Administracinė byla Nr. eA-3797-629/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01354-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 21.3.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2019 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. P-201 „Dėl T. R. atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir grąžinti pareiškėją į Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas arba paskirti eiti kanclerio pareigas ar kitas lygiavertes pareigas; 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 800 Eur neturtinės žalos; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad ėjo Tarnybos direktoriaus pavaduotojo bei Tarnybos darbo tarybos (toliau – ir Darbo taryba) nario pareigas, o Įsakymu 2019 m. kovo 13 d. buvo atleistas iš užimamų pareigų. Pareiškėjas nesutiko su Įsakymu, skunde taip pat nurodė, kad per 4 mėnesių terminą pareiškėjo neatleidus iš einamų pareigų – atleidimo pagrindas išnyko, o pareiškėjas atleistas iš valstybės tarnybos, jau pasibaigus įspėjimo terminui t. y. po 2018 m. gruodžio 31 d. Minėtas įspėjimo terminas nebuvo pratęstas, todėl atleidimas yra neteisėtas.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu panaikintos tik dvi pavaduotojų pareigybės, tačiau įspėjimą gavo visi trys pavaduotojai, todėl neaišku, kuri pareigybė buvo palikta. Nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintos aplinkybės bei nustatyti konkretūs atrankos kriterijai, pagal kuriuos būtų aišku, kuris tarnautojas turi pirmenybės teisę būti paliktas dirbti. Pareiškėjas teigė, jog turėjo pirmumo teisę prieš kitus darbuotojus (pavaduotojus), turėjo geresnes kvalifikacines savybes, didesnę patirtį joms atlikti, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 3 dalies 6 punktu ir nurodė, kad nėra aišku, kokiais kriterijais buvo vadovautasi paskiriant pavaduotojo pareigoms eiti kitą asmenį, o ne pareiškėją – Darbo tarybos narį, kuris pagal numatytus DK 57 straipsnio 3 dalies 6 punkto kriterijus turi pirmenybės teisę eiti pavaduotojo pareigas.
4. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba 2018 m. gruodžio 18 d. pasiūlė pareiškėjui nuo 2019 m. sausio 1 d. užimti Tarnybos Rinkos priežiūros planavimo ir rizikos vertinimo skyriaus vyresniojo patarėjo (toliau – ir Patarėjas) pareigas – žemesnės kategorijos pareigas nei pareiškėjas buvo ėjęs iki šiol, nors 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1-187 buvo patvirtinta Tarnybos kanclerio pareigybė, tačiau ji nebuvo pasiūlyta pareiškėjui. Pareiškėjas nurodė, kad jis pagal turimą 17 kategoriją atitinka reikalavimus Tarnybos direktoriaus pavaduotojo ir Tarnybos kanclerio pareigoms eiti, nes tiek Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 12-165, tiek Teisingumo ministro 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 1P-158 pareiškėjui buvo pavesta eiti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (toliau – Inspekcija) bei Tarnybos direktoriaus funkcijas. Inspekcijos 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. IR-108 buvo tvirtintos Inspekcijos viršininko pavaduotojų veiklos ir administravimo sritys, kartu nustatant (atsižvelgiant į pareigybių aprašymus), kad Inspekcijos viršininko pavaduotojai atlieka nustatytas funkcijas, o nesant Inspekcijos viršininko ir pavaduotojo, viršininko funkcijas atlieka pareiškėjas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Ūkio ministro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 4-1073 pareiškėjas buvo patvirtintas būti kovos su korupcija programos įgyvendinimo ir tobulinimo darbo grupėje, Tarnybos direktoriaus 2016 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 1-124 buvo išrinktas į strateginio veiklos planavimo grupę, o Tarnybos 2016 m. lapkričio 24 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1-247 taip pat buvo išrinktas į strateginio veiklos planavimo grupę, šios aplinkybės pagrindžia, kad jo kvalifikacija ir vadovaujamo darbo patirtis eiti Tarnybos direktoriaus pavaduotojo ar Tarnybos kanclerio pareigas yra tinkama. Nepaisant to, pareiškėjui nebuvo pasiūlyta laisva Tarnybos kanclerio pareigybė, nebuvo pasiūlyta nė viena laisva Tarnybos skyriaus vedėjo pareigybė. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tiek Tarnybos direktoriaus pavaduotojo, tiek Tarnybos kanclerio funkcijos nesiskiria nuo dabartinių / paskutinių pareiškėjo vykdomų funkcijų, tad reikalavimas, jog Tarnybos kanclerio funkcijoms atlikti būtinas ekonominis išsilavinimas, o Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti būtina turėti teisės studijų krypties išsilavinimą yra perteklinis. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos direktoriaus 2018 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1-189 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir pirmenybės likti darbe teisės įvertinimo komisijos sudarymo“ sudaryta komisija turėjo galimybę vertinti darbuotojų kvalifikaciją, tačiau nebuvo surengusi nė vieno posėdžio. Pareiškėjas pažymėjo, kad per visą laikotarpį po pranešimo apie pareigybės panaikinimą nevyko jokie informavimai ir konsultavimai, nebuvo derinami įsakymai su Darbo taryba. Pareiškėjas rėmėsi Tarnybos direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1-187 ir nurodė, kad akivaizdžiai galėjo pretenduoti į daugelį pareigybių. Nors pareiškėjas ir nesutiko eiti siūlomų pareigų, tai nereiškė, kad atsakovas turėjo teisę savavališkai nuspręsti ir padaryti nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjui nebereikia daugiau siūlyti jokių kitų pareigų.
5. Pareiškėjas nurodė, kad dėl atleidimo iš valstybės tarnybos jis patyrė neturtinę žalą, t. y. pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį stresą ir nervinę įtampą, kuri tęsiasi iki šiol. Pareiškėjas valstybės tarnyboje dirbo labai ilgą laiką – 12 metų, todėl netikėtai sužinojęs apie atleidimą bei negavęs pasiūlymo eiti kitas pareigas, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Ši dvasinė skriauda tęsiasi iki šiol. Dėl atleidimo iš darbo pareiškėjas jaučia sveikatos sutrikimus, vartoja vaistus.
6. Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Teisingumo ministro 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1R-167 „Dėl Valstybinės vartotojų teisų apsaugos tarnybos administracijos struktūros patvirtinimo“, Tarnyboje nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo įvykdytas administracijos struktūros pertvarkymas. Kadangi pareiškėjas augino du vaikus iki dvylikos metų, 2018 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas apie pareigybės panaikinimą. t. y. jis įteiktas likus 4 mėnesiams iki pareigybės panaikinimo. Atsakovas pažymėjo, kad laimėjęs Darbo tarybos rinkimus, 2018 m. lapkričio 28 d., pareiškėjas įgijo Darbo tarybos nario teisinį statusą, t. y. jau po pranešimo apie pareigybės panaikinimą įteikimo, todėl laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas buvo įspėtas tinkamai ir laiku. Dėl pareiškėjo argumento, kad jis turėjo pirmenybės teisę eiti Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas, atsakovas pažymėjo, kad pirmenybės teisės eiti pareigas kriterijai taikomi tuo atveju, jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų. 2018 m. gruodžio 5 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1-187 „Dėl pareigybių aprašymo tvirtinimo“ (toliau – ir 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymas) buvo patvirtinta Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigybė, kurioje buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas išsilavinimui, t. y. turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės studijų krypties išsilavinimą (teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). Pareiškėjas neatitiko minimo reikalavimo, kadangi pareiškėjo turimas išsilavinimas – viešojo administravimo magistro kvalifikacinis laipsnis bei technologijos mokslų srities. Kadangi pareiškėjas neatitiko pareigybei keliamo kvalifikacinio reikalavimo išsilavinimui bei į aukščiau minimą pirmenybės teisės eiti pareigas kriterijų taikymą, nagrinėjamu atveju, teisėtai ir pagrįstai DK įtvirtinti pirmenybės likti darbe kriterijai pareiškėjui nebuvo taikomi, sprendžiant ar jis turi pirmenybę likti darbe kitų Tarnybos direktoriaus pavaduotojų atžvilgiu. Atsakovas nurodė, kad jeigu būtų taikomi pirmenybės teisės eiti pareigas kriterijai, priešingai nei teigė pareiškėjas, jis neturėtų pirmenybės Tarnybos direktoriaus pavaduotojos N. B. atžvilgiu eiti Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas, kadangi N. B. pareigybių siūlymo dienai, t. y. 2018 m. gruodžio 18 d., turėjo 15 metų nepertraukiamą darbo stažą, o pareiškėjas – 5 metų. Nesant objektyvioms galimybėms pareiškėjo paskirti į lygiavertes Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas, įvertinus pareiškėjo kompetenciją ir turimą kvalifikaciją, jam buvo pasiūlytos Patarėjo pareigos, kurių jis nesutiko užimti, pateikdamas 2018 m. gruodžio 28 d. raštišką atsisakymą (toliau – ir Atsisakymas).
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo atleidimo pagrindas buvo pareigybės panaikinimas. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ) nėra įtvirtinta, jog atleidimo pagrindai išnyksta, karjeros valstybės tarnautojo neatleidus per 4 mėnesius nuo pranešimo apie pareigybės panaikinimą įteikimo dienos. VTĮ įtvirtinti pranešimų apie pareigybės naikinimą terminai, įtvirtina valstybės tarnautojo garantiją per įspėjimo terminą nebūti atleistam, o ne naikinamuosius terminus, kuriems suėjus ir per kuriuos neatleidus valstybės tarnautojo, atleidimo pagrindai išnyksta. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjo atleidimo data nebuvo perkeliama. Atsakovas pažymėjo, kad valstybės tarnautojui tapus Darbo tarybos nariu bei jam atsisakius eiti siūlomas pareigas, siekiant jį atleisti panaikinus pareigybę, institucija visų pirmiausia turi gauti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) sutikimą minimą valstybės tarnautoją atleisti iš pareigų. Pareiškėjas tik 2018 m. gruodžio 28 d. raštiškai atsisakė jam siūlomų pareigų, taigi Tarnyba dėl objektyvių priežasčių, t. y. nesant VDI leidimo atleisti Darbo tarybos narį iš užimamų pareigų, negalėjo pareiškėjo 2018 m. gruodžio 31 d. atleisti. Tarnyba 2019 m. sausio 2 d. VDI pateikė prašymą Nr. 4-6 dėl leidimo atleisti Darbo tarybos narį pareiškėją iš užimamų pareigų suteikimo (toliau – ir Prašymas). Gavus VDI leidimą, pareiškėjas buvo atleistas.
9. Atsakovas nurodė, kad Tarnybos direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu patvirtintų Tarnybos direktoriaus pavaduotojo ir Tarnybos kanclerio pareigybių aprašymai buvo rengti vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus tiek į Tarnybos direktoriaus pavaduotojo, tiek į Tarnybos kanclerio pareigybės pareigybių paskirtis, nustatytas veiklos sritis bei funkcijas, nustatytas išsilavinimo reikalavimas yra objektyviai pagrįstas.
10. Dėl pareiškėjui nepasiūlytų lygiaverčių Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigų atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neatitiko specialiųjų, pareigybės aprašyme nustatytų reikalavimų. Įvertinus pareiškėjo kompetenciją ir turimą kvalifikaciją, jam buvo pasiūlytos Patarėjo pareigos, kurių jis nesutiko užimti, pateikdamas Atsisakymą, kuriuo ne tik informavo apie atsisakymą užimti siūlomas pareigas, bet ir paprašė jį paskirti į Tarnybos kanclerio pareigas, tačiau pareiškėjas neatitiko šiai pareigybei nustatyto išsilavinimo reikalavimo. Atsakovas teigė, kad Tarnybos kanclerio pareigybėje įtvirtintos funkcijos nėra tapačios funkcijoms, kurias atliko pareiškėjas, eidamas Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Pareiškėjo minimi Inspekcijos viršininko įsakymai, kuriais pareiškėjui buvo laikinai pavesta atlikti Inspekcijos viršininko funkcijas, kurios nebuvo priskirtos tiesioginėms pareiškėjo funkcijoms, negali būti laikomi pagrindu, įrodančiu pareiškėjo turėtą kvalifikaciją bei profesinius gebėjimus, todėl nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgęs į pareiškėjo išdėstytą poziciją raštu, laikė, kad pareiškėjas prioritetą teikė tik vadovaujančioms pareigybėms, todėl papildomai žemesnės, t. y. skyriaus patarėjų ar vyriausiųjų specialistų, pareigos pareiškėjui nebuvo siūlomos.
11. Atsakovas nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog jis buvo diskriminuojamas dėl užimamų Darbo tarybos nario pareigų. Pareiškėjas yra atleistas dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl to, kad pareiškėjas buvo Darbo tarybos nariu. Tarnyba, siekdama užtikrinti pareiškėjo teisę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, pareiškėjo 2019 m. kovo 4 d. prašymą „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo“ tenkino, pareiškėjui buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. kovo 12 d. įskaitytinai.
12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas turėjo įrodyti galimai neteisėtus Tarnybos veiksmus ar neveikimą, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėto atsakovo sprendimo (veiksmų) ir patirtos žalos. Nenustačius neteisėtų Tarnybos veiksmų ar neveikimo panaikinant ginčo pareigybę ir atleidžiant pareiškėją iš užimamų pareigų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti neturtinę žalą.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo T. R. skundą atmetė.
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ėjo Tarnybos direktoriaus pavaduotojo (karjeros valstybės tarnautojo, A lygis, 17 kategorija) pareigas. Teisingumo ministras 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1R-167 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos administracijos struktūros patvirtinimo“ patvirtino Tarnybos administracijos struktūrą, nustatant 2 direktoriaus pavaduotojo pareigybes. Tarnybos direktorius 2018 m. rugpjūčio 31 d. priėmė įsakymą Nr. 1-149 ,,Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos administracijos struktūros pertvarkymo“, kuriuo 2019 m. sausio 1 d. panaikino Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigybę. Tarnyba pareiškėjui pateikė 2018 m. rugpjūčio 31 d. pranešimą Nr. 4-6093 „Apie pareigybės panaikinimą“ (toliau – ir Pranešimas), kuriame informavo, jog dėl Tarnyboje vykdomo administracijos struktūros pertvarkymo bus panaikinta pareiškėjo užimama Tarnybos direktoriaus pavaduotojo (karjeros valstybės tarnautojo, A lygis, 17 kategorija) pareigybė.
15. Teismas nurodė, kad Teisingumo ministras 2018 m. spalio 19 d. priėmė įsakymą Nr. 1R-218 ,,Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos administracijos struktūros patvirtinimo“ (toliau – ir Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. 1R-218), kuriuo pripažino Teisingumo ministro 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. 1R-167 netekusiu galios, patvirtino Tarnybos administracijos struktūrą bei nustatė vieną Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigybę ir vieną Tarnybos kanclerio pareigybę. Tarnybos direktorius 2018 m. spalio 22 d. priėmė įsakymą Nr. 1-174 ,,Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos administracijos struktūros pertvarkymo“, kuriuo panaikino Tarnybos direktoriaus pareigybę.
16. Teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas buvo išrinktas į Darbo tarybą.
17. Teismas nustatė, kad Tarnybos direktorius 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1-186 ,,Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pripažino nuo 2019 m. sausio 1 d. netekusiu galios Tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 1-180 ,,Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pareigybių sąrašo patvirtinimo“. Tarnybos direktorius 2018 m. gruodžio 5 d. priėmė įsakymą, kuriuo patvirtino Tarnybos pareigybių aprašymus nuo 2019 m. sausio 1 d.
18. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba 2018 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 4-8929 ,,Dėl pareigų siūlymo“ (toliau – ir Raštas) pasiūlė pareiškėjui nuo 2019 m. sausio 1 d. užimti Patarėjo (karjeros valstybės tarnautojas, pareiginės algos koeficientas – 14,05) pareigas. Rašte taip pat nurodyta, kad pareiškėjui nesutikus užimti siūlomų Patarėjo pareigų ir nesant galimybės pareiškėjo paskirti į kitas pareigas, 2018 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas bus atleistas iš užimamų pareigų. Rašte nurodyta, kad pareiškėjas apie priimtą sprendimą dėl minėto siūlymo Tarnybą turi informuoti raštu iki 2018 m. gruodžio 28 d. Pareiškėjas su 2018 m. gruodžio 19 d. prašymu Nr. 3-3552 ,,Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Tarnybą, prašydamas iki 2018 m. gruodžio 20 d. pateikti Tarnybos direktoriaus pavaduotojo ir Tarnybos kanclerio pareigybių aprašymus bei Tarnybos direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymą, kadangi jis nėra skelbiamas dokumentų valdymo sistemoje „DocLogic“ (toliau – ir DVS). Tarnyba 2018 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 4-9047 pareiškėjui pateikė Tarnybos direktoriaus pavaduotojo ir Tarnybos kanclerio pareigybių aprašymus bei Tarnybos direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymą. Pareiškėjas Atsisakyme informavo, kad atsisako siūlomų Patarėjo pareigų ir atkreipė dėmesį, kad siūlomos karjeros tarnautojo pareigos yra su pareiginės algos koeficientu 14,05, nors pareiškėjo pareiginės algos koeficientas yra 14,55. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis 2018 m. lapkričio 28 d. išrinktas į Darbo tarybą bei pagal DK 168 straipsnio 3 dalį, negali būti bloginamos pareiškėjo būtinosios darbo sąlygos, t. y. darbo funkcijos ir darbo apmokėjimo sąlygos bei nurodė, kad pagal savo turimą 17 kategoriją atitinka Tarnybos direktoriaus pavaduotojo ir Tarnybos kanclerio pareigoms keliamus reikalavimus. Tarnyba 2019 m. sausio 2 d. raštu Nr. 4-2 ,,Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui nurodė, jog jis neatitinka Tarnybos kanclerio pareigybės aprašymo reikalavimo ,,turėti socialinių mokslų studijų srities ekonomikos studijų krypties aukštąjį universitetinį ar jam prilygtą išsilavinimą“ ir šiuo pagrindu negali jo paskirti į prašomas Tarnybos kanclerio pareigas. Tarnyba paaiškino, kad Tarnybos kanclerio pareigybė reikalinga užtikrinti įstaigos vidaus administravimą, strateginį planavimą, korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, asmens duomenų apsaugą bei kokybės vadybos sistemos įgyvendinimą.
19. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2019 m. sausio 2 d. raštu Nr. 4-6 kreipėsi į VDI. Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas atsisakė eiti jam siūlomų pareigų, 2019 m. sausio 2 d. priėmė įsakymą Nr. P-5 „Dėl prastovos laiko T. R. nustatymo“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta prastova nuo 2019 m. sausio 2 d. iki kol VDI suteiks leidimą atleisti iš užimamų Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigų. Pareiškėjas 2019 m. sausio 2 d. su prašymu ,,Dėl mano statuso“ Nr. 3-8 kreipėsi į Tarnybą, kurios prašė paaiškinti apie jo pareigas ir funkcijas, kadangi nuo 2019 m. sausio 1 d. nebuvo atleistas ir liko dirbti Tarnyboje bei gauna užduotis per DVS. Pareiškėjas 2019 m. sausio 3 d. raštu Nr. 3-12 „Informavimas dėl diskriminacijos“ kreipėsi į Tarnybą, kuriame nurodė, kad buvo nušalintas nuo visų Tarnybos reikalų, susijusių su reorganizacijos procesais, taip pat pareiškėjui nebuvo teikiama informacija apie planuojamas pertvarkas, taip pat, kad 2019 m. sausio 3 d. pareiškėjas blokuojamas DVS. Tarnyba 2019 m. sausio 4 d. raštu Nr. 4-33 pareiškėjui pateikė atsakymą, kad gaunamos darbo užduotys buvo išsiųstos dėl techninės klaidos, prieiga prie Tarnybos DVS nėra apribota, darbuotojai gali nematyti tam tikrų bylų, esančių DVS dėl sistemos atnaujinimo darbų, pareiškėjui, užėmusiam vadovaujančias (Tarnybos direktoriaus pavaduotojo) pareigas, buvo sudaryta galimybė dalyvauti pasitarimuose dėl Tarnybos struktūrinio pertvarkymo proceso, ši teisė pareiškėjui nebuvo ribojama ir pareiškėjas nebuvo nušalinamas nuo dalyvavimo struktūrinio pertvarkymo procese.
20. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 7 d. prašymu „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo“ Nr. 3-34 prašė suteikti 52 kalendorines dienas kasmetinių atostogų. Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. P-82 buvo nutraukta prastova nuo 2019 m. sausio 7 d., 2019 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. AK-8 pareiškėjui suteiktos 52 dienos kalendorinių atostogų nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. kovo 1 d. Tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. P-182 pareiškėjas atleidžiamas 2019 m. kovo 4 d. iš einamų pareigų. Pareiškėjas pateikė 2019 m. kovo 4 d. prašymą suteikti jam 5 kalendorines dienas kasmetinių atostogų nuo 2019 m. kovo 5 d. iki kovo 12 d. imtinai. Tarnybos direktorius 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. AK-93 pareiškėjui suteikė 5 darbo dienas kasmetinių atostogų nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. kovo 12 d. Tarnybos direktorius 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. P-192 2019 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. P-182 „Dėl T. R. atleidimo“ pripažino netekusiu galios. Tarnybos direktorius 2019 m. kovo 12 d. priėmė Įsakymą.
21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra atleistas iš pareigų VTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, Tarnybos struktūros pertvarkymai įvykdyti priėmus kompetentingų institucijų sprendimus.
22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra įgijęs technologijos mokslų srities išsilavinimą bei viešojo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį. Teismas įvertino Tarnybos direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu patvirtintų Tarnybos direktoriaus pavaduotojo ir Tarnybos kanclerio pareigybių aprašymuose pareigybėms nustatytą paskirtį, veiklos sritį bei funkcijas ir darė išvadą, kad šioms pareigybėms nustatytas atitinkamai socialinių mokslų studijų srities teisės studijų krypties išsilavinimo reikalavimas (Tarnybos direktoriaus pavaduotojo) ir socialinių mokslų studijų srities ekonomikos krypties išsilavinimo reikalavimas (Tarnybos kanclerio) yra objektyviai pagrįsti bei teisėti. Teismas vertino Tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-141 patvirtinto Tarnybos direktoriaus pavaduotojo (pareiškėjo eitų pareigų) pareigybės aprašymą ir nustatė, kad Tarnybos kanclerio pareigybėje įtvirtintos funkcijos nėra tapačios funkcijoms, kurias atliko pareiškėjas, eidamas Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Teismas, įvertinęs minėtų pareigybių aprašymus, sutiko su atsakovo argumentu, kad pareiškėjas neatitinka nei Tarnybos direktoriaus pavaduotojo, nei Tarnybos kanclerio pareigybėms keliamų specialiųjų reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai nepasiūlė pareiškėjui užimti nurodytų pareigybių.
23. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis turėjo pirmumo teisę prieš kitus darbuotojus (Tarnybos direktoriaus pavaduotojus). Teismas analizavo DK 57 straipsnio 3 dalyje nustatytus pirmenybės teisės eiti pareigas kriterijus ir nusprendė, kad Tarnybai nustačius, jog pareiškėjas neatitinka Tarnybos direktoriaus pavaduotojui keliamo kvalifikacinio reikalavimo, nebuvo pagrindo vertinti jo pirmumo teisę suteikiančių kriterijų.
24. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo pasiūlytos kitos žemesnės kategorijos pareigybės, kurias Tarnyboje jis galėjo užimti. Teismas nustatė, kad nesant objektyvių galimybių pareiškėjo paskirti į lygiavertes Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas bei Tarnybos kanclerio pareigas, Tarnyba įvertino pareiškėjo kompetenciją ir turimą kvalifikaciją ir jam pasiūlė Patarėjo pareigas. Minėtų pareigų pareiškėjas nesutiko užimti, pateikdamas Atsisakymą, kuriame prašė įvertinti galimybę paskirti jį į Tarnybos kanclerio pareigas.
25. Teismas vertino, kad pareiškėjui, užėmusiam vadovaujančias Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas, buvo sudaryta galimybė dalyvauti Tarnybos struktūrinio pertvarkymo procese. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 19 d. raštu kreipėsi į Tarnybos direktorę, prašydamas pateikti jam informaciją, susijusią išimtinai su Tarnybos direktoriaus pavaduotojo bei Tarnybos kanclerio pareigybėmis, ši aplinkybė neginčijamai patvirtina, kad žemesnės kategorijos pareigybės Tarnyboje pareiškėjo iš esmės nedomino, o jeigu būtų dominę, jis be abejonės galėjo ta informacija disponuoti. Teismas nusprendė, jog neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atleidimas gali būti pripažintas neteisėtu dėl priežasties, jog jam nebuvo pateikti pasiūlymai užimti visas Tarnyboje buvusias žemesnes negu pareiškėjo užimtos kategorijos pareigybes, kurias pareiškėjas nurodo skunde. Teismas akcentavo, kad šią išvadą patvirtina pareiškėjo skundo reikalavimas, kadangi jis pripažinus Įsakymą neteisėtu prašo jį grąžinti į Tarnybos direktoriaus pavaduotojo arba lygiavertes Tarnybos kanclerio pareigas.
26. Teismas kritiškai vertino pareiškėjas skundo teiginį, kad jis iš užimamų pareigų buvo atleistas praėjus įspėjimo terminui, o VTĮ nuostatos nenumato galimybės perkelti atleidimo datą. Teismas aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nusprendė, kad nagrinėjamu atveju VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytas pranešimo apie pareigybės panaikinimą terminas pažeistas nebuvo. Buvo nukeltas tik pats atleidimo terminas, priimant įsakymą dėl prastovos (VTĮ 5 str.), nes nebuvo gautas VDI išankstinis sutikimas dėl pareiškėjo, kaip Darbo tarybos nario, atleidimo iš pareigų.
27. Teismas konstatavo, kad pripažinus Įsakymą teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo grąžinti pareiškėją į Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas arba paskirti eiti Tarnybos kanclerio pareigas ar kitas lygiavertes pareigas, priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
III.
28. Pareiškėjas T. R. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, išdėstytus jo skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodydamas, kad:
28.1. Teismo sprendimas yra priimtas visapusiškai ir išsamiai neišanalizavus nagrinėjamo atvejo aplinkybių, deklaratyviai ir nemotyvuotai pateikiamos faktiniais duomenimis nepagrįstos išvados, nesivadovauta aktualia teismų praktika, todėl toks teismo sprendimas yra naikintinas. Teismas nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų, susijusių su Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-218, kuriuo buvo pakartotinai patvirtinta Tarnybos administracijos struktūra ir panaikintos 2 Tarnybos direktoriaus pavaduotojų pareigybės, nors ankstesniame Teisingumo ministro 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakyme Nr. 1R-167 buvo panaikinta 1 Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigybė. Teismas tinkamai neįvertino ir aplinkybių, susijusių su konkrečiais atrankos kriterijais, pagal kuriuos būtų aišku, kuris valstybės tarnautojas turėjo pirmenybės teisę būti paliktas dirbti. Pareiškėjas įsitikinęs, kad jis kaip Darbo tarybos narys, turėjo pirmenybės teisę eiti direktoriaus pavaduotojo pareigas.
28.2. Pareiškėjas nurodo, jog aplinkybės, kad po 2018 m. gruodžio 31 d. jam buvo duodami darbai ir užduotys, patvirtina, jog pareiškėjas atleistas iš valstybės tarnybos jau pasibaigus įspėjimo terminui t. y. po 2018 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas akcentuoja, kad įspėjimo terminas nebuvo pratęstas, todėl akivaizdu, jog atleidimas yra neteisėtas. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012, kurioje pažymėta, kad VTĮ nuostatos nenumato galimybės perkelti atleidimo datą. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamoje situacijoje įspėjimo terminas nebuvo pratęstas, todėl patys atleidimo pagrindai ir pasibaigė būtent 2018 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi DK 130 straipsnio 5 dalies nuostatomis, o cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2611-146/2016, visiškai nesiaiškino minėtoje nutartyje aptartų aplinkybių. Pareiškėjas teigia, kad aplinkybės, kuomet pareiškėjui nebuvo pasiūlytos laisvos pareigybės, neperkeltas įspėjimo terminas, nepagrįstai paskelbta prastova, sudaro savarankišką pagrindą pripažinti atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu.
28.3. Teismas sprendime vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017) dėl pareigų siūlymo, tačiau teismo išvados ir sprendimas prieštarauja šiai teismų praktikai. Pareiškėjas pabrėžia, kad jam buvo pasiūlytos žemesnės kategorijos pareigos, nei pareiškėjas buvo ėjęs iki šiol, nors Pranešime buvo informuotas, jog bus siūloma užimti kitas to paties lygio ir kategorijos valstybės tarnautojo pareigas, o tokių nesant ir su tuo sutinkant – žemesnės kategorijos pareigas. Pareiškėjas akcentuoja, kad pareiškėjui nebuvo pasiūlyta Tarnybos kanclerio pareigybė, nors jis atitinka visus keliamus šiai pareigybei reikalavimus, taip pat ir Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigybei keliamus reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra vykdęs daug platesnes funkcijas nei yra nustatytos Tarnybos kancleriui ar Tarnybos direktoriaus pavaduotojui. Pareiškėjo einamos pareigos buvo platesnio pobūdžio lyginant su Tarnybos kanclerio pareigoms, jis jau yra vykdęs funkcijas, susijusias su biudžeto vertinimo, finansų klausimais, pareiškėjas buvo paskirtas į kovos su korupcija programos įgyvendinimo ir tobulinimo darbo grupę. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas nevertino šių aplinkybių ir į jas neatsižvelgė, todėl priėmė deklaratyvų sprendimą.
28.4. Teismas nemotyvavo, kodėl yra reikalaujama Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigoms turėti teisės studijų krypties išsilavinimą, o Tarnybos kanclerio pareigoms – ekonomikos studijų krypties išsilavinimą. Pareiškėjas teigia, kad būtinybę pagrįsti tokius reikalavimus kaip konkretus išsilavinimas nurodo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4458-492/2017. Teismas sprendime nepagrindė, kodėl pareiškėjo turimas išsilavinimas, kvalifikacija ir įgytos kompetencijos būtų nepakankamos tiek anksčiau vykdytoms, tiek naujoms funkcijoms atlikti.
