Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-33-303-2009].doc
Bylos nr.: 1S-33-303-2009
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešejas P

                                                                                                   Byla Nr. 1S-33-303-2009

                                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                   2.12.1., 2.12.4.

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

2009 m. sausio 16 d.

              Vilnius             

 

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Audrone Kartaniene,

sekretoriaujant Indrei Jankauskaitei,

dalyvaujant pareiškejos H. J. atstovui advokatui Jonui Jasiuleviciui,

teismo posedyje, išnagrinejusi nukentejusiosios H. J. skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2008 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atmestas H. J. skundas del Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroru 2008 m. lapkricio 4 d., 2008 m. spalio 8 d. nutarimu, panaikinimo,

 

n u s t a t e:

 

Vilniaus apygardos prokuraturoje 2006 m. gruodžio 18 d. buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-118-06 pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. l d. Tyrimas pradetas pagal H. J. pareiškima, kuriame ji nurode, kad jos tevas J. J. , turejo nuosavybes teise i 12,0427 ha žemes, esancios Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) 1991 m. H. J. kreipesi i Vilniaus raj. žemetvarkos skyriu su prašymu atkurti nuosavybes teises i žeme, prašyme žemes savininku nurodydama savo patevi F. R. . Pareiškeja nurode, jog neteisetai buvo atkurtos nuosavybes teises I. A. , R. B. , L. J. bei J. B. i jai priklausancia žeme. Ikiteisminio tyrimo medžiaga ikiteisminio tyrimo organizavimui buvo perduota Vilniaus rajono apylinkes prokuraturai, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Vilniaus rajono PK NTS pareigunu.

Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroras 2008 m. spalio 8 d. nutarimu ikiteismini tyrima del nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. nutrauke, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2008 m. lapkricio 4 d. nutarimu atmete H. J. skunda del Vilniaus rajono prokuraturos prokuroro 2008 m. spalio 8 d. nutarimo.

Vilniaus rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejas 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi atmete H. J. skunda del Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroru 2008 m. spalio 8 d. ir 2008 m. lapkricio 4 d. nutarimu panaikinimo. Toki sprendima ikiteisminio tyrimo teisejas motyvavo tuo, kad pareiškejos teiginiai, jog žemes sklypas buvo neteisetai priskirtas laisvam žemes fondui, yra nepagristi, abejoti specialisto išvada del žemes vertes nustatymo nera jokio pagrindo, duomenu, kurie leistu teigti, kad bylai ištirti reikšmingi dokumentai buvo suklastoti nera, todel ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagristai.

Pareiškeja skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutarti, Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroru 2008 m. spalio 8 d. ir 2008 m. lapkricio 4 d. nutarimus, medžiaga perduoti tyrimui atlikti.

Skunde nurodoma, kad del Vilniaus rajono žemetvarkos pareigunu piktnaudžiavimo tarnybine padetimi, pareiškejai priklausantis žemes plotas nebuvo gražintas, žeme buvo atiduota kitiems asmenims.

H. J. teigia, kad, sutinkamai su Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 12 str. ir 16 str. nuostatomis, jos atžvilgiu turejo buti priimtas sprendimas del nuosavybes atkurimo, kaip tai numato to paties istatymo 18 str. nuostatos ir tik tada butu galima kalbeti apie žemes ijungima i laisvos žemes fonda. Pareiškeja mano, kad toki teigini patvirtina ir susiklosciusi teismine praktika. Del šios priežasties aiškinimas, kad žeme teisetai buvo ijungta i laisvos žemes fonda, yra nepagristas.

Pareiškeja pažymi, kad byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog I. A. dokumentus, del žemes suteikimo parenge jos sutuoktinis V. A. , o išvada patvirtino ne Vilniaus apskrities viršininkas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarime Nr. 1057, o Vilniaus rajono žemetvarkos skyriaus vedeja V. G. . Tai rodo, kad minima aplinkybe nuo apskrities viršininko buvo slepiama. H. J. kyla itarimas, jog visi dokumentai galejo buti parengti atgaline data, o žemes sklypas suprojektuotas pažeidžiant istatymus ir poistatyminius aktus.

Skunde atkreipiamas demesys, kad analogiška situacija yra ir rengiant dokumentus, tvirtinant išvadas ir kitu asmenu atžvilgiu. Pareiškejos nuomone, aptartos aplinkybes leidžia teigti, jog pareigunams, buvo žinoma, kad žemes plotas nebuvo priskirtas prie laisvos žemes fondo.

H. J. teigia, kad byloje yra pakankamai duomenu, kurie leidžia teigti, jog V. A. rengdamas dokumentus ir tuo piktnaudžiaudamas, parenge žinomai neteisingus dokumentus ne tik savo sutuoktinei I. A. , bet ir L. J. , J. B. ir R. B. .

Skunde nurodoma, kad V. A. veiksmus kontroliavo, o jo parengtus dokumentus tvirtino Vilniaus žemetvarkos tarnybos atsakingi pareigunai, taciau, ikiteisminio tyrimo metu jie nebuvo nustatyti.

Pareiškejos nuomone, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai nustatytas galimai padarytos žalos dydis.

Pareiškejos H. J. atstovas adv. Jonas Jasiulevicius prašo skunda patenkinti.

Pareiškejos skundas atmestinas.

Vilniaus rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis yra teiseta ir pagrista.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta specialisto išvada, kuria pateike Nacionalines žemes tarnybos prie ŽUM Žemes reformos kontroles skyriaus vyr. specialistas. Joje del H. J. ir S. J. nuosavybes teisiu i žeme atkurimo bylos konstatuota, kad H. J. prašyma del nuosavybes teisiu i buvusio savininko F. R. valdyta 12 ha žemes plota, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, pateike 1991 m. rugsejo 25 d. Prašyme H. J. pageidavo, kad jai ir S. J. nuosavybes teises butu atkurtos išmokant kompensacija pinigais. 2001 m. rugsejo 3 d. H. J. Vilniaus rajono žemetvarkos skyriui pateike prašyma, kuriame pageidavo atkurti nuosavybes teises i mineta žemes plota gražinant žeme natura (jai ir S. J. kiekvienam po 3 ha).

Specialisto išvados dalyje „Ar buvo padaryti Vilniaus rajono žemetvarkos skyriaus darbuotoju bei projekto autoriaus pažeidimai atkuriant minetiems pilieciams nuosavybes teises i žeme, kokiu savo pareigu jie neatliko, kokias pareigas atliko netinkamai?“ konstatuota, kad Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 1 str. 2 d. reglamentuoja savoka „laisvos žemes fondas“. Šiame teises akte nurodyta, kad laisvos valstybines žemes fondas yra žemes, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskirti valstybes paimtai ir išperkamai žemei ir kuriu susigražinti natura nepageidauja šio istatymo 2 str. nurodyti pilieciai. Kadangi H. J. tik 2001 m. rugsejo 3 d. pateike prašyma atkurti nuosavybes teises i buvusio savininko J. J. valdyta 12 ha žemes plota, esanti (duomenys neskelbtini), t. y. po Vilniaus rajono Glitiškiu kadastro vietoves žemes reformos žemetvarkos projekto patvirtinimo (patvirtintas 2000 m. rugsejo 22 d.) ir I. A. , L. J. , R. B. ir J. B. nuosavybes teisiu i žeme atkurimo (sprendimai priimti atitinkamai 2000 m. spalio 11 d., 2001 m. vasario 28 d., 2001 m. kovo 29 d., 2001 m. gegužes 7 d.), todel ši žeme teisetai buvo priskirta laisvos valstybines žemes fondui. Tiek I. A. , L. J. , R. B. , J. B. ar kitiems asmenims pageidavusiems gauti neatlygintinai nuosavyben lygiavercius žemes sklypus Glitiškiu kadastro vietoveje galejo buti projektuojami žemes ir miško sklypai buvusio žemes savininko J. J. valdytoje žemeje. Be to, buvo atkreiptas demesys i tai, kad juridine reikšme turintis faktas, jog J. B. J. ir jos vaikai H. bei S., iki nacionalizacijos Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) (ne Santakos kaime) nuosavybes teisemis valde 12,0427 ha žemes, pripažintas tik 2004 m. birželio 7 d.

Jau Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. nutartimi buvo konstatuota, jog aptartos specialisto išvados paneigia H. J. argumentus, jog pareigunams, kuriems buvo pavestas istatymo del nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojama turta atkurimo igyvendinimas, buvo žinoma, kad tuo metu, kai minima žeme buvo dalijama minetiems asmenims, H. J. ir J. J. žeme i laisvos žemes fonda nebuvo ijungta, taip pat, kad ši aplinkybe nebuvo tiriama. Tokie pareiškejos argumentai buvo atmesti kaip nepagristi. Skunda nagrinejancio teismo isitikinimu atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus nepaaiškejo, jokiu aplinkybiu, kurios, nagrinejamu atveju, leistu daryti priešinga išvada, nei buvo padaryta priemus 2008 m. liepos 1 d. nutarti. Pažymetina, kad butent aptarti nepagristi pareiškejos teiginiai yra pagrindas, iš kurio ji išveda kitus skundo argumentus, kuriais bando pagristi savo prašyma, t. y. siedama nepagristus teiginius su kitomis byloje esanciomis aplinkybemis, pareiškeja daro klaidingas prielaidas bei išvadas.

Byloje nera jokiu duomenu, kurie leistu teigti, jog kokie nors byloje esantys dokumentai galejo buti paruošti atgaline data ar kaip nors kitaip suklastoti. Iš esmes tokiu savo teiginiu neargumentuoja ir pati pareiškeja.

Niekuo nepagristas pareiškejos teiginys, kad V. A. rengdamas dokumentus ir taip piktnaudžiaudamas, parenge žinomai neteisingus dokumentus. V. G. dokumentus pasiraše vadovaudamasi Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. vasario 17 d. isakymu, kuriuo buvo suteikta rajonu žemetvarkos skyriu vedejams teise pasirašineti išvadas del žemes, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavyben.

Akivaizdžiai nepagristas ir pareiškejos teiginys, jog byloje nebuvo nustatyti pareigunai privaleje kontroliuoti ir tikrinti V. A. veiksmus. Jau minetoje specialisto išvadoje buvo nurodyta, kas buvo atsakingas už atitinkamu veiksmu atlikima, be to, byloje yra nustatyta, kas renge oficialius dokumentus, juos pasiraše. Šie asmenys ne tik, kad yra nustatyti, bet ir apklausti byloje.

Skunda nagrinejantis teismui nekyla abejoniu, kad V. A. veiksmai vertintini kaip drausminiai nusižengimai. Ta iš esmes patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, kurios patikimumas nera paneigtas jokiais byloje esanciais duomenimis. Specialisto išvada abejoniu nekelia. Taigi nagrinejamu atveju, tiek prokurorai, tiek ikiteisminio tyrimo teisejas pagristai nurode, jog byloje nera nustatyta, kad del pažeidimu dideles žalos butu patyres, koks nors asmuo, tuo labiau, kad byloje apskritai nera jokiu duomenu, kurie leistu teigti, jog buvo piktnaudžiaujama tarnybine padetimi.

Atkreiptinas demesys i tai, kad byloje yra išsiaiškintos visos aplinkybes, kurios buvo nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. nutartimi. Skunda nagrinejantis teismas yra isitikines, jog toliau atliekant ikiteismini tyrima nebus nustatyta, jokiu nauju faktu, kurie leistu teigti, kad buvo padaryta kokia nors Lietuvos Respublikos BK numatyta nusikalstama veika. Toki teismo isitikinima patvirtina ir tai, kad pati pareiškeja nenurodo, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai turetu buti atlikti tam, kad, jos nuomone, byla butu ištirta visapusiškai ir objektyviai.

Pažymetina, kad nagrinejant skunda teismo posedyje, pareiškejos atstovas nurode, jog atnaujint ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo ivykdyti visi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. nutartyje nurodyti veiksmai, t. y. prokuroras nutraukdamas ikiteismini tyrima velgi nepasisake del drausminiu pažeidimu požymiu. Skunda nagrinejantis teismas sutinka su tokiu pareiškejos atstovo teiginiu, taciau, mano, jog nurodyta aplinkybe niekaip neitakojo ikiteisminio tyrimo išsamumo, skundžiamu sprendimu teisetumo bei teisingumo. Priimant sprendima nutraukti ikiteismini tyrima butina išdestyti argumentus, kuriais remiantis ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas. Taigi, nagrinejamu atveju turejo buti nurodyta, kodel konstatuojama, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, tas ir buvo padaryta. Detaliau nustatineti ir nagrineti drausminiu pažeidimu požymiu nera tikslinga, kadangi tai nera ikiteisminio tyrimo dalykas.

Esant paminetoms aplinkybems tenkinti pareiškejos skundo nera jokio pagrindo.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r e :

 

pareiškejos H. J. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2008 m. gruodžio 18 d. nutarti.

Nutartis  galutine ir neskundžiama.

 

Teisejas                                                                                                     Audrone Kartaniene