Civilinė byla Nr. e2-4020-1099/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36389-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2;

 (S)

3.1.3.7; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei prokurorei Daliai Kindurei,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei teisininkei L. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ atstovei advokatei Vytautei Ladigaitei,

atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovei teisininkei R. Š

trečiojo asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atstovei teisininkei J. D.,

trečiojo asmens Lietuvos architektų rūmų atstovui teisininkui J. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, žalos atlyginimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, žalos atlyginimo, taip pat prokuratūros teisės ginti viešąjį interesą.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. išduotą rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-140820-00886 (toliau – Rašytinis pritarimas) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 7 d. išduotą leidimą Nr. LSPR-01-170207-00008 (toliau – Leidimas); 2) įpareigoti statytoją uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ savo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinius, t. y. nugriauti (pašalinti) visus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. išduotą rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-140820-00886 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 7 d. išduotą leidimą Nr. LSPR-01-170207-00008 atliktus darbus ir atstatyti (atkurti) buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę, o šio įpareigojimo atsakovams neįvykdžius, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamento; 3) įpareigoti UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkai atliktus darbus, statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, kuriais dalyje šaligatvio vietoje tarp pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), kolonų yra išlietas pagrindas ir suformuotos grindys, paklotos plytelės, įrengtos stiklo sienos (blokai), tame tarpe su durimis, t. y. nugriauti (pašalinti) pamatą, plytelių dangą, stiklo sienas (blokus), tame tarpe su durimis, ir sutvarkyti statybvietę, atstatyti (atkurti) į buvusią padėtį, o UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ nepašalinus neteisėtos statybos padarinių, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“; 4) įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ atlyginti valstybei (visuomenei) padarytą 10 968,65 Eur žalą (nuostolius) dėl sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės.

3.       Ieškovas nurodo, kad Pastatui buvo parengti paprastojo remonto projektai – pagal projektuotojo R. A. parengtus 2014 m. ir 2017 m. projektus (toliau – 2014 m. Projektas ir 2017 m. Projektas), kurie neturi architektūrinės dalies. Anot ieškovo, architektūrinė dalis yra privaloma ir tai numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 21 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad nors Statybos techniniame reglamente 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) 33 punkte nėra nurodyta, jog rengiant paprastojo remonto projektą privaloma statinio projekto architektūrinė dalis, tačiau ieškinys grindžiamas reikalavimų, kurie numatyti aukštesnės galios nei norminiame akte (statybos techniniame reglamente), t. y. įstatyme, neatitikimu parengtiems Pastato paprastojo remonto projektams, kuriems savivaldybė išdavė statybą leidžiančius dokumentus.

4.       Teigia, kad abu projektai yra parengti pažeidžiant SĮ nuostatas, kadangi projektuotojas R. A. ir projekto vadovė G. P. neatitinka SĮ 10 straipsnio 3 dalies (dabartinės redakcijos SĮ 12 straipsnio 4 dalies) reikalavimų, taikomų architektui. Aiškina, kad nei R. A., nei G. P. nėra atestuoti architektai, dėl to jie negali būti parengtų projektų architektūrinės dalies vadovais. Taigi, nurodo, kad Pastato projektus parengė netinkamos kvalifikacijos asmenys, projektai neatitinka teisės aktų reikalavimų, esminių reikalavimų statinio architektūrai, o tai sąlygoja, kad statinio dalis neatitinka statinio paskirties, statinys nedera prie kraštovaizdžio, neatitinka specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, pažeidžia kultūros paveldo vertybės statinio vertingąsias savybes.

5.       Anot ieškovo, iš Kultūros vertybių registre esančios Pastato dokumentacijos ir 1985 m. Rūsio II inventorinio plano (lapas BR3) nenustatyta, kad 2017 m. Projekte numatytoje rūsio vietoje buvo durys su pažymėtu įėjimu. Pažymi, kad nurodytoje vietoje yra pažymėta anga langui, nesant atitinkamo įėjimui žymėjimo. Ieškovo vertinimu, 2017 m. Projekto dokumentacijoje esančios durų nuotraukos nėra susietos su nagrinėjama vieta, atitinkamai ir laiptų bei įėjimo į rūsį įrengimo darbai, kurie iki Leidimo išdavimo nebuvo pagrįsti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) straipsnio 2 dalies 28 dalyje nurodytais tyrimais, ir tokiu būtu nesant SĮ 24 straipsnio 3 dalyje numatytų būtinų dokumentų, negalėjo būti atliekami, o tai sąlygoja paveldosaugos reikalavimų nepaisymą ir vertingųjų savybių pažeidimą.

6.       Be to, ieškovas nurodo, kad išduodant Rašytinį pritarimą nebuvo gauti Pastato bendraturčių ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), bendraturtės valstybės, atstovaujamos Nacionalinė žemės tarnybos (toliau – NŽT), sutikimai. Teigia, kad Žemės sklypo bendraturtės sutikimas buvo reikalingas, nes 2014 m. Projekte numatytais statybos darbais buvo formuojama ir keičiama statinio dalies – pirmo aukšto atviros erdvės tarp kolonų – paskirtis suformuojant atskirą patalpą lauko kavinei. Taigi, anot ieškovo, statytoja, siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, nepateikė privalomų pateikti dokumentų.

7.       Ieškovas taip pat pažymi, kad Leidimo išdavimo metu buvo gautas tik NŽT 2017 m. sausio 19 d. sutikimas Nr. 49SJN-128-(14.49.105.) „Dėl laiptų įrengimo valstybinėje žemėje“, kuriuo valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, leista prie Pastato įrengti laiptus (ieškovas pažymi, kad atraminė sienelė su turėklais nėra minima), bet ne sutikimas dėl statybos Žemės sklype, susijusios su kultūros paveldo pastato rytinėje pusėje durų į rūsį įrengimu. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas teigia, kad nebuvo gautas ir Žemės sklypo bendraturtės sutikimas.

8.       Ieškovas mano, kad statytojos darbai neatitinka paprastojo remonto darbų rūšies, o labiau atitinka kapitalinio remonto ir rekonstravimo ar naujos statybos darbus, pastato (patalpos) paskirties keitimo darbus. Pažymi, kad aiškinamajame rašte ir kadastrinių matavimų byloje vieta, kurioje atlikti statybos darbai, vadinama atvira pirmo aukšto dalimi, ji nėra suformuota kaip patalpa-terasa. Teigia, kad kadastrinių matavimų byloje Pastato 1 aukšte esanti erdvė tarp penkių kolonų apibrėžta, nurodytas jos ilgis ir plotis, tačiau plotas neskaičiuotas, vieta nepažymėta jokiu žymeniu, kas leidžia teigti, jog ši teritorija į Pastato bendrą plotą nepatenka. Anot ieškovo, paprastojo remonto 2014 m. Projektu statytojai atsirado galimybė suformuoti atskirą jos valdomą patalpą, kurios Pastate nebuvo, konkrečiai jos numatytai paskirčiai (kavinei). Be to, pažymi, kad 2014 m. Projekte išorinėje pietrytinėje užapvalintoje Pastato sienoje fasade vietoje lango buvo numatyta įrengti duris; anot ieškovo, nurodyti statybos darbai buvo susiję su laikančiųjų konstrukcijų keitimu, silpninimu, kas vertinama kaip kapitalinio remonto darbai, o tam statytoja leidimo neturėjo.

9.       Taip pat ieškovas aiškina, kad 2017 m. Projekte numatyta pamate įrengti duris į rūsį vietoje lango, pastatyti atraminę sienutę, betoninius laiptus, tačiau, kaip minėta, iš Kultūros vertybių registre esančios Pastato dokumentacijos ir 1985 m. Rūsio II inventorinio plano (lapas BR3) nenustatyta, kad 2017 m. Projekte numatytoje rūsio vietoje buvo durys su pažymėtu įėjimu. Be to, numatyti ir atlikti darbai labiau atitiktų naujos statybos ir kapitalinio remonto darbų rūšį. Tai, kad 2017 m. Projektu buvo projektuojami ir kitos paskirties inžinerinio statinio – atraminės sienutės-prieduobės statyba laiptams į rūsį įrengti, kurie priskiriami neypatingųjų statinių kategorijai ir atitinka naują statybą, kas nėra numatyta Leidime, pripažino ir Inspekcija 2021 m. kovo 24 d. patikrinimo akte Nr. SLD-00-210324-00026 (toliau – Aktas Nr. 2). Apibendrindamas, ieškovas daro išvadą, kad išduodama statybą leidžiančius dokumentus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo vadovautis ne tik poįstatyminiais aktais – statybos techniniais reglamentais, tačiau ir SĮ, NKPAĮ nuostatomis, kurioms parengti paprastojo remonto projektai prieštarauja, todėl statybą leidžiantys dokumentai turi būti panaikinti.

10.       Ieškovas nurodo, kad statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti neteisėtai, nurodyti statybos darbai kultūros paveldo statinyje negalimi, kadangi žaloja vertingąsias savybes, todėl statytoja turi būti įpareigota pašalinti visus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus Rašytinį pritarimą ir Leidimą atliktus darbus Pastate, atkurti nekilnojamojo kultūros paveldo statinį ir sutvarkyti statybvietę. Pažymi, kad neatlikus prieduobės, laiptų į rūsį ir atraminės sienelės griovimo darbų, leisti šių statinių griovimo darbus ir statybvietės tvarkymo darbus atsakovų lėšomis atlikti Inspekcijai. Anot ieškovo, nagrinėjamu atveju kaltais dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų asmenimis pripažintini statybą leidžiančius dokumentus išdavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija, jiems pritaręs Kultūros paveldo departamentas ir statytoja UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“.

11.       Ieškovas pažymi, kad neteisėtos statybos vykdytoja atsakovė UAB „Vilniaus Žalgirio plaukimo dengtas baseinas“, žinodama, jog Rašytinis pritarimas statinio projektui yra gautas tik dėl įstiklinimo elementų ir durų įrengimo, statybų procese buvo nesąžininga, nes atliko statybos darbus itin reikšmingos vertės kultūros paveldo statinyje, nepateikdama būtinų statybos darbams atlikti dokumentų, neparengusi tinkamų projektų, nepaisydama imperatyvių SĮ nuostatų, ir, be kita ko, atlikdama savavališkus statybos darbus, kurie pažeidė kultūros vertybės vertingąsias savybes. Ieškovas mano, kad šiuo atveju nėra galimybių įteisinti savavališką statybą ir reikia taikyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnio 9 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytų savavališkos statybos padarinių šalinimo būdus – įpareigoti UAB „Vilniaus Žalgirio plaukimo dengtas baseinas“ savo lėšomis nugriauti grindis, paklotas plyteles ir stiklo konstrukcijas, tame tarpe, kuriose įrengtos durys, atkurti buvusią padėtį ir sutvarkyti statybvietę, o šių darbų neatlikus, leisti Inspekcijai atlikti griovimo ir statybvietės tvarkymo darbus atsakovės UAB „Vilniaus Žalgirio plaukimo dengtas baseinas“ lėšomis.

12.       Ieškovas nurodo, kad žalos nustatymas įtvirtintas Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. Į-315 patvirtintų Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos apraše. Aiškina, kad atnaujinta komisija 2021 m. balandžio 12 d. aktu Nr. RG-5 priėmė išvadas, kuriose nurodė, jog darbais, kurie neatitinka 2014 m. Projekto sprendinių, t. y. savavališkais tvarkomaisiais statybos darbais buvo sužalota pastato vertingoji savybė – fasadų architektūrinis sprendimas – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma; padarytų nuostolių dydis yra 9 523,91 Eur. Be to, neįgyvendinus Kultūros paveldo departamento teiktų privalomų reikalavimų 2017 m. Projekte atlikti archeologinius tyrimus ir praradus nepažinto mokslinio duomenų šaltinį, padarytas nuostolių dydis sudaro 1 444,74 Eur. Anot ieškovo, bendras nuostolių dydis yra 10 968,65 Eur, kurį turi atlyginti atsakovė UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“.

13.       Ieškovas, nesutikdamas su atsakovių UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentais, nurodo, jog atsakovių ginčo metu aktualių SĮ nuostatų (ir atitinkamų redakcijų) citavimas nepagrindė asmenų, rengusių 2014 m. Projektą ir 2017 m. Projektą, reikalingos kvalifikacijos turėjimą. Anot ieškovo, nei UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrindė, ar R. A. ir G. P. atitiko įstatymo reikalavimus, o nurodytos SĮ ir NKPAĮ pakeitimo nuostatos projektų architektūrinės dalies nereglamentuoja. Pažymi, kad minėtos atsakovės akcentuoja SĮ įgyvendinimo nuostatų, įsigaliojusių nuo 2017 m. sausio 1 d., reikšmę prašydamos jas taikyti ir Rašytinio pritarimo metu rengtam 2014 m. Projektui, t. y. atgaline tvarka; be to, ir 2017 m. Leidimo išdavimui šios nuostatos reikšmingos įtakos neturi, nes reikalavimas rengti projektams architektūrinę dalį SĮ įtvirtintas jau nuo 2002 m. liepos 1 d.

14.       Ieškovas papildomai pažymi, kad 2017 m. Projekto dokumentacijoje yra tik aprašomas statytojos siekis atkurti, neva, buvusias duris, kuris perkeltas į 2017 m. sausio 6 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktą Nr. 06-03 bei pridėtos durų nuotraukos, kurių nėra galimybės susieti su nagrinėjama vieta ir kurios savaime nepatvirtina durų nurodytoje vietoje buvimą. Be to, nurodytoje vietoje – pamate, menkai tikėtina buvus duris, t. y. žemiau žemės lygio ir nebuvus laiptų, kurie būtini siekiant naudotis nurodytu įėjimu į rūsį.

15.       Ieškovas teigia, kad atsakovei UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ nuosavybės teise priklauso 3 220,48 kv. m bendro ploto Patalpos, esančios Pastate, bet ne visas Pastatas; Pastate yra 4 negyvenamosios patalpos, kurių savininkai yra UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, UAB „Universiteto vaistinė“ ir Lietuvos Respublika (turtą patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija). Nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo reikalingas likusių Pastato bendraturčių sutikimas; be to, pažymi, jog Leidimo išdavimo metu NŽT sutikimas buvo gautas tik dėl laiptų įrengimo nesuformuotame Žemės sklype statyti, kas laikytina nauja statyba, o ne to paties Žemės sklypo bendraturtės sutikimu.

16.       Ieškovas nurodo, kad VĮ Registrų centras atliko administracinio pastato skaičiavimus pagal archyvinėje kadastro duomenų byloje esančius duomenis ir nustatė, jog prie Pastato pristatytas portikas pagal galiojančius teisės aktų nustatytus reikalavimus yra pastato sudėtinė dalis, kurios plotas įskaičiuotas į užstatytą plotą, o portiko tūris yra neįskaičiuotas į Pastato tūrį. Ieškovas akcentuoja, kad nei atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nei trečiasis asmuo Inspekcija nevertino ieškinio argumentų, ar 2014 m. Projekto sprendiniuose numatyti darbai, kuriais Pastato pirmas aukštas yra didinamas ir statytojo nuosavybės teise nevaldomo Pastato ir Žemės sklypo dalyje įrengiama nauja patalpa komercinei veiklai vykdyti, yra leistini. Aiškina, kad nors aiškinamajame rašte neparašyta, jog formuojama nauja patalpa, tačiau 2014 m. Projekte numatytais darbais faktiškai tai yra atliekama, t. y. didinamas Pastato tūris, po ko statytojui, nesant nuginčytų statybą leidžiančių dokumentų, atlikus kadastrinius matavimus naujai patalpai įregistruoti ir suformuoti naują kadastrinį objektą, nebus reikšmingų kliūčių tai atlikti. Pažymi, kad uždengus užapvalintą ir įstiklintą pirmo aukšto dalį, suformuojamas naujas tūris ir pastato fasado architektūra keičiasi.

17.       Ieškovas nurodo, kad visi ieškinyje nurodyti įvykiai/veiksmai yra atlikti viename iš reikšmingiausių kultūros paveldo statinių, patenkančių į Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu ir Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais teritoriją, kuriais visuomenei reikšmingo bei matomo kultūros paveldo viena iš vertingųjų savybių – architektūra, yra naikinama.

18.       Ieškovo atstovė teismo posėdžių metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Nurodo, kad šiuo atveju ginamos ne bendraturčių teisės, o viešasis interesas. Papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju statybą leidžiančių dokumentų išdavimas buvo vykdomas skubotai. Pakartotinai pažymėjo, kad buvo pažeista Pastato vertingoji savybė – fasado architektūrinis sprendimas, architektūrinė detalė – išsikišusi kampinė Pastato dalis, paremta kolonomis. Be to, nurodė, kad statybą leidžiantys dokumentai išduoti, nors nebuvo pateikta visų privalomų dokumentų – projektų architektūrinės dalies, Žemės sklypo ir Pastato bendraturčių sutikimų, projektus sudarė netinkami asmenys, neturintys kompetencijos, nėra duomenų apie Pastato rūsyje egzistavusias duris, kurios Leidimu neva atkuriamos; taip pat nurodė, jog faktiškai šiuo atveju vyko ne paprastasis remontas, o nauja statyba/rekonstrukcija arba kapitalinis remontas, kurių vykdymui leidimai nebuvo išduoti. Be to, pažymėjo, kad nors statybą leidžiantys dokumentai išduoti neteisėtai, atsakovė – statytoja, statybos darbus atliko dar ir ne pagal projektus, t. y. atliko ir savavališką statybą, nukrypstant nuo projektų sprendinių. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju atsakovų kaltė yra bendra – kaltos tiek institucijos, derinusios ir išdavusios statybą leidžiančius dokumentus – Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Kultūros paveldo departamentas, tiek ir pati statytoja, todėl statybos padariniai, atsiradę nurodytų statybą leidžiančių dokumentų pagrindu, šalintini bendromis atsakovų lėšomis; anot ieškovo atstovės, institucijų kaltė vertinama po 40 proc., o statytojos – 20 proc. Pabrėžė, kad statytoja savavališkos statybos padarinius turėtų pašalinti tik savo lėšomis. Pažymėjo, kad žalą, padarytą kultūros paveldo vertybei, apskaičiavo kompetentinga komisija, kurios skaičiavimais nėra pagrindo abejoti; pažymėjo, jog pagal teisės aktų nuostatas gali būti prašoma tiek buvusios padėties atkūrimo, tiek žalos atlyginimo (nesvarbu kiek būtų patirta išlaidų dėl padarinių pašalinimo).

19.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutinka iš dalies – su ieškinio trečiu ir ketvirtu reikalavimais, su pirmu ir antru ieškinio reikalavimais nesutinka.

20.       Atsakovė nurodo, kad remiantis SĮ 2 straipsnio 21 dalimi (redakcija, galiojusi išduodant Rašytinį pritarimą), statybos darbai, kuriais atnaujinamas esamas statinys, bet dėl tokių atnaujinimų statinys nėra rekonstruojamas, yra paprastojo remonto darbai.

21.       Pažymi, kad ieškovo vienas iš argumentų, jog Leidimas ir Rašytinis pritarimas turėtų būti naikinami, nes nėra pateikta architektūrinė dalis, yra nepagrįsti vadovaujantis SĮ 24 straipsnio 20 dalimi (redakcija, galiojusi ginčijamų dokumentų išdavimo metu) ir Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 33 punktu, kuriuose, anot atsakovės, nėra nurodyta, jog rengiant paprastojo remonto projektą privaloma statinio projekto architektūrinė dalis.

22.       Teigia, kad vadovaujantis SĮ 2 straipsnio 71 ir 69 punktais, bei tuo, kad SĮ (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. Nr. XII2573) nustatė pereinamojo laikotarpio nuostatas tiek dėl architektūros, tiek dėl specialistų kvalifikacijos, pažeidimo dėl projektus parengusių asmenų R. A. ir G. P. kvalifikacijos nėra, kadangi statybą leidžiančių dokumentų išdavimo metu galioję teisės aktai nenumatė pareigos turėti kvalifikacijos atestatus, o statinių ar statinių dalių statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir statybos užbaigimo procedūros, pradėtos iki įstatymo Nr. XIII-1321 įsigaliojimo (2018 m. lapkričio 1 d.), atliekamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. Taigi, atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais, kad ginčo pastato projektus parengė netinkamos kvalifikacijos asmenys, projektai neatitinka teisės aktų reikalavimų, esminių reikalavimų statinio architektūrai, kad statinio dalis neatitinka statinio paskirties, statinys nedera prie kraštovaizdžio, neatitinka specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, pažeidžia kultūros paveldo vertybės statinio vertingąsias savybes. Anot atsakovės, ieškovo minimos statinio vertingosios savybės nėra pažeidžiamos – tai patvirtina pateiktas 2017 m. sausio 6 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas Nr. 06-03, kuriame nurodyta, kad esama pastato apdaila bus pažeidžiama minimaliai, nepadarant žalos nekilnojamai kultūros vertybei – administraciniam pastatui; pastato buvusio įėjimo į rūsį atstatymo, paprastojo remonto projekto sprendiniai atitinka kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklių bei kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl ekspertizės akto išvadoje projektui siūloma pritarti.

23.       Atsakovė pažymi, kad visi reikalingi dokumentai, išvardinti SĮ ir Statybos techninio reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, buvo pateikti. Taip pat prieš išduodant Leidimą kartu su projektu buvo pateikti kitų Pastato bendraturčių (UAB „Universiteto vaistinė“ ir Lietuvos Respublikos) balsavimo biuleteniai, kuriais šiems darbams minėti bendraturčiai pritarė. Teigia, kad taip pat yra pateiktas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. sausio 19 d. sutikimas dėl laiptų įrengimo valstybinėje žemėje Nr.49SJN-128-(14.49-105.). Atsakovė papildomai pažymi, kad žemės sklypo bendraturčių sutikimo pateikti nereikia statinio remonto, jeigu nekeičiama statinio paskirtis, ir statinio griovimo atvejais. Taigi, Žemės sklypo bendraturčių sutikimas paprastajam remontui nebuvo privalomas.

24.       Atsakovė nurodo, kad ieškovas pateikė sąrašą su atsakovės UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ statybos darbų sprendiniais įgyvendinant 2014 m. Projektą, tačiau nagrinėjamu atveju pati statytoja savavališkai nukrypusi nuo paprastojo remonto projekto atliko darbus, nesuderintus su jokia institucija. Pažymi, jog vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 1 priedu, SĮ 20 straipsnio 12 dalimi, būtent projekto vadovas (statytojas) privalo užtikrinti, kad statinio projektas, kurio pagrindu išduodamas statybą leidžiantis dokumentas (šiuo atveju leidimas atlikti paprastąjį remontą), atitinka teisės aktų nuostatas, yra parengtas laikantis nustatytų reikalavimų ir nepažeidžia visuomenės ar trečiųjų asmenų interesų. Tai, jog statytoja galimai vykdė rekonstrukcijos darbus nukrypdama nuo paprastojo remonto projekto Pastate, nepaneigia fakto, kad Rašytinis pritarimas ir Leidimas buvo išduoti teisėtai paprastojo remonto darbams pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktą paprastojo remonto projektą, todėl nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra atsakinga dėl statytojos atliktų veiksmų, kuriais galimai galėjo būti padaryta žala kultūros paveldo statiniui.

25.       Atsakovė aiškina, jog Inspekcijos specialistai 2018 m. liepos 11 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą ir nenustatė jokių pažeidimų, susijusių su ginčijamais dokumentais, t. y. Inspekcija nenurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neteisėtai išdavė Rašytinį pritarimą ir Leidimą, ar kad juos reikėtų naikinti; priešingai, Inspekcija nurodė, kad statytojos veiksmai yra neteisėti, nes jos vykdomi darbai neatitinka projektų sprendinių, kurių pagrindu buvo išduotas Rašytinis pritarimas ir Leidimas.

26.       Nurodo, kad atsakovei nėra aišku dėl kokių priežasčių Inspekcija 2018 m. liepos 11 d. atlikdama patikrinimą nenustatė jokių statybą leidžiančių dokumentų neteisėtumo pagrindų, o 2021 m. kovo 24 d. patikrinimo aktuose tokius pagrindus jau nustatė. Pažymi, kad netgi 2021 m. sausio 20 d. teiktame atsiliepime Inspekcija nenurodė, jog Rašytinis pritarimas ir Leidimas buvo išduoti neteisėtai; priešingai, atsiliepime nurodyta, kad statytojos atlikti darbai yra laikomi neteisėtais, kadangi atlikti nukrypus nuo suderinto projekto. Kita vertus, atsakovė nesutinka su Inspekcijos patikrinimo aktuose nustatytais pažeidimais. Anot atsakovės, tiek Rašytinis pritarimas, tiek Leidimas yra išduoti statytojai UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ pagal pateiktus prašymus ir projektinę dokumentaciją. Pakartotinai pažymi, kad 2014 m. liepos 31 d. Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, o Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akte, kurį pasirašė Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė, yra nurodyta, kad įvertinus paprastojo remonto projekto sprendinius, projektui siūloma pritarti. Taigi, atsakovės vertinimu, paprastojo remonto projektai buvo parengti ir atsakovės patikrinti kaip tai nustato teisės aktai, tačiau statytoja nukrypo nuo projektų sprendinių (dėl to atsakovė nėra atsakinga).

27.       Atsakovė dėl žalos atlyginimo nurodo, kad atsižvelgiant į NKPAĮ 29 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį, į visą bylos medžiagą bei į tai, jog nuostolių dydis šioje byloje yra įrodytas, ieškovo reikalavimas, jog statytoja UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ turi atlyginti žalą dėl sužalotos nekilnojamosios vertybės padarytus nuostolius ir atlyginti savavališkais statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, veiksmais padarytą 10 968,65 Eur dydžio žalą, yra pagrįstas.

28.       Atsakovė sutinka su ieškovo reikalavimu įpareigoti statytoją pašalinti statybos padarinius, tačiau nesutinka, jog tai būtų padaryta solidariai visų atsakovų, tame tarpe ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, lėšomis. Pažymi, kad SĮ nenumato galimybės šalinti statybos padarinius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (kuri nagrinėjamu atveju nėra statytoja ar užsakovė, pastato/žemės sklypo savininkė, valdytoja ar naudotoja) lėšomis. Aiškina, kad ieškovui neįrodžius veiksmų neteisėtumo bei priežastinio ryšio tarp tokių veiksmų ir kilusių padarinių, kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, negali būti konstatuojama. Pabrėžia, kad teismui nusprendus panaikinti ginčijamus statybą leidžiančius dokumentus (nors atsakovė mano, jog juos naikinti jokio teisinio pagrindo nėra), statybos leidimo panaikinimas per se nereiškia nei atsakovės veiksmų neteisėtumo, nei kaltės dėl neteisėtos statybos. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju prieš išduodant ginčijamus statybą leidžiančius dokumentus ji patikrino pateiktą statinio projektą savo kompetencijos ribose, kuriam pritarė ir Kultūros paveldo departamentas, todėl nėra pagrindo teigti, esą pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai atsakovė būtų nevykdžiusi. Anot atsakovės, šiuo atveju ieškovas atsakovės neteisėtų veiksmų neįrodė, todėl ieškovo reikalavimas, susijęs su padarinių šalinimu atsakovės lėšomis, yra nepagrįstas ir neįrodytas.

29.       Atsakovės atstovė teismo posėdžių metu su ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė jį dalyje (trečias ir ketvirtas reikalavimai) tenkinti visiškai, likusioje dalyje ieškinį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai pažymėjo, kad šiuo atveju nereikėjo projektų architektūrinės dalies, o projektuotojai turėjo tinkamą kvalifikaciją. Anot atsakovės, išduoti statybą leidžiantys dokumentai neturėjo pažeisti vertingųjų Pastato savybių, o pažeidimai atsirado statytojai nukrypus nuo projektų sprendinių (dėl to atsakovė nėra atsakinga), todėl ir neturėtų būti tenkinamas reikalavimas dėl padarinių šalinimo savivaldybės lėšomis.

30.       Atsakovas Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutinka iš dalies – su ieškinio pirmu, antru ir ketvirtu reikalavimais, su trečiu ieškinio reikalavimu nesutinka.

31.       Atsakovas nurodo, kad Pastato lauko terasos įstiklinimo paprastojo remonto projektas, kurį atsakovo Vilniaus teritorinis skyrius 2014 m. rugpjūčio 20 d. suderino (reg. Nr. 462), nebuvo įgyvendintas, todėl šiuo metu nustatyti pažeidimai ir žala atsirado dėl savavališkai atliktų darbų. Anot atsakovo, minėtas aplinkybes yra nustatę ir Inspekcijos specialistai, kurie 2018 m. liepos 11 d. atlikę faktinių duomenų patikrinimą vietoje konstatavo, jog statinio paprastojo remonto darbai vykdomi nukrypstant nuo 2014 m. Projekto ir 2017 m. Projekto sprendinių, todėl statytojai UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ 2018 m. liepos 16 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus, t. y. pakeisti 2014 m. Projektą ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys atitiktų 2014 m. Projektą, pagal kurį išduotas Rašytinis pritarimas, sprendinius. Taip pat statytojai UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ 2018 m. liepos 12 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus, t. y. pakeisti 2017 m. Projektą ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys atitiktų 2017 m. Projektą, pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė Leidimą atlikti administracinės paskirties Pastato paprastojo remonto darbus, sprendinius. Taigi, atsakovas neatliko jokių priešingų teisei veiksmų, susijusių su ginčijamų statybą leidžiančių dokumentų išdavimu, ir savo veiksmais nesukėlė Pastatui žalos, todėl mano, jog savavališkų statybos padarinių pašalinimas, be kita ko, ir atsakovo lėšomis neturi būti tenkinamas, nes projektų sprendiniai nebuvo įgyvendinti.

