskelbtini) bendrovės (duomenys neskelbtini), jeigu tokia sutartis išvis buvo pasirašyta. Jai tokia sutartis pateikta nebuvo, jos nematė, todėl nežino, kodėl ji iki šiol nebuvo pateikta prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir kur šiuo metu yra saugoma. Sutarties pasirašymo aplinkybes galėtų paaiškinti bendrovės direktorius V. T.. Jai nežinoma, kas yra (duomenys neskelbtini) bendrovės atsakingi asmenys, vadybininkai, ar kokiu būdu vyko bendravimas su jos atstovais. Tai galėtų paaiškinti pats direktorius. Kaip dažnai vyksta tam tikrų automobilių dalių ar įrenginių pardavimai užsienio įmonėms, negali atsakyti. Kartais būna, kad per mėnesį įvyksta keli pardavimai, o kartais praeina tam tikras laikotarpis ir užsienio įmonėms pardavimų nebūna atlikta. Užsienio įmonėms parduodamų automobilių detalių ar įrenginių kainos būna nemažos. Kartais siekia 10-12 tūkstančių Eur. UAB „A. D.“ automobilių detales perka Lietuvoje, dažniausiai iš bendrovės (duomenys neskelbtini), UAB „I. C.“. Automobilių dalių, įsigytų Lietuvoje, UAB „A. D.“ neparduodavo. Parduodavo tik automobilių atitinkamus įrenginius, įsigytus iš užsienio bendrovių, tačiau kokių tiksliai, negali nurodyti. Atsiskaitymai su užsienio įmonėmis visuomet vyksta bankiniu pavedimu. T. y. už tam tikras iš UAB „A. D.“ įgytas detales ar įrenginius užsienio bendrovė perveda atitinkamą pinigų sumą į UAB „A. D.“ banko sąskaitą. Minėta bendrovė turi dvi banko sąskaitas. Vieną – atidarytą (duomenys neskelbtini) banke ir kitą, atidarytą L. B. AB banke. Dažniausiai atsiskaitymai su užsienio įmonėmis vykdavo būtent per L. B. AB banko sąskaitą. Matydavo (duomenys neskelbtini) bendrovės atliktus pervedimus į UAB „A. D.“ banko sąskaitą. Jai pačiai niekuomet nekilo jokių neaiškumų, kodėl ir už ką pervedami pinigai, nes visos pinigų sumos buvo pervestos pagal jai direktoriaus pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Jokių neatitikimų niekuomet nebuvo. Bankiniu pavedimu iš užsienio bendrovių gauti pinigai būna panaudojami skolai grąžinti, kadangi užsienio bendrovėms reikalingos automobilių detalės ar įrenginiai perkami į skolą. Kuomet užsienio bendrovė su UAB „A. D.“ atsiskaito, yra grąžinama skola bendrovei, iš kurios buvo įsigytos detalės ar įranga, o likusi pinigų suma įnešama į bendrovės kasą. Kaip gautos piniginės lėšos panaudojamos bendrovės veikloje, yra atvaizduota bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Bankiniu pavedimu gautus mokėjimus administruoja bendrovės direktorius. Jis jai atveža ir pristato tik išrašus. UAB „A. D.“ direktorius V. T. yra bendrovės kasininkas. Jis taip pat yra atsakingas už sąskaitų išrašymą. Jai yra žinomi bendrovės UAB „C. F.“ duomenys iš jai pateiktų PVM sąskaitų faktūrų. Kokias paslaugas ir kada UAB „A. D.“ teikė minėtai bendrovei, neprisimena (3 t., b. l. 131–133).
2019 m. balandžio 30 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui liudytojos I. Č. duoti parodymai apie tai, kad 2016 m. sausio 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1, 2016 m. sausio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 6, 2016 m. kovo 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. 11, 2016 m. balandžio 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. 14, 2016 m. gegužės 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 15, 2016 m. birželio 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. 6, 2016 m. rugpjūčio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 23, 2016 m. rugsėjo 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 25, 2016 m. spalio 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 27, 2016 m. spalio 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. 29, 2016 m. lapkričio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 30, 2016 m. gruodžio 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. 34, 2017 m. sausio 26 d. kasos išlaidų orderį Nr. 26, 2017 m. gegužės 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 12, 2017 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 14 parengė ji, atitinkamos kompiuterinės programos būdu. Kasos išlaidų orderiai buvo parengti tada, kuomet nurodytos jų datos. Kasos išlaidų orderius parengė, kai jai nurodymą išrašyti kasos išlaidų orderius atitinkamai sumai davė UAB „A. D.“ direktorius V. T.. Kasos išlaidų orderių išrašymo pagrindą taip pat nurodė direktorius. Parengusi aukščiau nurodytus UAB „A. D.“ kasos išlaidų orderius, kiekvieną kartą juos tuščius, nepasirašytus pateikia bendrovės direktoriui V. T.. Pati kasos išlaidų orderiuose pasirašydavo tuomet, kai jie grįždavo atgal pas ją su visais parašais ir užpildyti. Kokius užpildytus kasos išlaidų orderius direktorius V. T. jai pateikė, tokius ji ir įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, nes neturėjo teisės to nedaryti. Paminėtuose kasos išlaidų orderiuose direktoriaus V. T. parašas panašus į parašo antspaudą, t. y. faksimilę, kurią jis naudodavo visuose bendrovės dokumentuose. Jai nėra žinoma, ar pagal aukščiau nurodytus kasos išlaidų orderius pinigai buvo išmokėti ir jei buvo išmokėti, tai kokiam asmeniui. Bendrovės kasininkas buvo V. T.. Jai nėra žinoma jokia informacija apie bendrovę (duomenys neskelbtini). Nežino, kokias prekes ar paslaugas paminėta bendrovė suteikė bendrovei UAB „A. D.“. Jai nežinomas bendrovės (duomenys neskelbtini) atsakingas asmuo. Internete matė, kad bendrovė prekiauja atitinkama įranga ir yra PVM mokėtoja. Taip pat matydavo išrašytas PVM sąskaitas faktūras, todėl UAB „A. D.“ galimai su minėta bendrove vykdė sandorius. Jai nežinoma, kad UAB „A. D.“ laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. pagal 15 vnt. kasos išlaidų orderių D. B. įmonės „(duomenys neskelbtini) vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų (Invoice) pagrindu nurašė iš viso 221160 Eur piniginių lėšų grynais pinigais (2016 metais iš viso 180160 Eur, 2017 m. sausio–gegužės mėn. iš viso 41000 Eur). Kasos išlaidų orderiuose nurodyta, kad apmokama už prekes įmonei (duomenys neskelbtini), nurodyti sąskaitos serija ir numeris bei suma eurais. Nežino, kodėl piniginių lėšų gavimo faktą patvirtinantys dokumentai iš D. B. įmonės „Trans G. S.“ LTD prie kasos išlaidų orderių nepridėti – direktorius turėjo pridėti dokumentų kopijas. Kodėl kasos išlaidų orderiuose nenurodyti asmens (įmonės atstovo), priimančio pinigus, duomenys (pareigos, vardas ir pavardė), taip pat negali atsakyti. Jai nežinoma, dėl kokių priežasčių 2016 m. gruodžio 16 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 34, pagal kurį įformintas 12300 Eur išmokėjimas, nėra pinigų gavėjo parašo – už tai atsakingas direktorius (3 t., b. l. 134–136).
2021 m. gegužės 11 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui liudytojos I. Č. duoti parodymai apie tai, kad ji UAB „A. D.“ buhalterinę apskaitą tvarkė tuomet, kai bendrovei vadovavo direktorius V. T.. Bendrovės akcininkai tuo metu buvo tiek V. T., tiek jo brolis V. T., po kurio laiko bendrovės akcininku tapo D. Š., bet kokiais tiksliai laikotarpiais asmenys buvo bendrovės akcininkais, negali nurodyti. UAB „A. D.“ turėjo atidarytas dvi banko sąskaitas ir, kiek pamena, vieną banko mokėjimo kortelę, išduotą L. B. AB. Taip pat buvo išduoti ir elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys, kurie, kaip ir bendrovės vardu išduota banko mokėjimo kortelė, turėjo būti pas bendrovės direktorių V. T.. Bendrovės banko mokėjimo kortele, elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis pati niekuomet nedisponavo, jie niekuomet nebuvo pas ją laikomi. Bendrovei išduota banko mokėjimo kortele, kaip ir elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis galėjo naudotis tik bendrovės UAB „A. D.“ direktorius V. T.. Nežino, ar bendrovės direktorius V. T. buvo kam nors perdavęs UAB „A. D.“ banko mokėjimo kortelę ar kitus jos duomenis (3 t., b. l. 137–140).
2018 m. sausio 8 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui liudytojos J. B. duoti parodymai apie tai, kad M. B. yra jos vyras, nėra oficialiai išsiskyrę, bet jau tris mėnesius kartu negyvena. Su vyru bendrauja minimaliai, tik dėl vaikų. Kartu su M. B. gyveno nuo 2010 metų. Gali būti, kad 2011 m. rugsėjo ar spalio mėnesį M. įsidarbino UAB „C. F.“, kuriai vadovauja jos mama J. J.. Kokios buvo M. pareigos, jai nebuvo ir nėra žinoma. M. UAB „C. F.“ įsidarbino bendru sutarimu su jos mama, nebuvo kažkokio atskiro pasiūlymo ar pageidavimo. Kaip M. sekėsi bendrovėje dirbti, jai nežinoma, jis apie darbą niekuomet nekalbėjo ir nepasakojo. Kuomet M. dirbo UAB „C. F.“, jų šeimos mėnesinės pajamos buvo tik M. gaunamas mėnesinis atlyginimas, tačiau kokio dydžio jis buvo, nežino. Jai žinoma, kad M. turėjo kažkokių įsiskolinimų, kadangi gyvenamosios vietos adresu vis ateidavo laiškai M. B. vardu, o tiksliau – raginimai sumokėti skolą iš greitųjų kreditų bendrovių. Ši informacija jai tapo žinoma tik tuomet, kai pamatė laiškus, adresuotus M. su nurodymu sumokėti skolas. Apie jokius kreditus ar įsiskolinimus M. niekuomet nekalbėjo. Kiek jai teko matyti, įsiskolinimų sumos siekė maždaug 1000 Eur. Įsiskolinimas buvo ne vienas. Po darbo valandų M. visuomet būdavo namuose, kartais susitikdavo su šeimos draugais. Kiek jai teko matyti, su jokiais įtartinais asmenimis M. jokių santykių nepalaikydavo, tačiau ką veikdavo, kuomet nebūdavo kartu, nežino. Gyvendama kartu su M. pastebėjo, kad jis disponuoja didesnėmis piniginėmis lėšomis, nei jo gaunamas mėnesinis darbo užmokestis. Niekuomet nesiteiravo, o pats vyras niekuomet neaiškino, koks yra jo papildomai gaunamų pajamų šaltinis. Jai nebuvo žinomi vyro M. B. lošimo atvejai, todėl nieko apie tai pakomentuoti negali. Kiek jai žinoma, M. turėjo (duomenys neskelbtini) banke atidarytą banko sąskaitą, ar tai buvo vienintelė banko sąskaita, negali atsakyti. M. B. galimai turėjo atsidaręs banko sąskaitą ir užsienio valstybėje. Kokiu tikslu ją atsidarė užsienio valstybėje, nežino. Kokiomis piniginėmis sumomis savo banko sąskaitoje vyras disponuoja, kam pinigus leidžia, jai niekuomet nebuvo žinoma, niekuomet neturėjo ir nesinaudojo vyro elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Bendrovė UAB „A. D.“ jai nėra girdėta. V. T. nepažįsta. M. su jos mama J. visuomet sutardavo gerai, jokių konfliktų niekuomet nėra buvę. M. galimi sukčiavimo atvejai jai tapo žinomi 2017 m. vasarą tuomet, kai mama pradėjo aiškintis galimus jo sukčiavimo atvejus. Žino tik tiek, kiek jai pasakė mama, kad M. galimai pasisavino UAB „C. F.“ pinigus. Galimas sukčiavimo mechanizmas jai nėra aiškus, todėl plačiau pakomentuoti negali. M. klausė, kas nutiko, ir prašė, kad paaiškintų susidariusią situaciją, tačiau tai padaryti jis atsisakė, nurodydamas, kad visa situacija yra nesąmonė, kad jokių pinigų jis nepasisavino, kad taip kaip sako jos mama, tiesiog negali būti. Dirbdamas UAB „C. F.“ M. dažnai vykdavo į užsienio valstybes darbo reikalais. Kartais skrisdavo ir į (duomenys neskelbtini), kur gyvena M. sesuo. Paskutinį kartą, M. į (duomenys neskelbtini) skrido spalio mėnesio antroje pusėje ir, kiek jai žinoma, ne pas savo seserį, tačiau koks buvo kelionės tikslas, ji nežino, nes tuo metu jie visiškai nebendravo (3 t., b. l. 88–90).
