
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
kolegijos
teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės,
sekretoriaujant
Editai Šinkūnienei,
dalyvaujant
ieškovui R. J. ir jo atstovei advokatei Vitalijai
Kopūstinei,
atsakovei G. J. ir jos atstovei advokatei Tatjanai Kočegarovai ,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę
bylą pagal atsakovės G. J. apeliacinį skundą dėl
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-130-828/2010 pagal ieškovo R. J. ieškinį
atsakovei G. J. dėl išlaikymo, teikto nepilnamečiams
vaikams, įsiskolinimo priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a
t ė:
Ieškovas R. J. 2009-08-11
su ieškiniu kreipėsi į teismą ir, sumažinęs reikalavimus, prašė priteisti
iš atsakovės G. J. 21 221,28 Lt skolą, kaip jo už atsakovę
įvykdytą vaikų išlaikymo prievolės dalį. Ieškovas nurodė, kad šalių santuoka
buvo nutraukta 2001-07-20, tačiau šiuo teismo sprendimu nebuvo padalintas
santuokoje įgytas turtas ir išspręstas vaikų išlaikymo klausimas. Šalys
santuokoje susilaukė 5 vaikų, iš kurių 2 santuokos nutraukimo metu buvo
nepilnamečiai. Ieškovas nuo 2001-07-20 iki 2002-04-24 (iki pilnametystės)
vienas išlaikė šalių dukrą R. J., išlaikymo suma – 3540
Lt. Nuo 2001-07-20 iki 2006-04-08 (iki pilnametystės) ieškovas vienas išlaikė
šalių dukrą J. J., išlaikymo suma – 22 260 Lt. Ieškovas taip
pat nuo 2001-07-20 iki 2006-04-08 gerino vaikų gyvenimo sąlygas, remontavo
gyvenamąjį būstą – (duomenys neskelbtini) , tam išleido 10 000 Lt,
kuriuos pasiskolino. Šiuo laikotarpiu mokėjo komunalinius ir kitus su vaikų
gyvenamuoju būstu susijusius mokesčius, jų suma – 6 642,56 Lt. Taigi viso šalių
nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo 2001-07-20 iki 2006-04-08 išleido 42 442,56
Lt. Atsakovė šiuo laikotarpiu vaikams išlaikymo neteikė. Kadangi išlaikyti
vaikus privalėjo abu tėvai, o išlaikymą teikė jis vienas, todėl atsakovė
privalo atlyginti pusę jo turėtų išlaidų vaikų išlaikymui.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-06-03 sprendimu ieškinį tenkino
iš dalies ir priteisė iš atsakovės G. J. 8270 Lt ieškovo
turėtų išlaidų vaikų išlaikymui, paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Teismas
nustatė, kad 2001-07-20 santuoka tarp šalių nutraukta (b.l. 39-41). Santuokos
nutraukimo metu išlaikymas šalių vaikams nebuvo priteistas, bendrąja jungtine
sutuoktinių nuosavybe buvęs turtas nepadalintas. Turtas padalintas 2009-09-11
teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-212-755/2009, kuriuo ieškovo
reikalavimas pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą
ieškovo asmenine nuosavybe atmestas, nekilnojamasis turtas – žemės sklypas,
namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) ., kitas šalių
turtas padalintas šalims po ½ dalį. Šalių vaikai : R. J. pilnametystės
sulaukė 2002-04-24, J. J. – 2006-04-08.
Teismas laikė įrodyta aplinkybe,
kad šalys po santuokos nutraukimo kartu bendro ūkio nevedė, atsakovė
neprisidėjo prie ieškovo ir šalių vaikų bendro ūkio tvarkymo, neteikė
nepilnamečiams vaikams R. J., J. J. pakankamo
išlaikymo, kadangi tarp šalių buvo susitarimas, kad išlaikymą teiks vienas
ieškovas, dėl ko jam atiteks šalių bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas.