32.       Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašo 5 punktu, Kultūros paveldo departamento direktorius 2021 m. vasario 8 d. priėmė įsakymą Nr. Į-41 Dėl sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės – pastatų komplekso administracinio pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 15904), (duomenys neskelbtini), atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo komisijos sudarymo, kurio pagrindu sudaryta atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo komisija. Minėta komisija 2021 m. balandžio 12 d. aktu Nr. RG-5 (patikslintu), kurį patvirtino Kultūros paveldo departamento direktorius, pateikė savo išvadas ir paskaičiuotą nuostolių dydį – 10 968,65 Eur. Pažymi, kad nurodyta komisija nenustatė, jog 2014 m. Projekto sprendiniai sužalojo Pastato vertingąsias savybes ir padarė nuostolius valstybei, tačiau nustatė, kad buvo nukrypta nuo 2014 m. Projekto, todėl atliktais ne pagal 2014 m. Projektą darbais buvo sužalota Pastato vertingoji savybė – fasadų architektūrinis sprendimas – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma. Taip pat komisija nenustatė, kad 2017 m. Projektu būtų sužalotos Pastato vertingosios savybės ir padaryti nuostoliai valstybei, tačiau nustatė, kad buvo neįgyvendintas reikalavimas atlikti archeologinius tyrimus, todėl prarastas nepažintas mokslinis archeologinių duomenų šaltinis.

33.       Atsakovo atstovė teismo posėdžių metu su ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė jį tenkinti dalyje (pirmas, antras ir ketvirtas reikalavimai), likusioje dalyje ieškinį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai paaiškino, kad statybą leidžiantys dokumentai išduoti teisėtai, tačiau statytoja nukrypo nuo projektų sprendinių ir dėl to padarė žalą; atitinkamai dėl nustatytų pažeidimų atsakingas tik statytojas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju žala padaryta kultūros vertybei, todėl turėtų būti atlyginama valstybei, jeigu nebūtų atkurta situacija iki buvusios padėties.

34.       Atsakovė UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

35.       Atsakovė nurodo, kad ieškinyje nurodyti administracinių aktų pažeidimai nebuvo padaryti, o minimi kaip procedūriniai pažeidimai, jeigu tokie ir būtų teismo konstatuoti, vertintini neesminiais, nesvarbiais, dėl kurių galima panaikinti ginčijamus administracinius aktus.

36.       Pažymi, kad 2018 m. liepos 16 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-840 ir 2018 m. liepos 12 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-822 įvykdymas negalėjo būti laiku atliktas dėl objektyvios, nuo atsakovės nepriklausančios, aplinkybės – Lietuvos architektų rūmai 2018 m. rugpjūčio 21 d. pateikė ieškinį su analogiškais kaip šioje byloje pareikšti reikalavimais, ginant viešąjį interesą architektūros srityje (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tik 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-469/2020, galutinai išnagrinėjo civilinę bylą). Taigi, atsakovė nurodo, kad Inspekcijos privalomųjų nurodymų pašalinti nukrypimus nuo 2014 m. Projekto ir 2017 m. Projekto laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. įvykdyti negalėjo, nes vienu metu buvo nagrinėjamas teisminis ginčas dėl statybos padarinių pašalinimo ir lygiagrečiai sprendžiamas jam iš esmės priešingas klausimas – nukrypimų nuo projekto pašalinimo privalomų nurodymų vykdymas. Teigia, kad po ieškinio šioje byloje pareiškimo nukrypimų pašalinimo nuo 2014 m. Projekto sprendinių vykdymas yra nelogiškas iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo; kita vertus, pažymi, jog ieškinys šioje byloje tiek akivaizdžiai dubliuoja Inspekcijos privalomą nurodymą, tiek ir jam prieštarauja. Atsakovės vertinimu, ieškovas byloje klaidinamai interpretuoja faktines aplinkybes dėl Inspekcijos 2018 m. liepos 12 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-822 įvykdymo; anot atsakovės, šis nurodymas yra susijęs su nukrypimų nuo 2017 m. Projekto pašalinimu ir šiuo metu jis pilnai įgyvendintas, t. y. statybos darbai pagal 2017 m. Projektą jau užbaigti tinkamai realizuojant 2017 m. Projekto sprendinius.

37.       Atsakovė, nesutikdama su ieškovo argumentais, nurodo, kad 2017 m. Projekto dokumentacijoje išsamiai aprašytas autentiškų durų Pastato rūsyje egzistavimas, jų atidengimo darbai remonto eigoje, pridėta jų fotofiksacija. Taip pat pažymi, kad atsakovas Kultūros paveldo departamentas mini archeologinių tyrimų neatlikimo argumentą kaip neva leidžiantį teigti nesant objektyvių duomenų apie autentiškų durų egzistavimą, tačiau ji šių tyrimų privalomumą pagrindė ne konkrečiu įstatymo reikalavimu analogiškam atvejui, bet tik nuoroda į 2017 m. Projekto sudedamąja dalimi esantį atsakovės pateiktą 2016 m. gegužės 5 d. atliktos nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto (specialiosios) ekspertizės 2017 m. sausio 6 d. aktą Nr. 06-03, kuriuo nėra pašalinamos abejonės dėl būtinumo jį atlikti apskritai. Aiškina, kad įgyvendinant 2017 m. Projektą jokie žemės darbai Pastato viduje nebuvo atliekami, o atsakovė 2018 m. sausio mėn. kelių metrų atstumu nuo 2017 m. Projekto prieduobės ir betoninių laiptų į rūsį įrengimo vietos atliko archeologinius žvalgymus. Kita vertus, atsakovė nurodo, kad bet kada gali šiuos formalius trūkumus pašalinti. Apibendrindama, atsakovė teigia, kad tokie aptarti neatitikimai vertintini kaip neesminiai, išimtinai formalūs, galimai pertekliniai, nesukėlę jokių neigiamų pasekmių kultūros paveldo objekto išsaugojimui ir kitoms teisės ginamoms vertybėms, akivaizdžiai per smulkūs, kad jų pagrindu būtų panaikinti byloje skundžiami administraciniai aktai.

38.       Atsakovė dėl 2014 m. Projektą ir 2017 m. Projektą parengusių asmenų kvalifikacijos nurodo, kad ieškovas ir atsakovas Kultūros paveldo departamentas subjektyviai klaidina teismą bei teigia egzistuojant nesamus įstatymo pažeidimus netinkamai aiškindami, tai yra neatsižvelgdami, į SĮ naujos redakcijos (galiojančios nuo 2017 m. sausio 1 d.) pereinamojo laikotarpio nuostatas tiek dėl architektūros, tiek dėl specialistų kvalifikacijos bei NKPAĮ įtvirtintas pereinamojo laikotarpio analogiškas nuostatas. Pažymi, kad SĮ 25 straipsnio reikalavimus tinkamai taikant su pereinamųjų SĮ ir NKPAĮ laikotarpių nuostatomis, Projektus parengusių asmenų kvalifikacija atitinka SĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimams.

39.       Atsakovė dėl ieškiniu ginčijamos statybos darbų rūšies, nurodytos 2014 m. Projekte ir 2017 m. Projekte, aiškina, kad ieškovo argumentai, jog Projektai labiau atitinka kapitalinio remonto ir rekonstravimo ar naujos statybos darbus, pastato (patalpos) paskirties keitimo darbus, vertintini kaip įstatymais ar poįstatyminiais aktais nepagrįsta ieškovo prielaida ir klaidinantis vertinimas specialių žinių reikalaujančiais klausimais. Antra, būtent toks aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja SĮ 2 straipsnio 58 punktui, 8 straipsniui, STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys 1, 9-10, 12 punktams ir kitiems reikalavimams.

40.       Atsakovė dėl Pastato vertingosios savybės – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visumos, tariamo pažeidimo nurodo, kad Projektus parengusių asmenų kvalifikacijos pažeidimai nėra nustatyti. Be to, ieškinio reikalavimas susijęs su statybos procesą leidžiančių dokumentų išdavimo proceso ir procedūrų teisėtumu, kas neturėtų patekti į architektūros sritį. Pažymi, kad statybą leidžiantys dokumentai išduoti pagrįstai ir teisėtai, jų vykdymą kontroliavo ir kontroliuoja Inspekcija, o ieškovas aiškiai dubliuoja šią Inspekcijos dar 2018 m. pradėtą ir vykdomą administracinę nukrypimų nuo 2014 m. Projekto pašalinimo procedūrą; tuo tarpu 2017 m. Projekto nukrypimų pašalinimas konstatuotas dar 2020 m. kovo mėn.

41.       Anot atsakovės, ieškovo minimas funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinių sprendimų visumos tariamas pažeidimas savo esme yra išimtinai vertinamasis, subjektyvus; vienas ar kitas meninis sprendimas negali būti susietas su įstatymo esminiu pažeidimu. Taip pat pabrėžia, kad viešasis interesas pagal nusistovėjusią bendrosios ir administracinės kompetencijos teismų jurisprudenciją gali būti ginamas tik esant imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantiems administraciniams sprendimams. Atsakovės vertinimu, funkcinis, erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimas, kas yra architektūra pagal Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo (toliau – AĮ) 2 straipsnio 3 dalį, su būtent byloje ginčijamų statybą leidžiančių dokumentų galiojimu ir jų išdavimo teisėtumu, nesusijęs. Nurodo, kad viešojo intereso gynimo funkcija pagal AĮ neturėtų būti siejama su pavienių ar visų statybos srities individualių administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrole, tačiau ji labiau atitinka norminio pobūdžio administracinių ar panašių teisės aktų dėl viešojo intereso vykdant architektų veiklą, stebėseną ir atitinkamų interesų įvertinimą. Taigi, anot atsakovės, nagrinėjamu atveju ieškinio argumentai apie viešojo architektūros srities intereso egzistavimą aiškiai nepagrįsti, neįrodyti.

42.       Dėl Pastato ir Žemės sklypo bendraturčių sutikimų atsakovė nurodo, kad Rašytinio pritarimo išdavimo atveju Žemės sklypo bendraturtės (trečiojo asmens NŽT) sutikimas nebuvo reikalaujamas, o visas Pastatas priklauso atsakovei nuosavybės teise. Taip pat aiškina, kad Leidimo išdavimo metu galiojusio SĮ 27 straipsnio visos nuostatos ir reikalavimai dėl statybą leidžiančių dokumentų yra įvykdyti – 2017 m. Projekto sudedamąja dalimi yra NŽT sutikimas, penki butų ir kitų patalpų savininkų protokoliniai sprendimai dėl nurodytų statybos darbų atlikimo. Be to, pažymi, kad bendraturčiai nenurodo, jog jų teisės būtų pažeistos, o kadangi sutikimai susiję tik su atskirų suinteresuotų asmenų teisėmis ar įstatymo saugomais interesais, materialiosios teisės pažeidimai, kurie, ieškovo teigimu, galimai buvo padaryti išduodant Rašytinį pritarimą ir Leidimą, negali būti vertinami kaip pažeidžiantys viešąjį interesą.

43.       Atsakovė dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nurodo, kad atsakovei užbaigus įgyvendinti dar likusį vieną 2018 m. liepos 16 d. Kultūros paveldo departamento privalomąjį nurodymą Nr. PN-840 dėl nukrypimo nuo 2014 m. Projekto, nes kitas privalomas nurodymas dėl 2017 m. Projekto jau įvykdytas ir statybų darbai baigti, jokių, net ir smulkių, teisės aktų reikalavimų dėl statybų proceso nesilaikymo šiuo atveju nebeliks. Taigi, atsakovės vertinimu, Leidimo panaikinimas jokių teisinių pasekmių negali sukelti.

44.       Atsakovė pažymi, kad ieškovas patikslintu ieškiniu neindividualizuoja kokia dalimi kiekvienas iš atsakovų ir už kokius konkrečius įstatymų pažeidimus yra pripažintinas galimai kaltu dėl ginčijamų statybos leidimų išdavimo ir kokiu laipsniu; anot atsakovės, ji, nors ir būdama statytoja, nėra atsakinga už valdžios institucijų veiksmus statybų administravime, statybų rūšies nustatyme ar kitų techninių reikalavimų nustatyme, nekilnojamojo kultūros paveldo, architektūros klausimais, viešo informacijos paskelbimo duomenų bazėse klausimais ir t. t., tačiau dėl bylinėjimosi šiuo metu patiria ir, išnagrinėjus ieškinį byloje, patirtų nuostolius dėl galimai kitų asmenų neteisėtų veiksmų, jeigu teismas nustatytų imperatyvių įstatymo normų pažeidimą byloje.

45.       Atsakovė taip pat prašo atmesti ir nesivadovauti Inspekcijos 2021 m. kovo 24 d. patikrinimo aktuose padarytomis išvadomis dėl išduoto Rašytinio pritarimo ir Leidimo teisėtumo, įstatymų pažeidimų, nes administracinio akto galiojimą, jo teisėtumo teisinį įvertinimą atlikti bylos ginčo atveju yra teismo prerogatyva, o ne institucijos specialistų funkcija. Be to, atsakovė pažymi, kad vertinant ginčijamus statybą leidžiančius dokumentus nenurodyta jokių imperatyvių įstatymo normų pažeidimų, išskyrus konstatuoti tam tikri institucijų padaryti procedūriniai trūkumai (pavardės, žiniaraštis, persiuntimo tarp institucijų, pan. klausimai), kurie vertintini ne kaip esminiai ir nėra reikšmingi.

46.       Atsakovė nurodo, kad atraminė sienutė-prieduobė niekaip nepaveikia Pastato, todėl šis elementas negali būti ir nėra pripažintinas viešojo intereso gynimo objektu dėl akivaizdaus jo mažareikšmiškumo.

47.       Be to, pažymi, kad Pastatas nėra valstybės ar savivaldybės pripažintas saugomu, jam nustatant NKPAĮ numatytus naudojimo apribojimus savininkui bei kompensavimą už tokių ribojimų nustatymą viešais tikslais, todėl atsakovė turi teisę naudotis statiniu, įskaitant teisę įgyvendinti su atitinkamų institucijų pagalba ir priežiūra, statytojo teises.

48.       Atsakovė, nesutikdama su ieškovo argumentais, jog atsakovė planuoja sukurti naują patalpą, nurodo, kad 2014 m. Projektas yra dėl lauko terasos įstiklinimo sezoninei kavinei įrengti, neatliekant žemės judinimo darbų. Antra, nepriklausomai, kad Pastatas yra vietinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektas, atsakovė, kuri yra privatus pelno siekiantis subjektas, visgi yra jo savininkė ir turi teisėtą konstitucinį lūkestį naudoti, disponuoti, valdyti privačią nuosavybę, tai apima ir savininko teisę vykdyti Pastate tiek statybos darbus, tiek ir komercinę veiklą. Remonto, pritaikymo savininko poreikiams darbai Pastate nėra įstatymais draudžiami, todėl ir neturi būti nepagrįstai suabsoliutintas viešasis interesas uždraudžiant paprastojo remonto darbų vykdymą vietinio reikšmingumo nekilnojamoje kultūros vertybėje pagal ginčo Rašytinį pritarimą ir Leidimą.

49.       Atsakovė nurodo, kad ieškovo reikalavimas atlyginti žalą yra sietinas su iki sužalojimo buvusios būklės atkūrimu, tačiau, anot atsakovės, šios išlaidos patenka į ieškinio reikalavimų antrą ir trečią punktus, tuo tarpu dėl tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, kuriuos patyrė visuomenė, byloje jokių įrodymų nėra. Kadangi atsakovė yra ir valdytoja, šioje byloje atlyginti žalą už jai priklausančio kultūros paveldo objekto neva sužalojimą, ji neprašo ir ieškovas šių jos teisių negina.

