Civilinė byla Nr. e2-422-464/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00246-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brostos keliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brostos keliai“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl vienašalio viešojo pirkimo sutarčių nutraukimo ir sprendimo įrašyti į nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Brostos keliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijos atliktą vienašalį 2020 m. rugpjūčio 26 d. viešojo pirkimo sutarčių Nr. S-1171, Nr. S-1172, Nr. S-1173, Nr. S-1174, Nr. S-1175, Nr. S-1177 ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. S-1189 nutraukimą, įformintą atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2022 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 2-2108 ir 2022 m. sausio 7 d. raštu Nr. (10.4) 2-290; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos sprendimą įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą, įformintą atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2022 m. vasario 14 d. pranešimu Nr. (10.4) 2-2266.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. gegužės 10 d. atsakovė paskelbė viešąjį pirkimą „Apsauginių kelio atitvarų pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose įrengimas“, susidedantį iš 10 dalių. Ieškovė dalyvavo šiame pirkime ir buvo pripažinta nugalėtoja 7 dalyse. Atitinkamai, ieškovė ir atsakovė sudarė 7 (septynias) viešojo pirkimo sutartis, kurių vykdymas buvo užtikrintas AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. rugsėjo 10 d. išduotais darbų atlikimo laidavimo draudimo raštais. Po sutarčių sudarymo atsakovė teikė ieškovei užsakymus dėl darbų atlikimo, kuriuos ieškovė įvykdydavo. Tačiau pasikeitus geopolitinei situacijai žymiai išaugo sutarčių įvykdymui reikalingų medžiagų kainos, todėl ieškovei tapo sudėtinga toliau vykdyti sutartis jose nurodytais įkainiais. Nors ieškovė prašė atsakovės pakeisti sutarčių sąlygas, atsakovė tai padaryti atsisakė ir vienašališkai nutraukė sutartis, taip pat įtraukė ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti AB „Lietuvos draudimas“ vykdyti prievoles (išmokėti bet kokias išmokas) atsakovei VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai pagal 2021 m. rugsėjo 10 d. darbų atlikimo laidavimo draudimo raštus Nr. 725051530, 725057989, 725060181, 725063598, 725067666, 725070519, 725075030; 2) sustabdyti atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos sprendimo, kuriuo ieškovė įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, galiojimą ir įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 1 dieną nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą apie vykstantį teisminį ginčą, nurodant, kad Viešųjų pirkimų tarnyba kuo skubiau iš viešai skelbiamo nepatikimų tiekėjų sąrašo pašalintų informaciją apie UAB „Brostos keliai“.
4. Prašymą ieškovė grindė argumentais, kad, nepritaikius pirmosios laikinosios apsaugos priemonės, trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ neišvengiamai privalės išmokėti atsakovei visas laidavimo draudimo raštuose nurodytas sumas, t. y. iš viso 347 107,46 Eur, o vėliau regreso tvarka reikalaus šios sumos iš ieškovės. Tokia situacija galimai keltų naujus teisminius ginčus tarp šalių ir AB „Lietuvos draudimas“, be to, šių sumų faktinis sumokėjimas regreso tvarka draudimo bendrovei ypatingai pažeistų ieškovės teises, nulemtų itin didelius jos nuostolius ar net bankrotą. Pasisakydama dėl antrosios prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ieškovė pažymėjo, kad ji iš viso negalėjo būti įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą iki kol nepasibaigė įstatyme įtvirtintas terminas apskųsti atsakovės sprendimą nutraukti viešojo pirkimo sutartis dėl galimai padarytų esminių jų pažeidimų. Ieškovės įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą, taip užkertant jai kelią dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose, gali sukelti ieškovei didelę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi ieškovės UAB „Brostos keliai“ prašymą ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
6. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad prašyta taikyti pirmoji laikinoji apsaugos priemonė yra objektyviai būtina. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškinio patenkinimo atveju atsakovei sumokėtų pagal laidavimo draudimo raštus sumų sugrąžinimas būtų neįmanomas arba žymiai apsunkintas. Ieškovė, sutikdama dalyvauti viešajame pirkime, turėjo įvertinti ir finansinę riziką tuo atveju, jeigu iš jos būtų pareikalauta vykdyti prievoles pagal laidavimo draudimo raštus.
