Civilinė byla Nr. e2A-2105-812/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26944-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.2. 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.18.3.; 3.3.1.21.; 3.3.1.19.1.
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Lisaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margus“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Margus“ (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Mitnija“ (toliau – atsakovė) 6 912,59 Eur skolą, 40 Eur ikiteismines išieškojimo išlaidas, 12 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, kaip generalinė rangovė, ir ieškovė, kaip subrangovė, 2020 m. liepos 1 d. pasirašė Statybos subrangos sutartį Nr. SR109 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti objekto Administracinio pastato (IV etapas), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas) PVC ir parketo dangos įrengimo darbus (toliau – darbai) pagal atsakovės užsakymą. Atsakovė įsipareigojo priimti darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė reikalavimą grindė 2023 m. kovo 8 d. Skolų suderinimo aktu, kuriame nurodyta, jog pagal atitinkamos dienos buhalterinius duomenis atsakovė nėra išmokėjusi ieškovei 6 912,59 Eur. Pažymėjo, kad Sutarties 2.8.3. p. šalys sulygo, jog pagal Sutartį yra sulaikoma 10 proc. darbų kainos (be PVM) suma, kurią atsakovė sumoka ieškovei per 30 darbo dienų po to, kai įvyksta šios sąlygos: (i) pasirašytas Statybos užbaigimo aktas; (ii) Šalys pasirašo Sutarties 6.6. punkte numatytą Galutinį darbų perdavimo aktą; (iii) subrangovė pateikia 10 procentų atliktų darbų kainos (be PVM) dydžio generaliniam rangovui priimtinos draudimo kompanijos (nurodytos Sutarties 5.2. p.) garantinio laikotarpio draudimą (kartu su draudimo poliso kopija) arba banko besąlyginę neatšaukiamą garantiją, galiojančius trejus metus nuo baigiamojo Objekto statybos darbų rezultato perdavimo Užsakovui akto pasirašymo dienos, kurių tekstas iš anksto raštu turi būti suderintas su generaliniu rangovu, kartu pateikiant apmokėjimą už draudimą ar garantiją patvirtinančius dokumentus; (iv) Užsakovas visiškai atsiskaito su generaliniu rangovu už atliktus darbus. Ieškovė nurodė, kad baigiamasis Objekto statybos darbų rezultato perdavimo užsakovui aktas tarp šalių buvo pasirašytas 2021 m. rugsėjo 7 d., todėl atsakovė neturi teisės pagal Sutartį sulaikytas sumas laikyti ir jų neišmokėti ieškovei po 2024 m. rugsėjo 7 d. (t. y. po baigiamojo Objekto statybos darbų rezultato perdavimo užsakovui akto pasirašymo dienos, skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 7 d.). Ieškovės prašo priteisti sumą, kurios išmokėjimo terminas yra suėjęs, todėl ieškovė įgijo reikalavimo teisę į nurodytą sumą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė be teisėto pagrindo sulaikė galutinį atsiskaitymą su ieškove.
3. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė ieškinį grindžia vidiniu buhalterijoje naudojamu dokumentu, t. y. skolų suderinimo aktu, skirtu buhalterei suderinti savitarpio sumų likutį. Apie sulaikytą sumą nurodė, kad ieškovė projekto vadovo elektroniniu laišku buvo informuota dėl darbų kokybės ir defektų, todėl ji negali remtis buhalterijos duomenimis. Patvirtino, kad skola po baigiamojo akto pasirašymo (2021 m. rugsėjo 7 d.) sudarė 6 912,59 Eur. Nurodė, kad Sutarties vykdymo metu buvo užfiksuoti ieškovės darbų defektai, apie kuriuos ieškovė informuota 2021 m. sausio 21 d. raštu ir pareikalauta juos ištaisyti. Ieškovė atsisakė šalinti defektus, teigdama, kad buvo per didelė betono pagrindo drėgmė. Atsakovė 2021 m. vasario 9 d. pateikė ieškovei raštą dėl darbų. Nurodė, kad ieškovė buvo informuota, jog pagal Sutarties 4.2.4. p. mokėjimai yra stabdomi, o darbų defektai privalo būti pašalinti ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 19 d., priešingu atveju atsakovė pagal Sutarties 4.2.7 p. bus priversta defektus pašalinti ieškovės sąskaita. Pažymėjo, kad 2021 m. vasario 22 ir 23 dienomis atliko defektų Objekte apžiūrą, kurios metu patikrino darbų kokybę ir išmatavo drėgmę bei nustatė, kad grindų pagrindo drėgmė buvo tinkama, o defektai atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo. Atsakovė 2021 m. kovo 1 d. pakartotinėje pretenzijoje dėl darbų kokybės Nr. R-21-124 ieškovei nurodė iki 2021 m. kovo 2 d. pateikti defektų šalinimo planą, o to nepadarius ir/ar nedelsiant nepradėjus šalinti defektų, atsakovė pasinaudos Sutarties 4.2.7 punktu ir darbų defektus pašalins savo iniciatyva arba paves tai padaryti tretiesiems asmenims ieškovės sąskaita. Ieškovė į atsakovės raginimus nereagavo, nurodytais terminais nepateikė defektų šalinimo grafiko ir defektų nepašalino. Atsakovė pasinaudojo Sutarties 4.2.7 punktu ir pati organizavo defektų šalinimą. Apie tai ieškovė buvo informuota 2021 m. kovo 3 d. elektroniniu laišku. Nurodė, kad defektų pašalinimo darbų kaštų suma kartu su pateikta sąskaita-faktūra ir atliktų defektų šalinimo darbų detalizacija, pateikta darbų atlikimo akte Nr.1, kuriais atsakovė informavo ieškovę 2021 m. birželio 3 d. raštu dėl generalinės rangovės patirtų defektų pašalinimo išlaidų atlyginimo Nr. R-21-286. Šiuo raštu ieškovė buvo informuota, jog sulaikyta suma, kuri tuo metu pagal atliktų darbų vertę sudarė 5 476,41 Eur, įskaitymo būdu buvo panaudota ieškovės atliktų darbų defektų šalinimui, kartu reikalaujant, kad ieškovė apmokėtų likusią defektų šalinimo išlaidų sumą, kurios nepadengė atsakovės turima sulaikymo suma. Kadangi po aukščiau minėto 2021 m. birželio 3 d. įskaitymo buvo sudengta ne visa pagal Sutartį po jos užbaigimo apskaičiuota sulaikymo suma, kuri sudarė 6 912,59 Eur, t. y. nesudengtas sulaikymo likutis buvo 1 436,18 Eur, atsakovė pateikė ieškovei 2023 m. liepos 7 d. pakartotinį pranešimą, kuriuo pareiškė, kad visa sulaikymo suma įskaitymo būdu yra pilnai sudengiama su atitinkama defektų šalinimo išlaidų dalimi. Nurodė, kad Sutarties 7.3 punktas numatė atsakovės teisę panaudoti sulaikymą defektų šalinimo atlyginimui ir ieškovė įsipareigojo šios atsakovės teisės realizavimo neginčyti. Buvo atliktas sulaikymo įskaitymas į defektų šalinimo išlaidų sumą, o įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. Atsakovė nėra skolinga ieškovei jos reikalaujamos sumokėti sulaikymo sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 1 210 Eur atstovavimo išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė, kaip generalinė rangovė, ir ieškovė, kaip subrangovė, 2020 m. liepos 1 d. sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. SR109 (toliau - Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti objekto Administracinio pastato (IV etapas), esančio (duomenys neskelbtini), PVC ir parketo dangos įrengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus darbus, ir sumokėti už juos Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Bendra darbų suma - 35 277,74 Eur be PVM. Ginčas nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo iš rangos teisinių santykių, o būtent – dėl Sutarties vykdymo ir atsiskaitymo pagal šią Sutartį. Teismas nustatė, kad ieškovė teigė, jog pagal 2023 m. kovo 8 d. Skolų suderinimo aktą atsakovė yra skolinga 6 912,59 Eur už atliktus darbus pagal Sutartį, kurios 2.8.3. p. suteikė atsakovei teisę pagal Sutartį sulaikyti 10 proc. darbų kainos, tačiau pasirašius 2021 m. rugsėjo 7 d. baigiamąjį Objekto statybos darbų rezultato perdavimo užsakovui aktą, atsakovei kilo pareiga sulaikytas sumas išmokėti ieškovei. Ieškovė tvirtino, kad Sutartį vykdė tinkamai ir darbus atliko kokybiškai, o defektai parketlentėse atsirado dėl per didelės drėgmės betono sluoksnyje arba dėl to, kad valytoja užpylė vandens; taip pat ieškovė teigė, kad parketas gavo drėgmės nuo parkingo (nes patalpos įrengtos virš parkingo), be to, patalpose yra durys, kurios varstomos, todėl galėjo patekti drėgmė. Teismas nustatė, kad atsakovė teigė, jog ieškovė darbus atliko nekokybiškai ir nepaisant prašymų, bendradarbiavimo, ieškovė defektų nepašalino. Atsakovė rėmėsi Sutarties 2.8.2 bei 2.8.3 punktais, kurie numatė, kad pagal Sutartį sulaikoma 10 proc. darbų kainos (be PVM) suma, kuri pagal bendrą atliktų darbų kainą, skaičiuojama po baigiamojo akto pasirašymo (2021 m. rugsėjo 7 d). Atsakovė sulaikė 10 proc. darbų kainos, t. y. 6 912,59 Eur, o subrangovei nešalinat defektų, nurodytą sumą įskaitė į patirtų nuostolių, kuriuos atsakovė patyrė dėl defektų šalinimo, atlyginimą.
6. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, jog nustatyti darbų defektai ir jų pobūdis buvo technologinės prigimties, nes byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad parketlentės buvo suklijuotos nesilaikant jų įrengimo technologijos. Ieškovė nepaneigė šių defektų pobūdžio, o jos pasirinkta versija dėl padidėjusios betono drėgmės yra paneigta byloje esančiu defektiniu aktu, foto fiksacijomis, 2021 m. vasario 22 d. ir 2021 m. vasario 23 d. šalių atlikta apžiūra, liudytojų parodymais. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės atsakomybės vykdant Sutartį, teisiškai reikšminga aplinkybe pripažino pačios ieškovės akceptuotą Sutarties 5.3.1 punktu įsipareigojimą, jog subrangovė patvirtino, kad prieš pasirašant Sutartį ji, būdama savo srities profesionale, išsamiai išanalizavo, įvertino ir suprato darbų pobūdį, jų apimtį, keliamus reikalavimus ir garantavo, kad galės tinkamai vykdyti šią Sutartį, kokybiškai atlikti visus pagal šią Sutartį numatytus darbus bei įgyvendinti kitus prisiimtus įsipareigojimus. Teismas ieškovės iškeltą versiją dėl padidėjusios betono drėgmės vertino tik kaip siekį išvengti prievolių vykdymo ir kaip jos gynybinę versiją. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepaneigė atsakovės nustatytų defektų pobūdžio ir neįrodė, jog darbus atliko kokybiškai.
7. Teismas, atsižvelgęs į Sutarties turinį, įstatyminį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, išanalizavęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendė, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai sustabdė savo prievolių vykdymą ieškovei (2021 m. vasario 9 d. rašte nurodė, kad subrangovė iki šiol nėra perdavusi generalinei rangovei tinkamai ir kokybiškai atliktų darbų, todėl generalinė rangovė, remiantis Sutarties 4.2.4 punktu, sustabdė bet kokius mokėjimus subrangovei pagal Sutartį už jau priimtus darbus ar jų dalį), nes tam yra CK 6.46, 6.58 ir 6.207 straipsniuose įtvirtintos sąlygos. Teismas pažymėjo, kad atsakovė reiškė ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, nustatė terminus defektų pašalinimui (atsakovė tinkamai vykdė CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą šalių pareigą bendradarbiauti vykdant rangos sutartį), tačiau ieškovės pasirinktas modus operandi – šiuo atveju tvirtinimas, kad defektai atsirado dėl papildomos betono drėgmės, nepaisant nustatyto darbų technologijos pažeidimo fakto, - sudarė faktinį ir teisinį pagrindą sulaikyti mokėtinas sumas net ir pasirašius tarpinį atliktų darbų aktą, nes taip šalys buvo sulygę Sutarties 4.2.4 punktu (generalinė rangovė turėjo teisę sustabdyti mokėjimus už jau priimtus darbus/ jų dalį pagal tarpinius aktus, jei subrangovė nustatytais terminais nepradeda šalinti ar nepašalina defektų). Teismas nurodė, kad atsakovės pasirinktas prievolės įvykdymo sustabdymas nagrinėjamu atveju vertintinas kaip adekvatus kitos šalies netinkamai įvykdytai sutarties daliai.
8. Nors ieškovė nurodė, kad sulaikyta suma viršijo 10 proc. darbų kainos, teismas pažymėjo, kad sulaikymo teisė buvo šalių aptarta, o tai, kad sulaikyta suma viršijo 10 proc. savaime nepaneigia byloje konstatuotų defektų fakto ir jų pobūdžio, kurių šalinimo kaštai sudarė 15 797,18 Eur (be PVM). Teismo vertinimu, sulaikyta suma nepaneigia atsakovės prievolės sustabdymo teisėtumo. Teismas pabrėžė, kad Sutarties turinys patvirtina, jog šalys atsiskaitymą, o būtent sulaikytą 10 proc. darbų kainos sumokėjimą buvo susiejusios su konkrečiomis sąlygomis (Sutarties 2.8.3 p.), tame tarpe ir su Statybos užbaigimo akto pasirašymu (CPK 178 str.).
9. Teismas nurodė, kad po darbų atlikimo paaiškėjo jų defektai, kurių subrangovė nepašalino, atsakovė patyrė 15 797,18 Eur (be PVM) defektų šalinimo išlaidas, todėl sulaikė pagal Sutartį 6 912,59 Eur sumą, kurią turėjo teisę pagal Sutartį neišmokėti ieškovei iki 2024 m. rugsėjo 7 d. (t. y. 3 m. po baigiamojo objekto statybos darbų rezultato perdavimo užsakovui akto pasirašymo dienos, skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 7 d.). Sutarties 4.2.7 p. suteikė teisę generalinei rangovei atlikti darbus savo iniciatyva arba pavesti tretiesiems asmenims atlikti darbus subrangovės sąskaita, jei subrangovė nustatytais terminais nepradeda šalinti ar nepašalina defektų. Ieškovė atliko atsakovei parketo dangos įrengimo darbus nekokybiškai, defektų nepašalino ir neužtikrino tinkamo Sutarties vykdymo, dėl ko atsakovė savo jėgomis ir sąnaudomis šalino darbų defektus ir, kaip numato CK 6.658 straipsnio 1 ir 5 dalys, atsakovė 2021 m. birželio 3 d. raštu dėl patirtų defektų pašalinimo išlaidų atlyginimo informavo ieškovę, kad atliko atskaitymus iš sumų, priklausančių subrangovei už atliktus darbus.
10. Teismas nustatė, kad subrangovė defektų nepašalino, generalinė rangovė pasinaudojo Sutarties 4.2.7 punktu ir defektų šalinimui pasitelkė trečiuosius asmenis, defektų pašalinimo kaina - 15 797,18 Eur plius PVM, bendra suma 19 114,59 Eur. Atsakovė 2021 m. birželio 3 d. rašte nurodė ieškovei, kad šio rašto pateikimo dieną subrangovė turi galiojančią reikalavimo teisę į generalinę rangovę už 2021 m. kovo mėn. atliktus darbus pagal Statybos rangos sutartį į 6 084,90 Eur (be PVM) sumą, sulaikytą pagal Sutarties 2.8. punktą. Teismas padarė išvadą, kad subrangovė turi galiojančią reikalavimo teisę į generalinę rangovę. Subrangovei vengiant šalinti darbų defektus, generalinė rangovė defektus pašalino pasitelkusi trečiąją šalį, todėl generalinė rangovė turi galiojančią reikalavimo teisę į subrangovę 15 797,18 Eur (be PVM) defektų šalinimo išlaidų sumai dėl netinkamo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė pagrįstai informavo ieškovę, jog pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį ir CK 6.131 straipsnį ji atliko šalių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Be to, teismas nustatė, kad 2023 m. liepos 7 d. atsakovė pakartotiniu pranešimu informavo ieškovę, kad atsižvelgiant į tai, jog 6 912,59 Eur sulaikyta suma panaudota dėl subrangovės kaltės paaiškėjusių defektų šalinimui, atitinkamai, šio pakartotinio pranešimo pateikimo dieną subrangovė yra skolinga generalinei rangovei 8 884,59 Eur sumą (15 797,18 Eur (be PVM) (generalinės rangovės patirtų išlaidų suma šalinant defektus) – 6 912,59 Eur (be PVM) (pagal Sutarties 2.8.3. p. sulaikyta suma) = 8 884,59 Eur). Byloje esantis dokumentas Nr. 4, skirtas derinti savitarpio likutį tarp ieškovės ir atsakovės liudija, jog 2022 m. gruodžio 31 d. likutis buvo 6 912,59 Eur. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendė, kad ieškovei kilo pareiga atlyginti defektų šalinimo išlaidas, dėl ko atsakovė pagrįstai įskaitė sulaikytą 6 912,59 Eur sumą, kurią patyrė šalindama darbų defektus. Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
11. Teismas, atmetęs ieškinį, priteisė atsakovei jos patirtas 1 210 Eur pagrįstas ir Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių neviršijančias bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti ieškovei iš atsakovės 6 912,59 Eur skolą pagal Statybos subrangos sutartį Nr. SR109, 40 Eur ikiteismines išieškojimo išlaidas (pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį) ir 12,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal to paties įstatymo nuostatas ieškinio padavimo dienai, ir visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas pažeidė CPK 13 ir 265 straipsnius. Tai yra pagrindas panaikinti sprendimą visa apimtimi ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Teismas sprendime išėjo už ieškinio ribų ir ėmėsi analizuoti ieškinį ne pagal ieškovės ieškinio reikalavimą dėl sulaikytos atsakovės sumos priteisimo praėjus 3 metų terminui pagal sutartį, o ėmėsi nagrinėti ginčą dėl darbų kokybės tarp šalių. Ieškinys nereiškiamas dėl darbų kokybės. Dėl to nebuvo pareikštas ir priešieškinis, kurį pareiškus galima būtų nagrinėti klausimus dėl galimų darbų defektų fakto nustatymo. Teismas ieškovės atsikirtimus į atsakovės argumentus dėl ieškinio netenkinimo laikė kaip ieškinio dalyką ir pagrindą. Teismo nustatytas ieškovės patvirtinimas, kad ji „Sutartį vykdė tinkamai ir darbus atliko kokybiškai, o defektai parketlentėse atsirado dėl per didelės drėgmės betono sluoksnyje arba dėl to, kad valytoja užpylė vandens; taip pat ieškovas teigė, kad parketas gavo drėgmės nuo parkingo (nes patalpos įrengtos virš parkingo), be to, patalpose yra durys, kurios varstomos, todėl galėjo pateikti drėgmė“ yra ieškovės atsikirtimas į atsakovės argumentus, tai nebuvo ieškinio dalykas ir pagrindas.
1.2. Atsakovės pateiktuose įrodymuose užfiksuoti ne darbų defektai (darbų pridavimo dieną jokių nurodomų defektų nebuvo ir būti negalėjo, nes atlikti darbai nebūtų priimti, o įrodymų apie nekokybiškai atliktus darbus byloje nėra), o parketo stovis su defektais po trijų mėnesių nuo darbų atlikimo. Pateikta teismui sąskaita-faktūra Nr. 012402 yra fiktyvi, nes nėra apskaityta atsakovės buhalterijoje. Pagal šią sąskaitą-faktūrą darbus atliko ne trečiasis asmuo, o pati atsakovė. Teismas rėmėsi sprendime tuo, kad atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, nurodė, kad įskaitė ginčo sumą už savo pačios nustatytus jau atliktų darbų defektus.
1.3. Nebuvo pagrindo reikalavimams įskaityti. Nebuvo prielaidų sulaikymo įskaitymui pagal CK 6.131 straipsnį. Šios bylos faktinė situacija yra tokia, kad nebuvo įskaitymo antros sąlygos, nes atsakovė neteikė pagal Sutartį jokio priešpriešinio reikalavimo. Atsakovė savo nuožiūra sulaikė ginčo pinigų sumą. Tarp šalių nebuvo vienarūšių reikalavimų, atsakovė jokio reikalavimo pagal Sutartį po 2024 m. rugsėjo 7 d. ieškovei nereiškė ir neturėjo galiojančio reikalavimo. Ieškovė atsakovei jokios prievolės šiai dienai neturi. Negali būti jokio apibrėžto reikalavimo iš atsakovės.
1.4. Negalima teigti, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir prieštaravimų juose nenustatyta. Priešingai - parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi. Nesant byloje realiems ir objektyviems įrodymams dėl darbų defektų, paslėptų darbų defektų po jų priėmimo, nėra teisinio pagrindo pinigų sulaikymą laikyti pagrįstu ir nėra pagrindo netenkinti ieškinio pilna apimtimi.
13. Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Apeliacinis skundas surašytas neaiškiai, tiesiog srautu surašant visas skundą rašiusio asmens mintis, kas neleidžia konkrečiai išskirti kokie yra pirmosios instancijos teismo sprendimo tariamo nepagrįstumo motyvai. Apeliaciniame skunde iš esmės iš naujo pateikiami tie patys argumentai, kurie buvo nagrinėti pirmos instancijos teisme.
2.2. Rangovei nepakanka tiesiog išdėstyti savo subjektyvius paaiškinimus ir poziciją dėl defektų. Savo teiginiams būtina pateikti atitinkamus įrodymus. Rangovė, siekdama išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų objektyvių duomenų, kuriais būtų įrodyta, jog grindų dangos defektai atsirado ne dėl ieškovės kaltės.
2.3. Ieškovė nepaneigė atsakovės nustatytų defektų pobūdžio ir neįrodė, jog darbus atliko kokybiškai, neįrodė, jog defektai atsirado dėl tariamo neleistino drėgmės poveikio, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti kitokių išvadų, nei jos išdėstytos sprendime.
2.4. Teismas tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant ieškovės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas nepagrįstomis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 1 d. šalys sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. SR109, kuria ieškovė (subrangovė) UAB „Margus“ įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti objekto Administracinis pastatas (IV etapas), esančio, PVC ir parketo dangos įrengimo darbus, o atsakovė (generalinė rangovė) UAB „Mitnija“ įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Bendra darbų kaina numatyta 35 277,74 Eur be PVM. 2021 m. sausio 21 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę raštu dėl darbų kokybės, kuriame nurodė, jog 2021 m. sausio 15 d. atlikus sukloto parketo apžiūrą, nustatė darbų defektus: daug kur parketas yra atšokęs per siūles, vietomis parketas yra nepriklijuotas, susidarę kalnai, matoma, kad parketlentės yra pažeistos. Defektai buvo užfiksuoti Congrid programoje. Atsakovė pridėjo defektinį aktą, pareikalavo iki 2021 m. vasario 19 d. ištaisyti nurodytus defektus ir išaiškino, kad ieškovei neištaisius defektų iki nurodytos datos, atsakovė (generalinė rangovė) bus priversta vadovautis Sutarties 6.3 punktu. Prašė iki 2021 m. sausio 25 d. pateikti atsakymą ar subrangovė pati atliks defektų šalinimą.
17. 2021 m. sausio 25 d. ieškovė (subrangovė) pateikė atsakovei atsakymą, kuriuo informavo, kad 2021 m. sausio 29 d. planuoja atlikti parketlenčių pavyzdinį defekto remontą ir toliau spręsti klausimą dėl defektų šalinimo būdo; 2021 m. vasario 3d. pranešė, kad atliko defektų apžiūrą ir paviršių (betono pagrindo bei parketlentės) drėgnumo matavimus CAISSON VI-DI aparatu ir nustatė, kad betono pagrindo bei parketlenčių paviršiaus drėgmė siekia 5,19 % - 5,55% CM.
18. 2021 m. vasario 9 d. atsakovė pranešė ieškovei, kad ji, atlikdama drėgmės matavimus, rėmėsi nežinomo ir neįvardinto specialisto išvadomis; nesutiko, jog defektai atsirado dėl padidėjusios drėgmės ir nurodė, jog vienoje iš užfiksuotų vietų, kur parketlentė nuimta, aiškiai matosi, jog klijai nėra prikibę prie betono paviršiaus ir tai leidžia teigti, jog tam įtakos galėjo turėti subrangovės parinktos netinkamos medžiagos arba netinkamos kvalifikacijos darbininkai; subrangovės pateikta technologinė kortelė neatitiko parketo gamintojo pateiktų įrengimo taisyklių ir ji iki šiol nėra perdavusi generalinei rangovei tinkamai ir kokybiškai atliktų darbų; informavo, jog remiantis Sutarties 4.2.4 punktu, nuo šio rašto pateikimo dienos sustabdo bet kokius mokėjimus subrangovei pagal Sutartį už jau priimtus darbus ar jų dalį; nustatė terminą darbų trūkumų pašalinimui iki 2021 m. vasario 19 d. ir nurodė, kad kitu atveju pasinaudos Sutarties 4.2.7. punktu ir darbų defektus pašalins savo iniciatyva arba paves tai atlikti tretiesiems asmenims subrangovės sąskaita.
19. 2021 m. vasario 22 d., 23 d. buvo atlikta papildoma defektų apžiūra, kurios metu atsakovės atstovai nulupo labiausiai atšokusias parketo lentas ir užfiksavo darbų defektus. Apžiūros metu vieną iš parketlenčių buvo galima išimti rankomis, nes ji nebuvo prikibusi prie klijų; išėmus atšokusią parketlentę pastebėta, jog klijuojant parketlentes klijai buvo ištepti nesilaikant reikalavimų, t. y. nenaudojant „šukų“, kurios yra reikalingos klijų tolygiam išsklaidymui; matyti, jog ant pačios parketlentes nėra klijų, tarp parketlentės ir betono vietomis klijų iš viso nėra, o vietomis jie užtepti per storu sluoksniu; parketlentės išlinko dėl temperatūrinių pokyčių ir klijavimo netolygumo. Apžiūros rezultatai užfiksuoti foto nuotraukose. Apžiūros metu taip pat atlikti betoninio pagrindo drėgmės matavimai, drėgmės rodiklis siekė apie 3,6 proc. ir buvo leistinose ribose. Pagal subrangovės parengtą ir darbų atlikimui naudotą technologiją, parketlentes galima klijuoti ant betono, kurio drėgnumas didesnis nei 2,8 proc., bet neviršija 5 proc. (viršijus 2,8 proc. - reikėtų gruntuoti).
20. 2021 m. vasario 26 d. atsakovė pateikė pakartotinę pretenziją dėl darbų kokybės, kurioje nurodė, kad nesutinka su ieškovės pozicija, jog defektai atsirado dėl padidėjusios drėgmės, subrangovė nepateikė techninės dokumentacijos, iš kurios būtų galima nustatyti, ant kokio betono drėgnumo buvo klijuojamos parketlentės; užfiksuoti darbų defektai atsirado dėl subrangovės netinkamo darbų vykdymo, parketlentes suklijavus nesilaikant jų įrengimo technologijos, betono pagrindo paviršinės drėgmės matavimų duomenys dar kartą paneigė bet kokias subrangovės prielaidas dėl papildomos drėgmės. Atsakovė dar kartą pareikalavo nedelsiant pašalinti nurodytus darbų defektus ir perkloti parketą objekto patalpoje iki 2021 m. kovo 12 d.
21. Ieškovė defektų nešalino, todėl atsakovė 2021 m. birželio 3 d. raštu informavo ieškovę, kad pasinaudojo Sutarties 4.2.7 punktu ir defektų šalinimui pasitelkė trečiuosius asmenis, defektų pašalinimo kaina - 15 797,18 Eur plius PVM, bendra suma 19 114,59 Eur; rašto pateikimo dieną subrangovė turėjo galiojančią reikalavimo teisę į generalinę rangovę už 2021 m. kovo mėn. atliktus darbus pagal Statybos rangos sutartį į 6 084,90 Eur (be PVM) sumą, sulaikytą pagal Sutarties 2.8. punktą; atėmus 10 proc., - į 5 476,41 Eur (6 084,90 Eur-10 proc.=5 476,41 Eur) (be PVM) sumą; informavo, kad vadovaujantis CK 6.130 straipsnio 1 dalimi ir 6.131 straipsniu, įskaito šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 5 476,41 Eur (be PVM) sumai ir pareikalavo ne vėliau kaip per 7 dienas padengti likusią generalinės rangovės dėl defektų šalinimo patirtų išlaidų sumą 10 320,77 Eur.
22. 2023 m. liepos 7d. atsakovė pakartotiniu pranešimu informavo ieškovę, kad atsižvelgiant į tai, jog 6 912,59 Eur sulaikyta suma buvo panaudota dėl subrangovės kaltės paaiškėjusių defektų šalinimui, atitinkamai, pakartotinio pranešimo pateikimo dieną subrangovė yra skolinga generalinei rangovei 8 884,59 Eur (15 797,18 Eur (be PVM) – 6 912,59 Eur (be PVM) (pagal Sutarties 2.8.3. p. sulaikyta suma) = 8 884,59 Eur) ir nurodė ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šio pakartotinio pranešimo pateikimo dienos padengti likusią neapmokėtą sumą.
23. Ieškovė, remdamasi atsakovės (generalinės rangovės) pateiktu buhalteriniu savitarpio likučio derinimo dokumentu Nr. 4 tarp ieškovės ir atsakovės, kurio 2022 m. gruodžio 31 d. likutis nurodytas 6 912,59 Eur, kreipėsi į teismą dėl skolos sumokėjimo.
Dėl teismo sprendime (ne)peržengtų pareikštų reikalavimų
24. Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė CPK 13 ir 265 straipsnius, peržengė byloje pareikštus reikalavimus - išėjo už ieškinio ribų, analizavo ieškinį ne pagal ieškovės ieškinio reikalavimą dėl sulaikytos atsakovės sumos priteisimo praėjus trejų metų terminui pagal sutartį, o ėmėsi nagrinėti ginčą dėl darbų kokybės, dėl ko nebuvo pareikštas nei ieškinys, nei priešieškinys.
25. Statybos rangos teisinius santykius reglamentuoja CK 6.681– 6.699 straipsniai, bendrosios rangos teisinių santykių normos, įtvirtintos CK 6.644–6.671 straipsniuose, kurios taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). CK 6.681 straipsnio 1 dalis numato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi, statybos rangos sutarties šalys turi priešpriešines teises ir pareigas viena kitai. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Aplinkybė dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga, sprendžiant dėl jos prievolės apimties, todėl teismas privalo tirti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).
26. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008); atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009); atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011).
27. Nagrinėjamoje byloje ieškovė (subrangovė pagal statybos subrangos sutartį) pareiškė reikalavimą atsakovei (generalinei rangovei) dėl skolos, kurios mokėjimas buvo sulaikytas sutartiniu pagrindu, už atliktus darbus priteisimo. Atsakovė gynėsi nuo ieškovės reikalavimo ir nesutikimą su juo grindė ieškovės atliktais darbų trūkumais, kurių ieškovė nešalino, darbų trūkumus pašalino atsakovė, patyrė trūkumų šalinimo išlaidas ir įskaitė jų dalį į ieškovei mokėtiną sulaikytą sumą. Teisėjų kolegija nurodo, kad esant nagrinėjamos bylos situacijai, t. y. šalis siejant rangos santykiams, dėl ko šalys turi priešpriešinių teisių ir pareigų viena kitos atžvilgiu, subrangovei reikalaujant skolos už statybos rangos darbus priteisimo, generalinė rangovė turėjo teisę gintis nuo reikalavimo pateikdama atsikirtimus į ieškinio reikalavimą atsiliepime ir juos grįsdama atliktų darbų trūkumu bei atliktu reikalavimo įskaitymu. Atsakovė nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo iš ieškovės, viršijančių ieškovės reikalaujamą priteisti sumą - atsakovės atsikirtimai buvo pareikšti ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo ribose. Todėl nė dėl vieno iš nurodytų atsikirtimų nereikia reikšti priešieškinio. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ne vien pareikštas ieškovo reikalavimas, ieškinyje nurodytos aplinkybės, argumentai, pateikiami įrodymai, tačiau ir atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai. Todėl ne vienos ieškovės, o abiejų ginčo šalių nurodytų aplinkybių ir argumentų, susijusių tiek su sulaikytos sumos aplinkybėmis, tiek su atliktų darbų trūkumu bei vienašališku įskaitymo atlikimu aiškinimasis ir nagrinėjimas negali būti laikomas bylos ribų peržengimu CPK 13 ir 265 straipsnių prasme. Vadovaujantis išdėstytu apeliantės argumentas dėl teismo sprendime peržengtų bylos nagrinėjimo ribų atmetamas.
Dėl atliktų darbų trūkumų
28. Apeliantė nesutinka su atliktų darbų trūkumų faktu, teigia, kad sutartį vykdė tinkamai, darbus atliko kokybiškai, defektai parketlentėse atsirado ne dėl ieškovės netinkamai atlikto darbo, o galimai dėl per didelės drėgmės betono sluoksnyje arba patekus vandeniui ant dangos paviršiaus galimai valymo metu, drėgmės patekimo iš lauko varstant duris. Be to, atsakovės pateiktuose įrodymuose užfiksuoti ne darbų defektai (darbų pridavimo dieną jokių nurodomų defektų nebuvo, kitaip atlikti darbai nebūtų priimti), o parketo stovis su defektais po trijų mėnesių nuo darbų atlikimo.
29. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų N. S., G. L. parodymai patvirtina aplinkybę, kad 2021 m. sausio 15 d. generalinė rangovė (atsakovė) atliko subrangovės (ieškovės) sukloto parketo patikrinimą ir nustatė darbų kokybės trūkumus: parketas buvo atšokęs per siūles, vietomis parketo lentos nebuvo priklijuotos, buvo susidarę nelygumai, parketlentės buvo pažeistos. Ginčo dėl nustatyto trūkumų pobūdžio ir apimties byloje nėra. Tarp šalių kilo ginčas dėl trūkumus lėmusių priežasčių ir atsakomybės už juos.
30. Kilus ginčui dėl trūkumus lėmusių priežasčių ieškovė pranešė atsakovei, kad 2021 m. sausio 30 d. atliko darbų apžiūrą ir paviršinės betono ir parketlenčių drėgmės matavimus bei nustatė, kad paviršinė drėgmė yra padidėjusi ir siekia 5,19 -5,27- 5,55 proc. pagal drėgnomačio CAISSON VI-DI parodymus (2 t. b. l. 32). Atsakovei išsakius abejones dėl prietaiso patikimumo, 2021 m. vasario 5 d. ieškovė išsinuomojo drėgmės betono - medienos matuoklį TESTO 616, turintį kalibravimo protokolą ir teigė, kad atliko matavimus objekte, pateikė foto nuotraukas, iš kurių matyti skirtingose vietose išmatuotos drėgmės dydžiai nuo 1 iki 13,7 proc. (2 t. b.l. 42-50), betono drėgmės lygis skirtingose vietose fiksuotas nuo 2,1 iki 6,5 proc. (2 t. b.l. 51-59). Tačiau nustatyti, koks specialistas atliko matavimus, kokiose konkrečiai patalpose, galimybės nėra, nes ieškovė neužtikrino tokio įrodymo įforminimo ir pateikimo, matavimus atliko viena, nedalyvaujant generalinės rangovės atstovui. Tęsiantis ginčui dėl trūkumus lėmusių priežasčių, 2021 m. vasario 22 d., 23 d. atsakovė atliko papildomą defektų apžiūrą, išėmė labiausiai atšokusias parketo lentas bei užfiksavo darbų defektus. Apžiūros metu išėmus atšokusią parketlentę, užfiksuota, kad klijai ištepti netolygiai per visą lentos paviršių, tarp parketlentės ir betono vietomis klijų nėra. Apžiūros metu taip pat buvo atlikti parketo ir betono dangos drėgmės matavimai. Drėgmės matuoklio parodymai skirtingose vietose rodė nepadidėjusį drėgmės lygį 3,6-3,79 proc., kas atitinka leidžiamą drėgmės lygį klijuojant parketlentes ant betono pagal subrangovės parengtą darbų atlikimui naudotą technologiją (2,8 - 5 proc.).
31. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, teigdama, kad parketas galimai deformavosi dėl drėgmės, sklindančios nuo betono dangos, nepateikė tai patvirtinančių patikimų įrodymų; elektroniniame laiške nurodžiusi, kad prieš pradedant darbus pagrindas buvo sausas (2 t. b.l. 30), drėgmės matavimo duomenų prieš pradedant darbus nepateikė. Iš ieškovės parengtos Parketlenčių grindų dangos įrengimo ant betoninio grindų pagrindo technologinės kortelės duomenų (2 t. b.l. 71-72) matyti, kad lentas numatyta ne kloti jas tik sujungiant, o klijuoti ant betono, betoną reikia gruntuoti, taip pat būtina įrengti deformacines juostas, palikti tarpus galimam medienos plėtimuisi. Leistinas betono drėgmės lygis numatytas 2,8-5 %. Kortelėje nurodyta, kad klijavimo būdu paklotos parketlentės mažiausiai nukenčia įvairių avarijų (užpylus vandeniu) atvejais. Taigi, ieškovė šiame objekte pasirinko parketlentes ant betono klijuoti, o ne montuoti kitu būdu. Nors ieškovė teigė, kad parketlenčių montavimo būdas jungimo būdu yra galimas, tačiau šiuo konkrečiu atveju toks būdas nebuvo numatytas, todėl turėjo būti naudotas būtent parketlenčių klojimo būdas klijuojant jas ant betono pagrindo, kuris be kita ko, turėjo užtikrinti optimaliausią rezultatą, kad esant galimiems dangos pažeidimams eksploatacijos metu nebūtų patirta žala.
32. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdantis savo verslą, todėl įstatyme jam yra nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Verslininkas, įsipareigojęs vykdyti statybos rangos sutartį, už jos netinkamą įvykdymą atsako be kaltės, taigi, žinoti apie statybos rangos sutartimi siekiamam tikslui įgyvendinti tinkamus ir netinkamus darbų atlikimo būdus, medžiagas, kita ir turėti atitinkamus darbo įgūdžius yra jo pareiga (CK 6.256 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-916/2022, 2022-09-28 Nr. e3K-3-207-701/2022 ir kt.).
33. Sutartimi ieškovė (subrangovė) patvirtino, kad prieš pasirašant Sutartį ji, būdama savo srities profesionale, išsamiai išanalizavo, įvertino ir suprato darbų pobūdį bei jų apimtį, keliamus reikalavimus, darbo projektą ir kitą techninę - projektinę dokumentaciją <...> bei garantavo, kad gali ir galės tinkamai vykdyti Sutartį, kokybiškai atlikti visus pagal Sutartį numatytus darbus bei įgyvendinti kitus prisiimtus įsipareigojimus (Sutarties 5.3.1 punktas); kad nuo atliktų darbų perdavimo generalinei rangovei dienos iki garantinio laikotarpio pabaigos atliktų darbų rezultatas atitiks esminius statinio reikalavimus ir bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, atitiks Sutarties sąlygas, techninį ir darbo projektą, statybos normatyviniuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir rodiklius, darbai bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų arba sumažintų darbų vertę arba tinkamumą įprastam naudojimui (Sutarties 5.3.2 punktas). Ieškovė (subrangovė) įsipareigojo Sutartyje nustatytu laiku pradėti, kokybiškai atlikti, užbaigti ir perduoti generalinei rangovei tinkamai ir kokybiškai atliktus darbus, laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančių subrangovės atliekamiems darbams taikytinų normatyvinių statybos techninių dokumentų, statybos darbų normatyvų ir taisyklių bei statinio projekto reikalavimų, užtikrinti tiek atskirų darbų etapų terminų, tiek darbų pabaigos termino laikymąsi (Sutarties 5.1.4 punktas); nedelsiant vykdyti generalinės rangovės nurodymus dėl darbų, medžiagų defektų (trūkumų) ištaisymo, taip pat generalinei rangovei pareikalavus atidengti konstrukcijas, atlikti konstrukcijų ir kitus bandymus (Sutarties 5.1.11 punktas); nedelsdama, kitą dieną po pranešimo gavimo, pradėti trūkumų šalinimo darbus ir per generalinės rangovės nurodytą protingą, technologiškai pagrįstą terminą savo sąskaita ištaisyti generalinės rangovės nurodytus trūkumus pagal generalinės rangovės ir/ar užsakovo pastabas (Sutarties 6.3 punktas);
34. CK 6.662 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Nagrinėjamu atveju pareiga laiku ir kokybiškai atlikti parketo klojimo darbus objekte buvo įstatyminė ir sutartinė ieškovės (subrangovės) pareiga, todėl nesutikdama su generalinės rangovės nurodytais darbų trūkumais, ieškovė turėjo teisę pasitelkti ekspertą darbų trūkumų įvertinimui, tačiau ja nesinaudojo, nepagrįstai teigdama kad ekspertizės atlikimu turėjo pasirūpinti atsakovė.
35. Nustatyti byloje parketlenčių montavimo trūkumai (netolygus klijų sluoksnio paskirstymas, jo nevientisas klijuojamų paviršių padengimas, parketlenčių atšokos, išlinkimai), ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad buvo laikytasi lentų klijavimo technologijos, sudarė pakankamą ir pagrįstą pagrindą pirmosios instancijos teismui pripažinti, kad ieškovė neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir yra atsakinga už nustatytus atliktų darbų trūkumus. Ieškovės nurodytos galimos drėgmės priežastys, tokios, kaip galimas vandens užpylimas, požeminės aikštelės (parkingo) įrengimas po patalpa, lauko drėgmės patekimas atmetami kaip nepagrįstos prielaidos. Ieškovės atlikti drėgmės matavimai, kurių duomenų nepatvirtino vėlesni atlikti matavimai, padarytos išvados taip pat nepaneigia. Pažymėtina kad ieškovės atlikto darbo trūkumai išryškėjo netrukus, atliktų darbų rezultatas nebuvo generalinės rangovės perduotas užsakovei, taigi, trūkumai išryškėjo patalpų nepradėjus eksploatuoti. Kaip nustatyta, ieškovė pasirinko parketlentes ant betono klijuoti, kad danga nenukentėtų nuo tokių avarijų, kaip vandens užpylimas. Todėl byloje esant pateiktiems įrodymams apie nekokybiškai atliktą parketlenčių klijavimą, byloje pateikti parketlenčių ir betono pagrindo drėgmės svyravimų kelių procentų ribose duomenys, ieškovei tik subjektyviai teigiant, kai tai galėjo būti parketlenčių deformavimosi priežastis, nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad darbų trūkumų priežastis – drėgmės atsiradimas. Ieškovė nepaneigė nustatytų defektų pobūdžio ir neįrodė, jog darbus atliko kokybiškai.
36. CK 6.662 straipsnio 4 dalis numato, kad užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Taigi, įstatymas numato galimybę nustatyti darbų trūkumus po darbų priėmimo. Tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie yra neakivaizdūs ir gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais.
37. Apeliantės argumentai, kad atsakovė nustatė ne ieškovės atliktų darbų trūkumus, o pažeistas grindis po darbų perdavimo, atmetami kaip nepagrįsti. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad po darbų atlikimo (byloje pateikto Atliktų darbų akto Nr. 3 duomenimis danga faktiškai suklota 2020 m. spalio mėn.) darbų trūkumai nebuvo nustatyti. Trūkumai nustatyti jiems atsiradus ir fiksuoti 2021 m. sausio 15 d. Įvertinus darbų pobūdį, tai, kad tokiems trūkumams kaip lentų deformacija dėl netinkamo jų suklojimo veikiant aplinkos veiksniams, reikalingas laiko tarpas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad trūkumai nustatyti ir reikalavimas dėl trūkumų pašalinimo pareikštas per protingą terminą, o už trūkumus yra atsakinga ieškovė, atlikusi darbus. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl įskaitymo (ne) teisėtumo
38. Apeliantė teigia, kad nebuvo pagrindo sulaikytų sumų įskaitymui pagal CK 6.131 straipsnį, t. y. nebuvo antros įskaitymo sąlygos, nes atsakovė neteikė pagal Sutartį priešpriešinio reikalavimo, tarp šalių nebuvo vienarūšių reikalavimų, atsakovė po 2024 m. rugsėjo 7 d. neturėjo galiojančio reikalavimo. Pateikta sąskaita-faktūra Nr. 012402 yra fiktyvi, nes nėra apskaityta atsakovės buhalterijoje. Pagal šią sąskaitą-faktūrą darbus atliko ne trečiasis asmuo, o pati atsakovė.
39. CK 6.130 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 46 punktas; 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 16 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).
40. Sutartimi šalys susitarė kad generalinė rangovė turi teisę sustabdyti mokėjimus už jau priimtus darbus/ jų dalį pagal tarpinius aktus, jei subrangovė dėl savo kaltės vėluoja vykdyti kitus darbų etapus daugiau kaip 5 (penkias) kalendorines dienas, nustatytais terminais nepradeda šalinti ar nepašalina defektų <...> (Sutarties 4.2.4 punktas); darbų vykdymo metu ir per garantinį laikotarpį reikalauti šalinti darbų, medžiagų ir/ar įrenginių defektus (trūkumus) (Sutarties 4.2.5 punktas); atlikti darbus savo iniciatyva arba pavesti tretiesiems asmenims atlikti darbus subrangovės sąskaita, <...> jei subrangovė nustatytais terminais nepradeda šalinti ar nepašalina defektų (Sutarties 4.2.7 punktas); jeigu subrangovė atsisako šalinti defektus ar nepradeda jų šalinti kitą dieną po pranešimo apie juos gavimo, taip pat jei nurodytu laiku defektų nepašalina, generalinė rangovė turi teisę defektus pašalinti savo iniciatyva subrangovės sąskaita ir pareikalauti atlyginti visus nuostolius, įskaitant generalinės rangovės kaštus ieškant kito subrangovo ir pan. (Sutarties 6.3 punktas); galutinis darbų perdavimo aktas pasirašomas tik subrangovei tinkamai ir pilnai atlikus visus Sutartyje numatytus darbus ir tinkamai įvykdžius kitus savo įsipareigojimus <...>; laikoma, kad darbai yra priimti tik tada, kai generalinė rangovė be pastabų pasirašo galutinį darbų perdavimo aktą (Sutarties 6.6 punktas).
41. Pagal Sutarties 2.8.2 punktą sulaikytos sumos yra skirtos užtikrinti subrangovės prievolių, susijusių su atliktų darbų kokybe, ir kitų subrangovės prievolių, nustatytų Sutartyje ar kylančių iš Sutarties ar įstatymo, tinkamą vykdymą Sutarties galiojimo ir garantiniu laikotarpiu. Esant atliktų darbų, jų rezultato trūkumams ir/ar defektams, subrangovei tokių trūkumų/defektų nepradėjus šalinti ar nepašalinus laiku, generalinė rangovė turi neatšaukiamą teisę sulaikytą sumą panaudoti tokiems defektams ir trūkumams pašalinti, taip pat ši suma gali būti panaudota generalinės rangovės išlaidoms ir/ arba nuostoliams, patirtiems dėl darbų defektų ir/ arba trūkumų pašalinimo, atlyginti. Subrangovė suteikia generalinei rangovei neatšaukiamą teisę valdyti, naudoti ir disponuoti sulaikytomis subrangovės lėšomis pagal šiame punkte nustatytą paskirtį. Subrangovė patvirtina, kad ji sutinka ir neprieštarauja tokiam lėšų panaudojimui, patvirtina, kad nereikš su tuo susijusių reikalavimų (grąžinti šias lėšas ir pan.) ateityje, jei jos bus panaudotos pagal šiame punkte nustatytą paskirtį. Jei šia Sutartimi subrangovė įsipareigojo pateikti garantinio laikotarpio draudimą ar garantiją, siekiant gauti sulaikytas sumas, tačiau jos nepateikia, generalinė rangovė turi teisę 10 % (dešimties procentų) darbų kainos dydžio sumą sulaikyti iki termino, nurodyto Sutarties 2.8.2 punkte, pabaigos ir naudoti ją pagal šiame punkte nurodytą paskirtį (Sutarties 7.3 punktas). Pagal Sutartį sulaikytą 10 % darbų kainos (be PVM) sumą generalinė rangovė sumoka subrangovei per 30 (trisdešimt) darbo dienų po to, kai įvyksta visos toliau nurodytos sąlygos: (i) pasirašytas Statybos užbaigimo aktas; (ii) šalys pasirašo Sutarties 6.6 punkte numatytą Galutinį Darbų perdavimo aktą; (iii) subrangovė pateikia 10 (dešimties) procentų atliktų darbų kainos (be PVM) dydžio generalinei rangovei priimtinos draudimo kompanijos (nurodytos Sutarties 5.2 p.) garantinio laikotarpio draudimą (kartu su draudimo poliso kopija) arba banko besąlyginę neatšaukiamą garantiją, galiojančius 3 (trejus) metus nuo baigiamojo Objekto statybos darbų rezultato perdavimo užsakovui akto pasirašymo dienos, kurių tekstas iš anksto raštu turi būti suderintas su generaline rangove, kartu pateikiant apmokėjimą už draudimą ar garantiją patvirtinančius dokumentus; (iv) užsakovė visiškai atsiskaito su generaline rangove už atliktus darbus Sutarties 2.8.3 punkte.
42. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nustačius atliktų darbų trūkumus, ieškovė jų nepašalino per atsakovės nustatytus ir papildomai skirtus terminus. Sutartimi šalys susitarė tiek dėl mokėjimų sulaikymo nustačius darbų trūkumus, tiek dėl 10 proc. dydžio darbų kainos mokėjimo sulaikymo. Atsakovė patyrė darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir 2021 m. birželio 3 d. raštu Nr. R-21-286 pranešė ieškovei apie turimą reikalavimo teisę ir atliktą įskaitymą 5476,41 Eur sumai (1 t. b. l. 151-154), pridėjo reikalavimo teisę patvirtinančią 2021 m. birželio 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. 012402 ir atliktų darbų trūkumų šalinimo aktą. 2023 m. liepos 7 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad atliko įskaitymą visai likusiai sumai, tam panaudojusi sulaikytas ieškovei mokėtinas sumas, viso 6 912,59 Eur (1 t. b. l. 155-158), taip pat nurodė, kad ieškovė (subrangovė) iki pranešimo pateikimo dienos nebuvo pateikusi 10 proc. atliktų darbų kainos (be PVM) dydžio generalinei rangovei priimtinos draudimo kompanijos (nurodytos Sutarties 5.2. p.) garantinio laikotarpio draudimo (kartu su draudimo poliso kopija) arba banko besąlyginės neatšaukiamos garantijos, galiojančių trejus metus nuo baigiamojo Objekto statybos darbų rezultato perdavimo užsakovui akto pasirašymo dienos.
43. Ieškovė, nors teigia, kad sąskaita faktūra yra fiktyvi, neįtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą, jokių jos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų nepateikė, sąskaitoje pateiktų duomenų apie atliktų darbų apimtį ir kainą bei paties fakto, kad darbų trūkumai buvo pašalinti, neginčijo. Aplinkybė, kokie tretieji asmenys atliko trūkumų šalinimo darbus, byloje nebuvo tiriama, ieškovė nereikalavo įpareigoti atsakovę pateikti tokius įrodymus. Tačiau vien dėl šios aplinkybės neatskleidimo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais į bylą trūkumų šalinimo faktą bei išlaidų dydį patvirtinančiais įrodymais. Atsakovei patyrus ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, ji įgijo reikalavimo teisę į ieškovei mokėtinas sulaikytas pagal Sutartį sumas. Byloje egzistuoja visos sąlygos įskaitymo atlikimui tiek pagal Sutartį, tiek laikantis CK 6.130 straipsnio reikalavimų: šalys įskaitymų atlikimo metu turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų (atsakovė turėjo mokėtinų ieškovei sumų už atliktus darbus, o ieškovė turėjo pareigą atlyginti atsakovei patirtas darbų trūkumų šalinimo išlaidas), šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdomi bei apibrėžti. Dėl priešieškinio reiškimo būtinumo atsakovei ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimais apie atliktą įskaitymą pasisakyta nutarties 25-27 punktuose. Atsakovei atlikus priepriešinio reikalavimo įskaitymą, ieškovė prarado teisę reikalauti grąžinti sulaikytą pagal Sutartį pinigų sumą, kuri buvo įskaityta. Ieškovės pateiktas buhalterinis savitarpio likučio derinimo dokumentas Nr. 4 tarp ieškovės ir atsakovės, kurio 2022 m. gruodžio 31 d. likutis nurodytas 6 912,59 Eur, nepaneigia šioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, susijusius su atsakovės atlikto reikalavimo įskaitymo neteisėtumu, apeliantei neįrodžius, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
44. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas rėmėsi nenuosekliais ir prieštaringais liudytojų parodymais. Nesant byloje realių ir objektyvių įrodymų dėl darbų defektų, paslėptų darbų defektų po jų priėmimo, nėra teisinio pagrindo pinigų sulaikymą laikyti pagrįstu ir nėra pagrindo netenkinti ieškinio pilna apimtimi.
45. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliacinio skundo argumentais. Liudytojais apklausti atsakovės darbuotojai, atsakingi už darbus objekte, patvirtino aplinkybes, susijusias su nustatytais ieškovės atliktų darbų defektais, ieškovės veiksmus dalyvaujant defektų nustatyme, ieškovės atsisakymą atlikti darbų trūkumų šalinimo darbus, vykusį susirašinėjimą su ieškove. Tai, kad liudytojai, praėjus keliems metams po darbų pabaigos objekte detaliai nebeprisiminė aplinkybių, susijusių su nagrinėjamu ginču, nesudaro pagrindo teigti, kad liudytojų parodymai buvo tokie nenuoseklūs ir prieštaringi kitiems bylos įrodymams, kad teismas neturėjo jais remtis. Teismo nustatytas ieškovės atliktų darbų trūkumų aplinkybes ir įskaitymo atlikimo teisėtumą patvirtina visuma bylos įrodymų, surinktų iš skirtingų įrodinėjimo šaltinių. Esant nurodytai nagrinėjamos bylos įrodymų apimčiai ir nustatytam turiniui pripažinimas, kad ieškovės atlikti darbai buvo kokybiški, o atsiradusius atlikto darbo rezultato trūkumus lėmė kiti veiksniai, nesant tai patvirtinančių įrodymų, negalimas, nes nepakanka įrodymų tokioms išvadoms padaryti.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
46. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.
48. Apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, todėl jos apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 968 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias prašo priteisti iš apeliantės. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, yra proporcingos bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl prašymas tenkinamas, atsakovei iš apeliantės priteisiamos 968 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“, j.a.k. 134511472, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margus“, j.a.k. 302509650, 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Daina Lisaitė
Anita Sereikienė
Agnė Vyliaudaitė