50.       Atsakovės atstovai teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Pakartotinai nurodė, kad ieškovas net neturi teisės reikšti reikalavimų šioje byloje, nes neegzistuoja viešasis interesas (vien tai, jog ginčas dėl statybų, vykdytų (duomenys neskelbtini), nesudaro konstatuoti viešojo intereso). Papildomai pažymėjo, kad Leidimo panaikinimas nesukels jokių padarinių, nes statybų procesas jau yra užbaigtas. Be to, pabrėžė, kad šiuo atveju siekiama dvigubo nubaudimo, nes prašoma ir pašalinti visus padarinius, ir atlyginti žalą. Teigė, kad portiko įstiklinimas šiuo atveju pagrįstai laikytas paprastuoju remontu (ieškovas nenuginčijo); projekte nebuvo numatyta kaip stiklo paketai turėtų būti tvirtinami; erdvės įstiklinimas nėra jos panaikinimas. Anot atsakovės, ieškovas neįrodė tariamų pažeidimų (imperatyvių teisės normų pažeidimų), o jeigu tokie ir buvo, tai jie buvo mažareikšmiai, ir nepagrindžia viešojo intereso egzistavimo šioje byloje. Atsakovės vertinimu, ji nėra atsakinga už valstybės įstaigų galimus tam tikrus procedūrinius pažeidimus. Pažymėjo, kad tiek Pastato, tiek Žemės sklypo bendraturčiai jokių savo prieštaravimų ar pretenzijų dėl galimai pažeistų teisių nereiškė. Aiškino, kad jeigu tam tikri nukrypimai nuo projektų ir buvo, tai jie buvo neesminiai, nežymūs ir vėliau buvo ištaisyti/arba taisomi; teigė, jog šiuo atveju pradinės padėties atkūrimas būtų neadekvatus, ribotų savininko nuosavybės naudojimą. Atsakovės vertinimu, architektūra turi tarnauti žmonėms, o ne formaliai būti taikytina. Pripažino, kad buvo siekiama įrengti papildomą patalpą, kurioje galėtų veikti sezoninė kavinė.

51.       Trečiasis asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, atsiliepime į ieškinį prašo: 1) tenkinti reikalavimą dėl Rašytinio pritarimo ir Leidimo panaikinimo; 2) reikalavimą dėl prašymo įpareigoti statytoją UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ kaltų asmenų lėšomis pašalinti visus Rašytinio pritarimo ir Leidimo pagrindu atliktus statybos darbus ir atstatyti (atkurti) buvusią padėtį, ir sutvarkyti statybvietę, tenkinti; reikalavimą leisti Inspekcijai nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamento, tenkinti iš dalies, teismo sprendime nurodant, kad Inspekcijai suteikiama teisė (leidžiama) pašalinti tik dalį Leidimo pagrindu atliktų statybos darbų padarinių, t. y. nugriauti atraminę sienutę-prieduobę ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“; 3) tenkinti reikalavimo dalį dėl prašymo įpareigoti statytoją UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ pašalinti savavališkai atliktus darbus, kuriais buvo išlietas pagrindas ir suformuotos grindys, paklotos plytelės, įrengtos stiklo sienos (blokai), su durimis, t. y. nugriauti (pašalinti) pamatą, plytelių dangą, stiklo sienas (blokus), tame tarpe su durimis, ir sutvarkyti statybvietę, atstatyti (atkurti) į buvusią padėtį, o reikalavimą dalyje dėl teisės Inspekcijai pašalinti šiuos padarinius suteikimo atmesti; 4) reikalavimą dėl žalos atlyginimo spręsti teismo nuožiūra.

52.       Trečiasis asmuo dėl Rašytinio pritarimo ir 2014 m. Projekto nurodo, kad statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) 34 punkte nebuvo nurodyta, jog privaloma statinio projekto architektūrinė dalis, tačiau pažymi, kad atlikus Rašytinio pritarimo teisėtumo patikrinimą, buvo nustatyta ir Akte Nr. 1 konstatuota, kad statinio projekto sudėtis neatitinka teisės aktų reikalavimų – statinio projekte nėra paprastojo remonto darbų kiekių žiniaraščio su technine specifikacija. Trečiasis asmuo pažymi, kad statinio 2014 m. Projekte bei Rašytiniame pritarime nurodyta statybos rūšis atitinka statybos techninio reglamento ,,Statinio statybos rūšys“ 12 punkte nurodytą paprastojo remonto tikslą, t. y. Inspekcija nenustatė pažeidimų dėl statinio statybos rūšies dėl Rašytinio pritarimo. Atitinkamai, anot trečiojo asmens, šiuo atveju nereikėjo ir žemės sklypo bendraturčių sutikimo paprastajam remontui.

53.       Anot trečiojo asmens, G. P. yra išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. 13571 nuo 2014 m. balandžio 15 d. (pirmą kartą išduotas 2004 m. vasario 13 d.), suteikiantis teisę eiti ypatingojo statinio projekto vadovės ir ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovės pareigas, o R. A. yra išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. 26473 nuo 2015 m. lapkričio 25 d. (pirmą kartą išduotas 2010 m. lapkričio 3 d.), suteikiantis teisę eiti ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo pareigas.

54.       Trečiasis asmuo nustatė, kad paprastojo remonto darbai vykdomi nukrypstant nuo 2014 m. Projekto – statinio projekte buvo numatyta stiklines atitvarines konstrukcijas su minimaliu dalinimu įrengti už administracinio pastato kolonų, tačiau faktiškai stiklinės atitvarinės konstrukcijos sumontuotos tarp pastato kolonų. Be to, 2014 m. Projekte įstiklinimo elementai numatyti lengvų konstrukcijų, tvirtinami prie pastato sienų ir kolonų, tačiau faktiškai stiklinės atitvarinės konstrukcijos sumontuotos ant suformuoto pamato, pakelto 10-15 cm nuo šaligatvio; be kita ko, nustatyta, kad buvo įrengtos statinio 2014 m. Projekte nenumatytos durys bei akmens masės plytelių grindys virš buvusio šaligatvio grindinio. Taigi, užbaigus statybos patikrinimą, 2018 m. liepos 11 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. FAK-1838, kuriame užfiksuotos faktinės statybos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, o 2018 m. liepos 16 d. statytojai UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-840 ir nurodyta ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 12 d. pakeisti statinio 2014 m. Projektą, pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė Rašytinį pritarimą, arba atlikti reikalingus statybos darbus, jog statinys atitiktų nurodyto projekto sprendinius. Teigia, kad vėliau šis terminas buvo pratęstas, tačiau nepaisant to statytoja UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ nepašalino neteisėtos statybos padarinių, todėl Inspekcija iniciavo priverstinį vykdymą, kuris šiuo metu yra sustabdytas.

55.       Trečiasis asmuo dėl Leidimo ir 2017 m. Projekto nurodo, kad atliekant Leidimo teisėtumo patikrinimą buvo nustatyta ir Akte Nr. 2 užfiksuota, jog 2017 m. Projektu projektuojama kitos paskirties inžinerinio statinio – atraminės sienutės-prieduobės, nauja statyba laiptams į rūsį įrengti, kuri pagal SĮ 2 straipsnio 28 dalį priskiriama neypatingųjų statinių kategorijai. Pažymi, kad SĮ 27 straipsnio 1 dalies punktas numatė, jog neypatingojo statinio statybos atveju yra reikalingas leidimas statyti statinį, todėl įvertinus nustatytas aplinkybes, Akte Nr. 2 buvo konstatuota, kad kartu su prašymu išduoti Leidimą turėjo būti pateiktos ir statinio projekto bendroji bei architektūros dalys.

56.       Trečiasis asmuo aiškina, kad 2017 m. Projekte yra pateikti statinio bendraturčių balsavimo protokolas ir biuleteniai, kuriuose nurodyta, jog jie pritaria įėjimo į rūsio patalpas iš (duomenys neskelbtini) gatvės atstatymui ties rūsyje esančiomis autentiškomis durimis, tačiau Žemės sklypo bendraturčių sutikimo suformuotame Žemės sklype 2017 m. Projekte nėra; nesuformuotame žemės sklype yra pateiktas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. sausio 19 d. sutikimas dėl laiptų įrengimo valstybinėje žemėje Nr.49SJN-128-(14.49-105.). Nurodo, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes Akte Nr. 2 konstatuota, jog kartu su prašymu išduoti leidimą nebuvo pateikti Žemės sklypo bendraturčių sutikimai.

57.       Anot trečiojo asmens, Inspekcija, vadovaudamasi TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalimi, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad statinio projekte buvo numatyta įrengti laiptus į Pastato rūsį viena linija pagal Pastatą, tačiau faktiškai buvo įrengti laiptai į Pastato rūsį dalinant juos kampu, todėl 2018 m. liepos 12 d. privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus Nr. PN-822 nurodė ne vėliau nei iki 2019 m. sausio 12 d. pakeisti statinio projektą ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys atitiktų statinio 2017 m. Projektą, pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė Leidimą. Anot trečiojo asmens, 2020 m. kovo 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RE-87 nustatyta, kad 2018 m. liepos 12 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-822 buvo įvykdytas.

58.       Trečiasis asmuo pritaria patikslintame ieškinyje nurodytai pozicijai, jog statybos padariniai, kilę neteisėto Rašytinio pritarimo ir Leidimo pagrindu, turėtų būti šalinami kaltų asmenų lėšomis, o tie statybos darbai, kurių atlikti nebuvo leista suderintais projektais, šalinami statytojos – UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, lėšomis. Pažymi, kad atsižvelgiant į TPSVPĮ 15 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalies 16 punkte išdėstytą teisinį reglamentavimą, Inspekcija galėtų organizuoti teismo sprendimo vykdymą, susijusį su neteisėtų statybų padarinių šalinimu, tik teismui pripažinus šią statybą neteisėta ir panaikinus ginčijamus administracinius aktus. Kita vertus, trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktai, kurie numato Inspekcijai teisę, bet ne pareigą vykdyti teismo sprendimus, taip pat numato ir sąlygą, t. y. kad Inspekcija turi teisę organizuoti tik statinių griovimą (naujos statybos atveju). Pažymi, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija turėtų teisę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą organizuoti tik atraminės sienutės-prieduobės, kuri priskiriama neypatingųjų statinių kategorijai, griovimą, nes nagrinėjamu atveju buvo vykdyti naujos statybos darbai. Tuo tarpu kitų statybos padarinių, priešingai nei teigiama patikslintame ieškinyje, atžvilgiu, Inspekcija negalėtų organizuoti teismo sprendimo vykdymo, kadangi turėtų būti atliekamas paprastojo remonto padarinių šalinimas, o tokių darbų įgyvendinti teisės aktai nesuteikia Inspekcijai teisės.

59.       Trečiasis asmuo nurodo, kad reikalavimas dėl žalos NKPAĮ 29 straipsnio pagrindu atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą atsakomybės sąlygų: neteisėtą veiką, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

60.       Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžių metu ieškinį palaikė iš dalies ir prašė jį tenkinti dalyje. Iš esmės palaikė trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog prie 2014 m. Projekto nebuvo pateiktas žiniaraštis su techninėmis specifikacijomis. Anot atstovės, šis pažeidimas laikytinas esminiu ir jo negalima būtų pašalinti, todėl nesant nagrinėjamos bylos, Inspekcija pati kreiptųsi su reikalavimu dėl Rašytinio pritarimo panaikinimo. Pažymėjo, kad Leidimas taip pat išduotas neteisėtai, nes buvo privaloma architektūrinė dalis (buvo vykdoma nauja statyba – statoma atraminė sienutė), tačiau jos nebuvo kartu su projektu; taip pat nebuvo ir žemės sklypo bendraturčių sutikimo (šiuos pažeidimus taip pat laiko esminiais). Nurodė, kad ginčijami statybą leidžiantys dokumentai buvo patikrinti tik kreipusis prokuratūrai. Anot atsakovės, durų prakirtimas ne visais atvejais priskiriamas rekonstrukcijai; teigė, jog nagrinėjamu atveju vykdyti darbai priskiriami prie paprastojo remonto. Pakartotinai pažymėjo, kad Inspekcija galėtų organizuoti tik atraminės sienutės-prieduobės pašalinimą.

61.       Trečiasis asmuo Lietuvos architektų rūmai atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti.

62.       Trečiasis asmuo nurodo, kad Pastatas pastatytas 1938 m. ir yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Teigia, kad tiek Rašytinio pritarimo, tiek Leidimo išdavimo metu galiojusios SĮ 21 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 1 dalies teisės normų redakcijos įtvirtino prievolę statinio projekte numatyti architektūrinę dalį, tačiau Pastatui buvo rengti paprastojo remonto 2014 m. Projektas ir 2017 m. Projektas, kuriuose ydingai ir prieštaraujant galiojusiam teisiniam reglamentavimui architektūrinės dalies nebuvo. Pažymi, kad statinio projekto architektūrinę dalį gali ir galėjo rengti tik atestuoti architektai, kuriais, trečiojo asmens duomenimis, 2014 m. Projekto ir 2017 m. Projekto rengėjai (R. A., G. P.) nėra ir nebuvo, todėl jie atitinkamai negalėjo rengti projekto architektūrinės dalies bei būti jų vadovais.

63.       Trečiasis asmuo aiškina, kad projektuose, rengtuose be privalomos architektūrinės dalies ir nedalyvaujant architektams, buvo numatyti sprendiniai, kuriais Pastato vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma – pažeista iš esmės. Pažymi, kad vertinant Pastato vertingosios savybės pažeidimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į fizinį vertybės išsaugojimą; anot trečiojo asmens, stiklinių konstrukcijų įrengimas, iškraipantis Pastato tūrinę-erdvinę ir jo fasadų kompoziciją, jau pats savaime iš esmės sunaikina vertingąją savybę. Pabrėžia, kad išvadą dėl vertingosios savybės – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visumos, pažeidimo padarė tiek Kultūros paveldo departamento laikinoji komisija, tiek Vilniaus regioninė architektūros taryba, 2019 m. sausio 16 d. išvadoje nurodžiusi, kad Pastato fasadų architektūrinis sprendimas – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma, pasikeičia iš esmės, nes įstiklinus erdvę po išsikišusia Pastato dalimi PR pusėje suformuojamas naujas tūris, dėl ko pasikeičia tūrinė erdvinė viso Pastato kompozicija; be to, suformuojamos naujos įstiklintos plokštumos tose vietose, kur turi būti atvira erdvė, panaikinamas fasadų daugiaplaniškumas, po išsikišusia kampine fasado dalimi esanti įtraukta užapvalinta ir įstiklinta 1 a dalis tampa jau nebe fasadų, o Pastato interjero dalimi.

