Baudžiamoji byla Nr. 2K-743/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.6.3; 1.1.8.10 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Lidijos Liucijos Žilienės, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Masioko,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui R. Žukauskui,
gynėjui advokatui I. Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu:
už M. P. plėšimą – dvejiems metams,
už Z. L. plėšimą – dvejiems metams penkiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams penkiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutartimi pakeistos bei neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 14 d. nutartis, kuria nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
R. M. nuteistas už tai, kad:
2006 m. gruodžio 2 d., apie 21.30 val., Panevėžyje, prie ,,duomenys neskelbtini“ namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš M. P., padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė 64,50 Lt vertės turtą;
2006 m. gruodžio 2 d., apie 21.40 val., Panevėžyje, ,,duomenys neskelbtini“ namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš Z. L., padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė 300 Lt vertės turtą.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo teismų sprendimus pakeisti – taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės arba, pritaikius BK 62 straipsnio nuostatas, paskirti švelnesnę bausmę.
Kasatorius nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė jam ne tik BK 38 straipsnio, bet ir BK 62 straipsnio nuostatų ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, t. y. didesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Kasatoriaus manymu, yra pagrindas jam taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes jis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą ir susitaikė su nukentėjusiosiomis. Be šių aplinkybių, teismų sprendimais taip pat nustatyta, kad jis nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą, prižiūri ir išlaiko ne tik sunkiai sergančią motiną, kuriai būtina nuolatinė priežiūra ir slauga (patėvis J. T. dažnai būna komandiruotėse), bet ir mažametį vaiką; taigi yra pagrindas taikyti jam BK 62 straipsnio nuostatas. Tačiau teismai šias aplinkybes vertino kaip atsakomybę lengvinančias ir BK 62 straipsnio nuostatų netaikė. Taip pat teismai, skirdami bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nuo penkerių metų jį augino patėvis, kuris nuolat būdavo komandiruotėse, kad jis pradėjo lankyti vairuotojų kursus, Lietuvos čigonų bendrijos ,,Čigonų laužas“ teigiamai apibūdinamas.
Be to, kasatoriaus manymu, jis padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nes vieną nusikaltimą nuo kito teskyrė 10 min., įvykis buvo toje pačioje gatvėje.
Nuteistojo R. M. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl tęstinės nusikalstamos veikos
BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje pasisakyta dėl tęstinės nusikalstamos veikos, tačiau jos turinys detaliau neaprašytas. Pabrėžiamas bausmės skyrimui svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Esant tokiai įstatymo formuluotei didelę svarbą įgauna baudžiamojo įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. (kasacinė byla Nr. 2K-307/2007). Taigi tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį.
Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistasis plėšimo būdu užvaldė M. P. ir Z. L. turtą, taigi jo nusikalstamos veikos buvo nukreiptos į du skirtingus objektus (M. P. nuosavybę ir sveikatą bei Z. L. nuosavybę ir sveikatą), tą nuteistasis suvokė ir norėjo taip veikti. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad abu plėšimus būtų siejęs vieningas nuteistojo sumanymas. Nedidelis laiko tarpas tarp abiejų nusikaltimų šiuo atveju nėra esminė aplinkybė, dėl kurios šias nusikalstamas veikas reikėtų kvalifikuoti kaip vieną tęstinį nusikaltimą. Taigi teismas kiekvieną R. M. padarytą nusikalstamą veiką – M. P. ir Z. L. apiplėšimą – kvalifikuodamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo
BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiuoju, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus, prisipažino juos padaręs, savo noru atlygino nukentėjusiosioms padarytą žalą ir su jomis susitaikė. Tačiau R. M. yra recidyvistas. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kasatorius anksčiau yra teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas už jį neišnykęs bei nepanaikintas ir jis vėl padarė du tyčinius nusikaltimus, todėl jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį negalimas, nes to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais recidyvistas negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl paskirtos bausmės
Kasatorius teigia, kad jam paskirta per griežta bausmė ir kad yra visos sąlygos taikyti BK 62 straipsnio nuostatas.
Už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia nustatyta BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnyje numatytos išimtys iš bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kai nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė. Be šioje normoje nustatytų sąlygų visumos, taip pat būtina, kad teismas padarytų motyvuotą išvadą, jog bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltininkui švelnesnę bausmę. Tokiu atveju turi būti nustatyta tokia baudžiamosios bylos aplinkybių visuma, kuri mažina kaltininko asmenybės ar padarytos veikos pavojingumą. Pažymėtina, kad pagal įstatymą švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Taip yra todėl, kad sprendimą taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį teismas gali priimti ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas kitas bylos aplinkybes.
R. M. skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas išsamiai motyvavo šį savo sprendimą ir padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, skirdamas bausmes už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, atsižvelgė į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje, taip pat vadovavosi 56 straipsnio 1 dalimi, 61 straipsnio nuostatomis ir pagrįstai R. M., kaip recidyvistui, paskyrė laisvės atėmimo bausmes, neviršijančias straipsnio sankcijoje už padarytas veikas nustatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio.
Subendrinant šias bausmes ir skiriant galutinę subendrintą bausmę, teismas R. M. parinko palankesnį bausmių subendrinimo principą – dalinį bausmių sudėjimą. Kadangi R. M. nusikalto neatlikęs ankstesnės bausmės, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta neatliktos bausmės dalis. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad švelninti R. M. paskirtą galutinę subendrintą trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo.
Taigi teismų sprendimai yra teisėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Lidija Liucija Žilienė
Gintaras Goda
Vytautas Masiokas