Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-09-22][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-2210-603-2022].docx
Bylos nr.: e2S-2210-603/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

?

                                                                                      Civilinė byla Nr. e2S-2210-603/2022

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15706-2022-4

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 

                                                                                      3.3.2.4.

                                                                                                                                                           (S)

img1 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1. Pareiškėja V. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydama patvirtinti juridinę reikšmę turinčius faktus, sietinus su testamentinių įpėdinių teisių įgyvendinimu, kurios pagrįstos pareiškimo 4.1 – 4.7 punktuose. Taip pat prašė išreikalauti iš kredito įstaigų AB „Swedbank“ ir AB „Šiaulių bankas“ dokumentinius duomenis apie šiuose bankuose esančias pinigines lėšas testatorės D. B. – B. <...> vardu ir gautus duomenis paviešinti nutartyje, taip užtikrinant notarei patikimų duomenų prieinamumą.

2. Pareiškime nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4695-905/2022 patvirtintas testatorės D. B. – B. asmeninis testamentas. Teismui patvirtinus testamentą, pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Notarė Jurga Šamšonienė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, motyvuodama tuo, kad testamente tiek nurodyti paveldėtojai, tiek paveldimas turtas nėra pakankamai tiksliai apibrėžti individualiais požymiais. Pareiškėjos teigimu, ji kreipėsi į atitinkamas institucijas bei suinteresuotus asmenis ir surinko duomenis apie palikėjos asmeniniame testamente nurodytų paveldėtojų tapatybę, palikėjai nuosavybės teise priklausiusio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dokumentus. Nurodė, kad duomenų iš kredito įstaigų negali gauti, kadangi kredito įstaigų atstovai žodžiu informavo, jog apie mirusių piliečių bankinius indėlius duomenys teikiami tik teismams, kitoms teisėsaugos institucijoms, notarams bei antstoliams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 27 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti.

4. Teismas, įvertinęs juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą reglamentuojančias procesinės teisės normas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 442, 444 ir 445 straipsnius) pažymėjo, jog byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo gali būti nagrinėjama tuo atveju, kai pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ir jų negali ne teismo tvarka gauti, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

5. Nustatė, kad byloje esatys rašytiniai įrodymai patvirtina duomenis apie palikėjos turtą. Pažymėjo, jog duomenis apie lėšas banko sąskaitoje gali gauti paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Todėl laikė, kad dėl šių duomenų nėra pagrindo nagrinėti bylą dėl juridinių faktų nustatymo.

6. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja reiškia reikalavimą nustatyti aplinkybes, nesusijusias su jos teisėmis ir pareigomis, taip pat ji nėra įgaliota veikti tų asmenų vardu. Sprendė, kad dėl nurodyto tokie reikalavimai negali būti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

7. Teismas pažymėjo, kad gavusi notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą pareiškėja taip pat nepasinaudojo galimybe apskųsti notaro veiksmus CPK nustatyta tvarka.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

8. P. V. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nutarties, prašydama skundžiamą nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčių paveldėjimui aktualių faktų nustatymo pagal pateiktus įrodymus patenkinti bei išreikalauti iš kredito įstaigų duomenis, kurių negali gauti pati pareiškėja. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

8.1. skundžiama nutartimi atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo iš esmės dėl to, jog paveldėjimo byloje pakanka duomenų tam, jog notarė išduotų paveldėjimo teisės liudijimą;

8.2. pareiškėja teikė skundą teismui dėl notarės veiksmų, tačiau skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi civ. byloje Nr. e2YT-11830-727/2022 be kita ko nurodė pareiškėjos teisę inicijuoti atskirą bylą su palikimo priėmimu susijusiems klausimams spręsti. Atsisakydamas priimti pareiškimą teismas nepagrįstai sprendė, jog be teisminės procedūros notarė negali pripažinti dvireikšmiai galimos interpretuoti testatorės valios dėl „V. G. šeimos“ apibrėžties.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atsisakytas priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog D. B. – B. (duomenys neskelbtini) surašė asmeninį testamentą. (duomenys neskelbtini)  testatorė mirė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi patvirtino D. B. – B. asmeninį testamentą. P. V. B. 2022 m. kovo 3 d. kreipėsi į notarę su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą asmeninį testamentą po D. B. – B. mirties. Notarė Jurga Šamšonienė 2022 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. S-13 atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal teismo patvirtintą asmeninį testamentą, nurodydama, kad nėra galimybės identifikuoti testamente įpėdinių ir paveldimo turto bei jo apimties. Pareiškėja teikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, be kita ko prašydama teismo patvirtinti juridinę reikšmę turinčius faktus, sietinus su testamentinių įpėdinių teisių įgyvendinimu, pagrįstu byloje teikiamais rašytiniais įrodymais.

13. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo priimtos 2022 m. liepos 27 d. nutarties turinio, apylinkės teismas pareiškimą atsisakė priimti dviem pagrindais: 1) nustatydamas, jog pateiktas pareiškimas neatitinka proceso įstatyme įtvirtintų sąlygų, kurioms esant nagrinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas; 2) konstatuodamas, jog pareiškimą kitų asmenų vardu padavė neįgaliota vesti bylą pareiškėja (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14. Aptardamas pirmąjį pareiškimo atsisakymo pagrindą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip ir nurodė apylinkės teismas, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tvarką detalizuoja CPK nuostatos. CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020, 19 punktas).

15. Taigi remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu matyti, jog proceso teisės normos aiškiai numato, kuomet nustatomi juridinę reikšmę turintys faktai. Teikdama atskirąjį skundą apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog nėra nė vienos aplinkybės, dėl kurios galėtų būti sprendžiamas juridinę reikšmę turinčių faktų klausimas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie palikėjos turtą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nesant nei vienos CPK 445 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurios galėtų būti sprendžiamas juridinę reikšmę turinčių faktų klausimas, nėra pagrindo nagrinėti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

16. Kaip jau buvo minėta, apylinkės teismas pareiškimą atsisakė priimti ir remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, nurodydamas, jog pareiškėja siekia kartu nustatyti ir aplinkybes, susijusias su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja yra įgaliota veikti kitų asmenų vardu.

17. Apeliantė dėl šiuo pagrindu atsisakyto priimti pareiškimo atskirajame skunde nepasisakė, nenurodė (ne)sutikimo argumentų, todėl, atsižvelgiant į tai, kad CPK reglamentuojamam civiliniam procesui būdinga ribota apeliacija, apeliacinės instancijos teismas dėl šio pirmosios instancijos teismo nurodyto atsisakymo pagrindo nepasisako ir jo (ne)pagrįstumo šiuo atveju nevertina.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a:

 

         netenkinti apeliantės atskirojo skundo.

         Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

          Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

     Teisėja Loreta Bujokaitė

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas