Administracinė byla Nr. eI3-3424-331/2022

                Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00871-2022-5

                Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

dalyvaujant pareiškėjui A. P.,

pareiškėjo atstovui advokatui A. B., 

atsakovo atstovei A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant ZOOM programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – ir LKPB) viršininko 2022 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 38-TE-24 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti LKPB 2022 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 38-TE-24 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2021 m. vasario 26 d., tačiau baigtas tik 2021 m. gegužės 25 d., t. y. praėjus beveik 90 dienų. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 23 punktą, tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, teigia, kad tarnybinis nusižengimas buvo tirtas pažeidžiant Aprašo imperatyvią normą, todėl Įsakymas, priimtas pažeidus imperatyvų tarnybinio patikrinimo terminą, yra neteisėtas.

2.2. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalį, tarnybinės nuobaudos negalima skirti, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiuo atveju atsakovo atliktas tarnybinis patikrinimas nepatenka į išimčių sąrašą, kuris numato 3 metų senaties terminą tarnybinei nuobaudai skirti, todėl praėjus daugiau nei 1 metams nuo galimo tarnybinio nusižengimo dienos (2020 m. gegužės 12 d.), atsakovas neturėjo teisės skirti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos.

2.3. Įsakymas priimtas nenustačius jokių faktinio teisės pažeidimo iš pareiškėjo pusės. Nuobauda skirta už neva, kad ne tarnybos tikslais 2020 m. gegužės 12 d. jungėsi prie Vidaus reikalų informacinės sistemos Centrinio duomenų banko (toliau – ir VRIS CDB) ir tikrino savo asmens duomenis ir deklaruotas gyvenamas vietas. Tačiau pareiškėjas šią informaciją rinko tarnybiniais tikslais ikiteisminiame tyrime, kurio duomenų, kol nėra gautas tyrimui vadovavusio prokuroro sutikimo kol kas jis pateikti negali.

2.4. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus.

3.       Atsakovas Lietuvos kriminalinės policijos biuras su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl senaties tarnybinei nuobaudai skirti, nes atliktas tarnybinis patikrinimas kaip tik patenka į išimtį, kai tarnybinė nuobauda gali būti skiriama per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo.

3.1.       Teigia, kad vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 5-V-580 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 5-V- 378 „Dėl kovos su korupcija policijoje 2018-2020 metų programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.1.1 punktu (Vykdyti pavaldžių policijos darbuotojų duomenų tvarkymo atvejų VRIS CDB, POLIS, OIS teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimus) (toliau – ir Priemonių planas). Ši priemonė vykdoma nuolat, o kriterijus – patikrintų kiekvieno struktūrinio padalinio darbuotojų skaičius. Todėl LKPB Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo (toliau – ir SONT) 4-os vadybos viršininkas 2020 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 38-S-11080 „Dėl LKPB Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo 4-osios valdybos darbuotojų naudojimosi Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke (toliau – ir VRIS CDB) ir Policijos informacinėje sistemoje (toliau – ir POLIS ) duomenų bazėmis“ kreipėsi į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Policijos informacijos valdybos (toliau – ir PD PIV) viršininką, prašydamas pateikti papildomą informaciją apie LKPB SONT 4-osios valdybos darbuotojų: vyriausiųjų tyrėjų T. B., A. P., A. J., 2020 m. gegužės - lapkričio mėnesiais vykdytus patikrinimus aukščiau nurodytose informacinėse sistemose ir registruose. PD PIV 2020 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 5-S-18514 pateikė 4020 lapų audito sistemų išrašus. Peržiūrint audito pateiktus duomenis buvo aptiktos pareiškėjo 2020 m. gegužės 12 d. 11:29:36 atliktos užklausos VRIS naršyklėje (tikrinami asmens anketiniai duomenys ir SODROS duomenys apie asmens (A. P.) draudėjus) nurodant duomenų paieškos pagrindą – kitas tarnybinis naudojimas.

3.2.       Pažymi, kad pareiškėjas turi suteiktą unikalų prisijungimo vardą, leidžiantį dirbti su registrais, pagal VRIS CDB duomenų peržiūros kontrolės taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1V-68 (toliau – ir VRIS CDB duomenų peržiūros kontrolės taisyklės) ir VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklėse įtvirtintas nuostatas, yra VRIS CDB vartotojas ir registrų naudotojas. Vyriausiasis tyrėjas A. P. 2016 m. balandžio 13 d. pasirašytinai patvirtino, kad yra susipažinęs su VRIS CDB duomenų tvarkymu ir tai, kad yra įspėtas, kad už pasižadėjimo nesilaikymą turės atsakyti pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Tarnybinio patikrinimo metu buvo konstatuota, kad pareigūnas, naudodamasis VRIS CDB registru, suprato savo atsakomybę ir pasekmes, galinčias kilti dėl teisės aktų, reglamentuojančių naudojimąsi žinybiniais registrais, nesilaikymo. Pareiškėjas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, tarnybos metu (2020 m. gegužės 12 d. 11:29 val.) VRIS CDB naršyklėje Gyventojų registre pagal savo asmens kodą tikrino savo asmens duomenis, taip pat duomenis apie deklaruotas savo gyvenamąsias vietas. VRIS CDB naršyklėje SODROS duomenų modulyje atliko užklausą pagal duomenų paieškos kriterijų – duomenys apie asmens darbovietes ir draudimo įmokas. Duomenų paieškos pagrindą nurodydamas – kitas tarnybinis naudojimas, o ten, kur nurodomi papildomi duomenys, nurodė – duomenų tikslinimas, t. y. neturėdamas jokio teisinio pagrindo, nurodė tikrovės neatitinkantį tikrinimo tikslą ir pagrindą. Tikrinti duomenys nesusiję su pavestų tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnybiniu būtinumu, pareigūnui niekas nedavė tokio pavedimo, todėl laikytina, kad duomenys buvo tikrinami dėl asmeninio suinteresuotumo ar kitų priežasčių. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas nesilaikė VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 1V-165 (toliau – ir VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklės) 2, 3, 12.3 punktų, VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklių 2 priedo 1.1 ir 1.5 punktų, Asmens duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-964 (toliau – ir Asmens duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklės), 3, 6.2 punktų, Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 5-V-449 patvirtinta nauja redakcija) (toliau – ir Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklės), 11.4, 12.1 punktų reikalavimų. Pareigūno pateikti paaiškinimai, kad jungėsi prie registrų, nes reikėjo įvertinti ir pasitikrinti, ar teisingai skaičiuoja turto tyrime gautas pajamas pagal SODROS teikiamus duomenis, niekaip nepagrindžia jo neteisėto naudojimosi registrų duomenimis.

3.3.       Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko 2022 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 38-TE-24, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiškėjas eina Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo (toliau – ir SONT) 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas.

5.1. LKPB SONT 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja A. N. 2021 m. vasario 11 d. tarnybiniu pranešimu informavo LKPB SONT 4-osios valdybos viršininką, kad atliekant Policijos departamento Informacinių technologijų valdybos 2020 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 5-S-18514 pateiktą duomenų peržiūros informaciją nustatyta, kad 2020 m. gegužės 12 d. 11.29 val. A. P. atliko paiešką VRIS naršyklėje pagal savo asmens kodą, kaip duomenų paieškos pagrindą nurodydamas „kitas tarnybinis naudojimas“, o kaip papildomus paieškos pagrindo duomenis – „duomenų tikslinimas“. Buvo peržiūrėti asmens anketinių duomenų bei SODRA duomenys.

5.2. LKPB SONT 4-osios valdybos viršininkas A. G. 2021 m. vasario 24 d. tarnybiniu pranešimu informavo LKPB viršininką, kad 2020 metais, vadovaujantis Kovos su korupcija policijoje 2018-2020 metų programos įgyvendinimo priemonių planu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. liepos 23 įsakymu Nr. 5-V-580, buvo patikrinti bei išanalizuoti pavaldume esančių pareigūnų asmens duomenų peržiūros Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke ir policijos registruose bei informacinėse sistemose (toliau VRIS, CDB, POLIS) teisėtumo ir pagrįstumo prisijungimo bei tikrinimo auditas. Tarnybiniu pranešimu pateikta informacija apie pažeidimus, nustatytus atlikus pareiškėjo VRIS CDB, POLIS teisėtumo ir pagrįstumo prisijungimų auditą.

5.3. LKPB Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybai 2021 m. vasario 26 d. buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimų pažeidimų naudojantis VRM CDB, Policijos registrais ir informacinėmis sistemomis galimo tarnybinio nusižengimo.

5.4. 2021 m. balandžio 13 d. pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad nesutinka su pranešime dėl tarnybinio nusižengimo išdėstytais kaltinimais. Pareiškėjas prašė pateikti turimus duomenis apie pareigūno galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, nurodyti tikslią pažeidimų datą. Pareiškėjas nurodė, kad nėra parašyta, kokius asmenis tikrino. Prašė prie tarnybinio patikrinimo pridėti duomenis apie LKPB SONT 4-oje valdyboje vykdytus kontrolinius patikrinimus dėl darbuotojų naudojimosi duomenų bazėmis už 4 metus, taip pat nurodyti, ar tuo laikotarpiu jis buvo tikrinamas.

5.5. 2021 m. balandžio 20 d. pateiktame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad visi tikrinimai duomenų bazėse buvo naudojami turint teisinį pagrindą arba pagal valdybos vadovo žodinį nurodymą, o trumpinimai buvo naudojami dėl laiko stokos. Visi naudojami trumpiniai sudaro galimybę atsekti, kokiu pagrindu ir dėl ko buvo tikrinamas vienas ar kitas asmuo. Savo asmens tikrinimas duomenų bazėje buvo susijęs su turto tyrimais, nes reikėjo įvertinti ir pasitikrinti, ar teisingai skaičiuoja gautas pajamas turto tyrimuose pagal SODROS teikiamus duomenis. Tai buvo galima atlikti tik sulyginus savo duomenis, esančius SODROS duomenų bazėje. Nurodė, kad siekiant tiksliai paskaičiuoti tiriamųjų gaunamas pajamas, pareiškėją SODROS duomenų bazėje tikrino A. N.. Tai buvo padaryta siekiant įvertinti ir pasitikrinti, ar teisingai skaičiuoja gautas pajamas turto tyrimuose pagal SODROS teikiamus duomenis.

5.6. 2021 m. balandžio 23 d. LKPB SONT 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja, atliekanti skyriaus viršininko funkcijas, A. N. tarnybiniame pranešime Nr. 38- PR2-382 paaiškino, kad 2020 m. pareiškėjas atlikinėjo fizinių asmenų turto tyrimus pagal valdyboje atliekamus kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminius tyrimus, skyriuje buvo diskutuojama apie duomenis, pateikiamus VRIS naršyklės Sodros registre ir ypatumus apskaičiuojant asmens gautas pajamas, kadangi registre pateikiamos išmokėtos ir įmokėtos sumos, o turto tyrimo pažymos atitinkamoje grafoje turi būti nurodoma faktinė asmens gautų pajamų suma. Nurodė, kad tikrinti savo asmeninių duomenų pagrindu SODROS registre pateiktų duomenų skaičiavimą A. P. nedavė, ir kaip vyriausioji tyrėja, negalėjo duoti. Ar pareiškėjas savo asmeninius duomenis SODROS registre tikrino šiame kontekste ir kada, tiksliai įvardinti negali.

5.7. 2021 m. gegužės 24 d. LKPB patvirtino 2021 m. gegužės 24 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą dėl A. P. veiksmų vykdant duomenų peržiūras registruose ir naudojamų trumpinių paieškai Nr. 38-IS-1 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kuria pasiūlyta: 1) tarnybinį patikrinimą baigti; 2) už VRIS CDB duomenų peržiūros kontrolės taisyklių 8 punkto, VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklių 2, 3, 12.3 p., VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklių 2 priedo 1.1 ir 1.5 p., Asmens duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 3, 6.2 p., Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių 11.4, 12.1 p. nesilaikymą LKPB SONT 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. P. skirti tarnybinę nuobaudą.

5.8. LKPB 2021 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 38-S-4648 kreipėsi į Nepriklausomą profesinę pareigūnų sąjungą, kurios pirmininkas yra pareiškėjas, dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą vyriausiajam tyrėjui A. P.. Profesinė sąjunga 2021 m. birželio 3 d. pateikė atsakymą Nr. 15-2(1.4), kad nesutinka, jog būtų skirta tarnybinė nuobauda profesinės sąjungos pirmininkui A. P..

5.9. LKPB 2021 m. birželio 10 d. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Nepriklausomos profesinės pareigūnų sąjungos nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu LKPB prašymą patenkino, panaikino Nepriklausomos pareigūnų profesinės sąjungos 2021 m. birželio 3 d. rašte Nr. 15-2 (1.4) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-855-492/2022 Nepriklausomos profesinės pareigūnų sąjungos apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

 5.10. LKPB viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi ir 39 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ 32 punktu bei atsižvelgdamas į Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2021 m. gegužės 24 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 38-IS-1 „Dėl A. P. veiksmų vykdant duomenų peržiūras registruose ir naudojamų trumpinių paieškai“, 2022 m. sausio 24 d. viršininko įsakymu Nr. 38-TE-24 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, argumentuoja, kad praleistas nustatytas terminas nuobaudai skirti, nenustatytas faktinis teisės pažeidimas, nes pareiškėjas informaciją rinko tarnybiniais tikslais ikiteisminiame tyrime.

7. Atsakovas su pareiškėjo argumentais nesutinka, nurodydamas, kad nuobaudos skyrimo terminai nėra praleisti, nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).

9. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, kurio 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalį, už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tarnybinių nuobaudų rūšys įtvirtintos Statuto 39 straipsnio 2 dalyje, viena kurių gali būti pastaba (1 punktas). Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami (Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalis).

10. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015; kt.).

11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Įsakymas priimtas pažeidus imperatyvų tarnybinio patikrinimo terminą, pažymi, jog Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 (toliau – ir Aprašas), 23 punkte nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, bei laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.

11.1. Šiuo atveju pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimų pažeidimų naudojantis VRM CDB, Policijos registrais ir informacinėmis sistemomis galimo tarnybinio nusižengimo buvo duotas 2021 m. vasario 26 d. LKPB viršininkas 2021 m. gegužės 24 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 38-IS-1.

11.2. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. vasario 27 d. pareiškėjui buvo suteiktos mokymosi atostogos, nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. balandžio 2 d. pareiškėjui buvo suteiktas nedarbingumas, nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. pareiškėjui buvo suteiktos kasmetinės atostogos, nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. pareiškėjui suteiktas nedarbingumas, 2021 m. balandžio 15 d., 2021 m. balandžio 16 d. pareiškėjui suteikta papildoma poilsio diena, nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. pareiškėjui suteiktos mokymosi atostogos, nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. pareiškėjui suteiktos kasmetinės atostogos, 2021 m. gegužės 21 d. pareiškėjui suteikta papildoma poilsio diena, nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. birželio 18 d. pareiškėjui suteiktos mokymosi atostogos. Teismas, įvertinęs laiką, kai pareiškėjas nebuvo darbe dėl atostogų, nedarbingumo, konstatuoja, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas, įtvirtintas Aprašo 23 punkte, nebuvo pažeistas.

12. Pareiškėjo teigimu, tarnybinė nuobauda paskirta suėjus senaties terminui tarnybinei nuobaudai skirti.

12.1. Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

12.2. Bylos duomenys patvirtina, kad Kovos su korupcija policijoje 2018-2020 metų programos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. liepos 23 įsakymu Nr.5-V-580, 2.1.1. p. numatyta įgyvendinti priemonė – vykdyti pavaldžių policijos darbuotojų duomenų tvarkymo atvejų VRIS CDB, POLIS, OIS teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimus. Šios priemonės vykdytojai yra PIV, policijos įstaigos, Policijos departamento struktūriniai padaliniai. Priemonė vykdoma nuolat. LKPB Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-oji valdyba, siekdama užtikrinti šios priemonės įgyvendinimą, 2020 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 38-S-11080 kreipėsi į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Policijos informacijos valdybą, prašydama pateikti papildomą informaciją apie LKPB Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos darbuotojų 2020 m. gegužės 1 d. – lapkričio mėnesiais vykdytus patikrinimus VRIS CDB, POLIS, OIS informacinėse sistemose ir registruose, tarp jų ir pareiškėjo.

12.3. Atsakydama į šį prašymą, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Policijos informacijos valdyba pateikė audito duomenis apie pareiškėjo atliktas duomenų užklausas nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.

12.4. LKPB SONT 4-oji valdyba, atlikdama pareigūnų patikrinimą, šiuo atveju laikytina patikrinimą atliekančia kompetentinga institucija. Minėto patikrinimo atlikimo faktas, audito duomenų gavimas yra pagrindas taikyti specialųjį – trejų metų nuo nusižengimo padarymo dienos – terminą nuobaudai paskirti, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad yra praleistas senaties terminas tarnybinei nuobaudai skirti.

13.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjui inkriminuoti VRIS CDB duomenų peržiūros kontrolės taisyklių 8 punkto, VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklių 2, 3, 12.3 p., VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklių 2 priedo 1.1 ir 1.5 p., Asmens duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 3, 6.2 p., Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių 11.4, 12.1 p. įtvirtintų nuostatų reikalavimų nesilaikymas ir pažeidimas.

13.1.                      VRIS CDB duomenų peržiūros kontrolės taisyklių 8 punkte nustatyta, kad VRIS CDB vartotojas gali vykdyti asmens duomenų paiešką VRIS CDB, pateikęs privalomą informaciją apie save – vartotojo vardą ir slaptažodį. Siekiant užtikrinti teisėtą asmens duomenų peržiūrą, VRIS CDB vartotojui sudaryta galimybė naudotis duomenų paieškos taikomosiomis programomis tik tuomet, kai jis nurodo duomenų paieškos pagrindą ir su šiuo pagrindu susijusius papildomus duomenis (dokumento ar bylos numerį, registracijos datą ir kt.). Duomenų paieškos pagrindas nurodomas apibendrintai, pavyzdžiui, kai ieškomi asmens duomenys atliekant ikiteisminį tyrimą, iš galimų paieškos pagrindų sąrašo pasirenkamas pagrindas „Ikiteisminis tyrimas“ ir nurodomi papildomi duomenys. Jeigu nė vienas iš siūlomų pagrindų nėra tinkamas, pasirenkamas pagrindas „Kitas tarnybinis naudojimas“ ir įrašomas tekstas, tiksliausiai apibūdinantis duomenų paieškos pagrindą ir jo teisėtumą.

13.2.                      VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklių 2 punkte, be kita ko, įtvirtinta principo „būtina darbui“ sąvoka – prieigos prie duomenų principas, reiškiantis, kad asmeniui gali būti suteikta prieigos teisė tik prie tokios apimties duomenų, kokios reikia jo numatytoms funkcijoms atlikti; principo „būtina žinoti“ sąvoka – prieigos prie duomenų principas, reiškiantis, kad prieigos teisė prie duomenų gali būti suteikta tik atitinkamą leidimą dirbti ar susipažinti su šiais duomenimis turintiems asmenims.

13.3.                      VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad prieigos prie VRIS CDB teisė suteikiama konkrečiam VRIS CDB naudotojui, vadovaujantis principais „būtina darbui“ ir „būtina žinoti“.

13.4.                      VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklių 12.3 papunktyje nustatyta, kad VRIS CDB naudotojams draudžiama naudoti VRIS CDB duomenis kitokiais nei VRIS nuostatuose, VRM ir įstaigų prie VRM valdomų valstybės ir žinybinių registrų bei informacinių sistemų nuostatuose, kituose teisės aktuose ar duomenų teikimo sutartyje nurodytais tikslais.

13.5.                      VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklių 2 priedo „Pasižadėjimas laikytis vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų saugos reikalavimų“ įtvirtinta, kad jį pasirašydamas atitinkamas asmuo, vadovaudamasis Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko (toliau – VRIS CDB) duomenų saugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, tvarkydamas ir / ar naudodamas VRIS CDB duomenis, be kita ko, pasižada: tvarkyti VRIS CDB duomenis tik tada ir tik tiek, kiek tai būtina numatytoms funkcijoms atlikti (1.1. p.); nenaudoti VRIS CDB duomenų kitokiais nei VRIS nuostatuose, kituose teisės aktuose, duomenų teikimo ar paslaugų teikimo sutartyje nurodytais tikslais (1.5. p.). Pažymėtina, kad šį pasižadėjimą pareiškėjas pasirašė 2016 m. balandžio 13 d.

13.6.                      Asmens duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių

13.7.                      Pagal Asmens duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 6.2. p., duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys.

13.8.                      Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 5-V-449 patvirtinta nauja redakcija) 11 p. nustatyta, kad naudotojas tiksliai ir išsamiai nurodo duomenų tvarkymo pagrindą (pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį ir pan.) (11.4. p.); naudotojui griežtai draudžiama naudotis POLIS duomenimis ne tarnybos tikslais (12.1 p.).

14.       Kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, pareiškėjui buvo inkriminuotos šios veikos: 1) neleistinų trumpinių POLIS II, VRIS CDB naršyklėse nurodymas atliekant duomenų užklausas; 2) neleistinas asmeninių duomenų tikrinimas VRIS CDB. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, viena vertus, nurodyta, kad vertinant pareiškėjo veiksmus atliekant duomenų užklausas, pareiškėjas nurodė teisingus duomenų paieškos pagrindus, tačiau nurodyti papildomi duomenys neišsamūs, netikslūs ir tai daroma sistemingai. Atsakovas duomenų tikrinimo atvejus, kai netiksliai nurodomi papildomi duomenys, laikė VRIS CDB duomenų peržiūros kontrolės taisyklių 8 punkto ir Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių 11.4 papunkčio formaliu pažeidimu. Tačiau, kita vertus, už minėtų teisės normų nesilaikymą pasiūlyta pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą. Taigi, iš Tarnybinio patikrinimo išvados turinio spręstina, kad pareiškėjui tarnybinę nuobaudą buvo siūloma skirti už abiejų veikų padarymą.

15.       Ginčo įsakyme nurodyta, kad atsižvelgiama į Tarnybinio patikrinimo išvadą, tačiau nedetalizuota, už kokį konkrečiai padarytą pažeidimą pareiškėjui skiriama pastaba. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad nors pats atsakovas pirmąją padarytą veiką (neleistinų trumpinių POLIS II, VRIS CDB naršyklėse nurodymas atliekant duomenų užklausas) vertino kaip formalų pažeidimą, tačiau tarnybinę nuobaudą paskyrė ir už jį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Įsakymas, vertinant jį kartu su Tarnybinio patikrinimo išvada, yra prieštaringas ir nepakankamai aiškus. Teismas tai laiko esminiu procedūriniu pažeidimu, nes neaišku, už kokius atliktus veiksmus pareiškėjas patrauktas atsakomybėn.

16.       Teismas, pasisakydamas dėl asmeninių duomenų tikrinimo VRIS CDB (2-asis pažeidimas), pažymi, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog audito metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 12 d.: 1) 11:29:36 val. VRIS CDB naršyklėje pateikęs užklausą pagal asmens kodą programinėje priemonėje „Asmens anketiniai duomenys“ Gyventojų registre tikrino savo asmens duomenis. Duomenų paieškos pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas“, o papildomus duomenis nurodė „duomenų tikslinimas“; 2) 11:29:39 val. VRIS CDB naršyklėje pateikęs užklausą pagal asmens kodą programinėje priemonėje „Asmens anketiniai duomenys“ Gyventojų registre tikrino savo asmens duomenis (gyvenamąsias vietas). Duomenų paieškos pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas“, o papildomus duomenis nurodė „duomenų tikslinimas“; 3) 11:29:47 val. VRIS CDB naršyklėje SODROS duomenų modulyje pateikęs užklausą pagal asmens kodą (A. P.) tikrino duomenis apie draudėjus, „esamas darbovietes“. Duomenų paieškos pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas“, o papildomus duomenis nurodė „duomenų tikslinimas“; 4) 11:29:53 val. VRIS CDB naršyklėje SODROS duomenų modulyje tikrino duomenis apie draudėjo (įmonės kodas: 304456926, Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo Dūkštų g. 18 savininkų bendrijos) įmokas. Duomenų paieškos pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas“, o papildomus duomenis nurodė „duomenų tikslinimas“; 5) 11:31:06 val. VRIS CDB naršyklėje SODROS duomenų modulyje tikrino duomenis apie draudėjo (įmonės kodas: 304456926, pavadinimas Vilniaus miesto vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų Bajorų sodų 2-oji g.12,13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 25A, 16, 18, 30, 32, 34, 35, 36, 37, 38 savininkų bendrija „Bajorų perlas“) įmokas. Duomenų paieškos pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas“, o papildomus duomenis nurodė „duomenų tikslinimas“.

17.       Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, tarnybos metu (2020 m. gegužės 12 d. 11:29:39 val.) VRIS CDB naršyklėje Gyventojų registre pagal savo asmens kodą tikrino savo asmens duomenis, taip pat duomenis apie deklaruotas savo gyvenamąsias vietas. VRIS CDB naršyklėje SODROS duomenų modulyje (2021 m. gegužės 12 d. 11:29:53, 11:31:06 val.) atliko užklausas pagal duomenų paieškos kriterijus - „duomenys apie asmens darbovietes“ ir „draudimo įmokos“. Duomenų paieškos pagrindą nurodydamas - kitas tarnybinis naudojimas, o ten, kur nurodomi papildomi duomenys, nurodė - duomenų tikslinimas, t. y. neturėdamas jokio teisinio pagrindo, nurodė tikrovės neatitinkantį tikrinimo tikslą ir pagrindą.

18.       Pareiškėjas iš esmės neginčija tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kad tikrino asmeninius duomenis VRIS CDB, tačiau akcentuoja, kad šis tikrinimas buvo susijęs su turto tyrimais, nes reikėjo įvertinti ir pasitikrinti, ar teisingai skaičiuoja gautas pajamas turto tyrimuose pagal SODROS teikiamus duomenis ir tai buvo galima atlikti tik sulyginus savo duomenis, esančius SODROS duomenų bazėje. Šie pareiškėjo paaiškinimai nėra paneigti, o priešingai – iš A. N. tarnybinio pranešimo Nr. 38- PR2-382 matyti, kad skyriuje buvo diskutuojama apie duomenis, pateikiamus VRIS naršyklės SODROS registre ir ypatumus apskaičiuojant asmens gautas pajamas.

19.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui niekas nedavė pavedimo tikrinti duomenis VRIS CDB naršyklėje Gyventojų registre ir Sodros duomenų modulyje, tačiau teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog šie jo veiksmai sukėlė kokias nors teisines pasekmes. Pareiškėjas iš esmės sužinojo tuos duomenis, kuriuos turi teisę žinoti, t. y. informaciją apie savo gyvenamąją vietą, darbovietes.

20.       Jeigu konstatuojama, kad iš viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, jog nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-872-261/2015; kt.).

21.       Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui (Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 2 dalis). Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami (Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalis).

22.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas su pareiškėjo padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusias aplinkybes, pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, sprendžia, kad pažeidimas realių neigiamų pasekmių nesukėlė. Tai buvo vienkartinis pažeidimas, padarytas tą pačią dieną. Teismo vertinimu, tarnybinis nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, todėl darytina išvada, kad pažeidimas yra mažareikšmis ir už tokio pobūdžio pažeidimą tarnybinės atsakomybės taikymas akivaizdžiai neatitiktų tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslų. Todėl, atsižvelgiant į nedidelį nusižengusio asmens kaltės laipsnį, reikšmingų neigiamų padarinių nebuvimą, pareiškėjo padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos (pastabos) paskyrimas yra akivaizdžiai neproporcingas.

23.       Be to, atsakovas tik abstrakčiai nurodė, jog pareiškėjo neteisėtų veiksmų kaltės forma – netiesioginė tyčia, tačiau nepasisakė dėl pasekmių, neanalizavo priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių ir tokiu būdu nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, ko pasėkoje, ginčijamas Įsakymas negali būti laikomas teisėtu ir šiuo aspektu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, todėl yra pagrindas jį tenkinti ir panaikinti ginčijamą 2022 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 38-TE-24, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).

24.       ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo nepateikė, todėl, vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas.

25. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo A. P. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko 2022 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 38-TE-24 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“.

Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas