Administracinio nusižengimo byla Nr. II-156-729/2022
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00034-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.4
(S)
N U T A R T I S
2022 m. kovo 8 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,
sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,
dalyvaujant pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Dobilas“ atstovui I. M. (I. M.),
pareiškėjo atstovui advokatui padėjėjui A. V.,
institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato atstovui V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Dobilas“, juridinio asmens kodas 241785040, atstovo I. M. (I. M.) skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2022 m. sausio 3 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 22154333698).
Teismas
n u s t a t ė :
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) 2022 m. sausio 3 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 22154333698), vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalies punktu, nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną A. V. ir G. B. atžvilgiu, motyvuojant tuo, kad Institucija negavo neginčijamų įrodymų, kad A. V. ir G. B. tyčia pakeitė langų rankenas ir, kad šie asmenys turėjo tikslą pakenkti bendrijai. Institucija atsižvelgdama į tai padarė išvadą, kad A. V. ir G. B. veikose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Dobilas“ atstovo I. M. skundas, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir paskirti A. V. ir G. B. nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą, priteisti solidariai iš A. V. ir G. B. DNSB „Dobilas“ naudai 77,56 Eur turtinės žalos atlyginimą, priteisti visas DNSB „Dobilas“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą motyvuoja tuo, kad:
1. 2021-12-24 DNSB „Dobilas“ pirmininkas I. M. pamatė, kaip du namo, adresu: Kalnupės g. 2, Klaipėda, kurį administruoja DNSB „Dobilas“ gyventojai, t. y. G. B. ir A. V. niokoja (gadina) namo ketvirto aukšto laiptinės langų rankenas ir bando jas pašalinti. Tokiu būdu G. B. ir A. V. demontavo (pašalino) ir sugadino 3 namo laiptinės langų rankenas. Namo, adresu: Kalnupės g. 2, Klaipėda, laiptinėse esantys langai yra sumontuoti su specialiomis, rakinamomis rankenomis. Bendrija priėmė sprendimą sumontuoti tokius langus (su rakinamomis rankenomis), atsižvelgdama į būtinybę, susijusią su name gyvenančių vaikų saugumu, mažesniu šilumos kiekiu praradimu (higienos norma įpareigoja užtikrinti, kad laiptinėje temperatūra būtų ne mažesnė kaip + 16 laipsnių) ir t. t., kadangi iki tol laiptinių langai buvo nuolat paliekami pradaryti neribotą laiką. DNSB „Dobilas pirmininkas jau ir anksčiau buvo pastebėjęs, kad vis nulaužiamos (sugadinamos) rakinamos langų rankenos, dėl ko bendrija patirdavo nuostolių, tik nebuvo nustatyti turtą niokojantys asmenys. Šiuo atveju, kaip minėta, 2021-12-24 DNSB „Dobilas pirmininkas netikėtai pamatė du asmenis – G. B. ir A. V., kurie šalino laiptinės langų rankenėles (šiuos minėtų asmenų veiksmus I. M. užfiksavo mobilaus ryšio telefonu). Atsižvelgiant į tai, DNSB „Dobilas“ pirmininkas I. M. iškvietė policijos pareigūnus ir parašė pareiškimą (ROIK: 012000823877) dėl turto sugadinimo. Reaguodama į gautą I. M. pareiškimą, Institucija pradėjo tyrimą. Vyresnysis tyrėjas V. R. 2022-01-03 priėmė nutarimą Nr. 31-ANR_SN-16-2022, kuriuo DNSB „Dobilas“ buvo pripažintas nukentėjusiuoju asmeniu. Nutarime nurodyta, kad tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad dėl pakeistų rankenų DNSB „Dobilas“ patyrė turtinę žalą. Tą pačią dieną, t. y. 2022-01-03 vyresnysis tyrėjas V. R. priėmė skundžiamą nutarimą.
2. Nėra abejonės, kad Institucija priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. G. B. ir A. V. teisei priešingi veiksmai, kuriais buvo sugadintas svetimas turtas, neginčijamai nustatyti, todėl šie asmenys atitinkamai turi atsakyti ir pagal įstatymą. Iš bylos duomenų matyti, kad G. B. ir A. V. pašalino (demontavo) tris namo, adresu: Kalnupės g. 2, Klaipėda, laiptinės langų rakinamas rankenėles, dėl ko DNSB „Dobilas“ turėjo įsigyti naujas rankenas ir jas atitinkamai sumontuoti (patirta žala). Tyrimo metu G. B. ir A. V. pripažino rankenėlių demontavimo faktą. Minėti asmenys netgi nurodė priežastį, kodėl atliko tokius teisei priešingus veiksmus. DNSB „Dobilas“ pirmininkas mobilaus ryšio telefonu nufilmavo, kaip G. B. ir A. V. šalina nuo langų rėmų rankenėles. Nepaisant to fakto, tyrimą atlikusi Institucija nei G. B., nei A. V. veiksmuose administracinio nusižengimo neįžvelgė. Institucijai nepakanka duomenų, kad būtų pagrindas minėtus asmenis patraukti atsakomybėn, nepaisant to, kad patys asmenys prisipažino demontavę svetimą turtą, dėl ko langai, be papildomų investicijų ir remonto, tapo nenaudojami. Institucijos išvada, kad nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, patvirtinančių G. B. ir A. V. neteisėtus veiksmus prieštarauja ne tik pamatinėms teisės normos (protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams), bet ir elementariai logikai. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo atstovas mano, kad Institucija tyrimą atliko aplaidžiai ir neatsakingai, dėl ko skundžiamas nutarimas nepagrįstas, kadangi G. B. ir A. V. už savo neteisėtus veiksmus turi atsakyti įstatymo nustatyta tvarka.
3. DNSB „Dobilas“ manymu, G. B. ir A. V. padaryta veika, kuria apgadintas svetimas turtas, turėtų būti kvalifikuojama ne pagal ANK 518 straipsnį, kuriuo numatyta atsakomybė už savavaldžiavimą, o pagal ANK 115 straipsnį (tyčinis svetimo turto sugadinimas), nes jie, sugadindami langų rankenas, padarė žalą DNSB „Dobilas“ turtui. Remdamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, DNSB „Dobilas“ prašo teismo tinkamai pritaikyti įstatymą ir paskirti G. B. ir A. V. nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą.
4. Dėl G. B. ir A. V. veiksmų DNSB „Dobilas“ patyrė 77,56 Eur turtinę žalą. Šią žalą sudaro: 1) 18,03 Eur 3 vnt. rankenėlių (vieno vieneto kaina – 6,01 Eur); 2) 59,53 Eur rankenėlių montavimo darbai (ši pinigų suma 2021-12-27 sumokėta UAB „Meistera“). Institucija nutarime pripažinti DNSB „Dobilas“ nukentėjusiuoju asmeniu nurodė, kad DNSB „Dobilas“ patirta turtinė žala yra 25,20 Eur, tačiau ši suma neatitinka rašytinių įrodymų. Remdamasis ANK 664 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pareiškėjas prašo solidariai iš G. B. ir A. V. priteisti DNSB „Dobilas“ turtinę žalą.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, prašo palikti 2022 m. sausio 3 d. priimtą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad sprendimas grindžiamas įvykio vietoje nustatytomis aplinkybėmis, kurios užfiksuotos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, „Body“ kamerų vaizdo įrašuose. Šiuo atveju galima įžvelgti konfliktą tarp daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko I. M., šioje situacijoje labiau kaip kaimyno, kadangi gyvena toje pačioje laiptinėje, ir šio namo gyventojų G. B. ir A. V. dėl kasdienių elementarių bendrų klausimų sprendimo (pavyzdžiui, kas, kada ir kuriam laikui gali atidaryti laiptinės langą, ar reikia vėdinti laiptinę, ar labiau taupyti šilumą). Šis konfliktas turi aiškiai išreiškia I. M. asmenines paskatas policijos ir įstatymo pagalba pamokyti nepaklusnius gyventojus, prisidengiant bendrijos pirmininko pareigų vykdymu, visos bendrijos teisių gynimu. Institucijos nuomone, I. M., būdamas bendrijos pirmininku, galėjo ir privalėjo išspręsti laiptinės langų atidarymo klausimą, sukviesdamas gyventojus diskusijai ir priimdamas daugumai priimtiną sprendimą. Vaizdo-garso įrašuose girdimas kaimynų nusiskundimas I. M., kaip bendrijos pirmininko, elgesiu dėl to, kad ne kartą buvo kreipiamasi leisti atidaryti laiptinės langus, tačiau I. M. su jais nesikalbėjo. Nagrinėjamoje byloje Institucija neįžvelgia administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių G. B. ir A. V. veikoje, kadangi jie, rakinamas langų rankenas pakeitę nerakinamomis, neapribojo galimybės naudotis langais kitiems gyventojams; tuo jie kaip tik įgyvendino savo teisę turėti galimybę atidaryti laiptinės langą, kai reikia išvėdinti laiptinę. Taip pat, Institucijos nuomone, G. B. ir A. V. veikoje nėra ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, požymių, nes jie nesugadino jokio turto, priklausančio DNSB „Dobilas“: jie pakeitė langų rankenas naujomis, keisdami rankenas nesugadino langų rėmų. Įvykio vietoje darytose nuotraukose matyti, kad rankenos naujos, langai nesugadinti. Be to, G. B. ir A. V. patys yra bendrijos nariai ir, tuo pačiu darytina išvada, – bendrijos turto dalininkai, taigi, kaip ir kiti namo gyventojai, sumokėjo jiems priklausančią pinigų sumą už langų rankenas ir yra šio turto bendrasavininkiai. I. M. šioje byloje bando įrodyti padarytą turtinę žalą, tačiau pats painiojasi nurodydamas žalos dydį. Pareiškime yra minima 36 Eur suma, pateiktoje 2021-12-27 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodoma 59,53 Eur suma, o skunde rašoma, kad DNSB „Dobilas“ padaryta turtinė žala siekia 77,56 Eur. Mano, kad DNSB „Dobilas“ turtinė žala nebuvo padaryta. Institucijos nuomone, nagrinėjamoje situacijoje kaip tik bendrijos pirmininko I. M. veikoje galima įžvelgti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje požymius, nes būtent jis, kaip nurodė gyventojai, prieštarauja laiptinės langų, kurie yra bendro naudojimo paskirties, atidarymui, daro viską, kad langai nebūtų atidaromi net ir siekiant išvėdinti laiptinę ir dėl to kyla tarpusavio konfliktai.
Pareiškėjo atstovas I. M. teismo posėdžio metu parodė, kad Institucija nepagrįstai teigia, kad pas juos vyksta konfliktai, nesutarimai tarp gyventojų. Problema dėl rankenų jau buvo ir anksčiau. Anksčiau, prieš įvykį, buvo kviečiamos techninių prižiūrėtojų komisijos, kad fiksuotų, kad dingsta rankenos, langai paliekami atidaryti. Buvo nuolat pažeidžiamos higienos normos, ypač žiemos ar rudens metu. Komisija nustatė, kad rankenos dingsta ne pirmą kartą. Buvo teikiamos specializuotų subjektų rekomendacijos ir, remdamasi jomis, bendrija laiptinių languose buvo sudėjusi naujas rakinamas rankenas. Atvykęs policijos patrulis užfiksavo, kad nėra kliūčių atidaryti, prasivėdinti patalpas, nes šiame penkiaaukščiame name nerakinamos langų rankenos buvo įrengtos pirmam, trečiam ir penktam aukštuose, kad būtų užtikrinta oro cirkuliacija. Pareiškėjo atstovas nurodo jokio konflikto dėl to nesukėlęs, net matydamas gadinant bendrijos turtą bendravęs su tai dariusiais asmenimis taktiškai. Tyrėjas pripažino bendriją nukentėjusiuoju, nustatęs, kad jai padaryta žala, tačiau vėliau tą pačią dieną priėmė