Procesinio sprendimo kategorijos
1.2.18.10.,
2.1.7.4.4., 2.6.8. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2008 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko
Olego Fedosiuko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo
posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo
V. N. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės
teismo 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. N.
nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222
straipsnio 1 dalį areštu penkiasdešimt dviem paroms. Pritaikius BK 75
straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 7 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.
VIII-1968 redakcija), bausmės vykdymas
atidėtas vieneriems metams, įpareigojant V. N. be institucijos,
prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.
Skundžiama ir Šiaulių
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21
d. nutartis, kuria Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d.
nuosprendis pakeistas, nustatant, kad neteisėtai išmokėti atlyginimai sudaro
5332,50 Lt sumą, o nepagrįstai išmokėti komandiruotpinigiai sudaro 10 877,50 Lt
sumą. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
Šiaulių miesto
apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu V. N. nuteistas už tai,
kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to
nebuvo negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo
dydžio, būtent:
būdamas UAB „Pramoninės konstrukcijos“, registruotos Šiaulių mieste, Serbentų
g. 222, įmonės kodas 4587819 (registracijos Nr. AB 03-19), administracijos
vadovas – direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės
apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės
apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, 2003 metų rugsėjo
ir spalio mėnesiais, išmokėdamas bendrovės darbuotojams 9652,50 Lt darbo
užmokesčio, neįformino jo apskaitos dokumentais, t. y. neišrašė atlyginimų
mokėjimo žiniaraščių bei kasos išlaidų orderių ir neužfiksavo bendrovės
buhalterinėje apskaitoje;
pažeisdamas 1996 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimo Nr. 120 „Dėl tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos
teritorijoje“ (2003 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.
135 redakcija) l punktą, pagal kurį tarnybine komandiruote laikomas darbuotojo
išvykimas tam tikram laikui įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo ar jo
įgalioto asmens siuntimu atlikti numatytomis sąlygomis tarnybinį pavedimą ne
nuolatinėje darbo vietoje, nuo 2003 m. kovo 26 d. iki lapkričio 25 d.
surašydamas įsakymus „Dėl darbuotojų siuntimo į komandiruotę" ir
žinodamas, kad jie į komandiruotes realiai nevyks, bei savo parašu
patvirtindamas atlyginimų (komandiruočių) išmokėjimo žiniaraščius tariamai
buvusiems komandiruotėse bendrovės darbuotojams, nepagrįstai išmokėjo 13 520 Lt
komandiruotpinigių; taip V. N. 2003 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais,
pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio l punktą, kuriame
nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti
apskaitos dokumentais, 16 straipsnį, kuriame nurodoma, kad ūkinių operacijų ir
ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, bei nuo 2003 m.
kovo 26 d. iki lapkričio 25 d. įmonės darbuotojams nepagrįstai išmokėdamas 13 520
Lt komandiruotpinigių, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB
„Pramoninės konstrukcijos“ buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies
nustatyti UAB „Pramoninės konstrukcijos“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo
dydžio už 2003 metus.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. vasario 21 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės
5 d. nuosprendis pakeistas, nustatant, kad neteisėtai išmokėti atlyginimai
sudaro 5332,50 Lt sumą, o nepagrįstai išmokėti komandiruotpinigiai sudaro 10 877,50
Lt sumą.
Nuteistasis V. N. kasaciniu skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės
2005 m. gegužės 5 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir bylą
nutraukti.
Nuteistasis nurodo, kad vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas
pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20
straipsnio reikalavimus. Padarydamas išvadą, kad buhalterinėje apskaitoje kaip
darbo užmokestis neįvertinta suma, nurodyta 2004 m. vasario 18 d. specialisto
išvados Nr. 5-4/17 prieduose Nr. 4, 5 ir 6 esančiuose dokumentuose grafoje
„Priedas“, teismas nepašalino prieštaravimų tarp specialistės R. Rymienės
parodymų, žiniaraščių ir liudytojų įmonės darbuotojų parodymų apie gautą darbo
užmokestį. Padarydamas išvadą, kad netinkamai buhalterinėje apskaitoje
įvertinta komandiruotpinigių suma yra 10 877,50 Lt, teismas išsamiai neištyrė
byloje surinktų įrodymų. Nuteistojo manymu, apklausiant liudytojus įmonės
darbuotojus buvo laikomasi požiūrio, kad vieną dieną trunkanti komandiruotė
nelaikytina tokia, už kurią turėtų būti mokami komandiruotpinigiai.
Apskaičiuojant netinkamai buhalterinėje apskaitoje įvertintą komandiruotpinigių
sumą 2007 m. gegužės 23 d. ekspertizės akte Nr. 11-2072 (06) laikytasi to
paties požiūrio. Šis požiūris grindžiamas 1996 m. sausio 23 d. Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 120 „Dėl tarnybinių komandiruočių Lietuvos
Respublikos teritorijoje“ 10 punktu, pagal kurį komandiruotpinigiai
neskaičiuojami, jei komandiruotė trunka vieną dieną. Vis dėlto iš 2003 m.
sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 99 Komandiruočių
sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarka 10 punkto nuostatų darytina priešinga
išvada, kad komandiruotpinigiai skaičiuotini ir tada, kai komandiruotė tetrunka
vieną dieną. Apklausiama teisme specialistė R. Rymienė be papildomo
pasirengimo negalėjo paaiškinti šių dviejų teisės normų santykio ir kategoriškai
atsisakė laikytis ekspertizės akte išdėstytos pozicijos. Įvertinęs šią
aplinkybę, teismas, nuteistojo nuomone, turėjo papildomai apklausti liudytojus
įmonės darbuotojus dėl komandiruočių, trukusių vieną dieną, ir tik tada daryti
išvadas dėl netinkamai buhalterinėje apskaitoje įvertintų komandiruotpinigių,
kaip pinigų sumos dydžio, tačiau to nepadarė.
V. N. mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą,
nes pripažino jį kaltu padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą
veiką, nenustatęs šios nusikalstamos veikos sudėties požymių – nusikalstamos
veikos pasekmių ir jo tyčios padaryti šią nusikalstamą veiką. Tiek iš BK 222
straipsnio 1 dalies, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m.
gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų
sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223
straipsniai)“ 28 punkto, tiek iš pirmą kartą nagrinėjant bylą kasacine tvarka
priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. kovo 21 d. nutarties Nr. 2K-265/2006 matyti, kad BK 222
straipsnio 1 dalyje išvardintos pasekmės yra alternatyvios, todėl
įrodinėtinomis aplinkybėmis gali būti kiekviena iš jų. Iš 2007 m. gegužės 23 d.
ekspertizės akto Nr. 11-2072 (06) išvadų, kasatoriaus nuomone, matyti, kad jo
veika jokių BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių nesukėlė. Priešingą
išvadą teismas padarė vien dėl to, kad jis pažeidė buhalterinės apskaitos
vedimo tvarką. Ši teismo išvada nepagrįsta, nes ne visi buhalterinės apskaitos
tvarkymo pažeidimai sukelia BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius.
Apie tai liudija aplinkybė, kad atsakomybė už buhalterinės apskaitos pažeidimus
yra numatyta ir administraciniuose įstatymuose, ir tai, kad administracinės
atsakomybės už buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus taikymas nesiejamas
su veikos pasekmėmis, o administracinė ir baudžiamoji atsakomybė tarpusavyje
atskiriamos pagal tai, ar buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimas sukėlė
baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius. Nuteistasis pripažįsta, kad ne
visada sugebėdavo tinkamai kontroliuoti darbuotojų komandiruočių laiką, tačiau
neigia, kad mokėdamas algas darbuotojams veikė tyčia, siekdamas sutrukdyti
visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklą, jos turtą ar nuosavą kapitalą.
Įmonė buvo tik pradedanti dirbti, su visais darbuotojais buvo susitarta, kad
bus mokama minimali valstybės nustatyta alga, o vėliau jie gaudavo žymiai
didesnes algas ir tai buvo įvertinama įmonės apskaitoje. Pripažindamas jį kaltu
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį teismas nenurodė jokių konkrečių įrodymų,
kuriais grindė savo išvadą, kad kaltinime nurodytą veiką jis padarė veikdamas
tyčia.
Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos
generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras siūlo
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendį ir Šiaulių
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21
d. nutartį pakeisti, pašalinti iš nuosprendyje ir nutartyje išdėstyto kaltinimo
jo dalį, pagal kurią V. N. nuteistas už apgaulingą UAB „Pramoninės
konstrukcijos“ buhalterinės apskaitos tvarkymą nepagrįstai išmokant
komandiruotpinigius, ir šią bylos dalį nutraukti, o klausimą dėl administracinės
atsakomybės taikymo už šią veiką perduoti spręsti pirmosios instancijos
teismui.
Prokuroras sutinka su kasacinio skundo motyvu, kad teismas
netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pripažindamas V. N. kaltu dėl
apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo už tai, kad jis pažeidė buhalterinę
apskaitą reglamentuojančius teisės aktus išmokėdamas komandiruotpinigius įmonės
darbuotojams. Prokuroras nurodo, kad pagal tyrimą byloje atlikusios ekspertės
parodymus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai išmokant
komandiruotpinigius išties nesukėlė jokių baudžiamajame įstatyme nurodytų
pasekmių. Įvertinus tai, nuteistojo V. N. veika – buhalterinės apskaitos
tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai išmokant įmonės darbuotojams
komandiruotpinigius – turėtų būti vertinama pagal administracinius įstatymus.
Ši teismo klaida yra susijusi su baudžiamojo, o ne su baudžiamojo proceso
įstatymo taikymu, todėl taisytina kasacinio teismo neperduodant bylos iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka.
Prokuroro manymu, kiti nuteistojo kasacinio skundo motyvai
yra nepagrįsti. Kasacinio skundo motyvas, kad buhalterinės apskaitos tvarkymą
reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai išmokant darbo užmokestį įmonės
darbuotojams nesukėlė jokių baudžiamajame įstatyme numatytų pasekmių, nepagrįstas,
nes jis prieštarauja tyrimus byloje atlikusių specialistės ir ekspertės
parodymams. Nuteistojo aiškinimas, kad atlikdamas kaltinime nurodytas veikas
jis veikė ne tyčia, paneigiamas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad preliminarias paskyras dėl būsimų
atlyginimų savo kompiuteriu parengdavo pats V. N. ir pasirašytinai
supažindindavo su jomis įmonės darbuotojus. 2003 metų rugsėjo ir spalio
mėnesiais jis tokių paskyrų neparengė, o atėjus pinigų mokėjimo metui, jokių
žiniaraščių ar algalapių nepildė ir nepateikė jų įmonės darbuotojams pasirašyti.
Dalį neįtrauktų į jokią apskaitą grynųjų pinigų įnešdavo į kasą, bet liepdavo
kasininkei jų neužpajamuoti ir panaudoti išmokant algas, neįvertinant to
atitinkamuose apskaitos registruose. Apie tokią atlyginimų skaičiavimo ir
mokėjimo tvarką V. N. neinformavo apskaitos tvarkymo paslaugas teikusios
įmonės, nepateikė jai mokėjimo žiniaraščių ir išlaidų orderių, taip nuslėpdamas
duomenis apie tikrąją įmonės finansinę būklę, piniginių lėšų likučius, cirkuliaciją
ir išlaidavimą, dėl to apskaitos paslaugas teikianti įmonė neteisingai
apskaičiavo mokesčius į valstybės biudžetą, atsirado alternatyvios BK 222
straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta,
teismas V. N. veiką dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų
pažeidimų išmokant įmonės darbuotojams darbo užmokestį teisingai kvalifikavo
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Prokuroras pažymi, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka
teismas, vykdydamas kasacinės instancijos teismo nurodymus, nuosprendžio
nustatomojoje dalyje atliko tam tikras korekcijas, kurios nekeičia esminių
aplinkybių ir neturi įtakos veikos kvalifikavimui, o atmesdamas didžiąją dalį
nuteistojo apeliacinio skundo motyvų pateikė motyvuotas išvadas, todėl
nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka esminių BPK pažeidimų nepadarė.
Nuteistojo V. N. kasacinis skundas tenkintinas iš
dalies.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 386 straipsnio 2
dalies reikalavimų pažeidimų
Panaikindamas nuosprendį ar nutartį ir perduodamas bylą iš
naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, kasacinės
instancijos teismas nutartyje privalo nurodyti aplinkybes, kurias būtina
nustatyti ar ištirti iš naujo nagrinėjant bylą teisme. BPK 386 straipsnio 2
dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi
teisme iš naujo nagrinėjant bylą, t. y. kasacinės instancijos teismo nurodymai
turi būti įvykdyti. Iš bylos duomenų matyti, kad, naikindamas apeliacinės
instancijos teismo ankstesnę nutartį, kasacinės instancijos teismas nutartyje
nurodė, kad, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, turi
būti pašalinti įrodymų tyrimo bei jų vertinimo pažeidimai, proceso numatytomis
priemonėmis pašalinti prieštaravimai ir abejonės dėl bylos duomenų ir tik po to
priimtas sprendimas dėl kaltinimo pateiktos nusikalstamos veikos (T. 5, b. l. 253–256).
Tačiau iš apeliacinio teismo priimtos nutarties (T. 5, b. l. 385–389), kuria
paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis, pakeitus tik
kaltinime nurodytas sumas, jas sumažinus, matyti, kad iš dalies liko neįvykdyta
kasacinio teismo nutartis. Joje, be kita ko, pažymėta, kad pirmosios
instancijos teismas nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismas nutartyje
neteisingai nurodė, jog dauguma liudytojų (P. U., E. E. ir kiti)
nevyko į komandiruotes, nes to teismo protokoluose nebuvo užfiksuota, be to, teismai
besąlygiškai rėmėsi specialistės išvadomis, kuriose ji vertino nuteistojo ir liudytojų
parodymus, nors tokie vertinimai viršijo jos kompetencijos ribas. Šie klausimai
apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, antrą kartą nagrinėjant bylą, nebuvo
tirti ir skundžiamojoje nutartyje neaptarti. Teismas tik sumažino kaltinimo
pateiktas sumas dėl atlyginimų ir komandiruočių išmokėjimo, išbraukdamas
liudytojams, kurie nebuvo apklausti teisiamajame posėdyje, išmokėtas sumas,
tačiau prieštaravimų tarp pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymų
ir kitos bylos medžiagos nepašalino. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad
teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir
nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti,
kad apeliacinės instancijos teismas tokiu būdu, pašalindamas iš kaltinimo dalį
išmokėtų sumų, papildomai neapklausus liudytojų, vadovavosi BPK straipsnyje
nustatytais reikalavimais išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos
aplinkybes, negalima. Be to, apeliacinės instancijos teismas ir vėl rėmėsi tomis
pačiomis specialisčių išvadomis, taip pat specialisčių apklausos protokolais
bei vadovavosi apeliacinės instancijos teisme paskirtos 2007 m. gegužės 23 d.
buhalterinės ekspertizės išvadomis, nors tiek specialisčių, tiek ekspertizės
akto išvados (T. 5, b. l. 289–321) nėra kategoriškos. Ekspertizės aktu
nenustatyta, ar pagal priedus Nr. 4, 5, 6 prie specialisto išvados buvo
išmokėtas UAB „Pramoninės konstrukcijos“ darbuotojams atlyginimas (arba kitas
išmokėjimas), ar tokiu būdu darbuotojai buvo supažindinami su galimu papildomu
atlyginimu mėnesio pabaigoje (T. 5, b. l. 295, 315), nes šiuose prieduose
nurodytos sumos yra mažesnės nei Atlyginimo priskaičiavimo žiniaraščiuose už
2003 m. rugsėjo – spalio mėnesiais priskaičiuotos sumos, o ar jos įtrauktos į
priskaičiuotą darbo užmokesčio sumą kaip pagrindinio atlyginimo arba kaip
priedo dalis, arba buvo darbuotojams išmokėta, tačiau apskaitoje neatvaizduota
– ekspertė nenustatė ( T. 5, b. l. 300). Šiuo klausimu ekspertė konstatuoja,
kad, „jeigu pagal minėtus priedus darbuotojams buvo priskaičiuotos ir išmokėtos
juose nurodytos sumos, kurios bendrovės apskaitoje neatvaizduotos, tai UAB „Pramoninės
konstrukcijos“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6.2 straipsnio
reikalavimų, nes į apskaitą neįtraukė darbuotojams pinigų apskaičiavimo ir
išmokėjimo operacijos“ (T. 5, b. l. 303). Matyti, kad šiuo atveju ekspertė daro
tik prielaidą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiuo ekspertizės
aktu ir vadovaudamasis tik tų liudytojų parodymais, kurie apklausti
ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme arba kurių parodymai
buvo paskelbti, konstatavo, kad „buhalterinė apskaita išmokėtai bendrovės
darbuotojams pinigų sumai (pagal priedus 4,5,6 – 5332,50 Lt) nebuvo vedama, t.
y. buhalterinės apskaitos nebuvo, ką nurodė teismo posėdyje apklaustos
specialistės ir ekspertė ir kas buvo nurodyta ekspertizės akte Nr. 11-2072(06)“.
Tokią išvadą teismas padarė net neanalizavęs tų liudytojų parodymų, nekvietęs
jų į teismą naujai apklausai, nepašalinęs prieštaravimų tarp jų parodymų, nutartyje
nenurodė kokia dalimi rėmėsi ekspertizės išvadomis (pirmiau minėta, kai kurios
buhalterinės ekspertizės išvados nėra kategoriškos, remiamasi prielaidomis) ir ar
jos (ekspertizės išvados) buvo patvirtintos bylos proceso metu surinktais
įrodymais, nes teismas privalo pagrįsti savo sprendimus tik tais įrodymais,
kurie išnagrinėti teismo posėdyje. Teismas privalo visapusiškai išsiaiškinti
tiek kaltinančius, tiek ir teisinančius nuteistąjį įrodymus, patikrinti jo
gynybos versijas ir jas motyvuotai arba atmesti, arba patenkinti. Iš teismo
paminėtų liudytojų, kurių parodymais vadovavosi apeliacinės instancijos
teismas, apklausos protokolų (tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisiamajame
posėdyje) matyti, kad liudytojai buvo apklausinėjami tik apie tai, ar gavo
atitinkamas sumas, kurios nurodytos minėtuose prieduose Nr. 4, 5, 6, ir ar tai
jų parašai buvo šiuose prieduose, tačiau nesiaiškinta, kokias jie sumas gavo 2003
metų rugsėjo – spalio mėnesiais pagal atlyginimų priskaičiavimų žiniaraščius,
ar šios sumos, nurodytos prieduose, žiniaraštyje atsispindėjo ar ne (tai buvo
konstatuota ekspertizės akte), ar buvo išmokėtos papildomai. Tik tada teismas
galėjo padaryti kategorišką išvadą, kad bendrovėje šioms sumoms nebuvo išrašyti
atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai ir kasos išlaidų orderiai. Esant tokioms
aplinkybėms, negalima besąlygiškai teigti, kad buhalterinių dokumentų išmokant
darbuotojams atlyginimus pagal minėtus priedus už 2003 metų rugsėjo – spalio
mėnesius bendrovėje „Pramoninės konstrukcijos“ nebuvo, ir todėl negalima
teigti, kad V. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 21 d. nutartyje buvo
abejojama, kad, neatlikus įmonės veiklos patikrinimo už visus 2003 metus bei
neįvertinus jos turto, galima būtų daryti pagrįstą išvadą, jog iš dalies nebuvo
galima nustatyti bendrovės veiklos rezultatų bei įvertinti turto už 2003 metus.
Šis klausimas, pakartotinai nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme, praktiškai
nebuvo nagrinėjamas, apsiribota tik tuo, kad buvo užduotas klausimas skiriant
ekspertizę: „Ar pagal buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo
įmonės įregistravimo – nuo 2003 m. vasario 12 iki 2003 m. gruodžio 1 d. – galima
nustatyti įmonės veiklos rezultatus už 2003 metus, kaip tai yra nustatyta 2004
m. vasario 18 d. specialisto išvadoje?“(T. 5, b. l. 275), tačiau ekspertizė į
šį klausimą atsakė, kad „likus mėnesiui iki finansinių metų pabaigos,
specialisto išvadoje galėjo būti padaryta išvada apie bendrovės ūkinių–finansinių
operacijų atvaizdavimo apskaitoje tinkamumą ir pilnumą 2003 m. vasario 12 d. –
2003 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu bei daryti prielaidą, kad, jeigu iki 2003 m.
finansinės atskaitomybės sudarymo nustatyti pažeidimai nebus ištaisyti, rezultatus
iš dalies (ne)galima bus nustatyti“ ( T. 5, b. l. 314, 320). Taigi matyti, kad
ir šiuo klausimu ekspertizės akto išvadoje buvo padaryta tik prielaida.
Apklausiant ekspertes teismo posėdyje, taip pat nieko nepaaiškėjo.
Iš apeliacinio teismo nutarties (T. 5, b. l. 387) matyti,
kad dėl komandiruočių nepagrįsto apmokėjimo teismas vadovavosi buhalterinės
ekspertizės akto Nr. 11-2072(06) išvada, liudytojų parodymais, specialistės R. Rymienės
parodymais ir nustatė, kad V. N. ir šiuo atveju apgaulingai tvarkė
buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies buvo negalima nustatyti bendrovės
„Pramoninės konstrukcijos“ ūkinės–finansinės veiklos, turto ir nuosavo kapitalo
dydžio už 2003 metus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta šią
ekspertizę atlikusi ekspertė L. Bortkevič parodė, kad dėl išmokėtų
komandiruotpinigių galima nustatyti bendrovės veiklos rezultatus, tik juos
reikia patikslinti (T. 5, b. l. 341–342); reiškia tokiu atveju, dėl
komandiruočių nepagrįsto apmokėjimo, nėra BK 222 straipsnio dispozicijoje numatytų
padarinių, tai pažymėjo ir prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą ir prašė
klaidas, padarytas skaičiuojant ir išmokant darbuotojams komandiruotpinigius,
vertinti pagal administracinės atsakomybės taikymo už apskaitos taisyklių
pažeidimą kriterijus.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismai neišsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, todėl
nustatė ne visus nusikalstamos veikos požymius, būtinus teisingam veikos
kvalifikavimui. Tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas,
sukliudęs teismui priimti teisingą nuosprendį.
Kasacinės
instancijos teismas šių pažeidimų negali ištaisyti, nes Baudžiamojo proceso
kodekse nenumatyta galimybė, nagrinėjant bylą kasacinę tvarką, ištaisyti
padarytus baudžiamojo įstatymo pažeidimus – apklausti liudytojus, skirti
ekspertizes ir pan., t. y. spręsti klausimus dėl nusikalstamos veikos
požymių nustatymo ar dėl asmens pripažinimo kaltu. Todėl apeliacines apeliacinės
instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti
apeliacine tvarka.
Iš naujo
nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, turi būti įvykdyti visi ankstesnės Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo
21 d. nutarties nurodymai, pašalinti įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimai ir
po to priimtas tinkamas sprendimas dėl kaltinimų V. N.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. vasario 21 d. nutartį ir
bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Olegas
Fedosiukas
Viktoras
Aidukas
Rimantas
Baumilas