Baudžiamoji byla Nr. 1A-176/2006
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.5.;
1.2.14.5.5.;
1.2.14.7.(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2006 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,
teisėjų: Aloyzo Kruopio, Lino Šiukštos (pranešėjo),
sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,
dalyvaujant prokurorui Justui Lauciui,
gynėjui Romanui Jonui Bagdonui,
nuteistajai
Y. G. (J.G.),
vertėjai
Alvyrai Klipčiuvienei,
teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Y.G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo
Y.G. nuteista pagal LR BK 24 str. 6 d. ir
180 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės
atėmimu 4 metams, pagal BK 24 str. 6 d. ir 181 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėn.
Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu,
galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams,
bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Iš Y.G. , solidariai su V.
J. , V. K. , A. P. , A. R. ir I. P. , priteista 49319 litai
A. V. .
Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija
n u
s t a t ė:
Y.G. (nusikalstamų veikų padarymo metu ir
iki 2000 metų – J. M. , o 2000 m. - 2002 m. laikotarpyje – J. U. ) nuteista už tai, kad duodama patarimų
nusikalstamo susivienijimo nariams, padėjo padaryti plėšimą pagrobiant didelės
vertės A. V. turtą ir šio nukentėjusiojo turto
prievartavimą panaudojant prieš jį fizinį smurtą. Šias nusikalstamas veikas ji
padarė tokiomis aplinkybėmis:
1998 m. vasario mėn. pradžioje, Vilniaus m. (duomenys
neskelbtini) esančiame bute Y.G. (tuomet - J. M. ) nusikalstamo susivienijimo nariams A.
P. , I. P. ir A. R. suteikė
duomenis apie jai žinomą pasiturintį verslininką A. V. ,
nurodydama, kad jis gyvena Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) esančiame
bute, važinėja juodos spalvos automobiliu „Audi 100“ , valst. Nr. (duomenys
neskelbtini), yra įmonės, kuri verčiasi baldų gamyba ir prekyba, vadovas ir
namuose laiko dideles pinigų sumas, pasiūlydama A. V. pagrobti,
už jo paleidimą iš jo artimųjų asmenų pareikalauti didelės vertės turto arba padaryti
didelės vertės A. V. turto plėšimą.
Nusikalstamo susivienijimo nariams V. J. ,
V. K. , V. M. , I.
P. , A. P. ir A. R. patikrinus
šią informaciją apie nukentėjusįjį A. V. – nuo 1998 m. vasario mėn. pradžios iki 1998 m. vasario 8 d. A. V. sekant ir sekimo
metu kilus abejonėms dėl informacijos apie A. V. turtinę
padėtį, Y.G. (J. M.) per A. P. ir I. P. buvo iškviesta pokalbiui su V. K. dėl
duomenų apie A. V. turtinę padėtį patikslinimo.
1998 m. vasario mėn. pirmojoje pusėje, tiksliai nenustatytą
dieną, Vilniaus m. Rinktinės gt., prie „Žalgirio“ stadiono esančioje
automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusiame automobilyje vykusio susitikimo
su V. K. metu, Y.G. (J.
M. ), suprasdama, kad jos suteikti duomenys apie A. V. bus
panaudoti didelės vertės turto plėšime ar turto prievartavime, įtikino V. K. , kad A. V. yra turtingas verslininkas
ir patvirtino anksčiau per A. P. , I.
P. ir A. R. suteiktus duomenis, nurodydama, kad A. V. turto prievartavimo metu, jį pagrobus arba įvykužius
nukentėjusiojo turto plėšimą, galima užvaldyti ne mažiau kaip 100000 JAV
dolerių (400000 litų) vertės turtą ir davė patarimų dėl šios nusikalstamos
veikos padarymo. Ji nurodė V. K. , kokiomis aplinkybėmis
būtų galima nukentėjusįjį apiplėšti arba apvogti, paaiškino, kad atėmus A. V. laisvę, išpirką už jį galėtų sumokėti A.
V. motina. Už suteiktą apie nukentėjusįjį informaciją Y.G. sau
pareikalavo 30 procentų plėšimo ar turto prievartavimo metu pagrobto A. V. turto, tačiau V. K. tiek mokėti
atsisakius, ji nusileido iki 10 procentų pagrobto A. V. turto
sumos atlyginimo.
Po šio susitikimo su V.
K. Y.G. (J. M. ) išsklaidė nusikalstamo susivienijimo
nariams dėl A. V. turtinės padėties kilusias abejones. 1998 m. vasario 9 d., apie 9 val. 30 min., V. J. , V. K. ir
V. M. nusikalstamo susivienijimo veikloje naudojamu
automobiliu „Audi 100“ su pritvirtintu policijos švyturėliu iš paskos
nukentėjusiajam atvyko į Vilniaus m. Fabijoniškių gt. 93A esantį požeminių
garažų masyvą ir ten A. V. užpuolė. V.
K. ir V. M. prisistatė policijos pareigūnais, o po to
panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą – A. V. antrankiais
surakino rankas, paėmę už rankų jėga įsodino į automobilį „Audi 100“ ir ant
galvos jam užmovė kepurę. Šiais bendrais veiksmais neteisėtai atėmus A. V. laisvę ir taip atėmus jam galimybę priešintis, V. M. , veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, A. V. apieškojo ir pagrobė nukentėjusiojo turtą – 400 Lt
vertės odinę piniginę su joje buvusiais 200 Lt.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. J. ,
V. K. ir V. M. nusikalstamo
susivienijimo veikloje naudojamu automobiliu „Audi 100“ A. V.
nugabeno į Vilniaus m. Kalvarijų gt. 159A esančio garažų masyvo
76-tą garažą, jame nukentėjusįjį uždarė ir tokiu būdu atėmė jam galimybę
priešintis. V.J. pavedimu I. P. ir A.
R. tuo metu stebint ir saugant šalia nukentėjusiojo laikymo vietos esančią
teritoriją, o A. P. nukentėjusįjį saugant pačiame garaže,
V. J. ir V. M. prie Vilniaus m. (duomenys
neskelbtini) esančio A. V. namo, o ten V. K. ir V. M. , pasinaudoję iš A. V. atimtais raktais, įsibrovė į patalpą – nukentėjusiojo
24-tą butą ir iš ten pagrobė A. V. turtą – bendros 360 Lt
vertės keturis butelius alkoholinių gėrimų, 400 Lt vertės fotoaparatą „Siemens“
ir 1259 Lt vertės 9 mm kalibro pistoletą „Feg - Luger SMC 380“ Nr. 34662.
Po to, toliau veikdami pagal iš anksto suderintą planą, V. J. ir V. K. nuvyko į Vilniaus m. Fabijoniškių
93A esantį garažų masyvą, o ten V. J. ,
pasinaudodamas A. V. atimtu raktu, įsibrovė į patalpą – A. V. garažą (duomenys neskelbtini) ir iš ten
pagrobė A. V. didelės 40000 Lt vertės nukentėjusiajam
priklausantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Grižę į Vilniaus m. Kalvarijų gt. 159A esančio garažų
masyvo (duomenys neskelbtini) garažą, kur buvo laikomas I.
P. , A. R. , A. P. ir V. M. saugomas A. V. , V. J. , V. K. ir V.
M. , neturėdami tam teisėto pagrindo, atvirai vertė A. V.
savo naudai perduoti turtą, grasindami prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį
smurtą ir jį tyčia nužudyti. Jie neteisėtai atvirai pareikalavo jiems sumokėti
5000 JAV dolerių (20000 Lt) išpirką už A. V. pagrobto
turto – automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 9 mm kalibro pistoleto „Feg - Luger SMC 380“, (duomenys neskelbtini), grąžinimą, o taip pat papildomai
pagrobė nukentėjusiojo 1200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Siemens SH“,
1500 Lt vertės auksinę grandinėlę su pakabuku ir 1200 Lt vertės auksinę
grandinėlę. Iš viso užvaldę didelės 46519 litų vertės nukentėjusiojo turtą, 1998 m. vasario 9 d., apie 18 val., jie nuvežė A. V. į Vilniaus m. Titnago
gatvę ir ten jį paleido.
Nuteistoji Y.G. apeliaciniame skunde
nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl surinktų įrodymų nepilnumo bei
nevisapusiškumo, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir padaryto esminio
baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo. Nurodo, kad teismo išvados neatitinka
faktinių bylos aplinkybių, nes nebuvo pašalinti esminiai prieštaravimai
liudytojų parodymuose. Nuosprendyje neišdėstytas tų parodymų įvertinimas.
Liudytojais, neįspėjant jų dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų
davimą, šioje byloje buvo apklausti asmenys, patys buvę šioje byloje
įtariamaisiais ir kaltinamaisiais, o dabar jie yra nuteistieji. Teismas
nemotyvavo savo išvadų, kodėl šiuo atveju buvo patikėta šiais liudytojais, o
jos pačios parodymai buvo atmesti. Toks įrodymų įvertinimas neatitiko BPK 20
str. 5 d. nuostatų. Iš ikiteisminio tyrimo bei teismo pateiktų motyvų
neišplaukia jos tyčinė kaltė, numatyta BK 125 str. sudėtyje. Teismo motyvai
nepatvirtino jos veiksmų pavojingumo ir jos noro. Visi nuosprendyje išdėstyti
argumentai yra ne įrodymai, o tik teismo samprotavimai. Pagrindiniai įrodymai
šioje byloje yra nuteistųjų A. P. , I.
P. , V. K. , V.Januškevičiaus ir A.
R. bei nukentėjusiojo A. V. parodymai. Teismas
neatsižvelgė į tai, kad apklausti liudytojais visi išvardinti nuteistieji
patvirtino jos parodymus. Teisme ji parodė, kad 1995 m. atvyko į Lietuvą ieškoti darbo, susiklosčius aplinkybėms buvo priversta teikti intymias
paslaugas. Po to buvo parduota į Vokietiją, iš ten pabėgo, grįžo į Lietuvą ir
buvo nuteista už neteisėtą valstybės sienos perėjimą ir suklastoto paso
panaudojimą. Nukentėjusysis neneigia, kad jis pats jai gyrėsi savo verslu,
turtais, skundėsi nesantaika su savo žmona, o ją žadėjo remti materialiai ir
netgi vesti. 1998 m. pradžioje į jos buto įkurtuves atvyko nuteistasis A. P. . Būdama išgėrusi, ji jam pasiskundė, kad pažįstamas verslininkas
rodė jai dėmesį, žadėjo išlaikyti, o dabar vengia susitikti. A.
P. pasiūlė tą verslininką už tokį negarbingą elgesį ,,pamokyti“. A. P. ikiteisminio tyrimo ir teisminių nagrinėjimų metu
parodė, kad ji išgertuvių metu skundėsi kažkokiu klientu. Jis patvirtino, kad
ji buvo išgėrusi, tačiau apie jokius apiplėšimus, pagrobimus ar turto
prievartavimą tarp jų kalbos nebuvo. A. P. parodė, kad
paskambino I. P. , pakvietė jį atvykti ir perpasakojo jam
jau minėtą pokalbį. Be to, A. P. dar parodė, kad jos ir I. P. pokalbio jis negirdėjo, o A. R. bute
nebuvo iš viso. Teisme perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistojo I. P. parodymus, jis tų parodymų pilnai nepatvirtino. Teisme
I. P. parodė, kad jos ir A. P. pokalbio
negirdėjo. Pokalbių apie apiplėšimą, pagrobimą ir pinigų reikalavimą nebuvo.
Tokių pokalbių su ja nebuvo ne tik nurodytų išgertuvių metu, bet ir vėliau. Dar
1998 m. vykusio teisminio nagrinėjimo metu I. P. į
teismo klausimą, ar ji informaciją apie nukentėjusįjį suteikė tikslingai, kad
jis būtų apiplėštas, atsakė, kad, išgirdus tą informaciją, nukentėjusįjį
pasitaikė proga ne tik ,,pavaikyti“, bet ir apiplėšti. Duomenis apie A. V. jis perdavė V. J. turėdamas
tikslą nukentėjusįjį pagrobti ir reikalauti išpirkos. Į jos klausimą I. P. atsakė, kad nukentėjusiojo pagrobimo ir apiplėšimo
versiją sugalvojo pats. Be to, I. P. patvirtino, kad
pokalbio metu jos bute nebuvo A. R. . Nuteistasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam V. J. nurodė asmenį, vadintą ,,baldininku“ ir liepė
patikslinti duomenis apie jį pabendraudamas su ja. Jis parodė, kad iš pradžių
planavo pagrobti nukentėjusiojo sūnų, o po to – patį A. V. .
Tik kito ikiteisminio tyrimo metu 2005 m. V. K. jau parodė, kad anksčiau jos nepažinojo iki pat jų
susitikimo prie ,,Žalgirio“ stadiono. Parodė, kad šio susitikimo metu ji pati
prašė A. V. pagrobti, prašyti iš jo motinos 100 000 JAV
dolerių išpirkos ir kad sau ji prašė 30 procentų užvaldyto turto sumos. Parodęs
jai pistoletą, prigrasino ją tylėti. Teisme V. K. visus
šiuos parodymus paneigė paaiškinęs, kad anksčiau jos nebuvo teisiamųjų tarpe, o
jis buvo suinteresuotas duoti jį teisinančius parodymus. Nagrinėjant jos bylą, V. K. teisme parodė, kad nurodyto pokalbio metu ji buvo
labai išsigandusi ir verkė, supratusi, kad pateko į aklavietę. Pasakęs, kad jie
nukentėjusįjį nori pagrobti, jis pagrasino jai pistoletu ir pasakė, kad jei
pasiseks, duos jai 10 procentų. Ji pati nieko neprašė, o visą reikalingą
informaciją surinko jie patys. V. K. pripažino, kad
anksčiau buvo ją apkalbėję. Tuomet prokurorui davė melagingus parodymus
norėdamas, kad šis jam padėtų iš Alytaus PN persikelti į kitą bausmės atlikimo
vietą, nes ten jį buvo bandyta nužudyti. V. K. paaiškino,
kad žinojo tik tiek, jog kažkokia mergina skundėsi turtingu klientu, o nusikaltimą
suplanavo jis pats. Ankstesnius melagingus parodymus duoti jam buvo naudinga.
Nuteistasis V. J. parodė, kas su ja niekada nebuvo
susitikęs, o visus duomenis apie nukentėjusįjį gavo iš savo bendrininkų, kurie,
norėdama prieš jį pasipuikuoti, turėtą informaciją galėjo ir sureikšminti.
Teismas negalėjo remtis ir perskaitytais anksčiau duotais nuteistojo A. R. parodymais, nes jis buvo pripažintas nepakaltinamu. Be
to, A. R. nurodyto pokalbio metu jos bute nebuvo ir nieko
negirdėjo. Teismas nepagrįstai atmetė jos aiškinimus, kad automobilyje
informaciją apie nukentėjusįjį V. K. ji suteikė tuomet,
kai jai buvo grasinama prie galvos pridėtu ginklu. Be to, nuosprendyje padaryta
nepagrįsta išvada, kad ginklu buvo grasinama tik po pokalbio. Pats V. K. parodė, kad grasino jai ginklu pokalbio metu.
Nuosprendyje kaltinimai grindžiamai prielaida, jog iš A. V. parodymų
seka, kad ji žinojo jo gyvenamąją vietą ir kitus duomenis, kurie negalėjo būti
žinomi kitiems nuteistiesiems. Todėl be jokių papildomų įrodymų buvo padaryta
išvada, kad 1998 m. pradžioje duomenis apie nukentėjusįjį suteikė ji. Teismas
neatsižvelgė į BPK 61 str. reikalavimą, kad liudytojas privalo būti
nesuinteresuotas bylos baigtimi nei materialiai, nei procesiniu atžvilgiu. Tuo
tarpu ji buvo nuteista remiantis kai kurių kitų nuteistųjų parodymais, kuriuos
jie davė norėdami dalį savo kaltės perkelti kitiems tuo metu procese
dalyvavusiems asmenims. Nesant tam jokių įrodymų, teismas padarė ir išvadą, kad
pokylio jos bute metu ir po to nuvežta pokalbiui su V. K. ji
žinojo, kad jos suteikta informacija bus panaudota nukentėjusiojo pagrobimui,
apiplėšimui ir išpirkos gavimui. Be pagrindo buvo atmesti ir jos gynėjo
teiginiai, kad V. K. ji suteikė informaciją siekdama
pašalinti jai gresiantį pavojų, kai jai buvo grasinama ginklu. Be to
nuosprendyje neteisingai nurodoma, kad ji pokalbiui buvo pakviesta. Iš tikrųjų
ji ten buvo nuvežta nurodžius V. J. . Todėl jos veika
turėjo būti įvertinta kaip būtinasis reikalingumas pagal BK 31 str.
Priimdamas nuosprendį teismas neįvertino ir padaryto
procesinių įstatymų pažeidimo. Teisminio nagrinėjimo metu ji pareiškė
nušalinimą prokurorui J.Lauciui. Dar ikiteisminio tyrimo metu šis prokuroras
iškvietė ją pokalbiui ir, nedalyvaujant jos gynėjui, reikalavo, kad ji
prisipažintų kalta, pasakė, kad priešingu atveju bus negailestingas ir jai teks
pasigailėti. Šio pokalbio metu protokolas nebuvo rašomas. Kitą dieną apklausos
metu šis prokuroras surašė protokolą, kuriame jos parodymai buvo užrašyti
neteisingai. Surašius naują protokolą prokuroras vėl pagrasino jai didele
bausme. Dėl šių prokuroro neteisėtų veiksmų ji rašė skundus, iš generalinės
prokuratūros atsakymo į skundą negavo. Prašydamas pratęsti jos suėmimo terminus
prokuroras nuolat minėjo, kad ji slapstėsi nuo teisėsaugos organų, tačiau
kaltinamajame akte ir teisme šio kaltinimo jau buvo atsisakyta. Priimdamas
nuosprendį teismas taip pat neįvertino, kad jos teistumas jau išnykęs, kad ji
dirbo Žitomiro miesto vykdomajame komitete inspektore, įstojo mokytis į VRM
akademiją ir įgijo aukštąjį išsilavinimą. Nuo 2004 m. ji legaliai gyvena Lietuvoje ir čia ištekėjo. Pavardes keitė ne todėl, kad ketino išvengti
atsakomybės. Nusikaltimo, už kurį nuteista, ji nepadarė, todėl teismas ją
nuteisė ir paskyrė bausmę nepagrįstai. Prašo nuosprendį panaikinti ir ją
išteisinti.
Teismo posėdyje nuteistoji Y.G. ir jos
gynėjas prašo nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo
nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Kolegija atkreipia dėmesį į paduoto apeliacinio skundo
turinį. Šiame skunde nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai dėstomi
padrikai, vartojami teisės teorijos neatitinkantys terminai, daromos nuorodos į
BK ir BPK normas, neturinčias nieko bendro su skunde dėstomais argumentais.
Todėl atsakydama į kai kuriuos iš tų argumentų ir nustatydama apeliacinio
skundo ribas, kolegija vadovaujasi BPK 320 str. nuostatomis ir Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53
išaiškinimais.
Iš bylos matosi, kad teismas išsamiai ir nešališkai
išnagrinėjo visas, tiek nuteistąją teisinančias, tiek ir ją apkaltinančias
aplinkybes, o ištirtų įrodymų visumą įvertino tinkamai. Todėl nuosprendyje
dėstomos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismas pagrįstai
pripažino Y.G. kalta ir priėmė jos atžvilgiu apkaltinamąjį
nuosprendį, o kvalifikuojant jos nusikalstamas veikas, tinkamai taikė
baudžiamuosius įstatymus. Priešingai, negu dėstoma apeliaciniame skunde,
teismas nepažeidė ir BPK 305 str. 1 d. nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio
aprašomosios dalies surašymo taisyklių reikalavimų. Šioje nuosprendžio dalyje
išdėstyti ne tik įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir motyvai,
kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.
Y.G. nuteista už tai, kad 1998 m. vasario mėn. pradžioje, duodama patarimų, nusikalstamo susivienijimo nariams V.
J. , V. K. , V. M. , I. P. , A. P. ir A.
R. padėjo padaryti didelės vertės A. V. turto plėšimą
ir šio nukentėjusiojo turto prievartavimą panaudojant fizinį smurtą. Iš bylos
matosi, kad už šiuos ir kitus nusikaltimus visi nurodyti, išskyrus V. M. , apeliantės bendrininkai jau pripažinti kaltais ir jų
atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis.
Vilniaus apygardos teismo 2001 m. spalio 22 d. nuosprendžiu V. J. , V. K. , I. P. , A. P. ir A.
R. nuteisti už tai, kad kartu su nuo tardymo pasislėpusiu V.
M. , dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais
ginklais, veikloje, pakartotinai, 1998 m. pradžioje, A. P. , I. P. ir A.
R. gavus iš šiam nusikalstamam susivienijimui nepriklausančios, nuo tardymo
pasislėpusios J. M. (apeliantės Y.G. )
informaciją apie A. V. , t.y. V. M. nurodžius,
kad A. V. yra pasiturintis verslininkas, verčiasi baldų
prekyba, važinėja juodos spalvos automobiliu ,,Audi 100“, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini), bei parodžius jo butą, esantį Vilniaus m. (duomenys
neskelbtini), I. P. šią informaciją perdavus V. J., šiam vadovaujant, veikdami pagal iš anksto parengtą
planą ir pasiskirstę konkrečiomis funkcijomis, 1998 m. vasario 9 d., apie 9 val. 30 min., grasindami panaudoti ir panaudodami fizinį smurtą
prievartavo A. V. turtą, atėmę nukentėjusiajam galimybę
priešintis, užvaldė jo turtą stambiu mastu, o V. J. ir V. K. plėšimo būdu dar ir pagrobė A. V. šaunamąjį
ginklą ir svarbius jo asmeninius dokumentus. Toliau šio nuosprendžio
nustatomojoje dalyje išdėstytos ir konkrečios nurodytų nusikalstamų veikų
padarymo aplinkybės. V.Januškevičiaus, V. K. , I. P. , A. P. ir A.
R. nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos pagal 1961 m. BK 2271 str. 2 d., 272 str. 3 d. ir 273 str. 2 d., 281 str. 2 d., o
V.Januškevičiaus bei V. K. – dar ir pagal 1961 m. BK 206 str., 234 str. 1 d. ir 2341 str. 3 d. Šiuo nuosprendžiu už išvardintus ir
kitus nusikaltimus V. J. paskirta galutinė subendrinta
bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos, kitiems nuteistiesiems paskirtos
ilgalaikio laisvės atėmimo bausmės. Lietuvos apeliacinis teismas 2002 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu nurodytą apygardos teismo nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.
Bylą išnagrinėjęs kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. birželio 19 d. nutartimi nuteistųjų kasacinius skundus atmetė, o kai kurias jų nusikalstamas
veikas tik perkvalifikavo pagal įsigaliojusio naujojo 2000 m. BK straipsnius.
Baudžiamoji byla dėl A. V. turto
užvaldymo plėšimo būdu buvo iškelta 1998 m. balandžio 14 d., o vėliau ji sujungta su kitomis bylomis. 1999 m. birželio 23 d. buvo paskelbta pasislėpusios
nuo tardymo J. M. (Y.G. ) paieška, o 1999 m. spalio 30 d. parengtinis tardymas sustabdytas iki bus surasta J. M. ir
kai kurie kiti pasislėpę kaltinamieji. Byla apeliantės atžvilgiu atnaujinta, o 2005 m. spalio 13 d. prokuroro nutarimu tyrimas jos atžvilgiu atskirtas po to, kai J.
M. (Y.G. ) 2005 m. rugsėjo 15 d. buvo sulaikyta Medininkų PKP jai atvykstant į Lietuvą iš Baltarusijos. Nagrinėjant atskirtą Y.G. atžvilgiu bylą, kiti jau nuteisti tame pačiame
nusikaltime dalyvavę asmenys šioje byloje buvo apklausti liudytojais.
Apeliaciniame skunde nuteistoji Y.G. ,
be kitų motyvų, nurodo, kad byloje nepilnai surinkti įrodymai, o surinktus
įrodymus teismas išnagrinėjo neišsamiai. Kolegija šiuos apeliantės argumentus
atmeta kaip nepagrįstus. Pirmiausia pažymėtina, kad pati nuteistoji nei
paduotame apeliaciniame skunde, nei apeliacinio proceso metu nenurodė ir
neprašė tirti jokių naujų įrodymų, o nesutiko tik su jau ištirtų įrodymų
vertinimu. Tuo tarpu įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, aiškiai ir
konkrečiai išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje.
Nors nuteistoji neprisipažino kalta, jos dalyvavimas
nusikaltimo padaryme įrodytas nukentėjusiojo A. V. ,
liudytojais apklaustų jau nuteistų nusikaltimo bendrininkų V.Januškevičiaus, V. K. , I. P. , A.
P. ir A. R. parodymais bei kitais nuosprendyje
išdėstytais bylos duomenimis. Kitus įrodymus patvirtina ir išvardintų liudytojų
BPK 276 str. tvarka perskaityti pirmiau duoti parodymai. Be to, iš dalies
teismo išvadas patvirtina net ir pačios nuteistosios parodymai, kurie, nors ir
gana prieštaringi, tačiau juose nuteistoji pati pripažįsta daugelį svarbių
nustatytų bylos aplinkybių.
Nukentėjusysis A. V. parodė, kad
nuteistąją Y.G. pažįsta maždaug nuo 1997 m. vasaros, kvietėsi ją kaip prostitutę pagal skelbimus laikraštyje. Du kartus bendravo su ja
viešbutyje, o vieną kartą – savo namuose. Jų pokalbių metu būdavo daug kalbama
apie jo verslą ir turtinę padėtį. Nuteistoji klausė, kuo jis verčiasi, o jis
jai pasakojo, kad turi baldų fabriką, būdamas išgėręs galėjo pasakyti ir apie
tai, kad jis – milijonierius ir pinigus laiko savo bute. Dar jai pasakojo, kad
namuose yra seifas ir jame saugomas pistoletas. Jis nuteistąją savo automobiliu
,,Audi 100“ parveždavo namo, ten ji galėjo matyti automobilyje padėtus žemės
sklypo dokumentus, jis sakė, kad ten tikriausiai bus statomas namas. Kalbėdamas
apie savo šeimą, pasakojo, kad yra vedęs, turi sūnų, bet apie ketinimus skirtis
su savo žmona tikrai nesakė. Dar minėjo, kad jo motina dirba jo fabrike
buhaltere ir turi šio fabriko akcijų. Su nuteistąja jis santykius nutraukė gana
grubiai, nes ši pradėjo dažnai skambinti vis prašydama pinigų, o jis su tuo
nesutiko ir pasakė, kad ji daugiau jam neskambintų. 1998 m. vasario pradžioje jam einant į garažą, prie jo privažiavo automobilis su policijos
švyturėliu, iš jo išlipę nepažįstami vyrai iš pradžių prisistatė policijos
pareigūnais. Jie jam uždėjo antrankius, ant galvos užmovė kepurę, jėga įsodino
į automobilį ir nuvežė į kažkokį garažą. Ten jam grasino ir reikalavo pinigų.
Tie asmenys (dabar jau nuteisti) pagrobė jo automobilį, pistoletą ir kitokį jo
bute buvusį turtą, be to jie už tą pagrobtą turtą iš jo reikalavo išpirkos.
Nukentėjusiojo A. V. parodymų
apeliaciniame skunde neginčija ir pati nuteistoji. Ji pripažįsta visas A. V. nurodytas jų tarpusavio santykių bei vykusių pokalbių
aplinkybes. Nukentėjusiojo ir nuteistosios parodymai skiriasi tik atskirose
detalėse, pvz. A. V. kategoriškai paneigė, kad jis būtų
skundęsis savo šeimyniniu gyvenimu ir būtų netgi žadėjęs nuteistąją vesti.
Nukentėjusiojo parodymai tokius apeliantės skunde dėstomus teiginius paneigia.
Iš bylos matosi, kad A. V. parodymai vienodi ir
nuoseklūs, daugelio apklausų metu jis savo parodymų nekeitė, todėl jais abejoti
ir nepatikėti teismas neturėjo jokio pagrindo. Nukentėjusiojo parodymai šioje
byloje turi labai svarbią reikšmę. Iš jų matyti, kad nei su vienu iš prieš jį
padarytų nusikaltimų vykdytojų ar organizatorių jis neturėjo jokių ryšių ir jų
nepažinojo. Tuo tarpu nuteistajai nukentėjusysis savo pasakojimais ne tik
sukūrė apie save turtingo žmogaus įvaizdį, bet ir papasakojo apie savo konkretų
turtą bei jo buvimo vietą, iš dalies nuteistoji galėjo tuo ir pati įsitikinti
būdama nukentėjusiojo namuose. Pasakojimai apie jo fabrike dirbančią
nukentėjusiojo motiną irgi galėjo sudaryti įspūdį, kad būtent A.
V. motina būtų galėjusi rūpintis sūnaus reikalais ir galėtų sumokėti už jį
išpirką. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad tokia konkreti informacija apie
nukentėjusiojo turtą ir jo buvimo vietą buvo žinoma ne kitiems nuteistiesiems,
o būtent nuteistajai šioje byloje Y.G. . Kiti išnagrinėti
įrodymai patvirtina, kad 1998 m. vasario 9 d. buvo užvaldytas ir
prievartaujamas būtent tas turtas, apie kurį A. V. pasakojo
arba kurį rodė nuteistajai. Pati nuteistoji Y.G. teisme
pripažino, kad dėl kažko pyko ant A. V. , tačiau parodė,
kad jau neprisimena, dėl kokios priežasties. Iš dalies į šį klausimą irgi
atsako nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad jis su nuteistąja nutraukė ryšius
gana grubiai, atsisakęs tenkinti jos dažnus prašymus duoti jai pinigų.
Teismo išvadas apie tai, kad visą žinomą informaciją apie A. V. bei jo turtinę padėtį Y.G. perdavė
kitiems nusikaltimo bendrininkams, apie tai, kad tai ji darė niekieno neverčiama,
o duodama patarimų, savo noru ir net savo iniciatyva, taip pat apie tai, kad
nuteistoji žinojo apie savo bendrininkų planus apiplėšti nukentėjusįjį arba
prievartauti jo turtą, patvirtina liudytojų A. P. , I. P. , V. K. , V.Januškevičiaus
parodymai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visi šie asmenys nuteisti už to
paties nusikaltimo padarymą, o šioje byloje jie apklausti ne kaltinamaisiais,
bet liudytojais, tačiau jų teismas neįspėjo dėl atsakomybės už melagingų
parodymų davimą pagal BK 235 str. Reiškiama abejonė, ar šių liudytojų parodymų
vertinimas atitiko BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Tokius apeliantės argumentus
kolegija atmeta. Iš bylos matosi, kad V. J. , V. K. , A. P. , I.
P. apie A. V. atžvilgiu padarytus nusikaltimus buvo
apklausinėti po keletą kartų įtariamaisiais ir kaltinamaisiais jų pačių
atžvilgiu nagrinėtoje byloje. Toje byloje jų atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį
nuosprendį, šie asmenys tapo nuteistaisiais. Nagrinėjant jau Y.G.
atžvilgiu atskirtą baudžiamąją bylą, visi šie asmenys dar kartą vėl buvo
apklausti liudytojais ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu.
Šioje byloje jie jau nebuvo kaltinamaisiais ir negalėjo naudotis BPK 22 str.
numatytomis teisėmis, todėl buvo apklausti liudytojais. Kita vertus, jie buvo
apklausiami apie nusikalstamą veiką, kurioje dalyvavo jie patys, todėl teismas
pagrįstai jų neprisaikdino ir neįspėjo dėl atsakomybės pagal BK 235 str. BPK
normos nedraudžia apklausti asmenis apie jų bendrininkų padarytas nusikalstamas
veikas, o taip pat pagrįsti tais parodymais nuosprendžio. Įrodymais pagal BPK
20 str. 1, 3 ir 4 dalių nuostatas yra laikomi bet kurie įstatymų nustatyta
tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais
proceso veiksmais ir kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę,
turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymai yra ir liudytojo,
kaltinamojo bei nuteistojo teisme duoti parodymai. Todėl bet kuriuo atveju
teisme apklaustų jau anksčiau nuteistų apeliantės bendrininkų parodymus teismas
pagrįstai pripažino įrodymais. BPK 276 str. numatytais atvejais teismas taip
pat galėjo perskaityti tų asmenų teisme, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir
ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui pirmiau duotus parodymus.
Nuteistoji apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas pažeidė BPK 20
str. 5 d. reikalavimus atmesdamas jos pačios, o pasirėmęs kitų nuteistų asmenų
parodymais. Šis argumentas irgi atmetamas. Nuosprendyje išdėstyti motyvai, dėl
kurių buvo atmesta dalis nuteistosios ir liudytojų parodymų, o pasiremta kitais
parodymais ar kitokiais įrodymais. Išdėstyti ir motyvai, dėl kurių teismas
rėmėsi tik tam tikrų apklausų metų duotais parodymais tais atvejais, jeigu
apklausiamas asmuo savo parodymus keitė ir juose teismas nustatė
prieštaravimus. Tai reiškia, kad teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį
įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu
ir BPK 20 str. 5 d. reikalavimai nebuvo pažeisti. Kaip jau buvo minėta, tuo
pačiu teismas nepažeidė ir BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatytų nuosprendžio
aprašomosios dalies surašymo taisyklių reikalavimų.
Kolegija taip pat daro išvadą, kad teismas tinkamai įvertino
tiek šioje byloje apklaustų anksčiau nuteistų asmenų, tiek ir pačios
nuteistosios Y.G. parodymus, o taip pat tų parodymų
visumą. Taip pat pažymi, kad pačiame apeliaciniame skunde kai kurie liudytojų
parodymai išdėstyti neteisingai, nepilnai, sureikšminant tik apeliantei
palankias tų parodymų ištraukas ir nutylint jai nepalankią tų parodymų dalį.
Liudytojas A. P. parodė, kad su
nuteistąja pažįstamas nuo 1994-1995 metų, žinojo, kad ji užsiėmė prostitucija.
Jų santykiai buvo draugiški. 1998 m. pradžioje jis atvažiavo į svečius pas
nuteistąją į jos butą Pašilaičiuose ar Fabijoniškėse. Abu gėrė alkoholinius
gėrimus, o Y.G. ėmė verkti. Ji papasakojo, kad kažkoks jos
pažįstamas draugas, kuris žadėjo ją vesti, bet po to apgavo ir savo pažado
neištesėjo. Norėdamas nuteistąją nuraminti ir jai padėti, jis savo iniciatyva
pasakė, kad tą jos draugą reikia ,,pamokyti“. Jis paskambino I.
P. ir pakvietė jį atvažiuoti į tą patį butą. I. P. atvežė
A. R. , bet ar ir jis buvo užėjęs į butą, neprisimena. Po
to dar išgėręs jis užmigo ir pokalbio tarp Y.G. ir I. P. negirdėjo. Dar prisimena, jog sakė, kad ,,važiuojam
adreso pasižiūrėti“. Niekam kitam apie pokalbį su Y.G. ,
išskyrus I. P. , jis nepasakojo, nuteistosios susitikime
su V. K. pats nedalyvavo. Tačiau iš teismo perskaitytų
pirmiau duotų A. P. parodymų, kuriuos jis davė 2000 m. pats apklaustas teisme teisiamuoju (t.2 b.l. 120-128) matosi, kad kai kurias bylos aplinkybes
A. P. tuomet nurodė kitaip. Jis parodė, kad pokalbio
nuteistosios bute metu Y.G. savo pažįstamą tariamai ją
apgavusį vyriškį apibūdino daug išsamiau. Ji papasakojo, kad tas vyriškis yra
milijonierius, gyvena prabangiai, be to, jis susipykęs su savo žmona, ruošiasi
su ja skirtis, o vesti ją. Kai į tą butą atvyko ir I. P. ,
nuteistoji kažką dar pasakojo ir apie A. V. verslą, sakė,
kad jis gyvena Fabijoniškėse. Nuteistoji pasakojo, kad tas pažįstamas jos
nevedė, ją apgavo, buvo ant jo labai įpykusi ir pati prašė tą vyriškį sumušti.
Tai vyko nuteistosios iniciatyva ir ji tiesiog spaudė jį ,,sutvarkyti tą
reikalą“. Jis paskambino I. P. ir jam pasakė, kad ,,tam
milijonieriui reikia duoti į kaulus“. Kodėl pakeitė parodymus ir fizinio
susidorojimo su A. V. iniciatoriumi paskutiniuose
parodymuose jau įvardijo ne Y.G. , o save patį, liudytojas
A. P. paaiškinti nesugebėjo. Kolegijos nuomone, bylos
aplinkybes labiau atitinka A. P. ankstesni perskaityti
parodymai, nes jų metu buvo nurodytos išsamesnės pokalbio su Y.G.
detalės, o ir pati apklausa vyko po nusikaltimo įvykio praėjus kur kas
mažesniam laiko tarpui. Šioje byloje liudytoju apklausto A.
P. parodymuose jau aiškiai matomas jo noras padėti savo bendrininkei, nors
jau pats liudytojo aiškinimas apie jo paties iniciatyvą be Y.G.
prašymo susidoroti su A. V. yra visiškai
neįtikinantis. Vertinant A. P. parodymus svarbu
atsižvelgti dar ir į tai, kad A. P. dėl A.
V. turto plėšimo ir prievartavimo ir pats niekada neprisipažino kaltu, o
apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje jo atžvilgiu buvo pagrįstas tik kitais
įrodymais. Tai natūraliai paaiškina faktą, kad ir Y.G. byloje
A. P. toliau tebeaiškina apie buvusius ketinimus
susidoroti su A. V. ne dėl savanaudiškų paskatų, o tik
dėl A. V. ir nuteistosios asmeninių tarpusavio santykių.
Šią A. P. parodymų dalį paneigia kiti įrodymai. Tačiau
kiti A. P. parodymai vis tiek patvirtina svarbias bylos
aplinkybes. Iš jų matosi, kad informaciją apie A. V. ir
jo turtinę padėtį šis liudytojas ir I. P. gavo būtent iš
nuteistosios Y.G. . A. P. visų
apklausų metu be to vienodai parodė, kad jo bei I. P. santykiai
su nuteistąja visada buvo draugiški ir kad informaciją apie A.
V. ji jiems suteikė savo iniciatyva ir savo noru, o prieš nuteistąją dėl to
nebuvo vartojama jokia prievarta.
Liudytojas I. P. teisme parodė, kad
irgi seniai, nuo 1995 m., pažįsta nuteistąją, su ja jį supažindino A. P. , žinojo, kad ji vertėsi prostitucija. Su ja jo
santykiai buvo geri, draugiški, jie kartu pramogaudavo. 1998 m. pradžioje jis buvo nuteistosios bute kartu su A. P. . Gerdama Y.G. verkė, sakė, kad ją paliko mylimas vyras, o A. P. jos klausinėjo, kas toks tas vyras ir kur dirba.
Išgirdęs tuos pasakojimus, jis pasinaudojo nuteistąja ir gautą informaciją
perdavė V. J. . Tačiau jis pats su nuteistąja planuojamų
veiksmų prieš A. V. neaptarinėjo. Negali nei patvirtinti,
nei paneigti, kad nuteistajai už informaciją buvo pažadėta kokia nors pinigų
suma. Liudytojas dar parodė, kad vėliau prie ,,Žalgirio“ stadiono su nuteistąja
buvo susitikęs V. K. . Jis pats jų pokalbyje nedalyvavo.
Ar V. K. norėjo to pokalbio metu pasitikslinti
informaciją apie A. V. , jis jau neprisimena. Iš posėdžio
protokolo matosi, kad teisme liudytojas I. P. nurodė
daugelio aplinkybių neprisimenantis, tačiau jis visiškai patvirtino teisme
perskaitytus jo pirmiau duotus parodymus, kuriuos dar 1998 m. rugsėjo 4 d. davė ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamuoju (t.2, b.l. 70-72), o taip
pat 2000 m. teisminio nagrinėjimo metu pats apklaustas teisiamuoju (t.2, b.l.
120-128). Pirmosios iš nurodytų apklausų metu I. P. parodė,
kad A. P. specialiai klausė nuteistosios, ar ji nepažįsta
kokio nors turtingo asmens, o ši atsakė, kad žino ir pavadino jį
,,milijonieriumi“. Po to nuteistosios bute su Y.G. jau
kalbėjosi jis pas. Nuteistoji jam pasakė, kad pažįsta vyriškį vardu Arimantas,
kuriam ji teikė prostitutės paslaugas. Ji matė, kad tas vyras turtingas, sakė,
kad namuose turi seifą, kur laiko kelis milijonus. Nuteistoji jam tvirtino, kad
tas ,,Arimantas“ turi daug pinigų, nes nuolat važinėja į Maskvą, turi gerą
automobilį. Apie sužinotą informaciją jis pranešė V. J. ,
nes tuo metu po paskutinių kitų padarytų nusikaltimų jie ieškojo, ką dar galima
būtų apiplėšti. Tikrinant informaciją apie A. V. V. K. liepė jam su A. R. nuteistąją
atvežti pokalbiui prie ,,Žalgirio“ stadiono. Jie taip ir padarė, o V. K. to susitikimo metu su nuteistąja vieni dviese
kalbėjosi automobilyje. Nors jis to pokalbio negirdėjo, tačiau buvo netoliese
ir matė, kad prieš nuteistąją nebuvo naudojama jokia prievarta, po to ji jam
pati tai patvirtino. Apklausos teisme metu I. P. ne tik
patvirtino šiuos parodymus, bet juos dar ir papildė. Teisme jis parodė, kad
nuteistoji jam nurodė dar ir A. V. automobilio numerį,
sakė, kad jis statosi namą. Vėliau Y.G. jam parodė ir A. V. namą, ir net jo buto langus. Visą informaciją perdavęs
V. J. , jis tą namą bei langus parodė ir jam. Teisme I. P. prisipažino, kad informacija apie A.
V. buvo renkama turint tikslą jį pagrobti ir reikalauti išpirkos. Nuo
informacijos iš Y.G. gavimo iki A. V. apiplėšimo
praėjo nedaugiau savaitė laiko. Jis parodė, kad nuteistoji informaciją apie A. V. ,,suteikė tikslingai – dėl A. V. pagrobimo
ar apiplėšimo“. Parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b.l. 73-86) I. P. parodė nuteistosios butą, kuriame vyko jų pokalbis,
namą, kuriame gyveno A. V. , kurį jam buvo parodžiusi
pati nuteistoji, ir vietą prie ,,Žalgirio“ stadiono, kur jis su A. R. buvo nuvežę nuteistąją į susitikimą su V. K. . Kaip jau minėta, apklaustas liudytoju I. P. visiškai patvirtino šiuos pirmiau, tame tarpe ir
teisme, duotus parodymus. Jie visiškai paneigia daugelį apeliantės argumentų. I. P. visų pirma, kaip ir A. P. ,
patvirtino, kad jo santykiai su nuteistąja buvo geri ir nuteistoji informaciją
apie A. V. suteikė savo noru ir savo iniciatyva, ne tik
papasakojo įvairias smulkias detales apie nukentėjusiojo turtinę padėtį, bet ir
pati parodė jam A. V. gyvenamąjį namą ir netgi jo buto
langus. I. P. neabejodamas patvirtino, kad suteikdama
informaciją apie A. V. , nuteistoji žinojo, kad
nukentėjusysis bus pagrobtas ar apiplėštas. Be to, šis liudytojas visiškai
paneigė apeliantės teiginius apie prieš ją tariamai vartotus grasinimus susitikimo
su V. K. metu. Šis liudytojas to pokalbio metu buvo
netoliese, viską matė, parodė, kad su nuteistąja automobilyje kalbėjosi ne keli
asmenys, o vienas V. K. ir kad po to pokalbio nuteistoji
jautėsi normaliai, jam niekuo nesiskundė. Priešingai negu teigiama
apeliaciniame skunde, I. P. šių savo parodymų nepaneigė.
Nors šis liudytojas ir neparodė, kad su nuteistąja būtų aptarinėjęs konkrečias
nusikaltimo prieš A. V. aplinkybes, jo parodymai vis tiek
patvirtina, kad apie būsimą nukentėjusiojo apiplėšimą ar kitokį nusikaltimą,
susijusį su turto užvaldymu, Y.G. tikrai žinojo ir
suprato.
Liudytojas V. K. teisme parodė, kad
apie verslininką A. V. , kurį galima apiplėšti, jis
sužinojo 1998 m. vasario pradžioje. Tokią informaciją iš savo pažįstamos
prostitutės sužinojo A. P. ir I. P. .
Jie tą informaciją perdavė V. J. , o šis apie tai
papasakojo jam. Jau gavęs informaciją iš A. P. ir I. P. , V. J. pats jam parodė, kur A. V. gyvena, jie nuvažiavo į vietą, kur turėjo būti
statomas jo namas, bet ten rado tik tuščią žemės sklypą. Jis buvo atsakingas už
šio nusikaltimo plano paruošimą, todėl jam apie A. V. reikėjo
išsamesnės informacijos. Kitiems nuteistiesiems jis liepė atvežti Y.G. pokalbiui prie ,,Žalgirio“ stadiono. Ten ją atvežė A. R. ir dar kažkas (A. P. arba I. P. ). Pokalbio automobilyje metu jis su nuteistąja buvo
tik dviese. Y.G. atrodė išsigandusi, o jis tik uždavinėjo
jai klausimus, į kuriuos ši jam atsakinėjo. Jis klausinėjo apie smulkias
nuteistajai žinomas detales, apie tai, iš ko nuteistoji sprendžia, kad A. V. tikrai turtingas, ką ji matė jo bute, kokiuose
restoranuose lankėsi ir kiek mokėjo, ar prabangus jo automobilis ir kt. Y.G. ir jam papasakojo tas pačias aplinkybes, kurias ji jau
buvo pasakojusi I. P. ir A. P. . Nuteistoji
prašė A. V. ,,pamokyti ir pagąsdinti“. Jis nuteistajai
aiškiai pasakė, kad A. V. neužmuš, bet planuoja jį
pagrobti ir pareikalauti už jį išpirkos, dėl to pasiteiravo, kokie jo santykiai
šeimoje. Į tai Y.G. atsakė, kad A. V. santykiai
su žmona prasti, todėl geriau kreiptis į motiną. Pokalbio metu jis nuteistajai
dar pažadėjo, kad jei nusikaltimas pasiseks, tai jai už informaciją bus
sumokėta 10 procentų nuo pagrobto turto sumos. Jis pats iš Y.G.
pasakojimų buvo susidaręs nuomonę, kad A. V. pagrobus,
už jį gali pasisekti gauti ne mažesnę negu 100 000 JAV dolerių išpirką. Jau
pačioje pokalbio pabaigoje jis nuteistąją perspėjo, kad ji apie jų pokalbį
niekam nekalbėtų, ir tuo metu jos akivaizdoje išsitraukė pistoletą. Po to jie
išsiskyrė. Vėliau jis su kitais nuteistaisiais apiplėšė A. V.
, prievartavo jo turtą, tačiau nuteistosios informacija, kad A. V. buvo labai turtingas, nepasitvirtino ir nuteistajai už
tą informaciją nieko sumokėta nebuvo. Teismas perskaitė ir pirmiau duotus V. K. parodymus, kuriuos jis davė 2000 m. teisme pats apklausiamas teisiamuoju (t. 2, b.l. 144-158). Tuomet V. K. dar
papildomai parodė, kad prie ,,Žalgirio“ stadiono automobilyje vykusio pokalbio
metu jis sėdėjo ant priekinės sėdynės, o Y.G. – ant
užpakalinės, kad negalėtų matyti jo veido. Tai dar kartą patvirtina, kad V. K. negalėjo prieš nuteistąją naudoti jokios prievartos ir
paneigia apeliantės versiją apie tariamus grasinimus jai įremiant pistoletą į
galvą. Be to, toje apklausoje V. K. dar nurodė, kad
suteikdama informaciją apie A. V. , Y.G.
tikrai žinojo, kad prieš nukentėjusįjį bus daromas nusikaltimas, tą
informaciją ji teikė dėl savanaudiškų paskatų ir jie net aptarinėjo su ja jos
būsimą atlyginimą procentais. Nuosprendyje teismas dar pasirėmė liudytojo V. K. parodymais, kuriuos jis davė prokurorui 2005 m. spalio 3 d. jau vykstant atskirtam ikiteisminiam tyrimui nuteistosios atžvilgiu (t. 2, b.l.
182-185). Šios apklausos metu V. K. papildomai parodė,
kad jau iki susitikimo prie ,,Žalgirio“ stadiono kiti nuteistieji jam sakė, kad
jų pažįstama prostitutė pati suteikė informaciją apie A. V. tam,
kad nukentėjusysis būtų apiplėštas ar pagrobtas. Susitikimo prie stadiono metu Y.G. pati rodė iniciatyvą, ji ne tik suteikė informaciją apie
A. V. , bet ir patarinėjo, kaip būtų galima užvaldyti jo
turtą. Apie galimybę užvaldyti to turto ne mažiau kaip už 100000 JAV dolerių
jis sužinojo iš pačios Y.G. . Ji pati jam siūlė įvairius A. V. apiplėšimo variantus, vietas, kur jį galima būtų
užpulti, taip pat siūlė jį pagrobti ir pareikalauti už jį išpirkos. Dar sakė,
kad išpirkos reikia reikalauti iš nukentėjusiojo motinos, nes jo santykiai su
žmona prasti. Pokalbio metu prieš nuteistąją jis nenaudojo jokios prievartos,
nuteistoji buvo aktyvi pokalbio dalyvė, buvo suinteresuota A.
V. turto užvaldymu ir siekė už suteiktą informaciją gauti atlyginimą. Ji
pati pareikalavo už tai 30 procentų nuo būsimo užvaldyto turto sumos. Dėl to
vyko derybos, jis sutiko jai mokėti tik 10 procentų ir su tuo nuteistoji
galiausiai sutiko. Jau po to, kai A. V. buvo apiplėštas,
jis dar kartą susitiko su nuteistąja ir pasakė, kad nukentėjusysis nebuvo toks
turtingas, kaip buvo manyta, todėl jai pinigai nebus mokami. Tačiau jie
susitarė, kad nuteistoji ateityje praneštų ir apie kitus jos, kaip prostitutės,
klientus, kurie bus turtingi ir kuriuos būtų galima apiplėšti.
Teisme davęs nuteistajai palankesnius parodymus, V. K. nurodė kelias tų parodymų pakeitimo priežastis. Jis
paaiškino, kad anksčiau apkalbėjo Y.G. , nes ji tuo metu
buvo laisvėje, o jis siekė tais parodymais palengvinti savo paties padėtį. Be
to, dar 1998 m. duodamas tokius parodymus jis tikėjosi, kad prokuroras
pasirūpins, kad jam netektų atlikinėti bausmės Alytaus PN, kuriuose bausmę
atlikinėjo daug jo priešų. Vis dėlto jam teko bausmę atlikinėti kaip tik tuose
namuose ir ten buvo pasikėsinta jį nužudyti. 2005 m. apklausiamas liudytoju apie Y.G. vaidmenį nusikaltimo padaryme jis ir
vėl tikėjosi, kad už tokius parodymus prokuroras padės jam pakeisti bausmės
atlikimo vietą.
Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad teismas
neatsižvelgė į nurodytas V. K. parodymų pakeitimo
priežastis, todėl jo parodymus įvertino netinkamai. Kolegija ir šiuos
apeliantės argumentus atmeta, nes ir V. K. parodymus
teismas įvertino tinkamai. Pirmiausia teismas pagrįstai atmetė V.
K. aiškinimus apie tai, kodėl jis pakeitė parodymus Y.G. naudai,
nes tie liudytojo aiškinimai jau patys savaime neįtikinami. Netiesa, kad ankstesniuose
parodymuose dalį savo kaltės V. K. bandė suversti
nuteistajai, nes ir tų apklausų metu jis pripažino pats buvęs atsakingas už
pasiruošimą nusikaltimams prieš A. V. , savo vaidmens jis
net nebandė sumenkinti, o Y.G. ir tuomet nurodė tik kaip
informacijos apie A. V. gavimo šaltinį. Ikiteisminio
tyrimo pradžioje šis nuteistasis tikrai negalėjo žinoti, kur jam teks
atlikinėti bausmę, todėl jo motyvas, kad dėl atitinkamų parodymų jis tikėjosi
nepakliūti būtent į Alytaus PN, aiškiai išgalvotas. Kita vertus, nuo tyrimo
pasislėpus Y.G. ir bylą jos atžvilgiu išskyrus, prokurorai
tuo metu vykusių apklausų metu iš viso negalėjo būti suinteresuoti visą dėmesį
skirti būtent šios nuteistosios vaidmeniui. Tuo metu buvo nustatinėjamas kitų
nusikaltimo bendrininkų, tarp jų ir V. K. , vaidmuo. Dar
labiau neįtikinantys V. K. aiškinimai, kad jau didelę
bausmės dalį atlikęs Alytaus PN, 2005 m. apklausiamas liudytoju jis ir vėl būtų
apkalbėjęs Y.G. dėl tų pačių priežasčių. Pažymėtina, kad
teisme pats V. K. pripažino, jog tos apklausos metu
prokuroras jam jokio poveikio nedarė ir duoti vienokius ar kitokius parodymus
neprašė. Visa tai parodo, kad teisme nagrinėjant Y.G. bylą,
V. K. tiesiog specialiai pakeitė parodymus jos naudai
siekdamas jai padėti. Todėl atskirose dalyse teismas pagrįstai pasirėmė būtent
perskaitytais pirmiau duotais V. K. parodymais, kuriuos,
beje, patvirtino ir kiti įrodymai. Kolegija taip pat pažymi, kad nors ir
pakeitęs parodymus, V. K. didesniąją įvykio aplinkybių
dalį ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, o šie jo parodymai sutampa su
parodymais ankstesnių apklausų metu. Tie parodymai skiriasi tik tiek, kad
teisme V. K. nurodė, jog susitikimo metu Y.G.
nebuvo aktyvi pokalbio dalyvė, atrodė išsigandusi ir tik atsakinėjo į jo
užduodamus klausimus. Be to, ji pati nesiderėjo dėl jos būsimo atlyginimo, o ją
iš karto nustatė jis pats. Tuo tarpu net ir teisme apklausiamas liudytoju V. K. patvirtino kitus ankstesnius savo parodymus. Jis
parodė, kad susitikimo metu Y.G. suteikė jam smulkią
informaciją apie A. V. turtinę padėtį. Jis pasakė
nuteistajai, kad prieš A. V. bus panaudotas smurtas ir
bus užvaldytas jo turtas, todėl akivaizdu, kad nuteistoji suprato, kam bus
panaudota jos suteikiama informacija. Tai supratusi nuteistoji vis tiek patarė V. K. išpirkos už A. V. reikalauti ne
iš nukentėjusiojo žmonos, o iš jo motinos. Tai patvirtina, kad Y.G.
ne tik atsakinėjo į jai užduodamus klausimus, bet ir savo iniciatyva davė
patarimų, kaip ir kokiu būdu būtų galima užvaldyti A. V. turtą.
Ir teisme V. K. patvirtino, kad
nuteistosios negąsdino ir jai negrasino, o pistoletą jai vistiek pademonstravo
tik pačioje pokalbio pabaigoje. Nors ir paneigęs ankstesnius parodymus apie
pačios nuteistosios prašymą už informaciją gauti 30 procentų būsimo pagrobto
turto, V. K. vistiek parodė, kad pažadėjo Y.G.
10 proc. to turto vertės atlyginimą. Tai irgi paneigia nuteistosios
aiškinimus apie prieš ją vartotą prievartą, jos baimę dėl pavojaus jos gyvybei
ir veikimą būtinojo reikalingumo situacijoje. Be to, tie parodymai kaip tik
patvirtina nuteistosios savanaudiškas paskatas. Liudytojo V.
K. parodymus teismas įvertino teisingai, tie parodymai paneigia beveik
visus nuteistosios apeliacinio skundo argumentus ir patvirtina nuosprendyje
išdėstytas teismo išvadas.
Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad nuteistasis V. J. su ja nebuvo susitikęs, o duomenis apie A. V. gavo iš kitų savo bendrininkų. Tačiau apklaustas
liudytoju V. J. nurodė ir kitas, Y.G. apkaltinančias
bylos aplinkybes. Teisme jis parodė, kad pats Y.G. tikrai
nepažinojo ir su ja nebuvo susitikę, o apie nuteistosios suteiktą informaciją
apie A. V. žinojo tik iš savo bendrininkų I. P. ir V. K. pasakojimų. Pasirengimu
A. V. turto užvaldymui rūpinosi V. K. .
Tačiau iš jo pasakojimų jis žinojo, kad didžiausi iniciatoriai ir labiausiai
suinteresuoti A. V. turto užvaldymu buvo V.
K. ir pati informaciją suteikusi prostitutė, t.y. nuteistoji Y.G. . Už tą informaciją V. K. buvo jai
pažadėję piniginį atlyginimą. Teisme V. J. paaiškino, kad
apie šį ne itin svarbų jo nusikalstamų veikų epizodą jis jau mažai prisimena.
Tačiau jis visiškai patvirtino teisminio nagrinėjimo metu perskaitytus jo
ankstesnius parodymus, duotus 1998 m. parengtinio tyrimo metu (t.2, b.l. 36-40)
ir 2000 m. vykusio teisminio nagrinėjimo metu (t.2, b.l. 128-144), o taip pat
ikiteisminio tyrimo metu Y.G. byloje (t.2, b.l. 180-181). 1998 m. rugpjūčio 19 d. apklaustas kaltinamuoju, V. J. ir tuomet parodė, kad
visą informaciją apie A. V. žinojo iš savo bendrininkų
pasakojimų. I. P. ir V. K. tą
informaciją gavo iš prostitutės, intymiai bendravusios su nukentėjusiuoju jo
namuose. V. J. parodė, kad tuomet dėl A.
V. turtinės padėties jiems kilo didelių abejonių ir buvo svarstoma, kad
daryti prieš jį nusikaltimo neverta. Tačiau galiausiai buvo nutarta A. V. pagrobti ir reikalauti už jį išpirkos tik todėl, kad
jį pažinojusi prostitutė garantavo, jog nukentėjusysis tikrai labai turtingas.
Tokias pačias ir dar smulkesnes nusikaltimų prieš A. V. planavimo
ir jų įvykdymo aplinkybes V. J. nurodė teisme nagrinėjant
bylą jo atžvilgiu. Jis vėl patvirtino, kad už teikiamą apie nukentėjusįjį
informaciją Y.G. buvo žadamas piniginis atlyginimas. Dar
kartą tuos parodymus V. J. patvirtino apklaustas
liudytoju Y.G. byloje. Tos apklausos metu jis dar parodė,
kad I. P. jam pasakojo, jog A. V. pagrobti
ir iš jo artimųjų pareikalauti išpirkos pasiūlė pati jo pažįstama prostitutė.
Tą patį patvirtino su ja susitikęs V. K. . Šis jam
pasakojo, kad kalbėjosi su nuteistąja dviese, jai negrasino ir negąsdino.
Nuteistoji pati pareikalavo atlyginimo už informacijos apie A.
V. suteikimą. Nuteistoji pati buvo suinteresuota A. V. turto
užvaldymu, dar kartą garantavo V. K. , kad jis tikrai
labai turtingas. Taigi V.Januškevičiaus parodymai dar kartą patvirtino tas
pačias jau aptartas aplinkybes, kurias nurodė ir kiti liudytojai. Kolegija
atkreipia dėmesį į tai, kad būtent V.Januškevičiaus parodymai šioje byloje
nuosekliausi, patikimiausi ir jais abejoti jokio pagrindo nėra. V. J. pagal savo padėtį nusikalstamame susivienijime buvo
viršesnis už kitus to susivienijimo dalyvius ir savo parodymuose to net
nemėgino slėpti. Taigi duoti parodymus, kurie būtų palankesni jam pačiam, jis
jokio pagrindo neturėjo. Be to, šis nuteistasis pripažintas kaltu dėl daugybės
kitų dar sunkesnių nusikaltimų, už kuriuos jam jau paskirta laisvės atėmimo iki
gyvos galvos bausmė. Iš bylos matosi, kad nusikaltimams A. V.
atžvilgiu jis neteikė didesnės reikšmės, prisipažino kaltu ir nurodė visas
jam žinomas aplinkybes. Todėl netikėti jo parodymais, tame tarpe ir apie Y.G. vaidmenį nusikaltimo padaryme, nėra jokio pagrindo. Kaip
jau minėta, dėl to jokių argumentų neišdėstyta ir apeliaciniame skunde.
Iš nuosprendžio matosi, kad teismas perskaitė dar ir nuteistojo A. R. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime 1999 m. balandžio 23 d. vykusios apklausos metu (t. 2, b.l. 87-90). Tuomet apklaustas kaltinamuoju A. R. parodė, kad pats dalyvavo nusikaltimuose prieš A. V. ir atliko ,,pagalbininko“ funkcijas. Parodė, kad
pažinojo Y.G. ir buvo jos bute, kai vyko nuteistosios
pokalbis su A. P. ir I. P. . Y.G. tada pasakė, kad pažįsta turtingą vyrą, kurį reikėtų
apiplėšti. Pasakojo apie tai, kad buvo jo namuose, kad jis užsiima baldų verslu
ir kt. Tikslesnių pokalbio detalių jis negirdėjo, nes nuteistoji visa tai
pasakojo I. P. . Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo,
kad minėto pokalbio metu A. R. jos bute nebuvo. Taip pat
nurodo, kad teismas negalėjo remtis A. R. parodymais, nes
jis vėliau buvo pripažintas nepakaltinamu. Kolegijos nuomone, apeliantės
argumentai pagrįsti tik iš dalies. Pati nuteistoji parodė, kad nurodyto
pokalbio metu A. R. nedalyvavo, o liudytojų A. P. ir I. P. parodymai šioje dalyje
gana prieštaringi. A. R. buvimo bute jie kategoriškai nei
patvirtino, nei paneigė. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo netikėti
paties A. R. parodymais apie tai, kad jis bute buvo ir
pokalbį girdėjo. Kita vertus, jis pats pripažino, kad girdėjo tik pokalbio
detales. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad A. R. parodymus
davė būdamas pripažintas nepakaltinamu. Iš bylos matosi, kad A.
R. pats buvo nuteistas, tame tarpe ir už nusikaltimus prieš A. V. , o psichikos liga jis susirgo jau vėliau, atlikdamas
bausmę. Taigi manyti, kad 1999 m. vykusios apklausos metu A.
R. sirgo psichikos liga, pagrindo nėra. Kita vertus, perskaityti A. R. parodymai buvo duoti ne teismui, ne ikiteisminio
tyrimo teisėjui, o prokurorui. Tokie jo parodymai negali būti laikomi įrodymu,
o pagal BPK 276 str. 4 d. nuostatas galėjo būti perskaityti tik kitiems byloje
esantiems įrodymams patikrinti. A. R. parodymai kitus
įrodymus, taip pat ir nukentėjusiojo bei kitų liudytojų parodymus, tikrai
patvirtina. Kolegija pažymi ir tai, kad perskaityti A. R. parodymai
nepatvirtina jokių naujų bylos aplinkybių, jie patvirtina tik tas pačias
aplinkybes, apie kurias parodė kiti liudytojai A. P. , I. P. , V. K. ir V.
J. . Jo parodymai jokios esminės reikšmės teismo išvadoms ir nuosprendžio
priėmimui neturėjo. Net ir iš viso atmetant A. R. parodymus
ir jų nevertinant, tas pačias teismo išvadas patvirtina kiti išnagrinėti
įrodymai.
Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas be pagrindo atmetė jos
pačios parodymus. Su tuo negalima sutikti. Pačią nuteistąją teismas apklausė ir
jos parodymus išdėstė nuosprendyje. Taip pat išdėstė ir motyvus, dėl kurių tais
parodymais nebuvo patikėta ir kokie įrodymai jos parodymus paneigia. Kolegija
pažymi, kad pačios nuteistosios parodymai šioje byloje bene labiausiai
prieštaringi. Tų pačių apklausų metu Y.G. kai kurias
aplinkybes pripažindavo, o po to jas jau paneigdavo. Prieštaringi ir pačiame
apeliaciniame skunde dėstomi nuteistosios argumentai. Skunde nurodoma, jog
neįrodyta, kad nuteistoji iš viso suteikė informaciją apie A.
V. kitiems asmenims 1998 m. vykusio pokalbio metu. Tačiau po to jau
dėstoma, kad apeliantė nežinojo, kam bus jos suteikta informacija panaudota.
Galiausiai apeliantė teigia, kad į susitikimą su V. K. buvo
nuvežta per prievartą ir informaciją apie A. V. ji suteikė
V. K. jai grasinant ginklu. Prašo pripažinti, kad tai ji
padarė veikdama būtinojo reikalingumo situacijoje. Tas pats pasakytina ir apie
nuteistosios parodymus. Teisme Y.G. parodė, kad nurodomu
laikotarpiu tikrai gyveno Vilniuje ir vertėsi prostitucija. Pažinojo A. V. , kuriam tris kartus teikė intymias paslaugas, vieną
kartą buvo pas jį namuose, bute Fabijoniškėse. Susitikimų metu A.
V. jai pasakojo, kad užsiima baldų gamyba, nuolat jai gyrėsi, kad jis
turtingas ir yra milijonierius. Tuo metu ji gerai pažinojo nuteistuosius A. P. , I. P. ir A.
R. , jų santykiai buvo draugiški, ji yra buvusi pas juos svečiuose. Jie jos
klausinėdavo, ar ji pažįsta kokius nors turtingus žmones. 1998 m. pradžioje pas ją į nuomojamą butą į svečius atėjo A. P. . Jie kartu gėrė
ir A. P. vėl ėmė klausinėti apie jos pažįstamus žmones.
Ji atsakė, kad pažįsta. Vėliau į jos butą dar atėjo I. P. ,
A. R. į butą užėjęs nebuvo. I. P. jai
pasakė, kad su ja nori pakalbėti kažkoks žmogus. Jie kartu nuvažiavo prie
,,Žalgirio“ stadiono. Į automobilį, kuriame sėdėjo ji, įlipo du nepažįstami
vyrai, įrėmė jai į galvą pistoletą ir liepė viską pasakoti apie tą jos paminėtą
turtingą žmogų. Adreso ji nežinojo, todėl pati parodė vietą, kur gyveno A. V. . Tuo metu ji negalėjo pasielgti kitaip, nes jos
gyvybei grėsė pavojus. Vienam iš tų vyrų, kaip paaiškėjo – V.
K. , papasakojo viską, kas jai apie A. V. buvo
žinoma, kad jis turtingas žmogus, kad užsiima baldų gamyba ir kita. Tačiau ji
tikrai nesiūlė A. V. apiplėšti ar pagrobti, taip pat
nedavė patarimų išpirkos reikalauti iš A. V. motinos.
Nebuvo jokios kalbos ir apie tai, kad už pateiktą informaciją jai bus
atsilyginta. Jau vėliau susitikus su I. P. , šis pasakė,
kad A. V. nėra toks turtingas, kaip ji pasakojo. 1998 m. kovo mėn. ji išvažiavo gyventi į Ukrainą. Apklausos teisme metu kai kurias aplinkybes Y.G. nurodė prieštaringai. Ji parodė, kad nežinojo, jog A. P. , I. P. ir A.
R. yra nusikalstamo susivienijimo nariai. Tačiau tos pačios apklausos metu
pati parodė, kad žinojo, kuo šie asmenys užsiima. Nuteistoji pripažino, kad ant
A. V. tuo metu buvo supykusi, tačiau parodė, kad
neprisimena to pykčio priežasčių. Nors ir paneigusi, kad informaciją apie A. V. suteikė A. P. bei I. P. , tačiau pati parodė, kad jų prašoma jiems apie A. V. ir jo turtinę padėtį pasakojo. Parodžiusi, kad
nežinojo, kam bus panaudota jos informacija, suteikta V. K. ,
tos pačios apklausos metu ji pripažino, kad apie tai nujautė, nors ir nežinojo,
koks bus padarytas nusikaltimas. Taigi ir iš teisme duotų nuteistosios parodymų
matosi, kad daugelį teismo nustatytų bylos aplinkybių ji pripažįsta pati. Iš
bylos matosi, kad tokius parodymus Y.G. davė ne visų
apklausų metu, o ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo nurodžiusi aplinkybes,
prieštaraujančias jos vėlesniems parodymams. Teisme buvo perskaityti jos
ikiteisminio tyrimo metu 2005 m. rugsėjo 16 d. prokurorui M.Jancevičiui duoti
parodymai (t.1, b.l. 56-59). Tuomet apklausta įtariamąja, Y.G.
iš dalies prisipažino kalta. Ji neprisipažino, kad organizavo nusikaltimus
prieš A. V. , tačiau prisipažino, kad prašoma I. P. ir A. P. , suteikė jiems
duomenis apie nukentėjusįjį. Be kitų aplinkybių, kurias patvirtino ir teisme,
tos apklausos metu Y.G. parodė, kad apie kitų nuteistųjų
planus pagrobti A. V. turtą ji suprato. Kai A. P. , I. P. ir A.
R. jos nuolat klausinėjo apie jos turtingus ,,klientus“, ji suprato, kad
jai papasakojus, prieš tuos asmenis bus padaryti nusikaltimai, kaip ji suprato,
- vagystės. Tą patį ji suprato ir pasakodama A. P. ir I. P. apie A. V. jos bute vykusio
pokalbio metu. Tas pačias aplinkybes ji papasakojo ir kitiems dviems vyrams
susitikimo prie ,,Žalgiris“ stadiono metu. Nuteistoji parodė, kad vienas iš tų
vyrų (kaip paaiškėjo – V. K. ) pistoletu jai pagrasino
jau pokalbio pabaigoje. Teisme nuteistoji paaiškino, kad šie prokurorui duoti
jos parodymai neteisingi, nes tos apklausos metu ji buvo pavargusi,
nemiegojusi, be to buvo šoke po jos sulaikymo. Tokius jos argumentus teismas
pagrįstai atmetė. Apeliantė pati pripažino, kad nurodytos apklausos metu
dalyvavo jos advokatas ir joks spaudimas jai nebuvo daromas. Nors ir apklausta
praėjus kelioms dienoms po sulaikymo, nuteistoji negalėjo būti tokioje streso
būklėje, dėl kurios būtų nesupratusi, ką pasakojo prokurorui. Be to, jos
nurodytų ir protokole užfiksuotų aplinkybių net ir nebuvo įmanoma išsigalvoti.
Iš tos apklausos protokolo turinio matosi, kad Y.G. faktiškai
pripažino padėjusi padaryti nusikaltimus prieš A. V. , o
nesutiko tik su jai pareikštais įtarimais dėl tų nusikaltimų organizavimo.
Iš to, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad teismas
įrodymus šioje byloje įvertino tinkamai, o teismo išvados yra pagrįstos ne
prielaidomis, bet ištirtų įrodymų bei nustatytų bylos aplinkybių visuma. Šioje
nutartyje jau buvo aptarti nukentėjusiojo, visų liudytojų ir pačios nuteistosios
parodymai ir išdėstytas jų įvertinimas. Tų parodymų ir kitų ištirtų įrodymų
visuma patvirtina, kad Y.G. padarė tokias nusikalstamas
veikas ir tokiu būdu, kurie išdėstyti nuosprendžio nustatomojoje dalyje.
Įrodyta, kad Y.G. suprato, jog A. P. ,
I. P. , A. R. ir kiti asmenys jos
specialia klausinėjo ir prašė informacijos apie turtingus asmenis, turėdami
tikslą nusikalstame būdu užvaldyti jų turtą. Tą patį ji suprato ir papasakodama
A. P. , I. P. ir V.
K. apie jos pažįstamą verslininką A. V. . Įrodyta ir
tai, kad šiems asmenims nuteistoji suteikė visą jai žinomą informaciją apie A. V. turtinę padėtį. Pasinaudoję šia informacija, jau
nurodyti kiti, nusikalstamam susivienijimui priklausę asmenys padarė didelės
vertės A. V. turto plėšimą ir prievartavo jo turtą panaudodami
prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Įrodyta, ir tai pripažįsta pati nuteistoji,
kad informaciją apie A. V. A. P. ir
I. P. ji suteikė savo noru ir prieš ją nenaudojant jokios
prievartos. Taip pat įrodyta, kad po to tą pačią informaciją ji suteikė ir V. K. . Ir tuo metu tai ji padarė savo noru. Liudytojų V. K. ir I. P. parodymai paneigė
apeliantės versiją, kad apie A. V. nuteistoji pasakojo
jai grasinant pistoletu, nes ginklą V. K. jai
pademonstravo tik pokalbiui pasibaigus ir tai patvirtina netgi pačios Y.G. perskaityti ankstesni parodymai. Įrodyta ir tai, kad
nuteistoji suprato, kokio pobūdžio bus padarytos nusikalstamos veikos. V. K. jai pasakė, kad A. V. nebus
nužudytas, tačiau patvirtino, kad prieš jį bus panaudotas fizinis smurtas ir
bus užvaldytas jo turtas. V. K. ir V.J. parodymai
patvirtina ir tai, kad pati nuteistoji pokalbio su V. K. metu
ne tik suteikė informaciją apie nukentėjusįjį, bet ir pati davė patarimų, kaip
būtų galima užvaldyti A. V. turtą ir kad jį pagrobus
išpirkos reikėtų reikalauti iš A. V. motinos. Negalima
atmesti galimybės, kad nuteistajai ir A. V. nutraukus
tarpusavio santykius, Y.G. galėjo dėl kokių nors asmeninių
priežasčių ant nukentėjusiojo pykti. Tačiau byloje įrodyta ir tai, kad
informaciją apie nukentėjusįjį savo bendrininkams ji teikė taip pat dėl
savanaudiškų paskatų, su V. K. buvo aptariamas piniginio
atlyginimo už suteiktą informaciją klausimas.
Apeliaciniame skunde nuteistoji dar nurodo, kad iš nuosprendžio dėstomų motyvų
,,neišplaukia jos tyčinė kaltė, numatyta BK 125 str. sudėtyje“. Dar nurodo, kad
liudytojai byloje turi būti nesuinteresuoti bylos baigtimi ir to reikalauja BPK
61 str. nuostatos. Šie apeliantės argumentai nesuprantami. BPK 61 str. nustato
advokato arba jo padėjėjo nušalinimo pagrindus ir tvarką, o BK 125 str. numato
baudžiamąją atsakomybę už valstybės paslapties atskleidimą. Abu šie įstatymai
su šia byla neturi jokio ryšio. Tuo tarpu apie įrodymų, tarp jų ir liudytojų
parodymų įvertinimą, šioje nutartyje jau buvo pasisakyta ir apeliantės
argumentai atmesti. Galima manyti, kad apeliantė savo skunde dėsto apie jos
veikos subjektyviąją pusę, tačiau šioje dalyje teismo išvados taip pat atitinka
faktines bylos aplinkybes. Teismas padarė teisingą išvadą, kad suteikdama
informaciją apie nukentėjusįjį ir suprasdama, kad ta informacija pasinaudoję
kiti asmenys padarys plėšimą arba turto prievartavimą, taip pat duodama
patarimų kaip reikia tuos nusikaltimus padaryti, nuteistoji veikė tiesiogine
tyčia.
Vertindamas ir kvalifikuodamas nuteistosios nusikalstamas veikas, teismas
baudžiamuosius įstatymus taikė tinkamai. BK 24 str. 1 d. bendrininkavimą
apibrėžia kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių
pakaltinamų ir sulaukusių įstatymu nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant
nusikalstamą veiką. Šio BK straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad padėjėjas yra
nusikalstamos veikos bendrininkas, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas
patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas
ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį,
nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus arba
nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs
realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. BK 26 str. 1
d. nurodyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas
nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Šioje byloje Y.G.
buvo kaltinama ne tik padėjimu padaryti nusikaltimus prieš A.
V. , bet ir kitų asmenų kurstymu padaryti šiuos nusikaltimus. Teismas
kurstytojos vaidmenį Y.G. iš kaltinimo pašalino, tačiau
teisingai įvertino jos nusikalstamas veikas kaip padėjimą nusikaltimus padaryti
kitiems bendrininkams. Nuteistosios patarimai, o ypač jos suteikta informacija
apie nukentėjusįjį, suteikė galimybę kitiems nusikaltimo bendrininkams
nusikaltimus suplanuoti ir juos įvykdyti, todėl jos veika buvo būtina kitų
bendrininkų neteisėtų veikų sąlyga. Y.G. žinojo, kad A. V. turtas bus užvaldytas panaudojant prieš nukentėjusįjį
fizinį smurtą, taip pat žinojo, kad bus užvaldytas didelės vertės svetimas
turtas, nes specialiai suteikė informaciją apie, jos įsitikinimu, labai
turtingą asmenį. Todėl tarp jos, kitų bendrininkų veiksmų ir bendrų pasekmių
buvo priežastinis ryšys, o kitų bendrininkų padarytas nusikalstamas veikas
apėmė ir nuteistosios tyčia. Todėl Y.G. pagrįstai
pripažinta kalta padėjusi padaryti plėšimą pagrobiant didelės vertės svetimą
turtą ir turto prievartavimą, panaudojant fizinį smurtą. Vadovaudamasis BK 3
str. nuostatomis apie baudžiamųjų įstatymų galiojimo laiką, tas nusikalstamas
veikas teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 3 d., o
taip pat pagal BK 24 str. 6 d. ir 181 str. 2 d.
Apeliaciniame skunde dėstomus argumentus dėl padaryto esminio BPK normų
pažeidimo kolegija irgi atmeta. Apeliantė kaltina šališkumu prokurorą J.Laucių.
Ji nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu 2005 m. rugsėjo 26 d. šis prokuroras, nedalyvaujant gynėjui, reikalavo, kad ji prisipažintų ir gąsdino, kad priešingu
atveju jai teks pasigailėti. Kitą dieną vykusios apklausos metu, dalyvaujant
gynėjui, prokuroras neteisingai užrašė jos parodymus, o po to juos perrašęs
vėl pagrasino jai didele bausme. Dėl tokių prokuroro veiksmų ji rašė skundus,
reiškė prokurorui nušalinimus, bet tie jos pareiškimai buvo atmesti.
Išnagrinėjusi šią bylą kolegija jokių duomenų apie prokuroro šališkumą ar
kokius nors jo neteisėtus procesinius veiksmus nenustatė. Su apeliantės
nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir pats prokuroras J.Laucius. Iš bylos
matosi, kad Y.G. prokurorui J.Lauciui nušalinimus visada
tuo pačiu jau paminėtu pagrindu jau reiškė ikiteisminio tyrimo, teisminio
nagrinėjimo metu, o taip pat ir apeliacinės instancijos teisme. Jos pareikšti
nušalinimai jau buvo išnagrinėti ir atmesti ikiteisminio tyrimo teisėjo,
apylinkės teismo pirmininko ir apygardos teismo nutartimis. Nagrinėjant bylą
apeliacine tvarka, kolegija irgi priėmė nutartį nuteistosios pareiškimą dėl
prokuroro nušalinimo atmesti. Ši nutartis pridėta prie bylos, todėl tokio
sprendimo priėmimo motyvų dar kartą kartoti nėra reikalo. Kolegija tik pažymi,
kad nuosprendis buvo grindžiamas perskaitytais ankstesniais nuteistosios
parodymais, kurie buvo duoti ne apeliantės nurodytam prokurorui J.Lauciui, o
visai kitam prokurorui. Ikiteisminio tyrimo metu 2005 m. rugsėjo 16 d. Y.G. įtariamąja apklausė prokuroras M.Jancevičius. Būtent
šios apklausos metu nuteistoji iš dalies prisipažino kalta. Vėliau teisme tai
ji aiškino savo nuovargiu ir kitomis aplinkybėmis, kurios jau buvo aptartos ir
nuteistosios argumentai atmesti. Tuo tarpu 2005 m. rugsėjo 27 d. apklausos metu nuteistoji parodymus pakeitė, kalta neprisipažino, prokuroro
J.Lauciaus surašytame apklausos protokole Y.G. parodymai
iš esmės atitinka jos parodymus, duotus teisme. Tai dar kartą patvirtina
pareiškimų dėl šio prokuroro nušalinimo nepagrįstumą. Apeliantė dar nurodo, kad
skiriant jai suėmimą bei pratęsiant suėmimo terminus prokuroras pabrėždavo jos
slapstymąsi nuo teisėsaugos organų, tuo tarpu kaltinamajame akte ir teisme šio
kaltinimo buvo atsisakyta. Tokie argumentai irgi visiškai nepagrįsti. Byloje
tikrai yra duomenų, kad Y.G. buvo pasislėpusi nuo
ikiteisminio tyrimo ir buvo paskelbta jos paieška. Ši aplinkybė tikrai buvo
pagrindu paskirti kardomąją priemonę suėmimą. Tačiau tai nebuvo joks kaltinimas
ir apie tai neturėjo būti nurodoma nei kaltinamajame akte, nei nuosprendžio
nustatomojoje dalyje. Jokių kitų, o juo labiau esminių BPK normų pažeidimų
šioje byloje kolegija taip pat nenustatė.
Skiriant bausmę, teismas BK 54 ir 61 straipsnių nuostatų taip pat nepažeidė.
Jokių Y.G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių
aplinkybių teismas nenustatė. Aptariant nuteistosios asmenybę, teismas į
apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes jau atsižvelgė. Nuosprendžio
įžanginėje dalyje pažymėta, kad Y.G. yra įgijusi aukštąjį
išsilavinimą, šioje ir nuosprendžio motyvuojamojoje dalyse konstatuota, kad
ankstesnis nuteistosios teistumas jau išnykęs, be to, po padarytų nusikaltimų
praėjo jau daug laiko, o Y.G. naujų nusikaltimų nepadarė.
Tačiau tuo pat metu teismas atsižvelgė ir į padarytų nusikaltimų pobūdį bei
pavojingumo laipsnį. Abu Y.G. padaryti nusikaltimai yra
sunkūs. Nukentėjusiajam buvo padaryta didelė turtinė žala, kuri iki šiol
neatlyginta. Nors nuteistoji nebuvo nusikaltimų vykdytoja, o tik padėjėja, jos
vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme vis tiek negali būti vertinamas antraeiliu.
Visų kitų nusikaltimo bendrininkų neteisėti veiksmai nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu buvo padaryti tik po to, kai nuteistoji
suteikė apie nukentėjusįjį visą būtiną informaciją ir davė patarimų savo
bendrininkams. Pagal abu baudžiamuosius įstatymus teismas paskyrė nuteistajai
bausmes, kurios artimos tų įstatymų sankcijų žemutinėms riboms. Galutinė
subendrinta bausmė paskirta apėmimo būdu. Įvertinus visas išdėstytas
aplinkybes, šios bausmės negali būti laikomos per griežtomis ir jas švelninti
pagrindo nėra.
Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
n u
t a r i a:
nuteistosios Y.G. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos
pirmininkas Valdimaras
Bavėjanas
Teisėjai: Aloyzas
Kruopys
Linas
Šiukšta