Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-09-04][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-1714-961-2020].docx
Bylos nr.: 1-1714-961/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus teritorinė ligonių kasa, atstovas Ana Starkovskytė civilinio ieškovo baudž. byloje atstovas
Viilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra. Renata Augutavičienė prokuroras
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Specialioji dalis
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)

?

Baudžiamoji byla Nr. 1-1714-961/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01641-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5

(S)

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,

dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei,

nukentėjusiajam A. L.,

kaltinamajam K. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1994 (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas :

1) 2018 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 40 MGL bauda bei baudžiamojo poveikio priemonės;

2) 2019 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 10 mėn. bei baudžiamojo poveikio priemonės;

3) 2019 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimu 8 mėn.;

2020 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės – galutinė bausmė 1 metai 2 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos,

kaltinamas padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

K. L. 2020 m. sausio 10 d. apie 23.25 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.29 promilės girtumas), tyčia abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip 4 (keturis) kartus sudavė savo tėvui A. L. į veido sritį ir alkūne 1 (vieną) kartą sudavė jam į krūtinės sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam A. L. kaktos ir lūpų odos nubrozdinimus, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimus, dešinio skruosto, krūtinės kairės pusės, 31-33 dantų panirimą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

 

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. L. parodė, kad su tėvu buvo susitikę po Naujų metų. Tėvas konfliktavo su žmona ir nenorėjo nakvoti namuose, todėl paprašė leisti pabūti pas jį (K. L.) iki ryto. Jie turėjo alkoholio, jį kartu vartojo. Iš pradžių pradėjo konfliktuoti žodžiais, nes gal vienas kitą ne taip suprato. Jis prašė tėvo, kad jis netriukšmautų, arba tegul eina namo, arba nustoja triukšmavęs, kadangi jau buvo vėlus metas, kaimynai aplink galėjo skųstis. Pradėjo konfliktuoti iš pradžių žodžiais, o vėliau žodinis konfliktas perėjo į veiksmus, nelabai atsimena, kaip buvo. Pripažįsta kaltę. Sudavė tėvui porą smūgių, tačiau kitus galbūt užkliudė, dėl girtumo neatsimena. Gal tėvui atrodė, kad jis pradėjo konfliktą. Fizinį kontaktą, smurtą jis (K. L.) pradėjo, bet žodinis konfliktas prasidėjo dėl tėvo elgesio. Mušė tėvą, nes buvo neblaivus, suirzęs, tėvas neklausė jo prašymų. Supranta, kad tai ne pasiteisinimas. Kumščiais sudavė apie 4 kartus į veido sritį, tiksliai neatsimena. Pripažįsta, kad nuo jo veiksmų tėvui atsirado sužalojimai, bet dėl daugumos negali sutikti, kadangi jo tėvo sutuoktinė prieš jį (tėvą) smurtavo. Kaip ant juosmens galėjo atsirasti mėlynė, jeigu jis tėvui į krūtinę trenkė. Iš dalies sužalojimus pripažįsta, bet negali prisiimti atsakomybės už prieš tai jam padarytus sužalojimus. Sutinka, kad padarė tuos sužalojimus, kurie nurodyti kaltinime. Gal ir galėjo pataikyti į krūtinę, bet netyčia, galėjo kliudyti su alkūne kai smūgiavo į veidą. Tėvas parodymuose neužsiminė, kad jis sudavė tėvui į juosmenį. Tėvas buvo neblaivus tiek pat, kiek ir jis (kaltinamasis). Dėl telefono tai čia buvo dar prieš įvykį, tai buvo žodinis konfliktas, nes jis nenorėjo, kad tėvas keltų jo nuotraukas į socialinius tinklus. Gali būti, kad kažkokias nuoskaudas prisiminė. Sutinka su ieškiniu.

Dėl ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo parodė, kad pirmiausia jam reikėjo su inspektore susisiekti, kad gautų nukreipimą, kur galėtų atidirbti. Nesusisiekė su ja. Viešųjų darbų atidirbti reabilitacijos centre nebuvo galimybės. Vasarą nesimatė su probacijos atstove, reabilitacijos centro darbuotojai sakė, kad jie praneš probacijai, kokiu adresu jis gyvens. Išėjo iš reabilitacijos centro, nes nepatiko gydymo metodai, jam trūko psichologo pagalbos, nusprendė savarankiškai bandyti gydytis arba kreiptis į profesionalus. Jis padarė išvadas, bando atsigauti po labai didelių emocinių smūgių per pastaruosius metus, atsisakė alkoholio.  

Šiuo metu jis kaime močiutei padeda ūkį išlaikyti, iš to ir gyvena. Nemano, kad reikėtų kelti ranką prieš tėvus. Jo emocinės problemos ir piktnaudžiavimas alkoholiu tai paskatino. Išvadas jau pasidarė, nebevartoja alkoholio. Jam nėra paskirtas įpareigojimas gydytis, gydėsi savanoriškai. Buvo įpareigotas nevartoti alkoholio. Neišdirbo nei vienos valandos. Jo pažeidimai buvo užfiksuoti ir dėl to buvo kreipiamasi į teismą, sakė, kad jam reikalinga tęsti gydymą. Po teismo jis išėjo iš reabilitacijos centro. Jam nebuvo išaiškinta, kada baigiasi bausmės atlikimo laikas, nei kada jis pradėtas skaičiuoti.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. L. parodė, kad sūnus maždaug teisingai papasakojo aplinkybes. Sausio mėnesį jis atėjo pas sūnų vakare prašydamas pernakvoti pas jį, kadangi buvo susipykęs su žmona ir nenorėjo būti namuose vengdamas konflikto. Nepamena, kelintą valandą atėjo pas sūnų, jie nusipirko puslitrinį butelį degtinės. Sūnus, jo supratimu, jau buvo išgėręs, jis tuo metu išgyveno sunkią asmeninę traumą, mirė jo draugė, su kuria jis planavo vestuves. Jie sėdėjo per gerą atstumą, per kokius 2-3 metrus, jis (A. L.) sėdėjo prie vienos kambario sienos, o sūnus prie kitos. Prasidėjo pokalbis apie senas nuoskaudas iš vaikystės ir jie susipyko. Jis (A. L.) rankoje laikė telefoną ir sūnui pasirodė, kad jį filmuoja, todėl pašoko iš vietos ir sudavė kelis smūgius. Jis (A. L.) suprato, kad jam geriau čia nepasilikti ir išėjęs iš buto paskambino policijai. Tiesą sakant, nenorėjo to daryti, tačiau buvo labai piktas. Sūnus dešine ranka sudavė į skruostą, kumščiu. Trankė pakeisdamas rankas, sudavė apie keturis kartus į veido sritį. Kiek atsimena, dar sudavė į šonkaulių sritį tuo momentu, kai paėmė telefoną ir norėjo išeiti iš buto. Tuos smūgius į veidą jis sudavė tyčia. Dėl smūgio į krūtinę abejoja, ar jis tai tyčia padarė. Pirmus smūgius sudavė dar jam sėdint ant fotelio, o kai atsistojo eiti iš namų, sūnus besimosikuodamas rankomis sudavė į šonkaulius. Atsimena, kad mėlynės vėliau atsirado, bet tuo momentu skausmo nepajuto. Sūnus mojavo rankomis, buvo labai supykęs, prišnekėjo, kad jis (A. L.) suluošino jo vaikystę, buvo daug pykčio. Mėlynės buvo šone ties juosmeniu. Namuose prieš tai nebuvo fizinio smurto.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duotus parodymus, A. L. nurodė spėjantis, kad taip ir buvo, kaip sakė ikiteisminio tyrimo metu, kad jis muštynių metu alkūne sudavė į krūtinės sritį. Į šonkaulius sudavė po to, kai konfliktas baigėsi. Visaip būna, galėjo tos mėlynės ant juosmens atsirasti ir dėl kitų dalykų. Buvo strese, neatsimena, kas vyko, kai pareigūnai atvažiavo, neatsimena, ar jiems rodė sumušimus. Sūnus mušė tik kumščiais. Pats jis nesispardė ir sūnui nesudavė nei vieno smūgio. Pretenzijų sūnui neturi. Tai išties labai liūdna istorija, kuri nutiko tarp artimiausių žmonių. Jam sunku, su sūnumi susitaikė, užmiršo, abu nori viską pamiršti. Žinoma, sūnus turi atsakyti už savo veiksmus, bet prašo teismo būti maksimaliai gailestingu vaikui, kuris iš tikrųjų nėra blogas žmogus, jis bando kabintis į gyvenimą, nelabai moka surasti sau vietą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis K. L. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) vienas. 2020 . sausio 10 d. apie 10.30 val. pas jį atvažiavo tėvas A. L., kuris buvo susipykęs, kaip supranta, su žmona. Bute kartu vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Apie 23.25 val. tėvas, būdamas neblaivus, pradėjo namuose triukšmauti ir konfliktuoti. Bandė tėvą nuraminti, bet jam nepavykus to padaryti žodžiais, nesusivaldė ir abiem rankomis jam sudavė į veido sritį kelis smūgius, bet kiek konkrečiai, nurodyti negali. Po jo smūgių tėvas liko sąmoningas ir nenukrito, bet iš lūpos jam pradėjo bėgti kraujas. Tėvas vonioje apsiprausė ir iš buto išėjo, o po 10 min. pas jį atvyko policija, kuri jį sulaikė. Įvykio metu daugiau jokių asmenų bute nebuvo. Prisipažįsta, kad sudavė tėvui į veidą, ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi bei norėtų jo atsiprašyti ir su juo susitaikyti.

Papildomos apklausos metu kaltinamasis K. L. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Yra sirgęs depresija, gulėjo (duomenys neskelbtini) psichiatrinėse ligoninėse, taip pat (duomenys neskelbtini) esančioje ligoninėje. Paskutinį kartą gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2018 metais lapkričio mėnesį. Psichiatrinėje, narkologinėje įskaitoje neregistruotas. Palaiko savo parodymus, duotus pirminės apklausos metu. Prisipažįsta, kad konflikto metu sudavė tėvui A. L. keletą kartų, gali būti, kad ne mažiau kaip keturis kartus, abiejų ar vienos rankos, tiksliai neprisimena, kumščiu į veido sritį. Taip sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo. Neprisipažįsta, kad tyčia sudavė tėvui į krūtinę ar kitą kūno vietą. Trenkdamas tėvui į veidą, galėjo gal užkliudyti jam krūtinę ar kitą kūno vietą, bet specialiai to nedarė ir jo į kitas kūno vietas tyčia nemušė. Labai gailisi dėl to, kad sudavė tėvui A. L. ir jį sužalojo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. L. parodė, kad jo sūnus K. L. gyvena atskirai nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini). Bute gyvena vienas. Jis (A. L.) raktų nuo buto neturi. Kartais jis apsilanko pas sūnų svečiuose. Anksčiau tarp jo ir sūnaus būdavo konfliktai, tačiau jie buvo tik žodiniai, smurtas niekada naudotas nebuvo. 2020 m. sausio 10 d. apie 12.30 val. jie bendravo, taip pat nusprendė išgerti alkoholio. Butas yra vieno kambario, jie atsisėdo kambaryje prie staliuko. Tai jau buvo vakaro laikas. Jiems toliau bendraujant, bendravimas peraugo į konfliktą, nes sūnus prisiminė kažkokias senas vaikystės nuoskaudas, kaltino jį tuo, kad jis jį skriaudė, netinkamai auklėjo. Jis stengėsi išvengti kilusio žodinio konflikto, bandė sūnų raminti, sakė, kad jei nori, jis gali išeiti. Bet sūnus į tai nereagavo, įžeidinėjo jį, vartojo necenzūrinius žodžius, po to atsistojo ir priėjo prie jo. Jis tuo metu sėdėjo prie staliuko ir sūnus nieko nesakęs kelis kartus, apie 4-5, abiejų rankų kumščiais sudavė jam į burnos sritį. Nuo smūgių jam iš lūpų pradėjo bėgti kraujas, jis atsistojo, išėjo į laiptinę ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Sūnus liko bute. Jis laiptinėje sulaukė policijos pareigūnų ir į butą grįžo kartu su jais. Sūnus elgėsi ramiai. Pareigūnams jis papasakojo kas įvyko, po to atvyko greitoji pagalba ir išvežė jį į Žalgirio ligoninę (b. l. 29).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. L. patikslino, kad sūnus K. L. sudavė jam abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip keturis kartus bendrai į veido sritį. Buvo sužalota ir kakta, ir burna. Tuo metu, kai K. jį mušė, jis, greičiausiai alkūne, sudavė jam į kairiąją krūtinės pusę. Dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas, ant krūtinės toje vietoje buvo mėlynė. Ar K. alkūne sudavė jam tyčia, ar atsitiktinai, negali pasakyti. Apie mėlynės, kurią specialistas aptiko jo kūne juosmens srityje, atsiradimo aplinkybes nieko negali paaiškinti. Ji galėjo atsirasti ir buityje. Šio įvykio metu jam buvo padaryta fizinė ir moralinė žala, tačiau jos pinigais nevertina ir ieškinio šioje byloje nepateikinės (b. l. 43).