2021 m. gegužės 11 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui liudytojo T. L. duoti parodymai apie tai, kad maždaug prieš porą metų tapo UAB „A. D.“ direktoriumi, juo yra iki šiol. Tapti minėtos bendrovės direktoriumi sugalvojo ne pats. Šiuo metu vadovauja ne tik UAB „A. D.“. Prieš tapdamas UAB „A. D.“ direktoriumi, kitos savo vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) automobilius tvarkė būtent UAB „A. D.“ autoservise. Neprisimena kada, UAB „A. D.“ dirbęs asmuo D. Š. jo paklausė, ar nenorėtų įsigyti bendrovės UAB „A. D.“ ir tapti jos direktoriumi. Iš pradžių nežinojo, kokios yra D. Š. pareigos bendrovėje, bet tvarkydamas automobilius UAB „A. D.“ automobilių servise visada dėl automobilių remonto kontaktavo būtent su D. Š.. Su paminėto asmens pasiūlymu sutiko, kadangi tuo metu kaip tik svarstė verslo idėją, matė perspektyvą ir ieškojo patalpų, kur galima būtų remontuoti automobilius. Sutikęs su pasiūlymu įsigyti bendrovę, bendrovės reikalus aptarė su D. Š. ir V. T., kurio nepažinojo. Pasirodo, tuo metu bendrovės direktoriumi ir akcininku buvo būtent V. T.. Bendrovės akcininku taip pat buvo ir D. Š.. Prieš įsigydamas bendrovę ir tapdamas jos direktoriumi patikrino bendrovės buhalterinę apskaitą. Buvo informuotas, kad dalis buhalterinių dokumentų yra pas ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus ir jie yra saugūs. Buvo patikintas, kad įmonė tvarkinga, skolų neturi, kad viskas bus tinkamai teisiškai perduota, kad bet kuriuo metu tapęs direktoriumi galės kreiptis į banką dėl paskolų suteikimo ir pan., nors, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo netiesa. UAB „A. D.“ nei karto nebuvo laiku sumokėjusi mokesčių, todėl kreipęsis į bankus jokių paskolų gauti negalėjo. Kaip suprato, V. T. ir D. Š. norėjo bendrovę kažkam perleisti, kadangi sumanė pasukti skirtingais keliais, nesutapo jų interesai, be to, minėjo, kad V. T. galimai turės atlikti laisvės atėmimo bausmę. Sutikęs su pasiūlymu, kreipėsi į teisininkus, kad būtų parengta sutartis, kurią pasirašė su V. T. ir kitu bendrovės akcininku D. Š.. Buvo parduotos visos UAB „A. D.“ akcijos. Tapdamas UAB „A. D.“ direktoriumi, su V. T. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą. Kas tiksliai buvo perduota, neprisimena, tačiau liudytojas parodė, kad jam tapus direktoriumi nebuvo perduota UAB „A. D.“ banko mokėjimo kortelė ir elektroninės bankininkystės duomenys ar generatorius. Nei V. T., nei D. Š. jų neperdavė. Neprisimena, ar tapęs UAB „A. D.“ direktoriumi pats kreipėsi į bankus, bet gavo naują banko mokėjimo kortelę ir elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. UAB „A. D.“ turėjo dvi banko sąskaitas, tačiau tapęs paminėtos bendrovės direktoriumi kreipėsi dėl L. B. AB banke buvusios sąskaitos uždarymo, nes ji nebuvo reikalinga, o likusi banko sąskaita buvo perrašyta jo, kaip naujojo bendrovės direktoriaus, vardu (3 t., b. l. 143–146).
2021 m. sausio 19 d. liudytojo apklausos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais protokole užfiksuoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui spec. liudytojo D. Š. duoti parodymai apie tai, kad kartu su V. T. ir V. T. nusprendė įkurti UAB „A. D.“, kurios veikla buvo susijusi su automobilių remontu. Su V. T. susipažino (duomenys neskelbtini). Su V. T. jį supažindino V., kuris kartu su broliu bendrovę ir įkūrė, jis (liudytojas) prisijungė vėliau, grįžęs iš užsienio. Atitinkamu laikotarpiu buvo UAB „A. D.“ akcininkas. Bendrovės įkūrimo pradžioje bendrovei UAB „A. D.“ vadovavo V. T.. Būdamas akcininkas dalyvavo UAB „A. D.“ veikloje. Kokia buvo jo, kaip akcininko, akcijų vertė bendrovėje, nežino. Kadangi bendrovėje dirbo 2-3 darbuotojai, jiems patikrinus automobilius ir nurodžius, kokių detalių reikia remontuojamiems automobiliams, jis užsirašydavo ir pats vykdavo tų detalių nupirkti. Nupirkęs detales, jas pristatydavo, kad būtų tinkamai suremontuoti klientų automobiliai. Detales pirkdavo Lietuvoje iš tiekėjų, su kuriais buvo sudarytos sutartys, tačiau kokie tai būdavo tiekėjai, neprisimena. Jeigu reikiamų automobilių detalių neturėdavo viena parduotuvė, važiuodavo į kitą. Jis buvo kaip detalių tiekėjas, toks buvo jo darbo pobūdis bendrovėje. Gaudavo minimalų mėnesinį atlyginimą. UAB „A. D.“ teikė automobilių remonto paslaugas, taip pat prekiaudavo automobilių detalėmis. Iš kur UAB „A. D.“ įgijo automobilių detales, kuriomis prekiaudavo, neprisimena. Prekiavo tiek naujomis, tiek dėvėtomis automobilių detalėmis, tačiau kas buvo atsakingas už tų detalių įsigijimą, neprisimena. Ar automobilių detalės buvo užsakinėjamos iš užsienio valstybių, nežino. Kai bendrovei vadovavo V. T., V. T. bendrovės veikloje dalyvavo, dirbo joje, tačiau kokios buvo jo pareigos, nežino. UAB „A. D.“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė, kurios duomenų neprisimena. Kelis kartus yra tekę nuvežti jai reikiamus bendrovės dokumentus. Dokumentus buhalterei nuveždavo tiek jis, tiek V. Dėl kokių priežasčių pasikeitė UAB „A. D.“ direktoriai, nežino. Iš bendrovės direktoriaus pareigų pasitraukus V. T., bendrovei pradėjo vadovauti jo brolis V.. UAB „A. D.“ turėjo atsidariusi banko sąskaitas tiek (duomenys neskelbtini), tiek L. B. AB bankuose. Jis (liudytojas) pats turėjo bendrovei UAB „A. D.“ išduotą L. B. AB banko mokėjimo kortelę. Nežino, kada ir kuriam direktoriui vadovaujant L. B. AB banko mokėjimo kortelė buvo išduota. Kortelę jam perdavė direktorius, tačiau kuris tiksliai, neprisimena. Negali atsakyti, kokias finansines operacijas atliko naudodamasis bendrovei išduota L. B. AB banko mokėjimo kortele. Tą kortelę jis turėjo, tačiau ja nesinaudojo, o jeigu naudojosi, tai turbūt grynino pinigus. Galbūt reikėjo pinigų detalių įsigijimui, galbūt darbuotojų atlyginimams, neprisimena. Pinigų gryninimo faktų neprisimena, galbūt kažkada ir grynino. Jam nebuvo žinoma, kada, kokie atsiskaitymai ir iš ko „įkrisdavo“ į UAB „A. D.“ banko sąskaitą. Bendrovei išduotą banko mokėjimo kortelę turėjo su direktoriaus žinia, be direktoriaus žinios neėmė. Gavęs bendrovės banko kortelę, ją visada turėjo su savimi. Neprisimena, kada ir kokiomis aplinkybėmis kortelės neteko. Arba pasibaigė kortelės galiojimo laikas, arba kortelės buvo tiesiog atsisakyta. Šiuo metu L. B. AB banko mokėjimo kortelės neturi. Neprisimena, ar ta kortelė visuomet buvo pas jį, ar ja naudojosi ir tuo metu UAB „A. D.“ vadovavęs direktorius. Elektroninės bankininkystės duomenimis, išduotais UAB „A. D.“, niekuomet nedisponavo – jam neteko jais pasinaudojant atlikti pavedimus ar atsiskaitymus UAB „A. D.“ vardu. Visus pavedimus atlikdavo direktorius, kuris tuo metu vadovavo. Pasikeitus bendrovės direktoriams, bendrovei išduotos mokėjimo kortelės nesikeitė. Sąskaitas bendrovėje išrašydavo direktorius. Negali atsakyti, ar (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) ir D. B. įmonė (duomenys neskelbtini) jam yra žinomos ar girdėtos. Kažkada UAB „A. D.“ įsigydavo reikiamas detales iš kažkokių užsienio valstybės bendrovių, tačiau kada ir iš kokių, negali nurodyti. Bendrovė UAB „C. F.“ yra girdėta – ši bendrovė buvo įsikūrusi netoliese, jos veikla buvo susijusi su sausais pusryčiais. UAB „C. F.“ yra tvarkiusi automobilius bendrovėje UAB „A. D.“. Jam pačiam niekuomet neteko bendrauti su UAB „C. F.“ vadovaujančiais asmenimis, nebent su paprastais darbuotojais, kurie pristatydavo remontuotinus automobilius. M. B. iš matymo pažįsta. Žino, kad jis dirbo UAB „C. F.“, tačiau jeigu M. B. atvykdavo UAB „A. D.“ įsikūrimo adresu, tai visad kalbėdavo ne su juo, o su V. ar V.. M. buvo vienas iš UAB „C. F.“ darbuotojų, kurie pristatydavo bendrovės automobilius remontui (3 t., b. l. 180–185).
Iš 2020 m. birželio 2 d. akistatos protokolo (į akistatą suvesti asmenys – įtariamasis M. B., liudytoja J. J.) duomenų matyti, kad M. B. laikėsi pozicijos, jog neprisimena, kada ir kokiomis aplinkybėmis parengė UAB „C. F.“ PVM sąskaitas faktūras nurodant jose ne UAB „C. F.“, o UAB „A. D.“ duomenis su atsiskaitomąja banko sąskaita, taip pat pakeičiant prekių kiekius, rūšis ir pritaikant nuolaidas, kurios apmokėjimui buvo pateiktos Ispanijos klientui (duomenys neskelbtini). Jis taip pat nurodė, kad PVM sąskaitas faktūras parengė ne savo iniciatyva, o vykdydamas savo tiesioginių vadovų J. J. ir K. J. nurodymus. Tuo tarpu liudytoja J. J. laikėsi savo duotų parodymų, kad nei ji, nei jos vyras K. J., niekuomet nedavė nurodymų M. B. parengti UAB „C. F.“ PVM sąskaitas faktūras su pakeistais duomenimis ir jas elektroniniu paštu išsiųsti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). M. B. parodė, kad su V. T. susipažino, kai pradėjo dirbti UAB „C. F.“. UAB „C. F.“ ir UAB „A. D.“, kurioje V. dirbo, vykdė veiklą šalia. Su V. T. juos siejo darbiniai klausimai, kadangi visi UAB „C. F.“ automobiliai buvo tvarkomi UAB „A. D.“ auto servise, kur V. T. ir dirbo. V. T. jam į elektroninį paštą, atsiųsdavo sąskaitas už automobilių remontą. Liudytoja J. J. parodė, kad už PVM sąskaitų faktūrų išrašymą UAB „C. F.“ buvo atsakingas tik ūkio dalies vadovas G. B. (3 t., b. l. 186–193).
Iš 2017 m. birželio 20 d. kratos protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad atlikus kratą UAB „A. D.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „A. D.“ buhalterė pateikė 2017 m. birželio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje nurodytus dokumentus: apyvartos žiniaraščius, išrašytas PVM sąskaitos faktūras, 2014 m. gaunamas sąskaitas faktūras, prekių dokumentus, 2014 m. žaliavų pirkimo dokumentus ir 2016 m. banko dokumentus (4 t., b. l. 4–7).
Iš 2017 m. gruodžio 13 d. dokumentų priėmimo perdavimo akto matyti, kad UAB „C. F.“ direktorė J. J. perdavė į bylą iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) klientų gautų dokumentų kopijas (4 t., b. l. 22–184, 5 t., b. l. 1–89).
2017 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini) raštu „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktas UAB „A. D.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. (5 t., b. l. 109–112).
2017 m. lapkričio 8 d. L. B. AB raštu pateikti UAB „A. D.“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai ir likučiai laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. (5 t., b. l. 118–179; 6 t., b. l. 1–28).
2020 m. gruodžio 9 d. L. B. AB raštu pateikta informacija apie tai, jog UAB „A. D.“ direktoriui V. T. buvo išduota nauja mokėjimo kortelė su naujais elektroninės bankininkystės prisijungimais. Išduota nauja kortelė buvo naudojama. Naujai išduoti elektroninės bankininkystės prisijungimai buvo naudoti iki 2013 m. spalio 16 dienos. Nuo 2013 m. spalio 16 d. V. T. perduotas/priskirtas slaptažodžių generatorius, anksčiau priklausęs V. T., kuris vėliau buvo naudojamas. Elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2017 m. sausio 25 d. naudojosi V. T., minėtu laikotarpiu išduotomis mokėjimo kortelėmis, banko turimais duomenimis, naudojosi V. T. ir D. Š. (6 t., b. l. 136).
