Baudžiamoji byla Nr. 1-1644-1057/2020

                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19214-2020-4

                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10; 1.2.14.1.3 

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,

sekretoriaujant Katažynai Grinevič,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei,

kaltinamajam V. G., jo gynėjai advokatei Anai Grinevič,

nukentėjusiajam E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)  , Vilnius, LR pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs(duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas:

1) 2018-06-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal LR BK 178 str. 2 d., paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, neatlygintinai išdirbti 80 val. per paskirtą laisvės apribojimo laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2018-09-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal LR BK 187 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė - 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 val. visuomenės labui; 2019-01-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis ir 65 str. 1 d. 3 p. pagal 2018-09-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrintti su 2018-06-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė - 9 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, neatlygintinai išdirbti 80 val. per paskirtą laisvės apribojimo laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) 2019-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė - 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra; 2019-04-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, pagal 2019-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2019-01-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir paskirta galutinė bausmė - 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslui ar sveikatos priežiūra, neatlygintinai išdirbti 80 val. per paskirtą laisvės apribojimo laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei atlyginti nusikalstama veika padarytą tyrtinę žalą 397,03 Eur;

4) 2019-06-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 182 str. 1 d., paskirta galutinė subendrinta su 2019-04-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant tęsti darbą, jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra, neatlygintinai išdirbti 40 val. per paskirtą laisvės apribojimo laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 6 mėn. atlyginti šiuo nuosprendžiu priteistą 383,51 Eur turtinę žalą bei ankstesniais nuosprendžiais priteistą 397,03 Eur turtinę žalą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje,  

Teismas

n u s t a t ė :

V. G.

Šiais savo veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. G. parodė, kad stovėjo prie laiptinės, gegužės 14 d. vakare, kieme, (duomenys neskelbtini). Išmušė veidrodėlį su koja, vėliau išėjo E. ir klausė, ką jis padarė. Norėjo su juo pasikalbėti, o jis pasakė, kad eitų namo. Nuėjo namo. Sėdėjo bute, vėliau paėmė stiklainį, numetė jam į duris ir nubėgo namo. Atvažiavo policija, bet durų neatidarė. Taip padarė, nes buvo girtas. E.– kaimynas. Nežinojo kieno automobilis, tik matė automobilius. V. E. išėjo ir paklausė, kodėl jo automobilį laužo. Pamena tik, kad veidrodėlį išmušė. Kiek kartų spardė, nepamena, bet sutinka, kiek nurodyta. Nepamena, kad trankė, bet jeigu parašyta, tai taip ir buvo. Apgadinimų nematė. Su byla susipažino. Metė paprastą stiklainį iš savo buto į E. duris. E. išbėgo, o jis nubėgo namo, durų neatidarinėjo. Atrodo durys liko sveikos, bet jei yra nuotrauka, reiškia apgadinimai liko. Buvo girtas. Savo veiksmus vertina blogai. Gailisi. Kitą dieną norėjo atsiprašyti, bet niekas durų neatidarė. Nenori gerti, visos problemos per alkoholį. Planuoja susirasti darbą, specialybės neturi. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad su nukentėjusiuoju santykiai apie metus laiko buvo geri. Geria alkoholį, gyvena su tėvu. Nori įsidarbinti „(duomenys neskelbtini)“, ten draugas dirba, dezinfekuoja automobilius. Planuoja pabaigti dvyliktą klasę. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo. Parodė, kad baudą turės iš ko sumokėti, viešuosius darbus visus atliko. Geriau būtų viešieji darbai nei areštas. Anksčiau atliekant viešuosius darbus viskas vyko sklandžiai. Sutinka atlikti viešuosius darbus.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. G. parodė, kad į psichiatro ir narkologo įskaitas neįrašytas, galvos traumų neturėjo. Jis visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet dėl girtumo prastai prisimena 2020-05-14 įvykio aplinkybes. Alkoholį vartojo kartu su savo draugu A., pavardės neprisimena, vėliau prie jų prisijungė jo draugas A. L., bet pastarasis alkoholio nevartojo. Jis išgėrė apie 4 litrus alaus. Prisimena, kad eidamas namo spyrė į automobilio veidrodėlį, koks tai buvo automobilis - neprisimena, jokio konkretaus automobilio nesirinko, spyrė į atsitiktinio automobilio veidrodėlį. Pamena, kad nurodytą dieną kieme kalbėjo su savo kaimynu E., pastarasis klausė, kodėl jis spyrė į jo automobilį, tuomet suprato, kad spyrė į E. automobilį. Kaip apgadino E. buto duris mesdamas į jas stiklainį, tiksliai neprisimena dėl girtumo. Apie jo 2020-05-14 veiksmus, t. y. kaip jis spyrė į automobilį bei metė stiklainį į kaimyno E. duris, papasakojo jo draugas A. L., nes jis viską matė. Savo draugu pasitiki, jis negalėtų meluoti. 2020-05-14 padaugino alkoholio, nekontroliavo savo elgesio, negali paaiškinti dėl kokių priežasčių taip pasielgė, niekam nenorėjo keršyti ar tyčia kenkti, nėra prieš nieką nusistatęs, ant savo kaimyno E. dėl nieko nepyksta. Labai gailisi dėl savo veiksmų ir žada atlyginti žalą, kurią padarė E., tačiau šiuo metu yra bedarbis, žalą galės atlyginti tik įsidarbinęs. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas pagreitinto proceso tvarka (b. l. 80-81 ).

Kadangi V. G., po pareiškimo paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Teisiamojo posėdžio metu tik dėl civilinio ieškinio apklaustas nukentėjusysis E. P. parodė, kad 440 eurų tai žala už duris, veidrodėlį ir darbus, kurie buvo atlikti. Pirma suma, kur yra 310 eurų – kad pradėti ikiteisminį tyrimą policijoje, surenkama medžiaga. Joje yra surašoma preliminari suma būtent apgadintų medžiagų, o atliktų darbų kaina nesiskaičiuoja. Todėl ir yra ta suma – 310 eurų, o 440 eurų tai kai civilinį ieškinį paduodant, tai ten įsiskaičiuoja ir atliktų darbų kaina, todėl tokia suma ir gavosi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. P. parodė, kad 2020-05-14 apie 18.40 val. laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) Vilnius, per langą pamatė, kad lauke tarp automobilių blaškosi jo kaimynas V. G.. Nusileidęs išgirdo, kad veikia jam priklausančio automobilio „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), signalizacija. V. G. buvo girtas, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. J. V. G. pasiūlė eiti į namus, kad neprisidarytų daugiau problemų, pastarasis atsakė, kad tai ne jo reikalas. T. V. G. du kartus spyrė dešine koja į jo automobilio kairės pusės šoninį veidrodėlį ir taip sugadino veidrodėlį bei jį užlenkdamas subraižė kairės pusės priekines automobilio dureles, kurių bendra vertė 140 Eur.Automobilio kairės pusės veidrodėlio rėmas po V. G. suduotų smūgių koja, buvo subraižytas, neveikė į rėmą įmontuota kairiojo posūkio lemputė bei veidrodėlio stikloreguliatorius, veidrodėlis buvo netinkamas naudoti, jį reikėjo keisti.Tuomet jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu, V. G. pasišalino, kai atvyko policijos pareigūnai, nuėjus į V. G. butą, esantį(duomenys neskelbtini), Vilnius, niekas durų neatidarė. Pareigūnams išvykus, jis grįžo į savo butą ir netrukus išgirdo stiprų smūgį į buto duris, staiga atidaręs duris pamatė kaip kaimynas V. G. nubėgo į savo butą. Prie jo buto durų ir ant laiptų buvo pažirusios stiklo šukės. Jis vėl paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Po mesto į duris stiklainio durų plokštė 100 Eur vertės buvo apgadinta. Viso nusikaltimu jam padaryta 440 Eur turtinė žala, į kurią įeina veidrodėlio, durų plokštės vertė bei atsatomieji darbai (b. l. 36-39;41-42 ).

Papildomai dėl padarytos žalos ir priklausančio turto sugadinimo E. P. 2020-05-14 parodė, kad automobilio Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės veidrodėlio rėmas po V. G. suduotų smūgių koja buvo subraižytas, nebeveikė į rėmą įmontuota kairiojo posūkio lemputė bei veidrodėlio stiklo reguliatorius, visas kairės pusės automobilio veidrodis (kartui su rėmu) dėl to toliau nebebuvo tinkamas naudoti ir turėjo būti pakeistas nauju. Papildomai parodė, kad kuomet V. G. sudavė vieną iš smūgių į automobilio veidrodžio rėmą, rėmas užsilenkė, tuo subraižė kairės pusės priekines automobilio duris. Papildomai parodė, kad iš viso dėl V. G. 2020-05-14 veiksmų sugadinto automobilio veidrodžio rėmo, subraižytų automobilio durų bei apgadintų buto, kuriame gyvena durų (jų plokštės, kuri dėl V. G. mesto stiklainio buvo įdaužta) padaryta 440 eurų turtinė žala, dėl to patikslins pareiškimą dėl civilinio ieškinio (b. l. 41-42 ).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. parodė, kad 2020-05-14 tikslaus laiko neprisimena jo draugas V. G. pasiūlė susitikti, jis sutiko ir jie, t. y. jis, V. G. ir A., pavardės nežino, susitiko miškelyje, netoli V. namų. V. su A. gėrė alkoholį, jis negėrė. Maždaug po valandos ėjo pas V. į namus, jis ėjo gerokai priekyje, kai išgirdo garsą lyg kažkas lūžtų, atsisukęs pamatė kaip V. spyrė į tamsios spalvos automobilio kairės pusės veidrodėlį. Tuoj po to iš namo, esančio(duomenys neskelbtini), Vilnius, išėjo vaikinas vardu E., pastarąjį pažįsta, nes žino, kad tarp V. ir E. buvo kažkokių nesutarimų. E. išnešė šiukšles, o V. vėl priėjęs prie nurodyto automobilio dar kartą spyrė į kairį veidrodėlį. Jis bandė draugą sudrausminti, bet jo neklausė, nes buvo girtas ir elgėsi neadekvačiai.V. G. nuėjo į namus, jis kurį laiką buvo kieme, bet V. paskambino ir jis nuėjo pas jį į butą. V. G. jam pasakojo apie nesutarimus su kaimynu E., po to pasiėmęs stklainį išėjo į laiptinę ir girdėjo kaip kyla laiptais į viršų. Netrukus išgirdo dūžtančio stiklo garsą ir atbėgantį V., pastarasis užsirakino. Po to į V. buto duris skambino, girdėjosi, žmonių garsai, bet jis jų neįleido (b. l. 55-57  )

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, matyti apgadinta nurodyto buto durų plokštė, bei aikštelėje automobilio „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės veidrodėlis bei kairės pusės priekinės durelės, visa tai fiksuota ir fotonuotraukose (b. l.16-31).

Iš VšĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas E. P. (b. l. 52 ).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 3 dalį

Šioje byloje kaltinamajam yra inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla tam kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti (kilti). 

Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu neginčijo jam pareikšto kaltinimo ir visiškai pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis pripažino, jog 2020-05-14 spyrė į nukentėjusiajam priklausančio automobilio veidrodėlį, jį subraižė, sugadino kairiojo posūkio lemputę ir veidrodėlio stiklo reguliatorių bei užlenkus veidrodėlį subraižė kairės pusės priekines automobilio dureles, taip pat paėmęs stiklainį jį metė į nukentėjusiojo buto duris ir jas apgadino. Kaltinamojo kaltę pagrindžia ir liudytojo parodymai bei kita byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Liudytojas A. L. patvirtino, kad einant pas kaltinamąjį į namus, išgirdo garsą lyg kažkas lūžtų, atsisukęs pamatė kaip V. spyrė į tamsios spalvos automobilio kairės pusės veidrodėlį. Liudytojas taip pat patvirtino, kad kaltinamasis pasiėmęs stklainį išėjo į laiptinę ir girdėjo kaip kyla laiptais į viršų. Netrukus išgirdo dūžtančio stiklo garsą ir atbėgantį V., po ko jis užsirakino duris.

Taigi, teismas konstatuoja, jog V. G. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis padarė BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

V. G. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nes sugadinto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą teismas gali skirti viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą. Skirdamas konkrečią bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. V. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų. Nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, veika baigta. V. G. asmenybę apibūdina tai, kad jis teistas (b. l.61-68   ), įskaitant ir už BK 187 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, administracine tvarka baustas (b. l. 58-59  ), nedirbantis. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). To prašė ir valstybinis kaltintojas.

Įvertinus tai, kad V. G. nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio ir pajamų neturi,  anksčiau ne kartą teistas, paskiriant jam švelnesnes viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes,  nagrinėjamu atveju V. G. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, skirtina 45 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytą nusikalstamą veiką, tik arešto  bausmė ir tik tokio dydžio atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nėra pagrindo teigti, jog tokios rūšies ir dydžio  bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Kadangi V. G. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, paskirtą šiuo nuosprendžiu bausmę iš dalies subendrinti su 2019-06-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (56 dienomis) ir paskirti subendrintą 45 parų arešto bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Šioje byloje nukentėjusysis E. P. yra pareiškęs civilinį ieškinį padarytai 440 eurų turtinei žalai atlyginti (b. l.44 ). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad E. P. patirta 440 eurų turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo V. G. nusikalstamais veiksmais (51-53). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo V. G. E. P. naudai priteistina 440 eurų turtinė žala.

Kiti procesiniai klausimai

Byloje proceso išlaidų nėra.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75-76) įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, 432 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pripažinti V. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir  skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą šiuo nuosprendžiu bausmę iš dalies subendrinti su 2019-06-20   Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi  ir skirti jam galutinę 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią V. G. skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Nukentėjusiojo E. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. G. priteisti E. P. 440 eurus turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti -  įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

 Išaiškinti V. G., kad:

 jis ne vėliau kaip per septynias dienas po šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus.

Nuteistasis arešto bausme, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam arešto bausme per septynias dienas po šios teismo nutarties įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Evelina Petraitienė

Nuorašas tikras: