Civilinė byla Nr. A2-343-324/2018

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.;                3.2.3.1.; 3.3.4.4.; 3.3.4.5.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui S. P., atsakovo atstovei advokato padėjėjai Ž. V., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės EDS INVEST ieškinį atsakovams E. L., S. L., V. L., N. L., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Heraldija“, E. M., E. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-568-343/2009 pripažino negaliojančiu 2008 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sandorį, sudarytą tarp E. J. (pardavėjos) ir A. P. ir D. P. (pirkėjų), pagal kurį atsakovė E. J. pardavė, o A. P. ir D. P. nupirko 49,53 m2 dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 150000 Lt; taikė abišalę restituciją ir 49,53 m2 dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžino E. J. nuosavybėn, o iš E. J. priteisė A. P. ir D. P. 150000 Lt; pripažino iš dalies negaliojančiu buto, esančio (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandorį, 2008 m. gegužės 9 d. sudarytą tarp N. L. (dovanos gavėjo) ir E. L. ir S. L. (dovanos davėjų), pagal kurį atsakovė E. L. ir S. L. padovanojo 37,80 m2 vieno kambario butą N. L.; taikė restituciją ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžino E. L. ir S. L. nuosavybėn; pripažino negaliojančiu 2008 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sandorį, sudarytą tarp E. L. ir S. L. (pardavėjų) ir V. L. (pirkėjos), pagal kurį atsakovai E. L. ir S. L. pardavė 43,78 m2 dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), V. L.; E. L. ir S. L. iš V. L. priteisė 150000 Lt; iš V. L. priteistą 150000 Lt sumą, iš N. L. išreikalautą butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš A. ir D. P. išreikalautą butą, esantį (duomenys neskelbtini), skyrė ieškovės 561215,49 Lt kreditoriniam reikalavimui patenkinti; priteisė iš atsakovų S. L., E. L., N. L., E. J., A. P., D. P. ieškovei po 333,33 Lt atstovavimo išlaidų ir valstybei po 30,03 Lt pašto išlaidų; priteisė iš atsakovų S. L. ir E. L. ieškovei po 1 343,16 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovų E. J., A. P., D. P. ieškovei po 1333, 34 Lt ir valstybei po 816,67 Lt žyminio mokesčio.

Tenkinant atsakovo S. L. prašymą, 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas tos bylos dalies, kuria teismas 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu pripažino iš dalies negaliojančiu 2008 m. gegužės 9 d. dovanojimo sandorį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp N. L. (dovanos gavėjas) ir E. L. ir S. L. (dovanos davėjai), pagal kurį atsakovė E. L. ir S. L. padovanojo 37,80 m2 vieno kambario butą N. L., taikė restituciją ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) grąžino E. L. ir S. L. nuosavybėn; pripažino negaliojančiu 2008 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sandorį, sudarytą tarp E. L. ir S. L. (pardavėjai) ir V. L. (pirkėja), pagal kurį atsakovai E. L. ir S. L. pardavė 43,78 m2 dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), V. L., E. L. ir S. L. iš V. L. priteisė 150 000 Lt; iš V. L. priteistą 150 000 Lt sumą, iš N. L. išreikalautą butą, esantį (duomenys neskelbtini), skyrė AB Medicinos banko kreditoriniam 561 215,49 Lt reikalavimui patenkinti; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimo teisės atsakovui S. L. pagrindas yra trys vekseliai – 2008 metų  sausio 30 d.,  vasario 29 d. ir birželio 13 d., kuriais jis laidavo UAB „Heraldija“ prievolės ieškovei įvykdymą (100 000 Lt, 100 000 Lt ir 50 000 Lt), ir pagal vekselius išduoti vykdomieji įrašai. Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-745-390/2013 šie vekseliai bei jų pagrindu išduoti vykdomieji įrašai buvo pripažinti negaliojančiais. Buvo nustatyta, jog S. L. vekselių nepasirašė. Teismas pripažino, jog pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą bylos proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Bylos pakartotinio nagrinėjimo metu atsakovo S. L. atstovė prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės reikalavimas, dėl kurio bylos procesas atnaujintas, priimti naują sprendimą, atmesti ieškovės reikalavimus, kuriais ji prašė pripažinti iš dalies negaliojančia 2008 m. gegužės 9 d. dovanojimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp N. L. ir E. L. ir S. L., pagal kurį atsakovė E. L. ir S. L. padovanojo 37,80 m2 vieno kambario butą N. L., taikyti restituciją ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti E. L. ir S. L. nuosavybėn; pripažinti negaliojančiu 2008 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sandorį, sudarytą tarp E. L. ir S. L. (pardavėjų) ir V. L. (pirkėjos), pagal kurį atsakovai E. L. ir S. L. pardavė 43,78 m2 dviejų kambarių butą esantį (duomenys neskelbtini), V. L., E. L. ir S. L. iš V. L. priteisti 150000 Lt; iš V. L. priteistą 150000 Lt sumą iš N. L. išreikalautą butą, esantį (duomenys neskelbtini), skirti ieškovės 561215,49 Lt kreditoriniam reikalavimui patenkinti. Paaiškino, jog ieškovė neįrodė visų CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų sąlygų. Ji neturi reikalavimo teisės į S. L.. Neįrodyta V. L. nesąžiningumo sąlyga – nėra duomenų, kad ji žinojo apie marčios E. L. skolas, be to, 2007 m. E. L. susilaukė vaiko su kitu vyru (ne su V. L. sūnumi S.), taigi marčia buvo tik formaliai. Dovanojimo sandorį sudaryti buvo būtina, kad po tėvų ištuokos sūnus N. būtų aprūpintas būstu. Butą sūnui L. padovanojo tardamiesi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, siekdami užtikrinti tuomet nepilnamečiu buvusio vaiko prioritetinius interesus. Dovaną jie priėmė nepilnamečio vaiko vardu, dėl to laikytini sąžiningais. 2014 m. vasario 13 d. teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – 2009 m. gegužės 5 d. teismo sprendimo vykdymo sustabdymas, todėl turi būti taikomas sprendimo vykdymo atgręžimas, butas grąžintas N. L. nuosavybėn. S. L. neprašo jam priteisti iš jo išieškotus pinigus (apie 1000 Eur), nurodytus antstolės A. A. 2018 m. kovo 26 d. pažymoje.

Ieškovės atstovas su prašymu nesutiko. Paaiškino, kad S. L. atstovė nepagrįstai išplečia bylos nagrinėjimo ribas, nes prašyme atnaujinti bylos procesą nesirėmė sąžiningumo kvestionavimo ir vaiko interesų pažeidimo aplinkybėmis (vaiko interesai teismo sprendime nebuvo tirti). S. L. rėmėsi tik ieškovės reikalavimo teisės nebuvimu. N. L. šiuo metu yra pilnametis. Dėl bylos nagrinėjimo ribų pasisakyta 2016 m. lapkričio 3 d. teismo nutartyje. Sutuoktinio motina patenka į artimųjų giminaičių ratą (CK 6.67 straipsnio 1 p.). Sandorių negaliojimą prašo vertinti vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-969/2017 pagal ieškovų V. M., L. B., L. R. ieškinius atsakovams G. Č. ir J. Č., S. U. ir I. U. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys Ž. S., I. C., Š. B., D. S., Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaras D. G.). Ginčo sandorius S. L. ir E. L. sudarė būdami santuokoje, todėl kreditoriaus reikalavimo teisė į skolininkę E. L. galioja nepriklausomai nuo to, kad nėra reikalavimo teisės į S. L..  Tuo pačiu galioja ir ieškovės teisė ginčyti jos sudarytus sandorius CK 6.66 straipsnyje nustatyta tvarka. Mano, jog išieškojimas į atsakovo S. L. dalį negalės būti nukreiptas, savo teises jis turi ginti vadovaujantis CPK 667 straipsniu.

Atsakovė V. L. į teismo posėdį neatvyko. 2018 m. kovo 28 d. pateikė prašymą, registracijos nr. E1-11340, bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, jog ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Nežinojusi apie E. L. skolas Medicinos bankui, santykiai su ja buvo įtempti (marti apgaudinėjo savo sutuoktinį, 2007 m. susilaukė vaiko nuo kito vyro, nors santuokos su S. L. dar nebuvo nutraukusi).

Trečiasis asmuo UAB „Heraldija“ nuomonės dėl atsakovo S. L. reikalavimų nepareiškė. Įmonės buveinė įregistruota Kauno m. savivaldybės teritorijoje. Apie bylą, atnaujinus jos procesą, šiam trečiajam asmeniui buvo pranešta teismo šaukimu vadovaujantis CPK  123 straipsnio 4 dalimi (t. 4 b. l. 144, 154).

Tretieji asmenys E. M. ir E. M. nuomonės dėl atsakovo S. L. reikalavimų nepareiškė. Apie bylą, atnaujinus jos procesą, jiems buvo pranešta teismo šaukimu, apie 2018 m. kovo 28 d. teismo posėdį – teismo pranešimu (t. 2 b. l. 39-40, t. 4 b. l. 100-101, 141).

Atsakovai E. L. ir N. L. nuomonės dėl atsakovo S. L. reikalavimų nepareiškė. Jų gyvenamoji vieta nebuvo žinoma (2011 m. liepos 15 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę) (t. 3 b. l. 152, 153, 162), todėl apie teismo posėdžius jiems buvo pranešinėjama viešu paskelbimu. Atsakovas S. L. 2018 m. kovo 7 d. nurodė jų gyvenamosios vietos adresus Jungtinėje Karalystėje, elektroninio pašto adresus ir patvirtinimą elektroniniu paštu, jog šiems atsakovams yra žinoma bylos nagrinėjimo data 2018 m. kovo 28 d. 13.30 val. Tai minimi asmenys patvirtino elektroniniais laiškais atsakovo S. L. atstovei ir teismo posėdžio sekretoriui (t. 4 b. l. 148-157).

Atsakovo S. L. prašymas panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą netenkintinas. Teismas sprendžia, jog pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas neleidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo dalies teisėtumu bei pagrįstumu.

           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 pagal ieškovo M. Š.  ieškinį atsakovams M. A. (teisių perėmėja S.R.), A.R, G.B. dėl pažeistų teisių gynimo pažymėta, jog teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008;  2011 m. liepos 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; kt.). Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis), t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Tuo remiantis pakartotinio bylos nagrinėjimo metu netirtinos S. L. atstovės nurodytos aplinkybės, nesusiję su proceso atnaujinimo pagrindu – neįrodytu V. L. nesąžiningumu bei atsakovų S. L. ir E. L. sąžiningumu tuo aspektu, kad  sudarant dovanojimo sandorį jie veikė nepilnamečio vaiko interesais kaip teisėti jo atstovai.

           Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-568-343/2009, kurios procesas yra atnaujintas, konstatavo, jog ieškovės reikalavimo teisės atsakovui S. L. pagrindas yra trys vekseliai – 2008 metų  sausio 30 d.,  vasario 29 d. ir birželio 13 d., kuriais jis laidavo UAB „Heraldija“ prievolės ieškovei įvykdymą (100 000 Lt, 100 000 Lt ir 50 000 Lt), ir pagal vekselius išduoti vykdomieji įrašai.

          Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-745-390/2013 pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovei UAB „Medicinos bankas“, tretiesiems asmenims G. J., E. J., UAB „Heraldija“, UAB „Heraldijos statyba“, E. L., N. L., A. P., D. P., V. L., Kauno m. 27-ojo notarų biuro notarei M. Č., antstolei A. A. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir vykdomųjų įrašų panaikinimo konstatavo, kad S. L. šių vekselių nepasirašė, todėl vekseliai bei jų pagrindu išduoti vykdomieji įrašai buvo pripažinti negaliojančiais.

Tuo remiantis teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė savo reikalavimo teisės į skolininku įvardintą S. L., tačiau ši aplinkybė, sudariusi pagrindą proceso atnaujinimui, nesuponuoja galimybės panaikinti atsakovo nurodomą 2009 m. gegužės 5 d. teismo sprendimo dalį.

Šiuo sprendimu negaliojančiais pripažintų sandorių nuginčijimo pagrindas yra CK 6.66 straipsnis (actio Pauliana). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant minimoje normoje nurodytų sąlygų visetui : 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-706/2016, 19 punktas; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas  civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

        Minėta, kad bylos proceso atnaujinimo pagrindas buvo atsakovo S. L. kvestionuojama ieškovės reikalavimo teisė jo atžvilgiu.

        2009 m. gegužės 5 d. sprendime teismas konstatavo, kad 2008 m. sausio 30 d. ir 2008 m. vasario 29 d. UAB „Heraldijos statyba“ pardavė vekselius Medicinos bankui po 100 000 Lt, apmokėjimo terminas  nustatytas atitinkamai 2008 m. liepos 24 d. ir 2008 m. rugpjūčio 22 d. 2008 m. birželio 13 d. UAB „Heraldija“ pardavė UAB „Medicinos bankas“ paprastąjį vekselį 50 000 Lt, apmokėjimo terminas – 2008 m. rugsėjo 11 d. Šių vekselių apmokėjimą garantavo atsakovai E. L., S. L., G. J., E. J. ir įmonės viena už kitą. Actio Pauliana ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina. Reikalavimo teisė atsirado nuo įsipareigojimų priėmimo dienos, t.y. nuo pirmojo vekselio pardavimo dienos 2008 m. sausio 30 d. Ieškovė ieškinį pareiškė jau suėjus prievolės įvykdymo terminui.

         Nors atnaujinto bylos proceso metu nustatyta, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovą S. L., nėra ginčo dėl jos reikalavimo teisės į atsakovę E. L., taip pat dėl to, kad sprendime nurodytus sandorius S. L. ir atsakovė E. L. sudarė būdami santuokoje, perleistas turtas jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pastarąją aplinkybę S. L. atstovė pripažįsta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-969/2017 pagal ieškovų V. M., L. B., L. R. ieškinius atsakovams G. Č. ir J. Č., S. U. ir I. U. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Ž. S., I. C., Š. B., D. S., Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaras D. G., konstatavo, jog sprendžiant klausimą, kaip vertinti ir taikyti actio Pauliana instituto sąlygą dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės į skolininką tuo atveju, kai skolininkas perleidžia turtą, kurį jis valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu, kuris nėra bendraskolis, atsižvelgtina į actio Pauliana instituto tikslą – atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad actio Pauliana sąlyga dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės į skolininką gali būti laikoma nustatyta ir tada, kai kreditorius ginčija skolininko sudarytą sandorį, kuriuo šis perleido turtą, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą kartu su sutuoktiniu, kuris nėra kreditoriaus skolininkas. Toks aiškinimas koreliuoja su CK 3.112 straipsnio nuostata, nes minėta norma reglamentuojamas išieškojimas pagal vieno iš sutuoktinių prievoles ir taikytina nukreipiant išieškojimą į skolininkui priklausančią dalį, įeinančią į bendrąją jungtinę nuosavybę.

          Tuo remiantis sutiktina su ieškove, jog atsakovo S. L. paneigta ieškovės reikalavimo teisė jo atžvilgiu sudaro pagrindą ne panaikinti ginčijamą teismo sprendimo dalį, o išieškojimą pagal šį sprendimą vykdyti pagal CPK 666 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis nurodomo straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų (1 dalis). Tuo atveju, jai skolininkai nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (4 dalis).

         Vadovaujantis nurodytais argumentais nekeistinas teismo sprendimas byloje, kurios procesas yra atnaujintas, iš atsakovo S. L. valstybei priteistina 62,02 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

         Teismas, vadovaudamasis CPK 370 straipsnio 4 dalimi, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais,

n u t a r i a :

          atmesti atsakovo S. L. prašymą dėl 2009 m. gegužės 5 d. sprendimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-568-343/2009 priimto sprendimo panaikinimo.

Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 62,02 (šešiasdešimt du Eur 2 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, nurodytą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

          Dėl nutarties per septynias dienas nuo priėmimo gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                             Virginija Gudynienė