nutarimą, kad teisena nutraukiama, nes nepakanka duomenų. I. M. nurodė pareigūnams siūlęs pasikalbėti su liudininkais, buvo iškvietęs papildomai žmones, galėjo pateikti papildomų dokumentų, bet pareigūnai pasakė, kad tai nereikalinga. Demontuotų rankenų G. B. ir A. V. negrąžino, nurodė, kad jas išmetė. Tam, kad padėtis būtų atstatyta, jis vėl privalėjo kviesti įmonę ir bendrija dėl to patyrė papildomų nuostolių. Nurodoma, kad jis painiojasi dėl žalos dydžio, bet jis nesutinka. Tyrėjas buvo paprašęs atsiųsti sąskaitas-faktūras ir jie patys savarankiškai skaičiavo nuostolius, o dabar Institucija nepagrįstai nurodo, kad jis painiojasi. Raktai nuo langų rankenėlių prieinami gyventojams – kurie prašė bendrijos pirmininką, tiems jie buvo duodami, be to, laiptinės vėdinimą užtikrina ir valytoja. Langų plovimą atlieka valytoja, tai daroma du kartus į ketvirtį ar pusmetį, palankiomis oro sąlygomis, G. B. ir A. V., nurodę, kad norėjo tokiu metų laiku išplauti langą, tik klaidino tyrimą. Tie asmenys įdėjo kitas rankenėlės, bet jos skiriasi pagal kainą (pigesnės). Kodėl jie taip padarė, kodėl jiems netiko bendrijos įstatytos rankenos, nepaaiškino. Jeigu buvo noras kažką keisti, galėjo kreiptis į jį. Jo kaip bendrijos pirmininko pareigos neleidžia ignoruoti gyventojų nusiskundimų, prašymai visada nagrinėjami ir atitinkamai reaguojama. Buvo užuominų iš kitų gyventojų, taip pat ir jis pats įtarė, kad būtent dėl tų asmenų veiksmų dingsta rankenėlės, tačiau nebuvo įrodymų. Buvo prieita prie išvados, kad dėl pašalinių asmenų dingsta rankenėlės, todėl pateikta techninio prižiūrėtojo rekomendacija įstatyti rakinamas rankenėles. Nei iš tų dviejų asmenų, nei iš kitų gyventojų, skundų nebuvo gavęs. Rakinamos rankenėlės buvo įdėtos dėl dviejų priežasčių: pirma, kaip minėta, jos dingdavo, antra langai dažnai buvo laikomi atidaryti neribotą laiką, todėl lango konstrukcija buvo gadinama (kabėjo ant viso savo svorio, taip pat paliekama atvira esant blogam orui), dėl to buvo gauta ir žodinių namo gyventojų nusiskundimų. Ant nuotraukų pažymėta, kad langų konstrukcija nuolat deformuojasi. Tokiu būdu buvo siekiama apsisaugoti nuo savavališko nuėmimo ir, kad užtikrinti saugumą, higienos normų laikymąsi, nes pagal jas laiptinėje rekomenduojama ne mažesnė nei +16 laipsnių temperatūra. Pats darė vaizdo įrašą mobiliuoju telefonu ir užfiksavo šiuos gyventojus, kurie gyvena aukštesniam aukšte virš pareiškėjo, Šv. Kalėdų dieną su instrumentais atliekančius rankenos demontavimą/gadinimą ir jo kreipimąsi į juos. Dėl tų veiksmų bendrija patyrė 77,56 Eur dydžio žalą (trys rankenėlės ir jų įstatymo darbai). G. B. ir A. V. yra bendrijos nariai, moka mokesčius. Bendros patalpos nebuvo renovuotos. Namo projekte numatyti tik mediniai langai, jie buvo uždaromi metalinėm rankenom, tai jau seniai yra nusidėvėję ir pakeista. Sprendimas įrengti rakinamas rankenėles nebuvo priimtas susirinkime, tačiau I. M. tvirtina šios problemos nesprendęs asmeniškai, o pagal techninio prižiūrėtojo rekomendaciją, taip pat vadovaujantis teisės aktais dėl higienos normų. Ši procedūra nebuvo derinama su kitomis (sveikatos priežiūros, priešgaisrinės ir civilinės saugos ir kt.) institucijomis. I. M. kaip bendrijos pirmininko kadencijos laikotarpis yra pasibaigęs 2020 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau jis tęsia šių pareigų atlikimą, kadangi dėl pandemijos sudėtinga sušaukti susirinkimą ir jam yra suteikti įgalinimai tęsti funkcijas, kol bus išrinktas naujas pirmininkas.
Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas A. V. palaikė skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį patenkinti, nes skundžiamas nutarimas priimtas neatskleidus administracinio nusižengimo bylos esmės, nusižengimas kvalifikuotas neteisingai, o žala yra padaryta, pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Tai, kad tyrimo metu I. M. pirmiausiai teikė sąskaitą už rankenėles, o vėliau už sumontavimo išlaidas, nereiškia, kad keitėsi I. M. pozicija. Dėl tų priežasčių skiriasi nurodyta žalos suma. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo numatyta, kad pasibaigus pirmininko kadencijai ir nesušaukus susirinkimo, pirmininkas tampa laikinuoju pirmininku ir toliau vykdo pareigas. Juridinių asmenų registre I. M. registruotas bendrijos pirmininku, šie duomenys nėra paneigti kitais įrodymais, nepanaikinti, todėl I. M. turi įgaliojimus vykdyti pirmininko pareigas. Kita vertus, Institucija tuos duomenis turėjo įvertinti atlikdama tyrimą. Skundas yra pagrįstas, prašo jį tenkinti, skundžiamą nutarimą panaikinti, priteisti bendrijos patirtas išlaidas.
Institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato atstovas V. K. paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 24 d. buvo gautas I. M. pareiškimas, kad 2021 m. gruodžio 24 d., apie 14.00 val. Kalnupės g. 2 name, 2 laiptinėje, tarp 3 ir 4 aukšto, namo gyventojai G. B. ir A. V. savavališkai pakeitė laiptinės lango rankenėles. Anksčiau buvo pakeistos 4–5 aukšto rankenėlės. Gyventojai motyvuoja, kad laiptinėje yra smarvė, nėra galimybės langą nuplauti. Rankenėlės buvo įsigytos DNSB „Dobilas“ nuosavybėn ir prašyta nubausti asmenis įstatymų nustatyta tvarka. Atlikus tyrimą priimtas skundžiamas nutarimas. Tiriant pranešimą, bendraujant su gyventojais, pranešėju bendrijos pirmininku, asmenimis, kurie ėmėsi iniciatyvos savo veiksmais spręsti langų atidarymo klausimą, buvo akivaizdu, kad nusižengimas nepadarytas. Tai bendrijos pirmininko sprendimai priimami nesivadovaujant elementaria bendravimo kultūra, namo priežiūros klausimai nėra sprendžiami kolegialiai nėra pirmininko sutarimo su toje pačioje laiptinėje gyvenančiais gyventojais, bandoma piktnaudžiauti pareigomis ir taip spręsti tarpasmeninius konfliktus. Akivaizdu, kad užrakinamų langų rankenėlių įrengimas prieštarauja saugumo reikalavimams, jis nėra įvertintas atitinkamų institucijų saugumo prasme, sprendimas nėra priimtas pačių bendrijos narių, pirmininko pareigas einančiam asmeniui nebuvo deleguota tą klausimą spręsti. Atliekant tyrimą buvo telefonu bendrauta su G. B. ir A. V., ką jie paaiškino, užfiksuota tarnybiniame pranešime. Nebuvo nustatyta, kad buvo padaryta žala, nes rankenos nebuvo sugadintos ir asmenys nurodė, kad bet kuriuo metu gali jas vėl įstatyti. Kiti gyventojai nebuvo apklausiami tyrimo metu. Bendrija pripažinta nukentėjusiuoju tyrimo pradžioje pagal pirmininko pareiškimą, bet po to, įvertinus visą informaciją, tyrimas buvo nutrauktas. Buvo bandyta susitarti dėl rankenėlių pakeitimo, tačiau susitarti asmenims nepavyko, nes pirmininkas vengė bendrauti. G. B. ir A. V. nurodė pakeitę langų rankenas, nes pirmininkas buvo įdėjęs rakinamas rankenas, dėl kurių nebuvo galimybės praverti langų ir vėdinti laiptinę, o jų įsitikinimu tai buvo būtina daryti ir pagal COVID-19 pandemijos reikalavimus vėdinti patalpas periodiškai. Buvo teigiama, kad rankenos įdėtos su spynomis sugadintos, bet iš tiesų sugadintos ne jų, o kitų nenustatytų asmenų. Pareigūnų atlikto tyrimo apimties pakako priimti skundžiamam nutarimui. Tyrimas ir įrodymai renkami tol, kol galima priimti objektyvų sprendimą. Šiuo atveju pareigūnai surinkę informaciją, priėmė skundžiamą nutarimą, nenustatė G. B. ir A. V. veiksmuose savavaldžiavimo požymių. Prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu iš esmės motyvuojant tuo, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priimtas skubotai, Institucija nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai ištirtos veikos aplinkybės.
Institucija nesurinko iš kitų institucijų (priešgaisrinės saugos departamento, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, kitų institucijų) informacijos, ar rakinamų rankenėlių languose įrengimas galimas ar jis nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, ar bendrijos pirmininkas galėjo įrengti rakinamas rankenėles pagal techninio prižiūrėtojo rekomendaciją, ar rankenėlių įrengimui (ne)buvo reikalingas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas susirinkime pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat Institucija neįvertino G. B. ir A. V. veiksmų teisės aktų, nustatančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką, nuostatų kontekste, įskaitant ir CK 4.83 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Tyrimo metu nebuvo tinkamai apklausti G. B. ir A. V., nebuvo paimti jų rašytiniai paaiškinimai. Institucija taip pat nereikalavo iš pareiškėjo, G. B. ir A. V. pateikti įrodymus, pagrindžiančius jų pozicijas. Taip pat tyrimo metu svarbioms šios bylos aplinkybėms konstatuoti turėjo būti apklausti Kalnupės g. 2, Klaipėda, kurį administruoja DNSB „Dobilas“ gyventojai. Neatlikusi šių veiksmų, Institucija tinkamai neištyrė, ar G. B. ir A. V. veiksmais buvo padaryta žala, neišsiaiškino dėl šių veiksmų kvalifikacijos parinkimo ir jo nemotyvavo.
Pažymėtina, kad ANK 642 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sprendimų, kuriuos gali priimti teismas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Teismas gali pats paskirti asmeniui administracinę nuobaudą tik tada, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Kadangi Institucija administracinio nusižengimo tyrimo metu nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai ištirtos veikos aplinkybės, dėl ko galimo administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra ištirtas ne teismo tvarka, pareiškėjo prašymas paskirti administracinę nuobaudą A. V. ir G. B. remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą, negali būti patenkintas. Šis prašymas negali būti tenkintas ir todėl, kad administracinių nusižengimų kodeksas neįtvirtina bendrininkavimo instituto, dėl ko administracinėn atsakomybėn kiekvienas asmuo traukiamas individualiai (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-616-478/2021). Jeigu Institucija nustatytų, kad A. V. ir G. B. veikose yra nusižengimų požymių, Institucija turėtų priimti atskirus protokolus/nutarimus jų atžvilgiu. Teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą pagal skundą šio trūkumo pats pašalinti negalėtų, net jeigu byloje būtų surinkta pakankamai duomenų pagrindžiančių jų kaltę. Atsižvelgiant į visa tai, panaikinus skundžiamą procesinį sprendimą byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Pareiškėjas prašė priteisti solidariai iš A. V. ir G. B. DNSB „Dobilas“ naudai 77,56 Eur turtinės žalos atlyginimą, tačiau atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, šis klausimas paliktinas nenagrinėtu.
Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti byloje gynėją(atstovą), jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad jos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnyje detaliau aptartas proceso išlaidų išieškojimas. Iš byloje pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėjas patyrė 200 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai (už skundo parengimą, atstovavimą teisme) apmokėti (b. l. 48, 49). Kadangi šiuo teismo procesiniu sprendimu pareiškėjo skundas tenkinamas tik iš dalies, bylos nagrinėjimas neužbaigiamas, ji grąžinama Institucijai detalesniam tyrimui atlikti, dar nėra teisinio ir faktinio pagrindo spręsti pareiškėjo nurodytų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pripažinimo proceso išlaidomis klausimo ir tuo labiau – priteisti jų iš Institucijos. Dėl šios priežasties šis pareiškėjo reikalavimas netenkinamas, išaiškinant, kad tai neužkerta jam kelio pareikšti prašymą ir dėl šių išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo ANK 666 straipsnio – BPK 103-106 straipsnių pagrindu šio proceso pabaigoje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi, teismas
n u t a r i a :
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2022 m. sausio 3 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 22154333698) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Palikti nenagrinėtą DNSB „Dobilas“ prašymą dėl 77,56 Eur žalos priteisimo iš A. V. ir G. B..
Netenkinti DNSB „Dobilas“ prašymo dėl 200 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai priteisimo.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Jurgita Grigonienė