Civilinė byla Nr. 2-1419/2012

                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 104.10; 126.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danutės Milašienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo tiltas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsisakyta priimti, civilinėje byloje Nr. B2-625-227/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo tiltas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Freonetas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Vėjo tiltas“ kreipėsi į teismą ir prašė iškelti UAB „Freonetas“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas 502,81 Lt, jam buvo siųsta pretenzija dėl skolos sumokėjimo, o vėliau ir pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buveinės adresu (J. Janonio g. 6, Panevėžys), tačiau abu kartus laiškai grįžo su atžyma „Neatsiėmė“. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatas, Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos buvo įvykdytos tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovo BUAB „Vėjo tiltas“ ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Freonetas“ iškėlimo atsisakė priimti ir nutarė jį grąžinti padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškinys su priedais gali būti siunčiamas atsakovo nurodytu adresu ir laikomas įteiktu jau pagal CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatas tik po to, kai buvo tinkamai, t. y. pasirašytinai  įteiktas pranešimas atsakovui, nes atsakovas, iš kurio reikalaujama  įvykdyti įsipareigojimus ir jis įspėjamas apie bankroto bylos galimą inicijavimą, turi žinoti apie tokius reikalavimus.  Ieškovas su ieškiniu pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad įspėjimas ir ieškinys su priedais nebuvo įteiktas atsakovui  dėl to, kad pastarasis siuntų neatsiėmė, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovas neįvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo - išankstinės neteisminės ginčo išsprendimo tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas BUAB „Vėjo tiltas“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartį ir iškelti UAB „Freonetas“ bankroto bylą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Apeliantas pretenziją dėl skolos sumokėjimo ir pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo registruotu paštu išsiuntė atsakovo adresu, kuris nurodytas juridinių asmenų registre, o teismas neteisingai traktuoja CPK 123 straipsnio 4 dalies sampratą.

2. Pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus įrodymų rinkimo subjektas, turi teisę rinkti įrodymus apie atsakovo finansinę būklę ne tik vertindamas pareiškėjo pateiktus argumentus ir įrodymus, bet ir kreiptis į valstybės institucijas, turinčias duomenų apie atsakovo finansinę būklę, tačiau nagrinėjamu atveju šia teismo diskrecija nepasinaudojo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

CPK 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi tiek pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo tvarką, tiek bankroto bylų nagrinėjimą teisme, visų pirma, reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o CPK nuostatos taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja ĮBĮ.

Pagal kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Freonetas“ iškėlimo metu galiojusias ir šiuo metu galiojančias ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, o tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu ir pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Be to, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei privalo pateikti pareiškimo ir prie jo pateikiamų priedų nuorašus (ĮBĮ). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo būtent dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo juridiniam asmeniui tvarkos, nes iš kartu su pareiškimu pateiktų duomenų aišku, kad atsakovas UAB „Freonetas“ savo buveinės registracijos adresu yra nerandamas ir jam adresuotų laiškų neatsiima.

Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgiant į ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą. Duomenų, kad UAB „Freonetas“ būtų nurodęs kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą, byloje nėra, todėl visas susirašinėjimas UAB „Freonetas“ buveinės registracijos adresu (J. Janonio g. 6, Panevėžys), laikytinas tinkamu (CK 2.49 str. 3 d.). Iš byloje esančių duomenų aišku, kad pareiškėjas siuntė atsakovui tiek pretenziją dėl skolos sumokėjimo (ĮBĮ 6 str. 2 d.), tiek pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nuorašą, ką iš esmės pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau Panevėžio apygardos teismas, skundžiama nutartimi nurodydamas, kad atsakovas turi žinoti apie jam keliamus reikalavimus, dėl ko pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti pasirašytinai įteiktas atsakovui, netinkamai taikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas ir tokiu būdu nepagrįstai suabsoliutino atsakovo, nevykdančio savo pareigos pranešti apie buveinės adreso pasikeitimą, teises.

ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodytos pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei neįteikimo pasekmės, t. y. kreditorius tokiu atveju turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu ir pranešimas tokiu būdu laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo įteikimo. Tiesa, byloje nėra duomenų, kad gavus duomenis dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįteikimo, minėtas pranešimas atsakovui būtų siunčiamas pakartotinai, tačiau atsakovui vėliau buvo siųstas ir pats pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nuorašas (ĮBĮ 6 str. 4 d.), kuris grįžo su analogiška žyma („neatsiėmė“), todėl šiuo metu reikalavimas, kad kreditorius dar kartą siųstų UAB „Freonetas“ buveinės adresu pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Freonetas“ iškėlimo laikytinas įteiktu įmonei tinkamai, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo BUAB „Vėjo tiltas“ pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Freonetas“ iškėlimo priimtinas.

Atskiruoju skundu ieškovas prašo išketi UAB „Freonetas“ iškelti bankroto bylą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad net ir tuo atveju, jeigu bankroto bylos iškėlimo klausimas jau būtų išnagrinėtas iš esmės atsisakant kelti bankroto bylą, apeliacinės instancijos teismas negalėtų priimti nutarties ją iškelti (ĮBĮ 9 str. 8 d.), o nagrinėjamu atveju bankroto bylos iškėlimo klausimas iš esmės apskritai nenagrinėtas, dėl ko, panaikinus skundžiamą nutartį, klausimą dėl bankroto bylos UAB „Freonetas“ iškėlimo, visų pirma, turi nagrinėti pirmosios instancijos teismas. Atitinkamai apelianto nurodomas teismo aktyvumas gaunant duomenis apie atsakovo finansinę padėtį sietinas būtent su klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimu iš esmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo tiltas“ pareiškimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Freonetas“ iškėlimo ir šį klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjai                                                                      Artūras Driukas

                                                                      Danutė Milašienė                                                                                                                                                                                      Vigintas Višinskis