Pranešėja A. Romanovienė                                                          Civilinė byla Nr. 2A-870-163/2014

Teisėja E. Žakevičiūtė                            (Proceso Nr. 2-10-3-00415-2013-2)

                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

                                                                                                     84; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB sveikatos centro „Energetikas“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA ieškinį atsakovei UAB sveikatos centrui „Energetikas“ dėl gretutinių teisių pažeidimo ir atlyginimo sumokėjimo, 

              n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 25 000 Lt kompensaciją už neteisėtą gretutinių teisių naudojimą atsakovei priklausančiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriose yra įsikūręs sveikatingumo centras, už laikotarpį nuo 2011-05-18 iki šio ieškinio pareiškimo dienos; įpareigoti atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, skelbiant teismo sprendimo rezoliucinę dalį dienraštyje „Lietuvos rytas“; uždrausti atsakovei vykdant veiklą naudoti gretutinių teisių objektus – viešai bet kokiais būdais ir priemonėmis skelbti programas nesudarius licencinės sutarties dėl gretutinių teisių objektų, turtines teises į kuriuos administruoja ieškovė, naudojimo ir (ar) nemokant teisės aktų numatyto atlyginimo; priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei priklausančiame sveikatos centre, adresu (duomenys neskelbtini), yra nuolat naudojami gretutinių teisių objektai – skelbiamos fonogramos ir jų kopijos per televizorius, esančius sveikatos centro kambariuose. Atsakovė nėra sudariusi sutarties dėl gretutinių teisių objektų naudojimo ir nemoka atlyginimo už gretutinių teisių objektų naudojimą. Kelis kartus raštu bei elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę siekdama sudaryti sutartį dėl gretutinių teisių objektų naudojimo atsakovės veikloje ir mokėti už tai atlyginimą, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo, sutarties nesudarė. Atsakovė, nesudariusi sutarties naudodama gretutinių teisių objektus ir nemokėdama už tai atlyginimo, pažeidė teisės aktų saugomas gretutines teises, todėl jai kyla teisės aktuose numatyta atsakomybė. Atsakovė, nuo 2011-05-18 sudarydama su LATGA-A licencinę sutartį, pripažino pareigą mokėti dėl kūrinių naudojimo, kaip tai numatyta ATGTĮ, todėl atsakovė nuo 2011-05-18 privalėjo sumokėti ir atlyginimą už gretutinių teisių objektų naudojimą. Atsakovė teikia apgyvendinimo paslaugas 250 kambarių, kuriuose nuolat viešai skelbiami gretutinių teisių objektai, todėl turi mokėti po 25 Lt už kiekvieną kambarį per metus, kas sudaro 12 500 Lt dydžio atlyginimą. Kadangi atsakovė neteisėtus veiksmus atlieka jau ilgą laiką, žinojo apie pareigą mokėti atlyginimą už gretutinių teisių objektų naudojimą, tačiau šią pareigą ignoravo, todėl turi sumokėti dvigubą atlyginimą, t. y. 25 000 Lt dydžio kompensaciją.

Palangos miesto apylinkės teismas 2014-01-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės ieškovei 13 000 Lt dydžio kompensaciją už neteisėtą gretutinių teisių objektų naudojimą patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriose yra įsikūręs sveikatingumo centras, už laikotarpį nuo 2011-05-18 iki ieškinio pareiškimo dienos – 2013-05-23  bei 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-05-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigojo atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, skelbiant teismo sprendimo rezoliucinę dalį dienraštyje „Lietuvos rytas“; uždraudė atsakovei vykdant veiklą naudoti gretutinių teisių objektus – viešai bet kokiais būdais ir priemonėmis skelbti fonogramas, nesudarius licencinės sutarties dėl gretutinių teisių objektų, turtines teises į kuriuos administruoja ieškovė, naudojimo ir (ar) nemokant teisės aktų numatyto atlyginimo; priteisė iš atsakovės ieškovei 3 088,02 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės valstybei 39,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad atsakovė, savo veikloje naudodama gretutinių teisių objektus nesant sutarties su ieškove ir nemokėdama už tai atlyginimo, pažeidė teisės aktų saugomas gretutines teises, būtent ATGTĮ 55, 70 str., dėl to jai kyla teisės aktuose numatyta atsakomybė. Teismas sprendė, kad atsakovės veiklos specifika – reabilitacijos paslaugų teikimas, nepaneigia neteisėto gretutinių teisių objektų naudojimo atsakovės patalpose fakto, o tai suponuoja atsakovės pareigą mokėti atlyginimą už gretutinių teisų objektų naudojimą. Teismas, spręsdamas dėl tyčinių atsakovės veiksmų pobūdžio bei kompensacijos dydžio, atsižvelgė į tai, kad atsakovė neneigia nevykdžiusi pareigos mokėti už gretutinių teisių objektų naudojimą, į tai, kad atsakovė vykdo ne tik reabilitacinę bet ir komercinę veiklą, pažeidimo mastą (atsakovė pateikė duomenis, kad veikloje naudoja ne mažiau nei 60 televizorių), pažeidimo trukmę (pažeidimas truko apie dvejus metus), padarė išvadą, kad ieškovės preliminarūs paskaičiavimai yra tik orientacinis kriterijus. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, ieškovės prašomos kompensacijos dydį sumažintino iki 100 MGL dydžio (13 000 Lt).

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014-01-28 sprendimo dalį dėl 13 000 Lt dydžio kompensacijos už neteisėtą gretutinių teisių objektų naudojimą UAB sveikatos centro „Energetikas“ patalpose laikotarpiu nuo 2011-05-18 iki 2013-05-23 panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovei 2 950 Lt dydžio kompensaciją už neteisėtą gretutinių teisių objektų naudojimą patalpose laikotarpiu nuo 2011-05-18 iki 2013-05-23; sprendimo dalį dėl atsakovės įpareigojimo savo lėšomis ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, skelbiant teismo sprendimo rezoliucinę dalį dienraštyje „Lietuvos rytas“, panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti. Nurodo, kad teismas neteisingai nustatė gretutinių teisių objektų naudojimo laiką, nurodydamas, kad pažeidimas daromas nuo 2004 m. Byloje nėra įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2004 m. (pirmojo televizoriaus įsigijimo) iki 2012-11-30  (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo) patalpose buvo neteisėtai naudojami gretutinių teisių objektai. AGATA atlyginimo tarifus nustatė 2009-12-17 tarybos sprendimu, todėl teismas skaičiuodamas kompensacijos dydį nuo 2004 m. pagal 2009 m. nustatytus įkainius neteisingai parinko kompensacijos dydį. AGATA tarybos sprendimo 12.2 punkte nurodoma, kad mokama, kai kambariuose transliuojamos ar retransliuojamos radijo / TV stočių programos. Ieškinio pateikimo dieną sveikatingumo centras turėjo 59 televizorius, todėl sutinka mokėti ieškovei po 25 Lt už turimus 59 televizorius, t. y. 2 950 Lt, t. y. nuo faktinių aplinkybių konstatavimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos (už 2 metus po 25 Lt nuo 59 televizorių). Teismo priteistos kompensacijos dydis atlyginimo ir prevencijos tikslų prasme nėra adekvatus ir teisingas, nepagrįstas kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už viešą kūrinių atlikimą ir skelbimą tarifais, televizorių, kambarių skaičiumi, neteisėtos veiklos laikotarpiu, daromo teisės pažeidimo pobūdžiu, atsakovės kaltės forma, neatsižvelgta į atsakovės finansinę padėtį. Teismas neteisingai pripažino atsakovės veiksmus dideliu neatsargumu. Niekada piktybiškai nevengė mokėti mokesčių autoriams, tačiau siekia adekvataus įmokų dydžio, įvertinat turimą ir realiai naudojamą veikloje kambarių bei televizorių skaičių. Paaiškino, kad šiuo metu vykdoma 3 korpusų rekonstrukcija ir didžioji dalis gyvenamųjų patalpų nėra naudojamos, klientų apgyvendinimui suremontuoti ir naudojami tik 60 kambarių. Teismas atlyginimą, kuris būtų sumokėtas, jeigu atsakovė teisėtai naudotųsi kūriniais ar kitais saugomų teisių objektais, padidino beveik 5 kartus. Mano, kad nesant jos neteisėtų ir tyčių veiksmų bei vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei turi būti priteistas įprastas, bet ne kelis kartus didesnis atlyginimas, t. y. toks, koks būtų mokėtinas galiojant sudarytai tarp šalių sutarčiai. Įmonės finansinė padėtis neužtikrina galimybės sumokėti teismo priteistos kompensacijos ir tokia finansinė našta turėtų neigiamų pasekmių sveikatos centro veiklai, nukentėtų pacientų teisės į visavertį gydymą. Kadangi teismo sprendimai yra prienami visiems suinteresuotiems asmenims, todėl esant būtinybei bus galima susipažinti su šiuo sprendimu, todėl nėra būtinybės jo skelbti dienraštyje „Lietuvos rytas“.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas sprendime aiškiai nurodė, kad atlyginimą priteisia už laikotarpį nuo 2011-05-18. Teismas atsižvelgė į pažeidimo mąstą, trukmę, taikomos sankcijos proporcingumą, atsakovės galimybę atlyginti žalą, todėl kompensacijos dydį gerokai sumažino. Atsakovė nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis atsakovė, teigdama reabilitacijos paslaugas, neprivalėtų mokėti atlyginimo už gretutinių teisių objekto viešą paskelbimą. Pažymi, kad iki ieškinio pateikimo teismui jokio dialogo tarp šalių nebuvo, atsakovė nereagavo į jai siųstus pranešimus. Mano, kad atsakovės veiksmai laikytini tyčiniais, nes ji žinojo ir suvokė pareigą mokėti atlyginimą už viešą fonogramų ir jų kopijų naudojimą, tačiau pareigos nevykdė. Teismas teisingai įpareigojo atsakovę paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, skelbiant teismo sprendimo rezoliucinę dalį dienraštyje „Lietuvos rytas“ .