28.5. Pareiškėjas pažymi, kad buvo panaikintos iš esmės visos pareigybės ir įsteigtos naujos, tačiau įspėjimo laikotarpio metu, pareiškėjui nebuvo teikiama jokia informacija apie laisvas pareigybes ir jos nebuvo siūlomos. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismų praktikoje įtvirtinta darbdavio pareiga būti aktyviam ir informuoti darbuotojus apie laisvas pareigybes, kuri šiuo atveju nebuvo vykdoma, grubiai pažeidžiant darbuotojo teises (pareiškėjas negavo nei vieno pasiūlymo užimti kitas tos pačios arba žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigas). Taip pat atsakovas neinformavo apie iki atleidimo laikotarpio pabaigos atsirasiančias laisvas to paties lygio ar žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigas.
28.6. Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. gegužės 21 d. raštu atsakovas pateikė informaciją apie laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 12 d. Tarnyboje buvusias laisvas pareigybes. Pareiškėjas pažymi, kad Patarėjo pareigybė, kuri buvo pareiškėjui siūlyta, ir nebuvo užimta tuo laikotarpiu, šiuo metu jau yra pakeista (pavadinimas ir koeficientas iš 14,05 į 9), todėl objektyviai vertinti gautą informaciją apie pareigybes negalima. Pareiškėjas nurodo, jog tarp sąraše pateiktų pareigybių buvo tokių, kurias pareiškėjas galėjo užimti ar atitiko joms keliamus reikalavimus. Pareiškėjas akcentuoja, jog jis, susipažinęs su Vidaus administravimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymu, galėjo pretenduoti į šią pareigybę. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Rinkos priežiūros planavimo ir rizikos vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme įtvirtintas reikalavimas dėl anglų kalbos mokėjimo C1 lygiu yra perteklinis, ir nors atsakovas teigė, jog pareiškėjas neatitiko šio reikalavimo (pareiškėjo anglų kalbos lygis yra B1), pareiškėjas yra pateikęs C1 anglų kalbos lygį patvirtinantį dokumentą ir prašo prie bylos prijungti atsakovo įsakymus dėl komandiruočių į užsienį, kuriose jis Tarnybą atstovavo anglų kalba.
28.7. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas sužinojo, jog pareiškėjas yra Darbo tarybos narys 2018 m. lapkričio 28 d., todėl į VDI dėl leidimo atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų galėjo kreiptis anksčiau. Pareiškėjas nurodo, jog kaip Darbo tarybos narys, jis atstovavo darbuotojų interesus, kėlė darbdaviui nepalankius klausimus, todėl visomis priemonėmis buvo stengiamasi atriboti pareiškėją nuo informacijos apie reorganizacijos procesus, jis buvo ignoruojamas ir diskriminuojamas. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo skirti jam prastovą, kadangi buvo kitos laisvos pareigybės, kurias pareiškėjui atsakovas privalėjo pasiūlyti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Pranešimu buvo informuotas, kad nesutikęs eiti žemesnės kategorijos pareigų, jis nuo 2018 m. gruodžio 31 d. bus atleistas iš Tarnybos. Pareiškėjas pabrėžia, jog toks siūlymas buvo pateiktas žinant, kad toks atleidimas negalimas ir prieštarautų DK nuostatoms, todėl traktuotinas, kaip neteisėtas spaudimas Darbo tarybos nariui ir grubus darbuotojo teisių pažeidimas. Neinformuojant apie tikrąsias nesutikimo pasekmes bei slepiant tikruosius ketinimus, buvo siekiama išvengti nepageidautinos situacijos, įrodančios darbdavio neteisėtus veiksmus.
28.8. Pareiškėjas pažymi, kad jis turėtų būti grąžinamas į Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas, todėl nesant galimybės pareiškėjo į jas grąžinti, spręstina dėl kitų buvusių laisvų Tarnybos kanclerio, skyriaus vedėjų ar vyriausiųjų specialistų pareigybių. Pareiškėjas tokią poziciją grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4458-492/2017.
28.9. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra tenkintinas kaip teisėtas ir pagrįstas.
29. Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo T. R. apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas palaiko savo poziciją išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo skundą ir papildomai akcentuoja, kad:
29.1. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-218, kurio pagrindu buvo atliekamas Tarnybos struktūros pertvarkymas, teisėtumo ar pagrįstumo nėra, pareiškėjas skundžia Tarnybos veiksmus, susijusius su jo atleidimu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde iš esmės nenurodė jokių argumentų dėl Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-218, kurie turėjo būti teismo įvertinti, todėl nagrinėjamu atveju tai neturi teisinės reikšmės.
29.2. Pareiškėjas neatitiko 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu patvirtintos Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigybės kvalifikacinio reikalavimo, keliamo išsilavinimui, todėl teisėtai ir pagrįstai DK įtvirtinti pirmenybės likti darbe kriterijai pareiškėjui nebuvo taikomi, sprendžiant ar jis turi pirmenybę likti darbe kitų Tarnybos direktoriaus pavaduotojų atžvilgiu.
29.3. Pareiškėjas skunde netinkamai aiškina VTĮ įtvirtintas nuostatas, teigdamas, kad Tarnyba neturėjo jokio teisinio pagrindo per 4 mėnesius nuo Pranešimo atleisti pareiškėjo. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas tik 2018 m. gruodžio 28 d. raštiškai atsisakė jam siūlomų pareigų, taigi Tarnyba tik gavus VDI leidimą, pareiškėją atleido. Atsakovas nurodo, kad Pranešimo terminas pažeistas nebuvo, buvo nukeltas tik pats atleidimo terminas, priimant įsakymą dėl prastovos.
29.4. Pareiškėjas atsisakė Patarėjo pareigų. Tarnybos kanclerio pareigos nebuvo pasiūlytos, nes pareiškėjas neatitiko šiai pareigybei nustatyto išsilavinimo reikalavimo, Tarnybos kanclerio pareigybėje įtvirtintos funkcijos nėra tapačios funkcijoms, kurias atliko pareiškėjas, eidamas Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad skunde minimi Inspekcijos įsakymai, kuriais pareiškėjui buvo laikinai pavesta atlikti tam tikras funkcijas, kurios nebuvo priskirtos tiesioginėms pareiškėjo funkcijoms, negali būti laikomi pagrindu, įrodančiu pareiškėjo turėtą kvalifikaciją bei profesinius gebėjimus, todėl nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi.
29.5. Dėl pareiškėjui nepasiūlytų kitų Tarnybos administracinėje struktūroje patvirtintų pareigų atsakovas teigia, kad pareiškėjas neatitiko Vidaus administravimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 5.3 punkte įtvirtinto specialaus reikalavimo, o valstybės tarnautojas, kuriam buvo pasiūlyta užimti minimas pareigas, iki pasiūlymo pateikimo jas ėjo daugiau nei dešimt metų. Rinkos priežiūros planavimo ir rizikos vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigos kitam valstybės tarnautojui buvo pasiūlytos 2018 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 4-8870, tačiau valstybės tarnautojas nesutiko jų eiti. Minėtos pareigybės aprašymo 5.5 punkte įtvirtintas specialus reikalavimas šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, mokėti anglų kalbą ne mažesniu kaip C1 lygiu. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neatitiko minimo reikalavimo, kadangi jo anglų kalbos mokėjimo lygis yra B1. Atsakovas aptaria pareiškėjo Atsisakymo turinį ir teigia, kad įvertinus tikrąją pareiškėjo valią ir ketinimus, galima buvo daryti išvadą, jog pareiškėjas nesutinka užimti žemesnių nei Tarnybos kanclerio ar Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigų. Atsižvelgęs į tai, bei įvertinęs kitų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, kurių pareiškėjas neatitiko, atsakovas pareiškėjui kitų pareigų nesiūlė.
29.6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareigybė buvo realiai panaikinta, Tarnybos direktoriaus pavaduotojo bei Tarnybos kanclerio pareigybės nėra fiktyviai sukurtos, turint tikslą tik pagrįsti pareiškėjo pareigybės panaikinimą, todėl pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4458-492/2017) nagrinėjamu atveju nėra aktuali bylos nagrinėjimui.
29.7. Nenustačius neteisėtų Tarnybos veiksmų ar neveikimo panaikinant pareiškėjo pareigybę ir atleidžiant jį iš užimamų pareigų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti neturtinę žalą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo patirtą neturtinę žalą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
30. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2019 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. P-201 „Dėl T. R. atleidimo“, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš Tarnybos direktoriaus pavaduotojo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigų VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (valstybės tarnautojo atleidimas, kai pareigybė panaikinama), teisėtumo ir pagrįstumo, bei su tuo susijusių reikalavimų.
31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovo argumentus, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir ginčui aktualias VTĮ ir DK nuostatas, jį atmetė, konstatavęs, jog atsakovo Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo grąžinti pareiškėją į Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas arba paskirti jį eiti Tarnybos kanclerio pareigas ar kitas lygiavertes pareigas. Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino išvestinių pareiškėjo skundų reikalavimų priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimus, neatsižvelgė į visas reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes, dėl ko buvo neteisingai nustatytos ir įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir priimtas neteisėtas bei nepagrįstas teismo sprendimas.
33. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
34. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė bei nepagrindė priežasčių, trukdžiusių pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam šią bylą, pateikti atsakovo įsakymus dėl komandiruočių į užsienį, kuriose pareiškėjas Tarnybą atstovavo anglų kalba, arba būtinybės remtis šiuo prašomu prie bylos prijungti įrodymu atsiradimo tik apeliacinio proceso stadijoje, todėl sprendžia, kad pareiškėjo reiškiamas prašymas dėl naujų papildomų įrodymų prijungimo atmestinas kaip nepagrįstas.
35. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinio skundo motyvus.
36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant teisę tarnybinių ginčų bylose (ABTĮ 15 str. 1 d.), nuosekliai laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju (žr., pvz., 2011 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-346/2011; 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012; 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai ir visapusiškai įvertino, kaip atsakovas naudojosi savo diskrecijos teise nustatyti Tarnybos administracijos struktūrą, byloje nėra duomenų, kad Teisingumo ministras, kaip kompetentingas pareigūnas, priimdamas 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. 1R-167 ir 2018 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 1R-218, būtų netinkamai naudojęsis jam suteikta diskrecijos teise, nepaisęs iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų kylančių reikalavimų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, Tarnyboje įvykusių struktūrinių pasikeitimų neteisėtumo taip pat nenustatė, jų realumu neturi pagrindo abejoti ir apeliacinės instancijos teismas.
37. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VTĮ (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.), kuris ne tik įtvirtina pagrindus, kuriems esant valstybės tarnautojai gali būti atleidžiami iš valstybės tarnybos, nustato pagrindines procedūras ir taisykles, kurių turi laikytis darbdavys (VTĮ 2 str. 14 d.), nusprendęs panaikinti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę (VTĮ 44 str. 1 d. 9 p.), bet ir nustato atitinkamas valstybės tarnautojų, kurių pareigybės panaikinamos, garantijas. Viena iš garantijų įtvirtinta VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.
38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje pažymėta, kad pranešimo apie pareigybės panaikinimą terminai įstatymų leidėjo nustatyti tam, kad karjeros valstybės tarnautojas žinotų, jog jo pareigybė artimiausiu laiku bus panaikinta, o šiuo terminu užtikrinamos valstybės tarnautojo teisės, socialinės ir kitos garantijos bei teisėti interesai (žr., pvz., 2004 m. spalio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-822/2004). VTĮ įtvirtinti pranešimų apie pareigybės naikinamą terminai, įtvirtina valstybės tarnautojo garantiją per įspėjimo terminą nebūti atleistam, o ne naikinamuosius terminus, kuriems suėjus ir per kuriuos neatleidus valstybės tarnautojo, atleidimo pagrindai išnyksta. 2019 m. sausio 1 d. buvo panaikinta pareiškėjo pareigybė, atsakovas, vadovaudamasis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Įsakymu 2019 m. kovo 13 d. pareiškėją, Darbo tarybos narį, iki 2018 m. gruodžio 31 d. ėjusį Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas, atleido, gavęs VDI sutikimą ir atsižvelgęs į pareiškėjui suteiktas kasmetines atostogas. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai leidžia prieiti prie išvados, kad atsakovas įgyvendino jam VTĮ nustatytą imperatyvią pareigą atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų, kai jo užimama pareigybė yra panaikinta, teisėtai ir pagrįstai perkeliant pareiškėjo atleidimo iš užimamų Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigų datą. Pažymėtina, kad pareiškėjas laikomas atleistu iš užimamų Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigų tik nuo Įsakyme nurodytos atleidimo dienos.
39. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; kt.). Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl VTĮ 43 straipsnio 1 dalies expressis verbis (lot. – aiškiais žodžiais; tiesiogiai) taikymo, nurodytais 2012 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012, teigdamas, kad joje pažymėta, kad VTĮ nuostatos nenumato galimybės perkelti atleidimo datą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012 buvo nagrinėta situacija, kai tą pačią dieną po pranešimo apie pareigybės panaikinimą atsakovas atleido pareiškėjus iš valstybės tarnybos, atleidimo datą perkeldamas tokios trukmės laikotarpiui, kuris turėjo būti taikomas pranešant apie pareigybės panaikinimą pagal VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusios (ir šiuo metu galiojančios) VTĮ nuostatos nenumatė (ir nenumato) galimybės perkelti atleidimo datą, kai valstybės tarnautojas iš pareigų šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra atleidžiamas pažeidžiant prieš tai aptarto pranešimo apie naikinamą valstybės tarnautojo pareigybę įteikimo terminą. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepažeidė VTĮ nustatytų pranešimo apie panaikinamą pareigybę įteikimo terminų, teisėtai ir pagrįstai Įsakymu perkėlė tik pareiškėjo atleidimo dieną, taigi iš esmės skiriasi pareiškėjo nurodytos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012) ir šioje administracinėje byloje nagrinėjamos faktinės aplinkybės.
40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad karjeros valstybės tarnautojo garantija
(paskyrimas į kitas pareigas) nėra absoliuti. Valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, paskyrimas į kitas pareigas priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumos (laisvų to paties lygio ir kategorijos bei žemesnių pareigybių buvimo ar nebuvimo, valstybės tarnautojo atitikimo užimti laisvai pareigybei nustatytus reikalavimus, sutikimo ar nesutikimo užimti atitinkamas pareigas ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2846/2012). Tarnautojas, pretenduojantis užimti atitinkamas pareigybes, turi atitikti jų aprašyme nustatytus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-255/2013; 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-227/2011; 2009 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009). 41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog jis atitiko Tarnybos direktoriaus pavaduotojo, Tarnybos kanclerio pareigybėms keliamus reikalavimus, tačiau jam buvo pasiūlyta tik Patarėjo pareigybė, neatsižvelgiant į tai, kad jis yra vykdęs daug platesnes funkcijas nei yra nustatytos Tarnybos kancleriui ar Tarnybos direktoriaus pavaduotojui, nepateikiant kitų pasiūlymų užimti skyriaus vedėjų ar vyriausiųjų specialistų pareigų. Teisėjų kolegijos vertinimu, subjektyvus pareiškėjo įsitikinimas, jog jis atitiko pageidaujamoms užimti pareigybėms keliamus reikalavimus, neįpareigoja atsakovo siūlyti jas pareiškėjui užimti, neatsižvelgiant ir nevertinant kitų objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumos. Ūkio ir Teisingumo ministrų bei Inspekcijos įsakymai, kuriais pareiškėjui buvo laikinai pavesta atlikti tam tikras funkcijas, gali būti laikomi pagrindu, įrodančiu pareiškėjo turėtą kvalifikaciją bei profesinius gebėjimus, tačiau neįrodo jo atitikties Tarnybos viršininko pavaduotojo ir Tarnybos kanclerio pareigybių aprašymuose įtvirtintam specialiajam išsilavinimo reikalavimui. Kadangi pareiškėjas neatitiko Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme nustatyto išsilavinimui keliamo reikalavimo, todėl atsakovas pagrįstai DK įtvirtintų pirmenybės likti darbe kriterijų kitų Tarnybos direktoriaus pavaduotojų atžvilgiu pareiškėjui netaikė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas objektyviai negalėjo paskirti pareiškėjo į Vidaus administravimo skyriaus vedėjo, Rinkos priežiūros planavimo ir rizikos vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, nes pareiškėjas neatitiko šioms pareigybėms keliamų specialiųjų reikalavimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdam į tai, kas išdėstyta, prieina prie išvados, kad atsakovas, vykdydamas Tarnybos administracijos struktūrinę pertvarką, įvertinęs turimą informaciją apie Tarnybos valstybės tarnautojų išsilavinimą, kvalifikaciją, bendruosius ir specialiuosius gebėjimus, pirmenybės teisę būti paliktiems valstybės tarnyboje bei kitas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į laisvų (steigiamų) pareigybių aprašymuose pareigybėms nustatytą paskirtį, veiklos sritį bei funkcijas, pareiškėjo atžvilgiu tinkamai įgyvendino VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą garantiją.
42. Kaip jau buvo minėta, pagal VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatą, darbdavys (valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo), veikdamas sąžiningai ir įvertinęs turimą informaciją apie tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, išsilavinimą, kvalifikaciją, bendruosius ir specialiuosius gebėjimus, pirmenybės teisę būti paliktam tarnauti bei kitas reikšmingas aplinkybes, turi pareigą teikti tik siūlymą užimti tokias laisvas (steigiamas) to paties lygio ir kategorijos (jų nesant – žemesnės kategorijos) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurioms keliamus reikalavimus šis tarnautojas atitinka. Tačiau, nesant tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, atskiro prašymo, institucija (įstaiga) neprivalo šiam (tarnautojui) teikti informacijos (jo supažindinti) apie visas, t. y. ir tas, į kurias jis objektyviai negali būti paskirtas, laisvas (steigiamas) karjeros valstybės tarnautojų pareigas, taip pat teikti kitus duomenis apie struktūrinius (organizacinius) pertvarkymus, kiek tai nėra tiesiogiai susiję su VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytos garantijos būti perkeltam į kitas pareigas įgyvendinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-272/2013). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti jam informaciją, susijusią išimtinai su Tarnybos pavaduotojo bei Tarnybos kanclerio pareigybe, pareiškėjui, užėmusiam vadovaujančias Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas, buvo sudaryta galimybė dalyvauti Tarnybos struktūrinio pertvarkymo procese, taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, jog jis buvo netinkamai informuojamas apie esamas laisvas lygiavertes ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, bet ir apie pareigas, kurias numatoma įsteigti.
43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai | Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Milda Vainienė |