2020 m. sausio 11 d. protokole – pareiškime A. L. pareiškė, kad 2020 m. sausio 10 d. apie 23.25 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus K. L. be jokios priežasties 4-5 kartus abiejų rankų kumščiais sudavė jam smūgius į burnos sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 1).

Policijos registruojamų įvykių duomenimis, Bendrajam pagalbos centre 2020 m. sausio 10 d. 23.32 val. gautas pranešimas, kad namuose pranešėją sumušė sūnus. Papildomoje informacijoje apie įvykį nurodoma, kad smurtas pasitvirtino. A. L. paaiškino, jog jam būnant pas sūnų tarp jo ir sūnaus K. L. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu K. L. rankos kumščiu jam keturis kartus sudavė į veido sritį, dėl ko patyrė fizinį skausmą. K. L. paaiškino, kad sėdėdamas prie stalo prie jo pradėjo kabinėtis A. L., kuris vėliau tapo agresyvus, pradėjo spardytis, todėl smūgiavo jam į veido sritį, kuria ranka, nepamena. Abu asmenys buvo neblaivūs.. K. L. nustatytas 2,09 promilės girtumas. A. L. buvo akivaizdžiai neblaivus, tačiau nustatyti girtumo įvykio vietoje nebuvo galimybės, kadangi asmuo išvežtas į Žalgirio ligoninę (b. l. 8-10).

2020 m. sausio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta iš esmės analogiška informacija (b. l. 11-13).

2020 m. sausio 11 d. Patalpų apžiūros protokole nurodoma, jog apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad įėjimo durys be matomų pažeidimų. Viename kambarių ant stalo stovi tušti buteliai nuo alkoholio, nešvarūs indai su maisto likučiais, pakeliai su sultimis, po stalu bei aplink jį yra tušti stikliniai buteliai nuo degtinės bei plastikiniai buteliai nuo gaiviųjų gėrimų. Bute bei kambaryje yra netvarka, matomi girtavimo požymiai. Pažeidimų, pašalinių daiktų ar nusikalstamos veikos požymių nenustatyta. Butas yra rakinamas, signalizacija nėra įrengta. Vaizdo stebėjimo kamerų nei bute, nei laiptinėje, nei ant namo ar jo prieigose nėra. Pridėta fotolentelė (b. l. 19-24).

2020 m. sausio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 136/2020(01), remiantis A. L. apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis, konstatuota, kad 1. A. L. padaryti kaktos ir lūpų odos nubrozdinimai, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, dešinio skruosto, krūtinės kairės pusės, juosmens kairės pusės poodinės kraujosruvos, 31 - 33 dantų panirimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 3-7 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2020-01-10. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. 2. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 3. Sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. 4. Sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. 5. Nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui, tačiau yra pasiekiami nukentėjusiojo rankomis. Nustatytuose sužalojimuose neužsifiksavo individualūs žalojusio daikto (daiktų) požymiai, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti žalojusį objektą. 6. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų A. L. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 38-42).

2020 m. vasario 28 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros stenograma; iš įrašo apžiūros matyti, kad A. L. praneša, jog jį sumušė sūnus ir išmetė jį iš namų (b. l. 56-57).

Alkotesterio kvitas patvirtina, kad 2020 m. sausio 11 d. 00.11 val. K. L. išpučiamame ore nustatyta 2,29 promilės alkoholio koncentracija (b. l. 107).

 

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

 

