Civilinė byla Nr. e2-621-790/2024

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00007-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.3; 3.4.4.1; 3.4.5.2

                                                                                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla atsakovei viešajai įstaigai Aukštaitijos Krepšinio Mokyklai, civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei viešajai įstaigai Aukštaitijos Krepšinio Mokyklai iškėlimo ir pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos direktoriaus Ž. K. pareiškimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo atsakovei viešajai įstaigai Aukštaitijos Krepšinio Mokyklai iškėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „Nordstreet“,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Aukštaitijos Krepšinio Mokyklai (toliau – ir įstaiga) nemokumo (bankroto) bylą.

2.       Nurodė, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo prievolių mokėti įmokas už samdomus darbuotojus, dėl ko jai buvo taikytos priverstinio poveikio priemones, t. y. į įstaigos atsiskaitomąsias sąskaitas kredito įstaigose pateikti debeto mokėjimo nurodymai, kurie iki šiol neįvykdyti, perduotas skolos išieškojimas antstolių kontorai, įsiskolinimas neišieškotas. Įstaigos įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2024 m. sausio 24 d. duomenimis buvo 18 880,98 Eur, iš jų: 18 110,03 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus, 770,95 Eur valstybinio socialinio draudimo delspinigių už samdomus darbuotojus. Įstaiga taip pat yra skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), 2024 m. sausio 23 d. duomenimis deklaruotų mokesčių mokestinė nepriemoka siekė 15 631,28 Eur.

3.       Pareiškėjo vertinimu, įstaiga yra nemoki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes laiku negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, įsiskolinimai kreditoriams nuolat didėja. Nesutinka, kad įstaigai būtų keliama restruktūrizavimo byla, nes atsakovė nėra pateikusi įrodymų, jog ji yra gyvybinga, realiai vykdo veiklą, yra pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

4.       Atsakovės VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos direktorius Ž. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bendrovei nemokumo (restruktūrizavimo) bylą.

5.       Nurodė, kad nors įstaiga turi finansinių sunkumų, tačiau ji nėra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, t. y. jos įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės. Įstaiga susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, nes ženkliai sumažėjus Panevėžio miesto savivaldybės dotacijoms, įstaiga iš karto nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir taip stabilizuoti vykdomą veiklą. Įstaiga turi realią galimybę patenkinti kreditorių reikalavimus iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų, nes vykdoma veikla yra sėkminga, ji turi nuolatinių klientų, yra pasirašiusi ilgalaikes paslaugų teikimo sutartis.

6.       Taip pat nurodė, kad atsakovės vadovas nusprendė įstaigą reorganizuoti sujungimo būdu, pastarąją prijungiant prie VšĮ „Naujieji projektai“. Apie tokį įstaigos pertvarkymą darbuotojai informuoti, dalis darbuotojų iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. gera valia sutiko nutraukti darbo santykius su atsakove ir sudaryti naujas darbo sutartis su VšĮ „Naujieji projektai“ arba dirbti pagal individualios veiklos pažymėjimą. Be to, atsakovės vadovas svarsto turimą nekilnojamąjį turtą parduoti, taip užtikrinant laikiną papildomą finansavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. birželio 14 d. nutartimi VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos prašymą pratęsti pasirengimo nagrinėti nemokumo bylą terminą iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., nustatant atsakovės vadovui naują terminą po 2024 m. rugpjūčio 1 d. restruktūrizavimo plano trūkumams pašalinti bei įrodymams, aktualiems įstaigos finansiniams dokumentams už 2023 m. pateikti, atmetė; atsisakė VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklai iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Bauleta“.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie nagrinėjamos bylos procesą ir jai buvo suteikta galimybė teismo nustatytu terminu pateikti aktualius nemokumo bylai duomenis. Atsakovės vadovo teiginius, kad nors jis 2024 m. gegužės 29 d. buvo prisijungęs prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP), tačiau negalėjo dėl techninių kliūčių susipažinti su teismo nutartimi, teismas vertino kaip deklaratyvius bei siekį vilkinti procesą. Teismas atkreipė dėmesį, kad VSDFV Panevėžio skyrius atsakovę daugiau nei prieš pusę metų (2023 m. lapkričio mėn.) informavo apie bankroto bylos iškėlimą, o 2024 m. sausio 29 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei nemokumo (bankroto) bylą, atsakovės vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme gautas dar 2024 m. kovo 12 d., be to, atsakovei ne kartą buvo nustatyti papildomi terminai teikti aktualius ir reikalingus nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylai duomenis apie įmonės veiklą. Teismas nusprendė, kad nėra jokio pagrindo dar kartą pratęsti jokiais objektyviais įrodymais neparemtą atsakovės prašomą procesinį terminą.

9.       Teismas nurodė, kad byloje nepateikta paaiškinimų ir įrodymų, jog atsakovė, kurios turimas turtas įkeistas arba areštuotas, bus pajėgi vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės vadovas nesiėmė aktyvių veiksmų, neteikė jokių duomenų, kad pagrįstų aplinkybes dėl įstaigos gyvybingumo – esminio restruktūrizavimo elemento, dėl to teismas atsakovės vadovo argumentus apie tariamą atsakovės mokumą vertino kaip deklaratyvius.

10.       Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė nėra pateikusi aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 m. Juridinių asmenų registrui, o atsakovės argumentus, jog ji ir teismui negali pateikti tokių dokumentų, nes nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. bus nutraukta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su UAB „Gabulita“, šiai nepavykus ištaisyti buhalterinės apskaitos klaidų, bei bus sudaryta darbo sutartis su nauja buhaltere, kuriai iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. bus pavesta parengti aktualius bendrovės finansinius dokumentus už 2023 m., atmetė kaip nepagrįstus ir nurodytų priežasčių nepripažino objektyviomis bei pateisinančiomis atsakovės pasyvų elgesį, neteikiant aktualių bendrovės finansinių duomenų, procese. Pažymėjo, kad atsakovė turėjo galimybę daugiau nei pusę metų rinkti tokius duomenis, atsiskaityti su kreditoriumi, kreiptis dėl susitarimų dėl atsiskaitymo sudarymo ir pan. VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. liepos 22 d. sprendimu buvo atidėjęs 14 777,24 Eur įsiskolinimo sumokėjimą, tačiau atsakovė nevykdė sprendime nurodytų sąlygų, todėl 2023 m. sausio 27 d. sprendimas neteko galios. Atsakovės vadovas nepateikė įrodymų, kodėl nevykdė sprendime nurodytų sąlygų, nepateikė duomenų, jog įmonė turės lėšų mokėti kreditoriui susidariusią skolą ar, kad siektų bent dalimis atsiskaityti su kreditoriumi, kuris inicijavo bankroto bylą. Byloje esantys įrodymai, pasak teismo, taip pat patvirtina, kad ir kitų kreditorių reikalavimai, taip pat ir VMI sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką, buvo perduoti vykdyti priverstinai, tačiau mokestinės nepriemokos ir skolinių įsipareigojimų išieškoti nepavyko.

11.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, nes nustatė, jog, 2024 m. sausio 31 d. balanso duomenimis, bendrovėje apskaitoma nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų už 123 819 Eur, o mokėtinos sumos per vienerius metus – 73 782 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 88 393 Eur, iš viso – 162 175 Eur. 2022 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, per vienerius metus gautinos sumos – 77 595 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 119 468 Eur, iš jų 96 364 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, ir 23 104 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos. Ilgalaikio turto vertė buvo 87 154 Eur, o trumpalaikio turto vertė – 84 338 Eur. Įvertinęs atsakovės 2024 m. sausio 31 d. balanso duomenis teismas nustatė, kad atsakovės turimi įsipareigojimai viršija jos turimą turtą, dalį atsakovės turto sudaro trumpalaikis turtas, o kas konkrečiai sudaro trumpalaikį turtą teismui duomenų nepateikta. 2024 m. sausio 31 d. balanse apskaityta 30 561 Eur per vienerius metus gautina suma įtraukta į 123 819 Eur apskaitomą nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, tačiau tai yra tik prognozuojama gautina suma, todėl, pasak teismo, ši suma kaip niekuo nepagrįsta į balansą neturėtų būti traukiama ir vertinama. Pareiškėjo pateiktame restruktūrizavimo plane nurodyta, kad atsakovės debitorių reikalavimų suma yra 7 662,39 Eur, tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų apie atliktus veiksmus šioms skoloms atgauti.

12.       Teismas nustatė, kad atsakovei priklauso butas ir dalis žemės sklypo su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Nekilnojamajam turtui įregistruota hipoteka ir apribota disponavimo teisė. Balansinė turto vertė – 79 878 Eur. Nors atsakovė nurodė, kad galima šio nekilnojamojo turto rinkos vertė 150 000 Eur, tačiau, teismo vertinimu, jokių objektyvių įrodymų nurodytai aplinkybei pagrįsti neteikė. Atsakovei taip pat priklauso 2003 m. automobilis Mercedes Benz, kurio dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, o transporto priemonė yra areštuota. Aktualiais VSDFV ir atsakovės pateiktais duomenimis, įmonėje yra devyni darbuotojai (apdraustieji).

13.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė turi finansinių sunkumų bei nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), įstaigos vadovas neįrodė, kad atsakovė yra gyvybinga, dėl to teismas nusprendė, jog atskovė neatitinka šios restruktūrizavimo sąlygos. Aplinkybes, kad įstaigoje dirba devyni darbuotojai, o įstaigos finansiniai sunkumai, atsakovės teigimu, yra laikini ir buvo iš esmės nulemti COVID–19 situacijos bei Panevėžio miesto savivaldybės teikiamų dotacijų sumažėjimo, teismas laikė stokojančiomis pagrįstumo ir nepatvirtinančiomis, jog įstaiga bus pajėgi toliau tęsti ūkinę veiklą ir atsiskaityti su visais kreditoriais. Atsakovės vadovo sprendimą reorganizuoti įstaigą sujungimo būdu su kita viešąja įstaiga, kurios vadovas ir vienintelis dalininkas yra Ž. K., teismas taip pat vertino kaip deklaratyvaus pobūdžio, nes nepagrįsta, jog artimiausiu metu tikimasi gauti lėšų atsiskaityti su kreditoriais.

14.       Teismas nustatė, kad atsakovės skola VSDFV biudžetui per laikotarpį nuo nemokumo proceso inicijavimo padidėjo nuo 14 431,27 Eur iki 25 155,39 Eur. VMI duomenimis, 2024 m. sausio 23 d. deklaruotų mokesčių mokestinė nepriemoka siekė 15 631,28 Eur, o 2024 m. gegužės 30 d. duomenimis atsakovės nepriemoka, kurios mokėjimo terminas suėjęs, buvo 17 337,56 Eur. Nurodyti duomenys, pasak teismo, patvirtina, kad įstaiga ilgą laiką nevykdo mokestinių prievolių valstybei. Taigi, toks atsakovės mokestinių prievolių nevykdymas patvirtina, jog įstaiga neatitinka gyvybingo juridinio asmens kriterijaus.

15.       Bankroto bylos iškėlimo dieną įstaigos įsipareigojimai kreditoriams, kurių bendra suma bylos duomenimis 162 175 Eur, teismui leido daryti išvadą, kad įsipareigojimai viršija balanse apskaitytą turto vertę (123 819 Eur). Pasak teismo, Ž. K. nurodyta 34 372,32 Eur pradelstų įsipareigojimų suma nėra pagrįsta, nes vien mokestinė nepriemoka, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs, bei skola VSDFV sudaro 42 492,95 Eur, ir šis įsiskolinimas didėja. Kreditorės UAB „Nordstreet“ pateiktais duomenimis, atsakovės skoliniai įsipareigojimai šiai kreditorei pagal 2023 m. lapkričio 7 d. skolos grąžinimo sutartį yra 16 102,34 Eur negrąžinta paskola, 13 355,70 Eur įsiskolinimas iki skolos grąžinimo sutarties sudarymo, 638,12 Eur palūkanų įsiskolinimas, 10,67 Eur kompensacinių palūkanų įsiskolinimas. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, buvo pradėtas priverstinio skolos išieškojimo procesas. Iš antstolių informacinės sistemos teismas nustatė, kad pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą buvo pradėtas priverstinis 82 864,15 Eur skolos išieškojimas kreditorei Klaipėdos kredito unijai, kurios naudai yra įkeistas atsakovės nekilnojamasis turtas.

16.       Teismas nusprendė, kad atsakovės dėstoma pozicija apie veiklos perspektyvas ir įstaigos gyvybingumą yra grindžiama deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių apie įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą ir įstaigos gyvybingumo nebuvimą. Pasak teismo, byloje nėra duomenų apie įstaigos gerą finansinę būklę. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad įstaiga turi ilgalaikių finansinių sunkumų, atsakovė nepagrindė, jog jos reali turto vertė yra didesnė už įsipareigojimus kreditoriams, ji vykdo realią veiklą ir iš gaunamų pajamų gali atsiskaityti su kreditoriais. Teismas atkreipė dėmesį, kad bankroto bylos įstaigai iškėlimo klausimas teisme nagrinėjamas nuo 2024 m. sausio mėn., tačiau iki nutarties priėmimo atsakovė nepateikė duomenų, kad vykdo veiklą, gauna pajamas ir bent iš dalies atsiskaito su kreditoriais. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki ir realiai jokių galimybių restruktūrizavimui neturi, dėl to konstatavo, jog įstaiga neatitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygų. Įstaigos skolos kreditoriams priverstine tvarka neišieškomos ilgą laiką, todėl atsisakymas iškelti bankroto bylą, teismo vertinimu, gali lemti pradelstų finansinių reikalavimų padidėjimą, kuris pažeistų pačios įstaigos ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus. Taigi, teismas konstatavo įstaigos nemokumą, nes ji laiku neatsiskaito su valstybės biudžetu ir kitais kreditoriais, o negalėjimas atsiskaityti yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio, aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti kelti bankroto bylą, byloje teismas nenustatė (JANĮ 22 straipsnio 3 dalis), todėl nusprendė, jog yra pagrindas iškelti VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklai bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

17.       Atsakovė VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokykla atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pratęsti pasirengimo nagrinėti nemokumo bylą terminą ir atsakovės vadovui nustatyti naują terminą restruktūrizavimo plano trūkumams pašalinti bei pateikti aktualiems bendrovės finansiniams dokumentus už 2023 m. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismas formaliai ir netinkamai įvertino susidariusią procesinę situaciją, tai lėmė nepagrįstas išvadas dėl atsakovės nemokumo ir negyvybingumo, t. y. teismas neįvertino, kad: (1) atsakovės vadovas teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį, kuria jis buvo įpareigotas iki 2024 m. birželio 3 d. pašalinti restruktūrizavimo plano trūkumus bei pateikti aktualius finansinius bendrovės duomenis už 2023 m., dėl techninių kliūčių faktiškai gavo ir su ja realiai susipažino tik 2024 m. birželio 12 d. po 16 val.; (2) atsakovės vadovas buvo informavęs teismą, kad įvykdyti 2024 m. gegužės 21 d. nutarties nurodymus iki 2024 m. birželio 3 d. nespės, nes buhalterines paslaugas teikusio asmens suvesti duomenys yra nepatikimi, dėl to nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. ketina nutraukti buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „Gabulita“, šiai nepavykus ištaisyti buhalterinės apskaitos klaidų, bei sudaryti darbo sutartį su nauja buhaltere, kuriai iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. bus pavesta parengti aktualius bendrovės finansinius dokumentus už 2023 m.; be to, kreditorių ir debitorių sąrašas dar nėra baigtinis, įstaigos atstovų yra derinamas; (3) atsakovės vadovas ir dalininkas teismo posėdyje paaiškino, kad jis ketina atsakovę reorganizuoti sujungimo būdu, ją prijungiant prie VšĮ „Naujieji projektai“, kurios vadovu ir dalininku jis taip pat yra; nurodyti pakeitimai iš esmės pakeis restruktūrizavimo plano turinį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo atsisakyti pratęsti pasirengimo nagrinėti nemokumo bylą terminą, juo labiau kad teismui 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi pratęsus pasirengimo nemokumo bylos nagrinėjimui terminą 30 dienų, įstatymas numato galimybę tokį terminą pratęsti dar kartą 30 dienų.

17.2.                      Įstaigos darbuotojai apie ketinamą vykdyti įstaigos pertvarkymą buvo informuoti, 2024 m. birželio 20 d. buvo nutrauktos trys darbo sutartys, likę darbuotojai iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. taip pat sutiko nutraukti darbo santykius su atsakove ir sudaryti naujas darbo sutartis su VŠĮ „Naujieji projektai“ arba dirbti pagal individualios veiklos pažymėjimą. Taigi įsiskolinimas valstybei už mokesčius pagal darbo užmokestį nustos didėti nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d.

17.3.                      Siekiant padengti įsiskolinimus kreditoriams ir po pertvarkymo užtikrinti atsakovės, veikiančios kaip VšĮ „Naujieji projektai“, veiklą, svarstytinas nekilnojamojo turto pardavimas. Teismas šiuos argumentus ignoravo ir dėl jų nepasisakė.

17.4.                      Buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „Gabulita“ teikia abiem Ž. K. valdomoms įstaigoms – VšĮ „Naujieji projektai“ ir atsakovei, dėl to buhalterinės apskaitos klaidos ir problemos egzistuoja abiejų įstaigų apskaitose, dėl to abi įstaigos nėra pateikusios Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 m. Dėl tų pačių priežasčių nėra galimybės tinkamai atlikti abiejų įstaigų mokumo ir veiklos situacijos analizės bei nustatyti tikrąją įstaigų finansinę padėtį, nusprendžiant, jog atsakovė yra nemoki.

17.5.                      Pagrindinė atsakovės sporto (krepšinio) mokymo veikla nuo 2023 m. balandžio 1 d. buvo perkelta į VšĮ „Naujieji projektai“ ir dalį atsakovės einamųjų mokėjimų (pvz., darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimus) vykdo VšĮ „Naujieji projektai“. Po įstaigų sujungimo (reorganizavimo) VšĮ „Naujieji projektai“ sugebės atsiskaityti su kreditoriais, nes VšĮ „Naujieji projektai“ yra gyvybinga, intensyviai vykdo pagrindinę sporto mokymo veiklą, turi iki 650 mokinių, veda ir organizuoja renginius bei gauna pajamas, taip pat gauna paramą iš Panevėžio miesto savivaldybės ir kitų asmenų, turi nevyriausybinės organizacijos statusą. Atsakovė šiuo metu neturi galimybės šių aplinkybių išsamiai pagrįsti finansiniais dokumentais, susisteminti ir pateikti teismui.

17.6.                      Teikiama UAB „Verslavita“ turto vertinimo ataskaita (toliau – vertinimo ataskaita) patvirtina atsakovės argumentus, kad jos turimo nekilnojamojo turto rinkos vertė yra apie 150 000 Eur, tai paneigia teismo teiginius, jog turto rinkos vertė artima balansinei vertei (79 878 Eur).

17.7.                      Atsakovės pradelstus mokėjimus sudaro tik mokestinės skolos valstybei, kiti įsiskolinimai kreditorėms UAB „Nordstreet“ ir Klaipėdos kredito unijai nėra pradelsti, išieškojimai nėra vykdomi pagal abipusius susitarimus, tai paneigia teismo išvadą, jog įsipareigojimai kreditoriams yra 162 175 Eur ir kad įsipareigojimai viršija balanse apskaitytą turto vertę.

18.       Pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

18.1.                      VSDF biudžetui atsakovės įsiskolinimas per laikotarpį nuo nemokumo proceso inicijavimo kas mėnesį tik didėja, 2024 m. liepos 9 d. duomenimis, įsiskolinimas sudarė 28 588,22 Eur, iš jų 27 371,98 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus, 1 216,24 Eur valstybinio socialinio draudimo delspinigių už samdomus darbuotojus. Apskaičiuotos įmokos nėra mokamos, paskutinį kartą 2024 m. gegužės 3 d. debeto mokėjimo nurodymu buvo gauta 18,98 Eur įmoka, tai patvirtina faktą, kad įstaiga patiria finansinius sunkumus, nes nuo pranešimo gavimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pati neatliko nei vieno mokėjimo.

18.2.                      Atsakovė daugiau nei pusę metų turėjo galimybę rinkti duomenis, atsiskaityti su kreditoriumi, kreiptis dėl susitarimų dėl atsiskaitymo sudarymo, tačiau minėtų veiksmų nesiėmė.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

20.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, atsiskęs atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą, iškėlė bankroto bylą. Apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (restruktūrizavimo ir bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

21.       Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – VšĮ „Naujieji projektai“ 2024 m. birželio 20 d. pajamų, gautų iš treniruočių, ataskaitą, VšĮ Aukštaitijos Krepšinio mokyklos savininko 2023 m. sausio 23 d. sprendimą dėl atsakovės veiklos perkėlimo į VšĮ „Naujieji projektai“, VšĮ „Naujieji projektai“ veiklos rezultatų ataskaitą, parengtą 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, VšĮ „Naujieji projektai“ 2023–2024 m. gautos paramos ataskaitą, VšĮ „Naujieji projektai“ 2023 m. gruodžio 31 d. balansą, 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. finansinės atskaitomybės aiškinamuosius raštus bei atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kuriuos prašo priimti. Atsakovė minėtais duomenimis siekia pagrįsti, kad VšĮ „Naujieji projektai“, į kurią atsakovė ketina perkelti įstaigos veiklą, yra gyvybinga ir vykdo ūkinę komercinę veiklą, kuri leistų atsiskaityti su įstaigos kreditoriais.

22.       Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai teikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

23.       Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl, įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, atsižvelgęs į byloje esantį viešąjį interesą, nežiūrint į tai, jog teikiami įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina su atskiruoju skundu atsakovės pateiktus naujus įrodymus, nes jie gali būti reikšmingi sprendžiant nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos iškėlimo bei atsakovės gyvybingumo ir mokumo klausimą. Su naujais įrodymais nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti, todėl naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo bei nepažeis šalių teisių, be kita ko, lygiateisiškumo ir rungimosi principų.

Dėl pasirengimo nagrinėti atsakovės nemokumo bylą teisme termino nepratęsimo

24.       Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nepratęsė pasirengimo nagrinėti atsakovės nemokumo bylą teisme termino ir atsakovei nustatyto termino restruktūrizavimo plano trūkumams pašalinti bei aktualiems įstaigos finansinės atskaitomybės dokumentams už 2023 m. pateikti, išnagrinėjo bylą iš esmės, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė aktualiems ir reikalingiems nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylai iškelti duomenims apie įstaigos veiklą pateikti turėjo daugiau nei pusės metų terminą, o JANĮ yra nustatyti griežti terminai nemokumo procedūroms pradėti.

25.       Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai ir netinkamai įvertino susidariusią procesinę situaciją, dėl to liko neįvertintos klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės.

26.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. sausio 29 d. buvo gautas pareiškėjo VSDFV Panevėžio skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, kurio pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. eB-183-425/2024. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą priėmė 2024 m. sausio 30 d. nutartimi. Ta pačia nutartimi teismas įpareigojo atsakovės vadovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priėmimą gavimo dienos pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją.

27.       Teisme 2024 m. vasario 23 d. buvo gautas atsakovės vadovo prašymas pratęsti teismo nustatytą 5 dienų terminą pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją, papildomu 7 dienų terminu, nes atsakovė nebuvo suformulavusi pozicijos dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo, be to, dar nebuvo baigti rengti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 m.

28.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nėra parengusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 m., bylos pasirengimo nagrinėti teisme terminą pratęsė papildomam 15 dienų terminui, o atsakovei nustatė papildomą 7 dienų terminą pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją.

29.       Atsakovė 2024 m. kovo 6 d. informavo pirmosios instancijos teismą, kad 2024 m. vasario 28 d. bendru sutarimu nutraukė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį ir visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus bei duomenis 2024 m. kovo 5 d. perdavė naujam buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, todėl dėl objektyvių ir svarbių priežasčių tik iš dalies įvykdė teismo nurodymą, pateikdama atsakovės kreditorių ir skolininkų sąrašą. Atsakovė taip pat nurodė, kad likusią JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją pateiks iki 2024 m. kovo 12 d. bei informavo, jog svarsto dėl atsakovės restruktūrizavimo procedūros inicijavimo.

30.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi, įvertinęs atsakovės vadovo pateiktą informaciją apie ketinimą inicijuoti atsakovei restruktūrizavimo bylą, atidėjo 2024 m. kovo 12 d. paskirtą teismo posėdį, pratęsė pasirengimo bylą nagrinėti teisme terminą papildomoms 16 dienų, o atsakovei pratęsė terminą papildomoms 7 dienoms pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją (buhalterinės apskaitos duomenis už 2023 m. bei pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo momentui, taip pat kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bei 2023 m. gruodžio 4 d. hipotekos sandorį).

31.       Atsakovė 2024 m. kovo 22 d. teismui pateikė 2024 m. kovo 21 d. kreditorių ir skolininkų sąrašą, vienintelio dalininko Ž. K. kreditorių sąrašą, dalį finansinių ataskaitų už 2023 m. ir už 2024 m. sausio mėn., informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka bei 2022 m. sausio 6 d. hipotekos sutartį.

32.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi, nustatęs, kad atsakovė yra nemoki, iškėlė jai nemokumo bylą.

33.       Panevėžio apygardos teisme 2024 m. kovo 12 d. buvo gautas atsakovės vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, kuriuo pareiškėjas prašė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, nustatyti papildomą terminą patikslintam pareiškimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimui bei nustatyti papildomą terminą restruktūrizavimo plano projektui pateikti; pareiškimo pagrindu pradėta civilinė byla Nr. eB-207-425/2024.

34.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi bendrovės vadovui nustatė terminą iki 2024 m. kovo 27 d. pašalinti pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei trūkumus – pateikti teismui pareiškimą ir jo priedus, atitinkančius JANĮ reikalavimus.

35.       Atsakovės vadovas 2024 m. kovo 28 d. pateikė teismui papildomus duomenis – 2024 m. kovo 27 d. restruktūrizavimo planą ir 2024 m. kovo 27 d. vienintelio dalininko sprendimą patvirtinti VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos restruktūrizavimo planą. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškimą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

36.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-346-934/2024, išnagrinėjęs atsakovės skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarčių, kuriomis atsakovei iškelta bankroto byla bei jos pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, šias nutartis panaikino ir perdavė VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos (ne)iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

37.       Grąžinus VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos (ne)iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-235-940/2024 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi pratęsė pasirengimo nemokumo bylos nagrinėjimui terminą 30 dienų, nustatė terminą iki 2024 m. birželio 3 d. imtinai atsakovės vadovui restruktūrizavimo plano trūkumams pašalinti ir aktualiems finansiniams dokumentams už 2023 m., duomenims apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, apie einamųjų mokesčių mokėjimą valstybės, savivaldybių biudžetams pateikti; atsakovės vadovui nurodė, kad teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto (ar restruktūrizavimo) bylai svarbūs dokumentai ir išaiškino pareigą pateikti įrodymus, kad įstaiga yra gyvybinga, realiai vykdo veiklą, yra pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, t. y. pagrįsti, jog atsakovė yra moki.

38.       Atsakovė 2024 m. birželio 13 d. pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais, be kita ko, prašė pratęsti pasirengimo nagrinėti nemokumo bylos terminą, nustatant atsakovės vadovui naują terminą po 2024 m. rugpjūčio 1 d. restruktūrizavimo plano trūkumams pašalinti bei įrodymams, aktualiems bendrovės finansiniams dokumentams už 2023 m., pateikti.

39.       Minėta, kad pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi nepratęsė pasirengimo nagrinėti atsakovės nemokumo bylą teisme termino ir atsakovei nustatyto termino restruktūrizavimo plano trūkumams pašalinti bei aktualiems bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentams už 2023 m. pateikti ir išnagrinėjo bylą iš esmės.

40.       Pagal JANĮ 25 straipsnio 1 dalį teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos priima nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų (JANĮ 25 straipsnio 2 dalis). Taigi, JANĮ numato griežtus terminus, per kuriuos turi būti išspręstas klausimas dėl nemokumo bylos iškėlimo. Įstatymu reglamentuojant ir nustatant griežtus bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo teisme terminus, siekiama apsaugoti teises, užtikrinti kreditorių galimybes maksimaliai patenkinti jų reikalavimus ir (arba) kiek įmanoma greičiau išspręsti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, žalingą teisinio netikrumo būseną (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1699-585/2020 23 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teigiama, kad bankroto proceso tikslas – kiek įmanoma operatyviau užbaigti procedūras tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011).

41.       Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nustatytas nutarties 26–39 punktuose, apeliacines instancijos teismas padaro išvadą, kad atsakovei buvo nustatytas pakankamas terminas pašalinti pirmosios instancijos teismo nustatytus restruktūrizavimo plano trūkumus bei pateikti aktualius bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 m. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, VSDFV Panevėžio skyrius atsakovę apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo informavo dar 2023 m. lapkričio mėnesį, 2024 m. sausio 29 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei bankroto bylą, o atsakovės vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme gautas 2024 m. kovo 12 d., be to, atsakovei ne kartą buvo nustatyti terminai pateikti aktualius ir reikalingus nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylai duomenis apie įmonės veiklą. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Atsakovė, žinodama apie pradėtą ir vykstantį nemokumo procesą, siekdama, kad jai būtų iškelta ne bankroto, o restruktūrizavimo byla, turėjo operatyviai kreiptis į trečiuosius asmenis dėl tinkamo restruktūrizavimo plano projekto bei aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų parengimo. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas dėl atsakovės prašymų sudaryti jai galimybes pateikti aktualius finansinius bendrovės duomenis ir (ar) pašalinti restruktūrizavimo plano trūkumus bent du kartus atidėjo klausimo dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei nagrinėjimą, taip pat ne kartą įpareigojo atsakovę ir (ar) jos vadovą pateikti bylai aktualius duomenis. Atsižvelgus į nurodytus motyvus, atsakovės teiginiai, kad su pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi, įpareigojančia iki 2024 m. birželio 3 d. pašalinti restruktūrizavimo plano trūkumus bei pateikti aktualius finansinius bendrovės duomenis už 2023 m., realiai susipažino tik 2024 m. birželio 12 d. po 16 val., dėl ko tokių duomenų nepateikė, atmetami kaip nepagrįsti.

42.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepratęsė pasirengimo nagrinėti atsakovės nemokumo bylą teisme termino ir bylą nagrinėjo iš esmės, nes atsakovė turėjo pakankamai laiko restruktūrizavimo plano trūkumams pašalinti ir aktualiems duomenims apie įstaigos veiklą pateikti. Pažymėtina, kad JANĮ numato griežtus terminus, per kuriuos turi būti išspręstas klausimas dėl nemokumo bylos iškėlimo, o klausimas dėl atsakovės nemokumo bylos iškėlimo jau buvo atidėtas bent du kartus, be to, atsakovė  ir (ar) jos vadovas net penkis kartus buvo įpareigoti pateikti aktualius ir reikalingus nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylai duomenis apie įstaigos veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad aktualių ir reikalingų duomenų apie atsakovės veiklą nėra pateikta ir apeliacinės instancijos teismui, nors atsakovės vadovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nurodęs galįs tokius duomenis pateikti iki 2024 m. kovo 12 d., vėliau – iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. Pažymėtina, kad atsakovė, kuri buvo įpareigota teismo nustatytu terminu ištaisyti restruktūrizavimo plano trūkumus ir pateikti aktualius duomenis apie įstaigos veiklą, šios pareigos neįvykdė, todėl teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai rėmėsi byloje esančiais ir paties teismo nustatytais duomenimis. Atsižvelgus į nurodytus motyvus, atsakovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino galimybės įvertinti visas klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų (ne)buvimo

43.       Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių įmonės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai įmonei išsaugoti.

44.       Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygų: (1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; (2) juridinis asmuo yra gyvybingas; (3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Pagal JANĮ 22 straipsnio 2 dalį teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

45.       Teismų praktikoje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai teismas atsisako juridiniam asmeniui iškelti restruktūrizavimo bylą, klausimas dėl to paties juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi būti išnagrinėtas tuo pačiu procesiniu dokumentu. Tokiu būdu teismas, vertindamas nemokumo (tiek restruktūrizavimo, tiek ir bankroto) bylos (ne)iškėlimo pagrindus kartu, užtikrina veiksmingą nemokumo ginčų sprendimą, skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą bei lygiateisiškumą. Be to, toks nemokumo procesų pagrindų vertinimas yra operatyvus ir aiškus (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-404-450/2022 13 punktą).

46.       Pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklai iškėlimo, o atsakovės vadovas prašė VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklai iškelti restruktūrizavimo bylą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad atsakovė netenkina JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygos. Teismas nusprendė, kad VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokykla yra nemoki ir negyvybinga, todėl jai iškėlė bankroto bylą.

47.       Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, byloje nesant pateiktų aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 m. ir dėl to nesant galimybės tinkamai atlikti atsakovės mokumo ir veiklos situacijos analizės bei nustatyti tikrąją jos finansinę padėtį, nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė yra nemoki. Atsakovės teigimu, ji nėra nemoki, nes pradelstus mokėjimus sudaro tik mokestinės skolos valstybei, kiti įsiskolinimai kreditoriams UAB „Nordstreet“ ir Klaipėdos kredito unijai nėra pradelsti, išieškojimai nėra vykdomi pagal abipusius susitarimus, tai paneigia teismo išvadą, jog įsipareigojimai kreditoriams yra 162 175 Eur ir kad įsipareigojimai viršija balanse apskaitytą turto vertę.

48.       Siekiant iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, visų pirma, turi būti konstatuota sąlyga, kad juridinis asmuo turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal JANĮ 2 straipsnio 5 punktą, juridinio asmens finansiniai sunkumai – padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turtą. Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: (1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; (2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.

49.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą nuspręsti, kad atsakovė atitinka abu aukščiau nurodytus elementus, kuriuos nustačius tiek atskirai, tiek kartu, juridinis asmuo pripažintinas nemokiu ir tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bendrovė yra nemoki ir negali laiku įvykdyti savo prievolių kreditoriams.

50.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad dėl atsakovės pareigos teismo nustatytu terminu ištaisyti restruktūrizavimo plano trūkumus ir pateikti aktualius duomenis apie bendrovės veiklą neįvykdymo bei byloje esančių duomenų apie įmonės veiklą aktualumo ir išsamumo jau yra pasisakyta šios nutarties 41–42 punktuose, dėl to teismas tokių motyvų nebekartoja. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui už 2023 m. nėra pateikusi, tokių dokumentų atsakovė taip pat nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams, nors jai tokia procesinė galimybė buvo sudaryta tiek atidedant klausimo dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimą, tiek ne kartą įpareigojant atsakovę ir (ar) jos vadovą pateikti bylai aktualius duomenis. Esant nurodytoms aplinkybėms, sprendžiant dėl atsakovės mokumo ir gyvybingumo, remiamasi byloje esančiais duomenimis.

51.       Vertinant, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, atsižvelgtina į byloje esančių VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos 2022 m. gruodžio 31 d., 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. sausio 31 d. balansų duomenis, iš kurių matyti, kad į atsakovės 2022 m. balansą įrašyto turto vertė sudarė iš viso 185 298 Eur: ilgalaikis turtas – 87 154 Eur, trumpalaikis turtas – 98 144 Eur, iš kurio 91 274 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 6 870 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai, kai 2023 m. balanso duomenimis, turto vertė buvo 124 378 Eur: ilgalaikis turtas – 80 437 Eur, trumpalaikis turtas – 43 941 Eur, iš kurio 30 561 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 7 292 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys bei 6 088 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai, o 2024 m. balanso duomenimis, turto vertė buvo 123 819 Eur: ilgalaikis turtas – 79 878 Eur, trumpalaikis turtas – 43 941 Eur, iš kurio 30 561 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 7 292 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys bei 6 088 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2022 m. sudarė 138 900 Eur, iš kurių 42 536 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, 2023 m. – 154 641 Eur, iš kurių 66 248 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, kai 2024 m. – 162 175 Eur, iš kurių 73 782 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Taigi, šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad įmonės turto vertė sistemingai per pastaruosius metus mažėja, o įsipareigojimai ir kitos mokėtinos sumos didėja.

52.       Atkreiptinas dėmesys, kad be nekilnojamojo turto, kuriam nustatyta hipoteka ir taikytas areštas, VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokykla iš esmės realaus turto neturi, nes tiek 2022 m., tiek 2023 m., tiek ir 2024 m. didžiąją dalį jos turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos, atitinkamai 2022 m. – 91 274 Eur, o 2023 m. ir 2024 m. – 30 561 Eur, t. y. sumos, kuriomis įmonė balansų sudarymo metu nedisponavo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Taip pat nors atsakovė nurodė, kad turi piniginių lėšų ir jų ekvivalentų, kurie 2022 m. sudarė 6 870 Eur, o 2023 m. ir 2024 m. – 6 088 Eur, tačiau nepaaiškino, kokios tai lėšos ir nepateikė paaiškinimų (įrodymų), jog atsakovė nurodytomis piniginių lėšų sumomis realiai disponuoja, nes pati pripažįsta, jog savo veiklą yra perkėlusi į VšĮ „Naujieji projektai“, o iš 2024 m. sausio 31 d. veiklos rezultatų ataskaitos matyti, jog bendrovė nebegeneruoja pajamų ir patyrė 8 093 Eur nuostolių. 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. sausio 31 d. balansuose nurodyta, kad dalį trumpalaikio turto sudaro 7 292 Eur atsargos, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad disponuoja minėtos vertės atsargomis, taip pat nepateikė paaiškinimų (įrodymų) apie atsargų savikainas, likutines arba realizavimo vertes, todėl jų realumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra abejotinas ir neįrodytas.  

53.       Byloje nustatyta, kad atsakovei priklauso butas ir dalis žemės sklypo su statiniais. Nekilnojamajam turtui įregistruota hipoteka ir apribota disponavimo teisė. Balansinė nekilnojamojo turto vertė 2022 m. nurodyta 87 154 Eur, 2023 m. – 80 437 Eur, 2024 m. – 79 878 Eur. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė vertinimo ataskaitą, kurioje nekilnojamojo turto kaina nurodyta 149 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pastebi, kad išvados dėl nekilnojamojo turto vertės padarytos remiantis neteisingomis prielaidomis, nes vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog turtas buvo vertinamas darant prielaidą, kad nuosavybės teisė į vertinamąjį turtą yra tvirta ir visiškai „prekinė“ bei, kad turto atžvilgiu nėra jokių materialinių įsipareigojimų, kurie galėtų turėti įtakos vertinamojo turto ar jo dalies nustatytajai vertei ar prekinėms savybėms. Byloje nustatyta, kad pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą yra pradėtas priverstinis 82 864,15 Eur skolos išieškojimas kreditorei Klaipėdos kredito unijai, kurios naudai yra įkeistas nurodytas nekilnojamasis turtas. Kita vertus, net į bendrą turto masę įtraukiant vertinimo ataskaitoje nurodytą nekilnojamojo turto vertę, įstaigos turimas turtas nėra pakankamas jos finansiniams įsipareigojimams padengti.

54.       Įvertinus aptartus duomenis, į bendrą turto masę neįtraukiant atsargų, piniginių lėšų bei per vienerius metus gautinų sumų, kurių realumo atsakovė nepagrindė, tačiau įtraukiant vertinimo ataskaitoje nurodytą nekilnojamojo turto vertę (149 000 Eur), 2024 m. sausio 31 d. duomenimis įstaigos įsipareigojimai ir mokėtinos sumos (162 175 Eur) viršija turimo turto vertę (149 000 Eur).

55.       Vertinant įstaigos galimybes laiku vykdyti turtines prievoles, matyti, kad atsakovės negalėjimas vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams nėra tik laikinas. Visų pirma, byloje nustatyta, kad VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. liepos 22 d. sprendimu buvo atidėjęs 14 777,24 Eur įsiskolinimo sumokėjimą įstaigai, tačiau atsakovė nevykdė sprendime nurodytų sąlygų, todėl 2023 m. sausio 27 d. sprendimas neteko galios. Antra, iš atsakovės pateikto kreditorių sąrašo bei iš restruktūrizavimo plano projekte nurodomo kreditorių sąrašo matyti, kad įsipareigojimų suma nurodoma 136 781,41 Eur, didžioji dalis terminų įvykdyti prievoles yra suėję 2022–2023 m. Trečia, nors apeliantė teigia, kad jos pradelstus mokėjimus sudaro tik mokestinės skolos valstybei, o kiti įsiskolinimai kreditoriams UAB „Nordstreet“ ir Klaipėdos kredito unijai nėra pradelsti, išieškojimai nėra vykdomi pagal abipusius susitarimus, tačiau tokius jos teiginius paneigia tiek aukščiau pačios atsakovės kreditorių sąraše bei restruktūrizavimo plano projekte pateikti duomenys, tiek ir teismo nustatytos aplinkybės. Kreditorė UAB „Nordstreet“ pateikė duomenis, kad ji yra pradėjusi priverstinį skolos išieškojimą iš VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos pagal 2022 m. rugpjūčio 2 d. notaro išduotą vykdomąjį įrašą dėl 45 207,71 Eur skolos išieškojimo; bendrovei netinkamai vykdant skolinius įsipareigojimus, kreditorė su bendrove sudarė 2023 m. lapkričio 7 d. skolos grąžinimo sutartį, pagal kurią atsakovės skolinius įsipareigojimus sudaro 16 102,34 Eur negrąžinta paskola, 13 355,70 Eur įsiskolinimas iki skolos grąžinimo sutarties sudarymo, 638,12 Eur palūkanų įsiskolinimas, 10,67 Eur kompensacinių palūkanų įsiskolinimas. Tuo tarpu restruktūrizavimo plano projekte nurodoma, kad atsakovės įsiskolinimas šiai kreditorei tesudaro tik 12 186,01 Eur. Atsakovės atžvilgiu taip pat yra pradėtas priverstinis 82 864,15 Eur skolos išieškojimo procesas kreditorės Klaipėdos kredito unijos naudai pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, kai restruktūrizavimo plano projekte atsakovės įsiskolinimas nurodomas tik 76 207,17 Eur. Be to, į restruktūrizavimo plano projekte nurodomą kreditorių sąrašą neįtraukta kreditorė UAB „Ignitis“, kuri yra pradėjusi priverstinį 1 924,62 Eur skolos išieškojimo procesą. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės skola VSDFV biudžetui nuo nemokumo proceso inicijavimo iki skundžiamos nutarties priėmo išaugo nuo 14 431,27 Eur iki 25 155,39 Eur; įsiskolinimas VMI išaugo nuo 15 631,28 Eur iki 17 337,56 Eur. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad šios nutarties priėmimo metu atsakovės skola VMI sudaro 17 933,78 Eur (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka), o skola VSDFV – 29 393,97 Eur (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/). Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad bendrovės įsiskolinimas valstybei nuolat auga ir šios nutarties priėmimo dienai siekia 47 327,75 Eur (17 933,78 Eur + 29 393,97 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad bendrovė sistemingai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams nuo 2022 m. ir bendrovės patiriami finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai, jie nuolat didėja.

56.       Taigi, nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovė susiduria su ilgalaikiais finansiniais sunkumais ir yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigia šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).

57.       Antra, tam, kad būtų galima kelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu turi būti nustatyta, kad bendrovė yra gyvybinga.

58.       Teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu tam, kad būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Juridinio asmens gyvybingumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turi pagrįsti prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėtas restruktūrizavimo planas. Teismas gali priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena JANĮ nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikties, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai), siekiant spręsti klausimą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams. Taigi, gyvybingumui nustatyti JANĮ suteikta didelė reikšmė, t. y. būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje. Nustačius, kad įmonė yra gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (kai nenustatoma įmonės gyvybingumo) sprendžiama dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-86-567/2023).

59.       Gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas yra susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-236-933/2023).

60.       Teisės doktrinoje pabrėžiama, kad nustačius, jog įmonė yra ekonomiškai neperspektyvi, jos tolesnės veiklos vykdymas neleis pasiekti restruktūrizavimo tikslų. Tokiu atveju įmonė nelaikoma gyvybinga. <....> net ir esant gyvybingumo sąlygoms, bet įmonei negalint grąžinti skolų, jos nemokumo problemos turėtų būti sprendžiamos bankroto procese (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 561).

61.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021). Dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

62.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė vykdo krepšinio treniruočių ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams organizavimo ir vedimo veiklą, taip pat sporto renginių ir stovyklų organizavimo ir vedimo veiklą. Atsakovės teigimu, jos laikinus finansinius sunkumus lėmė COVID–19 pandemijos situacija bei Panevėžio miesto savivaldybės teikiamų dotacijų sumažėjimas. Atsakovė nurodė, kad pagrindinė jos veikla nuo 2023 m. balandžio 1 d. yra perkelta į VšĮ „Naujieji projektai“, kuri vykdo dalį jos einamųjų mokėjimų (pvz., darbo užmokesčio darbuotojams), taip pat VšĮ „Naujieji projektai“ gebės finansiškai atsiskaityti su atsakovės kreditoriais, nes yra gyvybinga, intensyviai vykdo pagrindinę sporto mokymo veiklą, turi iki 650 mokinių, veda ir organizuoja renginius bei gauna pajamas, taip pat gauna paramą iš Panevėžio miesto savivaldybės ir kitų asmenų, turi nevyriausybinės organizacijos statusą.

63.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Iš esmės juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomos (ar jei jos pradėtos vykdyti – tęsiamos), jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių). Todėl veiksmingas restruktūrizavimo procesas yra siejamas ir su tinkamu juridinio asmens mokestinių prievolių vykdymu. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių dar pradinėje nemokumo (restruktūrizavimo) proceso stadijoje ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar įmonės restruktūrizavimas galėtų būti laikomas veiksmingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020 35–36 punktai; 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023 32 punktas).

64.       Kaip jau minėta, įstaigos įsiskolinimas VMI ir VSDFV auga, o šios nutarties priėmimo metu siekia 47 327,75 Eur. Kaip nurodė VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą, atsakovei priskaičiuotos įmokos nėra mokamos, paskutinį kartą 2024 m. gegužės 3 d. debeto mokėjimo nurodymu buvo gauta 18,98 Eur įmoka, o pati atsakovė nuo pranešimo gavimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nėra atlikusi nei vieno mokėjimo. Be to, nors atsakovė nurodo, kad kreditorėms UAB „Nordstreet“ ir Klaipėdos kredito unijai įsiskolinimai nėra pradelsti, o išieškojimai nėra vykdomi pagal abipusius susitarimus, tačiau bylos duomenys patvirtina priešingas aplinkybes dėl įsiskolinimų šioms kreditorėms pradelsimo ir vykdomų priverstinių šių skolų išieškojimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dideli ir ilgalaikiai mokestiniai įsiskolinimai, sistemingas finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams nevykdymas teikia pagrindą nuspręsti, kad mokestinės ir piniginės prievolės nevykdomos sistemiškai, šie pažeidimai nėra pavieniai ar atsitiktiniai. Teisės doktrinoje pažymima, kad sistemingas nuolatinis įmonės prievolių nevykdymas rodo, jog restruktūrizavimas, kaip nemokumo problemų sprendimo būdas, jau yra pavėluotas ir turėtų būti taikomas įmonės bankroto procesas (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 569).

65.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos vadovo sprendimas reorganizuoti bendrovę sujungimo būdu su VšĮ „Naujieji projektai“ nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir nuspręsti dėl restruktūrizavimo proceso tikslingumo. Visų pirma, teismui nebuvo pateiktas atsakovės restruktūrizavimo plano projektas, kuriame būtų numatytas atsakovės reorganizavimas (JANĮ 17 straipsnio 1 punktas, 104 straipsnis). Antra, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos vadovo sprendimas reorganizuoti bendrovę sujungimo būdu su VšĮ „Naujieji projektai“, kas, anot atsakovės, jai leis atsiskaityti su kreditoriais, vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio, nepagrindžiantis, jog artimiausiu metu tikimasi gauti lėšų atsiskaityti su kreditoriais. 

66.       Nors atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė VšĮ „Naujieji projektai“ finansinius dokumentus, kurie, pasak atsakovės, pagrindžia šios įstaigos gerą finansinę padėtį, tačiau teismui kyla pagrįstų abejonių, jog VšĮ „Naujieji projektai“, iš esmės vykdydama tapačią veiklą, vykdytai atsakovės, veiks pelningai ir bus pajėgi atsiskaiyti su atsakovės kreditoriais. Tokias abejones patvirtina atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ketindama po reorganizacijos atsiskaityti su kreditoriais ir stabilizuoti sujungtų įstaigų veiklą, ji ketina parduoti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio vertė yra 149 000 Eur. Viena vertus, nėra pagrindo nuspręsti, kad faktiškai turtas bus parduotas už vertinimo ataskaitoje nurodytą kainą. Kita vertus, net pardavus turtą už nurodomą kainą, gauta suma vis tiek nebus pakankama kreditorių reikalavimams padengti ar juo labiau reorganizuotos bendrovės veiklai stabilizuoti. Pažymėtina, kad atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipotekos kreditorei Klaipėdos kredito unijai, kuri pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą yra pradėjusi priverstinį 82 864,15 Eur skolos išieškojimo procesą. Atsakovės įsiskolinimas VMI ir VSDFV nuolat auga, o šios nutarties priėmimo metu siekia 47 327,75 Eur, vykdomas 45 207,71 Eur skolos išieškojimas kreditorei UAB „Nordstreet“, užfiksuoti žymūs įsipareigojimai kitiems kreditoriams.    Be to, iš 2024 m. sausio 31 d. veiklos rezultatų ataskaitos matyti, kad atsakovė nebegeneruoja pajamų ir patyrė 8 093 Eur nuostolių. Tuo tarpu VšĮ „Naujieji projektai“ pagal pateiktus finansinius duomenis 2023 m. pabaigoje turėjo ilgalaikio turto tik už 7 200 Eur, kitą jos turtą sudarė gautinos sumos, kurių realumas objektyviais duomenimis nebuvo pagrįstas. Nors pagal VšĮ „Naujieji projektai“ finansinius duomenis 2023 m. įstaiga gavo 38 786 Eur dotacijų, tačiau metų pabaigoje turėjo įsipareigojimų už 17 901 Eur. Jokių duomenų, objektyviai pagrindžiančių atsakovės teiginius, kad VšĮ „Naujieji projektai“ turi iki 650 mokinių ir turi realias galimybes gauti jos nurodomas pajamas iš auklėtinių vienkartinio nario mokesčio (13–16 tūkst. Eur per mėnesį), taip pat turi realias galimybes gauti nurodytą paramos sumą (apie 60 tūkst. Eur per metus) teismui nepateikta.  

67.       Byloje nesant duomenų, patvirtinančių atsakovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos perspektyvumą, augant įstaigos skolai valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams, nenumatant esminių įstaigos persitvarkymo veiksmų net ir po nurodomos reorganizacijos, konstatuojama, kad įstaiga negali būti laikoma gyvybinga, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Dėl to daroma išvada, kad įstaiga yra negyvybinga, o ketinimas įstaigą reorganizuoti, ją sujungiant su iš esmės tapačią veiklą vykdančia VšĮ „Naujieji projektai“, nepadės įveikti finansinių sunkumų. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė nėra gyvybinga. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tinkamai nustatė bendrovės mokumo, gyvybingumo ir veiklos perspektyvų nebuvimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria iškėlė bendrovei bankroto bylą.

68.       Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 1 d., t. y. paskirto apeliacinės instancijos teismo posėdžio dieną, padavė prašymą iki 2024 m. rugsėjo 2 d. atidėti bylos nagrinėjimą, nurodė, kad VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokykla ir VšĮ „Naujieji projektai“ savininkas 2024 m. liepos 2 d. sprendimu nutarė inicijuoti VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos reorganizavimą jungimo būdu, prijungiant ją prie VšĮ „Naujieji projektai“. Atsakovė prašyme nurodė, kad iki 2024 m. rugsėjo 2 d. įvyksiančio VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos visuotinio dalininkų susirinkimo, kurio metu numatyta priimti sprendimą dėl reorganizavimo, atsakovė intensyviai ves derybas su kreditoriais, sudarys susitarimus dėl įsiskolinimų sumokėjimo atidėjimo, išdėstymo dalimis. Atsakovės teigimu, reorganizavimo procesas sudarys sąlygas pabaigti juridinio asmens veiklą (egzistavimą) ne bankroto ir ne restruktūrizavimo keliu, dėl to būtų tikslinga iki 2024 m. rugsėjo 2 d. atidėti bylos nagrinėjimą.

69.       Apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovės 2024 m. rugpjūčio 1 d. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Šioje nutartyje jau buvo įvertinta, kad atsakovės ketinimas įstaigą reorganizuoti, ją sujungiant su VšĮ „Naujieji projektai“, atsakovei nepadės įveikti finansinių sunkumų, dėl to bylos nagrinėjimo atidėjimas ir galimybių tęsti įstaigos veiklą sudarymas tik dar labiau padidins atsakovės įsipareigojimus kreditoriams, pažeis jų interesus. Kartu teismas pažymi, kad atsakovė ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

70.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą bei iškėlė bankroto bylą. Atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teism

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                       Marius Bajoras