Administracinė byla Nr. eI-7140-402/2018

                                                                 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01790-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.; 55.1.1.

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 27 d. 

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

dalyvaujant pareiškėjai I. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras skundą atsakovei I. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovės 167,99 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267 (toliau – Nuostatai). Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 8, 30, 36 ir 45 punktus pareiškėjui pavesta administruoti ir apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei ir išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtųjų įstatymų nustatyta tvarka. Nuostatų 6.6 punkte apibrėžiama, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė sumokėti rinkliavą. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turto objektą, esantį Prienų rajone. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. atsakovė nėra sumokėjusi pareiškėjui 167,99 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri jai buvo apskaičiuota Nuostatų nustatyta tvarka. Nurodė, jog vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl nėra pagrindo atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą.

Atsakovė su pareiškėjo prašymu nesutiko. Atsiliepime į prašymą bei atsakovė teismo posėdyje prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Nurodė, jog už 2016 ir 2017 metus yra sumokėjusi vietinės rinkliavos mokestį. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), nenaudojamas, todėl šiukšlių ir nesusidaro.

Skundas tenkintinas iš dalies. 

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos mokėti Prienų rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Rinkliavų įstatymas

Pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai).

Nuostatų 4 punkte buvo nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu: pastatais, žemės sklypais, Savivaldybės teritorijoje (Prienų rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. T3-175) (Nuostatų 5 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo, yra nurodęs, jog aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr. pvz. 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-556/2015, 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-261/2016).

Taigi pagal bendrą taisyklę, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), ji laikytina aptariamos vietinės rinkliavos mokėtoja.

Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. atsakovė nėra sumokėjusi pareiškėjui 167,99 Eur. Atsakovė paaiškino, kad už 2016 ir 2017 metus yra sumokėjusi vietinės rinkliavos mokestį. Iš atsakovės į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų nustatyta, kad atsakovė 2016 m. gruodžio 15 d. pareiškėjui sumokėjo 48,00 Eur vietinės rinkliavos mokestį už 2016 m. ir 2017 m. gruodžio 30 d. pareiškėjui sumokėjo 48,00 Eur vietinės rinkliavos mokestį už 2017 m. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjo pateikta 2018 m. liepos 26 d. pažyma „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“, todėl pareiškėjo prašymas priteisti vietinės rinkliavos mokestį iš atsakovės už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, iš atsakovės už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. pareiškėjui priteistina 72,00 Eur suma nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Aplinkybė, kad atsakovė nesinaudojo patalpomis, jose negyveno, nesinaudojo pareiškėjo teikiamomis paslaugomis, neturi teisinės reikšmės ginčui, nes pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 str. 3d., 11 str. 1d. 8p., 12 str. 2p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32str. 1d. bei Nuostatų pagrindu. Tai konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Administracinė byla Nr. A525-471/2010), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui dėl to, kad atsakovas nėra sudaręs sutarties ar, kad statiniais bei paslaugomis nesinaudoja, tačiau atsakovas turi teisę kreiptis į pareiškėją dėl minėto mokesčio sumažinimo (lengvatos taikymo), nurodydamas susiklosčiusias aplinkybes.

Teismas akcentuoja ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (žr. LVAT 2010 m. kovo 29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės rengiant skundą jo patirtas 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismui pateikta 2017-02-22 Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartis Nr. 33, 2017-03-07 Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo prie Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties Nr. 33, PVM sąskaita faktūra, internetinės bankininkystės duomenys patvirtina 38,12 Eur pareiškėjos išlaidas, sumokėtas UAB „Creditum“ už skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą analogiško pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad prašoma priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, nagrinėjamos bylos kontekste, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, todėl mažintina iki 15,00 Eur.

Tuo atveju, kai teismo sprendimu patenkinami ne visi skundo reikalavimai, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, turi įvertinti, kiek pareiškėjo naudai yra priimtas teismo sprendimas ir atitinkamai nuspręsti, kokia dalis pareiškėjo patirtų teismo išlaidų, numatytų ABTĮ 40 straipsnyje, jam turi būti atlyginta (CPK 93 str. 2 d.). Teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimas tenkintas iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį. Dėl to nustatytinas koeficientas, kuris taikytinas priteistinoms išlaidoms skaičiuoti. Pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas 0,43 dalimi (72,00 Eur/167,99 Eur). Išlaidų priteisimui taikytinas 0,43 koeficientas, todėl iš atsakovės pareiškėjui priteistina 6,45 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (15 Eur X 0,43) (ABTĮ 41 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 41 straipsniu teisėja

n u s p r e n d ž i a :

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. K. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 72,00 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 6,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja     Natalja Zelionkienė