Civilinė byla Nr. e2S-1595-259/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03342-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.;

3.4.5.2.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų G. S. ir A. S. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-9082-848/2016 pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – G. S., A. S., akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Kauno energija“, antstolis V. K., antstolė A. A.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. S. pateikė teismui pareiškimą, prašydama iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, administratoriumi paskirti UAB „Lexuna“.
2. Pareiškėja nurodė, kad jos finansinė būklė yra kritinė, turimos pajamos neleidžia vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, nėra sąlygų, numatytų FABĮ 5 str. 8 p., todėl jai turi būti keliama bankroto byla. Finansinę padėtį didele apimtimi sąlygojo nutraukta santuoka su A. S.. Kauno apylinkės teismo 2013-03-18 sprendimu buvo nutraukta pareiškėjos santuoka, padalintas pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausantis turtas bei turtinės prievolės. Po santuokos nutraukimo pareiškėja patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir stresą, prarado turėtą darbą ir pastovų pajamų šaltinį, kas įtakojo tinkamą prievolių vykdymą kreditoriams, tinkamą einamų mokėjimų vykdymą. Tačiau pareiškėja ėmėsi visų priemonių, kad susirastų darbą, pastovų pajamų šaltinį bei pradėtų vykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Pareiškėja kėlė savo kvalifikaciją, 2016-06-30 baigė VĮ Kolingo kolegijos verslo vadybos studijas. Taip pat susirado darbą Maxima LT, UAB, o nuo 2015-11-30 dirba UAB „Baltic Larus“ vadybininkės apskaitininkės pareigose, pajamos per mėnsį vidutiniškai siekia 514,00 Eur. Nors pareiškėja siekė atsiskaityti su visais kreditoriais tačiau per protingą laiką to padaryti nepavyko. Pareiškėja siekė sudaryti taikų susitarimą su G. S., tačiau susitarti nepavyko. Pareiškėjos atsiskaitymą sunkina ir tai, kad  pareiškėja kreditoriui AB SEB Bankui yra solidari bendraskolė su A. S., tačiau tik pareiškėja vykdo prievoles šiam bankui. Be to, pareiškėja kartu su buvusiu sutuoktiniu A. S. yra susilaukusi dviejų vaikų - K. S., (duomenys neskelbtini), ir Mindaugo J. S., gim. (duomenys neskelbtini). A. S. neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl pareiškėja viena privalėjo išlaikyti du nepilnamečius vaikus, ir tik nuo 2015-07-28 A. S. pradėjo rūpintis K. S. išlaikymu, kuomet pastarasis persikėlė pas jį gyventi. Pareiškėjos kreditoriniai įsiskolinimai kurių mokėjimo terminai yra suėję pareiškimo surašymo dienai sudaro daugiau kaip 32611,02 Eur sumą, neskaičiuojant kasdien augančių palūkanų, kurios įsiskolinimą didina tik dar labiau. Pareiškėja yra kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau teismas 2014-10-22 atsisakė iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą.  Pareiškėja atsižvelgė į teismo nutartyje nurodytus motyvus ir siekė per protingą laiko tarpą atsiskaityti su kreditoriais, tačiau praėjus 1,5 metų pareiškėjai su kreditoriais atsiskaityti nepavyko. Pareiškėjai griežtai planuojant savo pajamas pavyko atsiskaityti tik su smulkiais kreditoriais. Taip pat pareiškėja ėmėsi visų priemonių, kad būtų išieškotas susidaręs A. S. išlaikymo vaikams įsiskolinimas. Tačiau A. S. savo įsipareigojimų nėra įvykdęs ir tik kreipusis dėl ikiteisminio tyrimo jam pradėjimo dėl vengimo išlaikyti vaikus, A. S. atliko kelis smulkius mokėjimus. Pareiškėjos turimais duomenimis A. S. jokio registruotino turto Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi, o priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko kitoje valstybėje dėl didelių išieškojimo išlaidų bei skirtingos teisinės sistemos pradėti neturi galimybės. Juo labiau, kad pareiškėjos duomenimis jokio registruotino turto Airijoje šis asmuo taip pat neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai bankroto bylą; bankroto administratore paskyrė UAB „Lexuna“; patvirtino sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, – 300 Eur, taip pat 462 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; išsprendė kitus būtinus klausimus.
4. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjos finansinė būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, taip pat nenustatęs duomenų dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų buvimo, konstatavo, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas.
5. Teismas, nustatęs pareiškėjos bendrą įsiskolinimų, kurių mokėjimo terminai suėję, dydį kreditoriams - 32 511,02 Eur, jos gaunamas pajamas per mėnesį – 527 Eur, taip pat įvertinęs tai, kad pareiškėja turto neturi, pareiškėja turi vieną skolininką A. S., kurio įsiskolinimą sudaro išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas 5729,28 Eur sumai, padarė išvadą, kad pareiškėja yra nemoki pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, t. y. pareiškėjos pradelstos skolos viršija 25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) sumą ir nėra pagrindo spręsti, jog ji yra ar artimoje ateityje gali būti pajėgi įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pareiškėjos pajamos buvo dirbtinai mažinamos ar buvo bandoma nuslėpti lėšas, jog pareiškėja buvo nesąžininga. Teismas nenustatė, kad pareiškėja tapo nemoki dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kt.). Ji taip pat nėra padariusi nusikalstamų veikų, dėl kurių negalėtų būti keliama bankroto byla.
6. Teismas atmetė suinteresuotų asmenų argumentus, jog pareiškėjos skolos AB SEB bankui, AB „Kauno energija“ ir antstoliui V. K. yra solidarios su buvusiu sutuoktiniu A. S., todėl negali būti vertinamos kaip jos vienos ir turėtų būti dalintinos lygiomis dalimis, kadangi kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).
7. Teismas, vertindamas pareiškėjos nemokumą sukėlusias priežastis, padarė išvadą, jog nėra pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėja imdama kreditus tikėjosi, jog jų grąžinti nereikės, vengė su kreditoriais atsiskaityti. Teismas nustatė, kad pareiškėja nuo pirmojo prašymo iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą ėmėsi eilės veiksmų – kėlė savo kvalifikaciją, susirado geriau apmokamą darbą, siekė išieškoti priteisto išlaikymo vaikams įsiskolinimą, sumažino dalį kreditorinių įsipareigojimų. Teismas nesutiko su trečiųjų asmenų teiginiu, jog pareiškėjos nesąžiningumą rodo tai, kad ji nesiekė su kreditoriais sudaryti taikos sutarties ir taip sumažinti skolinius įsipareigojimus. Teismo vertinimu, pareiškėja, sudarydama susitarimą su G. S. ir išskirdama ją iš kitų kreditorių, dengiant tik įsiskolinimą jai, elgtųsi nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu. Be to, siekiant trišalio skolų įskaitymo, kai A. S. įsiskolinimas pareiškėjai yra susidaręs iš išlaikymo vaikams lėšų, būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Išlaikymo vaikams lėšos yra skirtos išimtinai vaikų poreikiams tenkinti, todėl teismo nuomone, jomis negali būti dengiami skoliniai įsipareigojimai. Teismo vertinimu pareiškėjos nemokumą sukėlė šeimos reikmėms imtos paskolos, kurios santuokos nutraukimo metu buvo pripažintos solidariomis. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja solidarias skolas moka viena, viena išlaikė du nepilnamečius vaikus bei šiuo metu išlaiko nepilnametį sūnų. Taip pat nurodė, kad vien tik faktas, jog pareiškėja buvo atleista iš darbo savo noru negali būti vertinamas kaip nesąžiningas jos elgesys. Teismas įvertino pareiškėjos nurodomas aplinkybes, jog po santuokos nutraukimo ji patyrė didelius išgyvenimus, prarado darbą. Tai patvirtina teismui pateikta sveikatos būklės pažyma, kurioje nurodoma, jog pareiškėja buvo gydoma Psichikos sveikatos centre nuo 2013-12-12. Be to, vertindamas ar tokiu savo elgesiu pareiškėja buvo sąžininga, teismas atsižvelgė į pareiškėjos tolimesnius veiksmus, kad pareiškėja mokėsi, kėlė savo kvalifikaciją, stengėsi atsiskaityti su kreditoriais bei taikiai su jais susitarti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti pareiškėjai iškelti bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėja neteisingai nurodė, kad jos bendra įsiskolinimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma kreditoriams sudaro 32 511,02 Eur, nes pareiškėjos įsiskolinimai sudaro 21827,22 Eur (tai pripažino ir ankstesni teismai), iš kurių 19152,60 Eur yra solidari skola. Todėl teismo sprendimas pripažinti, kad įsiskolinimas yra ne 21827,22 Eur, o 32511,02 Eur, yra klaidingas, nes apeliantas taip pat dengia solidarius įsiskolinimus.
2. Nors šiuo atveju skolinių įsipareigojimų suma ir viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą dydį, tačiau gaunant 577 Eur siekiančias pajamas per mėnesį, ši įsipareigojimų suma negali būti laikoma kritine, neleidžianti pareiškėjai skolinius įsipareigojimus įvykdyti per protingą terminą.
3. Apeliantas nesutinka su pareiškėjos nurodomomis jos nemokumą sukėlusiomis priežastimis,  nes būtent pareiškėja inicijavo santuokos nutraukimo procesą, pateikdama teismui ieškinį. Todėl abejotina, ar dėl santuokos nutraukimo pareiškėja patyrė neigiamus išgyvenimus. Po santuokos nutraukimo pareiškėja iškart pradėjo bendrą gyvenimą su savo draugu, kur šiuo metu ir gyvena, sudarė fiktyvią panaudos sutartį su draugo motina, taip bandydama klaidinti teismą ir siekiant pasididinti savo mėnesio išlaidas. Be to, šiuo metu su pareiškėja gyvena vienas sūnus, nes vyresnysis sūnus nuo 2015 m . birželio mėn. gyvena su apeliantu. Todėl pareiškėjos išlaidos pragyvenimui ženkliai sumažėjusios.
4. Pareiškėja nuslėpė svarbų faktą, kas akivaizdžiai įrodo jos nenorą atkurti sąžiningą fizinio asmens mokumą, o tik lengvai nusirašyti turimus įsipareigojimus. Teismui įpareigojus pareiškėją pateikti duomenis apie jos gaunamas pajamas, ji pateikė pažymą tik apie gautas pajamas Lietuvoje, tačiau nei apie darbą užsienyje, nei apie ten su darbo santykiais gautas pajamas duomenų nepateikė. Apelianto turimais duomenimis, 2015 m. liepos 21 d. pareiškėja su draugu išskrido į Jungtinę Karalystę, kur dirbo du ar tris mėnesius, gavo atlyginimą, todėl pareiškėja galėjo padengti bent dalį turimų įsipareigojimų. Be to, pareiškėja nuo 2015-09-16 iki 2015-11-30 buvo bedarbė, gavo nedarbo draudimo išmoką o nuo 2015-12-01 dirba UAB „Baltic Larus”. Todėl neaišku ir nėra duomenų, kuo pareiškėja užsiimdavo nedraudiminiu laikotarpiu, iš ko gyvendavo ir išlaikydavo vaikus.
5. Su pareiškėja apeliantas ne kartą bandė tartis gražiuoju, bet apeliantui susidarė įspūdis, kad pareiškėjos tikslas yra ne atkurti savo, kaip fizinio asmens mokumą, bet nusirašyti savo turimus įsiskolinimus. Apelianto nuomone, tik padarius išskaitymus, būtų galimai visiškai, nepažeidžiant savo interesų, grąžinti skolas per penkerius metus, ir tai niekaip nepažeistų nei pareiškėjos, nei kitų kreditorių interesų.
6. Pareiškėjos nurodoma 462 Eur suma būtinosioms išlaidoms kas mėnesį dengti pažeidžia kreditorių interesų, nes Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, jog įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorinių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti pareiškėjai iškelti bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kaip ir pirmojo prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu, pareiškėja savo nemokumą grindė gaunamų pajamų, reikalingų pajamų pragyvenimui ir esamo skolinio įsipareigojimo santykiu, nurodydama, jog gaunamų pajamų nepakanka kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti. Tačiau šiuo metu objektyvios galimybės pareiškėjai įvykdyti skolinius įsipareigojimus padidėjo, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja, net ir per ilgesnį laiką nebus pajėgi vykdyti turimų kreditorinių įsipareigojimų. Apeliantė nesutinka su teismo nuomone, kad pareiškėja išnaudojo visas galimybes išieškoti skolas iš buvusio sutuoktinio. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja nesikreipia dėl skolos išieškojimo iš buvusio sutuoktinio, kadangi jis yra išvykęs į Airiją ir Lietuvos antstoliai vykdymo užsienio valstybėse nevykdo, nesudaro pagrindo teigti, kad skolos išieškoti negalima.
2. Pagal prievoles kreditoriams AB SEB bankui - 16172,36 Eur, AB „Kauno energijai“ - 1594,72 Eur, antstoliui V. K. - 1385,51 Eur, pareiškėja yra atsakinga solidariai kartu su savo buvusiu sutuoktiniu A. S., todėl pareiškėjos asmenines prievoles sudaro ne pareiškėjos nurodoma 32611,02 Eur, bet 21927,22 Eur suma. Apeliantė sutinka, kad kreditorius, pagal CK 6.6 str. 4 d. turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to tiek ją visą, tiek jos dalį, tačiau CK 6.9 str. 1 d. numato pareiškėjos teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką ji įvykdė. Tačiau tokia teise pareiškėja nesinaudoja.
3. Teismas, nustatydamas pareiškėjos turto vertę, neteisingai aiškino ir taikė įrodinėjimo taisykles. FABĮ 4 str. 4 d. 2, 3 p. nustatyta, kad fizinis asmuo kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo turi pateikti duomenis apie gaunamas ir numatomas gauti pajamas, visą savo turtą ir jo vertę. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėja nenurodė visų gaunamų pajamų, o taip pat ir numatomų gauti pajamų. Nesant šių duomenų teismo atlikta pareiškėjos turtinės padėties analizė negali būti laikoma išsamia ir atitinkančia realią pareiškėjos turtinę padėtį. Byloje nėra pateikta duomenų apie pareiškėjos nuosavybės teise valdomą automobilį (VW Golf), jo buvimo vietą, bei kitą automobilį (Renault), pareiškėjai priteistą teismo sprendimu, bei šių automobilių vertes. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad gauna darbo užmokestį, tačiau nėra aišku, ar pareiškėja negavo kitokios formos pajamų, nes atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja vykdė kreditorinius įsipareigojimus (vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė nurodė, kad per pastaruosius metus grąžino apie 4800 Eur), į tai, kad pareiškėjos kiekvieną mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga lėšų suma yra 462 Eur, abejotina pareiškėjos sąžiningumu dėl realiosios pareiškėjos finansinės padėties. Pareiškėja taip pat nepateikė ir jokių duomenų apie numatomas gauti pajamas, bandymus susirasti geriau apmokamą darbą, papildomą darbą. Teismas minėtų aplinkybių nevertino.
4. Teismas nevertino pareiškėjos sąžiningumo klausimo tuo aspektu, kad santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra konstatuotas pareiškėjos nesąžiningumas tuo, kad pareiškėja, gyvenant santuokoje ir faktiškai santuokoje negyvenant, būdama skolinga suinteresuotiems asmenims prisiėmė naujus finansinius įsipareigojimus, tokiu būdu elgėsi nerūpestingai, neįvertindama galimos rizikos ir neigiamų pasekmių. Pareiškėjos darbo santykių nutraukimo savo noru teismas taip pat nevertino kritiškai. Tačiau apeliantės nuomone tokį pareiškėjos elgesį būtina vertinti kaip sąmoningą siekį nebegauti pajamų, nors pareiškėja yra darbingo amžiaus, turi išsilavinimą ir turi galimybių susirasti geriau mokamą darbą, o taip pat ir papildomą darbą.
5. Teismas nepagrįstai patvirtino 462 Eur pareiškėjos būtinąsias išlaidas, minėtų išlaidų realumas nebuvo vertintas. Byloje nėra pateikta jokių minėtas išlaidas patvirtinančių įrodymų. Teismo nevertintas, tačiau patvirtintas išlaidų, būtinų pareiškėjos poreikiams tenkinti, dydis pažeidžia pareiškėjos ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą bei neatitiktų protingumo principo.
10. Pareiškėja A. S. atsiliepime į atskiruosius skundus prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismas tinkamai apskaičiavo ir nustatė pareiškėjos kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą ir dydį bei tinkamai taikė civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias solidarių bendraskolių atsakomybę prieš kreditorius. Apeliantų skolinių įsipareigojimų dydžio skaičiavimas būtų teisingas, jeigu solidarus bendraskolis būtų atsiskaitęs su kreditoriais. Šiuo atveju tik patys kreditoriai turi teisę pasirinkti į kurį iš solidarių bendraskolių nukreipti išieškojimą, ar nukreipti išieškojimą į abu solidarius skolininkus iki pilno skolos padengimo. Šiuo atveju išskirtinai tik pati pareiškėja vykdo solidarius skolinius įsipareigojimus kreditoriams, tuo tarpu pats suinteresuotas asmuo A. S. vengė tai daryti.
2. Teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su pareiškėjos psichologine būseną santuokos nutraukimo metu. Ji buvo konstatuota kompetentingų specialistų. Pareiškėjai buvo skirtas gydimas ir pan., Būtent tai turėjo įtakos pareiškėjos nemokumo atsiradimui. Dar daugiau, pareiškėja nors ir buvo emociškai palūžusi, kas gali atsitikti bet kuriai proceso šaliai tam tikroje gyvenimo stadijoje, tačiau ji visais įmanomais būdais siekė atstatyti savo mokumą bei visą laiką elgėsi sąžiningai prieš kreditorius. Susirado kitą darbą, mokėsi, nors iš dalies, tačiau vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus, iki 2015 m. vidurio pilna apimtimi (su valstybės pagalbą) išlaikė abu savo nepilnamečius vaikus.
3. Pareiškėja nurodo, kad visa pagal LR FABĮ reikiama informacija teismui buvo pateikta, taip pat buvo pateikti visi dokumentai susiję su jos darbo santykiais ir gaunamomis pajamomis. Nors A. S. atskirajame skunde kaltina pareiškėją dėl „fiktyvių" dokumentų pateikimo teismui, informacijos nuslėpimo ir pan., tačiau nei civilinės bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu, nei kartu su atskiruoju skundu kokių tai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šiuos argumentus suinteresuotas asmuo nepateikė. Be to, pareiškėjai neturint savo asmeninio gyvenamojo ploto ir tenkant naudotis trečiųjų asmenų nuosavybe, panaudos sutartis visų pirma yra naudinga kreditoriams, nes pareiškėjai nereikiant mokėti nuomos mokesčio, o tik komunalinius mokesčius, yra sumažinamos pareiškėjos išlaidos būtiniesiems poreikiams ir taip pareiškėja gali daugiau įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams.
4. Apeliantas A. S. atskirajame skunde pateikia savo poziciją, susijusią su A. S. taikos sutarties su G. S. ir A. S. nauda, tačiau pareiškėja su tokiu sandorio naudingumo vertinimu sutikti negali ir laikosi pozicijos, kad teismas teisingai nustatė, kad toks sandoris būtų pažeidęs pareiškėjos kitų kreditorių turtinius interesus. Taip pat pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad A. S. įsiskolinimas pareiškėjai yra susidaręs už nepilnamečių vaikų išlaikymą.
5. Esminė priežastis dėl ko pareiškėjai pirmą kartą nebuvo iškelta bankroto byla buvo tai, kad pareiškėja nesiėmė visų veiksmų susijusių su skolų išieškojimu. Taip pat buvo konstatuota tai, kad esant aplinkybei, jog pareiškėja studijuoja, todėl darytina išvada, kad pareiškėja atiduos susidariusius įsiskolinimus kreditoriams. Pareiškėja ėmėsi nutartyje nurodytų veiksmų siekdama pagal nutartyje nustatytus argumentus atstatyti savo mokumą, t. y. siekė sudaryti taikų susitarimą su G. S. dėl skolos mokėjimo dalimis, baigusi mokslus ir įgijusi specialybė siekė susirasti perspektyvesnį (finansine ir karjeros prasme) darbą, dėti maksimalias pastangas išieškoti skolas iš A. S..
11. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos tenkinti. Nurodo, kad matyti iš apeliantų argumentų, teismas nepilnai atliko fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, neįvertintino fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimties, turimo turto masės, taip pat galimų skolininko perspektyvų įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, neišanalizavo bankrutuojančio asmens galimybes maksimaliai įgyvendinti LR FABĮ įtvirtintą paskirtį, neatsižvelgė į kreditorių išsakytas pastabas, abejones bei pateiktus argumentus.
12. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskiruosius skundus nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
14. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Pažymėtina, kad pareiškėja 2014-04-29 buvo kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apylinkės teismo 2014-10-22 nutartimi buvo atsisakyta jai kelti bankroto bylą, nurodant jog pareiškėjos pajamos leidžia per protingą laiką atsiskaityti su visais kreditoriais, nes pareiškėja baigs papildomas studijas, galės įsigyti geriau apmokamą darbą. Šioje byloje vertintinos šiuo metu esančios pareiškėjos nemokumo priežastys per paskutinius tris metus iki šio pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą bei pasikeitusias aplinkybės nuo pirmojo pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo pagrindas – ji yra sąžininga, nemoki ir nėra atsisakymo iškelti jai bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų pagrindų (FABĮ 6 str. 1 d.). Apeliantai ginčija šią teismo išvadą ir teigia, kad byloje esančių įrodymų nepakanka, jog būtų galima padaryti išvadą, kad pareiškėja yra sąžininga ir nemoki. Atskiruosiuose skunduose taip pat teigiama, kad nebuvo atskleista tikroji pareiškėjos turtinė padėtis, nes bylos įrodymai patvirtina, jog pareiškėjos finansinė būklė nėra iš esmės pablogėjusi ir yra objektyvios galimybės pareiškėjai per protingą terminą įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Be to, teismas neįvertino pareiškėjos elgesio prisiimant finansinius įsipareigojimus ir juos vykdant, todėl nepagrįstai sprendė, kad ji yra sąžininga. Taigi byloje kilo ginčas dėl įstatyme įtvirtintų sąlygų iškelti fizinio asmens bankroto bylą nustatymo. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies nuostatas, fizinio asmens būklės neatitiktis FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytam fizinio asmens nemokumo apibrėžimui arba pareiškėjo nesąžiningumas yra savarankiški pagrindai atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
1. Dėl fizinio asmens nemokumo pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį
2.  
17. Remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – tai asmens būklė, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, į skolinių įsipareigojimų sumą neįskaitant reikalavimų, kurie negali būti nurašyti (FABĮ 5 str. 8 d. 1 p.). Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinio teismo pažymėta, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos skolos, kurių mokėjimo terminai suėjo, sudaro 32511,02 Eur, iš to skaičiaus G. S. – 12 250,92 Eur; AB SEB Bankas – 16 172,36 Eur; AB „Kauno energija“ – 1 594,72 Eur; A. S. – 1 107,51 Eur; antstolis V. K. – 1 385,51 Eur. Pareiškėjos pajamos sudaro 527 Eur kas mėnesį gaunamas darbo užmokestis, kitų pajamų ji neturi. Vertinant su 2013-2014 metų laikotarpiu, pajamos yra padidėjusios. Pareiškėja per 1,5 metų laikotarpį įvykdė tik nedidelės apimties kreditorinius įsipareigojimus: UAB „General financing“ –1189,68 Eur (4107,73 Lt), AB „Lesto“ – 106,58 Eur (368 Lt), UAB „Kauno vandenys“ – 236,13 Eur (815,32 Lt), UAB „Kauno švara“ – 48,73 Eur (168,24 Lt). Pareiškėja turi vieną skolininką A. S., kurio įsiskolinimą sudaro išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas - 5 729,28 Eur sumai. 2016-02-20 VĮ Regitra Kauno filialo ir 2016-02-10 VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį realizavus galėtų padengti turimus finansinius įsiskolinimus, pareiškėja neturi. Pirmosios instancijos teismai, įvertinę šiuos duomenis, taip pat atlikę pareiškėjos nemokumo priežasčių analizę, jos galimas perspektyvas įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, sprendė, kad pareiškėja įrodė savo nemokumą. Apeliantai ginčija šias teismo nustatytas aplinkybes, nurodydami, jog pagal prievoles kreditoriams AB SEB bankui, AB „Kauno energijai“, antstoliui V. K. pareiškėja yra atsakinga solidariai kartu su savo buvusiu sutuoktiniu A. S., todėl pareiškėjos asmenines prievoles sudaro ne 32511,02 Eur, bet 21927,22 Eur suma.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors FABĮ nėra reglamentuojama situacija, kaip vertinti asmens nemokumą, kai jo prievolė yra solidari, tačiau tokiu atveju būtina vadovautis solidariąją skolininkų prievolę ir atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais.
20. Vadovaujantis CK 6.123 straipsnio 1 dalimi, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma; taip pat kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje  byloje Nr. e3K-3-309-690/2016, 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 7 d.). Tai reiškia, kad vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa solidarioji prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu. Kadangi pagal šios bylos nagrinėjimo aplinkybes nenustatyta, jog bendraskolis A. S. turi galimybę padengti visus abiejų solidariųjų skolininkų įsiskolinimus (tokių duomenų pats apeliantas A. S. taip pat nepateikė), kas priešingu atveju reikštų, jog pareiškėjos prievolės kreditoriams AB SEB bankui, AB „Kauno energijai“, antstoliui V. K. yra pasibaigusios, todėl pareiškėja, pateikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turėdama pareigą šias prievoles grąžinti, pagrįstai minėtų kreditorių reikalavimus įtraukė į pradelstų įsipareigojimų sąrašą.
21. Apeliantė G. S. pagrįstai nurodo, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nustato bendraskolio teisę, o ne pareigą, regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio to, ką jis už šį yra sumokėjęs.
22. Apeliantės G. S. atskirajame skunde taip pat teigia, jog teismas neįvertino, kad pareiškėja nepateikė duomenų  apie jai priklausančius automobilius, jų buvimo vietą ir vertę. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus, pažymėdamas, kad teismų praktikoje formuojamas vertinimas, kad sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Pažymėtina, kad FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos jam iškėlimo privalo pateikti duomenis apie turimą turtą ir nurodyti turto vertę. Taigi įstatyme pareiškėjui nenustatyta pareigos įrodinėti aplinkybių, kad jis kito turto, išskyrus tą, apie kurį pateikė duomenis, neturi ir to patvirtinti rašytiniais įrodymais. Be to, bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus. Tačiau, kaip nurodyta, bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas tiek bankroto bylos iškėlimo stadijoje, tiek jau iškėlus bankroto bylą.
23. Taigi, apeliacinės instancijos neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja atitinka FABĮ pateiktą nemokumo sąvoką, t. y. įsipareigojimai kreditoriams viršija įstatymo nustatytą 25 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ribą, o gaunamos pajamos nėra pakankamos skoloms padengti, todėl atskirųjų skundų argumentai, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjos nemokumą, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl fizinio asmens sąžiningumo, kaip būtinosios bankroto bylos iškėlimo sąlygos

24. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytas apribojimas iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą dėl to, kad jis per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
25. Nesutikimą su pirmos instancijos teismo pozicija dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai apeliantai grindžia ir tuo argumentu, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjos sąžiningumą.
26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. FABĮ nenustatyta, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.); kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo teikiant informaciją apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Be to, privalo būti konstatuojamas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
27. Nagrinėjamu atveju, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, sprendžiant dėl pareiškėjos sąžiningumo, turi būti įvertinti jos veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo, t. y. iki 2016 m. kovo 25 d. Dėl šios priežasties apeliantės G. S. nurodomi argumentai dėl pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio sandorių, sudarytų dar santuokos metu 2007 m. – 2010 m. laikotarpiu, kuriais jie prisiėmė įsipareigojimų, nepatvirtina pareiškėjos nesąžiningumo, nes jie buvo sudaryti daugiau negu prieš 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėja sudarė kokius nors nesąžiningus sandorius ar atliko kokius nors nesąžiningus veiksmus per paskutinius trejus metus iki šio pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, nepateikta Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos sąžiningumo, taip pat įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kad nuo pirmojo prašymo iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą ėmėsi eilės veiksmų – kėlė savo kvalifikaciją, susirado geriau apmokamą darbą, siekė išieškoti priteisto išlaikymo vaikams įsiskolinimą, sumažino dalį kreditorinių įsipareigojimų. Sutiktina ir su teismo padarytomis išvadomis, jog pareiškėja, sudarydama susitarimą su apeliante G. S. ir išskirdama ją iš kitų kreditorių, dengiant tik įsiskolinimą jai, elgtųsi nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu, o siekiant pareiškėjos ir apeliantų trišalio skolų įskaitymo, kai apelianto A. S. įsiskolinimas pareiškėjai yra susidaręs iš išlaikymo vaikams lėšų, būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Dėl to atmestini apeliantų teiginiai dėl pareiškėjos nesąžiningumo nesiekiant susitarimų su kreditoriais ir taip sumažinant skolinius įsipareigojimus.
28. Apeliantams taip pat kelia abejonių pareiškėjos sąžiningumas nurodant visas savo gaunamas pajamas, iš kurių būtų galėjusi dengti įsiskolinimus kreditoriams. Pažymėtina, kad teismas negali vadovautis prielaidomis, o byloje nenustačius jokių objektyvių aplinkybių, t. y. atitinkamų valstybės institucijų konstatavimo apie pareiškėjos lėšų slėpimą, šie apeliantų argumentai atmestini. Be to, ta aplinkybė, kad apelianto A. S. duomenimis, pareiškėja buvo išvykusi tam tikrą laikotarpį į užsienio valstybę dirbti tikslu užsidirbti kreditoriniams įsipareigojimams padengti, taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai.

Dėl sumos, reikalingos fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydžio

29. Apeliantai taip pat nesutinka su iškeliant bankroto bylą pirmosios instancijos teismo pareiškėjai patvirtinta būtinųjų išlaidų suma – 462 Eur, kuri beveik lygi jos gaunamoms pajamoms.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 str. 3 d. 1 p.). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų  patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, įvertinęs pareiškėjos gaunamas pajamas (527 Eur), vaiko išlaikymui skiriamą sumą (115 Eur), bankroto bylos iškėlimo metu buvusį minimaliosios mėnesinės algos dydį (350 Eur), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (įsiteisėjimo) 462 Eur suma pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nėra per didelė ir (ar) pažeidžianti jos kreditorių interesus. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti šios sumos dydžio. Be to, iš šios sumos atskaičius nepilnamečio vaiko naudai skiriamą sumą, pareiškėjos asmeniniams ir būtiniems poreikiams tenkinti lieka tik 347 Eur, kas laikytina nedidele suma dirbančiam asmeniui. Be to, ši suma nustatyta tik preliminariai, pradiniam bankroto proceso etapui, iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 7, 8 straipsniai). Pareiškėjos kreditoriai, tarp jų ir apeliantai, spręsdami mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą, turės teisę reikšti pareiškėjai pastabas dėl plane nurodytų mokumo atkūrimo priemonių, taip pat ir dėl jos būtiniesiems poreikiams būtinos sumos dydžio (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).
32. Kiti atskirųjų skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiam nagrinėjamos bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties argumentus, taip pat civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl pareiškėjos nemokumo ir sąžiningumo padarė įvertinęs būtinas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant tuos klausimus, ir daro išvadą, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė, apeliacinės instancijos teismas jų taip pat nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 - 339 straipsniais,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                              Arvydas Žibas