Skundas Nr. 1S-218-654/2019
Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. birželio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. B. skundą dėl 2019 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 59-70, panaikinimo ir
n u s t a t ė :
2013 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu P. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir jam paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Tuo pačiu nuosprendžiu iš P. B. solidariai priteista 19 744,82 litų (5 718,50 eurų) turtinei žalai atlyginti, 200 000 litų (57 924 eurai) neturtinei žalai atlyginti, 9 765,68 litų (2 828,34 eurų) Valstybinei ligonių kasai, 380 litų (110,06 eurų) nukentėjusiajai už antrinę teisinę pagalbą. Taip pat P. B. 2013 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta trisdešimties parų arešto bausmė. Šią bausmę subendrinus su 2013 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi, P. B. paskirta galutinė subendrinta septynerių metų šešių mėnesių ir šešių dienų laisvės atėmimo bausmė.
P. B. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. spalio 21 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. balandžio 27 d. Pusę laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko – 2017 m. liepos 24 d., neatliktos bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2019 m. balandžio 11 d.) – 2 metai ir 16 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi 2019 m. balandžio 11 d. Komisijos posėdžio protokolu, 2019 m. balandžio 2 d. socialinio tyrimo išvada bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 ir 4 dalimis, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, smurtinio elgesio riziką, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, 2019 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą netaikyti P. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Nesutikdamas su Komisijos nutarimu P. B. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nuteistojo P. B. skundą atmetė. Apylinkės teismas motyvavo, kad P. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 67 balai ir priskiriama vidutinei rizikai, o nemažą jos dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali būti sumažinti. Pažanga mažinant riziką taip pat nėra žymi. Nuo pirmojo vertinimo rizika sumažėjo 14 balų, tačiau nuo paskutinio komisijos vertinimo išliko nepakitusi. Teismas įvertino P. B. charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja įvairiose programose ir užsiėmimuose, yra 1 kartą skatintas, noriai atlieka gerbūvio darbus, palaiko ryšius su artimaisiais, teigiamai vertino nuteistojo pasiryžimą ir pastangas savo elgesį keisti socialiai priimtina linkme. Teismas taip pat įvertino, kad P. B. režimo reikalavimus pažeidė 15 kartų, 15 kartų baustas ir šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą, kurią gavo po paskutinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo. Teismas akcentavo, jog P. B. 4 kartus teistas, jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas, bet jo sąlygas nuteistasis pažeidė, nes padarė naują nusikalstamą veiką (nusikaltimas dėl kurio šiuo metu atlieka bausmę). Teismas pažymėjo, kad Komisijos parinktos rekomendacijos yra tinkamos ir padės P. B. sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, P. B. turi keisti savo vertybines nuostatas, vadovautis visuomenės vertybėmis bei normomis, stiprinti savo įžvalgas dėl anksčiau turėtų sunkumų, atsisakyti dominuojančio destruktyvaus elgesio. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl P. B. skundo netenkino.
Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistasis P. B. prašo panaikinti 2019 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – paleisti jį lygtinai taikant intensyvią priežiūrą.
Skunde nurodė, kad teismas nutartyje neaptarė jo asmenį charakterizuojančių duomenų, jo galimybės integruotis laisvėje, resocializacijos klausimų, neteisingai taikė ir aiškino teises normas. Nutartis atlieka praeityje vykusio fakto konstatavimo funkciją, tačiau neatsižvelgia į aplinkybių visumą, kurios teigiamai charakterizuoja pareiškėją. Teismo nutartis dėl lygtinio paleidimo netaikymo turi būti motyvuota. Pagal teismų praktiką, klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neįzoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę ir jo elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą.
Pagal OAsys metodiką nustatyta, kad jis priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio grupei. Pirmojo svarstymo metu komisija nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo, nes nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo 81 balas. Antrojo komisijos svarstymo metu, nuteistajam sumažinus riziką iki 67 balų, lygtinis paleidimas nebuvo pritaikytas, nes neva liko nemaža dalis neatliktos bausmės. Jis jau buvo atlikęs 2/3 paskirtos bausmės. Šį kartą lygtinis paleidimas netaikomas, nes nėra žymaus rizikos mažinimo požymių. Visuose trijuose komisijos nutarimuose teikiamos vienodos rekomendacijos. Pareiškėjas teigia, jog įvykdė beveik visas įmanomas socialinės reabilitacijos priemones, bet ir tai nesumažino pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos. 2018 m. gruodžio mėnesį jo žmona pakliuvo į ligoninę ir jis norėdamas ją palaikyti, turėjo pažeisti režimo reikalavimus (pasinaudojo mobiliuoju telefonu). Už tai jis gavo nuobaudą. Teismas turėjo įvertinti, kad nuteistasis dėl savo nusikaltimų prisipažįsta, visiškai prisiėmė atsakomybę, turi ganėtinai aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus ir siekius. Pabrėžia, kad nuo 2017 m. sukūrė šeimą. Turi gyvenamąją vietą. Lygtinio paleidimo atveju būtų įdarbintas E. P. įmonėje „E“. Pataisos namai negali suteikti jam darbo dėl jo stokos, todėl jis negali atlyginti priteistos žalos. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis ir nesilaiko kriminalinės subkultūros. Mano, kad keičiant elgesį į gerąją pusę labiau padėtų teigiama aplinka (šeima, darbas), o ne pataisos namai ir tolesnis buvimas juose. Pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.
Apylinkės teismas nepagrįstai vertino jo padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kurie yra vieni iš bausmės skyrimo pagrindų. Šiais kriterijais buvo vadovaujamasi, kai nuosprendžiu P. B. buvo skiriama bausmė. Šios kategorijos nėra numatytos BVK 7 skirsnyje. Nusikaltimo pavojingumo kategorija realizuota skiriant bausmę, kurią jis beveik atliko. Pareiškėjo nuomonė, bausmės tikslai yra jau realizuoti. Didžiosios dalies bausmės atlikimas padarė poveikį visam likusiam gyvenimui. Pareiškėjas padarė kategorišką ir tvirtą išvadą, jog ateityje nenusikals.
Skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu įvertinti pakartotino elgesio riziką, nuteistojo asmenybę, praeityje teismo taikytas priemones ir jų efektyvumą, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų efektyvumą, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta sąlygą lygtiniam paleidimui taikyti – nusikalstamo elgesio rizika yra maža ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Skunde pareiškėjas akcentavo, kad apylinkės teismas atsižvelgė tik į praeityje buvusias aplinkybes ir neįvertino teigiamai jį charakterizuojančių požymių. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes apylinkės teismas atsižvelgė tiek į teigiamai, tiek į neigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, juos išsamiai įvardijo bei remdamasis šiais duomenimis priėmė galutinį sprendimą. Visos aplinkybės, tarp jų ir nuteistojo ankstesni teistumai, jo atžvilgiu taikytos bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo priemonės, elgesys bausmių atlikimo metu turi didelę reikšmę sprendžiant, ar galima asmenį toliau taisyti prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės. Praeities įvykiai leidžia teismui prognozuoti, kaip nuteistasis elgsis ateityje. Teismas teigiamai įvertino P. B. pasiryžimą ir pastangas koreguoti savo elgesį, atliktus gerbūvio darbus, socialinius ryšius su artimaisiais, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir renginiuose, skirtą paskatinimą. Tačiau atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, išvardintos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai, jog nuteistasis yra skatintas, atlieka gerbūvio darbus bei dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nedaro jo išskirtinai teigiamo. Tokio elgesio tikimasi iš visų kalinių, nes tai atitinka jų pareigas pataisos įstaigoje. Nuteistojo elgesio pasikeitimo nepatvirtina ir probleminių sprendimų įgūdžių stoka, impulsyvūs problemų sprendimo būdai, pakartotinio nusikalstamumo rizikos dydis, beveik neatlyginama padaryta didelė žala.
Vertindamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą teismas atsižvelgė į tai, kad P. B. anksčiau teistas 4 kartus, nusikaltimai sunkėja. Vieną kartą jo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, tačiau lygtinio paleidimo metu jis padarė naują nusikaltimą, už kurį dabar atlieka bausmę. Lygtinio paleidimo sąlygų sulaužymas atskleidžia, kad P. B. praeityje buvo suteikta galimybė įrodyti savo pasiryžimą gyventi nedarant nusikaltimų, tačiau teismo pasitikėjimo nuteistasis nepateisino. Bausmės atlikimo metu režimo taisykles pažeidė 15 kartų, nuobaudomis baustas 15 kartų, 3 kartus už narkotinių medžiagų vartojimą, vieną kartą už fizinio smurto panaudojimą, taip pat už įvairius režimo taisyklių pažeidimus. Šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą už neleistinų daiktų turėjimą. Bausmės atlikimo metu padarė baudžiamąjį nusižengimą susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nustatytų pažeidimų padarymo faktas rodo, kad P. B. yra nelinkęs paisyti nustatytos tvarkos. Nors atsiradus lygtinio paleidimo galimybei nuteistojo daromų pažeidimų kiekis sumažėjo, tačiau naujausias jo padarytas tvarkos taisyklių pažeidimas rodo, kad P. B. elgesys ir požiūris į privalomą tvarką iš esmės nepakito.
Pagrindinis apylinkės teismo motyvas, kuriuo remtasi atsisakant taikyti lygtinį paleidimą, buvo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangos nebuvimas. P. B. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (41-99 balai) – 67 balai, iš jų 40 balų statiniai ir 27 balų dinaminiai veiksniai. P. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sumažinti iki žemos (0-40 balų) galėtų tik sumažinęs dinaminius rizikos veiksnius iki nulio. Kadangi visiškas dinaminių veiksnių sumažinimas yra įmanomas, tačiau ganėtinai sudėtingas, svarbu įvertinti pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką per metus nuo 81 balo sumažėjo iki 67 (per 14 balų). Visgi nuo pastarojo Komisijos svarstymo nuteistojo rizika nepakito. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių kontekstą, pats rizikos pokytis nėra toks žymus, kad galėtų būti laikomas svariu lygtino paleidimo taikymui. Teismas įvertino ir tai, kad nuteistojo smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė.
Apylinkės teismas įvertino P. B. padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, tačiau tai nebuvo pagrindiniai kriterijai, lėmę lygtinio paleidimo netaikymą. Didelę reikšmę sprendimui netaikyti lygtinio paleidimo turėjo tai, kad nuteistasis iš esmės neturi darbo patirties, neatlygina teismo priteistos žalos. Skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis sukūrė šeimą, lygtinio paleidimo atveju turi gyvenamąją vietą ir gautų darbą, nėra išskirtinės taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo bei jo šeimos, tačiau ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.
Nuteistasis subjektyviai vertina atliktos bausmės dydį. Du trečdaliai bausmės negali būti laikomi pakankamai didele atliktos bausmės dalimi, per kurią buvo realizuotis bausmės tikslai. Tai tik įstatymo nustatytas mažiausiais atliktos bausmės terminas, kuomet galimas svarstymas dėl lygtinio paleidimo. Didžiąją laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis nesilaikė režimo reikalavimų, pažeidinėjo numatytą tvarką ir net padarė naują baudžiamąjį nusižengimą. Tik atsiradus galimybei būti paleistam lygtinai, nuteistojo elgesys pradėjo pozityviai keistis. Taigi, teismo vertinimu, per atliktą bausmės dalį bausmės tikslai nebuvo visiškai įgyvendinti, o likusi bausmės dalis (2 metai) yra pakankamas laiko tarpas pakeisti nuteistojo elgesį ilgalaikėje perspektyvoje ir įtikinti teismą tinkamo socialinio pokyčio realumu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistasis nepadarė žymios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas P. B. laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinai paleidus P. B., net ir pritaikius intensyvią priežiūrą, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, taip pat nebūtų apsaugotas viešasis interesas, todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, netenkindamas nuteistojo skundo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo P. B. skundą atmesti ir palikti galioti 2019 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Alenas Piesliakas