Civilinės bylos Nr. e2-5740-984/2024

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02392-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.4;

2.1.7.2; 2.6.8.4; 2.6.8.8; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

2024 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, 

sekretoriaujant Aistei Dubietytei,

         dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelinvesta“ atstovui advokatui A. P.,

         atsakovui S. B.,

         viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelinvesta“ ieškinį atsakovui S. B. dėl pažymos pripažinimo negaliojančia ir skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti ieškovės išduotą 2021 m. kovo 9 d. pažymą Nr.11 negaliojančia, priteisti iš atsakovo 1 000 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. su atsakovu sudarė Preliminariąją nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. E2.05 (toliau – Preliminarioji sutartis) dėl turto esančio (duomenys neskelbtini), kurio kaina nurodyta Preliminarios sutarties 1.5 punkte – 74 000 Eur (66 500 Eur už butą, 4 000 Eur už parkavimo vietą, 3500 Eur už dviračių saugojimo patalpą). Nurodo, kad šalys taip pat sudarė 2020 m. rugsėjo 16 d. susitarimą prie Preliminariosios sutarties dėl grindinio šildymo įrengimo (toliau – Susitarimas), kuriuo atsakovas už grindinį šildymą papildomai įsipareigojo sumokėti 1 000 Eur. Nurodo, kad šalys 2021 m. vasario 23 d. sudarė Pagrindinę nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Pagrindinė sutartis), kurios 3.2 punktu buvo patikslintos kainos pagal Preliminariąją sutartį: buto kaina sumažėjo iki 65755,29 Eur (nes vietoje planuoto 43,81 kv. m. buto ploto, plotas sumažėjo iki 43,32 kv. m., todėl proporcingai buvo sumažinta buto kaina), parkavimo vietos ir dviračių saugojimo patalpos kainos liko nepakitusios, taip pat pridėtas 1,00 Eur simbolinis mokestis už bendrojo naudojimo žemės sklypą. Bendra mokėtina suma pagal Pagrindinę sutartį sudarė 73 256,29 Eur. Mokestis pagal Susitarimą už grindinį šildymą į Pagrindinę sutartį įtrauktas nebuvo. Atsakovas ieškovei iš viso turėjo sumokėti 74 256,29 Eur (73 256,29 Eur pagal Pagrindinę sutartį ir 1 000 Eur pagal Susitarimą). Atsakovas iš viso sumokėjo 73 256,29 Eur, todėl 2021 m. kovo 9 d. ieškovė išdavė atsakovui pažymą apie pilną atsiskaitymą pagal Pagrindinę sutartį. Nurodo, kad kreipiantis į atsakovą dėl 1 000 Eur skolos pagal Susitarimą už grindinio šildymo įrengimą, paaiškėjo, kad atsakovas atlikdamas 2021 m. vasario 2 d. mokėjimą 1 000 Eur sumai, mokėjo pagal Susitarimą už grindinio šildymo įrengimą, taigi atsakovas liko skolingas ieškovei 1 000 Eur pagal Pagrindinę sutartį, o atsakovui 2021 m. kovo 9 d. atsiskaitymo pažyma buvo išduoda per klaidą, jos galiojimas ginčytinas.

2.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovės prašoma išieškoti suma buvo apmokėta į ieškovės banko sąskaitą 2021 m. vasario 1 d. bankiniu pavedimu, mokėjimo paskirtyje nurodant „Mokestis pagal Susitarimą Nr. 1 prie 2020-08-12 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. E2-05 už grindinio šildymo įrengimą. RD117518035“. Šis mokėjimas atliktas remiantis Susitarimu. Taip pat atsakovas nurodo, kad atliko kitus mokėjimus (9 100 Eur lygiomis dalimis po 1 300 Eur) ir 2021 m. kovo 9 d. ieškovė išdavė atsakovui pažymą apie pilną atsiskaitymą pagal Pagrindinę sutartį. Teigia, jog Susitarimas buvo sudarytas kaip priedas prie preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties ir jo pagrindu buvo atliktas mokėjimas į UAB „Gelinvesta“ banko sąskaitą. Kadangi šis susitarimas buvo priedas prie Preliminariosios sutarties, visi preliminarūs susitarimai yra apjungiami ir apibendrinami galutinėje pirkimo–pardavimo sutartyje, dėl kurios ieškovė pateikė visiško atsiskaitymo raštą. 

3.       Dublike ieškovė nurodo, kad atsakovui atsiskaitymo pagal Pagrindinę sutartį pažyma buvo išduoda per klaidą, 1 000 Eur mokėjimą pagal Susitarimą klaidinai užskaičius kaip 1 000 Eur mokėjimą pagal Pagrindinę sutartį, todėl siekiant ištaisyti šią klaidą ieškovė kelia kartu reikalavimą panaikinti išduotą atsiskaitymo pagal Pagrindinę sutartį pažymą. Preliminarios sutarties 1.5.2 punkte nurodyta, kad 2 000 Eur atsakovo jau yra sumokėti prieš pasirašant Preliminarią sutartį, likusi mokėtina avanso suma nurodyta 1.5.3 punkte (9 100 Eur), taigi viso atsakovo mokamas avansas sudaro 11 100 Eur. Pagrindinės sutarties 4.1.1 punkte patvirtinta, kad kainos 12 100,00 Eur dalį atsakovas) sumokėjo iki Pagrindinės sutarties sudarymo dienos (t .y. suma pasikeitė 1000 Eur, nes per klaidą buvo priskaičiuotas mokėjimas už grindinio šildymo įrengimą pagal Susitarimą, kuris neturėjo būti užskaitytas Pagrindinėje sutartyje). Nurodo, jog Preliminarios sutarties 1.5 punkte bendra turto kaina – 74 000 Eur, Pagrindinės sutarties 3.2 punkte – 73 256,29 Eur, taigi galutinė turto kaina Pagrindinėje sutartyje liko tokia, kokia suderinta Preliminarioje sutartyje, į ją neturėjo būti įtrauktas mokėjimas, pagal Susitarimą (už darbus, suderintus po Preliminarios sutarties pasirašymo). Nesutinka su atsakovo argumentu, jog Susitarimas buvo sudarytas kaip priedas prie Preliminariosios sutarties ir visi preliminarūs susitarimai yra apjungiami ir apibendrinami galutinėje pirkimo–pardavimo sutartyje. Pabrėžia, kad pagal Susitarimo 2 punktą, atsakovas už grindinį šildymai papildomai įsipareigojo sumokėti 1 000 Eur, šie papildomi darbai neįeina į perkamo turto kainą ir perkami atskirai. Nurodo, kad ieškovė nekeitė turto kainos ir pas notarą sudarė Pagrindinę sutartį dėl nekilnojamo turto pardavimo, o ne darbų atlikimo, ieškovė su atsakovu sudarė du atskirus sandorius (dėl nekilnojamo turto pardavimo ir rangos darbų atlikimo), kuriems, be kita ko, keliami skirtingi formos reikalavimai.

4.       Triplike atsakovas nurodo, kad ieškovė aplaidžiai vesdama buhalteriją suklaidino save, atsakovą ir bando ištaisyti savo klaidas atsakovo sąskaita.

5.       Teismo posėdžio metu proceso dalyviai iš esmės pakartojo savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

6.       Ieškovės atstovas pažymėjo, jog grindų šildymo įrengimo galimybė buvo sudaryta atsakovui už papildomą mokestį po mėnesio nuo Preliminariosios sutarties sudarymo. Nurodo, jog ne visi pirkėjai su ieškove sudarė susitarimus dėl grindų šildymo įrengimo.

7.       Atsakovas pažymėjo, jog nėra skolingas už grindinio šildymo įrengimą, nes Susitarimas laikytinas Pagrindinės sutarties dalimi.   

        Teismas

k o n s t a t u o j a:

8.       Byloje nustatyta, ieškovė ir atsakovas 2020 m. rugpjūčio 12 d. sudarė Preliminariąją nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. E2.05 dėl nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo. Nekilnojamojo turto objekto kaina nustatyta Preliminarios sutarties 1.5 punkte – 74 000 Eur (66 500 Eur už butą, 4 000 Eur už parkavimo vietą, 3500 Eur už dviračių saugojimo patalpą).

9.       2020 m. rugsėjo 16 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Susitarimą prie Preliminariosios sutarties dėl grindinio šildymo įrengimo. Susitarimo 2 punktu nustatyta, jog atsakovas įsipareigoja už bute įrengiamą grindinį šildymą papildomai sumokėti 1 000 Eur, įskaitant PVM. 2021 m. vasario 23 d. ieškovė ir atsakovas sudarė notarinę Pagrindinę nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartį.

10.       Pagrindinės sutarties 3.2 punktu nustatyta, jog buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina sudaro 65 755,29 Eur, automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina sudaro 4 000 Eur ir dviračių saugojimo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kaina sudaro 3 500 Eur, 8655/3904800 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina sudaro 1,00 Eur, į minėtas sumas įskaičiuojant PVM. Atsakovo mokėtina suma pagal Pagrindinę sutartį sudaro 73 256,29 Eur (Pagrindinės sutarties 3.1 punktas).

11.       Į bylą pateiktas atsakovo banko sąskaitos išrašas ir ieškovės parengta kliento apyvartos ataskaita Nr. 3442/S974 patvirtina, jog atsakovas nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2021 m. kovo 8 d., įskaitant banko padengtą dalį, iš viso sumokėjo ieškovei 73 256,29 Eur. 

12.       Ieškovė 2021 m. kovo 9 d. išdavė šioje byloje ginčijamą pažymą Nr. 11, kurioje patvirtino, kad atsakovas pagal Pagrindinę sutartį su ieškove atsiskaitė visiškai.

13.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015). 

14.       Kasacinis teismas dėl CK 6.165 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad preliminarioji sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

15.       Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo sudaryta Preliminarioji sutartis ir jos papildymas – Susitarimas, ir Pagrindinė sutartis bendrąja prasme laikytini vartojimo sutartimi, kadangi atsakovas ginčo santykiuose laikytinas vartotoju, planavęs ir įsigijęs ginčo turtą asmeniniams poreikiams tenkinti, o ieškovė laikytina verslininke, nuolat besiverčiančia nekilnojamojo turto vystymu ir jo prekyba.

16.       Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl Susitarimo nuostatų, pagal kurias šalys susitarė, jog atsakovo įsigyjamame bute vietoj radiatorių bus įrengiamas grindinis šildymas, už kurį atsakovas įsipareigojo papildomai sumokėti 1 000 Eur sumą.

17.       Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

18.       Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).

19.       Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).

20.       Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs šalių pozicijas, išreikštas tiek raštu, tiek žodžiu bylos nagrinėjimo metu, rašytinius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju Susitarimo esmė ir jo nuostatos yra pakankamai aiškios ir suprantamos tiek jas vertinant lingvistiškai, tiek sistemiškai. Teismas šiuo atveju pritaria ieškovės pozicijai, kad šalys Susitarimu susitarė dėl grindinio šildymo įrengimo (vietoj radiatorių, kurie buvo numatyti Preliminariojoje sutartyje ir jos prieduose, įrengimo), o už tai atsakovas įsipareigojo papildomai sumokėti ieškovei 1 000 Eur sumą, t. y. dėl nurodytos sumos nebuvo tartasi nei sudarant Preliminariąją sutartį, nei vėliau Pagrindinę sutartį. Teismo vertinimu, nei Susitarime, nei vėliau sekusiuose šalių veiksmuose niekur nebuvo nurodyta, kad Susitarimu nustatyta grindinio šildymo įrengimo kaina įskaičiuotina į atsakovo perkamo buto kainą (kaip kad įrodinėjo atsakovas). Be to, net atsakovas, atlikdamas mokėjimo pavedimą pagal Susitarimą, mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodė, jog mokama už grindų šildymą pagal Susitarimą, taip netiesiogiai patvirtindamas, kad ši suma nėra įskaičiuotina į perkamo buto kainą pagal Pagrindinę sutartį.

21.       Nagrinėjamu atveju, ieškovė įskaitė atsakovo sumokėtą 1 000 Eur sumą į Pagrindinės sutarties mokėtiną sumą.  Ieškovė, įskaitydama minėtą 1 000 Eur sumą į Pagrindinės sutarties mokėjimą, iš esmės padarė apskaitos klaidą, nes atsakovas atlikdamas mokėjimą, nurodė, jog moka už grindinį šildymą pagal Susitarimą, todėl ieškovė neturėjo teisės šios sumos apskaityti už kitą prievolę nei nurodė atsakovas (CK 6.54–6.55 straipsniai). Be to, dėl nurodytos klaidos sekė ir kiti ieškovės klaidingi veiksmai – ginčijamos pažymos išdavimas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog atsakovas laikytinas visiškai atsiskaitęs pagal Susitarimą, o 1 000 Eur skola likusi pagal Pagrindinę sutartį. Ši ieškovės apskaitos klaida nepaneigia ieškovės teisės gauti jai teisėtai priklausančių sumų, o atsakovas nėra atleidžiamas nuo tinkamo prisiimtų prievolių įvykdymo. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog atsakovas yra sumokėjęs papildomą 1 000 Eur sumą už grindinį šildymą pagal Susitarimą, tačiau ieškovei per klaidą ją įskaičius pagal Pagrindinę sutartį, laikytina, jog atsakovas iki šiol yra nevisiškai atsiskaitęs pagal Pagrindinę sutartį – atitinkamai sumokėjęs ne 73 256,29 Eur sumą pagal Pagrindinę sutartį, o 72 256,29 Eur pagal Pagrindinę sutartį ir 1 000 Eur pagal Susitarimą, bei liko skolingas ieškovės reikalaujamą 1 000 Eur sumą pagal Pagrindinę sutartį. Teismas sprendžia, kad kitoks situacijos vertinimas, t. y. CK 1.90 straipsnio 5 dalies taikymas, būtų nesąžiningas ieškovės atžvilgiu, nes atsakovas nepagrįstai pasipelnytų dėl ieškovės padarytos apskaitos klaidos, kurią, teismo vertinimu, turėjo suprasti atsakovas, tačiau formaliai siekė šia ieškovės klaida pasinaudoti savo naudai, t. y. sutaupant dalį sutartos sumos sumokėjimo. Šios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad, kaip minėta, šiuo atveju ieškovė laikytina verslininke, o atsakovas – vartotoju, nes nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl susitarimo sąlygų turinio, taip pat nenustatyta jokių šalių sudarytų sutarčių (Preliminarios sutarties, Susitarimo ar Pagrindinės sutarties) nuostatų, kurios galėtų būti pripažintos nesąžiningomis atsakovo, kaip vartotojo, atžvilgiu.

22.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas, priteisti jai iš atsakovo 1 000 Eur sumą laikytinas pagrįstas, todėl tenkintinas.

23.       Nustačius, jog ieškovė klaidingai įskaitė gautas iš atsakovo sumas ir atitinkamai dėl to klaidingai išdavė ginčijamą 2021 m. kovo 9 d. pažymą Nr. 11, ši pažyma ieškovės reikalavimu pripažintina negaliojančia.  

24.       Tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 000 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-11-27 – teismo įsakymo išdavimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

25.       Teismas plačiau nepasisako dėl kitų šalių argumentų, kadangi jie neturi teisinės reikšmės bylos baigčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

48.       Ieškovei byloje priimtas palankus sprendimas, todėl jos patirtos 521,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 423,50 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (181,50 Eur + 242 Eur) ir 98 Eur žyminis mokestis (11 Eur + 87 Eur), priteistinos iš atsakovo.

49.       Byloje iš viso patirta 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkini visiškai.

Pripažinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelinvesta“ išduotą 2021 m. kovo 9 d. pažymą Nr. 11, negaliojančia.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelinvesta“ (į. k. 304104280) iš atsakovo S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) skolą, 5 (penkių) proc. metines palūkanas už priteistą sumą (1 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-11-27), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 521,50 Eur (penkis šimtus dvidešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismo raštinei būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus. 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Asta Katinienė