Tokias išvadas teismas padarė įvertinęs byloje pateiktus įrodymus. Ieškovas nurodė,
kad po santuokos nutraukimo atsakovė tik trumpą laiką gyveno kartu su juo ir
vaikais Uliūnų k., vėliau išsinuomojo butą Panevėžyje, nuo santuokos nutraukimo
jis vienas teikė išlaikymą vaikams, nes su atsakove buvo sutarę, kad šalių
bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas atiteks jam, dėl to jis tiek už save
tiek už atsakovę vykdys vaikų išlaikymo prievolę (b.l. 79). Liudytoja J. J. taip pat patvirtino, jog po santuokos nutraukimo
atsakovė su jais nebegyveno, išlaikymą vaikams teikė vienas ieškovas, iš savo
lėšų darė būsto remontą, kadangi dėl tokio vaikų išlaikymo būdo šalys buvo
sudarę žodinį susitarimą (b.l. 80). Liudytojais civilinėje byloje Nr.
2-212-755/2009 apklausti R. J., J. J.,
S. B. taip pat patvirtino, kad atsakovė po santuokos
nutraukimo su vaikais Uliūnų k. nebegyveno, išlaikė vaikus tik ieškovas, kuris
ir darė vaikų būsto remontą (b.l. 132-133). Liudytoja R. J.,
J. J. anksčiau išnagrinėtoje byloje taip pat patvirtino,
jog egzistavo ieškovo nurodytas susitarimas su atsakove dėl vaikų išlaikymo. Šiuos
ieškovo paaiškinimus, liudytojų parodymus iš dalies patvirtina ir rašytiniai
bylos įrodymai: 2003-01-16, 2004-04-15 pažymos apie šeimos sudėtį, kuriose
nurodoma, kad atsakovė Uliūnų k. negyveno jau 2003-01-16 (b.l. 44, 45),
2004-04-27 atsakovės patvirtinimas, jog J. J. gyvena su
ieškovu Uliūnų k., ir ieškovas teikia jai pilną išlaikymą (b.l. 47), 2004-07-24
paskolos sutartis 10 000 Lt sumai (b.l. 48), 2004-02-03 žemės mokesčio mokėjimo
kvitai (b.l. 70-73), 2004-08-10 PVM sąskaita-faktūra už 5 vnt. langų 2352,37 Lt
sumai (b.l. 131), ieškovo pateiktas jo banko sąskaitos išrašas (b.l. 110-130), kurie
patvirtina, kad lėšas vaikų išlaikymui nurodytą laikotarpį skyrė tik ieškovas. Atsakovės
paaiškinimai, liudytojos G. J. parodymai apie tai, jog
atsakovė iki 2004 m. gyveno Uliūnų k. kartu su išlaikytiniais ir visą ieškovo
nurodytą laikotarpį (2001-07-21 – 2006-04-08) teikė pilną išlaikymą vaikams,
prieštarauja nurodytiems rašytiniams įrodymams. Teismas atsižvelgė į tai, kad
liudytoja G. J. nurodytą laikotarpį mokėsi kitame mieste,
dirbo užsienyje, į Lietuvą atvykdavo tik kartais, ji negyveno su broliu ir
seserimis, todėl jai negali būti žinomos visos aplinkybės apie šalių ūkio
tvarkymą ir vaikų išlaikymą po santuokos nutraukimo. Atsakovės pateikta
sutartis dėl automobilio panaudos, fotonuotraukos apie bendrus šeimos
susitikimus (b.l. 57-66), nepatvirtina, kad šalys nurodytą laikotarpį (2001-07-21
– 2006-04-08) vedė bendrą ūkį. Atsakovės ir liudytojos G. J. nurodyti
paaiškinimai yra abstraktūs, jų nepatvirtina jokie kiti faktiniai duomenys, todėl
teismas juos atmetė kaip neįrodytus.
Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo (ieškovas) nuo 2001-07-21 iki
2002-04-24 bei iki 2006-04-08 vykdė šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolę
ne tik už save bet ir už kitą skolininką (atsakovę). Prievolę už skolininką
įvykdžiusiam trečiajam asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su
skolininku (CK 6.50 str. 1, 3 d., 6.112 str. 1 p.). Todėl ieškovui (trečiajam
asmeniui atsakovės atžvilgiu) perėjo kreditorių (šalių nepilnamečių vaikų)
reikalavimo teisės į atsakovę (nepilnamečių vaikų skolininkę). Šiems
reikalavimams taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125
str. 1 d.), terminas prasidėjo 2001-07-21, todėl ieškovės reikalavimas taikyti
ieškinio senatį atmestas. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai
proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti
būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Išlaikymas priteisiamas nuo
teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti
išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200
str.). Taigi ieškovo reikalavimo į atsakovę apimtis ribojama tiek jos dydžiu
(CK 3.192 str. 2, 3 d.), tiek terminu, už kurį gali būti išieškomos išlaidos
išlaikymui (CK 3.200 str.). Reikalavimas atsakovei pareikštas vaikams jau esant
pilnamečiams, taigi vaikų išlaikymo prievolė jau yra pasibaigusi (CK 3.192 str.
1 d., 6.33 str. 3 d., 6.124 str.), atsakovei tenkančią vaikų išlaikymo prievolės
dalį teikė ieškovas pagal šalių susitarimą (CK 6.50 str. 1 d.) – išlaikymo
įsiskolinimas negali būti išieškomas ne daugiau kaip už 3 metus ne iki ieškinio
pateikimo dienos (2009-08-12), kaip tiesiogiai nurodoma įstatyme, o iki vaikų
pilnametystės (2002-04-24 ir 2006-04-08) (CK 3.192 str. 1 d., 3.194 str. 3 d., 3.200
str., 6.50 str. 1, 3 d., 6.112 str. 1 p.). Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas,
teismo nuomone, labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo
principus (CK 1.5 str. 4 d.). Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada,
kai išlaikymas nebeteikiamas (CK 3.194 str. 1 d., 3.200 str.), t.y. nuo
2001-07-20. Taigi ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovę dėl R. J. išlaikymo už laikotarpį nuo 2001-07-21 iki 2002-04-24,
dėl J. J. išlaikymo už laikotarpį nuo 2003-04-08 iki
2006-04-08 (CK 3.192 str. 2, 3 d.).
Sprendime nurodė, kad ieškovo teigimu R. J. išlaikymui
laikotarpiu nuo 2001-07-21 iki 2002-04-24 išleido 3540 Lt, atsakovė dukros
išlaikymui lėšų neskyrė. R. J. šiuo laikotarpiu buvo 17 m. amžiaus, ji gyveno Panevėžio rajone, tačiau mokėsi Panevėžio m. 15-oje vidurinėje mokykloje,
taigi buvo būtinos ir papildomos išlaidos kelionėms į mokyklą (b.l. 44, 46,
79). Teismas darė išvadą, kad ieškovo nurodyta dukters išlaikymui skirta suma yra
pagrįsta ir buvo reikalinga. Ieškovo darbo užmokestis nuo 2001-07-21 iki
2002-04-24 buvo apie 636 Lt per mėnesį, atsakovės darbo užmokestis nurodytu
laikotarpiu buvo apie 600 Lt per mėnesį. Šalys bendrąja jungtine nuosavybe
turėjo nekilnojamojo turto (žemės sklypą, namą su priklausiniais, sodo sklypą
su nameliu), taip pat dar vieną išlaikytinę – J. J.. Teismas
padarė išvadą, kad šalių turtinė padėtis nurodytu laikotarpiu buvo iš esmės
vienoda, ir jos pagal įstatymą privalėjo lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo
(CK 3.192 str. 3 d.). Teismas padarė išvadą, kad atsakovė už nurodytą
laikotarpį privalėjo teikti 1770 Lt (3540 Lt / 2) išlaikymą.
Teismas sprendime nurodė, jog ieškovo teigimu J. J. (dabartinė
pavardė – J.)
išlaikymui laikotarpiu nuo 2001-07-21 iki 2006-04-08 jis išleido 22 260 Lt
maistui, drabužiams, lavinimui ir kt. reikmėms, taip pat nuo 2004 m. jis už 4 000 Lt pakeitė name langus, už 4 000 Lt padarė namo vidaus patalpų remontą, 2 000 Lt
ir 6 642,56 Lt išleido komunaliniams, žemės mokesčiams, namo šildymui šaltuoju
sezonu. Šiuos ieškovo paaiškinimus iš dalies patvirtina rašytiniai įrodymai:
2004-07-24 paskolos sutartis 10 000 Lt sumai, 2004-02-03 žemės mokesčio
mokėjimo kvitai, 2004-08-10 PVM sąskaita-faktūra už 5 vnt. langų 2352,37 Lt
sumai, ieškovo pateiktas jo banko sąskaitos išrašas, civilinėje byloje Nr.
2-212-755/2009 apklaustų liudytojų S. B., R. J., J. J., J. J. parodymai.
J. J. išlaikymui ieškovo už atsakovę skirtos lėšos gali
būti atlyginamos tik už laikotarpį nuo 2003-04-08 iki 2006-04-08. Tokiu būdu
ieškovas dėl J. J. išlaikymo turėjo šias išlaidas: 14 076
Lt (22 260 Lt/57 mėn. = 391 Lt per mėn., 391 Lt x 36 mėn. = 14 076 Lt)
išlaikytinės maistui, drabužiams, lavinimui ir kt. reikmėms, 4 737 Lt išlaidų
dalis išlaikytinės būstui, 6 642,56 Lt mokesčiams, kt. komunalinėms išlaidoms.
Taigi visos ieškovo nurodytos išlaidos J. J. išlaikymui aptariamą
laikotarpį yra 18 813 Lt. Byloje nustatyta, kad J. J. šiuo
laikotarpiu buvo 15-17 m. amžiaus, ji gyveno Panevėžio rajone, tačiau mokėsi
Panevėžio m. (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, taigi buvo
būtinos ir papildomos išlaidos kelionėms į mokyklą. Teismas padarė išvadą, kad
ieškovo nurodyta dukters išlaikymui skirta suma yra pagrįsta ir buvo reikalinga.
Ieškovo darbo užmokesčio vidurkis nuo 2003-04-08 iki 2006-04-08 buvo apie 982
Lt per mėnesį, atsakovės darbo užmokesčio vidurkis nurodytu laikotarpiu buvo
apie 756 Lt per mėnesį (apie 23 proc. mažiau nei ieškovo). Šalys bendrąja
jungtine nuosavybe turėjo nekilnojamojo turto. Taigi teismas padarė išvadą, kad
ieškovo turtinė padėtis nurodytu laikotarpiu buvo kiek geresnė nei atsakovės,
ir ieškovas pagal įstatymą privalėjo didesne dalimi prisidėti prie vaiko
išlaikymo (CK 3.192 str. 3 d.). Teismo vertinimu ieškovo dalis išlaikymo
prievolėje turėtų būti 60 proc., atsakovės – 40 proc., todėl atsakovė už
nurodytą laikotarpį privalėjo teikti 7502,20 Lt (18 813 Lt x 40 %) išlaikymą.
Teismas nustatė, kad atsakovė prie J. J. išlaikymo
aptariamą laikotarpį (2003-04-08 – 2006-04-08) atsakovė yra prisidėjusi.
Liudytoja J. J. patvirtino, kad atsakovė jos išlaikymui
yra davusi 300 Lt, taip pat yra jai dovanojusi dėvėtus megztinį ir kailinukus
(b.l. 80-81). Atsakovės paaiškinimai bei jos pateiktos fotografijos patvirtina,
kad atsakovė išlaikytinę aptariamu laikotarpiu buvo pasiėmusi į išvykas
2003-11-30, 2004 m. liepos mėn., 2004 m. rudenį, 2005 m. vasarą (b.l. 60-62, 80). Teismo nuomone, yra pagrindas mažinti ieškovo už atsakovę turėtas
7502,20 Lt išlaidas J. J. išlaikymui ir priteisti iš
atsakovės ieškovui 6500 Lt už J. J. išlaikymą.
Apeliaciniu skundu atsakovė G. J. prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-03
sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, taip
pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė – apeliantė nurodė, kad dėl
pastovaus R. J. emocinio - psichinio ir fizinio smurto
buvo priversta nutraukti santuoką. Jai viena teko tvarkyti namų ūkį, atsakovas
retai būdavo namuose ir mažai padėdavo. Visus komunalinius mokesčius iki 2004
metų pavasario ji mokėjo viena. Komunalinius mokesčius ieškovas pradėjo mokėti
tik nuo 2005-10-08. Atsakovė pirko vaikams maistą, drabužius, mokslams
reikalingas knygas ir priemones, padėjo vaikams materialiai ir kitais būdais. Atsakovė
teigė, kad nors buvo išvaryta iš namo Uliūnuose, ji pastoviai rūpinosi visų
vaikų mokslais, gerove, sveikata iki 2007 m. vasaros. 2004-06-17 ieškovui buvo operuota kirkšnies išvarža, ieškovė dirba ligoninėje, todėl juo rūpinosi.
Teismui pateiktos nuotraukos iš bendro gyvenimo po skyrybų taip pat patvirtina,
kad ji rūpinosi vaikais iki 2006 m. 2006-12-11 ji sudarė RST elektros pirkimo -
pardavimo sutartis dėl elektros energijos naudojimo (duomenys neskelbtini)
name. Už vaikų pristatymą į mokyklą mokėti nereikėjo, nes šias išlaidas
kompensuodavo mokyklos. R. J. gyvenimo sąlygų vaikams
Uliūnuose negerino, gyvenimo sąlygas gerino sodų bendrijoje „Klevas“ 147 nuo 2004 m. Be to ieškovas nuomojo atsakovės prosenelio žemę ūkininkui D. S. be jos
žinios ir nuo 2003-04-30 visus pinigus naudojo tik savo tikslams. Ieškovė
nurodė, kad jai įsigijus butą iš paimtos 153 000 Lt paskolos (2007-06-13),
ieškovas ėmė reikalauti atiduoti visą jų turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą.
Ieškovui pateikus pareiškimą dėl jam nepriklausomo nekilnojamo turto, atsakovei
teko skolintis 10 000 Lt teismų išlaidoms.
Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į
išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko
priteisė įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius 3 metus, skaičiuojant nuo dienos,
kai pareikštas reikalavimas (CK 3.200 str.), tuo pažeisdamas įstatymo normas. Pirmosios
instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisingai netaikė ieškinio
senaties termino, nors atsakovė pateikė tokį prašymą. Jauniausiajai dukrai
pilnametystė suėjo 2006-04-08, t.y. tuo metu ieškovas įgijo teisę kreiptis į
teismas, tačiau į teismą su ieškiniu dėl neva jo teikto išlaikymo nepilnamečiams
vaikams atgręžtinio priteisimo kreipėsi praėjus daugiau nei 3 metams.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. J. prašė
pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš
atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovės apeliaciniame
skunde nurodyti argumentai nesusiję su šia byla. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės ir įrodymai, jog atsakovė, nutraukus santuoką,
neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo, juos vienas išlaikė
ieškovas. Pirmos instancijos teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, buvo
aktyvus ir savo iniciatyva rinko papildomus įrodymus, kurių pagrindu padarė
pagrįstą išvadą, jog atsakovė G. J. neprisidėjo prie
nepilnamečių vaikų išlaikymo. Šalių vaikai J. J. (J.),
R. J. ir J. J. patvirtino, kad atsakovė
(jų motina) neskyrė lėšų R. J. ir J. J. išlaikymui,
jas išlaikė vienas ieškovas. Byloje pateiktas
2004-04-27 notaro patvirtintas pačios atsakovės pareiškimas, kad J. J. gyvena su tėvu R. J. Uliūnų k. ir
R. J. teikia jai pilną išlaikymą. Byloje nustatyta
aplinkybė, kad atsakovė po santuokos nutraukimo su ieškovu ir nepilnametėmis
dukromis bendro ūkio nevedė. Apeliantė – atsakovė neteikė jokių įrodymų, kurie
patvirtintų jos argumentus, jog ji po santuokos nutraukimo prisidėjo prie
nepilnamečių vaikų išlaikymo. Pirmos instancijos teismas teisingai taikė 10
metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. l d.).
Apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo
sprendimas naikintinas dėl neteisingai taikytų materialinės ir procesinės teisės
normų (CPK 330 str., 329 str.1d).
Šioje byloje ieškovas reiškė atgręžtinį reikalavimą, susidedantį iš
dviejų dalių: reikalauja priteisti iš atsakovės skolą, kaip jo už atsakovę
įvykdytą vaikams prievolės dalį(1/2)teikiant 25 800Lt išlaikymo dviems
nepilnametėms dukroms iki jų pilnametystės, kas dukroms sudaro 12 900Lt bei
pusę jo turėtų 16 642,56Lt dydžio išlaidų gerinant vaikų buitines sąlygas,
susidedančių iš 6 642,56Lt išlaidų už komunalinius patarnavimus, 10 000Lt-
būsto pagerinimą. Ieškovas šiuos reikalavimus įvardina, kaip atgręžtinius
reikalavimus
Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, jog
išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už tris metus.
Tačiau nepagrįstai sprendė, jog šis terminas skaičiuojamas ne iki ieškinio
pateikimo teismui dienos(2009-08-12), kaip tiesiogiai nurodoma įstatyme, o iki
vaikų pilnametystės. Taip neteisingai išaiškinęs CK 3.200 straipsnio normą,
neteisingai taikė atsakovės prašymu senaties terminą. Ginčo
išsprendimui(išlaikymo įsiskolinimas) teismas parinko neteisingą materialinės
teisės normą ir kaip regresiniam ieškiniui taikė 10 metų senaties terminą. Be
to, skundžiamu sprendimu teismas laikė įrodytu buvus susitarimui tarp šalių,
kad atsakovė išlaikymo neteiks ir dėl to ieškovui atiteks šalių bendrąja
jungtine nuosavybe esantis turtas. Tai prieštarauja Panevėžio miesto apylinkės
teismo 2009m. rugsėjo 11d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-212-755/2009 padarytai
išvadai, jog ieškovas R. J. neįrodė buvus tokiam susitarimui.
Pastarasis teismo sprendimas įsiteisėjęs, priimtas tarp tų pačių. Todėl jame
nustatytos aplinkybės negalėjo būti įrodinėjamos iš naujo(prejudinis faktas, (CPK
182 str. 1 d.2 p).
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas netinkamai taikė ir
aiškino materialinės teisės normą- CK 3.200 str , procesinės teisės normą -CPK
182 str. išlaikymo skolos dalyje ir dėl to neteisingai išsprendė šalių ginčą(CPK
329 str.1 d, 330 str.). Todėl sprendimas naikintinas ir ginčas išsprendžiamas
iš esmės(CPK 326 str. 2d).
Dėl skolos išlaikymo dalyje
Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad bylos šalys buvo susitarusios
dėl nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio, sąlygų. Todėl ieškovo
reikalavimas negali būti laikomas regresiniu reikalavimu pagal CK šeštos knygos
nuostatas. Byloje keliamas ginčas dėl išlaikymo skolos atsakovei geruoju jo
neteikiant Šio ginčo išsprendimui taikomos CK trečios knygos antrojo skirsnio
Vaikių ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos, normos.
Lietuvos Respublikos įstatymai nustato abiejų tėvų pareigą materialiai
išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvui/motinai, su kuriuo vaikas negyvena,
lieka pareiga išlaikyti savo vaikus. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas
jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas
išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį. CK 3.194 straipsnio 3 dalyje
įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas, kol vaikui sueis
18 metų. CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos
dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali
būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Tai yra speciali norma, nustatanti 3 metų ieškinio senaties terminą.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pasitraukė iš šeimos ir šeimos
nepilnamečiai vaikai: dukra Rita, gim. 1984-04-24 ir dukra Janina, gim.
1988-04-08 iki jų pilnametystės gyveno su tėvu R. J.. Tuo
atveju, jei atsakovė neteikė geruoju išlaikymo, ieškovas turėjo teisę
kreiptis į teismą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo nuo to momento,
kai atsakovė nebevykdė pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šalių dukra
Rita pilnamete tapo 2002-04-24, o dukra Janina- 2006-04-08. Vadinasi,
ieškovas, sutinkamai su CPK 3.200 straipsniu, turėjo teisę į vaikų išlaikymo įsiskolinimą
, pareikšdamas ieškinį ne vėliau kaip: dukros Ritos atžvilgiu 2005-04-24 ir dukros
Janinos atžvilgiu - 2009-04-08. Teisme jo ieškinys registruotas 2009-08-12.
Vadinasi, ieškinio senaties terminas ( trijų metų) pasibaigė iki ieškinio
pateikimo teismui dienos. Kadangi išlaikymo dalyje senaties terminą
reglamentuoja speciali teisės norma, tai šiuo atveju negali būti taikomas
bendrasis 10 metų senaties terminas(CK 1.125 str.1 ir 2 d). Atsakovė prašė
taikyti ieškinio senatį. Esant tokiam prašymui, teismas privalo taikyti
ieškinio senatį(CK 1.126 str. 2 d.) . Nustačius, kad ieškinio senaties terminas
pasibaigė iki ieškinio pareiškimo, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį,
ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 12 900Lt išlaikymo skolą
atmestinas dėl senaties(CK 1.131 str.1d.)
Dėl gyvenimo sąlygų pagerinimo
Nepilnamečių vaikų būtinų poreikių patenkinimas neapsiriboja vien
išlaidomis maistui, rūbams. Tam, kad nepilnamečiai vaikai taptų visavertėmis
asmenybėmis, jiems turi būti suteiktos normalios sąlygos augti ir vystytis.
Ieškovas šioje byloje įrodinėja, jog jis, gerindamas vaikų buitines sąlygas,
iki vaikų pilnametystės turėjo 16 642,56Lt dydžio išlaidų, susidedančių iš 6
642,56Lt išlaidų už komunalinius patarnavimus, 10 000Lt- būsto pagerinimą. Pusę
šios sumos prašo priteisti iš atsakovės. Reikalavimą įvardina, kaip atgręžtinį
reikalavimą. Iš esmės ieškovas reikalauja iš atsakovės pusę išlaidų , patirtų pagerinant
namą, kuris, Panevėžio miesto apylinkės teismo įsiteisėjusio 2009-09-11 sprendimo
pagrindu, lygiomis dalimis priklauso abiems šalims. Vadinasi, nurodyto
pobūdžio reikalavimą ieškovas turėjo teisę reikšti ir įrodinėti padarytus name
pagerinimus Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje
Nr.2-212-755/2009 , kurioje buvo nagrinėjamas jo ieškinys dėl santuokoje
įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir atsakovės G. J. priešieškinys
dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovo nurodyta pinigų suma negali būti
laikoma išlaidomis, tiesiogiai susijusiomis su nepilnamečių vaikų išlaikymu,
nes turtas joms neatiteko. Aptartais motyvais reikalavimas šioje dalyje
atmestinas kaip nepagrįstas(CPK 178 str.).
Patenkinus apeliacinį skundą, naujai paskirstomos bylinėjimosi
išlaidos(CPK 93 str.4d.). Iš ieškovo priteisiama teismo turėtos išlaidos,
susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 88
str.1d.3p). Atsižvelgiant į ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, ieškinio
sumą, procesinių dokumentų kiekį, dalyvavimo teismo posėdžiuose laiką,
tikslinga iš ieškovo priteisti atsakovei dalį jos turėtų atstovavimo išlaidų- 1000Lt
(CPK 93 str.1d, 98 str., 88 str.1d.3p).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,
n u t a r
i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo R. J. ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. J. a.k. (duomenys
neskelbtini) :
1000Lt(vieną tūkstantį litų) G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų;
23Lt(dvidešimt tris litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(Surenkamoji sąskaita, įmokos kodas
5660) .
Grąžinti R. J. per valstybinę mokesčių inspekciją
dalį žyminio mokesčio- 13Lt(tryliką litų), sumokėto žyminio mokesčio 2009-08-11
AB“Swedbank“ Aukštaitijos KAC.
Teisėjai
Margarita Dzelzienė
Zina Mickevičiūtė
Laimantas
Misiūnas