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2–3 d.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei priklausančio sveikatos centro „Energetikas“, adresu (duomenys neskelbtini), kambariuose transliuojamos ir retransliuojamos TV stočių programos, tačiau atsakovė nėra sudariusi licencinės sutarties dėl gretutinių teisių objektų naudojimo ir nemoka atlyginimo už kambariuose transliuojamas ir retransliuojamas TV stočių programas. Atsakovė pripažįsta savo pareigą mokėti atlyginimą, tačiau apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu ieškovei kompensacijos už neteisėtą gretutinių teisių objektų naudojimą dydžiu ir teigia, kad teismas skaičiuodamas kompensacijos dydį neteisingai nustatė gretutinių teisės objektų naudojimo trukmę, kambarių ir televizorių skaičių, atlyginimo tarifus, tinkamai neįvertino daromo teisės pažeidimo pobūdžio, atsakovės kaltės formos, neatsižvelgė į atsakovės finansinę padėtį, todėl teismo priteistas kompensacijos dydis nėra adekvatus ir teisingas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2012-11-30 antstolis A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole patvirtino, kad atsakovei priklausančiame sveikatos centro „Energetikas“ kambaryje per televizorių transliuojamos TV stočių programos (b. l. 20–21). Atsakovė 2011-05-18 sudarė su Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATAGA) Licencinę sutartį Nr. VŠ-7-30-410 „Dėl teisės naudoti LATGA-A repertuaro kūrinius viešam atlikimui viešbučiuose, restoranuose, kavinėse, baruose“ (b. l. 32–35). Atsakovė veiklą vykdo nuo 2003 m., pirmas televizorius įgytas 2004-12-10 (b. l. 36-37, 138–145). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos įrodymus bei šalių duotus paaiškinimus, nusprendė kompensacijos dydį skaičiuoti nuo 2011-05-18, kai atsakovė, sudariusi licencinę sutartį su LATAGA, pripažino savo pareigą mokėti atlyginimą dėl kūrinių naudojimo.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant įrodymų visumą pagal CPK 185 straipsnį būtina atsižvelgti į šios nagrinėjamos bylos specifiką, kad vertinamos aplinkybės, susijusios su tęstiniu atlikėjų teisių pažeidimu, todėl būtina vadovautis atlikėjų teisėje galiojančia visumos nustatymo specifika. Pagal ją išvada dėl visumos yra galima iš kelių faktų, gautų atrankos būdu. Taigi jeigu pažeidimas tęsiasi tam tikrą laiką, nereikalaujama tikrinti kasdien, bet pakanka patikrinti ir konstatuoti pažeidimą tam tikrais periodais (ATGTĮ 80 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimą, darytina išvada, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių tęstinį gretutinių teisių objektų panaudojimo faktą atsakovei priklausančiuose sveikatos centro kambariuose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių nustatydamas neteisėtą atlikėjų teisių pažeidimo laikotarpį ir vadovaudamasis proporcingumo bei teisingumo principais teisingai nustatė neteisėtą atlikėjų teisių pažeidimo trukmę, konstatavęs, kad pažeidimas truko apie dvejus metus, ir pagrįstai kompensaciją skaičiavo už laikotarpį nuo 2011-05-18 iki 2013-05-23, nes atsakovė nuo 2011-05-18, sudarydama licencinę sutartį su LATAGA, pripažino savo pareigą mokėti atlyginimą dėl kūrinių naudojimo, taigi suvokė savo pareigą, kad taip pat privalo mokėti atlyginimą ir atlikėjams už gretutinių teisių objektų naudojimą savo veikloje. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad apeliantė skunde sutinka, kad neteisėtai kūrinius naudoja apie dvejus metus, o apeliacinio skundo reikalavime prašo kompensaciją skaičiuoti būtent nuo 2011-05-18.

Nepagrįsti apeliantės argumentai apie tai, kad teismas neteisingai nustatė pažeidimo mastą. Bylos duomenimis, atsakovė procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad klientų apgyvendinimui realiai naudojami 60 kambarių, teismo posėdžio metu nurodė, kad sveikatos centre yra 67 televizoriai, per kuriuos transliuojamos ir retransliuojamos TV stočių programos, atsakovės ilgalaikio turto sąrašas patvirtina, kad įmonei priklauso 59 televizoriai, apeliaciniame skunde taip pat patvirtino, kad klientų apgyvendinimui suremontuoti ir naudojami 60 kambarių. Įvertinusi šiuos byloje pirmosios instancijos teismo surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad atsakovės gyventojų apgyvendinimui naudojamose kambariuose veikia ne mažiau nei 60 televizorių, todėl teisingai nustatė pažeidimo mastą, į kurį atsižvelgdamas apskaičiavo atlyginimo už gretutinių teisių objektų naudojimą dydį remdamasis kolektyvinio administravimo asociacijų nustatytais atlyginimo už viešą kūrinių atlikimą ir skelbimą tarifais.  

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismo priteistas kompensacijos dydis yra neadekvatus, neteisingas, o teismas nustatydamas kompensacijos dydį neatsižvelgė į pažeidimo trukmę, pobūdį, mastą, atsakovės finansinę padėtį. Išaiškintina, kad kompensacijos instituto paskirtis – apginti autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinant teisingą autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą, kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos. ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalyje nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, o kompensacijos, priteistinos konkrečioje situacijoje, dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, atsižvelgia į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sprendžiant dėl konkrečios priteistinos kompensacijos sumos būtina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis. Jose nustatyta, kad kompensacijos dydį visų pirma lemia pažeidėjo kaltė. Nuo skolininko kaltės formos, laipsnio ir kitų su skolininko kalte susijusių svarbių bylos aplinkybių priklauso kompensacijos dydis. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė vengė bendradarbiauti su ieškove, žinodama, kad pažeidinėja atlikėjų teises, nereagavo į ieškovės raginimus sudaryti licencinę sutartį, nepateikė ieškovei duomenų licencinei sutarčiai sudaryti, nors suprato apie savo pareigą mokėti atlyginimą už viešą gretutinių teisių objektų naudojimą. Atsakovė yra juridinis asmuo, taigi jai keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi savo veikloje reikalavimai. Atsakovė žinojo, jog teisėtam gretutinių teisių objektų naudojimui privalėjo sudaryti sutartį, nes tik toks dokumentas būtų suteikęs jai teisę teisėtai naudotis jais, tačiau jokių aktyvių veiksmų neatliko, sutarties su ieškove nesudarė. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė aplinkybes, kad atsakovė 2013 m. birželio mėn. atidarė naują korpusą SPA „Amber Palace“, kuriame yra 100 kambarių su įrengtais televizoriais, tačiau dėl licencinės sutarties dėl gretutinių teisių objekto naudojimo šiame objekte į ieškovę nesikreipė, nors pagal ATGTĮ 70 str. kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojai privalo ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo kreiptis į kolektyvinio administravimo asociaciją su prašymu suteikti licenciją prašyme nurodytu būdu naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad tokie atsakovės veiksmai, vengiant įteisinti gretutinių teisių objektų naudojimą savo veikloje, neatitinka apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio standartų. Ta aplinkybė, kad atsakovės didžiąją dalį pajamų sudaro lėšos, gaunamos iš teritorinių ligonių kasų, kurios skiriamos pacientų reabilitacijai, nepaneigia atsakovės pareigos mokėti atlyginimą atlikėjams už gretutinių teisių objektų naudojimą. Vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai. Atsakovė yra privatus juridinis asmuo, jos veiklos tikslas – pelno gavimas. Nors apeliantė teigia, kad jos finansinė padėtis sunki, tačiau turimų finansinių sunkumų neįrodinėjo ir tai patvirtinančių duomenų neteikė, o vien tai, kad atsakovė dalį pajamų gauna iš valstybės, nėra pagrindas mažinti priteistos kompensacijos dydį (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad priteistos kompensacijos tikslas yra pinigais atlikėjams atlyginti nuostolius, kuriuos jie patyriai dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl priteistinas atlyginimas negali būti toks mažas, jog nepadengtų bent minimalių nuostolių arba iš esmės reikštų asmens atleidimą nuo žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovės daromą tęstinį autorių teisių pažeidimą, šio pažeidimo trukmę daugiau kaip 2 metus, atsakovės kaltę, atsakovės didelį nerūpestingumą, pažeidimo mastą, atsakovės pajėgumą sumokėti teismo priteistos kompensacijos dydį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas kompensacijos dydis atitinka padaryto pažeidimo mastą, yra proporcingas, adekvatus ir teisingas, pagrįstas kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už gretutinių teisių objektų panaudojimą tarifais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį mažinti.

Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai įpareigojo paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą dienraštyje „Lietuvos rytas“, nes teismo sprendimai yra prienami visiems suinteresuotiems asmenims, todėl esant būtinybei bus galima susipažinti su šiuo sprendimu. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad ginant intelektinės nuosavybės teises, svarbūs ne tik kompensaciniai, bet ir prevenciniai tikslai. Todėl ATGTĮ 85 straipsnyje numatytas papildomas atlikėjų pažeistų teisių gynimo būdas – įpareigojimas pažeidėją savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą apie atlikėjų teisių pažeidimą visuomenės informavimo priemonėse, šis pažeistų teisų gynimo būdas gali būti taikomas kartu su kitais teisių gynimo būdais. Teismo sprendimo paskelbimas spaudoje informuoja visuomenę apie autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimą ir užtikrina veiksmingesnį atlikėjų teisių gynimą. 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB „Dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo“ preambulės 27 p. pažymėta, jog tam, kad sprendimai intelektinės nuosavybės pažeidimo atvejais papildomai atgrasytų vykdyti kitus pažeidimus ir prisidėtų prie visuomenės švietimo, naudinga tokius sprendimus skelbti. Nagrinėjamu atveju atsakovė, pakankamai ilgą laiką savo veikloje neteisėtai naudodama gretutinių teisių objektus, pažeidinėjo atlikėjų teises, todėl įpareigojimas atsakovę viešai paskelbti spaudoje apie atlikėjų teisių pažeidimą laikytinas adekvačiu atlikėjų pažeistų teisių atkūrimo būdas. Ta aplinkybė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra viešas, todėl esant būtinybei bus galima susipažinti su šiuo sprendimu, nėra pagrindas netaikyti ieškovės prašomos teisių gynimo priemonės. Teismo sprendimo rezoliucinės dalies paskelbimu visuomenės informavimo priemonėse siekiama informuoti visuomenę apie atsakovės padarytą atlikėjų teisių pažeidimą, taip pat siekiama ir prevencinio tokių priemonių poveikio, atgrasyti atsakovę bei kitus asmenis daryti tokius pažeidimus bei prisidėti prie visuomenės švietimo, todėl ieškovei prašant taikyti šią priemonę ir nenustačius išimtinių aplinkybių jai netaikyti, teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę paskelbti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dienraštyje „Lietuvos rytas“ (ATGTĮ 85 str., 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB „Dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo“ preambulės 27 p. ).

Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmę bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą atlygintinos ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė patyrė 1156,26 Lt bylinėjimosi išlaidų (1149 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 7,26 Lt pašto išlaidų). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktus įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad jos pagrįstos, neviršija nustatytų teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 2 d.), todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 98 str.)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teismas

n  u  t  a  r  i  a  :

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB sveikatos centro „Energetikas“ 1256,26 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei Lietuvos gretutinių teisių asociacijai.

Kolegijos pirmininkė                                          Alona Romanovienė

Kolegijos teisėjos                                                        Raimonda Andrulienė

                                                                      Irma Čuchraj