64.       Taigi, trečiojo asmens vertinimu, kadangi 2014 m. Projektas ir 2017 m. Projektas neatitiko imperatyvių SĮ reikalavimų, nes neturėjo privalomosios architektūrinės projekto dalies, jų pagrindu išduoti Rašytinis pritarimas ir Leidimas nuo pat pradžių buvo neteisėti. Anot trečiojo asmens, kadangi 2014 m. Projektas ir 2017 m. Projektas yra parengti statinio paprastajam remontui, įrengiant Pastato įstiklinimą ir laiptus, daro išvadą, kad buvo pažeista ir NKPAĮ 2 straipsnio 16 dalis, pagal kurią kultūros paveldo statinio paprastasis remontas gali būti atliekamas tik tuomet, kai išsaugomos (nekeičiamos) vertingosios savybės, jos nėra naikinamos, tačiau nagrinėjamu atveju Pastato vertingoji savybė buvo sunaikinta. Trečiasis asmuo sutinka, kad nebuvo atlikta kultūros paveldo objekto – Pastato – skelbimo saugomu inicijavimo procedūra, numatyta NKPAĮ, tokiu būdu pažeidžiant ir NKPAĮ numatytas procedūras.

65.       Trečiasis asmuo nurodo, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, visą bylos medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes, ieškovo reikalavimas, jog statytoja UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ turi atlyginti žalą dėl sužalotos nekilnojamosios vertybės padarytus nuostolius ir atlyginti savavališkais, statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, veiksmais padarytą 10 968,65 Eur dydžio žalą, yra pagrįstas bei turi būti tenkintas.

66.       Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžių metu su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovo ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad šiuo atveju trečiojo asmens tarybos išvadai turėtų būti suteikiama didesnė įrodomoji galia.

67.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį prašo jį tenkinti.

68.       Trečiasis asmuo nurodo, kad teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama tik įvykdžius visas sąlygas, nustatytas SĮ 3 straipsnio 2 dalyje. Anot trečiojo asmens, tiek Rašytinio pritarimo, tiek Leidimo išdavimo metu galiojusi SĮ redakcija išdėstė sąrašą dokumentų, kuriuos būtina pateikti siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; įvykdyti išvardintas sąlygas ir turėti dokumentus, leidžiančius asmeniui įgyvendinti statytojo teisę, visų pirma yra asmens, siekiančio tokios teisės, interesas.

69.       Trečiasis asmuo pažymi, kad statybą leidžiančių dokumentų išdavimo klausimas yra savivaldybės kompetencija; NŽT atžvilgiu nėra nustatyta pareiga vykdyti nekilnojamojo daikto (pastato) statybos priežiūros funkcijų, spręsti dėl techninio projekto teisėtumo bei išduoti statybą leidžiančius dokumentus – ši savarankiška funkcija yra priskirta savivaldybių administracijoms, kurios turi įvertinti ar statytojas pateikė visus dokumentus, būtinus leidimui gauti.

70.       Trečiasis asmuo nurodo, kad gausioje teismų praktikoje pažymima, jog pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Anot trečiojo asmens, ieškovas ieškinyje teisingai nurodė, jog teisės aktuose kreipimasis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo įtvirtintas kaip momentas, kuriuo bendraturčių sutikimai jau turi būti gauti ir pateikiami kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Teigia, kad tiek Rašytinio pritarimo, tiek Leidimo išdavimo metu Žemės sklypas priklausė ir šiuo metu priklauso dviem žemės sklypo bendraturčiams (UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ ir Lietuvos Respublikai). Iš kartu su ieškiniu pateikiamų dokumentų matyti, jog išduodant Rašytinį pritarimą/Leidimą nebuvo gautas Žemės sklypo bendraturtės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, sutikimas, o Leidimo išdavimo gavimo metu buvo pateiktas tik Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. sausio 19 d. raštu Nr. 49SJN-128- (14.49.105) „Dėl laiptų įrengimo valstybinėje žemėje“ išduotas sutikimas, leidęs UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, prie Pastato įrengti laiptus (įėjimą) į Patalpas pagal pateiktą planą. Be to, pažymi, kad nagrinėjamu atveju statytoja atliko statybos darbus, kurie nenumatyti projektuose, t. y. atliko savavališkos statybos darbus, todėl tokie statybos padariniai turėtų būti pašalinti.

71.       Trečiasis asmuo nurodo, kad konstatavus statybų leidimų išdavimo proceso ir jo metu priimtų administracinių aktų prieštaravimą imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, atsirastų teisinis pagrindas panaikinti neteisėtai priimtus administracinius aktus ir apginti viešąjį interesą, kuris būtų apginamas užtikrinant statybos procesų skaidrumą bei teisėtumą.

72.       Liudytoja G. O. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo Kultūros paveldo departamento sudarytos komisijos, kuri vertino Pastato padarytą žalą, pirmininkė. Nurodė, kad komisija (vieningai) nusprendė, jog šiuo atveju buvo pažeista vertingoji savybė – architektūrinė visuma. Paaiškino, kad žala buvo paskaičiuota (skaičiavo sąmatininkė) atsižvelgiant į tai, jog visi statybų padariniai būtų pašalinti ir viskas grąžinta į buvusią iki statybų padėtį.

73.       Liudytoja O. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji faktiškai apskaičiavo žalą pagal komisijos užduotį, t. y. komisija sprendė dėl tam tikrų darbų atlikimo (iki buvusios padėties atstatymo), o ji tik apskaičiavo konkrečią žalą už nurodytus darbus; taip pat apskaičiavo žalą dėl neatliktų archeologinių tyrimų ir prarasto kultūrinio sluoksnio.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

74.       Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 0,3022 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ (priklauso 1 574/3 022 dalys Žemės sklypo) ir Lietuvos Respublikai (priklauso 1 448/3 022 dalys Žemės sklypo). Taip pat UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ priklauso: 3 220,48 kv. m bendro ploto administracinės paskirties patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); rūbinė (Nr. 1-34 – 23,76 kv. m), vestibiulis (Nr. 1-35 – 126,61 kv. m) ir pagalbinės patalpos (Nr.1-36 – 11,28 kv. m), viso 161,65 kv. m. Viso Pastate yra 4 negyvenamosios patalpos, kurių savininkai yra UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, UAB „Universiteto vaistinė“ ir Lietuvos Respublika (turtą patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija).

75.       Nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 16 d. Sutartimi dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ ir Vilniaus apskrities viršininko administracija susitarė, jog bendrai naudosis 2 237/3 022 dalimis Žemės sklypo (plane pažymėta raidėmis „AB“ ir apribota linijomis bei skaičiais, tame tarpe 13; 14; 15; 16; 17) bei dalimi (1 896 kv. m), į kurią patenka pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pietrytinėje pusėje esanti atvira 1 aukšto erdvė su Pastato kolonomis.

76.       Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad Pastatas 1993 m. gegužės 19 d. registruotas Kultūros paveldo vertybių registre (unikalus objekto kodas 15904); objekto reikšmingumo lygmuo – vietinis. Pastatas priklauso dviejų pastatų kompleksui (kodas 37270), taip pat yra dviejų saugomų teritorijų dalis: Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (kodas 33653), ir Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais (kodas 25504). Pastatas priklauso saugomai (duomenys neskelbtini) išklotinei, aprašytai Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingųjų savybių: užstatymo išklotinės – (duomenys neskelbtini)ŠR ir PV pusių. Pastatų komplekso vertingųjų savybių pobūdis: architektūrinis (lemiantis reikšmingumą svarbus), kraštovaizdžio, archeologinis (lemiantis reikšmingumą), Pastato vertingųjų savybių pobūdis: architektūrinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); vertingosios savybės patikslintos Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2013 m. liepos 16 d. aktu Nr. KPD-RM-2004. Pastatui nustatytos vertingosios savybės, be kita ko, 1.1.3 – kapitalinės sienos – kapitalinių plytų mūro sienų tinklas; kolonos – apvalios gelžbetoninės kolonos P korpuso 1 a. PR kampe; sienų angos – stačiakampės langų ir durų angos; 1.1.4 – fasadų architektūrinis sprendimas – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma; fasadų architektūrinės tūrinės detalės – išsikišusi kampinė pastato dalis PR pusėje, paremta kolonomis, po ja įtraukta užapvalinta ir įstiklinta 1 a. dalis; P korpuso R dalies fasadų 1 a. sienų ir kolonų bei R korpuso PR fasado cokolinės dalies apdaila juodo mozaikinio betono tinklu; kitos fasadų funkcinės detalės – cokolinio aukšto prieduobes dengiančios autentiškos metalinės grotelės; 1.1.5 konstrukcijos – pamatai; plytų mūro išorinės ir gelžbetonio karkaso su plytų mūro užpildu vidinės sienos.

77.       Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. rugpjūčio 20 d. išdavė statytojai UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ Rašytinis pritarimą pagal projektuotojo R. A. parengtą projektą. 2014 m. Projekto Aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektu numatoma nekeičiant pastato tūrio, įstiklinti atvirą pastato pirmo aukšto dalį, nuo gatvės ribojamą kolonomis; įstiklintoje pastato dalyje planuojama įrengti sezoninę kavinę; įstiklinimo elementai numatomi lengvų konstrukcijų, tvirtinami prie pastato sienų ir kolonų; esama kolonų ir sienų apdaila pažeidžiama minimaliai; esant būtinybei, demontavus įstiklinimo konstrukcijas, pažeista apdaila atstatoma, nepadarant žalos nekilnojamajai kultūros vertybei – Pastatui; patekimui į numatomą kavinės erdvę, dalyje esamo kampinio lango planuojama įrengti duris; Pastato konstrukcijos neliečiamos; žemės judinimo darbai nenumatomi.

78.       Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. vasario 7 d. išdavė Leidimą pagal projektuotojo R. A. parengtą projektą. 2017 m. Projekto sprendiniais buvo numatyta remonto darbus atlikti rūsyje – atstatant durų angą, esamą pastato apdailą pažeisti minimaliai, nepadarant žalos nekilnojamajai kultūros vertybei – Pastatui; Patalpų viduje neatlikti remonto ar statybos darbų, patalpų rodiklių nekeisti; atlikus darbus, atstatyti angą į pirminę padėtį ir sutvarkyti teritoriją. Pagal 2017 m. Projektą Pastato aukštingumas, užstatymas, išorės matmenys, automobilių parkavimas, Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis nekeičiami, trečiųjų asmenų interesai nepažeidžiami. Brėžinyje nurodyta, kad fasade nuo (duomenys neskelbtini) gatvės bus įrengiamas (atstatomas) įėjimas į rūsį; išardomas plytų mūras, kuris įrengtas lygiai su išorine siena, paliekant angą langui; įrengiama atraminė sienutė-prieduobė ir betoniniai laiptai į rūsį. Taip pat nurodyta, jog atliekant žemės darbus – įrengiant prieduobę ir laiptus, darbų vykdymo metu privalo dalyvauti atitinkamą kvalifikaciją turintis archeologas arba prieš darbų pradžią darbų vykdymo zonoje būtina atlikti archeologinius tyrimus.

79.       2017 m. sausio 6 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akte Nr. 06-03 nurodyta, kad esama pastato apdaila bus pažeidžiama minimaliai, nepadarant žalos nekilnojamai kultūros vertybei – administraciniam pastatui; Pastato buvusio įėjimo į rūsį atstatymo, paprastojo remonto projekto sprendiniai atitinka Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklių bei kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl ekspertizės akto išvadoje projektui siūloma pritarti.

80.       Inspekcijos specialistai 2018 m. liepos 11 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad statinio paprastojo remonto darbai vykdomi nukrypstant nuo 2014 m. Projekto ir 2017 m. Projekto sprendinių, todėl statytojai UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ 2018 m. liepos 16 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-840, t. y. pakeisti statinio projektą ar atlikti reikalingus statybos darbus, jog statinys atitiktų 2014 m. Projekto, pagal kurį išduotas Rašytinis pritarimas, sprendinius. Taip pat statytojai UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ 2018 m. liepos 12 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-822, t. y. pakeisti statinio projektą ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys atitiktų 2017 m. Projekto, pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė Leidimą. Inspekcija patikrinimo akte nurodė, kad statinio projekte buvo numatyta stiklines atitvarines konstrukcijas su minimaliu dalinimu įrengti už administracinio pastato kolonų, tačiau faktiškai stiklinės atitvarinės konstrukcijos sumontuotos tarp pastato kolonų; įstiklinimo elementai numatyti lengvų konstrukcijų, tvirtinami prie pastato sienų ir kolonų, tačiau faktiškai stiklinės atitvarinės konstrukcijos sumontuotos ant suformuoto pamato, pakelto 10-15 cm nuo šaligatvio; taip pat įrengtos projekte nenumatytos durys bei akmens masės plytelių grindys virš buvusio šaligatvio grindinio. Inspekcija nustatė, kad 2017 m. Projekte buvo numatyta įrengti laiptus į Pastato rūsį viena linija pagal pastatą, tačiau faktiškai laiptai į pastato rūsį buvo įrengti dalinant juos kampu; byloje nekilo ginčo dėl to, jog nurodyti laiptai buvo perdaryti ir įrengti viena linija.

81.       Kultūros paveldo departamentas 2018 m. birželio 20 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. AAV-304 nurodė, kad atlikti darbai neatitinka 2014 m. Projekto sprendinių, t. y. įrengtos grindys apie 10-15 cm virš buvusio šaligatvio grindinio; paklotos grindų plytelės; įrengti pogrindžio (vidaus) šildymo tinklai; išvesti prijungimai radiatoriams; stiklinės atitvarinės konstrukcijos įrengtos per vidurį kolonų, todėl kolonos matomos kaip piliastrai, didėja salės plotas; stiklinės konstrukcijos įrengtos ant suformuoto pamato, pakelto apie 10-15 cm nuo šaligatvio grindinio; vietoje įstiklintos erdvės po konsole įrengta patalpa, kurioje numatytas šildymas; rytinėje dalyje įrengtos durys, nenumatytos 2014 m. Projekte; 2017 m. Projekte numatyta, kad laiptai į rūsį bus palei pastatą, viena linija, tačiau laiptai suformuoti dalinant juos kampu.

82.       Kultūros paveldo departamento laikinosios komisijos 2018 m. liepos 5 d. išvadose Nr. RG-43 nurodyta, kad 2014 m. Paprastojo remonto sprendiniais keičiama Pastato vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma. Komisijos vertinimu, nurodoma, kad įstiklinama lauko terasa, tačiau ir aiškinamajame rašte ir kadastrinių matavimų byloje ši vieta vadinama atvira pirmo aukšto dalis, ji nėra suformuota kaip patalpa-terasa, stiklinių konstrukcijų įrengimas, iškraipantis pastato tūrinę-erdvinę ir jo fasadų kompoziciją. Sezoninei lauko kavinei buvo galima ieškoti kitų sprendinių – pritaikyti laikinąsias mobilias atitvaras nuo vėjo, lietaus ir pan. Be to, išvadoje nurodyta, kad Kultūros paveldo departamento vyriausioji specialistė L. Č., pritarusi 2014 m. Projektui, neatliko visų NKPAĮ nustatytų procedūrų. Išvadose nurodyta, kad Pastato vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma, pažeista minimaliai, tačiau numačius keisti ginčo pastato vertingąją savybę (fasadų architektūrinį sprendimą – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visumą), neatlikta NKPAĮ 9 straipsnyje numatyta inicijavimo skelbti saugomu procedūra, dėl ko netaikyti NKPAĮ 19 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti reikalavimai. Taip pat Kultūros paveldo departamento atnaujinta laikinoji komisija 2019 m. sausio 7 d. išvadoje Nr. RG-1 nurodė, kad stiklinių konstrukcijų įrengimas, iškraipantis pastato tūrinę-erdvinę ir jo fasadų kompoziciją, jau pats savaime sunaikina vertingąją savybę, todėl vertingosios savybės pažeidimo nustatymui nesvarbu, jog išardžius minėtas stiklines konstrukcijas pastato apdaila būtų lengvai atstatoma ir taip, neva, nepadaroma žala kultūros vertybei. Pateikta išvada, kad 2014 m. Projekto ir 2017 m. Projekto sprendiniais sunaikinama vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma ir siūloma įvertinti padarytą žalą pagal NKPAĮ 29 straipsnio nustatytas procedūras.