7. Teismas pažymėjo, kad pagal nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 91 straipsnio 2 dalies redakciją perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją (apie tiekėjo nepatikimumą) paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, negu tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto įvykio dienos. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją.
8. Taigi, pasikeitus imperatyviam teisiniam reglamentavimui tokie ieškovės nurodyti argumentai, kad ji iki ginčo išsprendimo iš viso negalėjo būti įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir šiuos jos argumentus pagrindžianti teismų praktika yra teisiškai neaktualūs. Prašomos antrosios laikinosios apsaugos priemonės taikymas neatitiktų aktualių įstatymo nuostatų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė UAB „Brostos keliai“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Šiuo atveju teismo sprendimo nevykdymo ar netinkamo vykdymo grėsmė yra akivaizdi. Jeigu nebus pritaikyta prašyta pirmoji laikinoji apsaugos priemonė, trečiasis asmuo spręs dėl 347 107,46 Eur sumos pagal laidavimo raštus išmokėjimo atsakovei ir regresinio reikalavimo ieškovės atžvilgiu nukreipimo. Todėl ieškinio patenkinimo atveju, nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir trečiajam asmeniui atlikus minėtus veiksmus, ieškovei kiltų poreikis iš atsakovės išreikalauti visą nepagrįstai gautą sumą, o tai reikštų papildomus nepatogumus, naujus teisminius ginčus tarp šalių ir trečiojo asmens.
9.2. Situacija, kuomet ieškovė keletą metų, kol būtų nagrinėjami nauji ginčai su atsakove ir (ar) trečiuoju asmeniu, turėtų apskaitomą beveik trečdalio milijono skolą (net jei ji ir būtų ginčijama teisme), neabejotinai apsukintų ieškovės veiklą, darytų neigiamą įtaką ieškovės dalykinei reputacijai bei jos galimybėms gauti veiklos vystymui reikiamą finansavimą. Taigi, nepritaikius pirmosios laikinosios apsaugos priemonės ieškovei būtų padaryta sunkiai atitaisoma žala, šios žalos nebūtų įmanoma atitaisyti net ir naujuose teisminiuose ginčuose.
9.3. Laikinas draudimas išmokėti atsakovei sumas pagal laidavimo raštus nepaneigtų atsakovės teisės šių sumų sumokėjimo iš trečiojo asmens reikalauti ieškovės ieškinio reikalavimų atmetimo atveju, t. y. neturėtų jokių jai neigiamų padarinių. Dėl sutarčių nutraukimo atsakovė nepatyrė jokių nuostolių. Ir priešingai, atitinkamų sumų išmokėjimas šio teisminio ginčo metu, esant realiam ginčui dėl sutarčių nutraukimo pagrįstumo, ypatingai pažeistų ieškovės teises, nulemtų itin didelius ieškovės papildomus nuostolius ar net jos nemokumą.
9.4. Ginčydama sutarčių nutraukimą ieškovė taip pat netiesiogiai ginčija ir atsakovės teisę reikalauti laidavimo draudimo raštuose nurodytų sumų išmokėjimo, kadangi tokią teisę atsakovė įgytų tik teisėtai nutraukusi sutartis. Tokios atsakovės teisės įgyvendinimas, kol nėra galutinai išspręstas ginčas dėl jos pagrįstumo, būtų neteisėtas, neproporcingas ir nepagrįstas. Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra tiesiogiai susijusi su ieškinio reikalavimais.
9.5. Antroji laikinoji apsaugos priemonė, t. y. sprendimo įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą vykdymo sustabdymas, taikytina tam, kad būtų užkirstas kelias žalos ieškovei atsiradimui. Šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas nepažeistų atsakovės interesų, priešingai – apsaugotų ją nuo pareigos atlyginti ieškovei žalą, ieškovei negalint dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir netenkant pajamų.
