Civilinė byla Nr. e2-13659-433/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09156-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.39.2.5.1.1.; 3.2.6.1

 (S)

                           VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

                                             S P R E N D I M A S

                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

            Vilnius, Laisvės pr. 79A                                                           2022 m. gruodžio 5 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,

sekretoriaujant Julijai Martyncevaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovui A. S.,

atsakovo atstovei advokatei Anželikai Buivydaitei,

trečiojo asmens užsienio bendrovės  SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. E.,

vertėjai Anai Rastenienei, 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, užsienio įmonėms SIA (duomenys neskelbtini), SIA (duomenys neskelbtini)  dėl žalos atlyginimo

nustatė:

            ieškovo ieškinyje nurodoma, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. tarp ADB „Gjensidige“ (toliau - Ieškovas) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta Krovinių draudimo sutartis, kuria buvo apdrausti: mėsa ir jos gaminiai, ledai, vanduo ir vaisvandeniai, pieno produkcija, žemes ūkio produkcija, maisto pramonės gaminiai, žaliavinis pienas, įvairi šaldyta produkcija ir kiti krovi­niai (ne maisto prekės, tara, gamybinės medžiagos, popierius, kartonas, plastikiniai buteliai ir kt.), už ku­riuos pagal prekybinius santykius arba tiekimo sąlygas atsako draudėjas ir papildomi apdraustieji: ABF “ (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Draudimo sutartis galiojo nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d., 18 val. 00 min. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d., 24 val. 00 min. Iki draudimo sutarties įsigaliojimo, t. y. 2020 m. rugpjūčio 3 d., tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Apdraustasis) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Atsakovas) buvo sudaryta Krovinio pervežimo užsakymas/sutartis Nr. 20200803/42, kuria atsakovas įsipareigojo 2020 m. rugpjūčio 7 d., 8 val. 00 min. iš pakrovimo vietos ((duomenys neskelbtini), Klaipėda) paimti Apdraustajam priklausančius (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugpjūčui 10 d. nugabenti juos į Suomiją įmonei AB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Vantaa. Vežimo sutartimi Atsakovas įsipareigojo viso vežimo metu užtikrinti nepertraukiamą -20 / -24°C tempera­tūrą bei transporto priemonėje turėti šaldytuvo temperatūros savirašį registracijos prietaisą (galiojančią metrologinę pažymą), registruojantį temperatūrą transportavimo metu. 2020 m. rugpjūčio 10 d. į sutartą vietą pristačius krovinį (8436 (duomenys neskelbtini) kartonines dėžutes ant 64 palečių) buvo nustatyta, kad krovinio temperatūra siekia -13,1°C. CMR važtaraštyje taip pat nurodyta, kad specialiosios sąlygos -24°C. Atsižvelgiant į tai, iš Atsakovo buvo atsisakyta priimti krovinį. Krovinys pakartotinai iškrovimui buvo atvež­tas 2020 m. rugpjūčio 12 d. Tuomet buvo atliktas kiekvienos paletės, esančios transporto priemonėje, temperatūros matavimas. Atlikti visų palečių temperatūros matavimai parodė, kad temperatūra svyravo tarp -5°C ir - 25°C. 2020 m. rugsėjo 3 d. pranešimu „Apie nepriimtą siuntos dalį „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje“ Suomijos Vantaa miesto Aplinkos apsaugos centro Aplinkos apsaugos ir sveikatos pareigūnė H. S. Atsakovą informavo, jog po atlikto tyrimo buvo prieita išvados nepriimti į sandėlį 23 palečių su (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo nurodyta, kad šie produktai turi būti sunaikinti - jų negalima priimti į Suomijos rinką. Likusias 41 paletę buvo nusp­ręsta į sandėlius priimti ir produktus leista parduoti Suomijos rinkoje. 2020 m. rugsėjo 24 d. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ Oy išdavė pažymėjimą, kuriuo patvirtino, kad (duomenys neskelbtini), kurių bendra masė buvo 5209,2 kg buvo nugabenti į biokompostavimo paslaugų įmonę „(duomenys neskelbtini)“ Oy utilizavimui ir su­naikinti. Apdraustasis apmokėjo už (duomenys neskelbtini) utilizavimą pagal sąskaitą. Dėl netinkamo Vežimo sutarties vykdymo (sugadintų (duomenys neskelbtini)) Apdraustasis patyrė 36 615,57 Eur dydžio nuos­tolius (34 191,40 Eur nuostoliai pagal (duomenys neskelbtini) pardavimo kainas pirkėjui bei 2 424,17 Eur už 23 palečių (duomenys neskelbtini) utilizavimą), taip pat 507,45 Eur krovinio vežimo nuos­tolius (CMR 23 straipsnio 4 dalis), kurie yra proporcingi krovinio žalos ir jo vertės santykiui (vežimo paslaugų kaina 1 370 Eur, sugadintų (duomenys neskelbtini) kaina 34 191,40 Eur (viso krovinio vertė 92 314,32 - nesugadinto krovinio vertė 58 122,92) arba 37,04 proc. viso krovinio vertės, todėl 1 370 x 37,04 proc. = 507,45 Eur). 2021 m. balandžio 15 d. Ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju ir atsižvelgdamas į draudimo sutartyje nustatytą 1 000 Eur iškaitą bei į tai, jog Apdraustasis informavo, kad dalis žalos (14 091,31 Eur) atlyginta jam atlikus tarpusavio prievolių įskaitymą su Atsakovu, išmokėjo Apdraustajam 22 031,70 Eur dydžio draudimo išmoką (34 191,40 + 2 424,17 + 507,45 – 1 000 – 14 091,32). Atsakovas nesutiko su Apdraustojo atliktu 14 091,31 Eur įskaitymu, todėl kreipėsi į Klaipėdos miesto apy­linkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti įskaitymą nepagrįstu. Buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-489-965/2022, kurioje atsakovu buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ (Apdraustasis). Apdraustasis kreipėsi į Ieškovą, kad šis išmokėtų papildomą draudimo išmoką. Ieškovas 2021 m. gruodžio 21 d. iš­mokėjo 14 091,31 Eur dydžio draudimo išmoką Apdraustajam. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjama byla buvo nutraukta Apdraustajam ir Atsakovui sudarius taikos sutartį. Taikos sutartyje nu­rodyta, kad ši sutartis niekaip neįtakoja - nevaržo, neapriboja ir nepanaikina - AB „(duomenys neskelbtini)“ draudiko subrogacijos ir/ar bet kokių kitų teisių. Ieškovas Atsakovui išsiuntė pretenzijas atlyginti žalą, tačiau Atsakovas žalos neatlygino, prievolės nevykdymo priežasčių nenurodė. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovas daro išvadą, kad Ieškovas, išmokėjęs 36 123,01 Eur išmoką Apdraustajam, šioje apimtyje perėmė pastarojo asmens, kaip kreditoriaus, teises žalos atlyginimo prievolėje, todėl turi teisę į žalos atlyginimą iš už jos padarymą atsakingo asmens. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutarties vykdy­mas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.256 straipsnio 3 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją į­vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas (CK 6.257 straipsnis). Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 9 straipsnyje nurodyta, kad važtaraštis yra ve­žimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadi­nimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis). Taikant šią Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus (CMR konvencijos 3 straipsnis). Atsakovo dispozicijoje būdama dalis krovinio buvo sugadinta dėl netinkamos (per aukštos) temperatūros vežimo metu, nors Vežimo sutartyje nurodyta, kad Atsakovas įsipareigojo viso vežimo metu užtikrinti ne­pertraukiamą -20 / -24°C temperatūrą bei transporto priemonėje turėti šaldytuvo temperatūros savirašį registracijos prietaisą (galiojančią metrologinę pažymą), registruojantį temperatūrą transportavimo metu (Vežimo sutarties 15 punktas). Kaip minėta, krovinį pristačius 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo nustatyta, kad krovinio tempe­ratūra siekia -13,1°C. O 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvo atliktas kiekvienos paletės, esančios transporto priemonėje, temperatūros matavimas. Atlikti visų palečių temperatūros matavimai parodė, kad temperatūra svyravo tarp -5°C ir -25°C. Taigi, Atsakovas nesugebėjo užtikrinti tinkamos temperatūros, todėl krovinys sugedo. Vežimo sutarties 6 p. nurodyta, kad Vežėjas privalo turėti krovinio tvirtinimo diržus ir/ar kitas krovinio tvirtinimo priemones, stebėti krovinio pakrovimo procesą ir užtikrinti krovinių ir įrašų atitiktį. Vežėjas prisi­ima visišką atsakomybę už priimto vežti krovinio praradimą, trūkumą ar sugadinimą. Vežėjas taip pat atsako už krovinio apgadinimą, sąlygoją jo nederamo išdėstymo ar pritvirtinimo, taip pat už nuostolius, sąlygotus nederamo jo elgesio ir/ar aplaidumo. Krovinys laikomas visiškai sugadintu (angl. Totai Loss), jei buvo nesilaikoma temperatūrinio režimo, kuris nurodytas Specialiosios dalies 15 punkte: jei tempera­tūra buvo pakilusis aukščiau nei -20°C ir tokia laikėsi ilgiau kaip 1 valandą. Visiško krovinio sugadinimo Vežėjas negali vadovautis CMR konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsar­gumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas - neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Atsakovas neįrodė, kad atliko visus įmanomus veiksmus, kad išvengtų krovinio dalies sugadinimo, todėl privalo atlyginti visą patirtą žalą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 36 123,02 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

            Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovas ieškinį dėl žalos atlyginimo realiai grindžia viena argumentų grupe, t. y. kad trečiasis asmuo AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Trečiasis asmuo) dėl netinkamo Vežimo sutarties vykdymo (sugadintu? (duomenys neskelbtini)) patyrė? 36 615,57 Eur dydžio nuostolius, kurių dalį (36 123,02 Eur) ieškovas 2021 m. balandžio 15 d. ir 2021 m. gruodžio 21 d. kaip draudimo išmoką išmokėjo Trečiajam asmeniui, todėl turi teise? i? šios žalos atlyginimą? is? uz? jos padarymą? atsakingo asmens. Atsakovas, įvertinęs bylos medžiagą, savo žinioje turimą informaciją ir rašytinius įrodymus, ieškovo pateiktas faktines aplinkybes ir argumentus laiko nepagrįstais. Tarp atsakovo ir Trečiojo asmens 2021 m. gruodžio 31 d. buvo sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-965/2022, nagrinėtoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose. Taikos sutarties 2 p. buvo susitarta, kad „Ieškovas iš dalies pripažįsta Atsakovo reikalavimą žalos Kroviniui, gabentam pagal Krovinio pervežimo užsakymą/sutartį Nr. 20200803/42 (2020-08-07 CMR važtaraštis, transporto priemonės valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlyginimo ir atsisako savo reikalavimo civilinėje byloje Nr. e2-9886-965/2021 7045,66 Eur sumai, kuri Šalių susitarimu laikoma žalos dėl Krovinio sugadinimo apmokėjimu“. Civilinėje byloje Nr. e2-9886-965/2021, be kita ko, buvo nagrinėjamas Trečiojo asmens 2020 m. spalio 14 d. atlikto prievolių įskaitymo (14 091,31 Eur apimtyje) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu pripažinimo negaliojančiu klausimas. Šią sumą Trečiasis asmuo traktavo kaip patirtą žalą, kuri nebuvo išmokėta ieškovo. Atsakovas ir Trečiasis asmuo aiškiai susitarė, kad Trečiojo asmens patirta žala lygi 7 045,66 Eur (vietoj reikalautos 14 091,31 Eur žalos). Ši sutarta suma liko Trečiojo asmens žinioje. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju Trečiasis asmuo gavo iš ieškovo ir atsakovo bendrai 43 168, 68 Eur žalos atlyginimą, t. y. 7045,66 Eur didesnį žalos atlyginimą, nei kad visuomet deklaravo patyręs. Aplinkybė, kad ieškovas Trečiajam asmeniui dar 2021 m. gruodžio 21 d. išmokėjo 14 091,31 Eur (tai reiškia visą patirtą žalą pilna apimtimi) taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo metu atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Trečiasis asmuo šią informaciją nuslėpė, siekdamas gauti didesnį žalos atlyginimą, nei jam faktiškai priklausantis. Jeigu atsakovas tokią informaciją būtų žinojęs, tokio turinio taikos sutarties tikrai nebūtų pasirašęs. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas faktiškai yra sumokėjęs Trečiajam asmeniui 7 045,66 Eur žalos už ginčo įvykį atlyginimą, todėl, remiantis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, nėra pagrįsta papildomai reikalauti iš atsakovo apmokėti visą Trečiojo asmens patirtą žalą. Taigi, šiuo atveju ieškovo ieškinio reikalavimas mažintinas 7 045,66 Eur suma, kadangi būtent tokio dydžio žalą atsakovas taikos sutartimi įsipareigojo padengti ir padengė tiesiogiai Trečiajam asmeniui. Subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų. Nagrinėjamu atveju Trečiasis asmuo faktiškai yra praturtėjęs. CK 6.1015 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „Jeigu draudėjas (naudos gavėjas) atsisakė savo reikalavimo teisės arba ją įgyvendinti tapo negalima dėl draudėjo (naudos gavėjo) kaltės, tai draudikas atleidžiamas visiškai ar iš dalies nuo draudimo išmokos mokėjimo ir turi teisę reikalauti grąžinti jau išmokėtą išmoką“. Atsižvelgiant į nagrinėjamą situaciją, ieškovas šiuo atveju galėtų reikalauti iš Trečiojo asmens grąžinti be pagrindo jo gautą draudimo išmokos dalį, kurią tiesiogiai padengė atsakovas. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo ieškinio reikalavimas mažintinas 7 045,66 Eur suma, kadangi būtent tokio dydžio žalą atsakovas taikos sutartimi įsipareigojo padengti ir padengė tiesiogiai Trečiajam asmeniui. Remiantis ieškovo pateiktu draudimo liudijimu, Draudimo sutarti? sudaro, be kita ko, Vez?amu? kroviniu? draudimo sa?lygos Nr. 010 (galiojanti redakcija nuo 2016 m. kovo 1 d.). Minimų Vez?amu? kroviniu? draudimo taisyklių Nr. 010 galiojusios redakcijos 7.1.4 p. numatyta, kad „Draude?jas, suz?inoje?s apie i?vyki?, kuris gali sukelti nuostolius arba is?laidas, privalo apie tai ras?tu nedelsiant pranes?ti draudikui. Jei i?vykis i?vyksta Lietuvos Respublikoje, apie tai pranes?ti draudikui ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, jei uz?sienyje – ne ve?liau kaip per 3 darbo dienas. Tokia? pat pareiga? turi ir naudos gave?jas, jeigu jis z?ino apie jo naudai sudaryta? draudimo sutarti? ir ketina pasinaudoti teise i? draudimo is?moka?”. Taisyklių 9.1.3 p. aiškiai nurodyta, kad „Draudikas nemoka draudimo is?mokos: jeigu draude?jas s?iose taisykle?se nustatytais terminais nepranes?e? draudikui ar jo atstovui apie draudz?iama?ji? i?vyki?, atsiz?velgiant i? tai, ar draude?jas savo pareigos nei?vykde? tyc?ia ar de?l neatsargumo, is?skyrus kai i?rodoma, kad apie i?vyki? draudikas suz?inojo laiku arba kai nepranes?imas apie i?vyki? neture?jo i?takos draudiko pareigai is?moke?ti draudimo is?moka?“. Nagrinėjamu atveju ginčo įvykis įvyko 2020 m. rugpjūčio 10 d. Ieškinio priede Nr. 11 aiškiai nurodyta, kad ADB „Gjensidige“ buvo administruojama žalos byla Nr. CLT2289045, pradėta pagal UADBB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 11 d. pranešimą apie įvykį. Taigi, apie įvykį ieškovui buvo pranešta tikrai ne per 3 dienas, kaip tai numatyta taisyklėse, tačiau vėluojant pranešti apie 6 (šešis) mėnesius. Pagal ieškovo sudarytas Vez?amu? kroviniu? draudimo taisykles, tai buvo pagrindas ieškovui atsisakyti išmokėti draudimo išmoką Trečiajam asmeniui. Nepaisant to, ieškovas savanoriškais pagrindais nusprendė draudimo išmoką išmokėti, tačiau tokiu atveju praranda teisę subrogacijos tvarka nukreipti išieškojimą į atsakovą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių nesant pareigos išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, ieškovas, turėdamas galimybę atsisakyti mokėti Trečiajam asmeniui draudimo išmoką, savanoriškais pagrindais ją sumokėjo, todėl nebuvus pareigos išmokų atveju ieškovas neįgijo reikalavimo teisės į atsakovą, ko rezultate, ieškinys atmestinas pilna apimtimi. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu reikalauja atlyginti z?alą is? uz? jos padaryma? atsakingo asmens – atsakovo. Tačiau tarp Trečiojo asmens ir atsakovo niekada nebuvo ginčo, kad faktinį vežimą atliko ir vežimo sutartį vykdė Latvijos bendrovė SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir Latvijos bendrovė SIA „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovo reiškiami reikalavimai yra esmingai susiję su teisiniu pagrindu, nustatančiu atsakovo galimą atsakomybę prieš draudimo įmonę. Tuo pačiu civilinės bylos Nr. e2-489-965/2022, kurioje patvirtinta taikos sutartis, medžiaga patvirtina, kad faktinį sutarties tarp atsakovo ir Trečiojo asmens vykdymą atliko būtent SIA (duomenys neskelbtini)ir SIA (duomenys neskelbtini) ir būtent šios užsienio bendrovės tiesiogiai yra atsakingos už Trečiojo asmens patirtą žalą. Prašo ieškovo ieškinį atmesti.

           Trečiasis asmuo AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pilnai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinio argumentus ir motyvus.   

Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime išdėstytais motyvais.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens užsienio bendrovės SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad jo duomenimis temperatūra krovinio gabenimo metu buvo tinkama. 

Ieškinys tenkintinas visiškai. 

Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ADB „Gjensidige“, 2020 m rugpjūčio 5 d. Krovinių draudimo sutarties (toliau - Draudimo sutartis) pagrindu, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d., apdraudė trečiojo asmens AB „(duomenys neskelbtini)“, pervežamus krovinius: mėsą ir jos gaminius, ledus, vandenį ir vaisvandenius, pieno produkciją, žemės ūkio produkciją, maisto pramonės gaminius, žaliavinį pieną, įvairią šaldytą produkciją ir kitus krovinius (ne maisto prekes, tarą, gamybines medžiagas, popierių, kartoną, plastikinius butelius ir kt.), už kuriuos pagal prekybinius santykius arba tiekimo sąlygas atsako draudėjas ir papildomi apdraustieji: ABF „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (Draudimo sutarties skiltyje „Draudimo sutarties sąlygos“). 2020 m. rugpjūčio 3 d., tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta Krovinio pervežimo užsakymas/sutartis Nr. 20200803/42, kuria atsakovas įsipareigojo 2020 m. rugpjūčio 7 d., iš pakrovimo vietos (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paimti AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. nugabenti juos į Suomiją įmonei AB (duomenys neskelbtini). Vežimo sutarties sąlygų 15 punktu numatyta transportavimo temperatūra ne mažesnė -20 / -24°C. Nurodyto temperatūros režimo nesilaikymas yra esminis sutarties pažeidimas. 

2020 m. rugpjūčio 10 d. krovinį pristačius į iškrovimo vietą, gavėjas atsisakė priimti krovinį. CMR važtaraštyje nurodyta, kad pristatyto krovinio – 8436 (duomenys neskelbtini) kartoninės dėžutės ant 64 palečių - temperatūra siekia -13,1°C. CMR važtaraštyje nurodyta, kad specialiosios sąlygos -24°C. 2020 m. rugpjūčio 12 d. pakartotinai iškrovimui pateikto krovinio temperatūra, patikrinus kiekvienos paletės temperatūra, svyravo nuo -2,3°C iki – -25,5°C. 2020 m. rugsėjo 24 d. pažymėjimu OY (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad (duomenys neskelbtini), 3202 bagažo vienetai, kurių bendra masė buvo 5209,2 kg buvo nugabenti į biokompostavimo paslaugų įmonę (duomenys neskelbtini) Oy utilizavimui ir su­naikinti. Ieškovė nustatė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 36 615,57 Eur dydžio nuos­tolius (34 191,40 Eur nuostoliai pagal (duomenys neskelbtini) pardavimo kainas pirkėjui bei 2 424,17 Eur už 23 palečių (duomenys neskelbtini) utilizavimą ir 507,45 Eur krovinio vežimo nuos­toliai). Ieškovas nurodo, kad 2021 m. balandžio 15 d. pripažino įvykį draudžiamuoju ir atsižvelgdamas į draudimo sutartyje nustatytą 1 000 Eur iškaitą bei į tai, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad dalis žalos (14 091,31 Eur) atlyginta jam atlikus tarpusavio prievolių įskaitymą su atsakovu, išmokėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ 22 031,70 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu, pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl papildomų nuostolių atlyginimo, nusprendė papildomai iš­mokėti AB „(duomenys neskelbtini)“ 14 091,31 Eur draudimo išmoką.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Klaipėdos miesto apy­linkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-489-965/2022 ieškovas (nagrinėjamoje byloje atsakovas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio 14 d. atliktą prievolių įskaitymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu negaliojančiu; priteisti iš atsakovės 15 749,02 Eur skolos už vežimo paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos miesto apy­linkės teisme gavus šalių prašymą patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį, Klaipėdos miesto apy­linkės teismas šalių prašymo tenkino. Teismas 2021 m. sausio 4 d. nutartimi patvirtino tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 29 d. sudarytą taikos sutartį, šiomis sąlygomis:

„ – Ieškovas teikė Atsakovui AB „(duomenys neskelbtini)“ krovinių vežimo paslaugas, už kurias Atsakovui buvo išrašytos sąskaitos faktūros:

2020-07-20 sąskaita faktūra Nr. 20/02/1097 -1512,50 Eur sumai,

2020-08-03 sąskaita faktūra Nr. 20/02/1184 - 3872 Eur sumai,

2020-08-03 sąskaita faktūra Nr. 20/02 /1185 -115,82 Eur sumai,

2020-08-11 sąskaita faktūra Nr. 20/02/1226 - 2262,70 Eur sumai,

2020-08-31 sąskaita faktūra Nr. 20/02/1322 - 4029,30 Eur sumai,

2020-09-14 sąskaita faktūra Nr. 20/02/1370 - 2299,00 Eur sumai,

2020-10-09 sąskaita faktūra Nr.20/02/1534 - 1657,70 Eur sumai,

Iš viso - 15 749,02 Eur.

-       2020 m. rugpjūčio 3 d. tarp Ieškovo ir Atsakovo buvo sudarytas Krovinio pervežimo užsakymas/sutartis Nr.20200803/42 (toliau - Vežimo sutartis), pagal kurį Ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį (valgomuosius (duomenys neskelbtini), toliau - Krovinys) maršrutu Lietuva- Suomija, krovinio kiekis - 66 paletės, svoris - 17 tonų, pasikrovimo terminas – 2020-08-07, krovinio pristatymo terminas – 2020-08-10.

-       Vežimo sutarties vykdymui Ieškovas pasitelkė Latvijos bendrovę SIA „(duomenys neskelbtini)“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Liepaja, Latvija. Krovinys nustatytu terminu paties Atsakovo buvo pakrautas į transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir gabenamas pagal 2020-08-07 CMR važtaraštį, faktinis vežėjas - SIA „(duomenys neskelbtini)“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Saldus apskritis, LV-(duomenys neskelbtini), Latvija.

-       Taip šalių kilo ginčas dėl minėto Krovinio sugadinimo, t. y. temperatūrinio režimo nesilaikymo. Tarp Šalių kilusiam ginčui spręsti taikytina Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR Konvencija). Pagal CMR Konvencijos 17 str. 1 d. Vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą, t. y. vežėjo kaltė preziumuojama. Pagal CMR Konvencijos 3 str., Vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įsipareigojimus.

-       Ieškovui pareiškus pretenziją dėl susidariusios skolos apmokėjimo, Atsakovas 2020 m. spalio 14 d. raštu Nr.S-103 nurodė, kad dėl Krovinio, gabento pagal Vežimo sutartį, patirtų nuostolių suma sudaro 36 615,57 Eur ir ši suma įskaitoma į Ieškovui mokėtinas sumas.

-       Dėl šio ginčo Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-489-965/2022 (Nr.e2-9886-965/2021), kurioje Ieškovas ir Atsakovas nusprendė kilusį ginčą išspręsti taikiai ir sudarė Taikos sutartį toliau nurodytomis sąlygomis:

1.       Atsakovas iš dalies pripažįsta Ieškovo reikalavimą dėl skolos už krovinių vežimo paslaugas priteisimo ir įsipareigoja sumokėti Ieškovui 8 703,36 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų trijų eurų 36 ct) dydžio skolos dalį į Ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100, per 3 dienas nuo šios Taikos sutartis pasirašymo ir teismo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.

2.       Ieškovas iš dalies pripažįsta Atsakovo reikalavimą žalos Kroviniui, gabentam pagal Krovinio pervežimo užsakymą/sutartį Nr.20200803/42 (2020-08-07 CMR važtaraštis, transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atlyginimo ir atsisako savo reikalavimo civilinėje byloje Nr.e2-9886-965/2021 7045,66 Eur (septynių tūkstančių keturiasdešimt penkių eurų 66 ct) sumai, kuri Šalių susitarimu laikoma žalos dėl Krovinio sugadinimo apmokėjimu, taip pat atsisako reikalavimo priteisti 6 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei nereikalauja patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. <...>

8. Nepaisant visų kitų šios Taikos sutarties sąlygų, ši Taikos sutartis niekaip neįtakoja – nevaržo, neapriboja ir nepanaikina – Atsakovo draudiko subrogacijos ir/ar bet kokių kitų teisių.“ bei civilinę bylą nutraukė.

Ieškovas atsakovui išsiuntė pretenzijas atlyginti žalą, tačiau atsakovas žalos neatlygino, prievolės nevykdymo priežasčių nenurodė.

Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį apdraustasis apibrėžiamas kaip civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai, atsirandantys iš civilinės atsakomybės, yra draudžiami. Pagal to paties įstatymo 107 straipsnį draudėjas gali sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų, susijusių su civiline atsakomybe. Taigi jau pats teisinis reguliavimas suponuoja, kad civilinės atsakomybės draudimo sutartimi gali būti draudžiami ne tik paties draudėjo, bet ir kito asmens (apdraustojo) turtiniai interesai. Todėl būtent civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatos ir nulemia draudimo apsaugos apimtį ir apdraustus interesus.

Nagrinėjamu atveju byloje taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atsakomybė be kaltės. Nesant bent vienai sąlygai, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009 ir kt.). Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008).

Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo manymu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia pareigos pažeidimu elgtis rūpestingai ir atsargiai, t. y. krovinio vežimo metu neužtikrino nepertraukiamos Krovinio pervežimo sutartyje numatytos temperatūros palaikymo, dėl ko krovinys – produkcija ((duomenys neskelbtini)) sugedo, ko pasėkoje trečiajam asmeniu buvo padaryti nuostoliai. Atsakovas iš esmės pripažįsta savo kaltę, tačiau nesutinka dėl prašomos priteisti žalos dydžio atlyginimo. Atsakovo manymu, kadangi tarp jo ir trečiojo asmens AB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 31 d. buvo sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-965/2022, kurios 2 p. buvo susitarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš dalies pripažįsta AB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą žalos Kroviniui, gabentam pagal Krovinio pervežimo užsakymą/sutartį Nr. 20200803/42 (2020-08-07 CMR važtaraštis, transporto priemonės valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), atlyginimo ir atsisako savo reikalavimo civilinėje byloje Nr. e2-9886-965/2021 7045,66 Eur sumai, kuri šalių susitarimu laikoma žalos dėl Krovinio sugadinimo apmokėjimu. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-9886-965/2021, be kita ko, buvo nagrinėjamas AB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio 14 d. atlikto prievolių įskaitymo (14 091,31 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu pripažinimo negaliojančiu klausimas. Šalys aiškiai susitarė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ patirta žala lygi 7 045,66 Eur (vietoj reikalautos 14 091,31 Eur žalos) ir kuri liko AB „(duomenys neskelbtini)“ žinioje. Todėl AB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš ieškovo ir atsakovo bendrai 43 168, 68 Eur žalos atlyginimą, t. y. 7045,66 Eur didesnį žalos atlyginimą. Atsakovo manymu, atsižvelgiant į tai, kad jis faktiškai yra sumokėjęs AB „(duomenys neskelbtini)“ 7 045,66 Eur žalos už ginčo įvykį atlyginimą, todėl, nėra pagrįsta papildomai reikalauti iš atsakovo apmokėti visą AB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą žalą. Nurodo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ yra nepagrįstai praturtėjęs.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

CK 6.808 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. CK 6.820 straipsnio 1 dalies nuostatomis vežėjas atsako už krovinio ar bagažo neišsaugojimą (praradimą, trūkumą, sužalojimą) po krovinio ar bagažo priėmimo iki jų išdavimo gavėjui ar kitam įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinys ar bagažas buvo visiškai ar iš dalies prarastas ar sužalotas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso. CK 6.245 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo atsakomybė, t. y. vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje CMR konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta tenka pagal vežėjui, t. y. būtent vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių (CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų klolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis Nr. 3K-3-457/2006, 2012 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-3-227/2012, 2013 m. sausio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-97/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo žalos atsiradimo fakto bei nepateikė įrodymų, šalinančių jo atsakomybę (CPK 178,185 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl atsakovo kaltės nėra, ginčas iš esmės kilo dėl žalos dydžio atlyginimo visa apimtimi pagrįstumo.

Byloje nagrinėjami draudiminiai teisiniai santykiai, t. y. ar ieškovas pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo visą jo išmokėtą draudimo išmoką trečiajam asmeniui (nukentėjusiajam asmeniui) už padarytą žalą. Teismas sprendžia, kad šios bylos dalykas yra žalos atlyginimas draudimo bendrovei, todėl nepasisako dėl trečiojo asmens nepagrįsto praturtėjimo klausimo.

Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai), todėl įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui negalimas. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. 

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų paneigiančių atsakovo netesėtus veiksmus, į tai, kad ieškovė dėl padarytos žalos trečiajam asmeniui išmokėjo 36 123,02 Eur draudimo išmoką bei atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus bei šalių pateiktus paaiškinimus, esant visoms  atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 36 123,02 Eur žalos atlyginimas (CK 6.245 straipsnis, 6.251 straipsnis, 6.254 straipsnis, 6.808 straipsnio 1 dalis, 6.820 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 36 123,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys patenkintas, iš atsakovo ieškovui priteistinas sumokėtas 767,00 Eur žyminis mokestis.

Ieškovas už procesinių dokumentų vertimą į užsienio (latvių) kalbą sumokėjo 135,28 Eur, ir šią aplinkybę patvirtina 2022-07-08 mokėjimo nurodymas Nr. 745592. Be to, už procesinių dokumentų įteikimo užsienio valstybėje (Latvijoje) ieškovas į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą buvo įmokėjęs 227,94 Eur užstatą. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Ieškinį patenkinus, atsakovo patirtos išlaidos jam iš ieškovo nepriteisiamos. 

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje yra 31,92 Eur. Kadangi jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl priteisiamos iš atsakovo.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių byklų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas 

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei  akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 36 123,02 Eur žalos atlyginimą, 6 (šešių) proc. dydžio metinines procesines palūkanas už priteistą 36 123,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1130,22 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas trisdešimt eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 31,92 Eur (trisdešimt vieno euro 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                          Edvardas Juozėnas