2017 m. lapkričio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota prie 2017 m. birželio 12 d. pareiškimo UAB „C. F.“ pridėtų dokumentų, t. y. originalių ir galimai suklastotų PVM sąskaitų faktūrų apžiūra. Iš minėtos apžiūros duomenų matyti:
1. UAB „C. F.“ 2016 m. spalio 3 d. ūkio dalies vadovo G. B. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaip siuntėjas nurodyta bendrovė UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Kaip gavėjas dokumente nurodytas (duomenys neskelbtini). Pakrovimo data dokumente – 2016 m. spalio 3 diena. Viso: 2772 pakuotės, suma – 13327,22 Eur. Sulyginus kitą tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti M. B. duomenys, matyti, jog skiriasi PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat siuntėjas: UAB „A. D.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas nurodytas tas pats, prekių pavadinimai taip pat. Matyti nurodytas neteisingas prekės – spragintų ryžių kodas 8436545890226, o taip pat prekių kainos nurodytos žemesnės nei originalioje PVM sąskaitoje faktūroje, dėl ko bendros prekių sumos abiejuose PVM sąskaitose faktūrose nesutampa. Matyti, jog galimai suklastotoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) visų prekių kainos nurodytos 0,406, tuo tarpu originaliame dokumente – 0,4007, todėl originaliame dokumente bendra mokėtina suma už prekes 13327,22 Eur, o galimai suklastotame – 13505,18 Eur. Galimai suklastota PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) parengta ne ant firminio UAB „C. F.“ blanko ir nurodant neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis;
2. UAB „C. F.“ 2016 m. spalio 19 d. ūkio dalies vadovo G. B. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaip siuntėjas nurodyta bendrovė UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas dokumente nurodytas (duomenys neskelbtini). Pakrovimo data dokumente – 2016 m. spalio 19 diena. Viso: 1836 pakuotės, suma – 7490,88 Eur. Sulyginus kitą tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti M. B. duomenys, matyti, jog skiriasi PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat siuntėjas: UAB „A. D.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas nurodytas tas pats, prekių pavadinimai, kiekiai bei kainos, taip pat. Galimai suklastota PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) parengta ne ant firminio UAB „C. F.“ blanko ir nurodant neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis apie prekių siuntėją ir PVM sąskaitos faktūros numerį;
3. UAB „C. F.“ 2016 m. spalio 24 d. ūkio dalies vadovo G. B. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaip siuntėjas nurodyta bendrovė UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas dokumente nurodytas (duomenys neskelbtini). Pakrovimo data dokumente – 2016 m. spalio 24 diena. Viso: 756 pakuotės, suma – 2993,76 Eur. Sulyginus kitą tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti M. B. duomenys, matyti, jog skiriasi PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat siuntėjas: UAB „A. D.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas nurodytas tas pats, prekių pavadinimai, kodai ir kiekiai taip pat. Prekių kainos nurodytos didesnės nei originalioje PVM sąskaitoje faktūroje, dėl ko bendros prekių sumos abiejuose PVM sąskaitose faktūrose nesutampa. Matyti, jog galimai suklastotoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) visų prekių kainos nurodytos 0,34, tuo tarpu originaliame dokumente – 0,33, todėl originaliame dokumente bendra mokėtina suma už prekes 2993,76 Eur, o galimai suklastotame – 3084,48 Eur. Galimai suklastota PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) parengta ne ant firminio UAB „C. F.“ blanko ir nurodant neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis;
4. UAB „C. F.“ 2016 m. lapkričio 3 d. ūkio dalies vadovo G. B. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaip siuntėjas nurodyta bendrovė UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas dokumente nurodytas (duomenys neskelbtini). Pakrovimo data dokumente – 2016 m. lapkričio 3 diena. Viso: 3564 pakuotės, suma – 16763,50 Eur. Sulyginus kitą tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti M. B. duomenys, matyti, jog skiriasi PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat siuntėjas: UAB „A. D.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas nurodytas tas pats, prekių pavadinimai, kodai ir kiekiai taip pat. Prekių kainos nurodytos didesnės nei originalioje PVM sąskaitoje faktūroje, dėl ko bendros prekių sumos abiejuose PVM sąskaitose faktūrose nesutampa. Matyti, jog galimai suklastotoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) visų prekių kainos nurodytos 0,394, tuo tarpu originaliame dokumente – 0,3919 ir 0,3920, todėl originaliame dokumente bendra mokėtina suma už prekes 16763,50 Eur, o galimai suklastotame – 16850,58 Eur. Galimai suklastota PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) parengta ne ant firminio UAB „C. F.“ blanko ir nurodant neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis;
5. UAB „C. F.“ 2016 m. lapkričio 11 d. ūkio dalies vadovo G. B. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaip siuntėjas nurodyta bendrovė UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas dokumente nurodytas (duomenys neskelbtini). Pakrovimo data dokumente – 2016 m. lapkričio 16 diena. Viso: 756 pakuotės, suma – 2993,76 Eur. Sulyginus kitą tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti M. B. duomenys, matyti, jog skiriasi PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat siuntėjas: UAB „A. D.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas nurodytas tas pats, prekių pavadinimai, kiekiai taip pat. Prekių kainos nurodytos didesnės nei originalioje PVM sąskaitoje faktūroje, dėl ko bendros prekių sumos abiejuose PVM sąskaitose faktūrose nesutampa. Matyti, jog galimai suklastotoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VT336 visų prekių kainos nurodytos 0,34, tuo tarpu originaliame dokumente – 0,33, todėl originaliame dokumente bendra mokėtina suma už prekes 2993,76 Eur, o galimai suklastotame – 3084,48 Eur. Galimai suklastota PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) parengta ne ant firminio UAB „C. F.“ blanko ir nurodant neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis;
6. UAB „C. F.“ 2016 m. gruodžio 19 d. ūkio dalies vadovo G. B. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaip siuntėjas nurodyta bendrovė UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas dokumente nurodytas (duomenys neskelbtini). Pakrovimo data dokumente – 2016 m. gruodžio 19 diena. Viso: 2178 pakuotės, suma – 8672,40 Eur. Sulyginus kitą tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti M. B. duomenys, matyti, jog skiriasi PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat siuntėjas: UAB „A. D.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas nurodytas tas pats, prekių pavadinimai, kiekiai taip pat, skiriasi paskutiniosios prekės kodas. Originalioje PVM sąskaitoje faktūroje prekės kodas nurodytas 84365458900059, o galimai suklastotoje – 8436545890226. Prekių kainos nurodytos didesnės nei originalioje PVM sąskaitoje faktūroje, dėl ko bendros prekių sumos abiejuose PVM sąskaitose faktūrose nesutampa. Matyti, jog galimai suklastotoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) visų prekių kainos nurodytos 0,34, tuo tarpu originaliame dokumente – 0,33 ir 0,34, todėl originaliame dokumente bendra mokėtina suma už prekes 8672,40 Eur, o galimai suklastotame – 8886,24 Eur. Galimai suklastota PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) parengta ne ant firminio UAB „C. F.“ blanko ir nurodant neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis;
7. UAB „C. F.“ 2017 m. sausio 18 d. ūkio dalies vadovo G. B. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaip siuntėjas nurodyta bendrovė UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas dokumente nurodytas (duomenys neskelbtini). Pakrovimo data dokumente – 2017 m. sausio 18 diena. Viso: 756 pakuotės, suma – 2993,76 Eur. Sulyginus kitą tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti M. B. duomenys matyti, jog skiriasi PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat siuntėjas: UAB „A. D.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas nurodytas tas pats, prekių pavadinimai, kiekiai taip pat. Prekių kodai dokumentuose nurodyti skirtingi. Prekių kainos nurodytos didesnės nei originalioje PVM sąskaitoje faktūroje, dėl ko bendros prekių sumos abiejuose PVM sąskaitose faktūrose nesutampa. Matyti, jog galimai suklastotoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) visų prekių kainos nurodytos 0,34, tuo tarpu originaliame dokumente – 0,33, todėl originaliame dokumente bendra mokėtina suma už prekes 2993,76 Eur, o galimai suklastotame – 3084,48 Eur. Galimai suklastota PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) parengta ne ant firminio UAB „C. F.“ blanko ir nurodant neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis;
8. UAB „C. F.“ 2017 m. sausio 23 d. ūkio dalies vadovo G. B. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaip siuntėjas nurodyta bendrovė UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas dokumente nurodytas (duomenys neskelbtini). Pakrovimo data dokumente – 2017 m. sausio 22 diena. Viso: 3456 pakuotės, suma – 16760,78 Eur. Sulyginus kitą, tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti M. B. duomenys, matyti, jog skiriasi PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat siuntėjas: UAB „A. D.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas nurodytas tas pats, prekių pavadinimai, kiekiai taip pat, skiriasi prekių kodai. Prekių kainos nurodytos didesnės nei originalioje PVM sąskaitoje faktūroje, dėl ko bendros prekių sumos abiejuose PVM sąskaitose faktūrose nesutampa. Matyti, jog galimai suklastotoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) visų prekių kainos nurodytos 0,406, tuo tarpu originaliame dokumente – 0,4041, 0,4042, todėl originaliame dokumente bendra mokėtina suma už prekes 16760,78 Eur, o galimai suklastotame – 16837,64 Eur. Galimai suklastota PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) parengta ne ant firminio UAB „C. F.“ blanko ir nurodant neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis;
9. UAB „C. F.“ 2017 m. vasario 8 d. ūkio dalies vadovo G. B. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaip siuntėjas nurodyta bendrovė UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas dokumente nurodytas (duomenys neskelbtini). Pakrovimo data dokumente – 2017 m. vasario 8 diena. Viso: 3564 pakuotės, suma – 16763,44 Eur. Sulyginus kitą tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti M. B. duomenys, matyti, jog skiriasi PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), siuntėjas nurodytas UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas nurodytas tas pats, prekių pavadinimai, prekių kodai, taip pat. Skiriasi nurodyti prekių kiekiai. Prekių kainos nurodytos didesnės nei originalioje PVM sąskaitoje faktūroje, dėl ko bendros prekių sumos abiejuose PVM sąskaitose faktūrose nesutampa. Matyti, jog galimai suklastotoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) visų prekių kainos nurodytos 0,405, tuo tarpu originaliame dokumente – 0,3300, todėl originaliame dokumente bendra mokėtina suma už prekes 16763,44 Eur, o galimai suklastotame – 12509,64 Eur. Galimai suklastota PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) parengta ne ant firminio UAB „C. F.“ blanko ir nurodant neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis;
10. UAB „C. F.“ 2017 m. vasario 10 d. sandėlio vedėjo R. L. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaip siuntėjas nurodyta bendrovė UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas dokumente nurodytas (duomenys neskelbtini). Pakrovimo data dokumente – 2017 m. vasario 13 diena. Viso: 3564 pakuotės, suma – 167663,44 Eur. Sulyginus kitą 2017 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti M. B. duomenys, matyti, jog skiriasi PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), siuntėjas nurodytas UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas nurodytas tas pats, prekių pavadinimai, prekių kodai taip pat. Skiriasi nurodyti prekių kiekiai. Prekių kainos nurodytos didesnės nei originalioje PVM sąskaitoje faktūroje, dėl ko bendros prekių sumos abiejuose PVM sąskaitose faktūrose nesutampa. Matyti, jog galimai suklastotoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) visų prekių kainos nurodytos 0,39, tuo tarpu originaliame dokumente – 0,3300, todėl originaliame dokumente bendra mokėtina suma už prekes 16763,44 Eur, o galimai suklastotame – 16679,52 Eur. Galimai suklastota PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) parengta ne ant firminio UAB „C. F.“ blanko ir nurodant neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis;
11. UAB „C. F.“ 2017 m. kovo 20 d. ūkio dalies vadovo G. B. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaip siuntėjas nurodyta bendrovė UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas dokumente nurodytas (duomenys neskelbtini). Pakrovimo data dokumente – 2017 m. kovo 20 diena. Viso: 3564 pakuotės, suma – 5726,72 Eur. Sulyginus kitą 2017 m. kovo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti M. B. duomenys, matyti, jog skiriasi PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), siuntėjas nurodytas UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas nurodytas tas pats, prekių pavadinimai, prekių kodai, kiekiai taip pat. Prekių kainos nurodytos didesnės nei originalioje PVM sąskaitoje faktūroje, dėl ko bendros prekių sumos abiejuose PVM sąskaitose faktūrose nesutampa. Matyti, jog galimai suklastotoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. CER0453 visų prekių kainos nurodytos 0,34, tuo tarpu originaliame dokumente – 0,3300, todėl originaliame dokumente bendra mokėtina suma už prekes 5726,72 Eur, o galimai suklastotame – 4743,36 Eur. Galimai suklastota PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) parengta ne ant firminio UAB „C. F.“ blanko ir nurodant neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis;
