Civilinė byla Nr. e2S-599-739/2022
Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00565-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.1.1.1..; 3.3.2.3; 3.3.2.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 3 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Vaibutas“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. liepos 20 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. eL2-4332-277/2022 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ratuva“ pareiškimą dėl skolos, palūkanų, kitų išlaidų priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Vaibutas“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ratuva“ padavė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės 174240 Eur skolą, 5804,82 Eur palūkanas, 40 Eur kitas išlaidas, aštuonių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 628 Eur bylinėjimosi išlaidas ir reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, o jo nesant ar nepakankant – piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, areštą 174240 Eur sumai.
2. Nurodė, kad pagal 2013 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį uždaroji akcinė bendrovė „Vaibutas“ skolinga 174240 Eur. Kreditorei prašant, skolininkė nepateikė prievolių įvykdymo užtikrinimo, todėl kreditorė paskolos sutartį nutraukė ir pareikalavo iki 2022 m. vasario 11 d. grąžinti paskolą. 2022 m. vasario 9 d. skolininkė pateikė prašymą dėl skolos mokėjimo grafiko patvirtinimo ir nurodė, kad skolos suma gana reikšminga, ją grąžinti vienu kartu įmonei sudėtinga, bet kreditorė grafiko nepatvirtino.
3. Pažymėjo, kad pagal areštų registro duomenis Valstybinė mokesčių inspekcija 2022 m. balandžio 12 d. taikė areštą uždarosios akcinės bendrovės „Vaibutas“ turtui, prieš tai nutraukus mokestinės paskolos sutartį. Ši sutartis nutraukta paaiškėjus, kad skolininkė įvykdžiusi keletą turto perleidimo sandorių su kreditoriais neatsiskaito. Be to, manė, kad skolininkei prašoma priteisti suma yra didelė. Skolininkė nevykdo įsipareigojimų ir negrąžina paskolos, skolininkė piktybiškai vengia vykdyti sutartinę prievolę, yra nesąžininga ir gali būti, kad jau neturi ne tik turto, bet ir piniginių lėšų atsiskaitymui su kreditore, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2022 m. liepos 20 d. nutartimi prašymą patenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Vaibutas“ nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar nepakankant – piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkei ir esančių pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, areštą 174240 Eur sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Leido skolininkei areštuotomis lėšomis atlikti tokias operacijas: 1) atsiskaityti su kreditore UAB „Ratuva“; 2) mokėti darbo užmokestį, neviršijant MMA vienam darbuotojui; 3) mokėti mokesčius į Valstybinio socialinio draudimo fondą; 4) mokėti į valstybės biudžetą nuo darbo užmokesčio apskaičiuojamą gyventojų pajamų mokesti; 5) mokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį; 6) mokėti mokestį į Garantinį fondą.
5. Nutartyje teismas nurodė, kad geruoju skolininkė skolos nesumoka, o 174240 Eur suma pakankamai didelė. Taip pat nurodė, kad teismas neturi duomenų, jog skolininkės turtinė padėtis iki 2022 m. liepos 20 d. pasikeitė ir yra gera, todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkina, nes yra pagrindas manyti, kad jų nesiėmus teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Vaibutas“ prašo panaikinti 2022 m. liepos 20 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. eL2-4332-277/2022 ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6.1. Apeliantės teigimu, vien tik vengimas (kreditorės teigimu) atsiskaityti neįrodo atsakovės siekio išvengti šioje byloje priimtino teismo sprendimo vykdymo. Pareiškėja prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones negrindžia skolininkės nesąžiningumu, susijusiu būtent su siekiu išvengti jai tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymo ar su poveikio savo turtui darymu, turtą sumažinant, apsunkinant ir pan.
6.2. Teigia, kad kreditorė nepateikė jokių konkrečių duomenų (informacijos) apie skolininkės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu – turto slėpimą, perleidimą kitiems asmenims bet kokia forma ir pan., o kreditorės nurodomos ir detaliai analizuojamos aplinkybės apie skolininkės vengimą atsiskaityti su kreditore, taip pat neatsiskaitymą su kitais kreditoriais, nepagrindžia skolininkės sąmoningo siekio sumažinti savo turimo turto masę ir taip išvengti būsimo galbūt pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
6.3. Pasak apeliantės, ji teikia viešai prieinamus duomenis (finansinė atskaitomybė už 2021 metus), kurie patvirtina, kad skolininkė turėjo turto už daugiau nei 3 000 000 Eur, finansiniai metai buvo užbaigti su 88 167 Eur pelnu, todėl nenustačius skolininkės siekio pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo pagal teismo sprendimą, nebuvo pagrindo spręsti ir apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui
7. Atsiliepime į skolininkės atskirąjį skundą pareiškėja prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
7.1. Teigia, kad 2022 m. balandžio 11 d. antstolis A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0010/22/00486 taip pat areštavo skolininkės turtą, turto arešto mastas – 10509,93 Eur, be to, pagal A. G. autotransporto įmonės pareiškimą skolininkės turtas civilinėje byloje Nr. eL2‑4275‑277/2022 buvo taip pat areštuotas, UAB „Vaibutas“ skola šiai kreditorei yra 1 184 934,51 Eur. Pareiškėjai taip pat yra žinoma, kad 2022 m. liepos 18 d. Utenos apylinkės teismas Zarasų rūmai priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš UAB „Vaibutas“ yra priteista 130 680,00 Eur skola UAB „Babruna“ naudai.
7.2. Taip pat teigia, kad iš turto arešto akto matyti, jog šiuo metu skolininkė turi nekilnojamojo turto, kurio vertė – 171 240 Eur, UAB „Memel logistics“ akcijas, kurių nominali vertė, sprendžiant iš įstatinio kapitalo yra 721 104,00 Eur, ir trisdešimt vieną transporto priemonę, kurių dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Paaiškina, kad tikėtini duomenys apie galimą skolininkės nesąžiningumą nustatyti VMI prie FM 2022 m. vasario 8 d. sprendime nutraukti mokestinės paskolos sutartį. Minėta valstybinė institucija priėmė sprendimą todėl, kad mokesčių mokėtojas nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų, dalį turto perleido tretiesiems asmenimis, todėl yra rizika, kad bendrovė jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo klausimas. Pareiškėja savo prašymą grindė turimais duomenimis, kad skolininkė yra perleidusi dalį savo turto, kad turi daug įsipareigojimų kitiems kreditoriams, todėl manė, jog teismo sprendimo įvykdymui kylą reali grėsmė. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinio suma atsakovei, kurios turtinė padėtis galimai nėra gera, yra pakankamai didelė, laikė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas.
10. Skolininkė, pateikusi atskirąjį skundą, nurodo, kad teismas, nuspręsdamas taikytis laikinąsias apsaugos priemones, nenustatė skolininkės nesąžiningumo, susijusio su siekiu išvengti jai tikėtinai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo ar su poveikio savo turtui darymu, turtą sumažinant, apsunkinant ir pan.
11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą (pirmoji sąlyga) ir jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų apskritai negalimas (antroji sąlyga) (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
12. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantė klausimo dėl ieškinio pagrįstumo nekelia, be to, bylos duomenys patvirtina, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2022 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kurios pirmame punkte šalys sutarė, jog skolininkė sumokės 174240,00 Eur skolą ieškovei per 12 mėnesių, mokėdama po 14520 Eur per mėnesį.
Taigi bylos aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėja UAB „Ratuva“ skolininkei UAB „Vaibutas“ pareiškė pagrįstą reikalavimą dėl 174240 Eur skolos ir kitų su tuo susijusių reikalavimų priteisimo. 13. Vertinant antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, buvimą ar nebuvimą, svarbu atsižvelgti į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra užkirsti kelią aplinkybėms, kurios galėtų susidaryti dėl nesąžiningo asmens, kuriam teisme yra pareikšti atitinkami reikalavimai, elgesio. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, kai turimi faktiniai duomenys patvirtina tokio elgesio tikimybę.
14. Byloje nustatyta, kad pareiškėja pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo grėsmę teismo sprendimo įvykdymui grindė ne tik didele skolininkei ieškinio reikalavimų suma, bet ir tuo, kad skolininkė turi daug įsipareigojimų kitiems kreditoriams, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, areštuodama skolininkės turtą, nurodė, kad skolininkė yra perleidusi turto tretiesiems asmenims.
15. Kaip teisingai atskirajame skunde nurodo apeliantė, teismų praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo srityje keitėsi, šiuo metu teismai pasisako, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra konservacinė, skirta užkardyti nesąžiningą elgesį, o ne kaupiamoji (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-793-464/2021). Tai reiškia, kad turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas, jeigu toks sprendimas būtų priimtas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).
16. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad nustatęs, jog ieškinio suma yra didelė, kad nėra duomenų, jog atsakovės turtinė padėtis būtų gera, teismas iš esmės pritaikė kaupiamojo pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones.
17. Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėja, argumentuodama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, kad viešuosiuose registruose yra duomenys (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos taikytas turto areštas), jog skolininkė perleido tam tikrą turtą tretiesiems asmens, šiems savo argumentams pagrįsti kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones neteikė jokių nurodytas aplinkybes (apie galimai sudarytus sandorius, perleistą nekilnojamąjį turtą, jo vertę ir pan.) patvirtinančių rašytinių įrodymų. Priešingai, iš duomenų apie skolininkės finansinę atskaitomybę matyti, kad skolininkės turto apimtis 2021 m., palyginus su 2020 m., kito nedaug ir toks pokytis nesudaro pagrindo spręsti apie skolininkės nesąžiningumą siekiant perleisti ar nuslėpti turtą.
18. Be to, vertinant laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumą atskirojo skundo nagrinėjimo metu, svarbu tai, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtintos tarp šalių sudarytos taikos sutarties trečiame punkte šalys sutarė, jog „Skolininkė uždaroji akcinė bendrovė „Vaibutas“, juridinio asmens kodas 300995538, adresas: Palangoje, Plytų g. 53-6, per 10 dienų nuo šios taikos sutarties pasirašymo dienos, bet ne vėliau kaip iki šios taikos sutarties pateikimo teismui tvirtinti dienos, privalo šios prievolės įvykdymo užtikrinimui Kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „RATUVA“, juridinio asmens kodas: 140724215, buveinės adresas: Dubysos g. 60A, LT–94107 Klaipėda, naudai įkeisti: žemės sklypą su statiniais, unikalus Nr. 5530-0002-0003, Pastatą – Automobilių techninio aptarnavimo postą, unikalus Nr. 4400-1160-6800, Kitus inžinerinius statinius – Krovinių automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. 4400-0442-3210, (toliau vadinamas – nekilnojamas turtas), esantis Klaipėdos r. sav., Sendvario sen., Dirvupių k., Pramonės g. 4.“. Kartu su taikos sutartimi teismui buvo pateikta ir 2022 m. spalio 4 d. sutartinės paprastosios hipotekos sutartis, kuria užtikrintas pareiškėjos reikalavimų pagal taikos sutartį civilinėje byloje Nr. eL2‑4332‑277/2022 įvykdymas. Šios aplinkybės tuo pačiu paneigia ir pareiškėjos argumentus dėl skolininkės nesąžiningumo, siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo.
19. Skundžiamoje nutartyje nurodytas ieškinio sumos kriterijus būtų reikšmingas tik pateikus konkrečius duomenis ar įrodymus apie kitos šalies nesąžiningą elgesį, atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Šiuo atveju tiek pareiškėjos, tiek pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, neįrodo apeliantės veiksmų, nukreiptų į jos turto masės / vertės sumažinimą ar slėpimą, turint tikslą išvengti būsimo šioje byloje teismo sprendimo įvykdymo.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad šioje konkrečioje byloje nebuvo pateikta skolininkės nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į sąmoningą siekį išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, patvirtinančių įrodymų, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui laikė didelę ieškinio sumą, taip nukrypdamas nuo teismų suformuotos praktikos tokiose bylose bei netinkamai aiškindamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį, kuri, kaip jau minėta, yra skirta užkardyti nesąžiningą kitos šalies elgesį.
21. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė civilinį procesą reglamentuojančias normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl apeliantės atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. liepos 20 d. nutartis naikintina, o klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
22. Kadangi Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtintos tarp šalių sudarytos taikos sutarties aštuntame punkte šalys sutarė, kad skolininkė pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jų atlyginimo iš kreditorės nereikalauja, apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos už žyminį mokestį apeliantei iš UAB „Ratuva“ nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Ratuva“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Teisėja Dalia Pranckienė