Civilinė byla Nr. 2S-1416-260/2011

                                                                     Procesinio sprendimo kategorija:130.1.4;122.4 

(S)

KAUNO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 22 d.

Kaunas

Kauno  apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio, kolegijos teisėjų:  Izoldos Nėnienės ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Ž. N. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-217-887/2011 pagal ieškovės Ž. N. ieškinį atsakovui E. V. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, ir

n u s t a t ė:

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi ieškovės Ž. N. ieškinį atsakovui E. V. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo paliko nenegrinėtu. Teismas nurodė, kad, pradėjus nagrinėti bylą teisme, paaiškėjo, jog ieškovės ir atsakovo bei jų vaiko nuolatinė  (įprastinė) gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje, todėl byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės ir atsakovo bei jų vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą esant ne Lietuvoje, kur yra nurodyti jų gyvenamieji adresai, o Didžiojoje Britanijoje.

Atskiruoju  skundu (b.l. 2-3) ieškovė Ž. N. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį, grąžinant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės. Apeliantė nurodo, kad atsakovas E. V. atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, jog byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, tačiau teismas skyrė 7 parengiamuosius teismo posėdžius, pripažino šalių dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinais. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 781 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog jeigu ieškinio pareiškimo metu byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis teismingumas išlieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia. Teismas netinkamai taikė CPK 784 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi šalių nesaisto santuokiniai ryšiai, taip pat netinkamai taikė ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 1.32 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas privalėjo taikyti CK 1.32 straipsnio 2 dalį, kuri reglamentuoja, kad ginčas spręstinas pagal valstybės, kurios piliečiais yra tėvai ir vaikas, jei tėvai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, kurioje gyvena vaikas, teisę. Ieškovė yra sudariusi įgaliojimą Kauno miesto notarų biure, kur jos adresas buvo nurodytas Donelaičio g. 49-1, Kaunas, kur tuo metu gyveno ieškovė, todėl iškeliant civilinę bylą Kauno miesto apylinkės teisme, ieškovės gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje. Kadangi butas buvo įtrauktas į grąžintinų sąrašą, ieškovės motinai buvo suteiktas kitas butas adresu Perkūno al. 24-31, Kaunas, kur ieškovė deklaravo savo gyvenamąją vietą. Tai, kad ieškovė tam tikrais periodais kartu su dukra migruoja, gyvena tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje, ji tinkamai ir gynė pažeistas vaiko teises, kreipėsi į tos vietos teismą, kur tuo metu buvo ieškovės ir jos dukters gyvenamoji vieta.

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 14-17) atsakovo E. V. atstovė advokatė M.Vietaitė prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį. Nurodė, kad ieškovės Ž. N. duktė M. N. gimė (duomenys neskelbtini) Didžiojoje Britanijoje. Ieškovė DNR ekspertizę dėl gimusios dukros tėvystės nustatymo 2007 m. spalio 22 d. atliko Didžiosios Britanijos institucijoje „Cellmark“. Dėl išlaikymo dukrai M. išieškojimo iš jos tėvo E. V. ieškovė Ž. N. 2007m. spalio mėnesį kreipėsi į Didžiosios Britanijos Vaikų paramos agentūrą. Didžiosios Britanijos Vaikų paramos agentūra 2008-03-07 raštu informavo Ž. N. apie tai, kad pinigai dukros M. išlaikymui bus išieškomi per agentūrą iš E. V.. Šis agentūros atsakymas Ž. N. buvo išsiųstas jos gyvenamosios vietos Didžiojoje Britanijoje adresu (b.1.81-84, t.I). Didžiosios Britanijos Vaikų paramos agentūra 2007 m. spalio 31 d. raštu nurodė E. V., kad jis privalo išlaikymą dukrai M. N. mokėti nuo 2007 m. liepos 13 d. Iš Didžiosios Britanijos Vaikų paramos agentūros 2010 m. vasario 4 d. pateiktos vaiko išlaikymo sąskaitos ataskaitos matosi, kad E. V. išlaikymą dukrai pradėjo mokėti nuo 2008 m. balandžio 25 d., sumokėdamas įsiskolinimą nuo 2007 m. liepos 13 d. Kadangi ieškovė Ž. N. 2009 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikoje dėl išlaikymo jos dukrai M. priteisimo nuo 2007 m. kovo l d., E. V. nustojo mokėti savo dukrai Didžiosios Britanijos Vaikų paramos agentūros nustatyto dydžio išlaikymą Didžiojoje Britanijoje. 2011 m. kovo 5 d. raštu Didžiosios Britanijos Vaikų paramos agentūra įpareigojo E. V. nedelsiant sumokėti įsiskolinimą už alimentus M. N. (b.l. 145-146, t.I). Visi šie dokumentai įrodo, kad ieškovė Ž. N. pastoviai gyveno ir gyvena Didžiojoje Britanijoje, nes ten vykdomas išlaikymo jos dukrai M. išieškojimas iš E. V.. Tai, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje patvirtina ir 2009 m. birželio 19 d. išrašai iš LLoyds TSB jos esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo išsiųsta jos gyvenamosios vietos adresu Didžiojoje Britanijoje (b.l.70-80, t.I). 2010 m. liepos 30 d. pareiškime Lietuvos Respublikos Ambasadai Jungtinėje Karalystėje Ž. N. nurodė savo adresą Didžiojoje Britanijoje kaip savo nuolatinę gyvenamąją vietą (b.l.122, t.I). Ž. N. su ieškiniu teismui pateikė VSDFV Kauno skyriaus 2009 m. birželio 15 d. pažymą apie jos valstybinį socialinį draudimą, kurioje nurodytas adresatas Ž.-N., gyvenanti Didžiojoje Britanijoje (b.1.12, t.I). 2009 m. lapkričio 13 d. pareikšdama ieškinį teismui ieškovė Ž. N. visiškai nenurodė savo nuolatinės gyvenamosios vietos. Tiek ieškovė Ž. N., tiek atsakovas E. V. Lietuvoje jokio turto neturi, nedirba ir pajamų negauna. Ieškovė Ž. N. jau bylos nagrinėjimo metu 2010 m. rugsėjo 15 d. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą Lietuvoje adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau po 20-ties dienų, t.y. 2010 m. spalio 6 d. iš šios gyvenamosios vietos išsideklaravo nurodydama, kad išvyksta į Jungtinę Karalystę. Atsakovas E. V. iš Lietuvos yra išvykęs nuo 2005 m. kovo 14 d. 2009 m. liepos 27 d. – 2009 m. gruodžio 29 d. jis buvo laikinai deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje tam, kad pasikeistų nebegaliojantį Lietuvos piliečio pasą. Teismas, įvertinęs ir ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias su ginčo objektu, pagrįstai nusprendė, kad tiek ieškovės Ž. N., tiek jos dukros M. N., tiek atsakovo E. V. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ir yra Didžioji Britanija bei remdamasis CPK 785 straipsniu pripažino, kad šis ginčas yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams ir paliko ieškinį nenagrinėtu.

Atskirasis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties atmestinas.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama atskirajame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas ieškovės Ž. N. ieškinį atsakovui E. V. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo paliko nenagrinėtu, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina galioti.

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CPK 781 straipsnio 1 dalies, CPK 784 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad iškeliant civilinę bylą ieškovės gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje.

Išlaikymo priteisimo reikalavimas gali būti iškeltas tiek bylose, kurios yra šeimos teisinių santykių bylos pagal CPK 784 straipsnį, tiek tėvų ir vaikų teisinių santykių bylos pagal CPK 785 straipsnį, todėl sprendžiant išimtinės Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos klausimą turi būti vadovaujamasi šiomis nuostatomis. CPK 784 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai, 785 straipsnio 1 dalyje - kad Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų bylas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinio padavimo metu tiek ieškovė, tiek atsakovas gyveno ne Lietuvoje, o Didžiojoje Britanijoje, kartu su ieškove gyvena šalių dukra M. N.. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas jokio nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, Lietuvoje nedirba ir pajamų negauna. Nors apeliantė nurodė, kad gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą išduota 2010-09-15, t.y. tą pačią dieną, kurią apeliantė ir deklaravo savo gyvenamąją vietą (b.l. 121, t. I). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog sekančią dieną – 2010-09-16, ieškovė dalyvavo vieninteliame iš septynių vykusių parengiamųjų teismo posėdžių (b.l. 125-126, t.). Gyventojų registro duomenys patvirtina, jog 2010-10-06 ieškovė išvyko į Jungtinę Karalystę (b.l. 150, t.I). Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog ieškovė dėl išlaikymo dukrai M. išieškojimo iš jos tėvo E. V. kreipėsi į Didžiosios Britanijos Vaikų paramos agentūrą. Vaikų paramos agentūra vykdė išlaikymo išieškojimą, t.y. atliko išlaikymo dydžio paskaičiavimus, pervedinėjo išlaikymą į ieškovės sąskaitą. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog ieškovė negyveno Lietuvos Respublikoje. Atsakovo pateikti duomenys byloje taip pat patvirtina, jog atsakovo E. V. nuolatinė gyvenamoji vieta iškeliant civilinę bylą, bylos nagrinėjimo metu buvo ir yra Didžiojoje Britanijoje. Atsakovas dar atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje, jis ten dirba, mokosi, yra apsidraudęs valstybiniu draudimu. Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovės ir atsakovo bei jų vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o Didžiojoje Britanijoje, pagrįstai sprendė, jog byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 2 straipsnio 1 dalį, nurodančią, kad valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose. Pagal Tarybos reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 2 dalį, valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl išlaikymo gali būti iškelta kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios arba gyvenamosios vietos teismuose arba, jeigu tokia byla yra susijusi su byla dėl asmens statuso, teisme, kuris pagal jam taikomą įstatymą turi jurisdikciją nagrinėti minėtas bylas, jeigu tokia jurisdikcija nėra pagrįsta vien tik vienos iš šalių pilietybe. Šios Reglamento nuostatos numato alternatyvųjį teismingumą, t.y. pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją arba pagal kreditoriaus nuolatinę gyvenamąją ar gyvenamąją vietą. Kadangi nagrinėjamuoju atveju tiek atsakovo, tiek ieškovės (kreditorės) nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Didžiojoje Britanijoje, todėl ieškinys atsakovui dėl išlaikymo vaikui priteisimo turėjo būti pareikštas jų nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, tai yra Didžiojoje Britanijoje.

Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti CK 1.32 straipsnio 2 dalį, kuri reglamentuoja, kad ginčas spręstinas pagal valstybės, kurios piliečiais yra tėvai ir vaikas, jei tėvai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, kurioje gyvena vaikas, teisę. CK 1.32 straipsnis nustato taikytiną teisę sprendžiant ginčą tarp šalių ir nereglamentuoja teismingumo klausimo. Bylos teisminiam priklausymui neturi įtakos taikytina teisė. Nagrinėjamuoju atveju ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu ne dėl taikytinos teisės klausimo sprendimo, o dėl to, jog pagal nustatytas bylos aplinkybes ginčas neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenegrinėtu yra teisėta ir pagrįsta ir atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo jos naikinti, todėl nutartis paliktina galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio  pirmosios  dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas                                                                                 Raimondas Buzelis

Kolegijos teisėjai                                                                        Izolda Nėnienė             

                                                                                      Arūnas Rudzinskas