12. UAB „C. F.“ 2017 m. kovo 28 d. sandėlio vedėjo R. L. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaip siuntėjas nurodyta bendrovė UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas dokumente nurodytas (duomenys neskelbtini). Pakrovimo data dokumente – 2017 m. kovo 28 diena. Viso: 3564 pakuotės, suma – 16763,44 Eur. Sulyginus kitą 2017 m. kovo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti M. B. duomenys, matyti, jog skiriasi PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), siuntėjas nurodytas UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas nurodytas tas pats, prekių pavadinimai skiriasi, prekių kodai, kiekiai, sutampa. Prekių kainos nurodytos didesnės nei originalioje PVM sąskaitoje faktūroje, dėl ko bendros prekių sumos abiejuose PVM sąskaitose faktūrose nesutampa. Matyti, jog galimai suklastotoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) visų prekių kainos nurodytos 0,394, tuo tarpu originaliame dokumente – 0,3300, todėl originaliame dokumente bendra mokėtina suma už prekes 16763,44 Eur, o galimai suklastotame – 16850,60 Eur. Galimai suklastota PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) parengta ne ant firminio UAB „C. F.“ blanko ir nurodant neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis;
13. UAB „C. F.“ 2017 m. vasario 27 d. ūkio dalies vadovo G. B. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaip siuntėjas nurodyta bendrovė UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas dokumente nurodytas (duomenys neskelbtini). Pakrovimo data dokumente – 2017 m. vasario 27 diena. Viso: 2268 pakuotės, suma – 11681,28 Eur. Sulyginus kitą tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti M. B. duomenys, matyti, jog skiriasi PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), siuntėjas nurodytas UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas nurodytas tas pats, prekių pavadinimai, prekių kodai, kiekiai sutampa. Prekių kainos nurodytos didesnės nei originalioje PVM sąskaitoje faktūroje, dėl ko bendros prekių sumos abiejuose PVM sąskaitose faktūrose nesutampa. Matyti, jog galimai suklastotoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) visų prekių kainos nurodytos 0,428, tuo tarpu originaliame dokumente – 0,3300, todėl originaliame dokumente bendra mokėtina suma už prekes 11681,28 Eur, o galimai suklastotame – 11684,46 Eur. Galimai suklastota PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) parengta ne ant firminio UAB „C. F.“ blanko ir nurodant neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis;
14. UAB „C. F.“ 2017 m. vasario 27 d. ūkio dalies vadovo G. B. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaip siuntėjas nurodyta bendrovė UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas dokumente nurodytas (duomenys neskelbtini). Pakrovimo data dokumente – 2017 m. vasario 27diena. Viso: 3564 pakuotės, suma – 16828,17 Eur. Sulyginus kitą tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti M. B. duomenys, matyti, jog skiriasi PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), siuntėjas nurodytas UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas nurodytas tas pats, prekių pavadinimai, prekių kodai, kiekiai sutampa. Matyti, jog galimai suklastotoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) visų prekių kainos nurodytos 0,39, tuo tarpu originaliame dokumente – 0,3620, 0,3919, 0,3920, 0,4020, 0,4120, todėl originaliame dokumente bendra mokėtina suma už prekes 16828,17 Eur, o galimai suklastotame – 116679,52 Eur. Galimai suklastota PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) parengta ne ant firminio UAB „C. F.“ blanko ir nurodant neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis;
15. UAB „C. F.“ 2017 m. sausio 6 d. ūkio dalies vadovo G. B. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaip siuntėjas nurodyta bendrovė UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas dokumente nurodytas (duomenys neskelbtini). Pakrovimo data dokumente – 2017 m. sausio 6 diena. Viso: 3564 pakuotės, suma – 16867,05 Eur. Sulyginus kitą 2017 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti M. B. duomenys, matyti, jog skiriasi PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), siuntėjas nurodytas UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas nurodytas tas pats, prekių pavadinimai, prekių kodai, kiekiai sutampa. Matyti, jog galimai suklastotoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) visų prekių kainos nurodytos 0,391, tuo tarpu originaliame dokumente – 0,3919, 0,3920, 0,4119, todėl originaliame dokumente bendra mokėtina suma už prekes 16867,05 Eur, o galimai suklastotoje – 16722,28 Eur. Galimai suklastota PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) parengta ne ant firminio UAB „C. F.“ blanko ir nurodant neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis;
16. UAB „C. F.“ 2017 m. spalio 27 d. ūkio dalies vadovo G. B. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaip siuntėjas nurodyta bendrovė UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas dokumente nurodytas (duomenys neskelbtini). Pakrovimo data dokumente – 2017 m. spalio 27 diena. Viso: 3564 pakuotės, suma – 16763,37 Eur. Sulyginus kitą tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti M. B. duomenys, matyti, jog skiriasi PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), siuntėjas nurodytas UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas nurodytas tas pats, prekių pavadinimai, prekių kodai, kiekiai, sutampa. Matyti, jog galimai suklastotoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) visų prekių kainos nurodytos 0,394, tuo tarpu originaliame dokumente – 0,3919, 0,3920, todėl originaliame dokumente bendra mokėtina suma už prekes 16763,37 Eur, o galimai suklastotame – 16850,60 Eur. Galimai suklastota PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) parengta ne ant firminio UAB „C. F.“ blanko ir nurodant neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis;
17. UAB „C. F.“ 2017 m. spalio 6 d. ūkio dalies vadovo G. B. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaip siuntėjas nurodyta bendrovė UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas dokumente nurodytas (duomenys neskelbtini). Pakrovimo data dokumente – 2017 m. spalio 6 diena. Viso: 2268 pakuotės, suma – 9253,44 Eur. Sulyginus kitą tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti M. B. duomenys, matyti, jog skiriasi PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), siuntėjas nurodytas UAB „C. F.“, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SWIFT (duomenys neskelbtini). Gavėjas nurodytas tas pats, prekių pavadinimai, prekių kodai, kiekiai, sutampa. Matyti, jog galimai suklastotoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) visų prekių kainos nurodytos 0,34, originaliame dokumente – taip pat. Originaliame dokumente bendra mokėtina suma už prekes 9253,44 Eur, galimai suklastotame – tokia pati. Galimai suklastota PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) parengta ne ant firminio UAB „C. F.“ blanko ir nurodant neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. dokumento numerį, dokumentą parengusį asmenį ir jo kontaktinius duomenis (7 t., b. l. 23–30).
2017 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokole užfiksuota (duomenys neskelbtini), AB pateikto UAB „A. D.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. apžiūra. Matyti, kad (duomenys neskelbtini) pateiktą sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą sudaro 6 lapai. Pirmajame banko sąskaitos išrašo lapo viršuje nurodytas banko pavadinimas – (duomenys neskelbtini) ir visi banko rekvizitai. Nurodytas klientas – UAB „A. D.“, adresas – (duomenys neskelbtini), ir kliento banko sąskaitos numeris. Sąskaitos išrašo pirmajam lape užfiksuotas 2016 m. birželio 16 d. įeinantis mokėjimas – 4450 Eur. Operacijos duomenys: UAB „C. F.“, mokėjimas pagal PVM sąskaitas faktūras, serija VT Nr. 283.284 (7 t., b. l. 31–32).
2017 m. lapkričio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota L. B. AB pateiktų UAB „A. D.“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. apžiūra. Iš apžiūros duomenų matyti, kad L. B. AB pateiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą sudaro 27 lapai. Pirmajame banko sąskaitos išrašo lapo viršuje nurodytas banko pavadinimas – L. B. AB ir visi banko rekvizitai. Nurodomas klientas – UAB „A. D.“, adresas – (duomenys neskelbtini), ir kliento banko sąskaitos numeris. Sąskaitos operacijų ataskaita, laikotarpis: 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 diena. Sąskaitos operacijų ataskaitos pirmajame lape užfiksuotas 2016 m. sausio 13 d. įeinantis mokėjimas – 16157,65 Eur. Operacijos duomenys: (duomenys neskelbtini); kita šalis: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); skubumas: paprastas; unikalus mokėjimo kodas: (duomenys neskelbtini); operacijos data: 2016 m. sausio 13 diena. Trečiajame sąskaitos operacijų ataskaitos lape užfiksuotas 2016 m. sausio 20 d. įeinantis mokėjimas – 15399,38 Eur. Operacijos duomenys: (duomenys neskelbtini); kita šalis: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); skubumas: paprastas; unikalus mokėjimo kodas: (duomenys neskelbtini); operacijos data: 2016 m. sausio 20 diena. Penktajame sąskaitos operacijų ataskaitos lape užfiksuotas 2016 m. balandžio 1 d. įeinantis mokėjimas – 4677,39 Eur. Operacijos duomenys: (duomenys neskelbtini); kita šalis: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); skubumas: paprastas; unikalus mokėjimo kodas: (duomenys neskelbtini); operacijos data: 2016 m. balandžio 1 diena. 2016 m. balandžio 13 d. įeinantis mokėjimas – 11049,02 Eur. Operacijos duomenys: (duomenys neskelbtini); kita šalis: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); skubumas: paprastas; unikalus mokėjimo kodas: (duomenys neskelbtini).; operacijos data: 2016 m. balandžio 13 diena. Aštuntajame sąskaitos operacijų ataskaitos lape užfiksuotas 2016 m. balandžio 20 d. įeinantis mokėjimas – 11109,43 Eur. Operacijos duomenys: (duomenys neskelbtini); kita šalis: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); skubumas: paprastas; unikalus mokėjimo kodas: (duomenys neskelbtini); operacijos data: 2016 m. balandžio 20 diena. Devintajame sąskaitos operacijų ataskaitos lape užfiksuotas 2016 m. balandžio 27 d. įeinantis mokėjimas – 16260,82 Eur. Operacijos duomenys: (duomenys neskelbtini); kita šalis: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); skubumas: paprastas; unikalus mokėjimo kodas: (duomenys neskelbtini); operacijos data: 2016 m. balandžio 27 diena. Dešimtajame sąskaitos operacijų ataskaitos lape užfiksuotas 2016 m. gegužės 11 d. įeinantis mokėjimas – 14374,91 Eur. Operacijos duomenys: (duomenys neskelbtini); kita šalis: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); skubumas: paprastas; unikalus mokėjimo kodas: (duomenys neskelbtini); operacijos data: 2016 m. gegužės 11 diena. Vienuoliktame sąskaitos operacijų ataskaitos lape užfiksuotas 2016 m. birželio 17 d. įeinantis mokėjimas – 6328,24 Eur. Operacijos duomenys: (duomenys neskelbtini); kita šalis: „(duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); skubumas: paprastas; unikalus mokėjimo kodas: (duomenys neskelbtini); operacijos data: 2016 m. birželio 17 diena. Dvyliktame sąskaitos operacijų ataskaitos lape užfiksuotas 2016 m. birželio 30 d. įeinantis mokėjimas – 16260,82 Eur. Operacijos duomenys: (duomenys neskelbtini); kita šalis: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); skubumas: paprastas; unikalus mokėjimo kodas: (duomenys neskelbtini); operacijos data: 2016 m. birželio 30 diena. Tryliktame sąskaitos operacijų ataskaitos lape užfiksuotas 2016 m. rugsėjo 2 d. įeinantis mokėjimas – 16260,82 Eur. Operacijos duomenys: (duomenys neskelbtini); kita šalis: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); skubumas: paprastas; unikalus mokėjimo kodas: (duomenys neskelbtini); operacijos data: 2016 m. rugsėjo 2 diena. Keturioliktame sąskaitos operacijų ataskaitos lape užfiksuotas 2016 m. rugsėjo 16 d. įeinantis mokėjimas – 12857,82 Eur. Operacijos duomenys: (duomenys neskelbtini); kita šalis: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); skubumas: paprastas; unikalus mokėjimo kodas: (duomenys neskelbtini); operacijos data: 2016 m. rugsėjo 16 dieną. Šešioliktame sąskaitos operacijų ataskaitos lape užfiksuotas 2016 m. spalio 5 d. įeinantis mokėjimas – 13032,50 Eur. Operacijos duomenys: (duomenys neskelbtini); kita šalis: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); skubumas: paprastas; unikalus mokėjimo kodas: (duomenys neskelbtini); operacijos data: 2016 m. spalio 5 diena. Aštuonioliktame sąskaitos operacijų ataskaitos lape užfiksuotas 2016 m. spalio 27 d. įeinantis mokėjimas – 140205,22 Eur. Operacijos duomenys: (duomenys neskelbtini); kita šalis: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); skubumas: paprastas; unikalus mokėjimo kodas: (duomenys neskelbtini); operacijos data: 2016 m. spalio 27 diena. Devynioliktame sąskaitos operacijų ataskaitos lape užfiksuotas 2016 m. lapkričio 17 d. įeinantis mokėjimas – 2976,52 Eur. Operacijos duomenys: (duomenys neskelbtini); kita šalis: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); skubumas: paprastas; unikalus mokėjimo kodas: (duomenys neskelbtini); operacijos data: 2016 m. lapkričio 17 diena. Dvidešimt pirmame sąskaitos operacijų ataskaitos lape užfiksuotas 2016 m. gruodžio 21 d. įeinantis mokėjimas – 8575,22 Eur. Operacijos duomenys: (duomenys neskelbtini); kita šalis: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); skubumas: paprastas; unikalus mokėjimo kodas: (duomenys neskelbtini); operacijos data: 2016 m. gruodžio 21 diena. Kitų sąskaitų išrašuose teisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nebuvo nustatyta. Pagal visus L. B. AB pateiktus banko sąskaitų išrašus matyti, jog (duomenys neskelbtini) bendrovė (duomenys neskelbtini), bendrovei UAB „A. D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. pervedė 175525,76 Eur (7 t., b. l. 19–22).
2018 m. kovo 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „C. F.“ direktorė J. J. pagal reikalavimą pateikė UAB „C. F.“ dokumentus (5 t., b. l. 93–96).
2018 m. vasario 13 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „A. D.“ direktorius V. T. pagal reikalavimą pateikė UAB „A. D.“ buhalterinius dokumentus už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. (4 t., b. l. 17–19).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-17-10129 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės A. D. ūkinės finansinės veiklos“ išdėstytos vyriausiosios specialistės L. J. išvados dėl specialistui suformuluotų klausimų. Specialisto išvadoje nurodoma, kad pagal tyrimui pateiktus bendrovės „A. D.“ buhalterinės apskaitos dokumentus matyti, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2017 m. sausio 23 d. bendrovė „A. D.“ (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini), išrašė 18 PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias įformino 18 vienetų įrengimų ir auto dalių pardavimą iš viso už 211011,30 Eur sumą (2016 metais už 191786,46 Eur ir 2017 m. sausio mėn. už 19224,84 Eur).
UAB „C. F.“, kurios veikla yra įvairių sausų pusryčių gamyba, direktorė J. J. 2017 m. gruodžio 13 d. Dokumentų priėmimo-perdavimo aktu ikiteisminiam tyrimui Nr.01-1-29283-17 pateikė iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) gautas PVM sąskaitų faktūrų (Invoice) kopijas. (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. tyrimui pateiktose 17 UAB „A. D.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose (Invoice) įformintas įvairių sausų pusryčių (javainių su pienišku šokoladu, kukurūzų dribsnių, spragintų ryžių su medumi, šokoladinių rutuliukų, traškių spalvotų žiedelių ir kt.) pardavimas iš viso už 191786,46 Eur sumą (dokumentai už 2017 metus iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikti).
Taip pat UAB „A. D.“ laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini), išrašė 2 PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias įformino 2 vnt. transporto priemonių dalių pardavimą iš viso už 21415,12 Eur sumą.
UAB „C. F.“ direktorės J. J. iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) tyrimui pateiktose laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. UAB „A. D.“ vardu išrašytose 2 PVM sąskaitose faktūrose (Invoice) įformintas sausų pusryčių (Pranilakia, Kanelakia, Honey rings, C. S. ir pan.) ir transporto paslaugų pardavimas iš viso už 21415,12 Eur sumą.
UAB „A. D.“ tiriamuoju laikotarpiu iš (duomenys neskelbtini) bendrovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) į sąskaitą banke gavo iš viso 232426,53 Eur (211011,41+21415,12) pinigines lėšas:
- (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) pagal UAB „A. D.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (Invoice) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2017 m. sausio 25 d. į UAB „A. D.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. AB banke pervedė iš viso 211011,41 Eur sumą (2016 metais pervedė iš viso 191786,57 Eur (16 mokėjimo pavedimų) ir 2017 metais – 19224,84 Eur (1 mokėjimo pavedimas);
- (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) į bendrovės „A. D.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. AB banke pagal UAB „A. D.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (Invoice) 3 mokėjimo pavedimais laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. pervedė iš viso 21415,12 Eur sumą.
Pagal UAB „A. D.“ tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) gauta iš viso 232426,53 Eur (211 011,41+21415,12) piniginių lėšų suma panaudota:
- 220301,04 Eur įformintas iš kasos išmokėjimas (iš viso 221160 Eur išmokėjimas) D. B. įmonei (duomenys neskelbtini);
- 7868,25 Eur (4164,38+3703,87) sumokėta prekių ir paslaugų tiekėjams;
- 3071,48 Eur (2596,75+474,73) pervestos įmokos (duomenys neskelbtini);
- 775 Eur pervesta į kitas bendrovės sąskaitas bankuose;
- 411,07 Eur banko mokesčiai.
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad automobilių dalių, kurių pardavimą UAB „A. D.“ įformino (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) registruotai įmonei (duomenys neskelbtini), įsigijimą įformino pagal 13 laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. D. B. registruotos įmonės (duomenys neskelbtini), vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras iš viso už 221160 Eur sumą (2016 metais iš viso už 180160 Eur, 2017 metais už 41000 Eur).
Atsiskaitymą su D. B. įmone (duomenys neskelbtini) išrašytų PVM sąskaitų faktūrų (Invoice) pagrindu bendrovė „A. D.“ įformino grynais pinigais, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio d. 4 iki 2017 m. gegužės 31 d. išrašė 15 kasos išlaidų orderių ir pagal juos iš kasos nurašė iš viso 221160 Eur piniginių lėšų (2016 metais iš viso 180160 Eur, 2017 m. sausio – gegužės mėn. iš viso 41000 Eur).
Pagal tyrimui pateiktus UAB „A. D.“ apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktą informaciją ir nustatytus duomenis, UAB „A. D.“ tiriamuoju laikotarpiu tvarkydama apskaitą nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574):
- 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama...“;
- 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“;
- 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“;
-13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 3 dalį, kurioje nurodyta, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“.
UAB „A. D.“ nesilaikė ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008 m. birželio 26 d. įstatymo Nr.X-1633 redakcija) 4 straipsnio „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansinę atskaitomybę“ 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad teisingai atspindėtų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas“ ir 14 straipsnio „Turinio viršenybė prieš formą principas“, kuriame nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal juridinę formą“.
Taip pat UAB „A. D.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. Nr. 407 (2002 m. liepos 1 d. Nr. 780 nauja redakcija) nutarimu patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 10 punkto „PVM sąskaitos faktūros komplektą turi sudaryti ne mažiau kaip 2 egzemplioriai. Pirmasis egzempliorius skirtas prekių (paslaugų) pirkėjui, antrasis – prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui), tai yra pardavėjui. PVM sąskaitoje faktūroje turi būti visi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje (...) nustatyti privalomi rekvizitai ...“ ir 12.3 punkto „PVM mokėtojai privalo užtikrinti PVM sąskaitos faktūros numerio, paremto serija (serijomis) unikalumą, t. y. skirtingose PVM sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija)“.
UAB „A. D.“ (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) išrašė 18 PVM sąskaitų faktūrų (Invoice) už 211011,30 Eur sumą ir (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) išrašė 2 PVM sąskaitas faktūras (Invoice) už 21415,12 Eur sumą, pagal kurias įformino įrengimų ir autodalių pardavimą. Tuo tarpu pagal (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) pateiktas tomis pačiomis datomis, ta pačia serija ir tais pačiais numeriais bei už tokias pat sumas UAB „A. D.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas kitas ūkinės operacijos turinys, t. y. įformintas įvairių sausų pusryčių pardavimas, kai UAB „A. D.“ vykdoma veikla – transporto priemonių remontas ir sausais pusryčiais bendrovė neprekiavo. Įrengimų ir autodalių įsigijimą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. UAB „A. D.“ įformino pagal D. B. registruotos įmonės (duomenys neskelbtini) vardu, išrašytas 13 PVM sąskaitų faktūrų (Invoice) ir šių PVM sąskaitų faktūrų pagrindu pagal 15 išrašytų kasos išlaidų orderių iš bendrovės kasos laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. nurašė iš viso 221160 Eur pinigines lėšas, kai ikiteisminio tyrimo medžiagoje esamais duomenimis, bendrovė (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu veiklos nevykdė ir 2017 m. kovo 28 d. buvo uždaryta. UAB „A. D.“ šių apskaitos dokumentų duomenis užregistravo buhalterinėje apskaitoje, kas įtakojo duomenų apie bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą pakeitimus, o UAB „A. D.“ apskaita tapo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“
UAB „A. D.“ (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) išrašytose PVM sąskaitose faktūrose parašų nėra ir nenurodyta, kas jas išrašė (tik įrašyta: Dir. V. T.; Pavaduotojas D. Š.).
Kasos išlaidų orderiuose, pagal kuriuos laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. bendrovė įformino iš viso 221160 Eur apmokėjimą D. B. įmonei (duomenys neskelbtini), pasirašė (faksimile) direktorius ir kasininkas V. T. ir vyr. buhalterė I. Č..
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 10 straipsnio „Apskaitos tvarkymas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) Ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“ ir 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.“ Buhalterinius įrašus UAB „A. D.“ apskaitoje atliko vyriausioji buhalterė I. Č., kuri bendrovėje dirba laisvu grafiku 5 val. per savaitę.
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalyje taip pat nurodyta, kad „(...) Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) ...“, 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.
Tiriamuoju laikotarpiu UAB „A. D.“ direktoriumi dirbo V. T..
UAB „A. D.“ tvarkydama apskaitą nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio reikalavimų, nes (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytas ūkinės operacijos turinys neatitinka tokią pat datą, seriją ir numerius bei sumas turinčiose iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) gautose PVM sąskaitose faktūrose nurodyto ūkinės operacijos turinio. Taip pat UAB „A. D.“ įrengimų ir autodalių įsigijimą įformino pagal D. B. įmonės (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas PVM sąskaitas ir jų pagrindu pagal kasos išlaidų orderius nurašė iš viso 221160 Eur pinigines lėšas, kai ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais duomenimis, D. B. įmonė (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu veiklos nevykdė ir 2017 m. kovo 28 d. buvo uždaryta. UAB „A. D.“ šių apskaitos dokumentų (pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, kasos išlaidų orderių), kuriuose atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos, duomenis užregistravo apskaitos registruose, dėl to bendrovės apskaitos informacija tapo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, ir todėl pagal tyrimui pateiktus UAB „A. D.“ apskaitos dokumentus iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2017 m. gegužės 31 d.
(8 t., b. l. 24–50). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos skyriaus 2018 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-17-11419 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės C. F. ūkinės finansinės veiklos“ išdėstytos vyresniosios tyrėjos S. G. išvados dėl specialistui suformuluotų klausimų. Specialisto išvadoje nurodoma, kad pagal UAB „C. F.“ 2017 m. gegužės 24 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte nurodytas neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras tiriamojo laikotarpio pradžioje (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai UAB „C. F.“ sudarė 11645,98 Eur. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. UAB „C. F.“ įformino (duomenys neskelbtini) sausų pusryčių pardavimą iš viso už 714980,98 Eur sumą. Tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) į UAB „C. F.“ sąskaitą banke pervedė iš viso 501693,48 Eur, todėl įmonės (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas tiriamojo laikotarpio pabaigai sudarė 224933,48 Eur (11645,98+714980,98-501693,48).
Tiriant UAB „C. F.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) banke išrašą nustatyta, kad 17 (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimų nuo 2016 m. liepos 26 d. nurodyti apmokėtų PVM sąskaitų faktūrų (Invoice) numeriai neatitinka bendrovės „C. F.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų numerių.
2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 13-5 UAB „C. F.“ buvo sudaryta darbo grupė, kuri atliko patikrinimą, siekiant išsiaiškinti dėl susidariusios 224933,48 Eur (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) skolos. Komisijos 2017 m. birželio 6 d. ataskaitoje nurodyta, kad bendrovės Ūkio dalies vedėjas G. B. iš sandėlio išlaiduodavo prekes, išrašydamas dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą, CMR, kokybės sertifikatą) ir elektroniniu paštu persiųsdavo vadybininkui M. B., kuris privalėjo persiųstus dokumentus adresuoti ir persiųsti (duomenys neskelbtini) vadybininkui J. L. S.. Patikrinimo metu nustatyta, kad vadybininkas M. B. savavališkai perrašydavo UAB „C. F.“ PVM sąskaitas faktūras pakeisdamas kainas ir pritaikydamas nuolaidas, taip pat perrašydavo UAB „C. F.“ PVM sąskaitas faktūras jose tiekėju nurodydamas UAB „A. D.“.
Pagal UAB „C. F.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) banke išrašą ir buhalterinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) lx „A/S valiuta ...5061 (eurai)“ apyvartos žiniaraščius (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitas faktūras į bendrovės „C. F.“ sąskaitą pervedė iš viso 98378,83 Eur sumą:
- laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pervedė iš viso 53904,76 Eur;
- laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. pervedė 44474,07 Eur.
T. y. apmokėjo 37426 Eur (135804,83-98378,83) mažiau, negu turėjo pervesti pagal tiriamuoju laikotarpiu UAB „C. F.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
Pagal buhalterinės sąskaitos Nr.271 lx „A/S valiuta ...5061 (eurai)“ apyvartos žiniaraštyje nurodytus duomenis (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) sumokėtos sumos apskaitytos buhalterinėje sąskaitoje Nr. 240 „Pirkėjų skolos“. Kokia (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) skola už prekes užfiksuota UAB „C. F.“ buhalterinėje apskaitoje, nustatyti nėra galimybės, nes bendrovė tyrimui nepateikė sąskaitos Nr. 240 „Pirkėjų skolos“ apyvartos žiniaraščių, kuriuose atsispindėtų (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai UAB „C. F.“ 2016 m. gruodžio 31 d. būklei ir tiriamojo laikotarpio pabaigai (2017 m. gegužės 31 d. būklei). Taip pat nepateikė Tarpusavio skolų suderinimo aktų su (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini).
Atliekant UAB „A. D.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. (2018 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvada Nr.04/11-2-17-10129) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) pagal UAB „A. D.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (Invoice) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2017 m. sausio 25 d. į UAB „A. D.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. AB banke pervedė iš viso 211011,41 Eur sumą:
- 2016 metais pervedė iš viso 191786,57 Eur;
- 2017 metais pervedė 19224,84 Eur.
(duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini) iš viso 506522 vnt. įvairių sausų pusryčių (javainių su pienišku šokoladu, kukurūzų dribsnių, spragintų ryžių su medumi, šokoladinių rutuliukų, traškių spalvotų žiedelių ir kt.) įsigijimas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 19 d. įformintas pagal UAB „A. D.“ vardu išrašytas 17 PVM sąskaitų faktūrų (Invoice) iš viso už 191786,46 Eur sumą (dokumentai už 2017 metus iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikti).
(duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) pagal UAB „A. D.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (Invoice) 3 mokėjimo pavedimais laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. į UAB „A. D.“ sąskaitą banke pervedė iš viso 21415,12 Eur sumą.
Pagal (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) pateiktas PVM sąskaitų faktūrų kopijas, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. iš viso 15120 vienetų pakelių po 250 g ir 1 296 kg įvairių sausų pusryčių (Pralinakia, Kanelakia, Peppa ir kt.) ir transporto paslaugų įsigijimas įformintas pagal 2 UAB „A. D.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras iš viso už 22077,44 Eur sumą nuskaičius 3 % nuolaidą (22 077,44x3:100), iš viso už 21415,12 Eur sumą. Pagal UAB „A. D.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, bendrovė teikianti automobilių remonto paslaugas, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2017 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) išrašė 18 PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias įformino 18 vienetų įrengimų ir automobilių dalių pardavimą iš viso už 211011,30 Eur sumą (2016 metais už 191786,46 Eur ir 2017 m. sausio mėn. už 19224,84 Eur) ir (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. išrašė 2 PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias įformino transporto priemonių dalių (DAF-13 Shortblock DAF XF 106 EURO 6 engine ir Scania R440 2010 engine) pardavimą iš viso už 21415,12 Eur.
UAB „A. D.“ buhalterinėje apskaitoje (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros užregistruotos apskaitos registruose, t. y. buhalterinėse sąskaitose Nr. 241 „Pirkėjų įsiskolinimas“ bei pajamų apskaitos sąskaitose Nr. 501 ir Nr. 5011.
Atliekant UAB „A. D.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sausų pusryčių tiriamuoju laikotarpiu neįsigijo ir jais neprekiavo. Įrengimų ir automobilių dalių įsigijimą UAB „A. D.“ įformino pagal 13 laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. D. B. registruotos įmonės (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (Invoice) iš viso už 221160 Eur sumą (2016 metais iš viso už 180160 Eur, 2017 m. sausio 5 d. už 41000 Eur) ir jų pagrindu pagal kasos išlaidų orderius nurašė iš viso 221160 Eur pinigines lėšas grynais pinigais, kai ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais duomenimis D. B. įmonė (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu veiklos nevykdė, o 2017 m. kovo 28 d. buvo uždaryta.
Pagal tyrimui pateiktus UAB „C. F.“ apskaitos dokumentus, bendrovė (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu įformino sausų pusryčių pardavimą iš viso už 714980,98 Eur sumą, už kuriuos (duomenys neskelbtini) įmonė sumokėjo 490047,50 Eur (501693,48-11645,98).
Pasitvirtinus UAB „C. F.“ direktorės J. J. 2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 13-5 sudarytos darbo grupės 2017 m. birželio 6 d. Ataskaitoje nurodytoms aplinkybėms, kad vadybininkas M. B. savavališkai perrašė UAB „C. F.“ PVM sąskaitas faktūras, pakeisdamas kainas ir pritaikydamas nuolaidas, taip pat perrašė PVM sąskaitas faktūras jose tiekėju nurodydamas UAB „A. D.“, pagal kurias (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) apmokėjo UAB „C. F.“ ir UAB „A. D.“, UAB „C. F.“ patyrė 224933,48 Eur (714980,98-490047,50) nuostolį.
Pasitvirtinus UAB „C. F.“ direktorės J. J. 2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 13-5 sudarytos darbo grupės 2017 m. birželio 6 d. Ataskaitoje nurodytoms aplinkybėms, kad vadybininkas M. B. savavališkai perrašė UAB „C. F.“ (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras (2017 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini)) iš viso už 22177,44 Eur (11173,68+9306,00+1697,76) sumą, jose tiekėju nurodydamas UAB „A. D.“, pagal kurias (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) į UAB „A. D.“ sąskaitą pervedė 21415,12 Eur, UAB „C. F.“ patyrė 22177,44 Eur nuostolį. T. y. iš viso UAB „C. F.“ patyrė 247110,92 Eur (224933,48+22177,44) nuostolį.
Atliekant UAB „C. F.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą pagal užduotyje pateiktus klausimus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo nustatyta nebuvo. Atlikus UAB „C. F.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nagrinėjant užduotyje pateiktus klausimus, nebuvo nustatyta apskaitos tvarkymo neatitikimų norminiams aktams, dėl kurių nebūtų galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros (7 t., b. l. 116–138).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. spalio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(4058)-IS1-5531 užfiksuota, kad tyrimui pateiktuose UAB „A. D.“ 14 kasos išlaidų orderių: 2016 m. sausio 4 d. Nr. 01, 2016 m. sausio 18 d. Nr. 06, 2016 m. kovo 9 d. Nr. 11, 2016 m. balandžio 21 d. Nr. 14, 2016 m. gegužės 2 d. Nr. 15, 2016 m. birželio 6 d. Nr. 18, 2016 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 23, 2016 m. rugsėjo 20 d. Nr. 25. 2016 m. spalio 3 d. Nr. 27, 2016 m. spalio 27 d. Nr. 29, 2016 m. lapkričio 10 d. Nr. 30, 2017 m. sausio 26 d. Nr. 03, 2017 m. gegužės 2 d. Nr. 12, 2017 m. gegužės 31 d. Nr. 14 eilutėse „Gavau (suma žodžiais)“ esančius rankraštinius įrašus, parašė ne D. R., ne M. B., o kitas vienas ir tas pats asmuo.
Parašus, esančius pateiktuose tyrimui UAB „A. D.“ 14 kasos išlaidų orderių: 2016 m. sausio 4 d. Nr. 01, 2016 m. sausio 18 d. Nr. 06, 2016 m. kovo 9 d. Nr. 11, 2016 m. balandžio 21 d. Nr. 14, 2016 m. gegužės 2 d. Nr. 15, 2016 m. birželio 6 d. Nr. 18, 2016 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 23, 2016 m. rugsėjo 20 d. Nr. 25, 2016 m. spalio 3 d. Nr. 27, 2016 m. spalio 27 d. Nr. 29, 2016 m. lapkričio 10 d. Nr. 30, 2017 m. sausio 26 d. Nr. 03, 2017 m. gegužės 2 d. Nr. 12, 2017 m. gegužės 31 d. Nr. 14 eilutėse „Gavėjo parašas“ pasirašė ne D. R., o kitas asmuo (7 t., b. l. 90–94).
Aukščiau nurodyti ir aptarti duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami M. B. ir V. T. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio faktinių aplinkybių bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje nekilo.
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, o pagal BK 182 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, nustatyta tam, kas tokiu būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį objektyviai gali reikštis šių alternatyvių veikų padarymu: 1) didelės vertės svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) didelės vertės svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) didelės vertės turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) didelės vertės turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra apgaulė. Tai yra šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį šis požymis turi būti nustatomas visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Pagal teismų praktiką apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018, 2K-453-648/2016, 2K-303-693/2019). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016, 2K-92-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-303-693/2019). Asmuo gali būti suklaidinamas įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL, t. y. 9415 Eur (laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo patvirtintas 37,66 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis).
Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. parodė, kad nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu buvo priklausomas nuo lošimų, reikėjo pinigų skoloms iš lošimų padengti, todėl kilo mintis pasisavinti UAB „C. F.“, kurioje tuo metu dirbo vadybininku, lėšas, kurias ši bendrovė turėjo gauti iš užsienio verslo partnerių už parduotą produkciją (sausus pusryčius). Įmones, kurių pervedamas lėšas įgis apgaule, pasirinko pats savo nuožiūra iš klientų, su kuriais tiesiogiai bendravo UAB „C. F.“ vardu. Pasirinko (duomenys neskelbtini), nes su šiais klientais buvo didžiausios apyvartos ir dėl to buvo galima ilgiau nepastebėtam pasisavinti dalį UAB „C. F.“ už parduotą produkciją gautinų lėšų. Jis pats sudėliojo planą savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti – įkalbėjo prisidėti kaltinamąjį V. T., vadovavusį UAB „A. D.“, V. T. supažindino su D. R., turėjusiu įmonę D. B., kurios vardu buvo išrašytos sąskaitos UAB „A. D.“ siekiant įforminti tariamą automobilių detalių, vėliau tariamai parduotų (duomenys neskelbtini) įmonėms, įsigijimą. Kaltinamasis M. B. pripažino, kad G. B. UAB „C. F.“ vardu išrašytų sąskaitų faktūrų užsienio bendrovėms nesiuntė, nors turėjo tai padaryti, o vietoj tikrų UAB „C. F.“ vardu išrašytų sąskaitų faktūrų siuntė savo perrašytas, t. y. suklastotas sąskaitas su nurodytu UAB „A. D.“ sąskaitos numeriu. Dalis pasisavintų pinigų, t. y. apie 8 procentai, atiteko V. T. už gautų sumų išgryninimą ir buhalterijos sutvarkymą. Kaltinamasis V. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis būdamas UAB „A. D.“ direktoriumi sutiko su kaltinamojo M. B. pasiūlymu dėl UAB „C. F.“ priklausančių pinigų pervedimo į UAB „A. D.“ sąskaitą ir dėl tų lėšų išgryninimo. Jis su kaltinamuoju M. B. susitarė, kad dalį tokiu būdu gautų lėšų galės pasilikti sau kaip atlygį, o likusius perduos grynaisiais M. B.. Kaltinamasis V. T. pripažino supratęs, kad (duomenys neskelbtini) bus padaryta žala. Jis ėmėsi veiksmų užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) įmonių už UAB „C. F.“ parduotą produkciją pervedamos sumos būtų apskaitytos UAB „A. D.“ buhalterijoje. V. T. parodė, kad jis UAB „A. D.“ buhalterei pateikdavo melagingas sąskaitas. UAB „A. D.“ užsienyje verslo partnerių neturėjo, nei (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) automobilių detalių nepardavė, jokių verslo reikalų su šiomis įmonėmis neturėjo. Su M. pasiūlymu sutiko, nes tiek jam, tiek jo įmonei reikėjo pinigų. Duodami parodymus teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji pripažino, kad kaltinime nurodyta jų pasisavintų lėšų suma yra teisinga. Paminėti kaltinamųjų parodymai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad kaltinamieji apgaule UAB „A. D.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – UAB „C. F.“ priklausančias pinigines lėšas. Kaltinamųjų panaudota apgaulė pasireiškė (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) suklaidinimu, kaltinamajam M. B. pateikiant šioms įmonėms suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias įmonės mokėjimus atliko ne į UAB „C. F.“, o į UAB „A. D.“ sąskaitą, neabejodamos, kad moka už UAB „C. F.“ produkciją, pasitikėdamos UAB „C. F.“ vadybininku M. B. ir jo melagingais paaiškinimais dėl pasikeitusių sąskaitų faktūrų rekvizitų. Kaltinamajam V. T. užtikrinus, kad (duomenys neskelbtini) įmonių už UAB „C. F.“ parduotą produkciją pervedamos sumos būtų apskaitytos UAB „A. D.“ buhalterijoje į apskaitą įtraukiant suklastotus dokumentus, buvo pasunkintas tiek paties sukčiavimo fakto, tiek asmenų, užvaldžiusių turtą, nustatymas.
Kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai esmingai sutampa tarpusavyje, jie atitinka liudytojais byloje apklaustų J. J., K. J., J. A., G. B., D. L., D. R. ir I. Č. parodymus. Kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų teisingumą patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys. Iš 2017 m. lapkričio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotos prie 2017 m. birželio 12 d. pareiškimo UAB „C. F.“ pridėtų dokumentų, t. y. originalių ir suklastotų PVM sąskaitų faktūrų, apžiūros duomenų nustatyta, kaip buvo klastojamos PVM sąskaitos faktūros – jose kaip siuntėjas nurodyta UAB „A. D.“, įrašyti šios įmonės rekvizitai ir kitas sąskaitos numeris. Remiantis 2017 m. lapkričio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais L. B. AB pateiktų UAB „A. D.“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. apžiūros duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) bendrovės (duomenys neskelbtini) pavedimai buvo daromi į UAB „A. D.“ L. B. AB banke turėtą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) bendrovė (duomenys neskelbtini), UAB „A. D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. pervedė 175525,76 Eur. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-17-10129 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės A. D. ūkinės finansinės veiklos“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad UAB „A. D.“ tiriamuoju laikotarpiu iš (duomenys neskelbtini) bendrovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) į sąskaitą banke gavo iš viso 232426,53 Eur (211011,41+21415,12) pinigines lėšas. (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) pagal UAB „A. D.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (Invoice) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2017 m. sausio 25 d. į UAB „A. D.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. AB banke pervedė iš viso 211011,41 Eur sumą (2016 metais pervedė iš viso 191786,57 Eur (16 mokėjimo pavedimų) ir 2017 metais – 19224,84 Eur (1 mokėjimo pavedimas). (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) į UAB „A. D.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. AB banke pagal UAB „A. D.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (Invoice) 3 mokėjimo pavedimais laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. pervedė iš viso 21415,12 Eur sumą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos skyriaus 2018 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-17-11419 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės C. F. ūkinės finansinės veiklos“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad vadybininkas M. B. savavališkai perrašė UAB „C. F.“ PVM sąskaitas faktūras, pakeisdamas kainas ir pritaikydamas nuolaidas, taip pat perrašė PVM sąskaitas faktūras jose tiekėju nurodydamas UAB „A. D.“, pagal kurias (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) apmokėjo UAB „C. F.“ ir UAB „A. D.“. Taip pat nustatyta, kad vadybininkas M. B. savavališkai perrašė UAB „C. F.“ (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras (2017 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini)), jose tiekėju nurodydamas UAB „A. D.“, pagal kurias (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) į UAB „A. D.“ sąskaitą pervedė 21415,12 Eur, UAB „C. F.“ patyrė 22177,44 Eur nuostolį. T. y. iš viso UAB „C. F.“ patyrė 247110,92 Eur (224933,48+22177,44) nuostolį.
Kaltinamieji turėjo išankstinę tyčią panaudojant apgaulę savo naudai įgyti kuo didesnę UAB „C. F.“ priklausančią pinigų sumą. Jie neabejotinai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, jų nusikalstamą pobūdį bei numatė dėl to kilsiančius padarinius ir aktyviais, detaliai apgalvotais veiksmais tų padarinių siekė, jų UAB „A. D.“ naudai įgyta suma viršija 250 MGL (9415 Eur), todėl kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia alternatyvūs veiksmai, kai pagaminamas netikras dokumentas, suklastojamas tikras dokumentas arba aiškiai netikras ar aiškiai suklastotas tikras dokumentas laikomas, gabenamas, siunčiamas, panaudojamas ar realizuojamas. Šiame straipsnyje įtvirtinta teisės norma saugo tokias vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Pagal teismų praktiką rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, laikomas dokumentu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-251/2013 ir kt.). BK 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to padaryta didelės žalos. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti.
Kaltinamasis M. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis pagamino netikrus dokumentus, t. y. vietoj Ūkio dalies vadovo jam atsiųstų originalių UAB „C. F.“ sąskaitų faktūrų, kurias turėjo išsiųsti (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini), jis parengė netikras UAB „C. F.“ sąskaitas faktūras. Kaltinamasis M. B. parodė, kad į savo parengtas netikras sąskaitas faktūras jis įrašė kitus sąskaitų faktūrų numerius, netikrų sąskaitų faktūrų apačioje save įrašė kaip jų rengėją, nors būdamas UAB „C. F.“ vadybininku neturėjo teisės išrašinėti sąskaitų faktūrų šios įmonės vardu, be to, netikrose sąskaitose faktūrose nurodė bendrovės UAB „A. D.“ rekvizitus, tarp jų ir UAB „A. D.“ sąskaitos numerį. Parengtas netikras sąskaitas faktūras iš savo darbinio el. pašto išsiuntė (duomenys neskelbtini) įmonėms, siekdamas, kad už UAB „C. F.“ pagamintą ir pristatytą produkciją (duomenys neskelbtini) įmonės pinigus pervestų ne į UAB „C. F.“, o į UAB „A. D.“ banko sąskaitą. Paminėti kaltinamojo M. B. parodymai atitinka 2017 m. lapkričio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotus prie 2017 m. birželio 12 d. pareiškimo UAB „C. F.“ pridėtų dokumentų, t. y. originalių ir suklastotų PVM sąskaitų faktūrų, apžiūros duomenis, todėl teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo parodymų teisingumo.
Prie 2017 m. birželio 12 d. pareiškimo UAB „C. F.“ pridėti dokumentai (1 t., b. l. 1–165; 2 t., b. l. 1–57) patvirtina, kad kaltinamasis M. B. parengtas netikras sąskaitas faktūras iš savo darbinio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) nusiuntė (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini), t. y. tokiu būdu jis parengtus netikrus dokumentus panaudojo. Suklastotų sąskaitų faktūrų pagrindu (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2017 m. sausio 25 d. per septyniolika kartų pervedė 211011,41 Eur dydžio sumą ir (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. per tris kartus pervedė viso 21415,12 Eur sumą ne į UAB „C. F.“, o į UAB „A. D.“ L. B. AB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Nurodytas aplinkybes patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. Nr. 04/11-2-17-10129 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės A. D. ūkinės finansinės veiklos“ pateikti duomenys. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad dėl M. B. neteisėtų veiksmų – netikrų sąskaitų pagaminimo ir jų panaudojimo UAB „C. F.“ buvo padaryta 232426,53 Eur turtinė žala, t. y. didelė turtinė žala. Taigi bylos duomenimis nustatyta ne tik kaltinamojo pavojinga veika (netikrų sąskaitų faktūrų pagaminimas ir panaudojimas), bet ir pavojingi padariniai (UAB „C. F.“ padaryta 232426,53 Eur, t. y. didelė, turtinė žala) bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo (UAB „C. F.“ žalą patyrė, nes (duomenys neskelbtini) įmonės pagal netikras sąskaitas faktūras pavedimus už UAB „C. F.“ produkciją padarė į nieko bendro su sausų pusryčių tiekimu neturinčios UAB „A. D.“ sąskaitą).
Kaltinamasis M. B. suprato, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių norėjo – jis pats sprendė, kokias sumas įrašyti į netikras sąskaitas faktūras, tikėdamasis į UAB „A. D.“ sąskaitą pervestas pinigų sumas išsigryninti ir panaudoti savo reikmėms, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo M. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.
BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273-693/2017). BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės. Tačiau būtina nustatyti kaltės formą, tai yra kad veika padaryta tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2011, Nr. 2K-170/2012 ir kt.).
Apgaulingo UAB „A. D.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo faktas yra neginčijamai nustatytas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-17-10129 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės A. D. ūkinės finansinės veiklos“, kurios teisingumu teismas neturi pagrindo abejoti. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2017 m. gegužės 31 d.) UAB „A. D.“ direktoriumi dirbo V. T.. Tyrimą atlikusi specialistė nustatė, kad UAB „A. D.“ tvarkydama apskaitą nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio reikalavimų, nes (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytas ūkinės operacijos turinys neatitinka tokią pat datą, seriją ir numerius bei sumas turinčiose iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) gautose PVM sąskaitose faktūrose nurodyto ūkinės operacijos turinio. Taip pat UAB „A. D.“ įrengimų ir autodalių įsigijimą įformino pagal D. B. įmonės (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas PVM sąskaitas ir jų pagrindu pagal kasos išlaidų orderius nurašė iš viso 221160 Eur pinigines lėšas, kai ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais duomenimis, D. B. įmonė (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu veiklos nevykdė ir 2017 m. kovo 28 d. buvo uždaryta. UAB „A. D.“ šių apskaitos dokumentų (pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, kasos išlaidų orderių), kuriuose atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos, duomenis užregistravo apskaitos registruose, dėl to bendrovės apskaitos informacija tapo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, ir todėl pagal tyrimui pateiktus UAB „A. D.“ apskaitos dokumentus iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2017 m. gegužės 31 dienos. Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. T. pripažino apgaulingai tvarkęs UAB „A. D.“ buhalterinę apskaitą eidamas šios bendrovės direktoriaus pareigas. Kaltinamasis V. T. parodė, jog įgyvendinant kaltinamojo M. B. nusikalstamą sumanymą jis (kaltinamasis V. T.) turėjo užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) įmonių už UAB „C. F.“ produkciją dėl suklydimo pervestos lėšos būtų apskaitytos UAB „A. D.“ buhalterijoje. Buvo sutarta, kad už tai dalį neteisėtu būdu gautų lėšų jis galės pasilikti sau. Kaltinamasis V. T. taip pat parodė, kad UAB „A. D.“ buhalterei pateikdavo melagingas sąskaitas, buhalterės paprašydavo parengti kasos išlaidų orderius. Šie kaltinamojo parodymai atitinka liudytoja apklaustos UAB „A. D.“ buhalterės I. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjui. Liudytoja parodė, kad kasos išlaidų orderius parengė, kai jai nurodymus išrašyti kasos išlaidų orderius atitinkamai sumai davė UAB „A. D.“ direktorius V. T.. Kasos išlaidų orderių išrašymo pagrindą taip pat nurodė direktorius. Parengusi aukščiau nurodytus UAB „A. D.“ kasos išlaidų orderius, kiekvieną kartą juos tuščius, nepasirašytus pateikia bendrovės direktoriui V. T.. Pati kasos išlaidų orderiuose pasirašydavo tuomet, kai jie grįždavo atgal pas ją su visais parašais ir užpildyti. Kokius užpildytus kasos išlaidų orderius direktorius V. T. jai pateikė, tokius ji ir įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, nes neturėjo teisės to nedaryti. Kaltinamasis V. T. žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdė, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „A. D.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo, kadangi tai buvo būtina įgyvendinant kaltinamojo M. B. nusikalstamą sumanymą. Ištirti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo V. T. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamųjų M. B. ir V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl visų nusikalstamų veikų laikytina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai
BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.
BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.
BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Dėl kaltinamajam M. B. skirtinų bausmių
Kaltinamasis M. B. yra teistas – 2018 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę yra atlikęs, 2019 m. gegužės 9 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro (10 t., b. l. 73–75). Baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka (10 t., b. l. 67–72). (duomenys neskelbtini) duomenimis, jis nėra įrašytas į (duomenys neskelbtini) filialo psichiatrinio kabineto įskaitą (10 t., b. l. 59), Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos ir priklausomybės ligų skyriaus duomenų bazėje neužregistruotas (10 t., b. l. 62). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (10 t., b. l. 63). Kaltinamasis M. B. nuo 2020 m. gruodžio 23 d. dirba (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 65), turi du mažamečius vaikus (10 t., b. l. 64).
Kaltinamasis padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys). Abu nusikaltimai yra baigti, padaryti kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Dėl abiejų nusikaltimų nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryti nusikaltimai vertintini kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.
Tiek BK 182 straipsnio 2 dalies, tiek BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijose numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, atitinkamai, ši bausmės rūšis ir parinktina kaltinamajam M. B. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų. Sprendžiant kaltinamajam skiriamų laisvės atėmimo bausmių dydžio klausimą, be aukščiau nustatytų aplinkybių atsižvelgtina ir į tai, kad būtent kaltinamajam M. B. kilo nusikalstamas sumanymas dėl UAB „C. F.“ lėšų pasisavinimo, būtent jis sugalvojo lėšų įgijimo apgaule planą ir į jo įgyvendinimą įtraukė kaltinamąjį V. T.. Reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais UAB „C. F.“ buvo padaryta itin didelė turtinė žala ir iki šiol M. B. yra atlyginęs tik nedidelę jos dalį. Abu kaltinamieji davė vieningus parodymus apie tai, kad V. T. teko tik nedidelė dalis visos pasisavintos sumos – didžioji dalis atiteko pačiam M. B.. Teismas kritiškai vertina kaltinamųjų gynėjo nuostatą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo – byla yra sudėtinga, nusikalstamos veikos padarytos kaltinamiesiems įtraukiant užsienio įmones, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami dviejų bendrovių ūkinės finansinės veiklos tyrimai, reikėjo ištirti ir palyginti didelį kiekį UAB „A. D.“ ir UAB „C. F.“ buhalterinių dokumentų. Pats kaltinamasis M. B. klaidino ikiteisminio tyrimo tyrėjus duodamas neteisingus parodymus apie įvykio aplinkybes – kaltinamojo iškeltų versijų tikrinimas neabejotinai įtakojo ikiteisminio tyrimo trukmę. Per tam tikrą laikotarpį atliktų procesinių veiksmų skaičius pats savaime neleidžia daryti išvados, kad procesas buvo vilkinamas – atkreiptinas dėmesys į tai, jog atlikto procesinio veiksmo duomenys turi būti lyginami ir vertinami visų kitų bylos duomenų kontekste.
Manytina, jog siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, M. B. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas kiek mažesnis, nei straipsnių sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, tačiau artimas jam.
Esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, už atskirus nusikaltimus kaltinamajam M. B. paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu taikant bausmių apėmimą, t. y. griežtesnei už BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtai laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę už BK 300 straipsnio 3 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nurodyta BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija galiojo nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d., t. y. kaltinamojo M. B. nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu. Nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija, nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, tačiau ši redakcija kaltinamojo M. B. atžvilgiu netaikytina, kadangi nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį sunkinantis baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį apysunkį ir vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, už kuriuos jam skiriama subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Taigi formalūs pagrindai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas egzistuoja. Tačiau BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytiems formaliems pagrindams, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas prieiti prie išvados, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius.
Aukščiau aptartos bausmių skyrimui reikšmingos aplinkybės nagrinėjamu atveju leidžia daryti išvadą, kad kaltinamajam M. B. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad M. B. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis teigė turintis rimtų ketinimų susirasti savo turimą didelę darbinę, derybų patirtį atitinkantį darbą, kad galėtų atlyginti UAB „C. F.“ padarytą žalą. Per kelių mėnesių laikotarpį jis dar net neturėdamas geriau apmokamo darbo sugebėjo pervesti civiliniam ieškovui 1400 Eur turtinės žalos atlyginimo. Yra pagrindo manyti, kad kaltinamajam inkriminuojami nusikaltimai buvo padaryti dėl jo tuo metu turėtos priklausomybės azartiniams lošimams – per daugiau nei ketverius metu laiko kaltinamasis naujų nusikaltimų nuosavybei nepadarė, kas rodo, kad jam pavyksta kontroliuoti turėtą priklausomybę. Liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklausti buvę kaltinamojo bendradarbiai jį charakterizavo teigiamai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis M. B. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jį būtų būtina izoliuoti nuo visuomenės. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai M. B. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam taikomas BK 75 straipsnis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nustatant maksimalų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Atidedant kaltinamajam M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą įvertinama bausmės prevencinė ir socialinė paskirtis, ne tik nubaudimo funkcija.
BK 75 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Teismas sprendžia, kad atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaltinamajam M. B. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtini šie įpareigojimai: tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas), nesilankyti lošimų organizavimo vietose ir nedalyvauti nuotoliniuose lošimuose (BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Kartu su aukščiau nurodytomis pareigomis kaltinamajam M. B. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti civiliniam ieškovui UAB „C. F.“ nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį, ne mažesnę nei 15000 Eur (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, BK 69 straipsnis).
Dėl kaltinamajam V. T. skirtinų bausmių
Kaltinamasis V. T. yra teistas – 2021 m. sausio 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2021 m. lapkričio 29 d., pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir šiuo metu atlieka jam paskirtą 3 metų 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę (11 t., b. l. 81–84). Baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą, už administracinį nusižengimą paskirtos baudos nėra sumokėjęs (11 t., b. l. 78–80). VšĮ Kauno miesto poliklinikos pateiktais duomenimis, V. T. taikytas psichiatrinis gydymas, nustatyta diagnozė – adaptacijos sutrikimai (F43.2), F61 mišrus asmenybės sutrikimas (11 t., b. l. 71–74). V. T. yra pakaltinamas – pagal 2019 m. lapkričio 15 d.–2019 m. lapkričio 26 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pateiktas išvadas, šiuo metu V. T. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Nusikalstamos veikos padarymo metu (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d.) V. T. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kas netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti bei neturėjo įtakos padaryto nusikaltimo pavojingumo suvokimui (7 t., b. l. 76–83). Kaltinamasis turi du mažamečius vaikus (11 t., b. l. 11). Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija šioje įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekantį V. T. charakterizuoja teigiamai, nuteistasis ne kartą skatintas (13 t., b. l. 35–37).
Kaltinamasis padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys). Abu nusikaltimai yra baigti, padaryti kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Dėl abiejų nusikaltimų nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryti nusikaltimai vertintini kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.
BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės, tuo tarpu BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. T. šiuo metu jau atlieka realią laisvės atėmimo bausmę už sunkų turtinio pobūdžio nusikaltimą, jam už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų parinktina laisvės atėmimo bausmės rūšis. Sprendžiant kaltinamajam skiriamų laisvės atėmimo bausmių dydžio nustatymo klausimą, be aukščiau paminėtų aplinkybių atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamas sumanymas dėl UAB „C. F.“ lėšų pasisavinimo kilo ne V. T., o kitam kaltinamajam. Tačiau kaltinamojo V. T. vaidmuo pasisavinant UAB „C. F.“ lėšas buvo labai svarbus – pasisavinti pinigai buvo išgryninti per UAB „A. D.“, kuriai vadovavo V. T., sąskaitą. Reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais UAB „C. F.“ buvo padaryta itin didelė turtinė žala ir iki šiol M. B. yra atlyginęs tik nedidelę jos dalį, tuo tarpu V. T. nėra atlyginęs jokios dalies nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos. Kaip jau buvo nurodyta, V. T. teko tik nedidelė dalis visos pasisavintos sumos – didžioji dalis atiteko kaltinamajam M. B..
Manytina, jog siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, V. T. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas trumpesnis, nei straipsnių sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. T. jau ne pirmą kartą teisiamas už sunkų turtinio pobūdžio nusikaltimą, manytina, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu BK 75 straipsnyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikytinas.
Esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu taikant bausmių apėmimą, t. y. griežtesnei už BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtai laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę už BK 300 straipsnio 3 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
V. T. 2021 m. sausio 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2021 m. lapkričio 29 d., pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi V. T. nauju nuosprendžiu traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, padarytus iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo, šiais nuosprendžiais kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės dalis. Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitoma laisvės atėmimo bausmė, kaltinamojo iš dalies atlikta pagal 2021 m. sausio 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).
Nauju nuosprendžiu kaltinamajam V. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kadangi kaltinamasis šiuo metu jau atlieka 2021 m. sausio 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, BPK 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.
Byloje civilinis ieškovas – UAB „C. F.“ pateikė civilinį ieškinį dėl 247110,92 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 11–13). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl M. B. nusikalstamų veiksmų (duomenys neskelbtini) patyrė 247110,92 Eur trūkumą/nuostolį, kurį sudaro (duomenys neskelbtini) 224933,48 Eur skola bei (duomenys neskelbtini) 22177,44 Eur skola. Vidinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ūkio dalies vadovas G. B. iš (duomenys neskelbtini) sandėlio išlaiduodavo prekes, išrašydamas sąskaitas faktūras, CMR, kokybės sertifikatus ir elektroniniu paštu persiųsdavo vadybininkui M. B., kuris, remiantis pareiginių nuostatų II dalies 8 punktu, privalėjo ūkio dalies vadovo G. B. persiųstus dokumentus adresuoti prekių gavėjams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šių dokumentų pagrindu turėjo būti atsiskaitoma už prekes, tačiau už prekes, kurios buvo išduotos iš sandėlio, jokio atsiskaitymo iš prekių gavėjų negauta. Atliekant patikrinimą, buvo nustatyta, kad M. B. iš G. B. gautų dokumentų, išsiuntus prekes, gavėjui nesiųsdavo, o perrašydavo sąskaitas jas klastodamas, nurodydamas, kad prekių tiekėjas yra kitas juridinis asmuo UAB „A. D.“. Už iš (duomenys neskelbtini) sandėlio išlaiduotas prekes prekių gavėjai atsiskaitė į kitos įmonės UAB „A. D.“ banko sąskaitą ir dėl M. B. atliktų nusikalstamų veiksmų, dokumentų klastojimo, su prekių savininku liko neatsiskaityta už prekes, o pinigus gavo kita įmonė, nesusijusi su (duomenys neskelbtini) jokiais santykiais. Tokiu būdu, vadybininkas M. B. padarė (duomenys neskelbtini) žalos už bendrą 247110,92 Eur sumą.
Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas paaiškino, kad teikiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dar nebuvo duomenų apie kaltinamąjį V. T. ir nurodė, jog civilinio ieškovo patirta žala turėtų būti priteista iš abiejų kaltinamųjų solidariai. Be to, civilinio ieškovo atstovas pripažino, kad UAB „C. F.“ dėl nusikalstamų veikų patirta turtinė žala yra tokia, kaip nurodyta kaltinime – 232426,53 Eur, t. y. kiek mažesnė civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma.
UAB „C. F.“ reikalavimas dalyje dėl 232426,53 Eur turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos dydis, priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų neteisėtų veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos yra neginčijamai nustatyti objektyviais bylos duomenimis, užfiksuotais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-17-10129 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės A. D. ūkinės finansinės veiklos“, 2017 m. lapkričio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo įforminta L. B. AB pateiktų UAB „A. D.“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. apžiūra, 2017 m. lapkričio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo įforminta prie 2017 m. birželio 12 d. pareiškimo UAB „C. F.“ pridėtų dokumentų, t. y. originalių ir galimai suklastotų PVM sąskaitų faktūrų apžiūra. Abu kaltinamieji jiems pareikštą civilinį ieškinį pripažino ir neprieštaravo, kad jis būtų patenkintas.
Kaltinamasis M. B. savanoriškai atlygino civilinio ieškovo UAB „C. F.“ patirtos turtinės žalos dalį – 1400 Eur (12 t., b. l. 168–170; 13 t., b. l. 32–33). BPK 107 straipsnyje numatyta, jog kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas. Atitinkamai, procesas dalyje dėl 1400 Eur turtinės žalos priteisimo nutrauktinas. Iš kaltinamųjų solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) civilinio ieškovo naudai priteistina 231026,53 Eur turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Kiti klausimai
Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. gruodžio 20 d. pažyma Nr. (12.33 Mr)PT-9084 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų (13 t., b. l. 30–31). Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. T. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 190 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamąjį V. T. teisiamojo posėdžio metu gynė jo paties pasirinktas gynėjas – advokatas Tomas Januškevičius, teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 190 Eur iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (BPK 103–106 str.).
Civiliniame ieškinyje yra pareikštas prašymas priteisti UAB „C. F.“ naudai iš kaltinamųjų civilinio ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas šio prašymo nesprendžia, kadangi turėtas išlaidas bei jų dydį patvirtinantys dokumentai teismui nebuvo pateikti.
Kaltinamajam M. B. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (10 t., b. l. 165–167), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (10 t., b. l. 168–170) ir dokumentų paėmimas (10 t., b. l. 171–173) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Kaltinamajam V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (11 t., b. l. 172–175) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
UAB „A. D.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, paimti 2017 m. birželio 20 d. kratos, atliktos UAB „A. D.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), metu bei pateikti UAB „A. D.“ direktoriaus V. T. 2018 m. vasario 13 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tarnybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 4–7, 17–19), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB „A. D.“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
UAB „C. F.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, pateikti UAB „C. F.“ direktorės J. J. 2018 m. rugpjūčio 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tarnybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 93–96), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB „C. F.“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmes:
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo;
- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei 4 metų laisvės atėmimo bausmei, paskirtai už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, apimant švelnesnę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti kaltinamajam M. B. subendrintą bausmę – 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam M. B. sumažintą galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) kaltinamajam M. B. paskirtos 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant kaltinamąjį viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
- tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas),
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas),
- nesilankyti lošimų organizavimo vietose ir nedalyvauti nuotoliniuose lošimuose (BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punktas),
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, BK 69 straipsniu, kaltinamajam M. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigoti atlyginti civiliniam ieškovui UAB „C. F.“ nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį, ne mažesnę nei 15000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, BK 69 straipsnis).
Bausmės atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamajam M. B. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmei, paskirtai už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, apimant švelnesnę 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti kaltinamajam V. T. subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam V. T. sumažintą bausmę – 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su įsiteisėjusiu 2021 m. sausio 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme bausmes iš dalies sudedant – prie griežtesnės 2021 m. sausio 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti nauju teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskirti kaltinamajam V. T. galutinę subendrintą bausmę – 4 (ketverius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Į paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laisvės atėmimo bausmę, kaltinamojo iš dalies atliktą pagal 2021 m. sausio 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).
Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kaltinamajam V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nepriteisti iš kaltinamojo V. T. valstybės naudai 190 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamųjų M. B. ir V. T. solidariai 231026,53 Eur (du šimtus trisdešimt vieną tūkstantį dvidešimt šešis eurus 53 ct) turtinės žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) naudai. Procesą dėl civilinio ieškinio dalyje dėl 1400 Eur (tūkstančio keturių šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
UAB „A. D.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tarnybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „A. D.“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tarnybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti (duomenys neskelbtini) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.
Teisėja Vaiva Nevardauskienė