83.       Inspekcija atliko Rašytinio pritarimo ir Leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimus bei surašė 2021 m. kovo 24 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktus Nr. SLD-00-210324-00025 ir Nr. SLD-00-210324-00026. Inspekcijos patikrinimo metu nustatyta, kad Rašytinis pritarimas ir Leidimas išduoti neteisėtai:

82.1. Inspekcija Akte Nr. 1 nurodė, jog Rašytinis pritarimas išduotas neteisėtai, nes nebuvo pateiktas statinio bendraturčių sutikimas, statinio projekto sudėtis neatitinka STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 34 punkte nurodytos sudėties, nes statinio projekte nėra paprastojo remonto darbų kiekio žiniaraščio su technine specifikacija. Taip pat nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. IS „Infostatyba“ pateikiant prašymą išduoti Rašytinį pritarimą neteisingai nurodytas statinio projekto vadovas; statinio projekto tikrinimui nebuvo išsiųsta paraiška tikrinti projektą ir negauta statinio projekto patikrinimo išvada; nenurodyta, kad Pastatas yra kultūros paveldo statinys bei, kad pastatas patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją ir kultūros paveldo vietovę;

82.2. Inspekcija Akte Nr. 2 nurodė, kad Leidimas išduotas neteisėtai, nes kartu su prašymu išduoti Leidimą nepateikta: Žemės sklypo bendraturčių sutikimas, statinio projekto bendroji bei architektūrinės dalys; statinio projekto sudėtis neatitinka STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 24, 27 ir 28 punkto reikalavimų. Leidime neįrašyti duomenys, jog šiuo leidimu leidžiama statyti kitos paskirties inžinerinį statinį – atraminę sienutę-prieduobę laiptams į rūsį įrengti.

84.       Kultūros paveldo departamentas 2020 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. TS-195-(11.48 E) nurodė, kad neturi duomenų apie ankstesnį durų buvimą ir galimą jų atkūrimą. Nurodyta, kad norint atlikti tokio pobūdžio darbus būtina juos pagrįsti atestuotų specialistų atliktais tyrimais, tačiau tokių tyrimų nebuvo pateikta nei 2017 m. Projekte, nei atskirai Kultūros paveldo departamentui, todėl Kultūros paveldo departamentas negalėjo objektyviai teigti, kad laiptai ir įėjimas į rūsį buvo ir galėtų būti atkuriami apskritai. Reikalavimas atlikti archeologinius tyrimus nurodytas ir specialiojoje paveldosaugos ekspertizėje, pateiktoje 2017 m. Projekte, tačiau jokių pagrindžiančių duomenų, kad archeologiniai tyrimai atlikti, nebuvo pateikta, todėl minėtame rašte buvo padaryta išvada, jog 2017 m. Projektas įgyvendintas neatsižvelgiant į šį privalomą reikalavimą.

85.       Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninė architektų tarybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. išvadoje nurodyta, kad įstiklinus erdvę po išsikišusia kampine pastato dalimi PR pusėje suformuojamas naujas tūris, dėl to pasikeičia tūrinė erdvinė viso pastato kompozicija, suformuojamos naujos įstiklintos plokštumos tose vietose, kur turi būti atvira erdvė, o įtraukta ir užapvalinta bei įstiklinta 1 a. dalis tampa jau nebe fasadų, o pastato interjero dalimi. Taryba pateikė išvadą, jog Pastato vertingosios savybės yra pažeistos, projektų rengimo etape architektas nedalyvavo, dėl ko buvo pažeistas SĮ 25 straipsnio 1 punktas; projektų autorinė vykdymo priežiūra nebuvo vykdoma, tokiu būdu pažeistas SĮ 36 straipsnio 1 punktas. Tarybos vertinimu, pastato vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma, pažeidžiama iš esmės.

86.       Kultūros paveldo departamento direktoriaus sudaryta komisija 2021 m. balandžio 12 d. akte Nr. RG-5 konstatavo, jog darbais, kurie neatitinka 2014 m. Projekto sprendinių, t. y. savavališkais tvarkomaisiais statybos darbais buvo sužalota pastato vertingoji savybė – fasadų architektūrinis sprendimas – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma; padarytų nuostolių dydis sudaro 9 523,91 Eur. Be to, neįgyvendinus Kultūros paveldo departamento teiktų privalomų reikalavimų atlikti archeologinius tyrimus ir praradus nepažinto mokslinio duomenų šaltinį, padarytas nuostolių dydis sudaro 1 444,74 Eur; bendrai – 10 968,65 Eur.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl prokuratūros teisės ginti viešąjį interesą

87.       Teisės aktuose nepateikiama universalios ir aiškios viešojo intereso apibrėžties. Bendrąja prasme viešasis interesas suprantamas kaip teisiniai gėriai, reikšmingi visuomenei ar jos daliai, kurių apsauga būtina Konstitucijoje įtvirtintų pamatinių visuomenės vertybių užtikrinimui. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Taip pat Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti.

88.       Prokuroro teisė kreiptis į teismą, ginant asmens interesus, yra išimtis ir visada sietina su viešojo intereso pažeidimu. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą – konstitucinė (Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus); prokuroras turi teisę, o kartu ir pareigą, ginti viešąjį interesą Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis (kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra) ir būdais. Kompetencija spręsti dėl viešojo intereso pažeidimo neribojama konkrečiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010). Prokuroras, kaip universali institucija viešajam interesui ginti, yra išimtis tarp kitų viešojo intereso gynimo subjektų – institucijų, kurios yra įgaliotos ginti viešąjį interesą, kurio pažeidimas pasireiškia tik tam tikrų teisių ir teisėtų interesų, kurių apsauga yra institucijos kompetencija, pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2013).

89.       Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tai reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiūros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiškimus nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, kad pažeistas viešasis interesas būtų apgintas, t. y. nustatęs viešojo intereso pažeidimą, visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas būtų pašalintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

90.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešasis interesas gali egzistuoti įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, yra kintantis, dinamiškas, viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant faktines konkrečios bylos aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Taigi, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines ir administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sąvokos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę pačiam spręsti, pažeistas konkrečiu atveju viešasis interesas, kurį ginant inicijuotina byla, ar ne. Prokurorui kreipusis į teismą, siekiant apginti galimai pažeistą viešąjį interesą, galutinį sprendimą ar pažeistas, ar ne viešasis interesas priima bylą pagal prokuroro ieškinį, pareiškimą, prašymą nagrinėjantis teismas, t. y. teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatyti viešojo intereso buvimo faktą.

91.       Be to, kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad, nustačius faktą, jog valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Dėl to prokuroras, nustatęs valstybės institucijos veikloje neteisėtumo faktą, ne tik turi teisę, bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis. Viena iš tokių priemonių yra CPK 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prokuroro teisė inicijuoti civilinę bylą. Šiuo atveju civilinė byla inicijuojama viešajam interesui apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006).

92.       Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ teigia, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, neįrodė, jog gina viešąjį interesą.

93.       Teismas pažymi, kad remiantis SĮ 27 straipsnio 24 dalimi, kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą. Be to, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 149 punkte taip pat nustatyta prokuratūros teisė ginčyti statybą leidžiantį dokumentą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši prokuratūros teisė konstatuota ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2013; 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, ir kt.).

94.       Be to, pažymėtina, kad statybų procesas ir atitinkamai statybą leidžiančių dokumentų išdavimas išsamiai reglamentuotas teisės aktuose, kurie, be kita ko, nustato imperatyvius reikalavimus tokių dokumentų išdavimui. Taigi, apibendrinant, atsižvelgiant į tokio teisinio reguliavimo imperatyvumą, darytina išvada, jog juo siekiama apsaugoti pamatines, visai visuomenei ir valstybei svarbias vertybes, o šių nuostatų pažeidimas yra viešasis interesas, kurį prokuroras privalo ginti pasinaudodamas priemonėmis, numatytomis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje ir CPK 49 straipsnyje.

95.       Šiuo atveju ginčas vyksta dėl statybą leidžiančių dokumentų – Rašytinio pritarimo ir Leidimo, panaikinimo, statybos padarinių pašalinimo ir žalos atlyginimo, todėl, teismo vertinimu, ieškovas turėjo teisę paduoti ieškinį gindamas viešąjį interesą. Nors atsakovė UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ teigė, kad šiuo atveju jeigu ir buvo/yra tam tikri pažeidimai, tai jie yra neesminiai, mažareikšmiai, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti viešojo intereso gynimą, tačiau teismas pažymi, kad dėl pažeidimų egzistavimo/neegzistavimo ir/ar jų svarbos (mažareikšmiškumo) bus sprendžiama toliau šiame sprendime. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip jau minėta, ir byloje nekilo ginčo dėl to, jog Pastatas yra įtrauktas į kultūros paveldo vertybių registrą, todėl nagrinėjamu atveju neabejotinai egzistuoja visuomenės interesas, kad būtų išsaugotas šis unikalus Pastatas su savo architektūra, savitas kultūros paveldas, autentiškos nekilnojamosios kultūros vertybės, puoselėjamos architektūros tradicijos, vykdomi tyrimai ir stebėjimai, kaupiama informacija kultūros paveldo apsaugos srityje ir pan. Taigi, teismas atmeta atsakovės argumentus, kad prokuroras neturėjo teisės pareikšti ieškinio.

96.       Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad teritorijų planavimą ir statybų procesą, tuo labiau vienoje iš seniausių ir žinomiausių Lietuvos gatvių, pagrindinėje Vilniaus gatvėje – (duomenys neskelbtini), reglamentuojančiuose teisės aktuose yra išreikštas viešasis interesas, kad teritorijų planavimas ir statybos būtų vykdomi griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad būtų derinami visų suinteresuotų asmenų interesai ir įgyvendinami tokios vietovės paskirčiai nustatyti tikslai. Įgyvendinant viešąjį interesą teritorijų planavimo ir statybų procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamos valstybės ir savivaldybės institucijos. Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo panaikinti tokių institucijų sprendimus, t. y. susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurį galimai netinkamai įgyvendino vietos savivaldos ir valstybės institucijos, turėjusios tai padaryti pagal įstatymą, o tai, pagal anksčiau nurodytą kasacinio teismo formuojamą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, taip pat yra viešojo intereso sudėtinė dalis.

Dėl statybos rūšies, vertingųjų savybių pažeidimo, architektūrinės dalies ir kitų pažeidimų

97.       Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė (statytoja) pradėjo ginčo statybos darbus pagal jai 2014 m. ir 2017 m. išduotų paprastojo remonto projektų sprendinius, bei atitinkamai jų pagrindu išduotus ginčijamus statybą leidžiančius dokumentus. Kaip minėta, minėti dokumentai parengti pastatui, kuris įtrauktas į kultūros vertybių registrą, priklauso dviejų pastatų kompleksui (kodas 37270), taip pat yra dviejų saugomų teritorijų dalis: Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (kodas 33653), ir Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais (kodas 25504). Ginčo pastatui nustatytos vertingosios savybės, be kita ko, fasadų architektūrinis sprendimas – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma; fasadų architektūrinės tūrinės detalės – išsikišusi kampinė pastato dalis PR pusėje, paremta kolonomis, po ja įtraukta užapvalinta ir įstiklinta 1 a. dalis.

98.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti dėl paprastojo remonto atlikimo, tačiau teismas, įvertinęs byloje pateiktą rašytinę medžiagą, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad šiuo atveju buvo neteisingai nustatyta statybų rūšis.

99.       Pagal SĮ 2 straipsnio 72 punktą statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (identiška nuostata SĮ buvo nustatyta ir ginčui aktualiu laikotarpiu). Rekonstravimo tikslas yra iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas); iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą.

100.       Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagal 2014 m. Projektą ir jo pagrindu išduotą Rašytinį pritarimą buvo numatytas ne paprastasis remontas, kuris numatytas SĮ 2 straipsnio 72 punkte (Rašytinio pritarimo išdavimo metu SĮ galiojusios redakcijos 2 straipsnio 18 punktas), o būtent statinio rekonstravimas. Kaip minėta, nors 2014 m. Projekte buvo numatyta, kad projektu numatoma nekeičiant pastato tūrio įstiklinti atvirą pastato pirmo aukšto dalį, nuo gatvės ribojamą kolonomis, kurioje planuota įrengti sezoninę kavinę, tačiau faktiškai pastato tūris šiuo atveju neabejotinai padidintas (įstiklinus atvirą erdvę pirmame aukšte po kolonomis), iš esmės pakeista ir Pastato fasado išvaizda, faktiškai suformuota atskira patalpa, kurios anksčiau nebuvo, o tai labiau atitinka ne paprastojo remonto, o rekonstravimo požymius.

101.       Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Inspekcija, 2021 m. kovo 24 d. atlikusi ginčo statybų patikrinimus, be kita ko, konstatavo, jog 2017 m. Projektu projektuojama kitos paskirties inžinerinio statinio – atraminės sienutės-prieduobės nauja statyba laiptams į rūsį įrengti, kuri pagal SĮ 2 straipsnio 28 dalį priskiriama neypatingųjų statinių kategorijai.

102.       Kaip minėta (ir byloje ginčo dėl šios aplinkybės nekilo), Inspekcija Akte Nr. 1 taip pat konstatavo, kad Rašytinis pritarimas išduotas neteisėtai, nes statinio projekte nėra paprastojo remonto darbų kiekio žiniaraščio su technine specifikacija, dėl ko, teismo vertinimu, vėliau, vykdant statybos darbus pagal nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, statybos darbai faktiškai atlikti statytojos savaip interpretuojant leidžiamus/neleidžiamus statybos darbus, dėl ko galiausiai ir buvo pažeistos išvardintos Pastato vertingosios savybės.

103.       Be to, kaip minėta, nurodyta statyba buvo vykdoma Pastate, įtrauktame į kultūros vertybių registrą. NKPAĮ paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis (įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). NKPAĮ 2 straipsnio 28 dalyje įstatymų leidėjas pateikia pritaikymo sąvokos išaiškinimą ir nurodo, kad „pritaikymas – kultūros paveldo objekto ar jo sudedamųjų dalių pertvarkymas naudoti, suderinant valdytojo ir visuomenės poreikius, minimaliai keičiant vertingąsias savybes ir sudarant galimybes atkurti būklę, buvusią iki šių pakeitimų, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. NKPAĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto, dėl kurio nėra priimtas sprendimas skelbti jį saugomu ar neskelbti, valdytojas, planuojantis atlikti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes galinčius pažeisti tvarkybos darbus, turi pateikti savivaldybės paveldosaugos padaliniui projektinius siūlymus arba raštu išdėstytus numatomus darbus. Savivaldybės paveldosaugos padalinys apie tai nedelsdamas praneša Departamentui. Jeigu nustatoma, kad numatomi darbai žalotų vertingąsias savybes, per 15 dienų turi būti inicijuojamas kultūros paveldo objekto skelbimas saugomu. Sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objektą skelbti valstybės saugomu priima Departamentas, o savivaldybės saugomu – savivaldybės paveldosaugos padalinys (NKPAĮ 9 straipsnio 2 dalis). NKPAĮ 19 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomoje nekilnojamojoje kultūros vertybėje draudžiami vertingąsias savybes naikinantys statybos darbai: kultūros paveldo objektą pritaikyti kitiems, negu nurodyta nekilnojamosios kultūros vertybės pase, naudojimo būdams; padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumą, pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, formuoti naują planinę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumo požymius. Tuo atveju, jeigu valdytojas įrodo, kad saugomo objekto naudojimas tokios vertybės pase nustatytais naudojimo būdais ir apimtimi yra nuostolingas, nepateisina jo išlaikymo išlaidų ir kad nėra norinčiųjų perimti kultūros paveldo objektą naudoti nepažeidžiant vertingųjų savybių, už šio objekto apsaugą atsakinga institucija pasiūlo valdytojo lėšomis atlikti visus būtinus mokslinio ištyrimo ir dokumentų tvarkymo darbus, kad būtų galima nustatyti galimus pakeitimus, mažiausiai kenksiančius vertingosioms savybėms, arba pareikalauja objektą užkonservuoti. Pastaruoju atveju užkonservavimo išlaidas kultūros ministro patvirtinta tvarka kompensuoja už objekto apsaugą atsakingos institucijos (NKPAĮ 19 straipsnio 5 dalis).

104.       Analizuojant į bylą pateiktų ginčo Pastato, įrašyto į kultūros paveldo objektų registrą, paprastojo remonto projekto sprendinius, juose nurodoma, kad bus daroma minimali žala kultūros paveldo vertybe pripažintam pastatui. Kita vertus, Kultūros paveldo departamentas, atlikęs nurodytų darbų patikrinimą, 2018 m. liepos 5 d. išvadoje Nr. RG-43 nurodė, kad 2014 m. paprastojo remonto sprendiniais keičiama Pastato vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma. Komisijos vertinimu, nurodoma, kad įstiklinama lauko terasa, tačiau ir aiškinamajame rašte ir kadastrinių matavimų byloje ši vieta vadinama atvira pirmo aukšto dalis, ji nėra suformuota kaip patalpa-terasa, stiklinių konstrukcijų įrengimas, iškraipantis pastato tūrinę-erdvinę ir jo fasadų kompoziciją. Sezoninei lauko kavinei buvo galima ieškoti kitų sprendinių – pritaikyti laikinąsias mobilias atitvaras nuo vėjo, lietaus ir pan. Be to, išvadoje nurodyta, kad Kultūros paveldo departamento vyriausioji specialistė L. Č., pritarusi 2014 m. Projektui, neatliko visų NKPAĮ nustatytų procedūrų. Išvadoje nurodyta, kad Pastato vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma, pažeista minimaliai, tačiau numačius keisti ginčo pastato vertingąją savybę (fasadų architektūrinį sprendimą – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visumą) neatlikta NKPAĮ 9 straipsnyje numatyta inicijavimo skelbti saugomu procedūra, dėl ko netaikyti NKPAĮ 19 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti reikalavimai. Taip pat Kultūros paveldo departamento atnaujinta laikinoji komisija 2019 m. sausio 7 d. išvadoje Nr. RG-1 nurodė, kad stiklinių konstrukcijų įrengimas, iškraipantis pastato tūrinę-erdvinę ir jo fasadų kompoziciją, jau pats savaime sunaikina vertingąją savybę, todėl vertingosios savybės pažeidimo nustatymui nesvarbu, jog išardžius minėtas stiklines konstrukcijas pastato apdaila būtų lengvai atstatoma ir taip, neva, nepadaroma žala kultūros vertybei. Teismas iš esmės pritaria nurodytoms išvadoms ir jas vertina kaip didesnę įrodomąją galią turintiems dokumentams.

105.       Apie kitokią įtaką, kurią akcentuoja ieškovas – suardomą pastato tūrinę – erdvinę kompoziciją, nei paprastojo remonto projekto sprendiniuose, nei ekspertizės aktuose nekalbama ir nevertinama. Šie klausimai priskirtini architektūrai, kuri AĮ apibrėžiama kaip funkcinis, erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimas (AĮ 2 straipsnio 3 dalis). Tai pagal savo kompetenciją gali ir turi atlikti architektas (AĮ 2 straipsnio 1, 5 dalys, 1 straipsnio 1 dalis).

106.       Viena vertus, teismas iš dalies pritaria atsakovų pozicijai, kad nagrinėjamu atveju 2014 m. ir 2017 m. Projektų projektuotojai ir statybų vadovai turėjo kvalifikaciją rengti nurodytus projektus, nes statybą leidžiančių dokumentų išdavimo metu galioję teisės aktai nenumatė pareigos turėti kvalifikacijos atestatus, o statinių ar statinių dalių statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir statybos užbaigimo procedūros, pradėtos iki įstatymo Nr. XIII-1321 įsigaliojimo (2018 m. lapkričio 1 d.), turėjo būti atliekamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus.

107.       Kita vertus, SĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik atlikdami tų statinių priežiūrą (inžineriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), be kitų nustatytų statinio projekto dalių, statinio projekto architektūrinė dalis yra privaloma. Analogiškas reglamentavimas buvo numatytas ir išduotų Rašytinio pritarimo bei Leidimo paprastojo remonto projektų sprendiniams (tuo metu galiojusios SĮ redakcijos 21 straipsnio 1 dalies).

108.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad Pastatui buvo parengti paprastojo remonto projektai, kurie neturi architektūrinės dalies, kuri, kaip minėta anksčiau, yra privaloma ir tai numatyta įstatymu; statinio projekto architektūrinė dalis buvo privaloma ir pagal reglamentavimą, galiojusį statybą leidžiančių dokumentų išdavimo metu (SĮ 21 straipsnio 1 dalis).

109.       Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, nurodo, kad Statybos techninio reglamento 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, statinio projekto ekspertizė“ 33 punkte nėra/nebuvo nurodyta, jog rengiant paprastojo remonto projektą privaloma statinio projekto architektūrinė dalis. Iš tiesų minėtame punkte nėra tiesiogiai nurodoma, kad būtina statinio projekto architektūrinė dalis. Kita vertus, teismo vertinimu, šiuo atveju privaloma buvo vadovautis ne poįstatyminiais teisės aktais (statybos techniniu reglamentu), o atitinkamais įstatymais, šiuo atveju – SĮ, NKPAĮ nuostatomis, kurioms, kaip matyti, parengti paprastojo remonto projektai prieštarauja, t. y. nagrinėjamu atveju tiek Rašytinio pritarimo, tiek Leidimo išdavimui būtina buvo pateikti ir projektų architektūrinę dalį, kuri nebuvo pateikta. Be to, teismas pažymi, kad, kaip jau minėta anksčiau, pagal Rašytinį pritarimą faktiškai buvo vykdomas ne paprastasis remontas, o rekonstrukcija; tuo tarpu pagal Leidimą, be kita ko, vykdyta ir nauja statyba, todėl šiems statyboms darbams taip pat buvo privaloma pateikti nurodytas architektūrines dalis.

110.       Be to, teismas, iš esmės pritardamas ieškovo pozicijai, nurodo, kad Kultūros vertybių registre esančios Pastato dokumentacijos ir 1985 m. Rūsio II inventorinio plano (lapas BR3) nėra nurodyta, kad 2017 m. Projekte numatytoje rūsio vietoje anksčiau buvo durys. 2017 m. Projekto dokumentacijoje yra tik aprašomas statytojos siekis atkurti buvusias duris, kuris perkeltas į 2017 m. sausio 6 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktą Nr. 06-03 bei pridėtos durų nuotraukos, kurių nėra galimybės susieti su nagrinėjama vieta ir kurios savaime nepatvirtina durų nurodytoje vietoje buvimą. Kitų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti nurodytų durų egzistavimą minėtoje vietoje, atsakovė UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ teismui nepateikė (CPK 12, 178, 185 straipsniai), apsiribodama teiginiais, kad institucijos net nebuvo nuvykusios į vietą ir įsitikinusios šių durų egzistavimu. Teismo vertinimu, būtent minėtai atsakovei teko pareiga įrodyti tokių durų egzistavimą, o ne kitiems asmenims šią aplinkybę nuginčyti.

111.       Byloje taip pat kilo ginčas ar šiuo atveju buvo pateikti bendraturčių sutikimai vykdyti ginčo statybas.

112.       Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama SĮ 3 straipsnio nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta statytojo pareiga gauti statybą leidžiantį dokumentą. SĮ 23 straipsnyje reglamentuojami statybą leidžiančių dokumentų išdavimo klausimai, o šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kokie dokumentai turi būti pateikti rekonstrukcijos leidimui gauti. Vienas tokių dokumentų, nustatytas ginčui aktualios redakcijos SĮ 23 straipsnio 8 dalies 5 ir 6 punkte – statinio bei žemės sklypo bendraturčių sutikimas.

113.       Kaip jau buvo konstatuota anksčiau šiame sprendime, pagal Rašytinį pritarimą faktiškai buvo vykdomas ne paprastasis remontas, o rekonstrukcija, o pagal Leidimą, be kita ko, vykdyta ir nauja statyba, tačiau šiems statyboms darbams nebuvo pateikti nei Pastato, nei Žemės sklypo bendraturčių sutikimai, todėl nesilaikyta ir minėto reikalavimo pateikti bendraturčių sutikimus ginčo statybai.

114.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad išduodant tiek Rašytinį pritarimą, tiek Leidimą nebuvo pateikti visi privalomi dokumentai, siekiant gauti statybą leidžiančius dokumentus (nepateiktos architektūrinės dalys, techninis žiniaraštis, bendraturčių sutikimai, taip pat nurodytos neteisingos statybų rūšys), todėl egzistuoja pagrindas panaikinti ginčijamus statybą leidžiančius dokumentus.

Dėl padarinių (tiek pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, tiek pagal savavališką statybą) pašalinimo

115.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, taikomi įstatymai, galiojantys padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

116.       Nustačius statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, faktą, spręstinas klausimas dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo būdo parinkimo.

117.       Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju konstatavus pažeistą viešąjį interesą, jis tinkamai bus apgintas pritaikius nurodytą kraštutinę neteisėtų statybų šalinimo priemonę. Be to, kaip minėta, nustatyti imperatyvūs teisės normų pažeidimai, išduodant statybą leidžiančius dokumentus, kurie atitinkamai buvo panaikinti šiuo sprendimu, taip pat byloje nekilo ginčo dėl to (pripažino ir statytoja), jog buvo nukrypta ir nuo patvirtintų projektų sprendinių, t. y. vykdyta ir savavališka statyba (dėl ko surašyti privalomieji nurodymai).

118.       SĮ 32 straipsnyje įtvirtinta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami TPSVPĮ nustatyta tvarka, o 33 straipsnyje reglamentuota statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarka. Toks padarinių šalinimo tvarkų įstatymo straipsniais atskyrimas ir SĮ 32 straipsnyje esanti blanketinė norma, kuri nukreipia į TPSVPĮ taikymą, patvirtina, kad savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniams šalinti taikytinas skirtingas teisinis reglamentavimas.

119.       Pirmiau nurodytų teisės normų atskyrimas, nors pačios savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės yra tapačios, yra svarbus išlaidų už statybos padarinių šalinimą paskirstymo aspektu. Savavališkos statybos padariniai šalinami statytojo lėšomis (tokie padariniai šalinami kitų įstatyme nurodytų asmenų lėšomis tik tais išskirtiniais atvejais, kai nėra aiškus statytojas) (TPSVPĮ 14 straipsnio 1 dalis, 9 dalies 2–5 punktai), o statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (SĮ 33 straipsnio 2 dalies 1-2 punktai). Vadinasi, statytojas tokiais atvejais nebūtinai yra tas asmuo (ar vienintelis asmuo), kurio lėšomis šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai.

120.       Taigi, pagal šią nuostatą neteisėtų statybų atveju pareiga pašalinti jų padarinius tenka statytojui, tačiau padarinių šalinimo išlaidos turi būti atlyginamos visų kaltų asmenų. Kasacinis teismas, aiškindamas minėtą įstatymo normą, yra konstatavęs, kad aptariamoje normoje nedetalizuojama, kokie asmenys gali būti laikomi atsakingais pagal SĮ 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą (aktualios redakcijos SĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą), todėl turi būti vadovaujamasi kitomis minėto įstatymo normomis. SĮ 23 straipsnio 30 dalyje (aktualios redakcijos SĮ 27 straipsnio 24 dalyje) nustatyta, kad bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui; 32 dalyje (aktualios redakcijos 26 dalyje) – kad už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti statinio projektą (jam raštu pritarti) ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Nurodyta nuostata suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tuo atveju, jeigu statybai vykdyti turi būti rengiamas projektas ir išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, ir jie išduoti pažeidžiant jų išdavimo tvarką, tai kaltais asmenimis SĮ 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto (aktualios redakcijos SĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto) prasme bus, be kita ko, už nurodytų dokumentų išdavimą (pritarimą jiems) atsakingi subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013; 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2014; 2015 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2015).

121.       Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės pritaria ieškovo pozicijai, kad statybos padariniai, atsiradę pagal neteisėtai išduotus ir šiuo sprendimu panaikintus statybą leidžiančius dokumentus, šiuo atveju šalinami ir buvusi padėtis atkuriama, sutvarkoma statybvietė kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis – nagrinėjamu atveju atsakovų UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo lėšomis (lygiomis dalimis). Teismas tokią išvadą grindžia tuo, kad atsakovė (statytoja), kaip minėta, nepateikė visų privalomų dokumentų, siekdama gauti statybą leidžiančius dokumentus, klaidingai nurodė statybų rūšis, tuo tarpu institucijos tinkamai neatliko savo pareigų, t. y. Kultūros paveldo departamentas iš esmės tinkamai neįsigilinęs/nepatikrinęs pateiktų projektų, jiems pritarė (tik po statybą leidžiančių dokumentų išdavimo pakeitęs poziciją), o Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai nepatikrinusi jai pateiktų projektų ir kitų susijusių dokumentų neteisėtai išdavė statybą leidžiančius dokumentus, dėl ko statytoja atliko statybos darbus pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus. Pažymėtina, kad nurodyti statybos padariniai privalo būti pašalinti statytojos UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (SĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

122.       Atitinkamai savavališkai atliktų statybos darbų (nukrypstant nuo projektų sprendinių), kurių atsakovė (statytoja) šiuo atveju faktiškai ir neginčijo, padariniai šalintini tuos darbus atlikusios atsakovės UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ lėšomis per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. šalintini šie padariniai – šalintinas tarp pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kolonų išlietas pamatas, plytelių danga, stiklo sienos (blokai), su durimis, ir sutvarkoma statybvietė, atkuriama į buvusią padėtį (TPSVPĮ 14 straipsnio 9 dalies 2, 3, 4 punktai).

123.       Teismas, siekdamas išvengti galimų ginčų ir/ar neaiškumų dėl padarinių šalinimo vykdymo, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia privalo būti pašalinti savavališkos statybos darbų padariniai (kaip minėta, statytojos lėšomis), bei tik juos pašalinus, bet dar likus kitiems statybos padariniams, kurie atsirado vykdžius statybas pagal panaikintus statybą leidžiančius dokumentus, šalintini likę statybos padariniai (bendromis atsakovų lėšomis) ir galiausiai atkuriama buvusi padėtis.

124.       Vadovaujantis TPSVPĮ 15 straipsnio 3 dalimi, Inspekcija šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 16 punkte taip pat nustatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymo darbus pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus bylose, kuriose ieškovai buvo Inspekcija, kiti viešojo administravimo subjektai ar prokuratūra, tačiau nesuteikta teisė atlikti rekonstrukcijos darbus.

125.       Nagrinėjamu atveju Inspekcija, be kita ko, nurodė, kad ji turėtų teisę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą organizuoti tik atraminės sienutės-prieduobės, kuri priskiriama neypatingųjų statinių kategorijai, griovimą; tuo tarpu kitų statybos padarinių Inspekcija negalėtų organizuoti teismo sprendimo vykdymo, kadangi turėtų būti atliekami paprastojo remonto padarinių šalinimas, o tokių darbų įgyvendinti teisės aktai nesuteikia Inspekcijai teisės.

126.       SĮ 2 straipsnio 51 dalyje įtvirtintas statinio griovimo apibrėžimas – tai statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio (jo dalies) konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus).

127.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovė įpareigota nugriauti tiek panaikintų statybą leidžiančių dokumentų, tiek savavališkos statybos pagrindu atsiradusius statybos padarinius – Pastato pirmo aukšto erdvės po kolonomis įstiklinimą, pamato ir grindų įrengimą, atraminės sienutės, laiptų, durų įrengimą. Pagal galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9 punktą, statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad darbai, kai griaunamas ne visas statinys, priskirtini rekonstrukcijos darbams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-687/2016).

128.       TPSVPĮ reglamentuoti subjektai, atsakingi už statybų teisėtumo priežiūrą ir kontrolę, apibrėžtos šių subjektų funkcijos, teisės ir pareigos, kuriomis jie atitinkamai gali pasinaudoti arba kurias privalo vykdyti atlikdami savo funkcijas. Remiantis TPSVPĮ 15 straipsnio 1 dalimi, vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo valstybei atstovauja Inspekcija, kuri statinio ar jo dalies savininko, valdytojo ar naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininko, valdytojo ar naudotojo lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus neįvykdomi teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes (TPSVPĮ 15 straipsnio 3 dalis). Taigi, Inspekcija nėra įgaliota rekonstruoti savavališkai pastatytų statinių, jei statytojas pats nesiima veiksmų savavališkos statybos padariniams šalinti.

129.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neteisėtai įstiklintos erdvės, pamato, laiptų šalinimo darbai taip pat būtų laikomi rekonstrukcijos darbais, nes šalinant neteisėtos statybos padarinius būtų pakeičiami (sumažinami) statinio matmenis (šiuo atveju tūris) iki tokio dydžio, kokie buvo iki atliktos rekonstrukcijos. Tokiu atveju Inspekcijai tektų atlikti ne pastato dalies statinio griovimo darbus, o atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, o, kaip minėta, Inspekcija tokių statybos padarinių šalinti neturi teisės.

130.       CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovą įpareigoja atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, gali tame pačiame sprendime nurodyti, jog atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Minėta, kad šiuo atveju Inspekcija neturi teisės pašalinti pastato rekonstrukcijos padarinių, kadangi tai prieštarautų CPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, Pastato rekonstrukcijos padarinius pašalinti gali tik pati atsakovė (statytoja). Atsižvelgiant į tai, dėl pastato rekonstrukcijos padarinių pašalinimo turi būti taikomos CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios tai, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

131.       Taigi, nagrinėjamu atveju jei atsakovė UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ per teismo nustatytą terminą neįvykdys nustatytų įpareigojimų – nepašalins nurodytų statybos padarinių, atsakovė įpareigotina sumokėti 100 Eur/d. baudą valstybės naudai, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.

132.       Teismas pažymi, kad šiuo atveju iš esmės visi statybos padariniai, kuriuos atsakovė (statytoja) įpareigota pašalinti, faktiškai susiję, todėl, siekiant teismo sprendimo aiškesnio, paprastesnio ir operatyvesnio vykdymo, netikslinga Inspekcijai suteikti teisės dėl atraminės sienutės griovimo/šalinimo (ką pagal teisinį reglamentavimą Inspekcija turėtų kompetenciją atlikti), nustatant būtent statytojai pareigą pašalinti visus neteisėtos statybos padarinius ir atkurti buvusią padėtį, o šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą nevykdant, kaip minėta, statytojai skirtina aukščiau nurodyto dydžio bauda.

Dėl žalos atlyginimo

133.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas, be kita ko, prašo, kad atsakovė UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ atlygintų valstybei (visuomenei) padarytą 10 968,65 Eur žalą (nuostolius) dėl sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės.

134.       NKPAĮ 29 straipsnyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalos nekilnojamajai kultūros vertybei, taip pat jos teritorijoje ar apsaugos zonoje, privalo kiek įmanoma atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kuriuos patiria visuomenė ir valdytojas (1 dalis). Už nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugą atsakinga institucija privalo pasiūlyti žalą padariusiam asmeniui atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos patirtus nuostolius. Jeigu nesutariama, Departamentas teikia ieškinius teismui dėl nekilnojamajai kultūros vertybei padarytos žalos atlyginimo ir nuostolių išieškojimo (2 dalis). Į valstybės patirtus nuostolius gali būti įskaičiuojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos sužalotos kultūros vertybės tvarkybai, negautos pajamos iš turizmo, nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei ugdymo priemonės praradimas, taip pat valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos prarastai ar sužalotai vertybei atskleisti ir jai apsaugoti (3 dalis).

135.       Pagal NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 20 punktą Departamentas nustato sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį. Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarką reglamentuoja Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Departamento direktoriaus 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. Į-315. Pagal Aprašo 3 punktą nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį nustato Departamentas. Departamento teritorinis skyrius, užfiksavęs nekilnojamosios kultūros vertybės sužalojimo atvejį, apie tai raštu nedelsiant informuoja Departamento Kontrolės skyrių ir jam be kitų 3 punkte nurodytų dokumentų pateikia pasiūlymą dėl Komisijos sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti narių personalinės sudėties (Aprašo 3.4 papunktis). Pagal Aprašo 4 punktą Komisija sudaroma Departamento direktoriaus įsakymu. Pagal Aprašo 5 punktą Komisija savo išvadas įformina akte, kuriame nurodoma: žala, padaryta nekilnojamajai kultūros vertybei (atskirai nurodant sužalotas ar sunaikintas vertingąsias savybes ar elementus), ir nuostolių dydis (5.5 papunktis); žalos padarymo aplinkybės, būdas ir laikas (5.6 papunktis); neteisėtais veiksmais padarę žalą juridiniai ar fiziniai asmenys (jeigu šie asmenys nustatyti) (5.7 papunktis); siūlomas sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimo būdas, darbų apimtys (jeigu galima atkurti iki sužalojimo buvusią nekilnojamosios kultūros vertybės būklę) (5.8 papunktis). Komisijai nusprendus, kad iki sužalojimo buvusios nekilnojamosios kultūros vertybės būklės atkūrimas yra negalimas, Komisijos akte gali būti nurodomi siūlomi išlikusių sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės dalių neatidėliotini saugojimo darbai, numatyti Apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-607. Vadovaujantis Aprašo 7 punktu, Komisijos aktą pasirašo visi Komisijos nariai. Komisijos narys turi teisę pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie akto. Aprašo 7 punktas taip pat numato, jog Komisijos aktą turi patvirtinti Departamento direktorius. Pagal Aprašo 7 punktą Departamento direktoriui patvirtinus Komisijos aktą, Departamento teritorinis skyrius, kurio veiklos teritorijoje yra nekilnojamoji kultūros vertybė, raštu pasiūlo žalą padariusiam asmeniui atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos patirtus nuostolius. Jeigu nesutariama, apie tai raštu informuojamas Departamentas, kuris sprendžia dėl ieškinio teismui dėl nekilnojamajai kultūros vertybei padarytos žalos atlyginimo ir nuostolių išieškojimo teikimo.

136.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kultūros paveldo departamento direktorius 2021 m. vasario 8 d. priėmė įsakymą Nr. Į-41 Dėl sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės – pastatų komplekso administracinio pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 15904), (duomenys neskelbtini), atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo komisijos sudarymo, kurio pagrindu sudaryta atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo komisija. Minėta komisija 2021 m. balandžio 12 d. aktu Nr. RG-5 (patikslintu), kurį patvirtino Kultūros paveldo departamento direktorius, pateikė savo išvadas ir paskaičiuotą nuostolių dydį – 10 968,65 Eur, kurį sudaro 9 523,91 Eur nuostolių dydis, patirtas dėl to, jog savavališkai atliktais tvarkomaisiais statybos darbais buvo sužalota Pastato vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma; taip pat 1 444,74 Eur nuostolių dydis, patirtas praradus nepažinto mokslinio duomenų šaltinį.

137.       Pažymėtina, kad 9 523,91 Eur nuostolių dydis, kaip patvirtino ir liudytojos teismo posėdžio metu, buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į tai, jog visi statybų padariniai būtų pašalinti ir viskas grąžinta į buvusią iki statybos padėtį, t. y. paskaičiuotos dangos (ir jos pagrindo) išardymo išlaidos, šaligatvio remonto ir metalinių nevarstomų langų blokų demontavimo išlaidos. Kita vertus, nei komisijos išvadoje, nei bylos nagrinėjimo metu Kultūros paveldo departamentas (ar ieškovas) nenurodė, kad ši suma bus iš tikrųjų panaudota būtent Pastato ir jo aplinkos tvarkybai, priešingai, iš esmės pripažino, jog iš atsakovės (statytojos) priteistinos lėšos nebūtų skirtos konkrečiam kultūros paveldo objektui atkurti, bet būtų patekę į bendrą biudžetą.

138.       Kasacinis teismas savo praktikoje jau vertino NKPAĮ 29 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, juo įstatymo leidėjo siekiamus tikslus, ir yra pasisakęs, kad situacija, kai prašoma priteisti nuostolius, kurie apskaičiuoti kaip darbų, reikalingų atkurti iki sužalojimo buvusią būklę, kaina, nurodant, kad ši suma nebus panaudota konkretaus sužaloto objekto tvarkybai, neprašant atkurti iki sužalojimo buvusios būklės, neatitinka NKPAĮ 29 straipsnio reikalavimų ir žalos atlyginimu siekiamų tikslų, nes tokiu atveju nei bus atkurta iki sužalojimo buvusi būklė, nei patirta biudžeto išlaidų sužaloto objekto tvarkybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-313/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-31-516/2018).

139.       Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad reikalavimas priteisti nuostolius, kurie apskaičiuoti kaip darbų, reikalingų atkurti iki sužalojimo buvusią būklę, kaina, nurodant, kad priteista suma nebus panaudota to konkretaus sužaloto objekto tvarkybai, tuo labiau šiuo sprendimu įpareigojant atsakingus asmenis pašalinti statybos padarinius ir atkurti iki sužalojimo buvusią būklę, neatitinka NKPAĮ 29 straipsnio reikalavimų ir žalos atlyginimu siekiamų tikslų. Taigi, ieškovo reikalavimas dėl 9 523,91 Eur nuostolių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

140.       Kita vertus, teismas laiko pagrįstu reikalavimą dėl 1 444,74 Eur nuostolių, patirtų praradus nepažinto mokslinio duomenų šaltinį, priteisimo iš statytojos. Pažymėtina, kad 2017 m. sausio 6 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akte Nr. 06-03, be kita ko, buvo nurodyta, kad atliekant žemės darbus, darbų vykdymo metu privalo dalyvauti atitinkamą kvalifikaciją turintis archeologas arba prieš darbų pradžią, darbų vykdymo zonoje, būtina atlikti archeologinius tyrimus. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ neįrodė, kad šios sąlygos buvo įvykdytos, t. y. kad darbų vykdymo metu dalyvavo atitinkamą kvalifikaciją turintis archeologas arba prieš darbų pradžią, darbų vykdymo zonoje, buvo atlikti archeologiniai tyrimai (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovės (statytojos) argumentai, kad ji vėliau netoli ginčo vietos atliko archeologinius žvalgymus, nepaneigia atsakovės atsakomybės už nustatytų įsipareigojimų neįvykdymą, dėl ko, teismo vertinimu, buvo prarastas nepažintas mokslinis duomenų šaltinis.

141.       Taigi, kadangi būtent dėl neteisėtų atsakovės (statytojos) veiksmų negrįžtamai prarastas mokslinių duomenų šaltinis, valstybė prarado galimybę atlikti tyrimus mokslinio pažinimo tikslu, todėl ieškovo reikalavimas dėl 1 444,74 Eur žalos priteisimo valstybei iš atsakovės UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ laikytinas pagrįstas ir tenkintinas.

142.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

143.       CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kita vertus, nei ieškovas, nei atsakovai, nei tretieji asmenys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos byloje dalyvaujantiems asmenims nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

144.       Kadangi ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), iš atsakovės UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ priteistina 32 Eur žyminio mokesčio (už tenkintą turtinį reikalavimą) ir 55,33 Eur žyminio mokesčio (minėtai atsakovei tenkanti dalis – 83 Eur x 2 (reikalavimų skaičius) / 3 (atsakovų skaičius)) už neturtinius reikalavimus (dėl statybą leidžiančių dokumentų ginčijimo); bendrai – 87,33 Eur. Iš kitų atsakovų – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo departamento, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes nurodytos atsakovės atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas)

145.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi padalinant jas šalims proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų daliai, neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. išduotą rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-140820-00886 ir 2017 m. vasario 7 d. išduotą leidimą Nr. LSPR-01-170207-00008.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, j. a. k. 122593433, savo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, j. a. k. 188692688, lėšomis (lygiomis dalimis) per 3 (tris) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinius, t. y. nugriauti (pašalinti) visus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. išduotą rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-140820-00886 ir 2017 m. vasario 7 d. išduotą leidimą Nr. LSPR-01-170207-00008 atliktus darbus ir atstatyti (atkurti) buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, j. a. k. 122593433, savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkai atliktus darbus, statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, t. y. nugriauti (pašalinti) tarp pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kolonų išlietą pamatą, plytelių dangą, stiklo sienas (blokus), su durimis, ir sutvarkyti statybvietę, atstatyti (atkurti) į buvusią padėtį.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, j. a. k. 122593433, neįvykdžius šiuo teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų (pašalinti statybos padarinius) per nustatytą terminą, įpareigoti atsakovę mokėti 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai, pasibaigimo valstybės naudai. Nurodyta bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6804.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, j. a. k. 122593433, valstybei 1 444,74 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 74 ct) žalą; šią sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 7290.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, j. a. k. 122593433, valstybei 87,33 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                       Pavel Liubkevič