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog K. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. K. L. buvo kaltinamas tuo, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo veiksmais, be kita ko, padarė savo tėvui A. L. juosmens kairės pusės poodines kraujosruvas. Pats kaltinamasis K. L. pripažino, kad buvo neblaivus ir suirzęs, sudavė ne mažiau 4 smūgių tėvui į veidą, tačiau neigė, kad sudavė tėvui į juosmenį ir kad tėvui būtent dėl jo veiksmų liko kraujosruvos juosmens srityje, su kitais medicinos specialisto išvadoje konstatuotais sužalojimais sutiko; taip pat tvirtino, kad tyčia tėvui į krūtinę nesudavė, tačiau galėjo suduoti netyčia tuo metu, kai trenkė tėvui į veidą. Nukentėjusysis A. L. parodė, kad sūnus dešine ranka sudavė į skruostą, kumščiu, abiem rankomis sudavė apie keturis kartus į veido sritį; į šonkaulių sritį sūnus sudavė tuo momentu, kai jis pasiėmęs telefoną norėjo išeiti iš buto; smūgius į veidą sūnus sudavė tyčia. Dėl smūgio į juosmenį palaikė kaltinamojo parodymus, patvirtino, kad mėlynės juosmens srityje galėjo atsirasti kitu metu, buityje; taip pat pritarė kaltinamajam, kad į krūtinę sūnus galėjo pataikyti netyčia, tuo metu, kai mosikavo rankomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. protokole – pareiškime nurodė, kad sūnus be jokios priežasties sudavė jam abiejų rankų kumščiais 4-5 kartus į burnos sritį; iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė tiek į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, tiek ir pirminės apklausos metu; papildomos apklausos metu nukentėjusysis taip pat nurodė, kad konflikto metu sūnus jam sudavė abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip keturis kartus į veido sritį, ir, greičiausiai alkūne, į kairiąją krūtinės pusę. Apklausiamas teisme A. L. taipogi patvirtino, jog sūnus tyčia sudavė jam į veidą kumščiais; dėl smūgio į krūtinę nurodė abejojantis, kad tai buvo tyčia.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodė nukentėjusysis, smūgis į krūtinę buvo suduotas tuo pačiu metu, kai K. L. mušė jį kumščiais į veidą, ko neginčija ir pats kaltinamasis; tai, kad sudavė ne vieną smūgį į veidą, kas parodo, kad kaltinamojo veiksmai buvo intensyvūs; akivaizdu, jog kaltinamasis siekė sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ar trumpam jį susargdinti ir jam buvo nesvarbu, kokie padariniai kils dėl jo veiksmų, darytina išvada, jog yra įrodyta, kad kaltinamasis, mušdamas nukentėjusįjį kumščiais į veidą, sudavė nukentėjusiajam ir į krūtinę, taip padarydamas krūtinės kairės pusės poodines kraujosruvas. Įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus, kad kaltinamasis į krūtinę kumščiu nesudavė, o sudavė galimai alkūne, kaltinime ši aplinkybė patikslinta. Vis tik aplinkybė, jog šis smūgis alkūne buvo suduotas veikiant netiesiogine tyčia, K. L. veikos kvalifikavimo nekeičia, nes kaltinamasis, kaip minėta, buvo abejingas galimiems padariniams ir sąmoningai leido jiems kilti. Tačiau kaltinime nurodyta aplinkybė, jog K. L. savo veiksmais A. L. padarė juosmens kairės pusės poodines kraujosruvas, šalintina iš kaltinimo, kadangi šią aplinkybę neigė ne tik kaltinamasis, bet ir nukentėjusysis kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisiamajame posėdyje.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, jo protokole – pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, alkotesterio kvitu, tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros duomenimis, specialisto išvada. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa ir vienas kitą papildo. Apibendrinant konstatuotina, kad yra įrodyta, jog K. L. 2020 m. sausio 10 d. apie 23.25 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.29 promilės girtumas), tyčia abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip 4 (keturis) kartus sudavė savo tėvui A. L. į veido sritį ir alkūne 1 (vieną) kartą sudavė jam į krūtinės sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam A. L. kaktos ir lūpų odos nubrozdinimus, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimus, dešinio skruosto, krūtinės kairės pusės, 31-33 dantų panirimą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiuos veiksmus kaltinamasis atliko prieš savo tėvą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

 

Dėl bausmės

 

K. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino trenkęs tėvui kumščiais į veidą, pripažino ir tai, kad trenkdamas į veidą galėjo užkliudyti tėvui ir kitą kūno vietą, tačiau specialiai to nedarė, tyčia į kitas kūno vietas nemušė. Aplinkybė, kad ant A. L. juosmens poodinė kraujosruva atsirado ne dėl kaltinamojo veiksmų, teisme nepasitvirtino ir buvo pašalinta iš kaltinimo; be to nukentėjusysis patvirtino ir tai, kad smūgį į krūtinę kaltinamasis sudavė greičiausiai alkūne, galimai netyčia. Dėl tiesioginės ir netiesioginės tyčios kaltinamojo veiksmuose teismas pasisakė vertindamas veikos kvalifikaciją, t. y. kad kvalifikuota teisingai, o kraujosruvos nukentėjusiojo krūtinės kairėje pusėje atsirado kaltinamajam veikiant netiesiogine tyčia, kas jo atsakomybės nešalina. Vis tik įvertinus tai, kad nustatytas K. L. kaltę patvirtinančias faktines aplinkybes jis pripažino visiškai, dėl savo veikos nuoširdžiai gailėjosi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, teismas daro išvadą, kad egzistuoja K. L. kaltę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas K. L. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į tai, kad yra K. L. atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas tris kartus, tame tarpe ir už analogišką veiką (b. l. 67-68), nusikaltimą padarė neatlikęs dviem nuosprendžiais paskirtų bausmių (subendrintos 2019 m. liepos 26 d. teismo nutartimi), nedirba, nurodo, kad padeda močiutei ūkyje, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 65-66), administracine tvarka per 5 metus baustas 5 kartus, pastarąjį kartą 2018 metais už viešosios rimties trikdymą, baudą sumokėjo (b. l. 70-71), gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b. l. 74), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (b. l. 75), Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale neregistruotas (b. l. 76), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. balandžio 24 d. specialisto išvada konstatuota, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad K. L. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenos, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 90), (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 7 d. pranešimas patvirtina, kad K. L. atvyko į reabilitacijos programą centre 2020 m. balandžio 10 d. (b. l . 94). 

Įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis nedirba, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam paskirtos bausmės, kas parodo, kad švelnesnės bausmės poveikio jam nepadarė, darytina išvada, kad bausmės tikslai nebus pasiekti K. L. paskyrus tokią pačią bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje už laisvės apribojimą griežtesnės bausmės numatytos areštas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Įvertinus tai, kad areštas yra švelnesnės rūšies bausmė, įstatymo numatytą galimybę atidėti jo vykdymą, K. L. asmenybę, tai, kad nors jis teistas, tačiau susitaikė su nukentėjusiuoju, pats nukentėjusysis prašė neskirti kaltinamajam laisvės atėmimo, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kad nesukėlė žymesnių pasekmių, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmę – areštą, arešto trukmę nustatant mažesnę nei bausmės vidurkis ir vykdymą atidedant. Atsižvelgus į tai, kad K. L. nurodė gyvenantis pas močiutę, padedantis jai ūkyje, nurodė turintis psichologinių problemų, ketinantis gydytis priklausomybę, manytina, intensyvios priežiūros paskyrimas neatitiks kaltinamojo asmenybės ir nusikalstamos veikos pavojingumo, todėl intensyvi priežiūra neskirtina, kaltinamasis įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis priklausomybę nuo alkoholio ir būti namuose nustatytu laiku.

 

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad š. m. birželio 9 d. teismo nutartimi buvo netenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą. Šioje nutartyje nurodoma, kad bausmės pabaiga yra 2020 m. liepos 4 d. Iš šios nutarties turinio matyti, kad K. L. netinkamai vykdė teismo įpareigojimus, tačiau pradėjo gydytis priklausomybę reabilitacijos centre. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis taip pat nurodė, kad gydėsi, tačiau po teismo posėdžio išėjo iš reabilitacijos centro. Vis tik, nors kaltinamasis nusikalstamą veiką neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, teismas neturi duomenų, kokia šio nuosprendžio priėmimo dieną yra neatlikta K. L. neatliktos bausmės dalis, todėl bausmė šiuo metu nebendrintina.

 

Į bausmės laiką įskaitytinas K. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 10 d. 23.40 val. iki 2020 m. sausio 11 d. 16.10 val., t. y. viena diena, ją prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

 

Dėl civilinio ieškinio

 

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 16,79 euro žalos atlyginimo už A. L. gydymą (b. l. 49). Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiajam A. L. dėl patirtų sužalojimų 2020 m. sausio 11 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos burnos chirurgo paslaugos, paslaugų kaina – 16,79 euro (b.l. 50). Kaltinamasis su ieškiniu sutiko. Kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš K. L. priteistina 16,79 euro dydžio suma turtinei žalai atlyginti.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

K. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam areštą 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3, 7 punktais, bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant K. L. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- gydytis priklausomybę nuo alkoholio;

- būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti K. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 10 d. 23.40 val. iki 2020 m. sausio 11 d. 16.10 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš K. L. 16,79 euro turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                           Ilona Mateikienė

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas
  • BK 66 str. Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę