Civilinė byla Nr. e2-8-301/ 2022                                                                           Teisminio proceso Nr.2-28-3-03809-2019-7

                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.

                                                                                                                                                     (S)

                                     MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

                                             S P R E N D I M A S

                                       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                    2022 m. birželio 1 d.

                                                   Marijampolė

        Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresei Klimienė,                          

              sekretoriaujant Erikai Šelmienei,

              dalyvaujant ieškovo UAB „Litesko“ atstovei komercijos skyriaus vadovei D. J., atstovei J. S. (abi dalyvauja vaizdo konferencijos būdu per Zoom),

              atsakovui A. L. ir jo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Markevičiui (abu dalyvauja vaizdo konferencijos būdu per Zoom),

              teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB '' Litesko'' patikslintą ieškinį atsakovams A. L. ir A. L. dėl įsiskolinimo, delspinigių, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pagal atsakovų patikslintą priešieškinį ieškovui dėl neteisėto šilumos energijos paskirstymo ir įpareigojimo atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą, tretieji asmenys , nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. R., V. S. M., D. G., R. G., J. S., M. L., L. A., R. N., I. B., U. L., A. V., E. V., A. V. L, E. L., A. S., J. B., J. K., V. K., J. J., S. B., J. A., T. A., Regina L. E., D. S., V. M., V. M., O. K., I. B., J. G., D. D., J. S., R. S., S. K., E. K., S. S., E. A., E. G., N. G., P. V., A. V., J. V., R. G., G. G., Z. K., V. J., V. J., N. A., I. S., A. S., A. S., išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos metrologijos inspekcija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

              Teismas

n u s t a t ė :

         Ieškovo atstovės prašė patikslintą ieškinį (DOK-46981) tenkinti jame nurodytais motyvais, o būtent: priteisti iš atsakovų solidariai 874,99 Eur skolos už patiektą šilumos energiją ir suteiktas šilumos bei karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2018-04-30 imtinai ir 10,88 Eur delspinigių, iš viso 885,87 Eur;  5 %  metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 21,87 Eur bylinėjimosi išlaidų (21Eur žyminio mokesčio ir 0,87 Eur už VĮ RC NTRC duomenų banko išrašą). Ieškovės atstovės prašė patikslintą priešieškinį atmesti atsiliepime į patikslintą priešieškinį (DOK -33353) nurodytais motyvais.

        Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovas buvo šilumos tiekėjas (duomenys neskelbtini) mieste iki 2018-05-01 (po to šilumos tiekėjas yra UAB „K. R. šilumos tinklai“), t.y. tiekė šilumos energiją  ir namui, esančiam (duomenys neskelbtini), o atsakovų butui Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam šiame name, buvo skaičiuojama bendro naudojimo šildymo ir eksploatacijos paslaugos, nes atsakovų butas yra atjungtas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos namui. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei A. L. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu, o atsakovui pareiga atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas solidariai su sutuoktine kyla iš naudojimosi fakto, t. y. faktinio paslaugų gavimo. Todėl atsakovams kaip sutuoktiniams kyla solidarioji pareiga atsiskaityti už bendromis pripažintų prievolių nevykdymą. Nurodė, kad su atsakovais nebuvo sudarytą rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau šiuo atveju abiejų šalių valia, t. y. ieškovo-tiekti, o atsakovų vartoti šilumos energiją, buvo realizuota konkliudentiniais veiksmais. Nurodė, kad ieškovas tiekė į atsakovams bendrąja daline nuosavybe priklausančias namo bendrojo naudojimo patalpas šilumą, tačiau atsakovai savo prievolės laiku ir tinkamai atsiskaityti nevykdė, ko pasekoje už patiektą šilumos energiją ir suteiktas šilumos bei karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2018-04-30 susidarė 874,99 Eur įsiskolinimas, todėl paskaičiuoti 10,88 Eur dydžio delspinigiai (prie ieškinio pateikta 2018-05-31 delspinigių skaičiuotė po 0,02% nuo priklausančios mokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną už 6 mėnesius nuo 2017-12 iki 2018-05). Atsakovams pareiga apmokėti įsiskolinimus už bendro naudojimų patalpų šildymą kyla kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams, o ne kaip vartotojams, nes bendro naudojimo patalpos (įskaitant laiptinę) nėra šildomos centralizuotai. Todėl proporcingai savo daliai  namo bendraturčiai, tame tarpe ir atsakovai, atsako ieškovui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją.                 

        Atsiliepimu į patikslintą priešieškinį (DOK -33353) ieškovė prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą tokiais argumentais. Nurodė, kad  su atsakovais nebuvo sudaryta rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis ( tokia sutartis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta tik su ankstesne buto savininke V. T., kuri (duomenys neskelbtini) butą padovanojo atsakovei A. L.), todėl atsakovams galiojo standartinės sutarčių sąlygos. Atsakovų butas yra atjungtas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos namui. Šio namo laiptinėje nešildoma, taip pat nėra namo bendro naudojimo savininkų susitarimo nešildyti bendro naudojimo patalpų, kuris būtų buvęs pateiktas šilumos energijos tiekėjui-ieškovei; taip pat atsakovai nepateikė įrodymų, kad ginčo namo bendraturčiai būtų priėmę sprendimą neskaičiuoti mokesčių už bendro naudojimo patalpų šildymą ir kad tokį sprendimą būtų pateikę šilumos tiekėjai-ieškovei; taip pat nėra jokių duomenų, kad būtų įvykęs teisėtas namo gyventojų susirinkimas, kurio metu daugumos savininkų sprendimu būtų buvęs pasirinktas namo šilumos paskirstymo metodas kitoks, nei jį yra parinkęs šilumos tiekėjas (ieškovė), kaip labiausiai atitinkantį pagal name įrengtą šilumos sistemą. Nurodė, kad ieškovas, remdamasis Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 ir 2 d., pagal namo šilumos apskaitos prietaisus (naudodamasis metrologiškai patikrinto apskaitos prietaiso rodmenims) ir šilumos paskirstymo metodus nustatydavo kokį šilumos kiekį suvartojo atsakovas. Nurodė, kad, kadangi namo butų savininkai nebuvo pasirinkę nei vieno iš Komisijos rekomenduojamų taikyti ar su ja suderintų šilumos ir (ar) karšto vandens išdalijimo butams ir kitoms patalpoms metodų, todėl name buvo taikomas šilumos tiekėjo (ieškovo) parinktas šilumos paskirstymo Metodas Nr.4 kartu su Metodu Nr.5, kuriais remiantis vartotojams priskiriami šilumos kiekiai naudingajam plotui šildyti ir bendrojo naudojimo patalpoms (bendrosioms reikmėms) šildyti apskaičiuojami vadovaujantis vartotojams priklausančių patalpų naudinguoju plotu. Nurodė, kad bendraturčiams priklausančių patalpų naudingi plotai, reikalingi šilumai paskirstyti, nustatomi remiantis VĮ RC duomenimis, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Butų savininkų sandėliukai, esantys gyvenamojo namo rūsyje, nekilnojamojo turto registre yra registruojami kaip butų priklausiniai ir į naudingąjį butų plotą neįtraukiami. Nurodė, kad šilumos paskirstymas gali būti vykdomas pagal patalpų tūrį tik tuo atveju, jeigu duomenys apie patalpų tūrį yra viešai paskelbti arba pateikti šilumos tiekėjui, tai yra tik žinant visų pastato butų ir (ar) patalų tūrius taikomas metodo 7.2. punktas. Viešuose VĮ RC registruose nėra nurodyti patalpų tūriai, atsakovai tokių duomenų, taip pat įrodymų, kad tokie duomenys ieškovui būtų žinomi iš kitų šaltinių, nepateikė. Atsakovai kartu su kitais namo vartotojais nespręsdami klausimo dėl tokių duomenų pateikimo neturi pagrindo teigti, kad ieškovas šilumos paskirstymo metodą taiko netinkamai. Kadangi šiuo atveju šilumos tiekėjas duomenų apie visų pastato patalpų tūrius neturi, todėl šilumos paskirstymas pagal butų plotą (ne butų/patalpų tūrį) yra teisėtas. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį dėl karšto vandens tiekėjo ir šilumos neapskaitytam karštam vandeniu ruošti nurodė, kad pagal Šilumos įstatymo 15 str.1 d. vartotojai daugiabučiame name CK 4.85 str. nustatyta tvarka turi pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją. Apsirūpinimo karštu vandeniu būdas gali būti pasirenkamas iš trijų variantų: 1) kai centralizuotai paruoštas karštas vanduo, kaip kompleksinis produktas perkamas iš karšto vandens tiekėjo; 2) kai atskirai atsiskaitoma su šilumos tiekėju už karšto vandens paruošimą, o su geriamo vandens tiekėju – už patiektą geriamąjį vandenį karštam vandeniui paruošti; 3) kai karštas vanduo ruošiamas individualiai bute, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą)- šiuo atveju mokama už patiektą geriamąjį vandenį ir jo paruošimą pagal kitos rūšies energijos suvartojimą. Nurodė, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai 2010-04-25 priėmė sprendimą ir pasirinko 2–ą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, t.y. šilumą karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti pirkti iš šilumos tiekėjo, o geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošto pirkti iš geriamojo vandens tiekėjo (DOK-23464 2010-04-25 protokolas), kurio atveju karšto vandens skaitiklius įrengia, prižiūri ir metrologinę patikrą organizuoja daugiabučio namo vartotojams teisėtai atstovaujantis asmuo (valdytojas ar kt.). Todėl ieškovas ginčo daugiabučiame name ((duomenys neskelbtini)) karšto vandens skaitiklių neįrenginėjo ir negali pateikti duomenų apie name įrengtų karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą.

        Teisme ieškovo atstovės prašė vadovautis aplinkybėmis, nustatytomis Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes čia buvo nagrinėtas tas pats dalykas iš tų pačių teisinių santykių, ir patikslintą priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

        Teisme ieškovės atstovė J. S. nurodė, kad ieškovas ginčo name jo bendraturčiams taikė šilumos paskirstymo Metodą Nr.4 kartu su Metodu Nr.5, kuriais remiantis vartotojams priskiriami šilumos kiekiai naudingajam plotui šildyti ir bendrojo naudojimo patalpoms (bendrosioms reikmėms) šildyti apskaičiuojami vadovaujantis vartotojams priklausančių patalpų naudinguoju plotu. Šiuo atveju atsakovai priešieškiniu reikalaudami atlikti šilumos energijos paskirstymo bendro naudojimo patalpoms perskaičiavimų tik sau nori ypatingų sąlygų taip nesutikdami su galiojančiu teisiniu reglamentavimu.

        Atsakovas A. L. ir jo atstovas su patikslintu ieškiniu nesutinka, teisme prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais, o patikslintą priešieškinį (DOK-29056) tenkinti jame nurodytais motyvais, o būtent: 1) pripažinti ieškovo atliktą šilumos energijos paskirstymą ginčo name bendro naudojimo patalpoms neteisėtu ir įpareigoti ieškovą atlikti šilumos energijos paskirstymą bendro naudojimo patalpoms nepriskiriant jokio centralizuoto šilumos energijos kiekio, - o jeigu šis reikalavimas būtų atmestas, tuomet – 2) įpareigoti ieškovą atlikti šilumos energijos paskirstymą bendro naudojimo patalpoms priskiriant atsakovams 0,000475 nuo bendro namo centralizuotam šildymui suvartoto šilumos kiekio pagal (duomenys neskelbtini) sutartį, - o jeigu šis reikalavimas būtų atmestas, tuomet – 3) įpareigoti ieškovą atlikti šilumos energijos paskirstymą bendro naudojimo patalpoms priskiriant 10 % nuo bendro namo centralizuotam šildymui suvartoto šilumos kiekio, taip pat išdalinti šį šilumos kiekį bendroms reikmėms į paskirstymą įtraukiant visas name esančias asmeninio naudojimo gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, įskaitant sandėliukus, pagal patalpų tūrį, - o jeigu šis reikalavimas būtų atmestas, tuomet – 4) įpareigoti ieškovą atlikti šilumos energijos paskirstymą bendro naudojimo patalpoms pagal tūrį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2018-04-30.

        Teisme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Litesko“ ir buvusios buto savininkės V. T., kuri (duomenys neskelbtini) butą padovanojo savo dukrai/atsakovei A. L., po padovanojimo toliau galiojo ir jiems (atsakovams), nes jie toliau gyveno tame pačiame bute ir vykdė šios sutarties sąlygas (mokėjo mokesčius). Todėl mano, kad ieškovas nepagrįstai šią sutartį ignoravo ir nepagrįstai priskyrė 18 % šilumos bendro naudojimo patalpoms, kuomet pagal individualią (duomenys neskelbtini) sutartį atsakovams turi būti priskiriama tik 0,000472 kiekis nuo bendro namo centralizuotam šildymui suvarto šilumos kiekio. Nurodo, kad, ieškovas šilumos energijos paskirstymą bendro naudojimo patalpoms atliko netinkamai, nes neįtraukė visų namo rūsyje esančių sandėliukų ir paskirstymo neatliko pagal patalpų tūrį. Nurodė, kad ginčo name bendro naudojimo patalpos (laiptinė) nėra šildomos jokiais centralizuoto šildymo šildytuvais, o jo (atsakovų) butas yra šildomas vietiniu būdu, todėl atsakovams iš viso negali būti priskirtas joks šilumos kiekis bendro naudojimo patalpoms, nes faktiškai atsakovai tokios šilumos energijos negavo, ko pasekoje atsakovams nepagrįstai buvo priskirti šilumos energijos kiekiai, kuriuos faktiškai gavo atsakovų kaimynai, kurie butus šildo centralizuotai ir vartoja ieškovo centralizuotai tiekiamą karštą vandenį. Mano, kad ieškovas netinkamai taikė metodą Nr.4 kartu su metodu Nr.5, nes neįvertino, kad šie metodai yra netaikomi tais atvejais, kai bendro naudojimo patalpos nėra šildomos apskritai. Mano kad (duomenys neskelbtini) protokolas, kuriuo namo bendraturčiai pasirinko 2-ą karšto vandens apsirūpinimo būdą yra suklastotas. Ieškinio reikalavimui dėl delspinigių priteisimo prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti kaip nepagrįstą.

              Atsakovė A. L., kuriai apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko.

              Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. R., V. S. M., D. G., R. G., J. S., M. L., L. A., R. N., I. B., U. L., A. V., E. V., A. V. L, E. L., A. S., J. B., J. K., V. K., J. J., S. B., J. A., T. A., Regina L. E., D. S., V. M., V. M., O. K., I. B., J. G., D. D., J. S., R. S., S. K., E. K., S. S., E. A., E. G., N. G., P. V., A. V., J. V., R. G., G. G., Z. K., V. J., V. J., N. A., I. S., A. S., A. S., kuriems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko.

              Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, kuriai apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko; raštu (DOK-11974) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Rašte dėl išvados teikimo (DOK-10264) nurodė, kad šiuo atveju tarnyba nėra teisės aktų įgaliota teikti išvados byloje nes: rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudaryta, šalis sieja šilumos energijos tiekimo-vartojimo santykiai, kilę iš konkliudentinių veiksmų, ginčas yra dėl skolos už šilumos energiją ir sistemos priežiūros paslaugas priteisimo.

              Išvadą byloje teikiančios institucijos Lietuvos metrologijos inspekcijos, kuriai apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko; raštu (DOK-12857) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Rašte dėl išvados teikimo (DOK-10832) pateikė bendrą informaciją apie savo veiklą, apie reikalavimus, taikomus šilumos ir karšto vandens tiekėjų atsiskaitymuose su vartotojais naudojamoms matavimo priemonėms (šilumos ir karšto vandens apskaitos, pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai), kurios yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas ir šių prietaisų patikros terminus kontroliuoja Inspekcija.

              Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, kuriai apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko; raštu (DOK-17387) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pateiktoje išvadoje (DOK-11432) nurodė, kad: 1) atsakovai, kaip pastato bendraturčiai turi pareigą mokėti už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, nepriklausomai nuo to, ar jiems priklausantis butas buvo prijungtas prie pastato šildymo sistemos ar atjungtas nuo jos, 2) neteisinga sieti šilumos tiekimo nutraukimą bendrojo naudojimo patalpose vien su radiatorių demontavimu (arba aplinkybe, kad bendrojo naudojimo patalpose radiatoriai nebuvo įrengti), nes daugiabutis namas yra vienas konstrukcinis ir inžinerinis elementas, šiluma į butus ar kitas patalpas tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, o šilumos nuostoliai, susidarantys eksploatuojant inžinerinę sistemą priskiriami prie šilumos kiekio, tenkančio bendrosioms reikmėms; 3) dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo nurodė, kad Taryba kontroliuoja ir prižiūri paskirstymo metodų vykdymą. Šiuo atveju daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai patys nėra pasirinkę šilumos paskirstymo metodų, todėl name yra taikomi šilumos tiekėjo (ieškovo) parinkti Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo Metodas Nr.4 ir Metodas Nr.5 - teisingai; 4) šiuo atveju daugiabučio namo bendraturčiai nepriėmė sprendimo dėl Metodo Nr. 16V taikymo ir nesikreipė į Tarybą su prašymu leisti taikyti pastate (daugiabutyje) šį metodą (Nr. 16V).

              Teismas

k o n s t a t u o j a:

              Patikslintas ieškinys tenkintinas.

              Patikslintas priešieškinys atmestinas.                       

              Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas iki (duomenys neskelbtini) tiekė šilumos energiją daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (po to namui šilumą teikia UAB „K. R. šilumos tinklai“), o atsakovė A. L. yra buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio šiame daugiabučiame name savininkė (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovas A. L. yra jos (A. L.) sutuoktinis gyvenantis šiame bute, kuris faktiškai naudojasi ieškovės teikiamomis paslaugomis ir tokias paslaugas faktiškai gauna. Rašytinė šilumos energijos tiekimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovų nėra sudaryta ( DOK-10728- tokia sutartis (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta su ankstesne buto savininke - dovanotoja V. T.). Atsakovų butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo. Pagal nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis daugiabučio namo šildymo būdas – centrinis šildymas.  Atsakovams bendrąja daline nuosavybe priklausančiame name bendro naudojimo patalpas sudaro laiptinė ir rūsio patalpos. Iš šilumos punkto tiekimo stovu vanduo (šilumos energija) patenka į radiatorius butuose (išskyrus atsakovų butą), o išteka grąžinimo stovu.

              Iš ieškovės atstovių aiškinimų, rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad atsakovai laikotarpyje nuo 2010-10-01 iki 2018-04-30 imtinai nevykdė prievolės mokėti už dalį daugiabučiam namui patiektos šilumos energijos, tenkančios bendro naudojimo patalpoms šildyti bei karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas, ko pasekoje susidarė 874,99 Eur dydžio įsiskolinimas už patiektą šilumos energiją bendro naudojimo patalpoms šildyti ir suteiktas šilumos bei karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas bei  paskaičiuoti 10,88 Eur  dydžio delspinigiai (pateikta 2018-05-31 skaičiuotė). 

             Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo (toliau – ir EĮ) 34 str. 1-4 d. (2019-02-14 straipsnio redakcija Nr.XII-1968, galiojusi nuo 2019-07-01, TAR, 2019, Nr.2019-03166) nustatyta, kad vartotojas, manantis, jog energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus. Energetikos įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Jeigu energetikos įmonė netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Pažymėtina, kad EĮ nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka taikoma tokiems ginčams, kurie kilo dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo, ginčo pagrindą ir dalyką sudaro teisės aktuose, reguliuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, nustatytos tvarkos pažeidimas, o ginčams, kilusiems tarp vartotojų ir energetikos įmonių kitu teisiniu pagrindu, ikiteisminė tvarka neprivaloma (Energetikos įstatyme numatyta ikiteisminė ginčų procedūra netaikoma tais atvejais, kai energetikos įmonė kreipiasi dėl skolos už suvartotą energiją priteisimo, t. y. kai ginčas kilęs dėl piniginės prievolės nevykdymo) (Šiaulių apygardos teismo 2020-12-23 nutarties, priimtos civilinėje byloje A2-694-856/2020, 22 p.). Analizuojant EĮ 34 str. darytina išvada, jog, gavus iš energetikos įmonės motyvuotą atsakymą dėl vartotojo reikalavimų netenkinimo, vartotojas turi teisę kreiptis į teismą, nesikreipiant į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą (Šiaulių apygardos teismo 2020-12-23 nutarties, priimtos civilinėje byloje A2-694-856/2020, 10 p).

              Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovui UAB „Litekso“ pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareikalavo atlikti šilumos energijos bendroms reikmėms paskirstymo daugiabučiame name perskaičiavimą pagal rašytinę (duomenys neskelbtini) sutartį ir joje numatytą 0,000472% į paskirstymą įtraukiant visus rūsyje esančius sandėliukus; perskaičiavimą atlikti pagal metodą Nr.16V kartu su metodu Nr.10; patikrinti ir nustatyti savavališkai įrengtus ne pagal namo šildymo projekto planą padidintus ar pakeistus šildytuvus; atsakyti ir pagrįsti kodėl nuo 2000 iki 2018-04-30 name neveikė bendro naudojimo patalpų šildymo prietaisai (laiptinėje esantys ir nesantys radiatoriai).

              Ieškovas (energetikos įmonė) (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovams motyvuotą atsakymą ir (duomenys neskelbtini) jo papildymą Nr. (duomenys neskelbtini) (į atsakovų Nr. (duomenys neskelbtini) - atsakovų 2020-01-08 priešieškinio DOK-750 priedai) dėl atsakovų reikalavimų netenkinimo bei atsakymuose pateikė informaciją apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą.

               Atsakovai 2020-01-08 pateikė teismui priešieškinį (DOK-750), kurį patikslino 2020-09-30 (DOK-29056), ieškovui (pagal priešieškinį atsakovui) UAB „Litesko“ dėl atlikto daugiabučiame name šilumos energijos bendro naudojimo patalpoms paskirstymo pripažinimo neteisėtu ir dėl įpareigojimo atlikti šilumos energijos paskirstymo bendro naudojimo patalpoms perskaičiavimą.

              Šios bylos nagrinėjimas teismo 2020-09-03 nutartimi, patenkinus atsakovų ir jų atstovo prašymą, argumentuotą tuo, kad tarp bylų yra prejudicinis ryšys (jose dalyvauja tie patys asmenys, byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti faktai turės teisinę reikšmę šioje byloje, nes ieškovės ieškinys atsakovams dėl įsiskolinimo už šilumos energiją yra pagrįstas šilumos energijos paskirstymu, kurį atsakovai ginčija ieškiniu byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), - buvo sustabdytas iki bus išnagrinėta byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovų A. L. ir A. L. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims UAB “Litesko“ ir kt. (daugiabučio namo bendraturčiams) dėl atsakovo atlikto centralizuoto šilumos energijos paskirstymo bendro naudojimo patalpoms pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti šilumos energijos paskirstymo  bendro naudojimo patalpoms perskaičiavimą, institucijos teikiančios išvadą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

              Šio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovų A. L. ir A. L. ieškinys atsakovui (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims UAB “Litesko“ ir kt. (daugiabučio namo bendraturčiams) dėl atsakovo atlikto centralizuoto šilumos energijos paskirstymo bendro naudojimo patalpoms pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti šilumos energijos paskirstymo bendro naudojimo patalpoms perskaičiavimą, institucijos teikiančios išvadą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atmestas, o Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas paliktas nepakeistas.  A. L. ir A. L. du kartus teikė kasacinį skundą dėl šios apeliacinės instancijos teismo nutarties, tačiau abu kartus kasacinis skundas nepriimtas.

              Teismo 2022-12-14 nutartimi šios bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas išnykus aplinkybei dėl kurios byla buvo sustabdyta. Ieškovo atstovės teisme prašė vadovautis išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis aplinkybėmis, nes jos (bylos) turi prejudicinį ryšį (jose nagrinėtas tas pats dalykas iš tų pačių teisinių santykių, dalyvavo tie patys asmenys). Atsakovo atstovas teismo posėdyje teigė, kad išnagrinėta byla Nr. (duomenys neskelbtini) neturi prejudicinio ryšio su šia nagrinėjama byla, nes išnagrinėtoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo analizuojamas atliktas centralizuoto šilumos energijos paskirstymo bendro naudojimo patalpoms neteisėtumas ir įpareigojimas atlikti šilumos energijos paskirstymo bendro naudojimo patalpoms perskaičiavimą už laikotarpį nuo 2018-10-01, o šioje byloje nagrinėjamas už ankstesnį laiką – tai yra nuo 2010-10-01 iki 2018-04-30 imtinai bei kitas atsakovas. Įvertinus esamą situaciją, konstatuotina, kad nors ir dalyvaujantys bylose (išnagrinėtoje ir nagrinėjamoje)  asmenys yra tapatūs, ginčo dalykas tas pats (kilęs iš tų pačių teisinių santykių), tačiau nagrinėjamoje byloje analizuojami ginčo teisiniai santykiai už ankstesnį laikotarpį (nuo 2010-10-01 iki 2018-04-30 imtinai), o išnagrinėtoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytos aplinkybės, kurios egzistavo vėliau, tai yra nuo 2018-10, todėl tokios nustatytos aplinkybės  (nustatytos kaip egzistavę vėlesniame laikotarpyje) neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje (aplinkybėms, kurios nustatinėjamos egzistavus ankstesniame laikotarpyje).

        Dėl patikslinto priešieškinio reikalavimo pripažinti ieškovo atliktą šilumos energijos paskirstymą ginčo name bendro naudojimo patalpoms neteisėtu ir įpareigoti ieškovą atlikti šilumos energijos paskirstymą bendro naudojimo patalpoms nepriskiriant jokio centralizuoto šilumos energijos kiekio. Atsakovai teigia, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose esantys radiatoriai yra demontuoti, todėl jie neprivalo mokėti už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, kurio negauna.

  Šilumos priskyrimo bendrosioms reikmėms teisiniai pagrindai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.82 straipsnio 3 dalis numato butų ir kitų patalpų savininkų pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, bendrojo naudojimo objektai yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, kurią sudaro bendrosios pastato konstrukcijos, bendrosios pastato inžinerinės sistemos, pastato bendrojo naudojimo patalpos, vietiniai inžineriniai tinklai, bendrojo naudojimo žemės sklypas. Minėto straipsnio 15 dalies 3 punkte numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys tai pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.

  Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos, o 29 straipsnio 3 dalis numato, kad kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Minėto straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad šių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Tarybos nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį.

              Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovų butas Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei A. L. ((duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu), o atsakovui (jos sutuoktiniui) pareiga atsiskaityti su ieškovu už suteiktas bendro naudojimo patalpų šildymo paslaugas solidariai su sutuoktine kyla iš naudojimosi fakto, t.y. faktinio paslaugų gavimo. Atsakovai yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos. Nustatyta, kad rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis tarp buto savininkės atsakovės A. L. ir ieškovo nebuvo sudaryta, tačiau šiuo atveju abiejų šalių valia, t.y. ieškovo-tiekti, o atsakovų vartoti šilumos energiją, yra realizuota konkliudentiniais veiksmais ir laikytina, kad tokia sutartis tarp atsakovės A. L., kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalų bendraturčio, ir ieškovės (šilumos tiekėjos) yra su daryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas (CK1.71 str.). Nustatyta, kad tokia rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini)  buvo sudaryta tik su ankstesne buto savininke V. T. (DOK10728), kuri butą atsakovei A. L. padovanojo (duomenys neskelbtini), todėl taikyti aukščiau nurodytos sutarties sąlygas atsakovei /ams nėra pagrindo, nes tokios sutarties atsakovai su šilumos tiekėja nepasirašė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad daugiabučiame name suvartotas šilumos kiekis patalpų savininkams ginčo laikotarpiu buvo skirstomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr.03-19 patvirtintą metodą Nr. 4 ir 2005-07-22 nutarimu Nr.03-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpos kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr.5, kuris taikomas kartu su metodu Nr.4.

  Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos.  

              Šiuo atveju atsakovė, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtis ir atsakingas už jų tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu jie turi tas pačias prievoles kaip ir kitų būtų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Butų savininkai susiję bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir atsakovė, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako ieškovui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendro naudojimo patalpoms šildyti sunaudojamą energiją. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog aplinkybė, kad laiptinėse atjungti (neįrengti) šildymo įrenginiai-radiatoriai, nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).

        Tokiu būdu, teismas ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis  aukščiau nurodyta teismų suformuota praktika, ir institucijos teikiančios išvadą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvada (DOK-11432), jog šilumos nuostoliai, susidarantys eksploatuojant inžinerinę sistemą (o daugiabutis pastatas yra vienas konstrukcinis ir inžinerinis elementas) priskiriami prie šilumos kiekio, tenkančio bendrosioms reikmėms, - atsakovų patikslinto priešieškinio reikalavimą pripažinti ieškovo atliktą šilumos energijos paskirstymą ginčo name bendro naudojimo patalpoms neteisėtu ir įpareigoti ieškovą atlikti šilumos energijos paskirstymą bendro naudojimo patalpoms nepriskiriant jokio centralizuoto šilumos energijos kiekio atmeta kaip nepagrįstą.

  Dėl patikslinto priešieškinio reikalavimų įpareigoti ieškovą atlikti šilumos energijos paskirstymą bendro naudojimo patalpoms priskiriant atsakovams 0,000475 nuo bendro namo centralizuotam šildymui suvartoto šilumos kiekio pagal (duomenys neskelbtini) sutartį, o jeigu jis būtų atmestas, tai dėl įpareigojimo ieškovą atlikti šilumos energijos paskirstymą bendro naudojimo patalpoms priskiriant 10 % nuo bendro namo centralizuotam šildymui suvartoto šilumos kiekio, taip pat išdalinti šį šilumos kiekį bendroms reikmėms į paskirstymą įtraukiant visas name esančias asmeninio naudojimo gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, įskaitant sandėliukus, pagal patalpų tūrį, - o jeigu jis būtų atmestas, tai dėl įpareigojimo ieškovą atlikti šilumos energijos paskirstymą bendro naudojimo patalpoms pagal tūrį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2018-04-30. 

              Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo butas atsakovei A. L. nuosavybės teise priklauso nuo (duomenys neskelbtini) (dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu), rašytinė atsakovų sutartis su ieškove nepasirašyta, vadinasi nebuvo sudaryta. Pagal byloje pateiktą (duomenys neskelbtini) sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir V. T., teises ir pareigas prisiėmė tuometinė buto savininkė V. T. , o aplinkybė kad prie šalių rekvizitų nurodyta A. L. ir jos parašas, nereiškia, kad sutartis sudaryta su atsakove A. L. ( atsakovais). Kitų įrodymų atsakovai apie tariamai sudarytą sutartį su ieškovu nepateikė. Tokiu būdu spręstina, kad rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, o patikslinto priešieškinio reikalavimas įpareigoti ieškovą atlikti šilumos energijos paskirstymą bendro naudojimo patalpoms priskiriant atsakovams 0,000475 nuo bendro namo centralizuotam šildymui suvartoto šilumos kiekio pagal (duomenys neskelbtini) sutartį, atmestinas kaip nepagrįstas.

              Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. numato, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal namo įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Taryba. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Aukščiau minėta Šilumos ūkio įstatymo nuostata reiškia, kad gyventojai apmoka visą įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu apskaitytą šilumos kiekį, o šis šilumos kiekis yra padalijamas vadovaujantis šilumos paskirstymo metodais.

              Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo daugiabučio namo gyventojai nėra pasirinkę šilumos paskirstymo metodų, todėl name šilumos tiekėjas (ieškovas) suvartotą šilumos kiekį  patalpų savininkams ginčo laikotarpiu skirstė pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr.03-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 (nauja redakcija nuo 2016-06-13 Nr. O3-183) ir 2005-07-22 Komisijos nutarimu Nr.03-41 (nauja redakcija nuo 2016-06-13 Nr.O3-184) patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr.5, kuris taikomas kartu su metodu Nr.4.

              Metodo Nr.5  3.4 p. numato, kad tol, kol pastato butų ir (ar) kitų patalpų savininkai įstatymų nustatyta tvarka priims sprendimą dėl šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento nustatymo būdo, taikomas Metodo Nr.5 3.1 p. įtvirtintas koeficientas 18% šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai (kaip nagrinėjamu atveju), arba 10%, kai pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai teisėtai neįrengti ar teisėtai demontuoti. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovai neįrodė (byloje nėra įrodymų apie teisėtą bendro naudojimo patalpų šildymo atjungimą ar kad bendro naudojimo patalpose centralizuoto šildymo prietaisai (radiatoriai) demontuoti teisėtai), ko pasekoje būtų galima taikyti 10% šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientą. 

  Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto LR Energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 6 p. nustatyta, kad iki tol laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis Aprašo nustatytomis sąlygomis. Aprašo 22 p. nurodyta, kad šilumos paskirstymo metodą buitiniai šilumos vartotojai pasirenka CK 4.85 str. nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš VERT rekomenduojamų taikyti arba su ja suderintų metodų. Kol buitinis šilumos vartotojas pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Analogiška norma įtvirtinta ir Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-178, 4 punkte. Pažymėtina, kad bet kuris šilumos paskirstymo metodas taikomas visam pastatui (taisyklių 18 punktas). Taigi, teisinis reguliavimas nenumato galimybės vienam butui taikyti atskirą šildymo koeficientą. Šildymo koeficientas gali būti taikomas tik visam namui, gavus gyventojų ir VERT pritarimą.

              Byloje atsakovai (duomenys neskelbtini) pateikė raštą pavadinimu “Gyventojų patvirtinimas ir sprendimas dėl bendro naudojimo objektų nešildymo centralizuotu būdu”, kuris yra be datos (DOK -18547) ir kurį pasirašė 40-ties butų gyventojai. Jame nurodoma, kad būtų savininkų sprendimu namo bendro naudojimo konstrukcijos ir patalpos (laiptinė, rūsiai, perdangos ir kt.) nėra šildomos centralizuotai tiekiama šilumos energija nuo 1991 m., nes šiuose bendro naudojimo objektuose higienos normų reikalaujamą temperatūrą užtikrina šilumą, patenkanti iš vietiniu būdu ir centralizuotu būdu šildomų butų. Iš to seka, kad atsakovai tik bylos nagrinėjimo metu pradėjo inicijuoti šilumos paskirstymo metodo pakeitimą, tačiau byloje nėra įrodymų apie teisėtą bendro naudojimo patalpų šildymo atjungimą (nutraukimą). Pateiktas byloje “Gyventojų patvirtinimas ir sprendimas dėl bendro naudojimo objektų nešildymo centralizuotu būdu” nėra CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka priimtas gyventojų sprendimas-protokolas (CK 4.85 str., Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 str.). Minėta, kad byloje nėra duomenų, kad name toks šildymas iš viso nebuvo suprojektuotas. UAB “K. R. komunalininkas) (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apžiūrėjus bendrojo naudojimo patalpas (laiptines rūsius) veikiančių šildymo įrenginių nerasta, šildymo prietaisai (radiatoriai) yra išlikę 1-oje ir 3-ioje laiptinėse, 2-oje laiptinėje (joje yra butas Nr. (duomenys neskelbtini)) radiatoriaus nėra (kas demontavo - informacija nepateikta), rūsiuose radiatorių nėra. Tokiu būdu, byloje esant duomenų, kad ginčo name buvo numatyta bendro naudojimo patalpų šildymo sistema, tačiau ieškovams nepateikus įstatymo nustatyta tvarka priimtų šilumos vartotojų sprendimo dėl šilumos tiekimo bendrojo naudojimo patalpose nutraukimo, darytina išvada, kad nėra pagrindo spręsti apie teisėtai nutrauktą bendro naudojimo patalpų šildymą  ir taikyti atsakovams 10% šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientą.

  Institucija teikianti byloje išvadą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba byloje pateiktoje išvadoje (DOK-11432) nurodė, kad vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“, 48.7 papunkčiu, Taisyklių 48.6 punkte nurodytu atveju konkretaus daugiabučio gyvenamojo namo vartotojams pasirinkus šilumos išdalinimo metodą Nr. 16V, kuris suderintas su Taryba, taikyti kitame name, konkretaus namo valdytojas kreipiasi į Tarybą su prašymu leisti taikyti šį metodą. Esant galimybei taikyti šį metodą be pakeitimų šiame konkrečiame name, Taryba raštu pateikia teigiamą išvadą. Institucija išvadoje konstatavo, kad dėl Metodo Nr. 16V taikymo ginčo name, namo bendraturčiai turėjo priimti sprendimą CK nustatyta tvarka ir kreiptis į Tarybą su prašymu leisti taikyti šį metodą pastate, tačiau šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad toks sprendimas buvo priimtas. Išvadoje institucija taip pat konstatavo, kad jeigu pastato šildymo sistema atitinka metoduose Nr.4 ir Nr. 5 nurodytas sąlygas, tai ginčo pastate taikomi teisingi šilumos paskirstymo metodai, nes: vadovaujantis Metodu Nr. 4, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas šilumos kiekiui šildymui (kuris susideda iš šilumos kiekio butams šildyti ir šilumos kiekio bendrosioms reikmėms), karštam vandeniui ir karšto vandens temperatūrai palaikyti. Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos; atsižvelgiant į tai Metodo Nr. 5 1 punkte numatyta, kad šis paskirstymo metodas gali būti taikomas kartu su bet kuriuo Tarybos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su Taryba suderintu šilumos paskirstymo metodu, kuriuo nustatomas (išmatuotas ar apskaičiuotas) šilumos kiekis pastato šildymui, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.). Taigi, Metodo Nr. 5 pagalba pastate suvartotas šilumos kiekis šildymui pagal Metode įtvirtintą proporciją, paskirstomas šilumos kiekiui butams šildyti ir šilumos kiekiui bendrosioms reikmėms. Pagal taikomo Metodą Nr. 4 ir Nr.5 taisykles vartotojams priskiriami šilumos kiekiai naudingajam plotui šildyti ir bendro naudojimo patalpoms (bendrosioms reikmėms) šildyti apskaičiuojami vadovaujantis priklausančių patalpų naudinguoju plotu. Pagal Metodą Nr.5 pastate suvartota šiluma bendroms reikmėms paskirstoma proporcingai butų naudingam plotui. Minėta, kad rūsiai (sandėliuką) yra buto priklausiniai/antraeiliai daiktai, skirti tarnauti butams, jie neapskaitomi atskiru identifikaciniu numeriu ir jų plotas VĮ RC duomenyse nėra nurodomas (tik buto naudingas plotas), o CK 4.82 str. 7 d. prasme jie nepatenka į “kitų patalpų” sampratą. Todėl šiuo atveju spręstina, kad ieškovas pagrįstai į palyginamuosius naudinguosius plotus, pagal kuriuos yra apskaičiuojami mokesčiai, susiję su bendro turto naudojimu ir priežiūra, neįtraukė faktiškai naudojamų namo rūsyje esančių patalpų ploto.

  Kadangi šiuo atveju byloje nėra duomenų, apie tai, kad ieškovei (šilumos tiekėjui) buvo žinomi visų pastato butų ir (ar) kitų patalų tūriai (viešuose VĮRC duomenyse nėra nurodyti patalpų tūriai, tik jų naudingi plotai, o atsakovai tokių duomenų, taip pat įrodymų, kad šie duomenys ieškovui būtų žinomi iš kitų šaltinių, - nepateikė), bei apie tai, kad namo bendraturčiai ieškovei būtų pateikę teisės aktų nustatyta tvarka priimtą sprendimą dėl name suvartotos šilumos skirstymo vertinant ne butų naudingą plotą, o tūrį, - todėl konstatuotina, jog šilumos paskirstymas atliktas pagal butų plotą (o ne būtų/patalpų tūrį) yra teisėtas.

         Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės A. L., kaip buto savininkės,  pareigą apmokėti jai tenkančią bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos dalį reglamentuoja CK 4.76 str. ir 4.82 str. nuostatos, taip pat ši pareiga įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo 25 str., o atsakovo A. L., kaip A. L. sutuoktinio gyvenančio tame pačiame bute ir besinaudojančio ieškovo teikiamomis paslaugomis, pareiga atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas solidariai su sutuoktine kyla iš naudojimosi fakto, tai yra iš faktinio paslaugų gavimo. Dėl pasakyto abiems atsakovams kaip sutuoktiniams kyla solidarioji pareiga atsiskaityti  su ieškove už bendromis pripažintų prievolių nevykdymą (CK 6.6 str. 3 d., 3.109 str., 1.71 str., 6.38 str., 6.63 str.).

         Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį patikslinto ieškinio reikalavimui dėl 0,02% delspinigių priteisimo. Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d.. 1 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurispudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, todėl už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-05-05 nutartis byloje Nr.3K-3-200/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga AC-37-1 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo 8.3. punktas). Tokiu būdu atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

         Ieškovė byloje yra pateikusi mokesčių už namo bendro naudojimo patalpų šildymą, šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei delspinigų skaičiuotę ginčui aktualiu laikotarpiu (paskaičiuota 2018-05-31). Todėl spręstina, kad šilumos energijos paskirstymo ir mokesčio skaičiavimo pagrįstumas ir teisėtumas įrodytas, o patikslintas priešieškinys dėl ieškovės atlikto centralizuotos šilumos energijos paskirstymo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas. Tokiu būdu ieškovės naudai iš atsakovų solidariai priteisiamas 874,99 Eur dydžio įsiskolinimas už bendro naudojimo patalpų šildymą ir suteiktas šilumos bei karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2018-04-30 imtinai ir 10,88 Eur delspinigių (LR įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d.) bei 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-11-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 1.71 str.2 d., 4.76 str., 4.82 str. 3 ir 5 d., 6.6 str. 3 d., 3.109 str., 6.38 str.,6.384 str. 1 d., 6.37 str., 6.210 str. 1 d.) ir  21,87 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (21Eur žyminio mokesčio ir 0,87 Eur už VĮ RC NTRC duomenų banko išrašą) (CPK 93 str.), o patikslintas priešieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

         Atmetus patikslintą priešieškinį atsakovams turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 93 str.).

         Kadangi atsakovų pareiga atsiskaityti su ieškove už bendro naudojimo patalpų šildymą yra kildinama ne iš vartojimo sutarties, o iš atsakovų kaip namo bendraturčių pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą) proporcingai savo daliai, tai yra pagal CK 4.76 str.. 4.82 str.), tai patikslintą ieškinį patenkinus, o patikslintą priešieškinį atmetus, iš atsakovų valstybei priteisiama 256 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 96 str.)(Kauno apygardos teismo 2019-01-31 nutartys bylose Nr. 2A-367-480/2019 ir Nr. e2A-1819-254/2020).            

        Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 14 str., 260 str., 270 str.,

n u s p r e n d ž i a :

         Patikslintą ieškinį tenkinti.

        Priteisti solidariai iš atsakovų A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Litesko“, į.k. 110818317, naudai 874,99 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 99 ct)   įsiskolinimo už patiektą šilumos energiją ir suteiktas šilumos bei karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2018-04-30 imtinai, 10,88 Eur (dešimt eurų 88 ct)  delspinigių, 5%  metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 11 d. (2019-11-11)  iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,87 Eur (dvidešimt vieną eurą 87 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

              Patikslintą priešieškinį atmesti.

        Priteisti valstybės naudai iš atsakovų  A. L. ir A. L. kiekvieno atskirai po 128 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,  atlyginimo, sumokant VMI prie LR FM sąskaiton, įmokos kodas 5662. 

         Sprendimas  per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus. 

Teisėja                                                                                             Teresė Klimienė