Civilinė byla Nr. 2T-84/2012

Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.2.(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Egidijus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo ribotos atsakomybės bendrovės „Kutter“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos pramonės ir prekybos rūmų 2012 m. liepos 5 d. sprendimą, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Abipa Logistics“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymą,

n u s t a t ė:

Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos pramonės ir prekybos rūmų 2012 m. liepos 5 d. sprendimu priteisė RAB „Kutter“ naudai iš UAB „Abipa Logistics“ 27 280 eurų dydžio žalą, 848,88 eurų dydžio išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, 405,11 eurų dydžio dokumentų vertimo išlaidas bei 2 372,4 eurų dydžio išlaidas už sumokėtą arbitražinį mokestį, iš viso 30 906,39 eurų.

Pareiškėjas RAB „Kutter“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos pramonės ir prekybos rūmų 2012 m. liepos 5 d. sprendimą.

Suinteresuotas asmuo UAB „Abipa Logistics“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriuo prašo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, išreikalauti paraišką, kurios pagrindu tarp šalių atsirado ginčas bei skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1) Tarp šalių nebuvo ir nėra arbitražinio susitarimo, kuriuo šalys aiškiai ir nedviprasmiškai raštu būtų susitarusios, kad šalys išimtinai taikys arbitražinį ginčų sprendimo būdą ir dėl tokių ginčų nesikreips į nacionalinį teismą.

2) Tarp šalių ginčas kilo iš tarptautinio vežimo keliais santykių, kuriuos reglamentuoja Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija). Ginčai, kylantys iš krovinių vežimo ar ekspedijavimo sutarčių, nėra priskiriami išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai ir gali būti nagrinėjami arbitraže, tačiau CMR konvencijos nuostatos arbitražinio susitarimo galiojimui numato privalomą sąlygą – arbitražinėje išlygoje turi būti nurodyta, kad arbitražas vadovausis CMR konvencija. Šios nuostatos šalių sudarytoje sutartyje nėra. Šios nuostatos nėra ir paraiškoje Nr. 1/1154, kurios vykdymas sukėlė ginčą ir kuri turi būti išreikalauta iš pareiškėjo. Pažymėtina, kad arbitražo teismas nustatė ir pripažino visas sąlygas, kurioms esant turi būti taikoma CMR konvencija. Pagal šios konvencijos nuostatas teismas sprendė tarp šalių kilusį ginčą, tačiau tam, kad arbitražas galėtų spręsti ginčus, kuriems taikoma CMR konvencija, arbitražiniame susitarime turi būti speciali sąlyga, numatanti arbitražo pareigą vadovautis CMR konvencija.

3) Arbitražo teismas išsprendė nearbitruotiną ginčą ir tuo pažeidė viešąjį interesą.

Prašymas tenkinamas.

Arbitražo teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko 1958 metų konvencijos „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Niujorko konvencija) dalyvėje, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas ir vykdomas pagal Niujorko konvencijos V straipsnio bei Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – Komercinio arbitražo įstatymas) 51 straipsnio nuostatas. Baltarusijos Respublika yra Niujorko konvencijos dalyvė, todėl Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos pramonės ir prekybos rūmų 2012 m. liepos 5 d. sprendimo pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje taikytinos Niujorko konvencijos bei Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio nuostatos.

Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prie prašymo pripažinti ar pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimą pridedami prašomo pripažinti ar pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo sprendimo ir arbitražinio susitarimo originalai arba tinkamai patvirtinti jų nuorašai. Jeigu arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas surašyti ne valstybine kalba, šalis, kuri kreipiasi, turi pateikti tinkamai patvirtintus šių dokumentų vertimus į valstybinę kalbą. Niujorko konvencijos IV straipsnyje nurodyta, kad arbitražo sprendimo pripažinimui ir vykdymui gauti prašančioji pusė, paduodama dėl to prašymą, pateikia: a) reikiamai paliudytą arbitražo sprendimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą; b) II straipsnyje nurodyto susitarimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą.

Pareiškėjas pateikė teismui Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos pramonės ir prekybos rūmų 2012 m. liepos 5 d. sprendimo tinkamai patvirtintą kopiją ir jos vertimą į lietuvių kalbą.

Niujorko konvencijos II straipsnyje nurodyta, kad kiekviena susitariančioji valstybė pripažįsta rašytinį susitarimą, pagal kurį pusės pasižada perduoti arbitražui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius arba galinčius kilti tarp jų dėl kurių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, galinčių būti arbitražo nagrinėjimo dalyku. Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalis, prašanti pripažinti ar pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo sprendimą, turi pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui arbitražinio susitarimo originalą arba tinkamai patvirtintą jo nuorašą. Jeigu arbitražinis susitarimas surašytas ne valstybine kalba, šalis, kuri kreipiasi, turi pateikti tinkamai patvirtintą šio dokumento vertimą į valstybinę kalbą.

Pareiškėjas pateikė teismui 2009 m. lapkričio 9 d. šalių sudarytą transporto ekspedijavimo sutarties tinkamai patvirtintą kopiją ir jos vertimą į lietuvių kalbą. Šios sutarties 9.1 straipsnyje nurodyta, kad jei šalims susitarti nepavyks, ginčas bus sprendžiamas pagal ieškovo pageidavimą arba teisme pagal ieškovo buvimo vietą arba Tarptautiniame arbitražo teisme prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų, vadovaujantis šio teismo reglamentu. Taigi Niujorko konvencijos II straipsnyje nurodytas susitarimas perduoti iš šalių sutarties kylančius ginčus nagrinėti arbitraže yra inkorporuotas į sutarties nuostatas.

Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis nustato, kad arbitražo sprendimą pripažinti ar leisti vykdyti gali būti atsisakyta kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir leisti vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) arbitražinio susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo - pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą; arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų; arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija. Pagal Niujorko konvencijos taikymo praktiką aukščiau nurodytų pagrindų buvimą teismas tikrina tik ginčo šalies, prieš kurią arbitražo sprendimas yra nukreiptas, reikalavimu.

Suinteresuotas asmuo UAB „Abipa logistics“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad arbitražinis susitarimas negalioja pagal įstatymą. Taigi suinteresuotas asmuo savo atsiliepimą grindžia Niujorko Konvencijos V straipsnio 1 dalies a) punkte nurodyto pagrindo buvimu. Iš teismui pateiktos 2009 m. lapkričio 9 d. sutarties kopijos matyti, kad šalys sutarė ginčus spręsti pagal ieškovo pageidavimą arba teisme pagal ieškovo buvimo vietą, arba arbitražo teisme. Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad tarp šalių nebuvo ir nėra arbitražinio susitarimo, kuriuo šalys aiškiai ir nedviprasmiškai raštu būtų susitarusios, kad šalys išimtinai taikys arbitražinį ginčų sprendimo būdą ir dėl tokių ginčų nesikreips į nacionalinį teismą. Arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena bet kuri sutartis, šalims yra privalomas (CK 6.189 str. 1 d.). Šalys, sudarydamos transporto – ekspedijavimo sutartį, laisva valia sutarė, kad ginčai tarp šalių bus sprendžiami pagal ieškovo pageidavimą: arba teisme pagal ieškovo buvimo vietą arba Tarptautiniame arbitražo teisme prie Baltarusijos pramonės ir prekybos rūmų. Taigi sutartyje aiškiai nurodyta, jog ieškovui suteikiama teisė pasirinkti, kur bus sprendžiamas šalių ginčas. Pareiškėjas RAB „Kutter“ (arbitražo byloje – ieškovas) pateikė ieškinį Tarptautinio arbitražo teismui prie Baltarusijos pramonės ir prekybos rūmų. Vadinasi pareiškėjas pasinaudojo šalių sudarytoje sutartyje jam numatyta ginčo sprendimo būdo pasirinkimo teise. Todėl suinteresuoto asmens argumentas, kad šalys nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai sutarusios, jog išimtinai taikys arbitražinį ginčų sprendimo būdą, nėra pagrindas atsisakyti tenkinti nagrinėjamą prašymą, nes šalys sutarė dėl ieškovo teisės pasirinkti ir pareiškėjas šią teisę tinkamai realizavo. Pažymėtina, kad Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos pramonės ir prekybos rūmų prašomame pripažinti ir leisti vykdyti sprendime, atsižvelgęs į suinteresuoto asmens (arbitražo procese – atsakovo) argumentus, detaliai pasisakė dėl savo kompetencijos nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, o suinteresuotas asmuo šio sprendimo įprastine Baltarusijos Respublikos teismų kontrolės forma neapskundė.

Suinteresuotas asmuo atsiliepime taip pat nurodė, kad CMR konvencijos nuostatos arbitražinio susitarimo galiojimui numato privalomą sąlygą – arbitražinėje išlygoje turi būti nurodyta, kad arbitražas vadovausis CMR konvencija, tačiau šios nuostatos šalių sudarytoje sutartyje nėra. CMR konvencijos 33 straipsnyje yra nurodyta, jog vežimo sutartyje gali būti tokia nuostata, kuria pripažįstama arbitražo kompetencija, bet su sąlyga, jeigu ši nuostata numato, kad arbitražas vadovausis šia konvencija. Šalių sudarytos 2009 m. lapkričio 9 d. transporto ekspedijavimo sutarties 9.1 straipsnyje nėra nurodyta, kad arbitražas, spręsdamas šalių ginčą vadovausis CMR konvencija. Tačiau pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, vadovavosi CMR konvencijos nuostatomis. Šią aplinkybę pateiktame atsiliepime pripažįsta ir suinteresuotas asmuo. Aplinkybė, kad arbitražinis susitarimas yra pakankamai glaustas ir nereglamentuoja kai kurių klausimų, nėra pakankamas pagrindas nepripažinti jo arbitražiniu susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2002). Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad arbitražinėje išlygoje nenurodymas, jog arbitražo teismas vadovausis CMR konvencija, nedaro arbitražinio susitarimo negaliojančiu, nes arbitražo teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi minėtos konvencijos nuostatomis. Todėl vien tik faktas, kad sutartyje nebuvo įrašyta minėta nuostata, negali būti laikoma pagrindu atmesti prašymą pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimą. Arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimas turi būti tinkamai įrodytas ir negali būti formalus pagrindas išvengti teisėtai priimto sprendimo vykdymo.

Suinteresuotas asmuo, teigdamas, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, nurodo, jog arbitražo teismas išsprendė nearbitruotiną ginčą. Argumentas šioje nutartyje jau yra aptartas ir  pakartotinai dėl jo nebepasisakoma.

Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismas turėtų išreikalauti iš pareiškėjo paraišką, kurios pagrindu tarp šalių atsirado ginčas dėl tarptautinio krovinių vežimo keliais. Šis suinteresuoto asmens prašymas yra susijęs su arbitražo sprendimo pagrįstumu, kuris, sprendžiant sprendimo pripažinimo ir vykdymo klausimus, negali būti tikrinamas, todėl yra atmetamas.

Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad arbitražo sprendimą galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti jei: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai. Šių arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo klausimą teismas tikrina ex officio (Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a ir b punktai).

Ginčai, kylantys iš krovinių vežimo ar ekspedijavimo sutarčių nėra priskiriami išimtinei teismų kompetencijai ir gali būti nagrinėjami arbitraže (Komercinio arbitražo įstatymo 12 str.). Nėra pagrindo spręsti, kad Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos pramonės ir prekybos rūmų 2012 m. liepos 5 d. sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti prieštarautų viešajai tvarkai, o ginčo objektas negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pagrindų, numatytų 1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo V straipsnyje, dėl kurių gali būti atsisakyta pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje pareiškėjo prašyme nurodytą Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos pramonės ir prekybos rūmų 2012 m. liepos 5 d. sprendimą, nėra.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810, 8111, 813, straipsniais,

n u t a r i a :

pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos pramonės ir prekybos rūmų 2012 m. liepos 5 d. sprendimą, kuriuo arbitražo teismas priteisė ribotos atsakomybės bendrovei „Kutter“ naudai iš UAB „Abipa Logistics“ 27 280 eurų (dvidešimt septyni tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt eurų) dydžio žalą, 848,88 eurų (aštuoni šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai ir 88 ct) dydžio išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, 405,11eurų  (keturi šimtai penki eurai ir 11 ct) dydžio dokumentų vertimo išlaidas bei 2 372,4 eurų (du tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt du eurai ir 40 ct) dydžio išlaidas už sumokėtą arbitražinį mokestį, iš viso 30 906,39 eurų (trisdešimt tūkstančių devyni šimtai šeši eurai ir 39 ct).

Ši nutartis per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai:                            Danutė Milašienė

                                          Marytė Mitkuvienė

                                          Egidijus Žironas