Baudžiamoji byla Nr. 1A-76-116/2013

Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00264-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.4.; 1.2.14.5.1.; 1.2.18.3.; 1.1.4.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.10.1.; 1.1.11.2.; 1.1.8.10.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12;

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

kolegijos teisėjų Gražvydo Poškaus, Broniaus Zalagos,

sekretoriaujant Audronei Peleckienei,

dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,

gynėjui advokatui Žilvinui Astrauskui,

nuteistajam M. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. K.:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį išteisintas,

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ir M. K. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką M. K. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. ir suėmimo laikas nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,

n u s t a t ė :

M. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 3 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, T. M. paprašius išimti 1000 Lt iš sąskaitos, esančios AB (duomenys neskelbtini) banke bei įteikus mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) su PIN kodu, laikotarpiu nuo 12 val. 00 min. iki 12 val. 05 min. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, du kartus neteisėtai pasinaudodamas jam patikėta T. M. vardu išduota AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini), ir PIN kodu, pateikė save kaip T. M. ir neteisėtai atliko finansinę operaciją – 4000,00 Lt grynųjų pinigų išėmimą, tuo nukentėjusiajam T. M. padarydamas 4000,00 Lt turtinę žalą.

M. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2012 m. gegužės 3 d. vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įlipęs į atrakintą T. M. priklausantį automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį (duomenys neskelbtini)  mieste, (duomenys neskelbtini)  gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš automobilyje ant galinės sėdynės miegančio T. M. džemperio kišenės ištraukęs pastarojo piniginę, iš jos pagrobė 300 litų, ir ant priekinio automobilio skydo, ties pavarų perjungimo svirtimi buvusį nukentėjusiajam T. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“, kurio vertė 100 Lt, su jame buvusia beverte „Omnitel“ SIM kortele, tuo nukentėjusiajam T. M. padarydamas 400 Lt turtinę žalą. Joniškio rajono apylinkės teismas, konstatavęs, kad atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, baudžiamoji atsakomybė kaltinamajam už šią veiką nekyla, 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu M. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisino. 

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendį – sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Skunde apeliantas nurodo, kad savo kaltę jis pripažino iš dalies. Teigia, kad baudžiamoji atsakomybė, atsižvelgiant į jo pagrobto turto vertę, jam pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nekyla, todėl jis dėl kaltinimo padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra išteisintinas.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, pripažino ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Teigia, kad tuo metu, kai padarė šią veiką, jis neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio.

Apeliantas prašo atsižvelgti ir į tai, kad vadovaujantis BK 56 straipsnio 1 dalimi,  recidyvistui paprastai, tačiau ne visuomet skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistasis nurodo, kad jis prisipažino padaręs keletą nusikaltimų, naujų nusikaltimų daryti nesiruošia, yra linkęs pasitaisyti, persiauklėti, todėl mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant jam terminuotos laisvės atėmimo bausmės arba skiriant laisvės atėmimo bausmę ir taikant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą bei paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Pažymi, kad jis yra sulaikytas jau ilgą laiką, taigi, turėjo pakankamai laiko apmąstyti savo poelgius ir pasitaisyti. Nurodo norintis įsidarbinti, atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nebūti išlaikomu valstybės.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus ir jam teisingai paskyrė bausmę.

Pastebėtina, kad apeliantas, nurodydamas, jog jis dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisintinas, cituoja skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus, kurių pagrindu teismas M. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį  išteisino. Esant tokioms aplinkybėms, klausimas dėl apelianto išteisinimo pagal minėtą baudžiamojo kodekso straipsnį nenagrinėtinas. Be to, apeliantas pripažįsta savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Kaip jau minėta, nuteistasis M. K. skundu prašo neskirti jam laisvės atėmimo bausmės arba skirti laisvės atėmimo bausmę, taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas  M. K. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. K. padarė vieną nesunkų (BK 182 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną apysunkį (BK 215 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus, nusikalto būdamas anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (2 t. 2 b. l.), todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra laikomas recidyvistu, yra baustas administracine tvarka (1 t. 80-81 b. l.), teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje M. K. kaltinamas galėjęs padaryti nusikalstamas veikas nuosavybei, perduota prokurorui papildyti, be to, šiam teismui perduota nagrinėti dar viena byla, kurioje M. K. taip pat kaltinamas galėjęs padaryti nusikalstamas veikas nuosavybei.

Kadangi M. K. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgęs į tai, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė ir įvertinęs visas išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. K. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui paskirtos bausmės savo dydžiu yra mažesnės, negu BK 215 straipsnio 1 dalies ir BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai: už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, apeliantas nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, kai šios bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų, o už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, kai šios bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų. Esant tokioms aplinkybėms, teigti, kad nuteistajam M. K. paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos, nėra pagrindo. Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai.

Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu,  M. K. padarė neatlikęs Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu jam paskirtos 1 metų laisvės apribojimo bausmės, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, ir subendrino abiem nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes. Apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta. 

Kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatymas suteikia teismui teisę (galimybę), o ne pareigą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismas savo išvadą turi formuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į visas anksčiau minėtas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad M. K. nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikęs ankstesniu – 2012 m. balandžio 10 d. – nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, po šio nuosprendžio priėmimo nepraėjus nė mėnesiui, jo atžvilgiu apylinkės teisme yra dar nagrinėjamų bylų, o tai akivaizdžiai rodo, kad nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, darytina išvada, kad BK 75 straipsnio taikymas apeliantui yra netikslingas BK 41 straipsnio prasme. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad tuo atveju, kai teismas nusprendžia pilnamečiam nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, jam yra skiriamos ne auklėjamojo poveikio priemonės, o baudžiamojo poveikio priemonės. Auklėjamojo poveikio priemonės skiriamos atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nepilnamečiui (BK 82 straipsnis).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. K. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta, todėl tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:

atmesti nuteistojo M. K. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                                Vaclovas Iždonas

Teisėjai                                                                                                                              Gražvydas Poškus

                                                                                                                                            Bronius Zalaga