9.6. Ankstesnėje teismų praktikoje antrosios laikinosios apsaugos priemonės taikymas buvo grindžiamas ne tik tuo, kad pagal galiojusią VPĮ 91 straipsnio 2 dalies redakciją tiekėjas negalėjo būti įtraukiamas į tokį sąrašą, kol neišnagrinėtas teisminis ginčas, bet ir tokia aplinkybe, jog tiekėjo įtraukimas į šį sąrašą gali sukelti jam didelę žalą. Todėl pasikeitęs teisinis reglamentavimas pats savaime nėra kliūtimi tiekėjui prašyti teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, t. y. būti laikinai pašalintam iš nepatikimų tiekėjų sąrašo, o teismui – bent iš dalies remtis tokia teismų praktika, nesureikšminant pasikeitusio teisinio reglamentavimo.
10. Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Ieškovės pareikštas ieškinys nėra prima facie (preliminariai, tikėtinai) pagrįstas, kadangi sutartys buvo nutrauktos teisėtai tiek įstatyminiu, tiek sutartiniu pagrindu. Ieškovei nevykdant sutarčių ir vengiant komunikuoti, egzistavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose ir sutarčių 72.1, 72.2 punktuose numatytos sutarčių nutraukimo sąlygos – darbai nepradedami laiku ir yra atliekami akivaizdžiai per ilgai (jie net nepradedami), todėl nustatytais terminais juos atlikti pasidarė aiškiai neįmanoma.
10.2. Ieškovės prašoma taikyti pirmoji laikinoji apsaugos priemonė yra nesusijusi su šioje byloje reiškiamais ieškinio reikalavimais pripažinti sutarčių nutraukimą neteisėtu. Antra vertus, pats faktas, kad ieškovė, patenkinus jos ieškinį, įgytų teisę prašyti taikyti vykdymo atgręžimą, niekaip negali apsunkinti šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymo.
10.3. Ieškovė nenurodė motyvų ir nepateikė visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Todėl vien šiuo pagrindu prašoma laikinoji apsaugos priemonė negali būti taikoma.
10.4. Priimdamas naująją VPĮ 91 straipsnio 2 dalies redakciją įstatymų leidėjas nustatė, kad nepaisant to, jog vyksta ginčas tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo dėl netinkamo sutarties vykdymo, toks tiekėjas yra privalomai įtraukiamas į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ši norma pakeitė anksčiau galiojusią taisyklę, kuri siejo įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą terminą su galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo data. Taigi, įstatymų leidėjas šiuo klausimu yra visiškai pakeitęs poziciją. Todėl ieškovė nepagrįstai siekia, kad jos atžvilgiu būtų taikoma senesnė VPĮ redakcija bei ją aiškinanti teismų praktika.
10.5. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones akivaizdžiai būtų pažeistas ir viešasis interesas. Ieškovė nevykdo viešojo pirkimo sutarčių ir neįrengia naujų atitvarų bei kitų elementų, tuo pačiu ginčydama sutarčių nutraukimą ir neleisdama ieškovei paskelbti naujų pirkimų. Ieškovė tik siekia apginti tik savo pačios ekonominį interesą, ignoruodama visos visuomenės interesą pirkimo objektu – eismo saugumą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą (pirmoji sąlyga) ir jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų apskritai negalimas (antroji sąlyga).
12. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad nagrinėjamoje byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti sprendimo įvykdymo.
13. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra atskirai pasisakyta apie pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumą, tačiau nagrinėjamu atveju tokia sąlyga neabejotinai egzistuoja. Apeliantė pareikštu ieškiniu yra pasirinkusi teisiškai įmanomą galbūt pažeistų savo teisių gynimo būdą – prašo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovės atliktus vienašalius viešojo pirkimo sutarčių nutraukimus, taip pat atsakovės sprendimą įtraukti ją (apeliantę) į nepatikimų tiekėjų sąrašą, pateikė savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus.
14. Nors atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą yra nurodžiusi argumentus, kodėl, jos vertinimu, apeliantės ieškinys yra nepagrįstas (dėl apeliantės padarytų esminių sutarčių pažeidimų, kurie sudarė atsakovei pagrindą vienašališkai nutraukti sutartis), tačiau tokie atsakovės argumentai dėl ieškinio (ne)pagrįstumo bus vertinami ginčą byloje nagrinėjant iš esmės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio teismas neišsprendžia ginčo iš esmės, nes detali ieškinio ir šalių kitų procesinių dokumentų teisinių bei faktinių argumentų ir jų į bylą pateiktų įrodymų analizė šioje civilinio proceso stadijoje neatliekama.
15. Svarbu ir tai, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tokiais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-330/2021). Tačiau tokių aplinkybių atsakovė, nesutikdama su apeliantės pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė, tokių aplinkybių neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
16. Sprendžiant, ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos t. y. grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, nebuvimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų pirma būtina identifikuoti, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus konkrečius ieškinio reikalavimus, nes laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.
17. Lietuvos apeliacinio teismo nuoseklioje praktikoje nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-381/2015; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-330/2021).
18. Nagrinėjamoje byloje pareikšto pirmojo ieškinio reikalavimo tikslas yra išsaugoti šalis siejančius sutartinius santykius. Kaip matyti, siekdama šio tikslo apeliantė prašo teismo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės atliktą viešojo pirkimo sutarčių nutraukimą, įformintą atsakovės 2022 m. vasario 10 d. sprendimu ir 2022 m. sausio 7 d. raštu. Tuo tarpu tokiam ieškinio reikalavimui užtikrinti prašoma uždrausti trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ vykdyti prievoles (išmokėti bet kokias išmokas) atsakovei pagal 2021 m. rugsėjo 10 d. laidavimo draudimo raštus. Apeliacinio teismo vertinimu, šis ieškinio reikalavimas ir laikinoji apsaugos priemonė, kuria prašoma užtikrinti tokį reikalavimą, nėra tiek susiję, kad suponuotų apeliantės prašomų taikyti draudimų nustatymą, t. y. jų poreikį. Pareikštame ieškinyje, kaip pripažįsta ir pati apeliantė, nėra ginčijami AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. rugsėjo 10 d. išduoti laidavimo draudimo raštai, sutartinio laidavimo sąlygos, atsakovės subjektinė teisė į galimybę pasinaudoti laidavimu. Kitaip tariant, ieškinio dalyku nėra laidavimo teisiniai santykiai, siejantys apeliantę, atsakovę ir trečiąjį asmenį, todėl prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti ir ribojamos jokios asmenų teisės, atsirandančios tokių teisinių santykių pagrindu.
19. Sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad apeliantė neįrodė ir grėsmės galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo tiesiogiai įtvirtintu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslu (CPK 144 straipsnis), jis negali būti priemone paveikti šalį, kilus sutartinių santykių dalyvių ginčui vienu ar kitu klausimu, taip pat šis institutas nėra skirtas kitų galimų teisminių ginčų išvengimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-934-407/2021; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje e2-1240-464/2021).
20. Taigi, priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, ir tokia aplinkybė, kad trečiajam asmeniui išmokėjus atsakovei sumas pagal laidavimo raštus ir pareiškus atitinkamą reikalavimą (pretenzijas) į apeliantę dėl tokių sumų grąžinimo kiltų nauji teisminiai ginčai ir su jais susijusios kitos pasekmės (papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimas, dalykinės reputacijos pablogėjimas ir pan.), negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių, kurių siekia apeliantė, nagrinėjamoje byloje taikymo. Kita vertus, pati apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad tarp apeliantės ir atsakovės vykstant teisminiam ginčui dėl viešojo pirkimo sutarčių nutraukimo teisėtumo, trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ yra priėmęs sprendimą laikinai atidėti atitinkamų sumų pagal laidavimo raštus išmokėjimą atsakovei. Todėl konstatuotina, kad apeliantės nurodomos galbūt jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės šiuo metu objektyviai neegzistuoja.
Dėl laikino pašalinimo iš nepatikimų tiekėjų sąrašo
21. Apeliantės atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas ir antrosios laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės sprendimo, kuriuo apeliantė įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, galiojimo sustabdymo, netinkamai aiškino ginčui aktualias teisės normas (konkrečiai – VPĮ 91 straipsnį) ir (ar) nukrypo nuo teismų praktikos.
22. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ankstesnę (iki 2021 m. gruodžio 31 d.) VPĮ 91 straipsnio redakciją teikėjo įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašo pradžios momentas buvo siejamas su terminu, kai baigiasi tiekėjo teisė ginčyti pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo arba su teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tokį tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo diena (VPI 91 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Teismų praktikoje buvo išaiškinta, kad tokiu reguliavimu siekiama, jog informacija apie tiekėjų nepatikimumą, esant abejonėms dėl jų įtraukimo į nepatikimų teikėjų sąrašą pagrindo, nebūtų viešai skelbiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-236/2020).
23. Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja VPĮ 91 straipsnio redakcija, kuri ir taikytina nagrinėjamo ginčo atveju, nustato jau kitokią įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą tvarką. Pagal naujosios redakcijos VPĮ 91 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų įvykių dienos, informuoja tiekėją apie tai, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. VPĮ 91 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šios informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus.
24. Vadinasi, lyginant dabartinę ir buvusią aptariamos normos redakciją, akivaizdu, kad informaciją apie sutarties neįvykdžiusį (nepatikimą) tiekėją perkančioji organizaciją turi pareigą paskelbti (įtraukti į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą) nedelsdama ir nepriklausomai nuo to, ar šis tiekėjas teismine tvarka ginčija viešojo pirkimo sutarties nutraukimą, tačiau prieš tokios informacijos paskelbimą privalo informuoti ir patį tiekėją.
25. Svarbu tai, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą perkančiajai organizacijai atsirado pareiga skelbiamoje informacijoje nurodyti ir priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas tiekėją įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą (VPĮ 91 straipsnio 1 straipsnio 1 dalis), o tiekėjui teisė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą (VPĮ 91 straipsnio 3 punktas).
26. VPĮ 46 straipsnyje, numatančiame tiekėjų pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindus, nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas, be kita ko, yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, arba yra netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje, dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktas). To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui. Priimant sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgiama į 52 ir 91 straipsniuose skelbiamą informaciją.
27. Lingvistinis ir sisteminis nurodytų šiuo metu galiojančių VPĮ normų aiškinimas suponuoja pasikeitusią įstatymo leidėjo valią, t. y. kad dėl esminio viešojo pirkimo sutarties pažeidimo kiekvienu atveju, net ir nesant galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo, patvirtinančio tiekėjo neteisėtus veiksmus, būtų viešai pranešta, šią informaciją patalpinant Centrinėje viešųjų pirkimų informacinė sistemoje. Atitinkamai, pagal šioje sistemoje esančius duomenis kitos perkančiosios organizacijos, vertindamos priežastis, dėl kurių viešojo prikimo sutartis su konkrečiu tiekėju buvo nutraukta, atsižvelgdamos į tiekėjo pateiktų paaiškinimų (pasiteisinimų) turinį, taip pat į tai, ar dėl sutarties nutraukimo vyksta teisminis ginčas (VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai), turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar tokiam tiekėjui leisti dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje.
28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentai, kad, netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, apeliantė dėl draudimo dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose gali patirti žalą, taip pat pripažintini nepagrįstais. Kaip minėta, vien įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą VPĮ 91 straipsnio pagrindu faktas pats savaime neeliminuoja galimybės apeliantei dalyvauti kituose skelbiamuose viešuose konkursuose. Be to, prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, aiškiai paneigtų įstatymo leidėjo valią, kuria nustatytas specifinis viešojo pirkimo procedūrų reguliavimas, susijęs su tiekėjų patikimumo nustatymu bei šio fakto išviešinimu, ir suteiktų apeliantei nepagrįstą pranašumą prieš kitus tiekėjus, kurie yra įtraukti į nepatikimų sąrašą.
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą skundžiama nutartimi išsprendė teisingai, o aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai kitokio šios nutarties pagrįstumo bei teisėtumo vertinimo nesuponuoja.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė