Civilinė byla Nr. e2A-159-775/2023

       Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01188-2020-5

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 3.2.6.1; 3.3.1.18.1

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-35-503/2022, pagal ieškovės E. M. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, mišraus išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei išlaikymo įsiskolinimo ieškovei priteisimo ir atsakovo M. M. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė E. M. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu teismo prašė nutraukti jos ir atsakovo M. M. (toliau – atsakovas) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės. Nutraukus santuoką šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes. Priteisti iš atsakovo 14 000 Eur neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės. Priteisti iš atsakovo 7 284 Eur dydžio vienkartinę materialinę išmoką už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. Nepilnamečių vaikų M. M., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sūnus), D. M., gimusio (duomenys neskelbtini) ir E. M., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir dvyniai) gyvenamą vietą nustatyti su ieškove. Priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą iki jų pilnametystės mišria forma – nekilnojamuoju turtu ir periodinėmis išmokomis, tai yra priteisiant vaikams po 1/3 dalį atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis – sūnui 144 Eur išlaikymą, dvyniams po 201 Eur kiekvienam vaikui, nurodytų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę. Įpareigoti atsakovą atlyginti 50 procentų papildomų vaikų išlaikymo išlaidų, susijusių su vaikų dantų taisymu ir korekcija, vaikų gydymu ir reabilitacija, kurių neatlygina Ligonių kasos, pinigus ieškovei pervedant per 3 kalendorines paras, terminą skaičiuojant nuo tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų atsakovui pateikimo. Priteisti iš atsakovo 6 208 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. spalio 20 d. Po santuokos nutraukimo padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise 46 500 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, tai yra poilsio namelį ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas Nr. 1, poilsio namelis); transporto priemones – 1000 Eur vertės sniego motociklą ir 500 Eur vertės motorinę valtį; 4 000 Eur vertės tris šaunamuosius ginklus. Priteisti iš atsakovo ieškovei 25 500 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį. Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas 3 890 Eur vertės budėtojo namelis ir 83 500 Eur vertės ilgalaikė automobilių saugojimo aikštelė, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas Nr. 2, budėtojo namelis, aikštelė), yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė ir priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, ieškovei iš atsakovo priteisiant 43 695 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį. Nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais pagal ieškovės nurodytas sąlygas. Priteisti iš atsakovo ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškovės naudai priteistos piniginės sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neskirti termino susitaikymui. Po santuokos nutraukimo palikti santuokos metu turėtas pavardes. Nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Patvirtinti jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką pagal atsakovo pateiktas sąlygas. Priteisti sūnaus išlaikymui ¼ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir periodines kas mėnesį mokamas 170 Eur išmokas nuo pirminio patikslinto priešieškinio pateikimo teismui dienos 2021 m. spalio 4 d. iki sūnui sueis 10 metų ((duomenys neskelbtini)), 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 10 metų iki jo pilnametystės arba iki bus emancipuotas. Priteisti dvynių išlaikymui po 3/8 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir periodines kas mėnesį mokamas 170 Eur išmokas kiekvienam vaikui nuo pirminio patikslinto priešieškinio pateikimo teismui dienos 2021 m. spalio 4 d. iki vaikams sueis 5 metai ((duomenys neskelbtini)), po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo 5 metų iki jų pilnametystės arba iki jų emancipacijos. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausantį nekilnojamąjį Turtą Nr. 1 asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį priteisti kiekvienai šaliai. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 2 100 Eur vertės neregistruotus kilnojamuosius daiktus, iš ieškovės atsakovui priteisiant 1 050 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Įpareigoti ieškovę per 30 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti atsakovui seifą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais asmeniniais daiktais (lygiavamzdžiu šautuvu (duomenys neskelbtini); lygiavamzdžiu šautuvu (duomenys neskelbtini); lygiavamzdžiu šautuvu (duomenys neskelbtini) bei šoviniais). Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų 6 208 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 3 d. iki kreipimosi į teismą – 2020 m. spalio 20 d., teigdama, kad atsakovas negyvena kartu ir neveda bendro ūkio nuo 2020 m. sausio 4 d. Jai pagrasinus dėl vaikų netinkamo išlaikymo, atsakovas tik nuo 2020 m. balandžio mėnesio pradėjo skirti 500 Eur, tad nuo 2020 m. sausio 4 d. iki kreipimosi į teismą momento – 2020 m. spalio 20 d. vaikų išlaikymui atsakovas viso teskyrė 3 500 Eur ir neužtikrino vaikų poreikių. Ieškovė mano, kad iš atsakovo įsiskolinimas už išlaikymo netinkamą teikimą nurodytu laikotarpiu sudaro 6 208 Eur sumą. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad jis kas mėnesį kiekvienam vaikui skyrė po 166,67 Eur jų išlaikymui iki ieškovės ieškinio teismui padavimo.

4.       Dėl Turto Nr. 1 padalijimo ieškovė nurodė, kad ji visą savo dėmesį turės skirti vaikų priežiūrai, todėl jos galimybės prižiūrėti poilsio namelį ir gauti iš jo naudą ribotos. Tuo tarpu atsakovas aktyviai naudojasi poilsio nameliu, jį nuomoja, todėl gauna iš jo naudą. Atsižvelgiant į tai, teismo prašė poilsio namelį su priklausiniais priteisti atsakovui. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sutiko, kad poilsio namelio su priklausiniais vertė yra 30 000 Eur, todėl teismo prašė priteisti jai 15 000 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovės vertinimu, priteisus šį turtą šalims po ½ dalį, tai būtų išimtinai naudinga atsakovui, nes jis ir toliau jį visa apimtimi eksploatuotų, gautų pajamas, o kompensacijos mokėjimo išvengtų, kas būtų nesąžininga ieškovės atžvilgiu. Atsakovas sutiko, jog šalims jungtinės nuosavybės teise priklauso Turtas Nr. 1, tačiau nesutiko su ieškovės nurodyta verte ir prašomu padalijimo būdu. Nurodė, kad ieškovė negali ir neturi teisės prieš kito sutuoktinio valią reikalauti bendrą sutuoktinių turtą priteisti kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, reikalaujant išmokėti kompensaciją už priteistiną bendrą turtą. Be to, pagal finansinę atsakovo situaciją jis neturi galimybių mokėti tokio dydžio kompensacijos ieškovei. Poilsio namelyje nėra net šildymo, jis yra vasarnamis, todėl jame galima būti tik laikinai vasaros sezono metu, ir ne gyventi, o tiesiog pailsėti. Jei šalims šis bendras turtas yra nereikalingas, jiedu bendru sprendimu ateityje galės jį parduoti ir pinigines lėšas pasidalinti. Ieškovė, neturėdama galimybių pati nuomoti poilsio namelį, gali kreiptis į nekilnojamojo turto agentūrą, bet visa tai nėra pagrindas ieškovei nereikalingą turtą primesti atsakovui. Be to, ieškovės su patikslintu ieškiniu pateiktas 2018 metų nuomos skelbimas patvirtina, kad šalys, dar gyvendamos kartu bendrai buvo nusprendusios poilsio namelį nuomoti, tačiau jis taip ir buvo neišnuomotas. Kadangi ieškovės argumentai, jog atsakovas poilsio namelį asmeniškai nuomoja ir/ar juo naudojasi, yra visiškai nepagrįsti, šį turtą atsakovas prašė padalinti šalims natūra – po ½ dalį kiekvienam.

5.       Ieškovė prašė pripažinti, kad Turtas Nr. 2 yra bendroji jungtinė jos ir atsakovo nuosavybė. Po santuokos nutraukimo šį turtą priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir priteisti iš atsakovo ieškovei 43 695 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį. Nurodė, kad Turto Nr. 2 objektų išviešinimas tik atsakovo vardu įvyko 2016 m. birželio 2 d., t. y. po 2015 m. vasario 23 d. šalių sudarytos vedybų sutarties, tačiau minėti nekilnojamojo turto objektai buvo statomi ir pastatyti dar iki vedybų sutarties sudarymo, santuokos metu, o statybos vykdytos, panaudojant sutuoktinių bendrąsias lėšas. Statybos užbaigimo įforminimas tikslu daiktą registruoti registre nėra nuosavybės sukūrimas ir turto registravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo momentas. Tai tėra nuosavybės teisės išviešinimas ir būtina procedūra, norint pilnai disponuoti sukurtais statiniais, tačiau nuosavybės teisę sukuria statinio ar jo dalies pastatymas. Ieškovė teigė, kad šalių bendroji jungtinė nuosavybės teisė į Turtą Nr. 2 atsirado ne vėliau kaip 2012 metais. Tuo tarpu šalių povedybinė sutartis, kuria šalys pasirinko visiško turto atskirumo režimą po šios sutarties įsigaliojimo, buvo sudaryta tik 2015 metais, todėl iki jos šalims jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas galėjo tapti asmenine atsakovo nuosavybe, tik jeigu konkretus turto objektas būtų aptartas sutartyje. Atskiro susitarimo šalys dėl Turto Nr. 2 nesudarė, todėl jis šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir yra dalybų objektas santuokos nutraukimo byloje. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutiko, tvirtino, kad Turtas Nr. 2 priklauso atsakovui, asmeninės nuosavybės teise, ieškovė visuomet tai žinojo ir niekada į šį turtą nepretendavo. Viešame registre Turtas Nr. 2 įregistruotas 2016 metais, tai yra po 2015 metų, kuomet tarp šalių buvo sudaryta povedybinė sutartis. Ieškovė žinojo, kad šis turtas buvo pastatytas iš asmeninių atsakovo statybinių medžiagų, todėl pasirašant povedybinę sutartį neginčijo fakto, kad turtas atsakovui priklauso asmenine nuosavybės teise. Ieškovės nurodyti faktai dėl turto projektų ir dokumentų rengimo tik patvirtina, kad iki povedybinės sutarties buvo atlikti turto dokumentų rengimo klausiniai, tačiau nesukurtas pats turtas. Todėl reikalavimą Turtą Nr. 2 priteisti atsakovui, ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją už jam po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę bendrai santuokoje įgytą ir dalintino turto dalį, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko jų santuokines pavardes. Netenkino ieškovės reikalavimų dėl 14 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, 7 284 Eur dydžio vienkartinės materialinės išmokos laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. priteisimo, įpareigoti atsakovą atlyginti 50 procentų papildomų vaikų išlaikymo išlaidų, 6 208 Eur dydžio įsiskolinimo už išlaikymo vaikams netinkamą mokėjimą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. spalio 20 d. priteisimo, Turto Nr. 2 pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šio turto priteisimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise bei 43 695 Eur kompensacijos ieškovei už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį priteisimo. Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės mišria forma, tai yra po 1/3 dalį kiekvienam vaikui nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir kas mėnesį mokamas periodines išmokas sūnaus išlaikymui – 144 Eur, dvynių išlaikymui po 201 Eur kiekvienam vaikui, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Nustatė atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Padalino šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 46 500 Eur vertės Turtą Nr. 1 po ½ dalį. Transporto priemones – sniego motociklą 1 000 Eur vertės ir motorinę valtį 500 Eur vertės, tris šaunamuosius ginklus 368 Eur vertės, priteisė atsakovui. Ieškovei iš atsakovo priteisė 1 684 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Priteisė iš atsakovo ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų piniginių sumų iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Padalino šalims priklausantį kilnojamąjį turtą – ieškovei priteisė 500 Eur vertės kilnojamuosius daiktus, o atsakovui iš ieškovės 500 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Įpareigojo ieškovę per 30 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti atsakovui seifą, esantį (duomenys neskelbtini) su jame esančiais asmeniniais daiktais (lygiavamzdžiu šautuvu (duomenys neskelbtini); lygiavamzdžiu šautuvu (duomenys neskelbtini) bei šoviniais). Likusią patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalį atmetė.

7.       Papildomu sprendimu, priimtu 2022 m. rugsėjo 22 d., teismas paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš atsakovo ieškovei 2 500 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų bei iš ieškovės atsakovui 6 714,38 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš šalių priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei – iš ieškovės 1 135,64 Eur, iš atsakovo – 578,89 Eur sumą.

8.       Nors sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nusprendė ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo netenkinti visiškai, sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. sausio 4 d. viena išlaikė tris vaikus. Ieškovė, būdama teisininkė, nesikreipė į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi praėjus 10 mėnesių nuo atsakovo, kaip ji teigia, išlaikymo vaikams nepakankamo teikimo datos. Be to, 2020 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nurodė, jog šiuo metu atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tai yra kartu su ja ir nepilnamečiais vaikais, ir prisideda prie vaikų išlaikymo, tačiau tai daro nepakankamai ir nereguliariai, todėl abejotina, jog ieškovės nurodytu laikotarpiu atsakovas visiškai neteikė išlaikymo vaikams.

9.       Teismas pripažino pagrįstai tikėtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2020 m. spalio 29 d. atsakovas vaikų išlaikymui ir kitoms šeimos išlaidoms skyrė viso 1 666,70 Eur. Atsižvelgdamas į 2020 metais buvusį MMA dydį (apytiksliai 475 Eur į rankas), taip pat į vaikų išmokų dydį (100,23 Eur) ir remdamasis argumentais dėl išlaikymo dydžio, aprašytais teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nusprendė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 29 d. atsakovas prie kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymo turėjo prisidėti 230 Eur suma. Teismas konstatavo, kad už minėtą laikotarpį atsakovo įsiskolinimo suma sudaro 3 400 Eur (230 Eur × 10 mėn. × 3 vaikai – 3500 Eur = 3400 Eur), todėl nusprendė iš atsakovo priteisti 3 400 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 29 d.

10.       Dėl Turto Nr. 1 padalijimo teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnį preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Ieškovė neprašė nukrypti nuo minėto turto lygių dalių principo, pirminiuose procesiniuose dokumentuose ji minėtą turtą prašė padalinti natūra – po ½ kiekvienam, tačiau vėliau ieškinio reikalavimą patikslino ir prašė visą turtą priteisti atsakovui, iš jo ieškovei priteisiant kompensaciją. Teismas vertino, kad ieškovė prie patikslinto ieškinio (DOK – 10520) pridėtu poilsio namelio skelbimu „Facebook“ neįrodė, jog pagal šį skelbimą poilsio namelis buvo bent vieną kartą iki patikslinto ieškinio teismui padavimo dienos išnuomotas, jog tik atsakovas aktyviai šiuo naudojosi ir naudojasi. Teismas vertino, kad ieškovė nepagrindė Turto Nr. 1 padalijimo būdo, teismui nepateikė duomenų, jog natūra abiem sutuoktiniams minėto turto padalyti negalima. Ieškovė tik nurodė, jog visą savo dėmesį ji turės skirti vaikų priežiūrai, todėl jos galimybės prižiūrėti poilsio namelį ir gauti iš jo naudą yra ribotos. Teismas pažymėjo, kad šalių vaikai augantys, be to, ieškovė paaiškino, kad ji turi pomėgį – sportavimą, todėl ieškovės argumentą, jog visą savo dėmesį ji turės skirti vaikų priežiūrai, vertino kritiškai. Pasisakydamas dėl Turto Nr. 1 vertės, teismas nurodė, kad poilsio namelis yra prie vieno iš gražiausių Lietuvos ežerų. Prie šio ežero poilsio namelių plėtra iš esmės dėl aplinkos apsaugos reikalavimų nevyksta, byloje nepateikta duomenų, jog poilsio namelio vertė mažėja. Priešingai, pagal šių dienų tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje tokio turto rinkos kaina didėja, todėl vertino, kad šio turto vertė yra 46 500 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovas neprieštarauja, jog tiek ieškovė viena, tiek su vaikais poilsiautų minėtame namelyje. Be to, atsakovas neprašė poilsio namelio padalinti natūra, kadangi neketina su vaikais šiame namelyje poilsiauti. Teismas pripažino, kad atsakovas iš esmės protingai teigia, jog per tam tikrą laiką paaiškėjus, jog ieškovei ir jų paaugusiems vaikams šis turtas nereikalingas, šalys galės bendru sutarimu šį turtą parduoti ir pinigines lėšas pasidalinti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis šalių paaugusių vaikų tikėtinais interesais poilsiauti prie minėto ežero, ieškovės reikalavimo dėl Turto Nr. 1 padalijimo netenkino, o atsakovo reikalavimą dėl šio turto padalijimo patenkino. 

11.       Dėl Turto Nr. 2 teismas nurodė, kad šalys santuokos metu 2015 m. vasario 23 d. nustatyta tvarka sudarė vedybų sutartį. Sutartis sudaryta notarine forma, įsigaliojo nuo jos sudarymo, yra įregistruota vedybų sutarčių registre. Šios sutarties pakeitimų nėra, ji nenutraukta ir galioja. Turto Nr. 2 objektai viešajame registre atsakovo nuosavybe registruoti 2016 m. birželio 2 d. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad šalys susitarė, jog minėtos sutarties sudarymo metu registruotinas Turtas Nr. 2, kurį atsakovas įgis savo vardu santuokos metu po šios sutarties įsigaliojimo, bus jo asmeninė nuosavybė, todėl pripažino, kad ieškovė neįrodė, jog ji nežinojo, kad minėtos sutarties sudarymo metu atsakovas įgyja minėtus daiktus (stato minėtą namelį, įrengia minėtą aikštelę). Be to, ieškovė teismui pati nurodė, kad ji buvo šios sutarties sudarymo iniciatorė, kuomet vyko minėtų namelio statybos ir aikštelės įrengimo darbai. Ieškovė sutarties neginčija, todėl ši sutartis turi būti vykdoma. Todėl ieškovės reikalavimo pripažinti, kad Turtas Nr. 2 yra bendroji jungtinės jos ir atsakovo nuosavybė, nutarė netenkinti. Netenkinus šio reikalavimo ir nepripažinus, kad Turtas Nr. 2 yra šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimu šis turtas negali būti padalytas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnis) ir iš minėto netenkinto reikalavimo išplaukiantį reikalavimą dėl Turto Nr. 2 padalijimo taip pat netenkino.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta netenkinti ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovo 3 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti Turtą Nr. 2 bendrąją jungtine šalių nuosavybe, ir dėl šios dalies  priimti naują sprendimą – pripažinti, kad šis turtas yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, šį turtą priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei iš atsakovo priteisti 43 695 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį. Panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta padalinti Turtą Nr. 1 po ½ dalį natūra, ir  dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atsakovui šį turtą priteisti asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei iš atsakovo 15 000 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Priteisti ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Ieškovė nurodė, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje, atsižvelgdamas į 2020 metais buvusį MMA dydį (apytiksliai 475 Eur į rankas), taip pat į vaikų išmokų dydį (100, 23 Eur) ir remdamasis argumentais dėl išlaikymo dydžio, aprašytais 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 29 d. atsakovas prie kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymo turėjo prisidėti 230 Eur suma. Teismas nustatė, kad atsakovo už? minėtą? laikotarpi? įsiskolinimo suma yra 3 400 Eur ir šios sumos ieškovė neginčija, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nutarė šio ieškovės reikalavimo netenkinti visiškai. Skundžiamo sprendimo motyvuojamoji dalis, kuria ieškovės reikalavimas pripažintas tenkintinu iš dalies, neatitinka sprendimo rezoliucinės dalies, todėl ieškovė prašo  šią sprendimo dalį pakeisti taip, kad ji atitiktų sprendime išdėstytus motyvus ir nustatyti, kad reikalavimas priteisti 6 208 Eur išlaikymo įsiskolinimą minėtu laikotarpiu tenkinamas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisiant 3 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

1.2.                      Ieškovė nurodė, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Santuokos metu 2015 m. vasario 23 d. šalys sudarė Vedybų sutartį, pagal kurios 2.1. punktą susitarė dėl visiško turto atskirumo teisinio režimo. Šalys nesitarė dėl turto, įgyto iki Vedybų sutarties sudarymo nuosavybės teise, o tik dėl turto, kurio nuosavybė bus įgyta po Vedybų sutarties įsigaliojimo. Teismas sprendime konstatavo, kad Turtas Nr. 2 atsakovo vardu viešajame registre įregistruotas 2016 m. birželio 2 d., todėl jį pripažino asmenine atsakovo nuosavybe, tačiau, ieškovės vertinimu, nuosavybės teisės įgijimas siejamas su daikto sukūrimu (pastatymu), o ne su jo registracija. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Turto Nr. 2 statybos projektas buvo parengtas 2006 m. lapkričio mėnesį, statybos leidimas išduotas 2007 m. sausio 30 d., galiojo iki 2017 m. sausio 30 d., elektros skydas patvirtintas ir pažyma išduota 2008 m. liepos 21 d., patvirtinimas apie eksploatacijos tinkamumą išduotas 2008 m. liepos 10 d. Elektros energijos vartotojų sutartis sudaryta 2007 m. liepos 4 d. „Google maps“ programėlėje „Streetview“ 2012 metais užfiksuotas Turto Nr. 2 vaizdas taip pat patvirtina, kad objektai jau buvo įrengti ir eksploatuojami. Šių aplinkybių faktinė visuma patvirtina, kad Turtas Nr. 2 buvo sukurtas, jo statyba pilnai baigta ir jis buvo eksploatuojamas ne vėliau kaip 2012 metais, tai yra, iki įsigaliojant Vedybų sutarčiai, todėl šis turtas abiem šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Aplinkybė, kad atsakovas Turtą Nr. 2 Nekilnojamojo turto registre savo vardu įregistravo 2016 m. birželio 2 d., neturi reikšmės, nes Turtas Nr. 2 buvo sukurtas ir šalys į jį nuosavybės teisę įgijo dar iki Vedybų sutarties įsigaliojimo, todėl teismas nepagrįstai pripažino, kad šis turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, kadangi tai sudaro prielaidas nepagrįstam atsakovo praturtėjimui ieškovės sąskaita.

1.3.                      Ieškovė nurodė, kad pagal byloje esančius duomenis Turto Nr. 2 vertė yra 87 930 Eur, šį turtą atsakovas naudoja savo šešėliniame automobilių prekybos versle, todėl jis turi interesą naudotis turtu, ieškovė tokio intereso neturi ir prašo atsakovui nuosavybės teise priteisti Turtą Nr. 2, o ieškovei iš atsakovo 43 695 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį.

1.4.                      Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu padalinti poilsio namelį šalims po 1?2 dali?. Nurodė, kad ieškovė viena augina tris šalių nepilnamečius vaikus. Ieškovės gaunamos pajamos nėra didelės, visą savo nuo darbo laiką ji turi skirti vaikų priežiūrai, ugdymui bei rūpinantis šeimos buitimi. Teismo motyvas esą šias aplinkybes paneigia ieškovės pomėgis sportui nėra suprantamas – neaišku, kaip pomėgis sportui paneigia ieškovės pareigą rūpintis trimis mažamečiais vaikais. Ieškovė teigia, kad ne mažiau kaip artimiausius dešimt metu? ar ilgiau ji neturės laiko eksploatuoti poilsio namelį nei savo reikmėms, nei trumpalaikei nuomai. Poilsio namelis jai nereikalingas nei dabar, nei ateityje. Tuo tarpu, atsakovas turi ženkliai daugiau laiko ir turi prielaidas poilsio nameliu naudotis tiek savo reikmėms, tiek trumpalaikei nuomai. Byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovas nuomoja poilsio nameli? ir gauna iš to pajamas. Atitinkamai, yra neteisinga, kad atsakovui eksploatuojant poilsio nameli? ir iš to jam vienam gaunant naudą, ieškovė turės dengti ½ dalį poilsio namelio priežiūros kaštų. Be to, šalių santykiai yra itin konfliktiški, jos negali geranoriškai išspręsti savo ginčų, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad šalys galės bendru sutarimu naudotis nameliu, kas tik užprogramuotų naujus teisinius ginčus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalijimo, ir prieštarautų proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principams. Nors atsakovas teigia, kad poilsio namelis galėtų būti parduodamas, jeigu paaiškėtų, kad ieškovei ir vaikams jis nėra reikalingas, tačiau, ieškovės vertinimu, tokia atsakovo pozicija tėra išsisukinėjimas, kadangi ieškovė viso proceso metu teigė, jog jai poilsio namelio nereikia ir ji objektyviai negalės juo naudotis, todėl, jei atsakovo ketinimai būtų realūs, jis poilsio namelį jau galėjo parduoti ir pasidalinti už jį gautas lėšas. Byloje nustatyta, kad poilsio namelio rinkos vertė yra 45 600 Eur, kadangi ieškovė nesinaudos minėtu poilsio nameliu, siekdama išvengti naujų teisinių ginčų, ji sutiktų, kad namelio vertė padalijimo tikslu būtų sumažinta iki 30 000 Eur, iš atsakovo ieškovei priteisiant 15 000 Eur piniginę kompensaciją. 

13.       Atsakovas atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Ieškovė remiasi skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje per klaidą nurodytu teiginiu, kad iš atsakovo priteisiamas 3 400 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 29 d. ir jo neginčija, tačiau atkreipia dėmesį į sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje jos reikalavimas dėl 6 208 Eur dydžio įsiskolinimo minėtu laikotarpiu netenkintas. Atsakovo vertinimu, ieškovė niekaip nepagrindžia fakto, kad atsakovas yra įsiskolinęs, o tik siekia pasinaudoti teismo sprendime per klaidą nurodytu teiginiu. Toks ieškovės reikalavimas niekaip nepaneigia sprendimo rezoliucinėje dalyje minimu klausimu priimto teisingo galutinio sprendimo. Atsakovas nurodė, kad gyvendamas su šeima, savo vaikus jis visiškai išlaikė iki 2021 metų sausio mėnesio pradžios, tai patvirtina byloje pateiktas jo „Swedbank“ sąskaitos išrašas bei namo komunalinių mokesčių sąskaitos ir jų apmokėjimo dokumentai, mokesčiai už darželius, draudimo dokumentai. Tuo tarpu ieškovė nedirbo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose. Ieškovės reikalavimu, atsakovas nuo 2020 metų balandžio be minėtų išlaidų pradėjo papildomai į jos sąskaitą pervesti dar po 500 Eur vaikų išlaikymui, tai yra po 166,67 Eur kiekvienam vaikui ir tai darė iki ieškinio teismui pateikimo dienos, o ieškovė iki atsakovas gyveno kartu ir toliau neprisidėjo prie namo išlaikymo, nors vaikams mokamo išlaikymo dalį sudaro ir būsto išlaikymo išlaidos. Teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas vaikų išlaikymui teikė 230 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas, to neginčija ir pati ieškovė. Siekdama pagrįsti savo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovo vertinimu, ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad atsakovas nemokėjo namo komunalinių mokesčių, tačiau atsakovas byloje yra pateikęs komunalinių mokesčių mokėjimo dokumentus, ir tai tik patvirtina, kad ieškovė yra nesąžininga. Fakto, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas vaikams pirkdavo maisto, ieškovė neneigė ir 2022 m. vasario 22 d. posėdžio metu. Ieškovė teismui taip pat patvirtino, kad jokių nuomos ar kitų mokesčių už gyvenimą atsakovo būste ji nemokėjo, nors kartu su vaikais gyveno atsakovui priklausančiame name, tačiau šios aplinkybės, ieškovė taip pat nevertina kaip papildomo atsakovo prisidėjimo prie vaikų išlaikymo. Nors ieškovė teismui nurodė, kad atsakovas iš namų išėjo ir kartu negyvendamas neteikė išlaikymo dar 2019 metais, tačiau 2020 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patvirtino, kad atsakovas 2020 m. lapkričio 10 d. vis dar gyveno namuose ir prisideda prie vaikų išlaikymo, tačiau tai, jos vertinimu, daro nepakankamai ir nereguliariai. Atsakovo vertinimu, faktas, kad net ir po ieškinio padavimo jis 2020 m. lapkričio 10 d. vis dar gyveno namuose yra labai svarbus, sprendžiant įrodinėjimo paskirstymo naštą dėl įsiskolinimo priteisimo, kadangi sutuoktiniams gyvenant kartu, yra preziumuojama, jog jie abu rūpinasi ir išlaiko vaikus. Tik tais atvejais, kai vienas iš tėvų kartu negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, kad jis vykdė tėvo pareigas, nors ir gyveno skyrium. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad šalys nuo 2021 metų sausio pradžios neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl šalių santuoką pripažino faktiškai iširusia. Faktas, kad atsakovas su šeima, net ir prasidėjus bylos nagrinėjimui, gyveno kartu, užfiksuotas ir išvadą teikiančios institucijos išvadose, tai patvirtino visi atsakovo prašymu byloje apklausti liudytojai. Šį faktą patvirtino ir Kauno apygardos teismas savo 2021 m. sausio 28 d. nutarties 27 punkte, kuriame nurodė, kad šalys kartu gyvena, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas šeima ir vaikais nuolat rūpinosi ir tai realiai darė jis vienas, nes ieškovė nedirbo, būdama vaiko priežiūros atostogose, net ir suėjus 2 metų vaiko priežiūros atostogų terminui, ir jokių pajamų negavo iki pat (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. sausio 4 d. ji viena išlaikė tris vaikus, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nėra pagrįstas.

2.2.                      Atsakovas taip pat laikė nepagrįstu ieškovės reikalavimus dėl Turto Nr. 2 pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kompensacijos ieškovei priteisimo. Nurodė, kad ieškovė 2021 m. gruodžio 16 d. atsiliepime į priešieškinį pripažino ir sutiko su atsakovo argumentu, kad visas turtas, įgytas po vedybinės sutarties sudarymo, yra įgijusios šalies asmeninė nuosavybė. Ieškovė teismui neteikė reikalavimo, siekdama nuginčyti 2016 m. birželio 6 d. deklaracijos apie statybų užbaigimą aktą, šį faktą ginčijo tik savo atsiliepime į priešieškinį, tai, pasak atsakovo reiškia, kad atsakovė sutiko, kad turtas įgytas minėto akto pagrindu. Ieškovės prašomas dalinti Turtas Nr. 2 yra įregistruotas 2016 metais, po šalių 2015 metais sudarytos povedybinės sutarties ir yra atsakovo asmeninė nuosavybė, šį faktą ieškovė visuomet žinojo, kadangi šis turtas buvo pastatytas iš atsakovo asmeninių statybinių medžiagų. Nors Turto Nr. 2 dokumentų rengimo klausimai buvo atlikti iki povedybinės sutarties, tačiau pats turtas nebuvo sukurtas. Faktą, kad aikštelė nebuvo sukurta iki povedybinės sutarties sudarymo, patvirtina ir ieškovės pateiktos 2012 metų fotonuotraukos, kuriose jokių trinkelių aikštelėje nėra, o tai reiškia, kad aikštelė kaip statinys, tuo metu dar nebuvo sukurtas. Atsakovo prašymu, byloje apklausti liudytojai vieningai patvirtino, kad aikštelė trinkelėmis buvo išklota laikotarpyje nuo 2015 metų rugpjūčio iki 2016 metų pavasario ir kad aikštelės įrengimo darbais rūpinosi ir juos finansavo tuo metu dar buvęs gyvas atsakovo tėvas. Faktą, kad atsakovas aikštelę statėsi savo asmeninėmis lėšomis, patvirtino ir ieškovės prašymu apklausta liudytoja G. M..

2.3.                      Ieškovės prašomas dalinti turtas – budėtojo namelis ir aikštelė – Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti atsakovo asmeninės nuosavybės teise, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti faktą, kad minėtas turtas nėra atsakovo asmeninė nuosavybė. Pagal šalių sudarytą povedybinę sutartį, minėtas turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir šią prezumpciją turėjo nuginčyti ieškovė. Ieškovė procesiniuose dokumentuose taip pat pripažino, kad jos prašomas dalinti turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, tačiau ieškovės vertinimu, šiam turtui sukurti buvo panaudotos santuokoje šalių bendrai įgytos piniginės lėšos, nors ieškovė ketino tikslinti savo ieškinio reikalavimus dėl ½ dalies santuokoje bendrai įgytų piniginių lėšų panaudojimo, sukuriant (pagerinant) atsakovo asmeninę nuosavybę, tačiau šioje apimtyje ieškinio reikalavimų netikslino.

2.4.                      Ieškovė pirminiu ieškinio reikalavimu Turtą Nr. 1 prašė padalinti natūra po ½ dalį, dėl šio reikalavimo ginčo nebuvo, tačiau patikslintu ieškiniu jau prašė minėtą turtą priteisti atsakovui, o iš atsakovo ieškovei priteisti 23 250 Eur kompensaciją, dėl ko atsakovas reiškė priešieškinį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sutiko, kad poilsio namelio vertė vis dėl to yra 30 000 Eur, tačiau savo ieškinio šioje dalyje netikslino. Ieškovė nepagrindė, kodėl poilsio namelis neturėtų būti dalinamas natūra. Taip pat nepagrindė, kodėl poilsio namelis turėtų būti priteistas atsakovui, o ne ieškovei, neatsižvelgė į faktą, kad atsakovas neturi net finansinių galimybių sumokėti pusės turto vertės sumą, į faktą, kad atsakovas liko be namų, nes vienintelę savo gyvenamąją vietą paliko vaikams kaip išlaikymą turtu. Kaip teisingai patvirtino teismas, jei ieškovei bendras turtas nėra reikalingas, šalys bendru sutarimu jį ateityje galės parduoti ir pinigines lėšas pasidalinti, todėl nėra pagrindo primesti šį turtą atsakovui vien dėl to, kad jis, kaip teigia ieškovė, jai nėra reikalingas. Šalys, dar gyvendamos bendrai, 2018 metais bendru sprendimu poilsio namelį nutarė nuomoti, nors jo taip ir neišnuomojo, todėl ieškovės argumentas, kad atsakovas asmeniškai naudojasi ir nuomoja poilsio namelį yra nepagrįstas. Byloje atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad poilsio namelio su statiniais vertė yra 30 000 Eur, todėl niekuo nepagrįsti ieškovės pasisakymai, kad ji neva atsakovui daro nuolaidą, sutikdama atsakovui perleisti poilsio namelį už mažesnę kainą, kadangi tai yra tikroji šio turto vertė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl reikalavimų priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimą, pripažinti turtą bendra jungtine nuosavybe ir padalinti santuokoje įgytą turtą natūra, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo

16.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė neginčija teismo motyvų ir sprendimo priteisti iš atsakovo 3 400 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 29 d., tačiau skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje priimtas sprendimas iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakovo 3 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą neatitinka sprendimo rezoliucinės dalies, kurioje nurodyta, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetamas visa apimtimi.

17.       Teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, kurio motyvuojamoje dalyje turi būti surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta sprendimo rezoliucinė dalis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, įvertino šalių teiktus paaiškinimus bei įrodymus, motyvuojančioje sprendimo dalyje sprendė, jog ieškovė 6 208 Eur dydžio įsiskolinimo neįrodė, padarė išvadą, kad atsakovas ginčo laikotarpiu išlaikymą vaikams teikė iš dalies, todėl nurodė, jog iš atsakovo priteistinas 3 400 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimas. Rezoliucinė teismo sprendimo dalis turi būti grindžiama motyvuojamąja dalimi, t. y. teismo išvada turi būti pagrįsta teismo sprendimo motyvais. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojančios dalies matyti, jog teismas iš dalies konstatavo šio reikalavimo pagrįstumą, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje, galimai suklysdamas, nurodė, kad šio reikalavimo netenkina. Kadangi apeliantė savo skunde teismo nurodytų motyvų neginčija, atsakovas savo atsikirtimus išdėsto atsiliepime, tačiau šios motyvuojančios sprendimo dalies apeliaciniu skundu taip pat neskundžia, todėl teisėjų kolegija, siekdama teismo sprendimo aiškumo ir kad motyvuojanti sprendimo dalis atitiktų rezoliucinę, sprendžia, jog yra pagrindas, nekeičiant ir nekoreguojant šios sprendimo dalies argumentų, patikslinti skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodyti, kad E. M. iš atsakovo M. M. priteisiamas 3 400 Eur dydžio įsiskolinimas už išlaikymo vaikams netinkamą mokėjimą nuo 2020 m sausio 3 d. iki kreipimosi į teismą momento – 2020 m. spalio 20 d.

 Dėl turto pripažinimo bendra jungtine nuosavybe

18.       Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino jos reikalavimo statinius – budėtojo namelį ir ilgalaikę automobilių saugojimo aikštelę, pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Apeliantė nurodo, jog 2015 m. vasario 23 d. šalių sudarytos vedybų sutarties 2.1 punktas numatė, kad kiekvieno sutuoktinių vardu įgytas turtas po šios sutarties sudarymo tampa jų asmenine nuosavybe. Vertinant ar šis nekilnojamasis turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė ar bendra jungtinė nuosavybė, būtina nustatyti, kada įgyta šio turto nuosavybės teisė. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad turtas atsakovo vardu įregistruotas viešajame registre 2016 m. birželio 2 d., todėl jis laikytinas atsakovo asmenine nuosavybe, tačiau ieškovė su tokiu teismo motyvu nesutinka, nes nuosavybės teisės įgijimas siejamas ne su jo registracija, o su daikto sukūrimu (pastatymu). Tuo tarpu minėti pastatai buvo pilnai baigti statyti 2012 metais, t. y. iki vedybų sutarties sudarymo.

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 straipsnis). Vedybų sutarčiai taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos (CK 6.154–6.161 straipsniai), taip pat sutarčių sudarymo ir aiškinimo taisyklės (CK 6.162–6.188, 6.193–6.195 straipsniai) bei kitos teisės normos, taikytinos civilinėms sutartims tiek, kiek kitaip nenustatyta CK trečiojoje knygoje. Vedybų sutarčiai, kaip ir visoms sutartims, galioja bei taikomas pagrindinis sutarčių teisės principas – sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas vedybų sutarties atveju pasireiškia ne vien tik tuo, kad besituokiantys asmenys ar sutuoktiniai laisva valia turi teisę sudaryti ar nesudaryti šią sutartį, bet ir šia sutartimi nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Minėta, kad vedybų sutartis yra susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų (CK 3.101 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

20.       Sutarčių aiškinimo taisyklės numatytos CK 6.193 straipsnyje ir išplėtotos nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje. Visų pirma, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013).

21.       2015 m. vasario 23 d. šalys sudarytos vedybų sutarties 2.1 punkte numatė „...Visas registruotinas ir neregistruotinas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kurį mes įgysime kiekvienas savo vardu santuokos metu po šios sutarties įsigaliojimo, išskyrus namų apyvokos daiktus, tame tarpe indus, baldus, kilimus, buitinę techniką, bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė...“. Aiškinant šį sutarties punktą, kuriuo šalys pasirinko visiško atskirumo turto teisinį režimą, žodžių junginys “įgysime kiekvienas savo vardu“ aiškintinas kaip konkretaus sutuoktinio nurodymas turto įgijimo dokumentuose (ir tuo pačiu registruose). Ginčo statiniai iki vedybų sutarties sudarymo nebuvo registruoti nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovė, žinodama apie, jos teigimu, jau 2012 metais pastatytus ginčo statinius, sudarydama vedybų sutartį ir pasirinkdama šalių visiško atskirumo turto teisinį režimą, turėjo minėtoje sutartyje aptarti šių statinių teisinį režimą arba sutikti, kad po vedybų sutarties sudarymo ginčo pastatai taps nuosavybe tos šalies, kurios vardu bus sudarytas nuosavybės įgijimo dokumentas. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė neįrodė, jog ji nežinojo, kad vedybų sutarties sudarymo metu atsakovas įgyja minėtus daiktus (stato minėtą namelį, įrengia minėtą aikštelę), o pagal ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, ji buvo vedybų sutarties sudarymo iniciatorė, kuomet vyko minėtų namelio statybos ir aikštelės įrengimo darbai. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, jog ieškovė savo 2021 m. gegužės 9 d. atsiliepime į priešieškinį (DOK-17179) pati nurodė ir pripažino, kad atsižvelgiant į tai, jog tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta ir pasirašyta vedybinė sutartis ir santuokoje įgytam turtui taikomas vedybų sutartyje numatytas turto teisinis režimas, sutinka, kad santuokoje įgytas turtas ir registruotas po vedybinės sutarties sudarymo, o būtent nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir po santuokos nutraukimo taip pat liktų atsakovui. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiam turtui sukurti buvo panaudotos santuokoje bendrai įgytos piniginės lėšos, ieškovė ketino tikslinti ieškinį dėl dalies šių lėšų priteisimo,  bet tokio reikalavimo nepareiškė. Apibendrinant, darytina išvada, kad ieškovė vedybų sutarties metu žinojo, jog ginčo statiniai bus atsakovo ir tam neprieštaravo. Atsakovas 2016 m. birželio 6 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu 2016 m. birželio 20 d. ginčo statinius įregistravo savo vardu. Deklaracija yra vieno atsakovo vardu, galiojanti ir nenuginčyta, todėl vadovaujantis vedybų sutarties nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį turtą vertino kaip atsakovo asmeninę nuosavybę. Pažymėtina, jog ieškovė 2021 m. gruodžio 17 d. atsiliepime į priešieškinį (DOK-47195) ketino ginčyti minėtą deklaraciją, tačiau tokio reikalavimo nepareiškė, todėl viešo registro duomenys yra laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

22.       Pažymėtina, jog šalys po vedybų sutarties sudarymo įgijo dar vieną nekilnojamąjį turtą – poilsio namelį su kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi šis turtas įgytas abiejų vardu, todėl NT registre jis įregistruotas kaip bendra jungtinė nuosavybė. Tai reiškia, kad abi šalys, sudarydamos vedybų sutartį, suprato, kad po jos sudarymo turto nuosavybės teisės atsiradimas bus siejamas su tuo, kieno vardu turto įgijimas bus nurodytas dokumentuose. Ieškovės vedybų sutarties 2.1 punkto aiškinimas vertintinas kaip jos pozicija nagrinėjamoje byloje, siekiant gauti didesnę dalį turto, tačiau vedybinės sutarties sąlygos turi būti aiškinamos kompleksiškai, sistemiškai ir vadovaujantis ne subjektyviuoju sutarties aiškinimu, kuris atitinka ieškovės poziciją, susiformavusią bylos nagrinėjimo metu, bet atsižvelgiant į lingvistinę (gramatinę) sutarties nuostatų išraišką bei tikruosius šalių ketinimus. Todėl teisėjų kolegija, apeliantės argumentus, susijusius su reikalavimu ginčo turtą pripažinti bendra jungtine nuosavybe, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

23.       Apeliantė skunde remiasi Lietuvos Aukščiausio teismo nutartimi 3K-3-341-611/2018, kurioje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės įgijimo pagrindus. Teisėjų kolegija pritaria  apeliantei, kad įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo vardu nekilnojamojo turto registracija yra atlikta nuosavybės teises nustatančio dokumento – vieno atsakovo vardu išduotos deklaracijos apie statybos užbaigimą – pagrindu, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl, vadovaujantis vedybų sutarties nuostatomis, nuosavybės teisę sukuriantis tik atsakovui. 

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo

24.       Apeliantė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu padalinti poilsio namelį ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), šalims po ½ dalį, prašo priteisti juos atsakovui ir iš atsakovo ieškovei – 15 000 Eur piniginę kompensaciją. Nurodo, kad ji viena augina tris vaikus, todėl artimiausiu metu neturės laiko  statinius eksploatuoti nei savo reikmėms, nei trumpalaikei nuomai. Tuo tarpu atsakovas turi ženkliai daugiau laiko, todėl gali šį namelį naudoti, ką darė ir iki šiol.  Be to, šalių santykiai yra konfliktiški, todėl toks turto padalijimas tik lems naujus ginčus.

25.       Remiantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

27.       Kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą; tai iš esmės yra ne norma, bet išimtis iš bendros taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, taip pat yra konstatavęs, kad, kai teismas sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, tai jis turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą. Tai yra teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016). Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Toks aiškinimas atitiktų CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą šios teisės normos aiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

28.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada dėl nustatyto nekilnojamojo turto padalinimo būdo. Nagrinėjamoje byloje abi bylos šalys prieštarauja, kad joms šis nekilnojamasis turtas būtų priteistas natūra, kitai šaliai priteisiant kompensaciją pinigais, nė vienai šis turtas visas natūra nereikalingas, todėl apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ji augina vaikus ir neturės laiko rūpintis poilsio namelio eksploatacija, jo priežiūra ar nuoma, taip pat ir susiklostę šalių tarpusavio santykiai, negali būti pripažinti kaip lemiantys šio turto bendro valdymo negalimumą. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo atveju buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-687/2019).

29.       Apeliaciniu skundu teigiama, kad turto padalijimas natūra lygiomis dalimis neįmanomas dėl konfliktiškų šalių tarpusavio santykių, todėl ateityje nepavyks bendradarbiauti ir rasti kompromiso, dėl to turto padalijimas natūra gali tapti neįmanomas priimant sprendimą dėl turto valdymo ateityje. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Byloje nėra duomenų, jog šalys bandė ginčą išspręsti taikiai, taip pat nėra duomenų, jog  ieškovė  siūlė kokį nors variantą dėl turto padalijimo, tačiau atsakovas nepagrįstai nesutiko su siūlomais variantais ar tiesiog vengė bet kokių derybų. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, nėra pakankamas pagrindas padalyti sutuoktiniams priklausantį turtą jį pripažįstant atsakovo asmenine nuosavybe, o ieškovei priteisiant nustatyto dydžio kompensaciją.

30.       Atsakovas taip pat nurodo, kad jis neturėtų finansinių galimybių sumokėti piniginę kompensaciją, nes  jis  šiuo metu liko be namų, kadangi vienintelę gyvenamąją vietą paliko vaikams kaip išlaikymą turtu, papildomai įsipareigodamas dar ir mokėti periodines išmokas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra itin svarbi, nes atsakovui paskyrus neproporcingai didelę vykdytinų prievolių naštą, būtų pažeistas šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principas.

31.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į  nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad dalinamas turtas yra poilsio paskirties, į tai, kad 2020 m. spalio 30 d. pirminiu ieškiniu (DOK-6492) pati ieškovė prašė šį turtą padalinti šalims natūra po 1/2 dalį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl turto padalijimo būdo. Šiuo atveju turto padalijimas natūra yra tinkamiausias ir geriausiai užtikrina abiejų šalių turtinius interesus.

        Dėl bylos procesinės baigties

32.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimais priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau tyra pagrindas patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant kad iš atsakovo M. M. ieškovės E. M. naudai priteisiamas 3 400 Eur dydžio įsiskolinimas už išlaikymo vaikams netinkamą mokėjimą nuo 2020 m sausio 3 d. iki 2020 m. spalio 20 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34.       Atsakovas pateikė prašymą priteisti 1 800 Eur išlaidas už teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išdėstyti taip:

        „Priteisti iš atsakovo M. M. ieškovės E. M. naudai 3 400 Eur dydžio įsiskolinimą už išlaikymo vaikams netinkamą mokėjimą nuo 2020 m sausio 3 d. iki kreipimosi į teismą momento – 2020 m. spalio 20 d.“.

                  Priteisti iš ieškovės E. M. atsakovui M. M. 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

                Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                   Virginija Gudynienė

                                                                                      Anita Sereikienė

                                                           Edita Šliumpienė